507227fb-4dbf-498e-9f0f-dbdc54947df3 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-681-397/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05343-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistojo E. S. gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimu.

Remiantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Priteista iš kaltinamojo E. S. 6159,80 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam K. V.. Priteista iš kaltinamojo E. S. 125,30 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. S., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2022 m. vasario 14 d. apie 20.30 val., turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , prie suoliuko, esančio prie (duomenys neskelbtini), panaudojo prieÅ¡ K. V. fizinį smurtÄ , tai yra tyčia stikliniu buteliu sudavė vienÄ kartÄ K. V. per galvÄ , o pastarajam parkritus, savo kÅ«nu užgulė K. V. ir pagrobė svetimÄ - K. V. priklausantį bendros 6100 eurų vertės turtÄ : 100 eurų vertės piniginę ir joje buvusius 6000 eurų.

2. Kauno apylinkės teismas iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinę juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma E. S. kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje įrodyta.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. prašė, pakeisti 2022 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir taikyti BK 75 straipsnį arba sumažinti paskirtÄ bausmę 5 mėnesiais. 3.1. Skunde nurodė, jog apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis dalinai pats iÅ¡provokavo jį įvykdyti nusikaltimÄ , kadangi iÅ¡sitraukęs piniginę rodė kiek jis turi pinigų. Kadangi E. S. tuo metu buvo be darbo ir neturėjo pinigų, pamatęs tokiÄ pinigų sumÄ iÅ¡siprovokavo nukentėjusįjį apvogti.

Jam reikėjo rÅ«pintis žmona, dukra ir sergančia mama. 3.2. Apelianto teigimu, jis labai galisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir žada daugiau to nekartoti, mano, kad per griežtos bausmės paprašė prokuroras. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis turi sveikatos problemų, krenta epilepsijos priepuoliais, bÅ«na, kad suparalyžiuoja, todėl bÅ«damas pataisos namuose, jis negalės iÅ¡sitirti savo sveikatos, nebus medicininės priežiÅ«ros. PraÅ¡o sumažinti paskirtÄ bausmę 5 mėnesiais, arba atidėti bausmės vykdymÄ , kad toliau galėtų tirtis laisvėje esančiose ligoninėse ir bÅ«ti atvirojoje kolonijoje.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ nepateikta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė, apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas 6. Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti arba suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. IÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (kaltu prisipažino ir gailėjosi), parinkdamas E. S. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumÄ .

E. S. padarė vienÄ apysunkį tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, anksčiau teistas devynis kartus, tame tarpe ir už plėšimus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę atlikęs, nusikaltimÄ padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, registruotas VÅ¡Ä® Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiÅ«ros grupėje nuo 2015 m. sausio 30 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.

Teismas vertino ir tai, kad E. S. aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė, neiÅ¡nykus teistumui, kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Å ie duomenys leido teismui spręsti, kad Å¡is nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti - sulaikyti E. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , jam tikslinga skirti BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - terminuotÄ laisvės atėmimÄ , tačiau mažesnį, nei galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 641 straipsnis).

9. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, jokių iÅ¡imtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo E. S. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį iÅ¡imtinai teigiamai, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad E. S. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiÅ¡kia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo E. S. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymÄ paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl skirti Å¡velnesnę bausmę nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikÅ¡mingų ir iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį. E. S. skirta bausmė visiÅ¡kai atitinka tiek jo padarytÄ nusikalstamÄ veikas, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ .

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti, tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ių nuostatų taikymui pagrindų nėra. 10.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 10.2. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategorijÄ ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 10.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors E. S. ir atitinka formaliÄ sias bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas, tačiau Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumÄ .

Kaip jau minėta, E. S. anksčiau buvo teistas devynis kartus, Å¡iuo atveju nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , baustas administracinėmis nuobaudomis. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Be to, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu. Pažymėtina, jog E. S. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieÅ¡taraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog nuteistasis savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieÅ¡ko tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir neÅ¡alina. 10.4.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumÄ , visoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam E. S. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti E. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ bei leis pasiekti bausmės tikslus. 10.5. IÅ¡skirtine aplinkybe, galinčia lemti bausmės Å¡velninimÄ E. S., nelaikytina ir apelianto teigimu prasta jo sveikatos bÅ«klė. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad E. S. pataisos namuose nebus užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiÅ«ra.

Å iame kontekste pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areÅ¡tÄ atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros vieÅ¡osiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugÄ .

Taigi, E. S. turi teisę ir galimybę prašyti bausmės atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas.

11. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo E. S. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo E. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Remeika Gytis Večerskas Valdas Vitunskas