507008ec-e2c3-443e-857d-ec977c98d380 · Kauno apygardos teismas

                                                                                         Bylos Nr.1-103-317/2012                                                                                                     Proceso Nr.1-20-9-00025-2005-6                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5.; 1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.5.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS  NUOSPRENDIS    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Kaunas2012 m. kovo 5 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio KiÅ¡kio ir Algerdo UrbÅ¡io, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, gynėjui Daliui Mecelicai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: M. A. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;             kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p.;

             n u s t a t ė : Kaltinamasis M. A., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2004 m. balandžio 18 d., laikotarpyje tarp 8.00 val. ir 9.00 val., bute (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su E. A., iÅ¡ anksto susitaręs sumuÅ¡ti bute buvusius M. Z. ir M. P., tyčia rankomis ir kojomis bei atsineÅ¡tu pagaliu suduodant M. Z. ne mažiau 12 smÅ«gių į veidÄ , nugarÄ , deÅ¡inį dilbį, juosmenį, deÅ¡inę Å¡launį, deÅ¡inį kelį, kairę blauzdÄ , kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡tÄ , kaktÄ , pakaušį, padarant jam odos nubrozdinimus veide, nugaroje, deÅ¡iniame dilbyje, juosmens deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡iniame kelyje ir kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡te, kraujosruvas kaktos ir pakauÅ¡io minkÅ¡tuosiuose audiniuose, nežymiai sutrikdė M.

Z. sveikatÄ . M. A. tuo pat metu ir toje pat vietoje veikdamas bendrininkų grupėje su E. A., iÅ¡ anksto susitaręs sumuÅ¡ti bute buvusius M. Z. ir M. P., tyčia suduodant M. P. rankomis ir kojomis bei atsineÅ¡tu pagaliu ne mažiau 10 smÅ«gių į galvÄ ir abi rankas, padarant jam odos nubrozdinimus galvoje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvos abiejose rankose, dvi muÅ¡tines žaizdas galvoje su virÅ¡utinio kairio kandžio iÅ¡muÅ¡imu bei apatinio žandikaulio lūžimu, nesunkiai sutrikdė M. P. sveikatÄ .

Kaltinamajame akte M. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. balandžio 18 d., laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 9.00 val., bute (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su broliu E. A., iÅ¡ anksto susitaręs nužudyti bute buvusius M. Z. ir M. P., tyčia rankomis, kojomis ir atsineÅ¡tu pagaliu sudavė M. Z. ne mažiau kaip 12 smÅ«gių į veidÄ , nugarÄ , deÅ¡inį dilbį, juosmenį, deÅ¡inę Å¡launį, deÅ¡inį kelį, kairę blauzdÄ , kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡tÄ , kaktÄ , pakaušį, tuo padarė jam odos nubrozdinimus veide, nugaroje, deÅ¡iniame dilbyje, juosmens deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡iniame kelyje ir kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡te, kraujosruvas kaktos ir pakauÅ¡io minkÅ¡tuosiuose audiniuose, Å¡iais veiksmais M.

A. palaužus M. Z. pasiprieÅ¡inimÄ , E. A. peiliu smogė M. Z. nemažiau kaip keturis kartus į kaktÄ , kaklÄ , padarė tris durtines – pjautines žaizdas kaktoje ir kakle su stemplės pažeidimu, durtinę – pjautinę kiauryminę kaklo kairės pusės žaizdÄ su kairio plaučio virÅ¡utinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę ir Å«mia vidaus organų mažakraujyste, be to, M. A. atsineÅ¡tu pagaliu sudavė M. P. nemažiau kaip 10 smÅ«gių į galvÄ ir abi rankas, padarydamas odos nubrozdinimus galvoje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvos abiejose rankose, dvi muÅ¡tines žaizdas galvoje su virÅ¡utinio kairio kandžio iÅ¡muÅ¡imu bei apatinio žandikaulio lūžimu, Å¡iais veiksmais M.

A. palaužus M. P. pasiprieÅ¡inimÄ , E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte nemažiau kaip dvideÅ¡imt devynis smÅ«gius į galvÄ , kaklÄ , pečius, rankas, nugarÄ , padarydamas durtines – kirstines galvos, kaklo, abiejų pečių ir rankų bei nugaros žaizdas, taip pat E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ , padarydamas kirstinį-durtinį deÅ¡inės pusės kaklo-krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę, nuo paminėtų sužalojimų M.

Z. ir M. P. mirė įvykio vietoje, t.y. tyčia nužudė du žmones. Kadangi kaltinimas tyčiniu dviejų žmonių nužudymu teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kaltinimas M. A. pakeistas į lengvesnį.M. A. kaltu dėl tyčinio nužudymo neprisipažino. Jis iš dalies pripažino savo kaltę dėl M. P. sužalojimo, tačiau neigė dalyvavęs M. Z. sužalojime. Kaltinamasis parodė, jog 2004-04-17 su žmona buvo savo draugo P. M. vestuvėse, kurios vyko Išlaužo gyvenvietės bare.

Po pobÅ«vio, 2004-04-18 naktį su žmona bei M. Z. jis sugrįžo į namus. Neužilgo atvažiavo jo draugas D. M. su T. Z.. Kadangi visi norėjo po vestuvių dar iÅ¡gerti, tai bute iÅ¡gėrinėjo ir linksminosi. Po poros valandų atvažiavo ir jo brolis E. A., kuris taip pat dalyvavo vestuvėse. Brolis su M. Z. pradėjo Å¡nekėtis apie merginas. Kadangi M. Z. užsimanė merginų, E. paskambino prostitucija besiverčiančioms merginoms A. ir D., kurioms jis buvo iÅ¡nuomojęs butÄ P. gatvėje Kaune, ir M.

Z. iÅ¡važiavo pas jas. Jiems likus su broliu ir toliau iÅ¡gėrinėjant, E. A. ėmė jam pasakoti, kad po vestuvių pobÅ«vio automobiliu vežė girtus M. P. ir M. Z. į P. gatvę pas tas pačias merginas A. ir D.. Važiuojant automobiliu, girtas M. P. ėmė prie jo kabinėtis, kaltinti, kad jis pradanginęs jo ginklÄ , grasino nupjauti liežuvį, susidoroti, sudavė E. į galvÄ . Jis dėl tokio M. P. elgesio su broliu labai supykęs ir pasisiÅ«lęs paskambinti M. P. ir su juo pasikalbėti, kadangi M. yra geras jo draugas.

Tačiau E. jam pasakė, jog jis pats tuoj nuvažiuos pas M. P. ir su juo iÅ¡siaiÅ¡kins. Tuo tikslu jis paprašė M. A. nuvežti jį automobiliu pas A. ir D. į P. gatvę, kur tuo metu buvo M. P. ir M. Z.. M. A. sutikęs nuvežti brolį bei palaikyti jam kompanijÄ , nes Å¡is pasakė, kad bijo vienas bÅ«ti M. P. sumuÅ¡tas. E. paprašė jo mobilaus ryÅ¡io telefono, nes norėjo paskambinti D. su A.. Davęs broliui telefonÄ , jis nuėjo pasakyti žmonai, kad iÅ¡važiuoja su broliu. E. raudonos spalvos „VW Golf“ automobiliu jie atvyko į P. gatvę prie namo Nr.23.

Einant link namo, jo brolis E. A. paprašė paimti ties Å¡iukÅ¡lių konteineriu stovėjusias dvi lazdas ir pasakė, kad bute yra trys asmenys - M. P., M. Z. ir M. Z., todėl jie gali pradėti prieÅ¡intis. VienÄ lazdÄ jis pasiliko sau, o kitÄ Â padavė broliui. IÅ¡ namo išėjusioms A. ir D. E. liepė laukti jo automobilyje, o jiedu nuėjo į butÄ Nr.10. Brolis iÅ¡ merginų paimtu raktu atrakino buto duris ir jiedu įėjo į butÄ . IÅ¡ buto koridoriaus trejos durys vedė į tris skirtingus kambarius.

Jiems tik įėjus į butÄ , iÅ¡ vidurinio kambario išėjo M. Z.. E. liepė jam tuoj pat iÅ¡ buto iÅ¡eiti ir M. Z. greitai išėjo iÅ¡ buto. E. iÅ¡ karto nuėjo į kairėje koridoriaus pusėje esantį kambarį, kuriame miegojo M. P.. Jis tuo metu liko koridoriuje, tačiau pro praviras kambario duris matė, kad kambaryje prasidėjo muÅ¡tynės. Girdėjo grumtynių garsus, keiksmažodžius ir M. P. balsÄ . IÅ¡ kito kambario iÅ¡bėgęs M. Z. tuoj pat įbėgo į kambarį, kuriame vyko grumtynės ir trenkė E..

Å is sudavė M. atgal ir jiedu pradėjo muÅ¡tis. M. Z. iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario ir įbėgo į kitÄ -koridoriaus deÅ¡inėje pusėje esantį kambarį. Paskui jį nubėgo ir E. A.. IÅ¡ kairėje koridoriaus pusėje esančio kambario išėjęs M. P. puolė ant M. A.. Jiedu susigrÅ«mė. Å ių grumtynių metu jis galėjo suduoti M. P. keletÄ smÅ«gių, tačiau kiek, neskaičiavo. Su savimi atsineÅ¡to pagalio jis nepanaudojo, jį paliko koridoriuje. Kadangi po suduotų smÅ«gių M.

P. galva kraujavo, jis pasiÅ«lęs baigti muÅ¡tynes ir jiedu paleido vienas kitÄ . Pamatęs, kad grumtynių su M. P. metu iÅ¡ kiÅ¡enių iÅ¡biro jo daiktai, ėmęs juos rinktis. DeÅ¡inėje esančiame kambaryje, į kurį prieÅ¡ tai nubėgo jo brolis su M. Z., jis iÅ¡girdo trenksmÄ , lyg kas nukristų. M. P. nubėgo į tÄ kambarį, o jis liko koridoriuje rinktis savo daiktų. Berinkdamas daiktus, jis iÅ¡girdo dar vienÄ garsų trinktelėjimÄ , panašų į pirmÄ jį. Įėjęs į deÅ¡inėje esantį kambarį, jame nieko neberado.

Tuomet pasuko į už Å¡io kambario deÅ¡inėje jo pusėje esančiÄ virtuvę. Tik įėjęs į virtuvę, ties stalu pamatė gulintį kruvinÄ M. Z.. IÅ¡ virtuvės iÅ¡einančiame balkone jis pamatė savo brolį E.. Broliui iÅ¡ balkono įėjus į virtuvę, M. A. pamatė balkone gulintį M. P.. Å alia jo kÅ«no buvo daug kraujo. Supratęs, kad brolis peiliu sužalojo M. Z. bei M. P., jis liepė jam telefonu skubiai kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , tačiau E. pasakė, kad jos jiems jau nebereikia.

Jis supratęs, kad M. Z. su M. P. yra nebegyvi, nes jiedu nebejudėjo ir nekvėpavo. Jis iÅ¡sigandęs norėjo bėgti iÅ¡ buto, bet brolis jį sulaikė. Abu nežinojo kÄ daryti. E. A. vaikščiojo iÅ¡ kambario į kambarį, tvarkė butÄ , o jis iÅ¡ buto išėjo. PrieÅ¡ iÅ¡einant, atsiėmė iÅ¡ E. savo telefonÄ . Namo nėjo ir kažkokiu tai bÅ«du atsidÅ«rė prie Kauno marių. Paskambino žmonai R. A.. Å iai atvažiavus, jiedu abu nuvažiavo pas jo tėvus pasiimti vaikų. Paskambinęs brolis E. paprašė atvažiuoti pas jį į namus N..

Jam atvažiavus prie brolio namo, ten jau stovėjo N. S. mėlynos spalvos automobilis VW Golf, o kieme stovėjo jo brolis E. bei M. D.. Jie kalbėjosi, tačiau apie nužudymÄ nieko neÅ¡nekėjo. Brolis jo paprašė neliudyti prieÅ¡ jį, nieko nekalbėti su policija, pasiÅ«lė kuriam laikui toliau iÅ¡važiuoti. Jis E. pažadėjo sulaikytas policijos neduoti prieÅ¡ jį parodymus ir iÅ¡važiavo į namus. Parvežus žmonÄ su vaikais į namus, jam vėl paskambino brolis ir paprašė nuvežti jį į A..

Jis nuvažiavo pas brolį, paėmė jį ir nuvežė E. A. prie „IKI“ parduotuvės A.. Ten automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje jau stovėjo N. S. automobilis „VW Golf“, kuriame jų laukė M. D.. Jie visi trys pasikalbėjo ir M. A., palikęs brolį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, grįžo į namus. Pasiėmęs kelis asmeninius daiktus, jis iÅ¡važiavo pas draugÄ Ä¯ V., o neužilgo iÅ¡vyko į V..Jis neprisipažįsta tyčia nužudęs M. P. bei M. Z..

Peilio neturėjęs ir juo nei vienam iš jų sužalojimų nepadaręs. Kaltinamasis teigė, jog E. A., tyrimo bei teismo metu davęs parodymus, jog M. P. bei M. Z. peiliu mirtinai sužalojo jo brolis M. A., pats siekė išvengti atsakomybės ir jį dėl to apkalbėjo. Jis M. P. ir M. Z. nenužudė. Mirtinus sužalojimus peiliu padarė jo brolis E.. Pripažįsta, jog galėjo muštynių su M. P. metu suduoti jam kelis smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau neigia sudavęs smūgius M.

Z..Nors M. A. savo kaltę pripažįsta tik iÅ¡ dalies, ji įrodyta teisme iÅ¡tirtais įrodymais.Nukentėjusioji T. Z., kurios parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str., tyrimo metu parodė, kad 2004-04-17 su D. M. dalyvavo P. M. vestuvėse, kurios vyko (duomenys neskelbtini). Vestuvių pobÅ«vyje dalyvavo ir jos brolis M. Z.. Jose buvo ir brolio draugai - M. P., M. Z., kiti asmenys, kuriuos ji matė pirmÄ kartÄ . IÅ¡ vestuvių jau 2004-04-18 apie 2.00 val. nakties ji su D. M. atvažiavo į butÄ (duomenys neskelbtini), toliau Å¡vęsti, o jos brolis M.

Z. bei M. P. pasiliko vestuvėse. Bute (duomenys neskelbtini)buvo M. A., R. A., M. Z.. Apie 5.00 val. ryto atvažiavo ir vestuvėse vairuotoju buvęs M. A. brolis E. A.. Apie 7.00 val. ryto iÅ¡ „V.“ atvežė jų užsakytÄ maistÄ . Tuo metu M. A. ir E. A. tarpusavyje kažkÄ kalbėjosi. Po to jie abu kažkur tai iÅ¡važiavo. Nuo to laiko ji jų daugiau nematė. Apie 10.00-11.00 val. iÅ¡ buto iÅ¡važiavo ir R. A.. Apie pietus ji su D. M. iÅ¡važiavo į namus. Apie 13.00 val. kažkas paskambino D.

M. ir šis iškart kažkur tai išvažiavo. Jis grįžo apie 17.00 val. ir pasakė, kad jos brolis M. Z. gali būti labai sumuštas. D. jai daugiau nieko neaiškino. Apie tai, kad jos brolis M. Z. nužudytas, ji sužinojo tik iš policijos 2004-04-19 (2 t. b. l. 20-21).Nukentėjusioji R. Z., kurios parodymai teisme taip pat perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str., tyrimo metu parodė, kad M. Z. yra buvęs jo sutuoktinis, su kuriuo ji išsiskyrė 2004 m. kovo mėnesį, tačiau gyveno toliau kartu. M. Z. 2004-04-16 jai pasakė, kad yra pakviestas į savo draugo P. vestuves, kurios turėjo vykti 2004-04-17.

TÄ dienÄ jis išėjo į vestuves ir pasakė, jog gal bÅ«t grįš naktį. 2004-04-18 apie 12.00 val. ji M. Z. parašė žinutę, tačiau Å¡is jai neatsakė. 2004-04-19 ryte iÅ¡ M. Z. sesers T. Z. ji sužinojo, kad M. Z. bei jo draugas M. P. buvo nužudyti bute P. g. 23-10 Kaune (2 t. b. l. 16-17).Nukentėjusioji A. S., kurios parodymai teisme perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str., tyrimo metu parodė, kad savo sÅ«nų M. P. paskutinį kartÄ matė 2004-04-17 apie 15.00 val., kuomet Å¡is pasipuošęs išėjo į vestuves.

TÄ pačiÄ dienÄ apie 24.00 val. ji dar kalbėjo telefonu su sÅ«numi ir Å¡is sakė, kad grįš nakvoti į namus, tačiau buvo girdėti didelis triukÅ¡mas. Kad M. nužudytas ji sužinojo 2004-04-19 iÅ¡ kito sÅ«naus- E. P. (1t.178 b. l.).Nukentėjusioji A. A., kurios parodymai teisme taip pat buvo perskaityti vadovaujantis LR BPK 276 str., tyrimo metu nurodė, jog apie savo sÅ«naus M. Z. mirtį jis sužinojo iÅ¡ savo dukters T. Z. 2004-04-19. Å i jai pasakė, kad M. bei jo draugas M. P. buvo nužudyti bute (duomenys neskelbtini). (2t., b. l. 2).Liudytojas Ž.

S. parodė, kad 2004 metais savo butÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojo E. A. pagal sutartį. 2004-04-18 ryte pas jį į namus apie 9 val. 30 min. atvažiavo A. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini)t. y. bute kuris randasi prieÅ¡ais jo butÄ Nr. 10, ir pasakė, kad visÄ naktį jo bute P. g. buvo didelis triukÅ¡mas ir jis įtaria, kad bute gali bÅ«ti įvykdyta žmogžudystė. Apie 9.30 val. jis nuvažiavo į savo butÄ (duomenys neskelbtini). Eidamas namo link, prie namo laiptinės matė stovintį E. A. automobilį VW Golf valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje sėdėjo du jam nepažįstami vyriÅ¡kiai. Jis paskambino E. A., tačiau nepamena, ar Å¡is atsiliepė. A. Z. jam pasakė, kad tie du E. A. automaÅ¡inoje sėdėję vyrai kažkodėl tai bandė patekti į jo butÄ ir prašė pas A. Z. laužtuvo. Žemiau jo buto gyvenantys kaimynai iÅ¡ 8-ojo buto jam papasakojo, kad jo bute naktį buvo didelis triukÅ¡mas, o ryte į jų balkonÄ iÅ¡ virÅ¡aus ėmė varvėti kraujas. Kadangi buto durų niekas neatidarė, o raktų nuo savo buto durų jis neturėjo, iÅ¡kvietė policijÄ .

Kartu su atvykusiais policijos darbuotojais jis iÅ¡laužė savo buto duris ir bute rado dviejų vyrų lavonus. Liudytoja V. M. patvirtino, kad gyvena pirmame aukÅ¡te buto (duomenys neskelbtini). 2004 m. balandžio mėn. 18d. ryte, pabudusi apie 5.30 val., norėjo iÅ¡eiti parÅ«kyti. Girdėjo triukÅ¡mÄ , sklindantį iÅ¡ trečiame namo aukÅ¡te esančio buto- kelių vyrų bei moterų balsus. Jai pasirodė, kad bute lyg ir mušėsi, girdėjosi riksmas, smÅ«gių garsai. Po to, jau apie 8 valandÄ ji iÅ¡girdo vyro dejones, sklindančias iÅ¡ to paties buto balkono bei vienÄ vyriÅ¡kį Å¡aukiant-„gal gyvas, kviesk greitÄ jÄ â€œ.

Apie 10 val. buvo nuėjusi pas kaimynus, gyvenančius 8 bute, ir matė, kad į jų balkonÄ iÅ¡ balkono trečiame aukÅ¡te esančio buto, laÅ¡a kraujas. Liudytojas P. M. patvirtino, kad 2004-04-17 įvyko jo vestuvės su V. N.. Vestuvių pobÅ«vis įvyko (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje esančioje kavinėje. Jame dalyvavo giminės ir draugai, tarp kurių buvo M. A., jo brolis E. A., M. P., M. Z. ir kiti jo draugai. Pokylio metu nebuvo jokių konfliktų, niekas nesipyko. Svečiai skirstytis pradėjo po 24 valandos.

Jo draugai taip pat iÅ¡važiavo į namus. Jis su žmona liko kavinėje, tvarkė stalus, o į namus grįžo apie 4 val. SekančiÄ dienÄ M. P. brolis jam pranešė, kad naktį buvo nužudyti M. P. ir M. Z.. Kas ir kokiomis aplinkybėmis nužudė M. P. ir M. Z.-jis nežino.Liudytojas R. G. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog M. A. yra jo dukters R. A. buvęs vyras. Duktė su M. yra iÅ¡situokusi. Santuokoje jie turėjo automobilį BMW 525. 2004-04-17 dukra su M. iÅ¡važiavo į P. M. vestuves, vykusias kavinėje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje.

Jie grįžo į namus naktį, tačiau kelinta buvo valanda, jis nežino, kadangi jau miegojo. Atsikėlęs apie 7 val. ryto, girdėjo buto virtuvėje kalbančių dviejų vyrų balsus. Pamanęs, kad tai girtas M. su kažkuo tai kalbasi, į virtuvę nėjo, nes nesutardavo su girtu M.. Apie 9 val. ryto jis iÅ¡važiavo nuosavu automobiliu į V.. Grįžęs į namus apie 20 val., rado tik dukrÄ RÅ«tÄ , o M. namuose nebuvo. KitÄ dienÄ jis iÅ¡ spaudos sužinojo, kad M. brolis E. yra įtariamas nužudęs du asmenis.

E. A. naudojosi ir važinėjo jo dukters R. vardu registruotu automobiliu VW Golf, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Apie M. P. ir M. Z. nužudymo aplinkybes jis nieko nežino. Liudytojas M. G. patvirtino, kad M. A. yra jo sesers R. buvęs vyras. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais, bet kartais jis nakvodavo pas savo draugę. 2004-04-18 nebuvo namuose, nes su M. bei seserimi buvo P. M. vestuvėse. Tose vestuvėse buvo jam pažįstami Z. M., M. P., M. Z., kiti jam pažįstami asmenys. Jis nematė, kad kas nors vestuvėse būtų konfliktavęs. Kadangi buvo gerokai girtas, draugai jį nuvežė ne į namus, o į (duomenys neskelbtini) pas draugę I.

K.. Kadangi su drauge susipyko, parvažiavo pas tėvus į namus (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ karto nuėjo miegoti. Neatsimena, ar jam sugrįžus į namus, ten jau buvo jo sesuo su M. A., ar ne. Ten lyg ir buvo kažkokie tai žmonės, tačiau kas tokie-jis nepamena. Nepamena, kada sužinojo apie M. P. ir M. Z. nužudymÄ . Apie tai rašė laikraščiai. IÅ¡ karto po jų nužudymo M. A. dingo iÅ¡ namų, o su seserimi jis nerado bendros kalbos-su ja nebuvo įmanoma susikalbėti.Liudytojas S. V. parodė, kad 2004-04-18 jam budint (duomenys neskelbtini) policijos komisariate kartu su tyrėju T.

B., į budėtojų dalį kreipėsi Ž. S., kuris paaiÅ¡kino, jog įtaria, kad jam priklausančiame ir nuomininkui E. A. iÅ¡nuomotame bute (duomenys neskelbtini), gali bÅ«ti nužudytas žmogus. S. V. su T. B. bei buto savininku nuvykus nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė. Vienu aukÅ¡tu žemiau 10-to buto esančio 8-to buto Å¡eimininkai nurodė, jog naktį 10 bute buvo didelis triukÅ¡mas, muÅ¡tynės, o ryte į jų balkonÄ iÅ¡ to buto balkono ėmė lašėti skystis, panaÅ¡us į kraujÄ , tačiau tÄ skystį jie iÅ¡ karto iÅ¡valė.

Ž. S. dar bandė prisiskambinti jo butÄ iÅ¡sinuomojusiam E. A., tačiau Å¡is neatsakė. Kadangi raktų buto savininkas Ž. S. neturėjo, jos buvo iÅ¡laužtos. Bute buvo didelė netvarka, o virtuvėje bei balkone buvo rasti dviejų vyriÅ¡kių lavonai, Å¡alia kurių buvo daug kraujo. Apie rastus nužudytus asmenis jis su T. B. informavo Kauno m. VPK budėtojÄ . Liudytojas A. Ž. paaiÅ¡kino, kad M. A. yra jo žmonos Jurgitos brolis. 2004 m. balandžio mėnesį jis gyveno (duomenys neskelbtini), pas žmonos tėvus. Kitas žmonos brolis-E. A. su savo žmona N. taip pat gyveno tame pat bute. 2004-04-17 E. A. savo automobiliu iÅ¡važiavo vežti draugus į vestuves.

Nuo to laiko jis E. daugiau nebematė. Apklausta liudytoja D. L. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus(t.2 b. l. 129-130) apie tai, kad 2004 metais jos pavardė buvo P., o 2004 metų pradžioje ji su A. P., kurios pavardė tuo metu buvo K., apsigyveno iÅ¡nuomotame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini) ir vertėsi prostitucija. 2004-04-18 naktį į butÄ atvažiavo jai pažįstami M. P. ir M. Z.. Jie buvo iÅ¡gėrę ir iÅ¡ karto nuėjo miegoti-vienas į buto kairėje pusėje esantį kambarį, o kitas į deÅ¡inėje esantį kitÄ kambarį.

Jos su A. taip pat atsigulė miegoti trečiame kambaryje. Apie 5.00 val. ryto į butÄ atėjo jai pažįstamas vaikinas pravarde “ZAKAS”, kaip ji vėliau sužinojo-M. Z.. Kadangi M. Z. buvo apsvaigęs, bute triukÅ¡mavo. Pabuvęs su ja maždaug pusvalandį, jis nuėjo miegoti į trečiÄ buto kambarį, kuris randasi tarp kambarių, kuriuose miegojo M. P. ir M. Z.. Apie 8.00 val. ryto mobilaus ryÅ¡io telefonu paskambino butÄ joms iÅ¡nuomojęs E. A. ir paklausė, kÄ jos veikia. Atsakius, kad miega, jis liepė jai su A. skubiai iÅ¡eiti iÅ¡ buto.

Joms išėjus į laukÄ , prie namo privažiavo E. A. vyÅ¡ninės spalvos automobilis VW GOLF. IÅ¡ jo iÅ¡lipo E. A. su savo broliu M. A.. Ji juos kelis kartus buvo mačiusi kartu. M. A. atrodė piktas. Jis iÅ¡ karto nuėjo prie netoliese esančių Å¡iukÅ¡lių dėžių ir pasiėmė ten gulėjusias dvi maždaug po 1 metro ilgio lazdas. Jam sugrįžus prie jų, E. A. paėmė iÅ¡ M. A. vienÄ lazdÄ . Jis nurodė joms sėstis į jo automobilį ir laukti jų sugrįžtant. Jis jų dar paklausė, ar vaikinai miega ir kur kuris jų miega.

Ji su A. K. pasakė, kad visi trys vaikinai miega skirtinguose kambariuose. E. A. ir M. A. nuėjo į jų nuomotÄ butÄ . IÅ¡ jų abiejų elgesio bei iÅ¡vaizdos ji suprato, kad abu broliai nuėjo į butÄ Nr.10 muÅ¡tis, tačiau dėl kokių priežasčių ji nežino. Joms sėdint ir laukiant maÅ¡inoje, matė, kaip iÅ¡ namo išėjo “ZAKAS” t.y. M. Z.. Jis nuėjo link miesto centro. Gal po deÅ¡imties minučių paskambino E. A. ir liepė joms susirasti taksi bei skubiai važiuoti į N. pas jo Å¡vogerį M.

D.. Kadangi taksi nebuvo, jos marÅ¡rutiniu autobusu nuvažiavo į N. ir susitiko su M. D.. Å is nuvedė jas į butÄ (duomenys neskelbtini), o pats su pusbroliu N. iÅ¡važiavo. M. D. paėmė iÅ¡ jos bei A. K. jų mobilaus ryÅ¡io telefonus ir pasakė, kad taip padaryti jam liepė E. A.. M. D. su pusbroliu N. grįžo į butÄ apie 18 valandÄ tuo metu, kai jos abi miegojo. Atsikėlusi, ji pamatė, kad M. D. grįžo be kelnių. Jis buvo ir su visiÅ¡kai kitais batais, nei prieÅ¡ tai ji jį matė- jau dėvėjo ne sportinius batelius, o juodos spalvos batus.Vakare iÅ¡ M.

D. telefono ji kelis kartus skambino E. A., tačiau Å¡is neatsiliepė. Daugiau ji nei E. A. bei jo brolio M. A. nebematė. 2004-04-19 apie 16.00 val. į M. D. butÄ atvyko policijos darbuotojai, kurie jas sulaikė ir paaiÅ¡kino, kad jų nuomotame bute (duomenys neskelbtini) rasti du nužudyti jaunuoliai-M. Z. ir M. P.. Liudytoja A. P. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ir paaiÅ¡kino, kad jos pavardė iki santuokos buvo K.. 2004 metais ji susipažino su E. A., kuris jai ir D. L., kurios pavardė tuo metu buvo P., iÅ¡nuomojo trijų kambarių butÄ (duomenys neskelbtini).

Butas joms buvo iÅ¡nuomotas prostitucijos tikslu, kadangi jos abi vertėsi prostitucija. Ji negalinti teigti, kad E. A. buvo jų suteneris, tačiau dalį iÅ¡ prostitucijos uždirbtų pinigų jos atiduodavo jam, o pats E. su draugais jomis naudojosi nemokamai. 2004-04-18 naktį apie 3 val. E. A. atvažiavo į butÄ kartu su jai pažįstamais A. R., M. Z. ir M. P.. Pastarieji buvo girti. M. Z. ir M. P. kiek pabuvę nuėjo miegoti į skirtingus kambarius. A. R. lytiÅ¡kai pasantykiavo su D., o po to su E. A. iÅ¡važiavo.

Ji su D. nuėjo miegoti. Neužilgo, apie 5 val. Ryto, vėl paskambino E. A. ir pasakė, kad pas jas turi ateiti M. Z., pravarde „Zakas“, liepė iÅ¡eiti jį pasitikti. A P. išėjo į kiemÄ ir grįžo su M. Z., kuris buvo gerokai apsvaigęs, triukÅ¡mavo. Kiek pasėdėjęs, apie 7 val. ryto, jis nuėjo miegoti į trečiÄ kambarį, kuriame miega ji su D.. Apie 8 val. ji parašė žinutę E. A., kad nori iÅ¡važiuoti. Å is atrašė, kad ji galinti važiuoti ir paklausė, kÄ veikia M.

P. bei M. Z.. Ji jam parašė žinutę, kad jie abu miega skirtinguose kambariuose, kur jie ir atsigulė. Neužilgo jai paskambino E. A. ir liepė joms abiems su D. skubiai iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Jos apsirengė, pasiėmė mobilaus ryÅ¡io telefonus ir išėjo į namo kiemÄ . Tuo metu prie namo privažiavo E. A. vairuojamas vyÅ¡ninės spalvos automobilis VW Golf, kuriame be E., buvo ir jo brolis M. A.. M. iÅ¡ karto nuėjo prie Å¡iukÅ¡lių dėžių, susirado ten du pagalius ir atsinešė juos. Jos supratusios, kad vaikinai eis muÅ¡tis, nes abu atrodė pikti, agresyviai nusiteikę.

E. paklausė jų, ar visi vaikinai miega ir, kur kuris miega. Jos atsakė, kad visi trys miega skirtinguose kambariuose. E. liepė palaukti jų automobilyje, o pats su broliu nuėjo į butÄ . Neužilgo iÅ¡ buto išėjo M. Z., pravarde „Zakas“, ir nuėjo link miesto centro. Dar po 10 minučių D. paskambino E. A., liepė joms skubiai susirasti taksi ir važiuoti pas M. D. į N.. Kadangi jos anksčiau jau yra buvusios pas M. D. ir žinojo, kad Å¡is gyvena (duomenys neskelbtini), tai autobusu nuvažiavo pas jį į namus.

M. telefonu pasikalbėjo su E. A.. Po Å¡io pokalbio M. liepė joms atiduoti jam savo mobilaus ryÅ¡io telefonus ir juos pasiėmė. Sakė, kad taip daryti liepė E.. Ji su D. liko pas M. D. namuose, o jis, užsidėjęs velvetines kelnes, megztinį, striukę, sportinius batelius, su pusbroliu N. sidabrinės spalvos automobiliu VW Golf kažkur tai iÅ¡važiavo. Kadangi buvo mažai miegojusios, abi iÅ¡ karto nuėjo miegoti. Pabudusi apie 17 valandÄ , ji pamatė į butÄ Ä¯einantį M. D., kuris buvo be kelnių ir buvo užsidėjęs kitus-juodus batus.

Jai jis pasakė, kad savo kelnes jis atidavė M. A., nes Å¡io kelnės buvo kruvinos. Kambaryje buvęs M. D. pusbrolis N. liepė jam tylėti. Ji iÅ¡ M. D. telefono ėmė skambinti E. A., tačiau Å¡is neatsiliepė. Apie 20.00 val. prabudusi iÅ¡ miego A. P., M. D. telefonu parašė žinutę E., kad Å¡is iÅ¡ jų nuomojamame bute paliktos rankinės atvežtų jai 50 litų. Tačiau jai E. neatsakė. Jos liko nakvoti pas M. D.. 2004-04-19 ryte apie 8 val. M. D. su N. iÅ¡važiavo į darbÄ , o jos liko jo bute.

Apie 16 val. atvykę policijos darbuotojai jas sulaikė bei pranešė, kad jų bute (duomenys neskelbtini) rasti du nužudyti M. Z. ir M. P.. Iki to laiko jos apie jų nužudymÄ nieko nežinojo.Liudytojas M. D. iÅ¡ esmės patvirtino tyrimo metu duotus aprodymus, kad 2004 m. pavasarį, tikslios datos jis nepamena, su pusbroliu N. S. buvo namuose pas V. B.. Ryte paskambino jo sesers N. A. vyras E. A. ir paprašė atvažiuoti prie namo (duomenys neskelbtini) ir atvežti jam kokias nors kelnes. Jis žinojo, jog E. tuo metu P. gatvėje buvo iÅ¡nuomojęs butÄ dviem merginoms-A. ir D., kurios vertėsi prostitucija.

Jam dar bÅ«nant namuose pas V. B., vėl paskambino E. ir pasakė, kad pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvažiuoja A. ir Darija ir paprašė leisti joms kurį laikÄ pagyventi jo bute. Atvažiavus A. ir D., jis paliko jas savo namuose. Kadangi E. A. buvo prašęs paimti iÅ¡ merginų jų mobilaus ryÅ¡io telefonus, jis tai ir padarė. Paėmęs iÅ¡ namų savo Å¡viesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes, su pusbroliu N. S. sidabro spalvos automobiliu VW Golf nuvažiavo į P. g. prie namo Nr.23, kuriame butÄ nuomojo E..

E. N. nunešė kelnes į butÄ ir jis su N. grįžo pas šį į namus. Po kurio laiko E. A. jam vėl paskambino ir paprašė atvažiuoti vėl į P. g. 23, paimti jį ir parvežti į namus N.. Jis su N. vėl nuvažiavo į P. gatvę prie to paties namo. Ten į automobilį atėjo E. A.. Jis rankoje turėjo maiÅ¡elį. Jam įsėdus į automobilį, jie nuvažiavo į N.. Pradžioje E. praÅ¡ymu sustojo prie parduotuvės, kurioje dirba jo sesuo N. A.. E. ten kažkÄ pirko. Po to jis E. atvežė prie jo statomo namo N..

E. A. išėmė su savimi turėtÄ maiÅ¡elį ir paprašė padėti jį sudeginti. Kas buvo maiÅ¡elyje, jis nežino. Palikęs E. A., jis nuvažiavo pas N. S.. Neužilgo jam vėl paskambino E. ir paprašė atvažiuoti į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę A. prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jis su N. nuvažiavo į tÄ vietÄ , kur susitiko E. A.. Å is buvo atvažiavęs su M. A.. E. paprašė apsikeisti batais, todėl jis E. atidavė savo sportinius batelius, o Å¡is jam davė tamsius odinius batus bei liepė tuos batus vėliau iÅ¡mesti.

Dėl kokios priežasties E. paprašė apsikeisti batais, jis nežino, E. apie tai neklausinėjo, o Å¡is pats jam nieko neaiÅ¡kino. Apsikeitę batais, jie iÅ¡siskyrė ir jis su N. grįžo į namus. Kur iÅ¡važiavo E. ir M. A., jis nežino. KitÄ dienÄ , eidamas į darbÄ , netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, jis užmetė E. batus ant elektros skydinės stogo. Tyrimo metu darytų parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė tÄ vietÄ , kur iÅ¡metė E. A. batus ir policijos darbuotojai juos surado.

Apie tai, kad tÄ naktį buvo nužudyti M. P. ir M. Z., jis nežinojo, jų net nepažinojo.Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad 2004 m. balandžio 18 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo rasti dviejų vyriÅ¡kių lavonai su smurto žymėmis. Ä®vykio vietoje rasti ir iÅ¡imti daiktai turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti–peilio kotas, dvi peilio geležtės dalys, stalo peilis su sulenkta geležte, pagalių dalys, paimti pavyzdžiai lyginamiesiems tyrimams, pėdsakai ant daktiloskopinių plokÅ¡telių, nuorÅ«kos ir kiti daiktai (t. 1 b. l. 11-24).

Specialistas iÅ¡vadoje Nr. M 512/04 (02) (t. 1 b. l. 33-42) patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) rastas M. P. mirė nuo kirstinio durtinio deÅ¡inės pusės kaklo- krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo su deÅ¡inio plaučio pažeidimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas plokščiu, aÅ¡triu, galimai kalto ar atsuktuvo tipo įrankiu ar daiktu vieno smÅ«gio pasėkoje, galimai kelių- keliolikos minučių bėgyje iki mirties. Be Å¡io sužalojimo, kuris tapo M.

P. mirties priežastimi, jam padarytos dar dvi muštinės žaizdos su viršutinio kandžio išmušimu bei apatinio žandikaulio lūžimu. Jos padarytos kietu buku cilindrinių savybių turinčiu daiktu, galimai tuo pačiu ar artimu mirtinam sužalojimui metu, šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, gyvam būtų vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. M. P. kūne rastos ir durtinės kirstinės galvos, kaklo, abiejų pečių ir rankų bei nugaros žaizdos, padarytos dvidešimt devynių trauminių poveikių pasėkoje plokščiu, aštriu, galimai kalto ar atsuktuvo tipo įrankiu ar daiktu.

Sužalojimų pobūdis neprieštarauja, kad jie galėjo būti padaryti tuo pačiu arba artimu mirtinam sužalojimui metu. Sužalojimų išsidėstymas rodo, kad jie padaryti keičiantis sužalotojo padėčiai žalojančiojo atžvilgiu. Šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, gyvam būtų vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, M. P. ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais padaryti odos nubrozdinimai galvoje, kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose.

Šie sužalojimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir įtakos mirčiai neturėjo. Išvadoje Nr. M 511/04 (02) (t. 1 b. l. 45- 53) specialistas nurodė, kad M. Z. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės kaklo kairės pusės žaizdos su kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę ir ūmia vidaus organų mažakraujyste. Žaizda padaryta aštriu duriančiu-pjaunančiu vienpusiai aštria geležte įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė.

Be šio mirtino sužalojimo, M. Z. buvo padaryti ir kiti sužalojimai: trys durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje ir kakle su stemplės pažeidimu, odos nubrozdinimai veide, nugaroje, dešiniame dilbyje, juosmens dešinėje pusėje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva kairės plaštakos III piršte, kraujosruvos kaktos ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose. Durtinė-pjautinė žaizda kakle su stemplės pažeidimu gyvam asmeniui būtų traktuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o kiti sužalojimai- nežymiu sveikatos sutrikdymu.

LTU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 332/04 (01) (t. 1 b. l. 93-107) užfiksuota, kad nužudytojo M. P. kraujuje rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei, o M. Z. kraujuje rastas antigenas H, būdingas O(I) grupei. E. A. kraujuje rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei. Ant įvykio vietoje paimtų užuolaidos, pagalvės užvalkalo, antklodės užvalkalo, taip pat pavyzdyje, paimtame iš įvykio vietos, M. P. kelnių-yra M. P. kraujas su 99,99999999% tikimybe; pavyzdžiuose iš įvykio vietos, M.

Z. rankų nagų nuokarpose, ant pagalio dalies iÅ¡ įvykio vietos, ant M. Z. megztinio ir kelnių-yra M. Z. kraujas su 99,99999999% tikimybe; M. P. kairės rankos nagų nuokarpose yra M. P. ir M. Z. kraujas su 99,99999999% tikimybe. 99,99999999% tikimybe vienÄ iÅ¡ cigarečių nuorÅ«kų įvykio vietoje rÅ«kė E. A., o kitÄ -M. Z.. TrečiÄ cigaretės nuorÅ«kÄ rÅ«kė moteris. Ant peilio rankenos iÅ¡ įvykio vietos yra DNR pėdsakai. Kam jie priklauso, pasakyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas.

Ant pagalio dalies iš įvykio vietos rastas žmogaus kraujas. Nustatant grupę, rastas antigenas A, būdingas A(II) grupei, kam konkrečiai priklauso kraujas nustatyti negalima nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant pagalio, vyriško dešinio bato iš įvykio vietos, M. D. parodymų patikrinimo vietoje metu išimto kairio bato, rastas žmogaus kraujas. Kam jis priklauso nustatyti negalima, nes negautas DNR reakcijos produktas. Ant M. D. parodymų patikrinimo vietoje metu išimto dešinio bato rastas kraujas, kurio rūšies nustatyti negalima dėl netirpaus baltymo.

Ant stalo peilio, vyriško kairio bato iš įvykio vietos, kraujo nerasta. Ant dviejų peilio geležčių yra kraujas, tačiau jo rūšis nenustatyta ir negautas DNR reakcijos produktas, dėl mažo tiriamosios medžiagos kiekio. LTU TMI Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 162/04 (01) (t. 1 b. l. 116-133) užfiksuota, kad tyrimo metu ištirtos M. P. kirstinės-durtinės odos žaizdos bei M. Z. durtinės-pjautinės odos žaizdos padarytos ne tyrimui pateiktu sulenktu stalo peiliu, paimtu iš įvykio vietos, o tirta M.

P. kaktos žaizda galėjo būti padaryta pagalio dalimi Nr.1. Patvirtinta tikėtina išvada, kad tirtos M. Z. durtinės-pjautinės odos žaizdos padarytos tyrimui pateikta peilio geležtės dalimi su smaigaliu. Specialistas konstatavo, jog kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Neatmetama galimybė, kad M. P. kirstinės- durtinės odos žaizdos padarytos tyrimui pateikta peilio geležtės dalimi be smaigalio. Kategoriškesnė išvada šiuo atveju negalima, nes odos žaizdose nėra užsifiksavę bent kiek siauresnės grupinės priklausomybės požymiai.

Kauno m. VPK KP Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje (t.1 b. l. 141-149) patvirtinama, kad vienas piršto pėdsakas, nukopijuotas įvykio vietoje ant daktiloskopinės plokštelės, yra paliktas E. A. dešinės rankos nykščiu, trys pirštų pėdsakai palikti liudytojų A. K. ir D. P., dvylika pirštų pėdsakų palikti nenustatytų asmenų. Kauno m. VPK KP Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje (t. 2 b. l. 9-16) užfiksuota, kad ant pateikto gipso (gipsinio tvarsčio nuo M.

P. lavono) esantys pažeidimai tyrimui netinkami, nėra galimybės nustatyti, ar Å¡ie pažeidimai palikti tyrimui pateiktais peiliais ir medienos gabalais. Pateikti du medienos gabalai iki atidalinimo sudarė bendrÄ visumÄ . Peilio rankena ir dvi geležtės iki atidalinimo sudarė bendrÄ visumÄ .IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje su M. D. protokolo (t. 3 b. l. 135-138) matyti, jog M. D. parodė vietÄ (duomenys neskelbtini) namo Nr. 78 kieme, kurioje ant elektros skydinės stogo užmetė E. A. batus. Å io tyrimo veiksmo metu toje vietoje rasti ir iÅ¡imti batai.

Å ioje baudžiamojoje byloje liudytoju pripažintas ir Kauno apygardos teismo 2005-07-13 nuosprendžiu už M. P. bei M. Z. tyčinį nužudymÄ 18 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas E. A.. Jis atsisakė duoti parodymus teisme prieÅ¡ savo brolį M. A.. Nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme 2005 m. gegužės mėn. 27d. teismo posėdyje E. A. paaiÅ¡kino, kad pažinojo ir bendravo su savo brolio M. A. draugais M. P. ir M. Z.. Su M. Z. santykiai buvo geri, o su M. P. jis 2004 m. sausio mėnesį buvo susimušęs. Jis nurodė, jog P. g. 23-10, Kaune esantį butÄ jis iÅ¡nuomojo M.

A. praÅ¡ymu, ir tame bute apgyvendino dvi merginas-A. ir D., kurios vertėsi prostitucija. 2004 m. balandžio 17 d. jis dalyvavo P. M. vestuvėse ir A. R. automobiliu BMW vežė vestuvininkus. Vestuvėse dalyvavo ir jo brolis M. su žmona, M. P., M. Z., A. R.. Apie 1 valandÄ nakties A. R. automobiliu jis atvežė A. R., M. P. ir M. Z. pas merginas į P. gatvę. Važiuojant automobilyje, girtas M. P. ėmė prie jo kabinėtis, reikalavo grÄ Å¾inti kažkokį tai ginklÄ , grasino nupjauti liežuvį, sudavė jam smÅ«gį į galvÄ , o M.

Z. iÅ¡ jo tyčiojosi. Tiek M. P., tiek ir M. Z. buvo nusiteikę jo atžvilgiu agresyviai, tačiau juos ramino A. R.. Atvažiavus į P. gatvę pas merginas Darija ir A., M. P. su M. Z. liko pas jas miegoti, o jis su A. R. apie 3 val. nakties iÅ¡važiavo. Jis atvežė A. R. į PetraÅ¡iÅ«nus, aikÅ¡telėje pastatė jo automobilį, o pats taksi nuvažiavo į Kęstučio gatvę, kur brolio M. A. namų kieme buvo palikęs savo automobilį “VW Golf”. Kadangi brolio bute buvo palikęs automobilio dokumentus, apie 4 val. ryto užėjo pas brolį į butÄ .

Ten rado brolį M. begeriantį su M. Z.. Jis prie jų prisijungė ir kartu išgėrė butelį degtinės. Begeriant M. Z. užsimanė merginų, todėl jis paskambino A. ir D. į P. gatvę ir pasakė, kad pas jas atvažiuos M. Z.. Šiam išvažiavus pas merginas, jis liko su broliu. M. jis papasakojo, kaip įžūliai su juo elgėsi mašinoje M. P. ir M. Z.. Kadangi buvo ant jų įsižeidęs, paprašė fiziškai stipresnio brolio padėti jam sumušti M. P. ir M. Z.. Šis sutiko. Jis paskambino merginoms į P. gatvę ir liepė joms išeiti iš buto.

Po to jie abu su broliu jo automobiliu “VW Golf” apie 8 val. nuvažiavo į P. gatvę. Prie namo jau stovėjo A. su D.. M. jų paklausė, ar vaikinai tebėra. Merginos pasakė, kad visi trys vaikinai miega ir nurodė, kas kuriame kambaryje miega. Jie abu liepė merginoms laukti automobilyje ir paėmė iÅ¡ jų buto raktus. M. liepė jam paimti du pagalius, gulėjusius prie Å¡iukÅ¡lių konteinerio. Pasiėmę po pagalį, jie nuėjo į butÄ . Įėję vidun, abu su broliu nuėjo į tÄ kambarį, kuriame miegojo M.

P.. Jis pajudino M. už peties. Å iam prabudus, M. trenkė jam pagaliu į veidÄ , o jis savo pagaliu sudavė M. P. į petį. Nuo smÅ«gio jo pagalys sulūžo. Brolis spyrė M. P. koja ir Å¡is nugriuvo. Tuo metu koridoriuje pasirodė M. Z.. M. A. liepė jam iÅ¡ buto iÅ¡eiti. Å iam išėjus iÅ¡ buto, jis pamatė M. P., kurio sugipsuotos rankos gipse buvo įsmigęs peilis. Jis pabandė tÄ peilį iÅ¡traukti, tačiau jam nepavyko. Mariui pasisukus, peilis lūžo. Jo rankoje liko tik peilio rankena.

Tuo metu iÅ¡ kito kambario atbėgo agresyviai nusiteikęs M. Z. ir jis su juo susimušė-trenkė M. per galvÄ pagaliu, spyrė į Å¡onÄ . Tuo metu jo brolis M. A. rankoje turėtu atlenkiamu peiliu du kartus dÅ«rė M. Z. į veido ir kaklo sritį. M. nukrito koridoriuje, o M. dar spardė jį kojomis. Tuo metu M. P. nubėgo ir užsidarė buto virtuvės balkone. Kadangi M. P. tebegulėjo, jis iÅ¡sigandęs pasakė M., kad reikia kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Brolis atsakė, kad jos nereikia, todėl jis nuėjo į kitÄ kambarį ir užsirÅ«kė.

BÅ«damas kitame kambaryje, iÅ¡girdo iÅ¡ virtuvės sklindantį triukÅ¡mÄ , bildesį. Atėjęs į virtuvę, pamatė, kad M. P. guli pusiau balkone, pusiau virtuvėje. Brolis jam liepė nuvalyti virtuvėje ant stalo gulėjusius stalo peilius, paskambinti merginoms ir liepti joms pačioms važiuoti į N. taksi. Jis paskambino A. su D. ir liepė joms važiuoti į N. pas jo žmonos brolį M. D.. Pastebėjęs kad muÅ¡tynių metu krauju iÅ¡sitepė M. kelnes, brolis liepė skambinti M. D., kad Å¡is atvežtų Å¡varias kelnes.

Neužilgo atvažiavo M. D.. Jis laukė maÅ¡inoje, o kelnes prie buto durų atnešė N. S.. Ä® butÄ jis neužėjo. Pastebėjęs, kad jo kelnių kleÅ¡nės taip pat kruvinos, vėl skambino D. ir S. atnešė dar vienas kelnes. Persirengęs, jis savo ir brolio kruvinas kelnes įsidėjo į maiÅ¡elį. Po to N. S. su M. D. parvežė jį namo į N.. Ten prie statomo savo namo jis sudegino maiÅ¡elį su kruvinom savo ir brolio kelnėmis. Po to prie namo atvažiavo ir jo brolis M. A. su žmona.

Jis iÅ¡metė savo sulenkiamÄ peilį, o P. gatvės buto raktus jie iÅ¡metė N. prie Å¡iltnamių. Tuo metu jam paskambino policijos darbuotojai ir liepė prisistatyti. Jie su broliu M. susitarė, kad kaltę dėl M. P. ir M. Z. nužudymo prisiims jis. Brolis jam paaiÅ¡kino, kad, kol tyrimo metu paaiÅ¡kės tikra tiesa, brolis spės pasislėpti, o jis vis vien nebus baudžiamas. PrieÅ¡ vykdamas į policijÄ , jis su M. D. A. apsikeitė batais, tačiau neprašė M. D., kad Å¡is jo batus iÅ¡mestų.

Jam yra žinoma, kad M. D. jo batus vėliau iÅ¡metė BarÅ¡ausko gatvėje. Tyrimo metu apklaustas 2004 m. balandžio 20 dienÄ ir tyrėjui aiÅ¡kindamas, kad abu asmenis nužudė jis, davė neteisingus parodymus. Neteisingus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai buvo apklausiamas skiriant jam kardomÄ jÄ priemonę(t.4 b. l. 67-73).Ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. balandžio 20 d. apklaustas tyrėjo, E. A. prisipažino tyčia nužudęs M. P. ir M. Z.. Jis patvirtino, kad 2004-04-18 vežant jam M.

P. ir M. Z. iÅ¡ vestuvių pas merginas į P. gatvę, M. P. jį įžeidinėjo, sudavė smÅ«gį ranka, užsipuolė, kad E. A. pradangino jo ginklÄ . Dėl to supykęs, jis paprašė brolio M. A. padėti sumuÅ¡ti M. P. ir M. Z., todėl abu nuvažiavo jo automobiliu į P. g. 23 esantį butÄ , kuriame gyveno merginos A. ir D.. Jis liepė merginoms iÅ¡eiti iÅ¡ buto, paėmė iÅ¡ jų raktus bei iÅ¡siaiÅ¡kino, kuriame kambaryje M. P. su M. Z. miega. Nuo konteinerių jiedu pasiėmė pagalius, nes ketino M.

P. ir M. Z. sumuÅ¡ti. Žudyti jų negalvojo ir nesitarė. Jiems užėjus į butÄ , nuėjo į deÅ¡inėje esantį kambarį ir ėmė muÅ¡ti M. P.. M. Z. tuo metu iÅ¡bėgo iÅ¡ kito kambario ir nubėgo į virtuvę. Pasivijęs M. virtuvėje ir Å¡iam pradėjus prieÅ¡intis, E. A. paėmė nuo stalo virtuvinį peilį medine rankena ir kelis kartus dÅ«rė M. Z. į įvairias kÅ«no vietas. Kiek kartų dÅ«rė, neprisimena. M. Z. nukritus virtuvėje, jis sugrįžo į kambarį, kuriame M.

P. mušėsi su jo broliu M.. Tuo pat peiliu jis dÅ«rė kelis kartus ir M. P.. DÅ«rė jam ne mažiau kaip tris kartus į kaklÄ bei kitas kÅ«no vietas. Badant peiliu M. P., lūžo peilio aÅ¡menys. IÅ¡ virtuvės atsinešęs kitÄ peilį, dÅ«rė juo dar kelis kartus M. P. į krÅ«tinę. M. P. nubėgo į virtuvę. Pribėgęs prie balkono, jis nugriuvo balkone ir daugiau nebesikėlė. Jo brolis M. jokio peilio neturėjo ir juo vaikinų nebadė. M. P. ir M. Z. peiliu jis badė dėl to, kad bijojo, jog Å¡ie gali jį su broliu sužaloti.

Grumtynių metu iÅ¡teptas krauju savo bei brolio kelnes jis sudegino prie statomo namo N. (t. 4 b. l. 4-9).IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes E. A. nurodė ikiteisminio tyrimo teisėjui teismo posėdžio metu, skiriant jam kardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ . E. A. smulkiai papasakojo tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir 2004-04-20 apklausos metu. Jis nurodė, jog pirmiausiai sudavė smÅ«gius M. P. lazda, o paskui virtuvėje rastu peiliu jam įdÅ«rė į Å¡onÄ . Jis pripažino, kad virtuvėje subadė peiliu M.

Z. ir į balkonÄ nubėgusį M. P., kad apsikeitė kelnėmis ir batais su M. D., o savo kruvinas kelnes sudegino prie statomo namo (t. 4 b. l. 4-6).  Savo parodymus apie M. P. ir M. Z. nužudymo aplinkybes E. A. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu 2004-04-21 (4t. b. l. 11-12).2004-05-19 apklausos metu E. A. jau davė kitus parodymus. Jis patvirtino, kad 2004-04-18 pas brolį M. A. į butÄ (duomenys neskelbtini) iÅ¡ P. M. vestuvių atvažiavo apie 5val. ryto. Ten rado M. Z., gėrė degtinę kartu su juo bei broliu.

M. Z. išvažiavus pas merginas D. ir A. į P. gatvę, jis liko su broliu. Jam papasakojo, kad vežant iš vestuvių M. Z. M. P. į P. gatvę mes merginas, pastarasis ėmė jį mušti. Dėl to supykęs M. pasiūlė nuvažiuoti ir išsiaiškinti su M. P.. Apie 9 val. jis automobiliu VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) nuvežė M. į P. gatvę. M. A. liepė jam paskambinti merginoms A. ir D. bei liepti joms išeiti iš buto. Tai padaręs, jis dar merginų paklausė, ar M. P. ir M. Z. miega.

Atvažiavę prie namo P. g. 23, abi merginas jau rado prie namo. M. A. nuėjo prie Å¡iukÅ¡lių konteinerių bei paėmė dvi lazdas. VienÄ atidavė jam. Abu su broliu jie nuėjo į 10-Ä butÄ . IÅ¡ A. ir D. paimtais raktais atrakino 10-o buto duris ir kartu su M. A. užėjo į vidų. Pirmiausiai abu užėjo į kambarį esantį koridoriaus kairėje. Ant lovos rado miegantį M. P.. Jo brolis M. A. lazda ėmė muÅ¡ti M. P. per galvÄ . Jis taip pat kartÄ sudavė M. P. į Å¡onÄ , tačiau jo lazda lūžo.

M. A. toliau mušė M. lazda, spardė jį kojomis. Pasirodžius koridoriuje M. Z., jie liepė jam skubiai dingti iÅ¡ buto. Å iam pasiÅ¡alinus, jis ėmė klausinėti M. P., kodėl Å¡is jam grasino. M. jį pasiuntė keiksmažodžiais. M. tuo metu buvo nuėjęs į kitÄ kambarį. Sugrįžęs, brolis spyrė koja Mariui į krÅ«tinę ir dÅ«rė M. P. peiliu į deÅ¡inį Å¡onÄ . Broliui atsitraukus, jis pamatė, kad M. P. deÅ¡iniame Å¡one liko įsmigęs peilis medine rankena.

M. P. pargriuvo ant žemės. Tuo metu į kambarį įbėgo M. Z.. Brolis M. A. su M. Z. pradėjo muÅ¡tis, stumdytis. Jis pabandė iÅ¡ M. P. Å¡ono iÅ¡traukti peilį, tačiau, kadangi M. P. ranka bei Å¡onas buvo sugipsuoti, peilis traukėsi labai sunkiai. IÅ¡ antro karto patraukus, M. P. paÅ¡oko ir pradėjo bėgti. Tuo metu jam pavyko iÅ¡traukti peilį, tačiau peilio geležtė lūžo ir jis įsibrėžė savo deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ . Jo rankose liko tik peilio medinė rankena.

Kadangi M. P. išbėgo į kambarį dešinėje, jis taip pat nuėjo į kambarį koridoriaus dešinėje. Ten M. P. nebuvo, jis jau buvo virtuvėje. Kambaryje pamatė, kad M. Z. guli ant nugaros, o M. A. jį spardo kojomis. M. staigiai atsikėlė ir taip pat nubėgo į virtuvę, o M. A. jam iš paskos. Broliui įbėgus į virtuvę, jis būdamas kambaryje išgirdo bildesį ir suprato, kad kažkas parkrito. Įėjęs į virtuvę pamatė, kad M. Z. guli prie balkono durų ant nugaros, galva į balkono pusę.

Jam iÅ¡ kaklo bėgo kraujas. Å alia stovėjo jo brolis M. A., kurio rankoje buvo peilis. M. P. tuo metu buvo balkone ir laikė užrėmęs balkono duris. E. A. pasakęs broliui “kÄ tu padarei, kviečiame greitÄ jÄ med. pagalbÄ â€. M. A. atrodė iÅ¡sigandęs ir liepė greitosios nekviesti. Jis išėjęs iÅ¡ virtuvės ir nuėjęs į kambarį, nes buvo susijaudinęs. Jam iÅ¡einant iÅ¡ virtuvės, M. P. dar stovėjo balkone. BÅ«damas kambaryje, kuris yra buto koridoriaus viduryje, jis iÅ¡girdo bildesį virtuvėje.

Grįžęs į virtuvę pamatė, kad M. P. jau guli ant nugaros balkone, galva į buto pusę. Tuo metu jo brolis M. A. laikė kažkokį skudurÄ ant M. P. galvos, o aplinkui buvo daug kraujo. Supratęs, kad ir M. P. sužalojo brolis, jis išėjo iÅ¡ virtuvės į Å¡alimais esantį kambarį. Atėjus broliui, jis pasiÅ«lė kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ , tačiau M. A. liepė pasižiÅ«rėti, ar jie abu dar gyvi. ApžiÅ«rėjęs M. P. ir M. Z., jis pamatė, kad jie nebejuda. Brolis pasakė paskambinti A. ir D. ir liepti joms važiuoti pas jo Å¡vogerį M.

D. į N.. Jis taip ir padarė. Kadangi tiek M. A., tiek ir jo kelnės buvo iÅ¡teptos krauju, M. A. liepė paskambinti M. D. ir papraÅ¡yti atvežti kelnių. Jis paskambino M. D. ir Å¡is sutiko atvežti kelnes. M. pradėjo tvarkyti butÄ , surinko paklodes iÅ¡ kambarių ir jas dėjo prie buto lauko durų, surinko lazdų nuolaužas, vonioje plovėsi striukę, rankas, atlenkiamÄ peilį mediniu kotu, valė grindis, o jam liepė nuvalyti virtuvėje ant stalo gulinčius peilius. Maždaug po pusvalandžio paskambino M.

D. ir pasakė, kad atvežė kelnes. Jas į butÄ atnešė N. S.. Jis atnešė džinsines kelnes, Å¡viesios spalvos. Tas kelnes užsidėjo jo brolis. Kadangi ir jo kelnės buvo kruvinos, jis paskambino dar kartÄ M. D. bei paprašė dar vienų kelnių. Po kelių minučių N. S. atnešė dar vienas kelnes, kurios buvo Å¡viesiai mėlynos spalvos. Jis apsiavė atneÅ¡tas kelnes, o savo ir brolio kelnes susidėjo į maiÅ¡elį. Po to kartu su M. A. išėjo iÅ¡ buto. Išėjęs iÅ¡ buto jis paskambino M.

D. ir paprašė atvažiuoti jį paimti, o brolis M. A. nuėjo pėsčiomis link savo namų. Neužilgo automobiliu VW GOLF atvažiavo M. D. su N. S. ir nuvežė jį prie statomo namo į N.. M. D. automobilyje buvo be kelnių, kadangi savo kelnes buvo atidavęs jam. Jam atvažiavus prie savo statomo namo N., neužilgo atvažiavo savo maÅ¡ina BMW ir jo brolis M. A.. Jis liepė sudeginti kelnes. M. D. padegė plastikinį kelnių maiÅ¡elį ir kelnės sudegė. Deginant kelnes M. A. iÅ¡metė prie namo į žoles atlenkiamÄ peilį su medine rankena.

M. D. ir N. S. iÅ¡važiavus, jis su M. A. bei R. A. jų automobiliu nuvažiavo prie N. Å¡iltnamių kombinato, kur jis iÅ¡metė (duomenys neskelbtini) buto raktus. IÅ¡metus raktus jam paskambino policijos pareigÅ«nai ir liepė atvažiuoti į butÄ (duomenys neskelbtini). Jis labai iÅ¡sigando, tačiau brolis M. A. liepė nieko policijai nepasakoti, nesakyti, jog naktį buvo bute, pažadėjo pasamdyti advokatÄ . Tuomet jis paskambino M. D. ir paprašė atvaryti jo automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) iÅ¡ P. gatvės prie “ (duomenys neskelbtini)” parduotuvės A..

Po to su broliu jo automobiliu BMW nuvažiavo prie “ (duomenys neskelbtini)” parduotuvės. M. D. atvažiavo su M. S.. Su M. D. jis apsikeitė batais-pasikeitė savo juodus batus į sportinius batelius, nes jo batai netiko prie treningo kelnių. Jis pasiėmė atvarytÄ savo automobilį ir nuvažiavo į butÄ (duomenys neskelbtini). Ten jį sulaikė policijos pareigÅ«nai. Pirminės apklausos metu kaltę visÄ prisėmė sau, kadangi jam brolis žadėjo, kad jam nieko nebus. (4 t. b. l. 14-16)2004-06-11 apklausos metu E. A. papildomai parodė, kad 2004-04-18 naktį jis mušė ir M.

Z.. Å iam gulint kambaryje po deÅ¡ine puse, jis lazda trenkė M. Z. vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį, spyrė koja į kairį Å¡onÄ . Po to, atbėgęs M. A. dÅ«rė peiliu M. Z. į kaklÄ . Tuo metu pro juos į virtuvę nubėgo M. P. ir užsidarė balkone. M. Z. taip pat bandė iÅ¡bėgti į virtuvę. M. A. nubėgo jiems iÅ¡ paskos. Virtuvėje, turimu peiliu, M. dÅ«rė M. Z. kelis kartus į veido ir į kaklo sritį, po ko M. Z. pargriuvo ant virtuvės grindų ties balkono durimis ir iÅ¡ jo kaklo veržėsi kraujas (4t. b. l. 22-23).IÅ¡ esmės tokius pat parodymus jis davė ir 2005-03-23 apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir pavirtino savo parodymus duotus 2004-05-19 ir 2004-06-11.

Jis patvirtino ir tai, kad 2004-04-18 bute P. g. 23-10 Kaune lazda bei kojomis sudavė kelis smÅ«gius ne tik M. Z., bet ir M. P., suduodamas jam pagaliu į krÅ«tinės bei galvos sritį. (4t. b.l. 27-28). 2005 m. liepos mėn. 13d. nuosprendžiu E. A. buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir jam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis nuteistojo buvo skundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau skundai atmesti, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas(4t. b. l. 132-157).E. A.

Å¡iuo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 18 d., tarp 8 ir 9 valandos, bute P. g. 23-10, Kaune smogdamas M. Z. peiliu į kaklo kairę pusę bei padarydamas jam durtinę-pjautinę kaklo kairės pusės žaizdÄ su kairio plaučio virÅ¡utinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę ir Å«mia vidaus organų mažakraujyste, nuo ko M. Z. mirė, tuo pat laiku tame pačiame bute smogdamas vienÄ kartÄ M. P. galimai nulaužto peilio geležte į kaklo deÅ¡inę pusę ir padarydamas kirstinį-durtinį deÅ¡inės pusės kaklo- krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę, nuo ko M.

P. mirė, tyčia nužudė du žmones-M. Z. ir M. P.. Taigi, už M. P. ir M. Z. tyčinį nužudymÄ yra nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka E. A.. Ta pačia nusikalstama veika, tik padaryta iÅ¡ anksto susitarus ir veikiant bendrininkų grupėje su broliu E. A., yra kaltinamas Å¡ioje baudžiamojoje byloje ir M. A.. M. A. kaltinamas tyčiniu dviejų žmonių nužudymu t.y. tuo, kad 2004 m. balandžio 18 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 9.00 val., bute (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su broliu E. A., iÅ¡ anksto susitarę nužudyti bute buvusius M.

Z. ir M. P., tyčia rankomis, kojomis ir atsineÅ¡tu pagaliu sudavė M. Z. ne mažiau kaip 12 smÅ«gių į veidÄ , nugarÄ , deÅ¡inį dilbį, juosmenį, deÅ¡inę Å¡launį, deÅ¡inį kelį, kairę blauzdÄ , kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡tÄ , kaktÄ , pakaušį, tuo padarė jam odos nubrozdinimus veide, nugaroje, deÅ¡iniame dilbyje, juosmens deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡iniame kelyje ir kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡te, kraujosruvas kaktos ir pakauÅ¡io minkÅ¡tuosiuose audiniuose, Å¡iais veiksmais M.

A. palaužus M. Z. pasiprieÅ¡inimÄ , E. A. peiliu smogė M. Z. ne mažiau kaip keturis kartus į kaktÄ , kaklÄ , padarė tris durtines-pjautines žaizdas kaktoje ir kakle su stemplės pažeidimu, durtinę-pjautinę kiauryminę kaklo kairės pusės žaizdÄ su kairio plaučio virÅ¡utinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę ir Å«mia vidaus organų mažakraujyste, be to, M. A. atsineÅ¡tu pagaliu sudavė M. P. ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į galvÄ ir abi rankas, padarydamas odos nubrozdinimus galvoje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvos abiejose rankose, dvi muÅ¡tines žaizdas galvoje su virÅ¡utinio kairio kandžio iÅ¡muÅ¡imu bei apatinio žandikaulio lūžimu, Å¡iais veiksmais M.

A. palaužus M. P. pasiprieÅ¡inimÄ , E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte ne mažiau kaip dvideÅ¡imt devynis smÅ«gius į galvÄ , kaklÄ , pečius, rankas, nugarÄ , padarydamas durtines-kirstines galvos, kaklo, abiejų pečių ir rankų bei nugaros žaizdas, taip pat E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ , padarydamas kirstinį-durtinį deÅ¡inės pusės kaklo-krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę, nuo ko M.

Z. ir M. P. mirė įvykio vietoje. Kolegija, teisminio nagrinėjimo metu apklaususi kaltinamÄ jį M. A., iÅ¡tyrusi kitus tyrimo metu surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog Kauno apygardos teismas pagrįstai už M. P. ir M. Z. tyčinį nužudymÄ pagal LR BK 129 str. 2d. 5p. nuteisė vienÄ E. A., iÅ¡ kaltinimo jam Å¡alindama aplinkybę, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su M. A..Kolegija, iÅ¡tyrusi visus įrodymus, konstatuoja, jog Kauno apygardos teismas, priėmęs 2004-07-13 apkaltinamÄ jį nuosprendį E. A., visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi ne jo parodymais teisme bei parodymais tyrimo metu duotais po 2004m. balandžio 20d., o vadovavosi jo parodymais duotais tyrime 2004-04-20d.

BÅ«tent Å¡iuos E. A. parodymus t.y. tai, jog jis 2004-04-18 vienas tyčia nužudė du asmenis, patvirtina ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai.TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro pirmiausiai dėl to, jog iÅ¡ naujo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ M. A. atžvilgiu, nepaaiÅ¡kėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylÄ E. A. atžvilgiu bei priimant 2005-07-13 nuosprendį. Kaltinamasis M. A. neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, kad iÅ¡ anksto tarėsi nužudyti ir bendrininkavo nužudant M.

P. ir M. Z.. Savo parodymuose jis iÅ¡ esmės pripažino tik aplinkybę, kad su broliu E. A. nuvyko į butÄ P. g. 23-10 Kaune turėdami tikslÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl M. P. jam grasino, mušė ir apkaltino ginklo pagrobimu. Jis pripažino tÄ aplinkybę, kad eidami į butÄ , jie iÅ¡ anksto nesitarė sumuÅ¡ti M. P. ir M. Z., o ėjo tik su jais pasikalbėti, o pagalius pasiėmė tik tikslu apsiginti, jei pastarieji pradėtų muÅ¡tis. M. A. patvirtino tik aplinkybę, kad jis mušėsi su M. P., kad galėjo jam suduoti kelis smÅ«gius, tačiau peilio neturėjo, jo nenaudojo ir juo M.

P. mirtinai nesužalojo. Jis nesužalojo peiliu ir M. Z., su juo net nesimušė, todėl nesutinka su pareikÅ¡tu kaltinimu.Kolegija kaltinamojo M. A. parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ visiÅ¡kai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tiki ir vadovaujasi kaltinamojo parodymais tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems teisme iÅ¡tirtiems įrodymams. Visuma Å¡iame nuosprendyje aptartų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis M. A. su broliu E. A. į nužudymo vietÄ atvažiavo turėdami tikslÄ panaudoti smurtÄ prieÅ¡ M.

P. bei M. Z. t.y. primuÅ¡ti nukentėjusiuosius. Jų abiejų vidinė bÅ«sena buvo pyktis ir noras atkerÅ¡yti už E. A. prieÅ¡ tai patirtÄ smurtÄ bei grasinimus. Å i bÅ«sena stiprėjo nusikalstamų veiksmų darymo metu. Tokį jų nusiteikimÄ ir tikslÄ patvirtina tai, kad paskambinę bute P. g. 23-10 Kaune buvusioms merginoms, teisme apklaustoms liudytojoms A. P. ir D. L., jie liepė joms iÅ¡ buto iÅ¡eiti, o eidami į butÄ , pasiėmė pagalius. Tokį tikslÄ tyrimo metu ne kartÄ iÅ¡sakė ir E. A., tvirtinęs, kad jie abu buvo įsižeidę dėl M.

P. veiksmų M. A. atžvilgiu ir iš karto nutarė sumušti M. P. ir M. Z.. Abejoti E. A. parodymais duotais 2004-04-20 kolegija neturi pagrindo, kadangi tyrime E. A. pripažino savo kaltę dalyvaujant tai pačiai gynėjai, jį apklausinėjo skirtingi pareigūnai (du tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo teisėjas). Vėlesni jo parodymai, pakeisti praėjus mėnesiui po nusikaltimo, kaltę perkeliant užsienyje pasislėpusiam broliui M. A., laikytini nuosekliai apgalvota gynybos versija, kurios laikytasi ir teisme.

Å iÄ E. A. versijÄ paneigia įrodymų visuma, todėl kolegija tiki ir vadovaujasi aukščiau aptartais E. A. parodymais duotais 2004-04-20 tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui. Å ių apklausų metu E. A. vienodai parodė, kad jis pirmiausia susimušė su M. P. kambaryje. IÅ¡ kito kambario iÅ¡bėgus M. Z., nuteistasis paskui jį nubėgo į virtuvę ir ten peiliu jam keletÄ kartų dÅ«rė. M. P. per virtuvę įbėgus į balkonÄ , jam nuteistasis irgi keletÄ kartų dÅ«rė tuo pačiu peiliu, kuris nulūžo.

Tada virtuvėje pagriebęs kitÄ peilį, dar kelis kartus dÅ«rė M. P.. Jo parodymai savo esme sutapo: pirmiausia smÅ«giai peiliu suduoti buvo M. Z., po to M. P.. Šį badant, peilis lūžo, todėl jis sudavė M. P. dar kitu peiliu.Paminėtus E. A. parodymus patvirtina jau aptartos specialisto iÅ¡vados Nr. M 512/04 (02) duomenys, patvirtinantys, jog M. P. deÅ¡inė ranka per alkÅ«nės ir peties sÄ narį buvo imobilizuota gipsiniu tvarsčiu, juo apimant visÄ Å¾astÄ , deÅ¡inį petį, krÅ«tinę bei nugaros virÅ¡utinę dalį, o gipsinio tvarsčio pavirÅ¡iuje buvo rasti pažeidimai.

Tuo paaiškinama, kad peilis tikrai galėjo nulūžti nuo atsitrenkimų į gipsinį tvarstį, o M. P. toliau buvo badomas nulūžusia geležtės dalimi be smaigalio. Lygiai taip pat paaiškinama, kodėl stalo peiliu, kurį, pagal pirminius E. A. parodymus, jis paėmė po to, kai sulūžo anksčiau naudotas peilis, nepadarytos žaizdos M. P.. Jis galėjo atsitrenkti į gipsinį tvarstį, dėl to sulinkti, nepalikęs pėdsakų kūne.Specialisto išvados Nr. M 511/04 (02) ir Nr. M 512/04 (02) rodo, kad M.

P. buvo sužalotas žymiai smarkiau, negu M. Z. ir tai paaiÅ¡kina nusikaltimo motyvÄ -kerÅ¡tÄ dėl kilusio konflikto, kurio metu M. P. įžeidinėjo M. A. ir net sudavė jam smÅ«gį. Todėl visiÅ¡kai suprantami ir tikėtini aptarti E. A. 2004-04-20 parodymai, jog brolis jo prašė padėti tik pamokyti ir sumuÅ¡ti M. P. bei M. Z. už Å¡ių įžūlų elgesį, tačiau tolimesnis E. A. nusikalstamas elgesys įvykio vietoje rodo, kad jo norai ir veiksmai peraugo į siekį nužudyti M. P. ir M.

Z., kÄ jis ir padarė.Kolegija, atsižvelgdama į visumÄ aptartų įrodymų, daro iÅ¡vadÄ , jog E. A. parodymai 2004-04-20 dėl jo padarytų M. P. ir M. Z. sužalojimų mechanizmo, neprieÅ¡tarauja specialistų iÅ¡vadoms, o aplinkybė, kad savo parodymuose E. A. nurodė skirtingÄ peiliu suduotų smÅ«gių skaičių, kuris neatitinka specialistų iÅ¡vadose nurodyto skaičiaus, nerodo Å¡io nuteistojo nekaltumo, nes smurto įkarÅ¡tyje bÅ«damas susijaudinęs, jis vargu ar galėjo skaičiuoti suduotus smÅ«gius.

BÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad duodamas parodymus apie padarytÄ nusikaltimÄ , E. A. siekė sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį. Objektyviai nustatyta, kad M. Z. padarytas sužalojimas, sukėlęs mirtį, galėjo bÅ«ti padarytas įvykio vietoje rastu peiliu su geležtės smaigaliu iki jo sulaužymo, o M. P. sužalojimas, sukėlęs mirtį, galėjo bÅ«ti padarytas tuo pačiu įvykio vietoje rastu peiliu, geležtės dalimi be smaigalio, nulūžus geležtės galui. Tai atitinka E. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodytÄ asmenų žalojimo sekÄ bei nurodytas aplinkybes, kad abu asmenis jis badė tuo pačiu peiliu, o po to, kai peilis nulūžo, dar dÅ«rė M.

P. stalo peiliu, kuris sulinko. Toks sulinkęs stalo peilis įvyko vietoje rastas. Nors specialisto duota iÅ¡vada dėl nužudymo įrankio nėra kategoriÅ¡ka, Å¡ioje iÅ¡vadoje pavartotos sÄ vokos “tikėtina” ir “neatmetama galimybė” yra pakankamos įrankio tapatumui patvirtinti, nes žalojimo įrankis buvo serijinės gamybos virtuvinis peilis, neturintis individualių požymių, skiriančių jį nuo kitų tokios rÅ«Å¡ies daiktų. Nors E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytas bendras suduotų smÅ«gių skaičius ir pobÅ«dis nepilnai sutampa su objektyviai nustatytais iÅ¡tyrus M.

P. ir M. Z. lavonus, daugybinis sužalojimų pobÅ«dis rodo, kad žalojęs asmuo veikė įniršęs, dėl ko visiÅ¡kai tikėtina, kad jis nepilnai įsidėmėjo suduotų smÅ«gių skaičių ir jų lokalizacijÄ . Teismo posėdyje, pasakodamas apie aplinkybes, kuriomis M. P. ir M. Z. neva sužalojo M. A., kaltinamasis dar netiksliau nurodė sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , taip pat nurodė, kad dar nesulūžusiu virtuviniu peiliu M. A. smÅ«giavo M. P., o M. Z. smÅ«giavo atsineÅ¡tu lenktiniu peiliu.

Tai visiÅ¡kai neatitinka specialistų objektyviai nustatytoms iÅ¡vadoms apie žalojantį įrankį, kuriuo buvo padaryti mirtini sužalojimai.Kolegija, atsižvelgusi į visas iÅ¡tirtas aplinkybes, konstatuoja, jog didžiausiÄ motyvÄ sužaloti nukentėjusius asmenis turėjo ne M. A., o E. A.. Šį motyvÄ patvirtina teisme iÅ¡tirti įrodymai, patvirtinantys, kad nužudymo iÅ¡vakarėse, grįžtant E. A. vairuojamu automobiliu iÅ¡ vestuvių, bÅ«tent tarp M. P. ir E. A. įvyko konfliktas, kurio metu M.

P. E. A. įžeidinėjo žodžiais, sudavė smÅ«gį, grasino nupjauti liežuvį. Kad E. A. nuoskaudos nepamirÅ¡o, rodo jo tolimesni veiksmai: praėjus kelioms valandoms, jis sukurstė brolį vykti į kitÄ miesto rajonÄ suvedinėti sÄ skaitų su jį įžeidusiu asmeniu. Liudytojų parodymais patvirtinta kad visus esminius nurodymus iki ir po nužudymo, tiek M. A., tiek ir kitiems asmenims davė bÅ«tent E. A.. Jis skambino A. P.(K.) ir D. L.(P.) į butÄ , kad sužinoti, kur kiekvienas iÅ¡ nužudytų asmenų miega, pasirÅ«pino, kad merginos nebegrįžtų į butÄ , neturėtų telefoninio ryÅ¡io, liepė iÅ¡ jų paimti telefonus.

BÅ«tent E. A. rÅ«pinosi ir organizavo įrodymų naikinimÄ -plovė peilius, degino kelnes, M. D. atidavė batus, kuriuos mÅ«vėjo įvykio metu. IÅ¡ E. A., M. A. bei liudytojų D. L.(P.), A. P. (K.), N. S., M. D. parodymų seka, kad įvykio metu bÅ«tent E. A. turėjo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Liudytojų A. Z., V. M. parodymais patvirtinta, kad įvykio metu bute buvo girdimi dviejų vyriÅ¡kių balsai, iÅ¡ kurių vienas tramdė kitÄ , liepė skambinti greitajai medicinos pagalbai. TokiÄ pagalbÄ telefonu galėjo kviesti tik asmuo, turintis telefonÄ , Å¡iuo atveju E. A., todėl darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent jis ir buvo tramdomas ir raginamas iÅ¡kviesti pagalbÄ sužeistiems asmenims.

M. P. lavono tyrimo iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai patvirtinta, kad M. P. mirė nuo kirstinio- durtinio deÅ¡inės pusės kaklo-krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, padaryto vieno trauminio poveikio pasėkoje, o kiti padaryti sužalojimai M. P. mirčiai įtakos neturėjo. Vieno trauminio poveikio pasėkoje atsiradusį sužalojimÄ galėjo padaryti tik vienas asmuo, todėl kaltinime suformuluotas teiginys, kad M. P. buvo nužudytas E. A. ir M. A. bendrais veiksmais, yra nepagrįstas.

M. Z. lavono tyrimo specialisto iÅ¡vadoje taip pat kategoriÅ¡kai nurodoma, kad M. Z. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės kaklo kairės pusės žaizdos su kairio plaučio virÅ¡utinės skilties pažeidimu, padarytos vieno trauminio poveikio pasėkoje, o kiti padaryti sužalojimai M. Z. mirčiai įtakos neturėjo. Vieno trauminio poveikio pasėkoje atsiradusį sužalojimÄ galėjo padaryti tik vienas asmuo, todėl kaltinimas, kad M. Z. buvo nužudytas E. A. ir M. A. bendrais veiksmais, yra nepagrįstas.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ (dviejų ar daugiau žmonių nužudymas), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ nužudyti bent du asmenis.

Lietuvos AT Senatas 2004-06-18 nutarime Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Atsižvelgus į šį Senato nutarimÄ , teismų praktikoje nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo jÄ atimti.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui gyvybė bus atimta neiÅ¡vengiamai, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia.

Nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius - kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas.

Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje nužudymu, padarytu bendrininkaujant, yra laikoma tuomet, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių daryti šį nusikaltimÄ asmenų. Toks susitarimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma (žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais) ir gali įvykti bet kurioje Å¡ios nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nužudymas padarytu bendrininkaujant yra laikomas ir tada, kai prie vieno asmens, darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda ir kitas asmuo, o kėsinimÄ si į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia. Minėtame Senato nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad už nužudymÄ atsakyti privalo ir kiti bendrininkai, tiesiogiai nedalyvavę žmogui atimant gyvybę, tačiau organizavę, kurstę arba (ir) padėję daryti šį nusikaltimÄ kitam asmeniui.

Tokiu atveju jų veikos papildomai kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio atitinkamÄ dalį arba dalis. Tačiau, jei nužudymo kurstytojas ar padėjėjas dalyvavo ir tiesiogiai atimant žmogaus gyvybę, tai jo veika kvalifikuojama tik kaip vykdytojo. Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, visada bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų dalyvavimo darant šį nusikaltimÄ laipsnį ir pobÅ«dį, kurie nulemia bendrininkavimo formÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį įvykio metu, prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. Kaltinime M.

A. yra įvardijamas jame aptartos nusikalstamos veikos bendravykdytoju. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį nužudymo vykdytoju yra laikomas asmuo, kuris kitÄ asmenį nužudė pats, ar pasitelkęs nepakaltinamus arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Asmenimis, kurie dėl nužudymo nėra kalti, laikytini tokie asmenys, kurie, neturėdami tyčios atimti gyvybę, veikė pagal kaltininko valiÄ ir savo veiksmais nukentėjusiajam atėmė gyvybę arba sutrikdė sveikatÄ .

Jeigu toks asmuo turėjo ir galėjo numatyti, kad savo veiksmais nukentėjusiajam gali atimti gyvybę arba sutrikdyti sveikatÄ , tai jis atsako pagal BK 132 ar kitus straipsnius. Nužudymo bendravykdytojais galima laikyti tuos, kurie veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam. Tačiau nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų, o kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ , bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis kėsinimosi į jo gyvybę metu.

Tokiu atveju, kai nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir yra nustatyta, kad ne visi asmenys smurtÄ naudojo turėdami tyčiÄ nužudyti, tai už nužudymÄ atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali bÅ«ti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 ir 135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė.

Kolegija konstatuoja, jog tyrimo metu surinktais bei teisme iÅ¡tirtais teisme įrodymais nebuvo patvirtinta, kad M. A. kurstė brolį E. A. ne sumuÅ¡ti, o nužudyti nukentėjusius asmenis, kad jie iÅ¡ anksto tarėsi, planavo tai padaryti ar muÅ¡tynių eigoje atliko kokius tai bendrus veiksmus, kuriais mirtinai sužalojo M. P. ir M. Z.. Jokių objektyvių duomenų, kad M. A. iÅ¡ anksto susitarė nužudyti bute buvusius M. Z. ir M. P., jog jis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi ne į kitų žmonių sveikatÄ , o į gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę nukentėjusiems ir norėjo jÄ atimti ar sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Ištirtais įrodymais patvirtinta, jog mirtini sužalojimai M. P. ir M. Z. buvo padaryti peiliu. Tokio peilio M. A. neturėjo ir jo nepanaudojo, nesitarė su broliu panaudoti peilį muštynių metu, nekurstė jį žaloti nukentėjusius būtent šiuo žalojančiu įrankiu. Nėra duomenų, jog jis matė, kuomet E. A. sužalojo nukentėjusiuosius peiliu. Nėra pagrindo netikėti kaltinamojo teiginiais, kad jis pamatė tų veiksmų pasekmes jau po to, kai abu nukentėjusieji jau buvo mirtinai sužaloti.

Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog M. A. veikė suvokdamas, kad jiems gyvybė bus atimta neiÅ¡vengiamai, kad siekė, jog jiems bÅ«tų atimta gyvybė , ar, kad siekė sunkiai sutrikdyti jų sveikatÄ . Å iuo atveju, neatlikdamas jokių veiksmų, kad M. P. ir M. Z. bÅ«tų mirtinai sužaloti, ir net nematydamas, kaip jo brolis peiliu mirtinai juos sužaloja, M. A. negalėjo numatyti galimybės atsirasti bet kokiems jo padarytos pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai).

Atsižvelgus į visas aplinkybes, kaltinamasis negalėjo bÅ«ti pripažintas aptariamo nužudymo bendravykdytoju, nes nėra surinkta įrodymų, jog jis turėjo tyčiÄ nužudyti du asmenis, ir pats tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiems. Jo neapibrėžtas tikslas buvo tik sumuÅ¡ti nukentėjusius(suduoti smÅ«gius, sužaloti), o dalyvavimas pasireiÅ¡kė tik sutrikdant sveikatÄ , bet ne atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis kėsinimosi į jo gyvybę metu. SmurtÄ E. A. naudojo neturėdamas tyčios nužudyti, todėl už nužudymÄ turėjo atsakyti ir pagrįstai atsakė tik tas asmuo, kurio padaryti kÅ«no sužalojimai ir buvo nukentėjusiojo mirties priežastis t.y.

E. A.. Nesuprasdamas savo veiksmų pavojingumo kitų žmonių gyvybei ir nenumatydamas, kad dėl jo veiksmų gali būti atimta gyvybė, tačiau suprasdamas ir numatydamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų-smūgių rankomis, kojomis ir pagaliu gali būti sutrikdyta kitų žmonių-M. P. ir M. Z. sveikata, padarydamas su gyvybės atėmimu nesusijusius sveikatos sutrikdymus, kaltinamasis M. A. gali atsakyti tik už tuos veiksmus, kuriuos atliko ir už tuos sužalojimus, kurie buvo padaryto jo veiksmais.Nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaip bendrininkai M.

A. ir E. A. veikė padarant M. P. ir M. Z. tik kÅ«no sužalojimus, kurie nesukėlė pastarųjų mirties. IÅ¡ anksto susitarę sumuÅ¡ti nukentėjusius asmenis ir veikdami kartu bendrininkų grupėje, M. A. ir E. A. tyčia rankomis ir kojomis bei atsineÅ¡tais pagaliais sudavė M. Z. ne mažiau kaip 12 smÅ«gių į veidÄ , nugarÄ , deÅ¡inį dilbį, juosmenį, deÅ¡inę Å¡launį, deÅ¡inį kelį, kairę blauzdÄ , kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡tÄ , kaktÄ , pakaušį, tuo padarė jam odos nubrozdinimus veide, nugaroje, deÅ¡iniame dilbyje, juosmens deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡iniame kelyje ir kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡te, kraujosruvas kaktos ir pakauÅ¡io minkÅ¡tuosiuose audiniuose, padarydami M.

Z. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo pat metu ir toje pat vietoje suduodami M. P. tyčia rankomis ir kojomis bei atsineÅ¡tais pagaliais ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į galvÄ ir abi rankas, padarydamas odos nubrozdinimus galvoje, kairėje rankoje, poodines kraujosruvos abiejose rankose, dvi muÅ¡tines žaizdas galvoje su virÅ¡utinio kairio kandžio iÅ¡muÅ¡imu bei apatinio žandikaulio lūžimu, M. A. ir E. A. padarė M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Tokį nukentėjusiems padarytų kÅ«no sužalojimų laipsnį patvirtina specialistų iÅ¡vados Nr. M 512/04 (02) (t.1 b. l. 33-43) bei Nr. N 511/04 (02) (t.1 b. l. 35-51).Teisme iÅ¡tirti ir Å¡iame nuosprendyje bei Kauno apygardos teismo 2005-07-13 nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad vienas E. A. peiliu smogė M.

Z. ne mažiau kaip keturis kartus į kaktÄ , kaklÄ , padarydamas tris durtines – pjautines žaizdas kaktoje ir kakle su stemplės pažeidimu, durtinę – pjautinę kiauryminę kaklo kairės pusės žaizdÄ su kairio plaučio virÅ¡utinės skilties pažeidimu, kas komplikavosi Å«miu vidiniu nukraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę ir Å«mia vidaus organų mažakraujyste. BÅ«tent E. A. sudavė M. P. nulaužto peilio geležte ne mažiau kaip dvideÅ¡imt devynis smÅ«gius į galvÄ , kaklÄ , pečius, rankas, nugarÄ , padarydamas durtines-kirstines galvos, kaklo, abiejų pečių ir rankų bei nugaros žaizdas, sudavė M.

P. nulaužto peilio geležte vienÄ kartÄ Ä¯ kaklÄ , padarydamas kirstinį-durtinį deÅ¡inės pusės kaklo-krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę. Nuo paminėtų sužalojimų M. Z. ir M. P. mirė įvykio vietoje. Å ios aplinkybės iÅ¡ kaltinimo M. A. Å¡alintinos, nes jos nebuvo patvirtintos teisminio nagrinėjimo metu.Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, jog M.

A. veikė kaip bendrininkas nužudant M. P. ir M. Z., jo veika kvalifikuotina pagal teisminio nagrinėjimo metu atliktus jo nusikalstamus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu bei Å¡ių veiksmų pasekmes t.y. kaip nusikalstamos veikos numatytos LR 138 str. 1d. bei 140 str. 1d.IÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinus veikÄ numatytÄ LR BK 129 str. 2d. 5p t.y. tyčinį dviejų žmonių nužudymÄ kvalifikuojančias aplinkybes, vadovaujantis LR BPK 256 str. 4d., nusikalstama veika M. A. perkvalifikuotina į nusikalstamas veikas numatytas LR BK 138 str. 1d.(M.

P. atžvilgiu) ir 140 str. 1d. (M. Z. atžvilgiu). Kadangi smurtiniai veiksmai padaryti dėl asmeninių priežasčių-kerÅ¡to už neteisėtus M. P. veiksmus M. A. atžvilgiu, nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tik M. P., o M. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jie nelaikytini padarytais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, todėl nekvalifikuotini pagal LR BK 138 str. 2d. 5p. bei 8p. Padarytais dėl chuliganiÅ¡kų paskatų laikomi tokie veiksmai, kurie padaromi dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Smurtas dėl kitų priežasčių-iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių žemų paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, padarytas kaltininkui nesutrikdant visuomenės rimties ar tvarkos, nelaikytinas padarytu iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Skirdama M. A. bausmes už veikas numatytas LR BK 138 str. 1d. bei 140 str. 1d., kolegija atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bausmių skyrimo pagrindus. Atsižvelgiama į padarytų veikų pavojingumo laipsnį (nesunkÅ«s nusikaltimai), jų motyvÄ (kerÅ¡tas), kaltininko asmenybę (M.

A. anksčiau nusikaltimų nepadaręs ir neteistas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), nes Å¡iÄ aplinkybę kaltinamasis patvirtino pats teisminio nagrinėjimo metu.Nors įstatymų sankcijoje yra numatytos ir kitos bausmės, kolegija mano, jog M. A. skirtina tik reali laisvės atėmimo bausmė, nes bÅ«tent tuo, kad jis sutiko padėti savo broliui sumuÅ¡ti kitus asmenis, kad dalyvavo smurtaujant, buvo sudarytos sÄ lygos dar sunkesnei nusikalstamai veikai-tyčiniam nužudymui.

Be to, kaltinamasis dalyvavo nusikalstamos veikos slėpimo ir pėdsakų naikinimo veiksmuose, ilgÄ laikÄ pats slapstėsi, taip apsunkindamas tyrimÄ ir nusikalstamų veiksmų iÅ¡aiÅ¡kinimo procesÄ . BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių M. A. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti M. A. LR BK 75 str. nuostatas, nes atidėjus paskirtosios bausmės vykdymÄ , nebus pasiekti bausmės tikslai.Kadangi M. A. savo kaltės pilnai nepripažino, o byloje yra nustatytos vien atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnyje, kaltinamajam skiriama didesnė laisvės atėmimo bausmė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nėra įstatyminio pagrindo taikyti M. A. LR BPK 3 str. 1d. 2p. nuostatas ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti, suėjus LR BK 95 str. nustatytiems baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nes M. A. po nusikalstamų veikų padarymo nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo slapstėsi. 2004-12-22 buvo iÅ¡duotas jo areÅ¡to orderis, o sulaikytas jis buvo tik 2010-12-21, todėl senaties eiga sustojo (LR BK 95 str. 4d.). Atsižvelgus ir į tai, kad kaltinamasis ilgÄ laikÄ slapstėsi ir dėl valstybė turėjo iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos dėl kaltinamojo ekstradicijos iÅ¡ Nyderlandų karalystės t.y. 3409 Lt. priteistinos iÅ¡ kaltinamojo(t.5 b. l. 28).Nukentėjusiųjų A.

S. ir A. A. pareikÅ¡ti M. A. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestini, nes jie nėra susiję su pasekmėmis, kurias savo veiksmais sukėlė M. A. (nesunkiu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu) ir dėl kurių buvo pareikÅ¡ti Å¡ie civiliniai ieÅ¡kiniai. PraÅ¡oma priteisti žala buvo padaryta ne M. A., o jau nuteisto už tyčinį M. P. ir M. Z. nužudymÄ -E. A. veiksmais, ji yra priteista iÅ¡ E. A. 2005-07-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, todėl civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas.Vadovaudamasi LR BPK 297 str., 301-307 str. kolegija                                            n u s p r e n d ė:M.

A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 138 str. 1d. ir 140 str. 1d.(perkvalifikavus Å¡ias veikas iÅ¡ nusikalstamos veikos numatytos LR BK 129 str. 2d. 5p.) bei skirti jam laisvės atėmimo bausmes:-už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 138 str. 1d.-2(du) metus laisvės atėmimo;-už nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 140 str. 1d.-7(septynis) mėnesius laisvės atėmimo.Bausmes subendrinus LR BK 63 str. 1d. ir 4d. nustatyta tvarka jas iÅ¡ dalies sudedant, skirti M. A. galutinę 2(dviejų) metų 6(Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ M.

A. skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmę M. A. įskaityti kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo jo sulaikymo pagal Europos areÅ¡to orderį t.y. nuo 2010 m. gruodžio mėn. 21d. iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos(t.5 b. l. 17-19).Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti M. A. nepakeistÄ kardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ .Vadovaujantis LR BPK 103 str., priteisti iÅ¡ M. A. valstybei 3409 Lt. (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus devynis litus) proceso iÅ¡laidų, turėtų dėl M.

A. ekstradicijos iÅ¡ Nyderlandų į Lietuvos RespublikÄ (t.5 b. l. 28).Atmesti A. S.(1t. b. l. 182) pareikÅ¡tÄ 6394,14 Lt ieÅ¡kinį turtinei žalai ir 500 000 Lt ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.Atmesti A. A.(2t. b.l.6) pareikÅ¡tÄ 2735 Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai ir 500 000 Lt ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti.Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkas:                                                                                    Algirdas Jaliniauskas Teisėjai:                                                                                                           Algerdas UrbÅ¡ys                                                                                                                         Jurgis KiÅ¡kis