2020-05-25 Nr. CB-5715-2-68-3-33919-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2362

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33919-2018-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gegužės 12 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomo autoservisas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomo autoservisas“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomo autoservisas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo R. A.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį, nes nenustatęs jokių ieškovės nesąžiningo procesinio elgesio aplinkybių CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme, visas neigiamas finansines pasekmes, t. y. atsakovo bylinėjimosi išlaidas perkėlė ieškovei. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškinio pareiškimas praleidus procesinį ieškinio padavimo terminą yra pats savaime netinkamas šalies procesinis elgesys, kuris lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad net ir pripažinus, jog termino atnaujinimui pagrindų nėra, byla turėjo būsi pasibaigta atskirojo skundo linijoje, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o bylinėjimasis, lėmęs išlaidas, buvo ne ieškovės nesąžiningų ir netinkamų veiksmų rezultatas, o teismų nesavalaikių sprendimų rezultatas. Teismas turėjo vadovautis kasacinio teismo praktika ir bylinėjimosi išlaidų neskirstyti. Taip pat teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 2 dalį, neteisingai kvalifikavo ieškinio padavimo termino praleidimo priežastis ir nepagrįstai sprendė dėl termino praleidimo priežasčių (ne)svarbumo. Teismas nevertino subjektyvių termino praleidimo priežasčių, neteisingai interpretavo objektyvias termino praleidimo priežastis, neindividualizavo ginčo situacijos, nesirėmė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei neatsižvelgė į procesinio termino tikslus bei jo praleidimo teisines pasekmes, todėl bylą nutraukė nepagrįstai bei pažeidžiant DK 231 straipsnio 2 dalį. Taip pat pažymėtina, kad terminų klausimais klydo ir teismai, kol galiausiai kasacinis teismas pateikė išaiškinimą, todėl tokia situacija, susijusi su teisinio reguliavimo neaiškumu, yra priskirtina sąžiningam profesiniam apsirikimui, kuris paaiškina termino praleidimo aplinkybes.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); nespręstinas prašymas dėl procesinio sprendimo vykdymo stabdymo.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovę žyminį mokestį sumokėjusiai R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gegužės 11 d. Swedbank banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Alė Bukavinienė

Dalia Vasarienė