AS-520-292-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-292/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00495-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 61; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Alytaus apskrities viršininko, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymus, sprendimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. Š. 2012 m. vasario 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad įstatymo nustatytą 30 dienų terminą skundui pateikti naikinti neteisėtus aktus: Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v) ir Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. Ž-613-(1.3), pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 8 d. išvados Nr. 38/7663 naikinimo“; 3) panaikinti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v) „Dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos pripažinimo netekusia galios“; 4) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) „Dėl Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ priedo „Pretendentų, kuriems rengiant Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo“ 27 punktą; 5) panaikinti Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. Nr. Ž-613-(1.3); 6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“; 7) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrių pagal įstatymu nustatytą kompetenciją per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti 9,01 ha ūkio žemės sklypą valstiečių ūkio 1990 m. gegužės 9 d. paženklintos žemės vietoje Liepiškių k. ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo parodymo vietoje aktą, parengti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir A. L. atkurti nuosavybę į M. J., Antano sūnaus, žemę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi atmetė J. Š. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v), Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) ir jo priedo panaikinimo bei atsisakė priimti J. Š. skundą. Išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs terminą.

Nustatė, jog pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“, todėl jo skundo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ teismas atsisakė priimti tuo pagrindu, jog pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino skundui paduoti dėl šio skundo reikalavimo.

Taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjas skunde pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skųsti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 1(v), Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. Ž-613-(1.3). Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo paaiškino, kad dėl minėtų skundžiamų aktų į teismą jis pirmą kartą kreipėsi 2011 m. kovo 10 d., tačiau teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti skundą toje dalyje dėl šių aktų apskundimo, kadangi nebuvo išnaudota ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.

Vadovaudamasis teismo išaiškinimu, pareiškėjas skundu kreipėsi į Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių, į Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrių, prašydamas panaikinti skundžiamus aktus. Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 21 d. raštu nurodė, kad skundžiami aktai yra pagrįsti, Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius atsakė 2011 m. liepos 22 d. raštu, iš kurio jis sužinojo apie Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės J.

T. Teismas nustatė, jog pareiškėjas paaiškino, kad dar iki sužinodamas apie Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ priėmimą, jo atstovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau ne su skundu dėl skundžiamų aktų panaikinimo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, o su prašymais dėl sprendimo gavimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2012 m. vasario 24 d. raštu Nr. 1SD-(7.3)-478 patvirtino, kad pareiškėjas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nesikreipė.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas nenurodė jokių aiškių priežasčių, kodėl, nesutikdamas su skundžiamais aktais nesikreipė su skundu ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl skundžiamų aktų panaikinimo, taip pat delsė kreiptis į teismą, todėl pripažino, kad pareiškėjas aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu. Konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti termino atnaujinimo motyvai, nelaikytini tinkamomis ir pagrįstomis priežastimis terminui atnaujinti, be to, pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų dėl termino atnaujinimo.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, todėl jo prašymą atnaujinti apskundimo terminą dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v), Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Nr. Ž-613-(1.3) ir jo priedo panaikinimo atmetė. Atmetus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, jog prašyme teismui dėl termino atnaujinimo yra nurodęs, kad Alytaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 29 d. priėmęs įsakymą Nr. 38-Ž-2793 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2005-09-08 išvados Nr. 38/7663 naikinimo“, jam skundžiamo įsakymo neišsiuntė, todėl negalėjo šio įsakymo laiku apskųsti.

Nurodo, jog Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. l(v) „Dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos pripažinimo netekusia galios“ panaikinusi nuosavybės teisėms atkurti parengtą 2005 m. kovo 29 d. pažymą Nr. 25940, jam taip pat nepranešė laiku apie tai, skundžiamo įsakymo neišsiuntė, todėl jis negalėjo šio įsakymo laiku apskųsti. Pabrėžia, jog, kai atsakovas Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 3-2(v-l)-(1.37)-301 jam pranešė, kad yra priimti šie du administraciniai aktai, nepateikė jam rašte nurodomų aktų ir nepaaiškino jo teisių, kad pareiškėjas turi teisę administraciniam teismui apskųsti priimtus administracinius aktus. Pabrėžia, jog tikslių jų gavimo datų pateikti negali, kadangi jų gavimu rūpinosi jo atstovas. Mano, jog atsakovas Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius sąmoningai ir tyčia jį suklaidino, nurodydamas, kad jis turi nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Nurodo, jog skundžiami Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 38-Ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymas Nr. l(v) „Dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos pripažinimo netekusia galios“ jam buvo įteikti iki 2009 m. rugpjūčio 20 d., o Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. Ž-613- (1.3) „Dėl Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ jam buvo įteiktas tik 2010 m. liepos 24 d., nors apie jį sužinojo 2010 m. sausio mėn. pabaigoje iš Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 26 d. rašto Nr. 119-V-3.(1.41.).

Pareiškėjas pripažįsta, jog terminą teismui paduoti skundą yra praleidęs, bet, mano, jog jį praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių – atsakovų ir Alytaus apskrities viršininko administracijos netinkamo administravimo (administracinių procedūrų vilkinimo, klaidingos ar neišsamios informacijos teikimo, jo teisių klaidinančio aiškinimo arba neišaiškinimo ir kitų pažeidimų).

Teigia, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu patenkinus jo prašymą atnaujinti 2003 m. gruodžio 31 d. terminą 1973 m. gruodžio 27 d. testamentui, registro Nr. 62, ir 1977 m. spalio 20 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimui, notarinio registro Nr. 3555, pateikti nuosavybės teises nagrinėjančiai ir atkuriančiai institucijoms, atsirado pagrindas naikinti Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 38-Ž-2793 „Dėl Alytaus apskrities viršininko 2005-09-08 išvados Nr. 38/7663 naikinimo“ ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. l(v) „Dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-03-29 pažymos Nr. 25940 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ pripažinimo netekusia galios“, nes išnyko jų priėmimo pagrindas.

Pabrėžia, jog dėl minėtų aktų naikinimo 2011 m. kovo 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pateikdamas skundą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Nurodo, jog Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 21 d. raštu Nr. 3SD-3682 „Dėl skundo“ nurodė, kad skundžiami aktai yra pagrįsti ir priimti remiantis galiojančiais teisės aktais, todėl skundas buvo atmestas. Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrius 2011 m. liepos 22 d. raštu Nr. 4SS-(14.4.45)-61 „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymu buvo suprojektuotas žemės sklypas J. T., kuriam Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ buvo atkurtos nuosavybės teisės; kadangi ginčo sklypas, esantis Liepiškių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., buvo laisvo valstybinio fondo žemė, Alytaus apskrities viršininkas turėjo teisę priimti sprendimą ir žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti sklypą pretendentui, o Nacionalinė žemės tarnyba turėjo teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. T. Teigia, jog gavus šį Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus raštą, jam tapo žinoma, kad išankstinio ginčų ne teisme nagrinėjimo procedūra jau baigta, nes nuosavybės teisių atkūrimas baigtas, ir jis turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo administravimo subjekto priimtų individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) ginčijimo, nes į žemę Liepiškių k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., į kurią jis pretendavo atkurti nuosavybės teises, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ buvo atkurtos nuosavybės teisės J. T.

Mano, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese laikėsi ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodo, jog, kai Alytaus apskrities viršininkas 2009 m. vasario 24 d. priėmė įsakymą Nr. Ž-613-(1.3) ir Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“, tuo buvo užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Teigia, jog, kai užbaigiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas nuosavybės teisių atkūrimu, išankstinė ginčo nagrinėjimo dėl nuosavybės atkūrimo tvarka ne teisme netaikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-311/2007). Todėl nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. vasario 8 d. priimtam sprendimui Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ skųsti jis nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas J. Š. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį, kuria teismas atmetė J. Š. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v), Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) ir jo priedo panaikinimo bei atsisakė priimti J. Š. skundą tuo pagrindu, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių; skundo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ atsisakė priimti tuo pagrindu, jog pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino skundui paduoti dėl šio skundo reikalavimo; išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą; atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyrių pagal įstatymu nustatytą kompetenciją per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo Ricielių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti 9,01 ha ūkio žemės sklypą valstiečių ūkio 1990 m. gegužės 9 d. paženklintos žemės vietoje Liepiškių k. ir surašyti šio žemės sklypo paženklinimo parodymo vietoje aktą, parengti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir A. L. atkurti nuosavybę į M. J., Antano sūnaus, žemę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010).

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, skundą (prašymą) paduodama per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jei skundas (prašymas) paduodamas, praleidus skundo padavimo terminą, ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs terminą, tačiau nenurodo termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios, t. y. iš pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti skundo padavimo teismui terminas ir kuo remdamasis teismas nustatė, jog pareiškėjas praleido terminą paduoti skundą dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v), Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) (toliau – ir Įsakymai) bei Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ (toliau – ir Sprendimas).

Dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v), Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3)

Pagal ABTĮ 25 straipsnį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teises aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalį ir 4 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 122 ir 123 straipsnius ginčams, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) veiksmų, susijusių su nuosavybes teisių į žemę atkūrimu iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo taikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Kriterijus, pagal kurį su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ginčai, kuriems taikoma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, atskiriami nuo kitų, su nuosavybės teisių atkūrimu susijusių ginčų, kuriems tokia tvarka netaikoma, yra nuosavybės teisių atkūrimo procedūros stadija: pirmieji ginčai vyksta iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, o kiti ginčai vyksta jau po sprendimo priėmimo (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-311/2007). Pažymėtina, jog iki 2010 m. liepos 1 d. (Žemės reformos įstatymo pakeitimo) tokio pobūdžio ginčai prieš kreipiantis į teismą privalėjo būti išnagrinėti apskričių viršininkų, kurių sprendimai turėjo būti skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai, o nesutinkant su šios institucijos sprendimu, galėjo būti paduodamas skundas teismui.

Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas pasikeitė ir apskundimo tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2-4 dalyse nustatyta, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalines žemės tarnybos, teritoriniai padaliniai.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemes sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas, skųsdamas minėtus Įsakymus, nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. gavęs Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 21 d. raštą Nr. 3SD-3682 „Dėl skundo“ bei Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 22 d. raštą Nr. 4SS-(14.4.45)-61 „Dėl skundo nagrinėjimo“, nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

Iš teismo nurodytų motyvų nėra aišku, ar pareiškėjo skundo reikalavimai dėl skundžiamų Įsakymų buvo atmesti dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, ar dėl procesinių terminų kreiptis į teismą praleidimo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė datos, nuo kurios skaičiavo skundo dėl pareiškėjo skundžiamų Įsakymų padavimo teismui terminą. Nėra aišku, ar teismas terminą pradėjo skaičiuoti nuo Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 21 d. rašto Nr. 3SD-3682 „Dėl skundo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo skundžiami aktai yra pagrįsti ir priimti remiantis galiojančiais teisės aktais, Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 22 d. rašto Nr. 4SS-(14.4.45)-61 „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymu buvo suprojektuotas žemės sklypas J. T., kuriam Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ buvo atkurtos nuosavybės teisės, įteikimo pareiškėjui, ar nuo pareiškėjo sužinojimo apie Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skundu pripažįsta, jog praleido terminą skundui dėl minėtų Įsakymų paduoti, tačiau mano, jog jį praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas išsamiai išdėstė motyvus, kurie, jo manymu, yra pagrindas terminui atnaujinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo visų pareiškėjo argumentų.

ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 straipsnis) (LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-355/2012).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 86 straipsnio 3 dalis reikalauja, kad teismo sprendime būtų atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, pateikiant sprendimo rezoliucinėje dalyje išvadas, grindžiamas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1-4 punktų reikalavimus atitinkančia sprendimo motyvuojamąja dalimi. Priešingu atveju teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamos bylos aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai teisiškai išanalizuoti ir kvalifikuoti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, t. y. tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-131/2010, 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1236/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos administraciniam teismui atmetus J. Š. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Alytaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 38-ž-2793, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 1(v), Alytaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. Ž-613-(1.3) ir jo priedo panaikinimo, administracinis ginčas laikomas užbaigtu procesiniu sprendimu, t. y. 2012 m. vasario 29 d. nutartimi, t. y. pareiškėjui užkertamas kelias vėliau pakartotinai paduoti skundą dėl minėtų Įsakymų. Todėl labai svarbu išanalizuoti visus pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia termino paduoti skundą teismui atnaujinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi išsamiai pasisakyti dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių bei nurodytų termino atnaujinimo motyvų.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“

Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas skundė Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“, tačiau neprašė atnaujinti termino paduoti skundui šiam sprendimui apskųsti, todėl skundo reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ atsisakė priimti tuo pagrindu, jog pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino skundui paduoti dėl šio skundo reikalavimo.

Pažymėtina, jog, remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skundžiamo Sprendimo, praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau nenurodo termino skaičiavimo pradžios momento. Teismas nekonkretizavo, ar terminas pradedamas skaičiuoti nuo skundžiamo Sprendimo priėmimo, ar nuo sužinojimo apie Sprendimą momento, ar nuo Sprendimo gavimo momento.

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde paaiškino, kad apie skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 48-16 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui“ jis sužinojo, gavęs Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. liepos 22 d. raštą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jo atstovas 2011 m. rugpjūčio 2d., 2011 m. rugpjūčio 9 d. prašymais kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos prašydamas pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 48-16 kopiją bei visų su šio sprendimo atkurti nuosavybės teises J. T. priėmimu susijusių dokumentų kopijas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 4 d., 2011 m. rugpjūčio 12 d., 2011 m. rugsėjo 1 d. raštais atsisakė pateikti prašomus dokumentus. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Sprendimo jis negavo ir jo turinys jam yra nežinomas, be to, prašė teismo išreikalauti Sprendimo kopiją. Pareiškėjo nuomone, nežinodamas Sprendimo turinio, jis neturėjo galimybės apskųsti Sprendimo. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas gavo minėtą Sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, ar vien tik sužinojimas apie skundžiamą Sprendimą buvo pakankamas pagrindas pareiškėjui paduoti skundą teismui, ar pareiškėjui pakako duomenų skundo reikalavimams pareikšti. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi išsamiai pasisakyti dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nenustatė termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios, nepasisakė dėl visų pareiškėjo išdėstytų skundo argumentų, todėl negalima daryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminus ar kad terminai negali būti atnaujinami.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama ir pareiškėjo J. Š. skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė