50759930-12e4-48a0-b7f2-e57eb23c4429 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-813/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40817-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.6; 1.1.8.6.10; 1.1.8.9.1; 1.2.4.1.1; 1.2.4.2; 2.1.14; 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nuteistojo M.

D. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡erių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2021 m. vasario 1 d. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ nuteistojo M. D. priteista 7 124,12 eurų žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo M. L. gydymo iÅ¡laidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. L. įgalioto atstovo advokato Remigijaus Uckaus civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš nuteistojo M. D. 215,93 eurai turtinei žalai ir 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo M. L. naudai. Iš nuteistojo M. D. priteisti 342 eurai antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. D. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent 2020 m. spalio 12 d. apie 00.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje konflikto su M. L. metu, tyčia medine lazda sudavė nemažiau Å¡eÅ¡is smÅ«gius lovoje gulinčiam M. L. į galvos sritį ir kitas kÅ«no vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkaus laipsnio smegenų sukrėtimÄ , trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ Ä¯ smegenis kairiojo pusrutulio srityje, daugybinį galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio srityje, galvos smegenų pabrinkimÄ , deÅ¡inio raktikaulio petinio sÄ nario iÅ¡nirimÄ , nubrozdinimus ir kraujosruvas galvos plaukuotosios dalies kairėje pusėje, kairio dilbio ir deÅ¡inės blauzdos srityse, tai yra sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, nes dėl nubrozdinimo ir kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje, sunkaus laipsnio smegenų sukrėtimo, trauminio kraujo iÅ¡siliejimo į smegenis kairiojo pusrutulio srityje, daugybinio galvos smegenų sumuÅ¡imo, trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniojo pusrutulio srityje, galvos smegenų pabrinkimo, dėl ko buvo taikytas operacinis gydymas M.

L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog M. D. iÅ¡ pykčio ir įnirÅ¡io, kad nuogas nukentėjusysis guli jo lovoje, sudavė lazda nukentėjusiajam stiprius smÅ«gius, dėl ko lūžo lazda, sudavė smÅ«gius, nesigilindamas, į kurias kÅ«no vietas pataiko nukentėjusiajam, daugiausia smÅ«gių buvo suduota nukentėjusiajam į galvÄ â€“ svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį, kas rodo, kad M. D. turėjo suprasti, jog tokie jo veiksmai gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį.

Todėl jo veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė recidyvistas. Taip pat atsižvelgta, kad jis padarė vienÄ sunkų, tyčinį, baigtÄ nusikaltimÄ . Anksčiau ne kartÄ teistas, paskutinius kartus už smurtinius nusikaltimus, baustas už administracinių nusižengimų padarymÄ , nedirba.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės rodo, jog jis nesistengė kurti socialiai reikÅ¡mingus, atsakingus santykius, linkęs nusikalsti. Ä®vertinęs padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančiÄ ir lengvinančiÄ aplinkybes, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad savo parodymais jis palengvino ikiteisminio tyrimo atlikimÄ , kadangi Å¡ioje byloje nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų nebuvo apklaustas, teismas skyrė jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kadangi M. D. kaltu prisipažino, byla iÅ¡nagrinėta, atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

3. Nuteistasis M. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nuteistojo nuomone, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 136 straipsnį, be to, pripažįstama egzistuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas aplinkybes, kadangi nukentėjusysis būdamas nuteistojo sugyventinės lovoje visiškai nuogas, pasiteiravus, kas čia vyksta, pasiuntė jį kuo toliau, tokiu būdu jį įžeisdamas ir išprovokuodamas. Be to, apeliantas pabrėžia, kad jis visiškai prisipažino, gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir ar teisingai paskirta bausmė. Dėl M. D. kaltės įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ 6. Apeliaciniame skunde keliamas M. D. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas, nesutinkant su jo veiksmų teisiniu vertinimu, teigiant, kad veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 136 straipsnį, nes sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. M. L. buvo padarytas labai susijaudinus dėl itin įžeidžiančio jo poelgio. Teisėjų kolegija, su tokiais skundo argumentais nesutinka.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam M. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, jų visetÄ , bei padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos.

8. BK 136 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Staigų didelį susijaudinimÄ turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 136 straipsnį bÅ«tina nustatyti aplinkybių visumÄ : 1) neteisėtÄ ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį;

2) kaltininko buvimÄ afekto bÅ«senos (kaltininkui iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti);

3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo bÅ«senos nustatymu, Å¡ios sÄ lygos nustatomos ne vien iÅ¡ kaltininko paaiÅ¡kinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtÄ pobÅ«dį ir tokio poelgio sukeltÄ didelį kaltininko susijaudinimÄ .

Taip pat turi bÅ«ti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kokiÄ Ä¯takÄ tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrÅ«kiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieÅ¡ kaltininkÄ ir jo įžeidinėjimo faktus, į Å¡ių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iÅ¡ karto po jo.

9. Å ioje byloje nenustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 136 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. D. buvo didelio susijaudinimo bÅ«senos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė – psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindÄ manyti buvus fiziologinio afekto bÅ«senÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimÄ , nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senoje, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo M. L. elgesys įvykio metu sukėlė ypatingÄ poveikį nuteistojo psichikai, kuris galėtų bÅ«ti prilygintas afekto bÅ«senai.

10. Byloje nebuvo nustatyta, jog nukentėjusysis bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus nuteistojo atžvilgiu (kėsinosi į nuteistojo gyvybę, sveikatÄ , sudavė smÅ«gius ir pan.), prieÅ¡ingai, tuo metu, kai M. D. atėjo į savo gyvenimo draugės namus, nukentėjusysis gulėjo lovoje ir jokių veiksmų nuteistojo atžvilgiu neatliko. Nuteistajam netinkamai įvertinus situacijÄ , nesiaiÅ¡kinant visų aplinkybių, buvo užpultas ir sumuÅ¡tas lazda.

11. Nors teismų praktikoje sutuoktinio (partnerio) neiÅ¡tikimybės aktas traktuojamas kaip itin įžeidžiantis poelgis, tačiau neiÅ¡tikimybės aktas turi bÅ«ti atliekamas ciniÅ¡kai ir demonstratyviai. Å iuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Be to, ir pats akivaizdus neiÅ¡tikimybės faktas nenustatytas. Nors M. L. ir gulėjo nuogas lovoje, tačiau jokių veiksmų, kurie liudytų neiÅ¡tikimybę, o juolab ciniÅ¡kÄ ir demonstratyviÄ , nei nukentėjusysis, nei K. Ž. neatliko. Pastebėtina, kad tuo metu, kai nuteistasis atėjo pas K.

Ž., ši sėdėjo ant lovos, jos ranka buvo subintuota, aplink kruvina, tad akivaizdu, kad jokių intymių santykių tarp jos ir nukentėjusiojo tuo metu nebuvo, o kaip seka iš nuteistojo paaiškinimų, nukentėjusysis neigė ir anksčiau tarp jo ir K. Ž. buvus intymių santykių. Tad jokio pagrindo laikyti, kad toks nukentėjusiojo elgesys (nuogo gulėjimas lovoje), buvo iššaukiantis ar rizikingas. Nuteistasis atėjęs pas K. Ž. jokio fizinio kontakto tarp jos ir nukentėjusiojo nematė. Nuteistasis pripažino, kad pamatęs K.

Ž. lovoje gulintį nukentėjusįjį ir po to, kai atitraukęs antklodę pamatė, kad pastarasis yra nuogas, labai supyko. Apklausų metu jis minėjo, kad nors nukentėjusysis sakė, jog tarp jo ir K. Ž. nieko nebuvo, nežiÅ«rint to, jis iÅ¡ prieÅ¡kambario pasiėmė ten buvusiÄ lazdÄ ir ja ėmė muÅ¡ti lovoje gulintį M. L., didžiÄ jÄ dalį smÅ«gių suduodamas į galvÄ â€“ gyvybei svarbiÄ kÅ«no dalį, kol lūžo lazda. Taigi nuteistojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį sÄ lygojo jo paties impulsyvumas, netinkamas situacijos suvokimas, nenoras įsiklausyti, polinkis smurtauti.

Apie tokį polinkį galima spręsti iÅ¡ to, jog paskutiniai trys jo teistumai yra susiję bÅ«tent su smurtinių nusikaltimų padarymu. Esant Å¡ioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo kalbėti apie M. L. neteisėtÄ ar įžeidžiantį elgesį nuteistojo atžvilgiu, o tuo pačiu ir apie situacijÄ , galėjusiÄ sukelti nuteistajam fiziologinio afekto bÅ«senÄ . Aplinkybė, kad nukentėjusysis gulėjo nuteistojo draugės, su kuria girtavo, lovoje, negali bÅ«ti vertinama kaip esminė, galėjusi staiga sukelti nuteistajam labai didelį susijaudinimÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kvalifikuoti M. D. įvykdytÄ veikÄ pagal BK 136 straipsnį nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte 12. Apeliaciniame skunde M. D. praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas M. L. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Å is apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

13. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan.

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį. Å iais atvejais paprastai nebÅ«na nei savanaudiÅ¡kų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerÅ¡tas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusysis turi sÄ moningai skatinti kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. L. iÅ¡provokavo M. D. įvykdyti nusikaltimÄ , nes nuogas gulėjo jo gyvenimo draugės lovoje, o paklausus, kas čia vyksta, „pasiuntė“ jį kuo toliau. Tačiau pastebėtina, kad versijÄ apie „pasiuntimÄ â€œ iÅ¡kelta tik apeliaciniame. NežiÅ«rint to, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nuteistojo tvirtinimu, kad nukentėjusiojo veiksmai Å¡iuo atveju buvo provokuojantys.

14. IÅ¡ liudytojos K. Ž. parodymų matyti, kad ji įvykio vakarÄ savo gyvenamojoje vietoje kartu su M. L. vartojo alkoholinius gėrimus. IÅ¡gertuvių metu susižalojo rankÄ , todėl namuose buvo daug kraujo. Kadangi buvo labai girta, daugiau Å¡io vakaro detalių nepamena. Pats M. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jam skambino M. L. ir prašė ateiti, nes K. Ž. persipjovė rankÄ . Kai apie vidurnaktį jis atėjo pas K. Ž., rado jÄ sėdinčiÄ ant lovos apibintuota ranka, visur buvo kruvina, o M.

L. gulėjo lovoje. Patraukus antklodę, pamatė, kad pastarasis nuogas. Nors M. L. aiÅ¡kino, kad tarp jo ir K. Ž. nieko nebuvo, nuteistasis nurodė buvęs piktas ir norėdamas pamokyti nukentėjusįjį, pasiėmęs prieÅ¡kambaryje buvusiÄ medinę lazdÄ Ä—mė muÅ¡ti ja M. L. į įvairias kÅ«no vietas, o po to pastarÄ jį nuogÄ iÅ¡stÅ«mė lauk. Kad nukentėjusysis bÅ«tų M. D. atžvilgiu atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, nuteistasis nenurodė, prieÅ¡ingai, iÅ¡ jo parodymų galima spręsti, kad net nepajėgė aktyviai pasiprieÅ¡inti nuteistajam.

M. D. neminėjo ir to, kad M. L. bÅ«tų konfliktavęs su juo, įžeidinėjęs ir tokiu bÅ«du skatinęs savo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad po iÅ¡gertuvių metu (M. L. buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas) jis nuogas gulėjo nuteistojo gyvenimo draugės lovoje, neleidžia tokio jo elgesio vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo. IÅ¡ paties nuteistojo parodymų galima spręsti, kad jo nusikalstamus veiksmus sÄ lygojo pavydas ir pyktis, noras paauklėti, jo nuomone, nederamai pasielgusį nukentėjusįjį, o nukentėjusysis jokių veiksmų, nulėmusių itin intensyvių ir pavojingų smurtinių veiksmų naudojimÄ jo atžvilgiu, neatliko.

Todėl apylinkės teismas pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nuteistojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte 15. IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus bÅ«sena, kai iÅ¡ dalies aptemsta sÄ monė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas. Kaip jau buvo konstatuota Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, Å¡iuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis M.

L. įvykio metu su M. D. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai, taip sukeldamas pastarojo staigų didelį susijaudinimÄ . Be to, nuteistasis gerai prisiminė įvykio aplinkybes, pakankamai detaliai nurodė jo eigÄ , taip pat savo veiksmus po nusikaltimo padarymo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. D. numatė savo tolesnius veiksmus konflikto su nukentėjusiuoju metu ir kad jis nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) bÅ«senoje, bet veikė sÄ moningai. Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nustatyti M.

D. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Dėl bausmės 16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bei neteisingÄ bausmę. Tačiau tokių aplinkybių konkrečiu atveju nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, jo ankstesnius nusikaltimus. Nuteistasis niekur nedirba, 13 kartų teistas ir nors didžioji dalis teistumų yra iÅ¡nykę, tačiau Å¡i aplinkybė visgi parodo, kad M. D. yra linkusi nusikalsti asmenybė, kad nusikaltimas padarytas ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o yra nulemtas jau susiformavusių nuteistojo neigiamų vertybinių nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskutinius 3 kartus nuteistasis buvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymÄ â€“ smurtavimÄ savo sugyventinės atžvilgiu.

Visi šie teistumai neišnykę. Dabartinis sunkus smurtinis nusikaltimas padarytas praėjus vos dviem savaitėms po jo atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nuteistajam už paskutinius jo įvykdytus smurtinio pobūdžio nusikaltimus buvo skiriamos su ilgalaikiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė.

Dabartinis nusikaltimas padarytas intensyviais smurtiniais veiksmais, nukentėjusiajam smÅ«giuota medine lazda į įvairias kÅ«no vietas, taip pat ir į gyvybei pavojingas, tol, kol lūžo lazda, nusikaltimo pasekmės sunkios. Nukentėjusysis vis dar gydomas palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, dėl reikÅ¡mingų iÅ¡liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kinių medikai Å¡iuo metu neprognozuoja, kokio neįgalumo lygis M. L. galėtų bÅ«ti nustatytas. Ä®vertinusi pirmiau aptartų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam M.

D. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta vienintelė sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis didesnis už sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, nėra aiÅ¡kiai per griežta. Be to, kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

17. Nuteistasis, nesutikdamas su jam paskirta bausme, praÅ¡o taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡velnesnė, negu įstatyme numatyta, bausmė negali bÅ«ti skiriama, kadangi nėra BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų. Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jis savo noru neatvyko ir nepranešė apie Å¡iÄ veikÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatlygino padarytos turtinės žalos.

O švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimui būtina visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių visuma. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo M. D. atžvilgiu skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 18. Kauno apygardos teisme 2021 m. kovo 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl M. D., kuriam Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas advokatas Vytautas Gineika, gynybos patyrė 93,06 Eur išlaidų (2 t., b. l. 206-211).

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teisme gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi nuteistajam M. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas V. Gineika. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. D. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo M. D. 93,06 Eur (devyniasdeÅ¡imt tris eurus ir 6 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis Aurelijus Rauckis