2018-09-26 Nr. AB-16876-3-65-3-00152-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2512-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00152-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2).

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio mėnesio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskr. VPK) areštinėje buvo laikomas kankinamomis, žeminančiomis orumą, nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad neveikė ventiliacija, neatitiko normų apšvietimas, šaltuoju metu laiku neatitiko normų temperatūra, pareiškėjui nebuvo užtikrintas 5 kv. m gyvenamųjų patalpų plotas.

3. Panevėžio apskr. VPK, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 7–9).

4. Panevėžio apskr. VPK nurodė, kokio ploto kamerose ir su keliais asmenimis buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu. Panevėžio apskr. VPK pastebėjo, kad dažniausiai pareiškėjui tekdavo 5 kv. m ploto arba ši norma buvo nežymiai pažeista. Panevėžio apskr. VPK paaiškino, kad įrengtas apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad Panevėžio visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimu ar temperatūra nenustatė. Panevėžio apskr. VPK pažymėjo, kad per visą pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpį jokių skundų dėl laikymo sąlygų nebuvo gauta. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsirado apčiuopiami žalingi padariniai pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai.

II. 5. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 kv. m kameros gyvenamojo ploto (b. l. 51–58). Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, remdamasis Panevėžio apskr. VPK pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas Panevėžio apskr. VPK areštinėje buvo periodiškai laikomas nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2017 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus 3 metams ir 1 dienai nuo ginčo laikotarpio paskutinės dienos pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio apskr. VPK prašė taikyti ieškinio senaties terminą, taip pat konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo senaties terminą atnaujinti, teismas praleisto senaties termino pagrindu atmetė pareiškėjo reikalavimus, susijusius su laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. vasario 19 d.

7. Dėl laikotarpio nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. teismas atnaujino praleistą senaties terminą, atsižvelgdamas į tai, kad terminas buvo praleistas tik viena diena.

8. Vadovaudamasis Areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m gyvenamojo ploto, teismas konstatavo, kad šis reikalavimas buvo pažeistas pareiškėjo atžvilgiu 3 dienas (2014 m. gegužės 12–14 d.).

9. Pažeidimų, susijusių su netinkamu vėdinimu ir apšvietimu, teismas, remdamasis bylos duomenimis, nenustatė. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkama oro temperatūra šaltuoju metų periodu, teismas konstatavo, kad šie argumentai ne tik neįrodyti, bet ir neaktualūs pagal nagrinėjamą ginčo laikotarpį, kuris nepriskiriamas šaltajam metų laikui.

10. Konstatavęs, kad ploto norma buvo pažeista nežymiai ir ne ilgą laiko tarpą, be to, nebuvo nustatyta, kad tai padarė ilgalaikį ir gilų žalingą poveikį pareiškėjo psichinės ar fizinės sveikatos būklei, teismas sprendė, kad pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai (b. l. 65). Pareiškėjas taip pat prašo teismo išreikalauti iš Panevėžio apskr. VPK visus reikiamus dokumentus ir nurodo, kad bylos nagrinėjime jo dalyvavimas yra būtinas.

12. Pareiškėjas nurodo, kad Panevėžio apskr. VPK jam teko ne apie 5, o apie 4 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas paaiškina, kad prašė netaikyti senaties termino, nes tik 2017 m. pradžioje sužinojo, kad gali apskųsti teisės aktuose nustatytų normų pažeidimus. Pareiškėjas pastebi, kad teismui pateikė receptą akiniams įsigyti, nes dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam pablogėjo sveikata.

13. Panevėžio apskr. VPK, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 69).

14. Panevėžio apskr. VPK nuomone, teismas priėmė išsamų ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Panevėžio apskr. VPK areštinėje jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

16. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš Panevėžio apskr. VPK visus reikiamus dokumentus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo ar bylos nagrinėjimo pratęsimas apeliacinėje instancijoje, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinio skundo ribose, todėl apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, paprastai vadovaujasi ta bylos medžiaga, kuri yra surinkta byloje pirmosios instancijos teismo ir, kurią vertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo dalyvavimas bylos nagrinėjime yra būtinas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant), išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis). Proceso šalys gali pateikti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet toks prašymas turi būti motyvuotas. Be to, teismui nėra privaloma atsižvelgti į šį prašymą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo pozicijos, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka (dalyvaujant pareiškėjui) niekaip nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra būtinas, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Panevėžio apskr. VPK areštinėje buvo periodiškai laikomas nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde neginčija. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Panevėžio apskr. VPK prašė taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš laikotarpio nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. vasario 19 d., atmetė dėl praleisto senaties termino. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl minėto termino neatnaujino.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas taikė sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad prašė senaties termino netaikyti.

20. Pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas prašė teismo netaikyti senaties termino, nurodydamas, kad tik 2017 m. pradžioje sužinojo, jog gali kreiptis į teismą. Tai pareiškėjas pakartojo ir apeliaciniame skunde. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo CK nustato 3 metų senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą nepraleidęs 3 metų senaties termino, teisiškai reikšmingos CK nuostatos, reglamentuojančios senaties termino pradžios momentą, t. y. CK 1.127 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

21. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad kreipėsi į teismą iš karto po to, kai sužinojo, kad jis turi tokią teisę. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad senaties termino pradžios momentas pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį yra siejamas ne su asmens sužinojimu apie galimybę ginti savo pažeistas teises, bet su asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie patį savo teisių pažeidimo faktą.

22. Dėl to, kad pareiškėjas nežinojo apie savo teisę kreiptis į teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, be kita ko, nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, o CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Tiek Konstitucija, tiek ir CK pareiškėjo nurodomu teisių pažeidimo metu (pradedant nuo 2013 m. gegužės 13 d.) galiojo bei buvo viešai skelbiami, todėl pareiškėjas apie savo teisę kreiptis teisminės gynybos turėjo žinoti tada, kai pasireiškė pareiškėjo nurodomi jo teisių pažeidimai.

23. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jau nuo 2013 m. buvo laikomas Panevėžio apskr. VPK nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, kankinamomis sąlygomis. Tokiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad asmuo suvokia (turi suvokti), jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl būtent nuo tokių aplinkybių atsiradimo (asmens laikymo areštinėje netinkamomis sąlygomis), kaip jas suvokia pareiškėjas, ir atsiranda jo teisė teisme reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė senaties termino pradžios momentą, t. y. 2013 m. gegužės 13 d., konstatavęs, kad pareiškėjas nuo buvimo Panevėžio apskr. VPK pradžios negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kad jautėsi blogai, t. y. patyrė neturtinę žalą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad tai iš esmės patvirtina pats pareiškėjas skunde nurodydamas, kad sąlygos areštinėje buvo nežmoniškos, orumą žeminančios, sukėlusios pareiškėjui depresiją, fobiją.

24. Siekiant nustatyti, 3 metų senaties termino pabaigos datą, reikšminga CK 1.127 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad tuo atveju, jeigu pažeidimas tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip minėta, pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2017 m. gegužės 15 d. (pagal spaudą ant voko) (b. l. 3). Panevėžio apskr. VPK pateikė teismui informaciją, kuriais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas Panevėžio apskr. VPK areštinėje (b. l. 11). Iš šios informacijos matyti, kad visiems pareiškėjo buvimo areštinėje laikotarpiams 3 metų terminas kreiptis į teismą, pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną, t. y. 2017 m. gegužės 15 d., buvo pasibaigęs, tačiau teismas ex officio (pagal pareigas) atnaujino ieškinio senaties terminą paskutiniam pareiškėjo buvimo Panevėžio apskr. VPK areštinėje laikotarpiui, t. y. 2014 m. gegužės 9–14 d. (toliau – nagrinėjamas ginčo laikotarpis).

25. Pareiškėjas skunde nurodė, kad būnant Panevėžio apskr. VPK areštinėje jam nebuvo suteikta 5 kv. m gyvenamojo ploto. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu ginčo laikotarpiu pareiškėjas 3 dienas iš 6 buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, t. y. pareiškėjui nesuteikiant ne mažesnio kaip 5 kv. m (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto) gyvenamojo ploto. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 9–11 d. buvo laikomas 19,59 kv. m ploto kameroje kartu su dar vienu asmeniu, todėl konstatavo, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas 5 kv. m gyvenamasis plotas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jam teko tik apie 4 kv. m gyvenamojo ploto prieštarauja byloje esantiems duomenims dėl pareiškėjui šiomis dienomis tekusio gyvenamojo ploto, todėl minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos yra atmetami kaip nepagrįsti.

26. Pareiškėjas, kaip minėta, nurodė, kad jam buvo išrašytas akinių receptas, o tai, pasak pareiškėjo, reiškia, kad jo teiginys dėl sveikatos pablogėjimo yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu ginčo laikotarpiu nenustatė pažeidimų, susijusių su apšvietimu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjui 2017 m. liepos 5 d. išrašytas akinių (artumui) receptas (b. l. 46) negali būti tiesiogiai siejamas su galimai netinkamu apšvietimu, buvusiu prieš daugiau nei prieš 3 metus Panevėžio apskr. VPK areštinėje ir trukusiu 6 dienas (2014 m. gegužės 9–14 d.).

27. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Panevėžio apskr. VPK areštinėje sąlygas, iš esmės nustatė visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

28. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė