Legislator Case Law & Legislation
506f02f2-84bd-4a12-92db-d3d0b6199d8a AI generated

506f02f2-84bd-4a12-92db-d3d0b6199d8a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 506f02f2-84bd-4a12-92db-d3d0b6199d8a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020-12-28 sprendimÄ Nr. 21R-(AG-902/07-2020); panaikinti Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-10-20 įsakymÄ Nr. V1(19.1)-4395 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-07 įsakymo Nr. V1(19.1)-2856 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“;

Legislator headnote

AI generated

506f02f2-84bd-4a12-92db-d3d0b6199d8a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus teritorinė darbo birža su pareiÅ¡kėja 2017-06-23 sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį dėl 3 naujų darbo vietų steigimo, pareiÅ¡kėja įsipareigojo įsteigti Å¡ias darbo vietas ir nepanaikinti įsteigtų darbo vietų trejus metus nuo darbo vietų įsteigimo dienos.

Keywords

AI generated
operating subsidy health insurance premium subsidies suspension of unemployment benefits hospital cost reimbursement reduction of supplementary benefits building subsidy
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI2-2022-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00268-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rorio statyba“ atstovams advokatei Eglei TamaÅ¡auskaitei ir direktoriui Arnoldui Pivorui, vieÅ¡ame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programÄ Zoom) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rorio statyba“ skundÄ atsakovui Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamentui dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja UAB „Rorio statyba“ teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020-12-28 sprendimÄ Nr. 21R-(AG-902/07-2020);

2) panaikinti Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-10-20 įsakymÄ Nr. V1(19.1)-4395 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-07 įsakymo Nr. V1(19.1)-2856 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“;

3) panaikinti Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-10-26 įsakymÄ Nr. V1(19.1)-4519 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-07 įsakymo Nr. V1(19.1)-2856 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“. PaaiÅ¡kina, kad Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyrius pateikė pareiÅ¡kėjai pretenzijÄ kartu su ginčijamu 2020-10-20 įsakymu dėl nepagrįstai iÅ¡mokėtos subsidijos (2 165,22 Eur) grÄ Å¾inimo, kuriuo buvo panaikintas sprendimas skirti UAB „Rorio statyba“ subsidijÄ darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį už K.

R. ir M. G.. PareiÅ¡kėja taip pat gavo Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo skyriaus departamento Ukmergės skyriaus patikslintÄ pretenzijÄ dėl nepagrįstai iÅ¡mokėtos subsidijos (2 847,19 Eur) grÄ Å¾inimo, prie kurios buvo pridėtas tiek 2020-10-20 įsakymas, tiek 2020-10-26 įsakymas, kuriuo buvo panaikintas sprendimas skirti UAB „Rorio statyba“ subsidijÄ darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį už K. K.. Vėlesnėje 2020-10-26 pretenzijoje nurodyta, kad 2020-10-20 pateikta pretenzija negalioja.

Pretenzija reikalauta per 15 darbo dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos grÄ Å¾inti į Užimtumo tarnybos banko sÄ skaitÄ UAB „Rorio statyba“ neva nepagrįstai pervestÄ 2 847,19 Eur dydžio subsidijos sumÄ , motyvuojant tuo, kad, pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, darbdaviui, įrengusiam naujas darbo vietas pasinaudojant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta parama, negali bÅ«ti skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį, nes tai yra remiamojo įdarbinimo priemonė.

Vilniaus teritorinė darbo birža (dabar – Užimtumo tarnyba) ir UAB „Rorio statyba“ dar 2017-06-23 sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį dėl trijų naujų darbo vietų steigimo, Å¡iose įsteigtose darbo vietose buvo įdarbinti ir Å¡iuo metu dirba (dirbo) K. R., M. G. ir K. K.. PareiÅ¡kėja 2020-08-03 kreipėsi į Užimtumo tarnybÄ ir pateikė pasiÅ«lymÄ Ä¯gyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, kurio priede į darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytÄ subsidijÄ darbo užmokesčiui, sÄ raÅ¡Ä buvo įtraukti ir UAB „Rorio statyba“ darbuotojai, kurie buvo įdarbinti į darbo vietas, kurioms įsteigti UAB „Rorio statyba“ buvo skirta valstybės parama.

Už minėtus tris UAB „Rorio statyba“ darbuotojus – K. R., M. G. ir K. K. – buvo paskirta ir Užimtumo tarnybos iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 2 847,19 Eur dydžio subsidija darbo užmokesčiui. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su ginčijamais įsakymais dėl 2 847,19 Eur dydžio subsidijos grÄ Å¾inimo, skundu kreipėsi į LAGK, kuri pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Užimtumo tarnyba savo internetiniame tinklalapyje vieÅ¡ai skelbė, kad darbdaviai gali pretenduoti į subsidijas darbo užmokesčiui Å¡velnėjant karantinui ir jam pasibaigus pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį, t. y.

į subsidijas gali pretenduoti ne tik darbdaviai, kurie buvo paskelbę prastovas, bet ir darbdaviai, nukentėję nuo Covid-19. Todėl pareiÅ¡kėja 2020-08-03 kreipėsi į Užimtumo tarnybÄ ir pateikė pasiÅ«lymÄ Ä¯gyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo visiems UAB „Rorio statyba“ darbuotojams bÅ«tent dėl tos priežasties, kad UAB „Rorio statyba“ buvo įtraukta į mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo Covid-19, sÄ raÅ¡Ä .

Nesutinka su Užimtumo tarnybos pozicija, kad pareiÅ¡kėja neturėjo teisės gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui už visus UAB „Rorio statyba“ darbuotojus, kadangi trys UAB „Rorio statyba“ darbuotojai buvo įdarbinti į darbo vietas, kurioms įsteigti buvo skirta valstybės parama pagal 2017-06-23 tarp Vilniaus teritorinės darbo biržos (dabar – Užimtumo tarnyba) ir UAB „Rorio statyba“ sudarytÄ Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį.

Pagal Å¡iÄ sutartį pareiÅ¡kėja gavo paramÄ atitinkamai darbo įrangai (priemonėms) įsigyti, o už tai įsipareigojo įsteigti tris darbo vietas ir jas iÅ¡laikyti ne trumpiau kaip trejus metus. Jokių papildomų subsidijų darbo užmokesčiui mokėti ar kitų remiamojo įdarbinimo iÅ¡mokų UAB „Rorio statyba” per visÄ Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo laikotarpį iÅ¡ Užimtumo tarnybos negavo. Kadangi UAB „Rorio statyba” buvo įtraukta į nukentėjusių nuo Covid-19 sÄ raÅ¡Ä , o per karantino laikotarpį darbuotojams nebuvo paskelbtos prastovos, UAB „Rorio statyba” kreipėsi į Užimtumo tarnybÄ dėl atitinkamos subsidijos darbo užmokesčiui dėl Covid-19 nukentėjusiems darbdaviams skyrimo, kuri buvo skirta ir iÅ¡mokėta visiems pasiÅ«lymo priede nurodytiems darbuotojams.

Pastarosios subsidijos tikslas buvo ne įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones, įdarbinti asmenis, juos Užimtumo tarnybai subsidijuojant, bet padėti darbdaviams, nukentėjusiems nuo COVID-19, kurie išlaikė darbo vietas ir neskelbė prastovų darbuotojams. Pagal Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį pareiškėja negavo jokių subsidijų darbo užmokesčiui ar jo daliai kompensuoti, todėl dalyvavimas projekte negali būti prilyginamas ar tapatinamas su remiamo įdarbinimo priemonės įgyvendinimu, kuomet remiamojo įdarbinimo tvarka yra mokamos subsidijos darbo užmokesčiui.

Tiek Užimtumo tarnybos, tiek LAGK sprendime iÅ¡dėstyta pozicija yra prieÅ¡taringa. Užimtumo tarnyba, priimdama skundžiamus įsakymus, akcentavo, jog atitinkamos subsidijos pareiÅ¡kėjas neturi teisės gauti bÅ«tent dėl to, kad vienu metu negali bÅ«ti taikomos dvi remiamojo įdarbinimo priemonės, numatytos Užimtumo įstatyme, t. y. nebuvo kalbos apie tai, jog pareiÅ¡kėjas neturi teisės gauti subsidijos dėl to, kad nebuvo paskelbtos prastovos pareiÅ¡kėjo darbuotojams. Tuo tarpu skundžiamame LAGK sprendime jau kalbama apie tai, kad visgi tokia situacija, kai darbdavys, gavęs paramÄ darbo vietoms steigti, gali pasinaudoti subsidija, mokama užimtiems asmenims, kurių darbdaviai įtraukti į nukentėjusiųjų dėl COVID-19 sÄ raÅ¡Ä , yra galima, tik jau nurodo, kad tokiu atveju darbuotojams turi bÅ«ti paskelbta prastova.

PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. Užimtumo tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus teritorinė darbo birža su pareiÅ¡kėja 2017-06-23 sudarė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį dėl 3 naujų darbo vietų steigimo, pareiÅ¡kėja įsipareigojo įsteigti Å¡ias darbo vietas ir nepanaikinti įsteigtų darbo vietų trejus metus nuo darbo vietų įsteigimo dienos.

Pagal Å¡iÄ sutartį įsteigtose darbo vietose dirba (dirbo) K. R., M. G. ir K. K., be to pareiÅ¡kėja pagal sutartį skirtas subsidijos lėšas įsigijo: krovininį lengvÄ jį automobilį, fasadinius pastolius, perforatorių, kompresorių, pneumatines viniakales, nivelyrÄ ir automobilinę priekabÄ . PareiÅ¡kėja 2020-08-03 pateikė atsakovui pasiÅ«lymÄ Ä¯gyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, į darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytÄ subsidijÄ darbo užmokesčiui, sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė K.

R., M. G. ir K. K., kurių darbo vietoms įsteigti pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas) buvo skirta valstybės parama. Tokiu bÅ«du, už K. R., M. G. ir K. K. Užimtumo tarnyba paskyrė ir iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjai 2 847,19 Eur subsidijÄ . PareiÅ¡kėjai subsidija iÅ¡mokėta nepagrįstai, pažeidžiant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalies nuostatas, todėl ginčijamais įsakymais panaikintas sprendimas skirti subsidijÄ darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį minėtiems darbuotojams.

SistemiÅ¡kai vertinant Užimtumo įstatymo nuostatas, matyti jog darbdaviai, kurie gauna Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nurodytÄ subsidijÄ darbo užmokesčiui – dalyvauja remiamojo įdarbinimo priemonėje, o tiksliau – įdarbinime subsidijuojant. Be to, pareiÅ¡kėja, siekdama įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį dėl subsidijos gavimo, teikė pasiÅ«lymÄ , kurio forma yra patvirtinta Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos apraÅ¡o 9 priedu.

Taigi pareiÅ¡kėja, teikdama pasiÅ«lymÄ , siekė įgyvendinti bÅ«tent Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalimi reglamentuojamÄ galimybe gauti subsidijÄ darbo užmokesčiui. PareiÅ¡kėjos nurodyta informacija kad Å¡velnėjant karantinui ir jam pasibaigus į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje numatytÄ subsidijÄ gali pretenduoti ne tik prastovas skelbę darbdaviai, bet ir darbdaviai nukentėję nuo Covid-19 pandemijos, buvo pateikta paaiÅ¡kinant Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies nuostatas apibendrintai visų Lietuvos Respublikos įmonių, kurios buvo įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtÄ Ä¯monių, nukentėjusių dėl COVID-19 sÄ raÅ¡Ä , atžvilgiu.

Ä®monei bÅ«ti įtrauktai į nukentėjusių dėl Covid-19 pandemijos sÄ raÅ¡Ä yra bÅ«tina sÄ lyga gauti subsidijÄ , numatytÄ Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje, jei įmonė nėra skelbusi darbuotojams prastovų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ir gavusi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje numatytÄ subsidijÄ darbo užmokesčiui. PareiÅ¡kėja turi teisę pretenduoti į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytÄ subsidijÄ , tačiau tik už tuos darbuotojus, kurių darbo vietoms įsteigti nebuvo pasinaudota Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta valstybės parama.

Užimtumo tarnybai nustačius, kad darbo užmokesčio subsidija pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį už pareiÅ¡kėjo darbuotojus: K. R., M. G. ir K. K. buvo iÅ¡mokėta nepagrįstai, priimti skundžiami įsakymai ir papraÅ¡yta pareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inti be teisinio pagrindo gautÄ subsidijÄ . Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl LAGK 2020-12-28 sprendimo, Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-10-20 įsakymo Nr. V1(19.1)-4395 ir 2020-10-26 įsakymo Nr. V1(19.1)-4519 teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas nagrinėjamu atveju vertins ar atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ panaikinti įsakymus, kuriais pareiÅ¡kėjai skirta subsidija darbo užmokesčiui, t. y. ar atsakovo pozicija, kad darbdaviui, įrengusiam naujas darbo vietas pasinaudojant Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta parama, negali bÅ«ti skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį, nes tai yra remiamojo įdarbinimo priemonė, yra pagrįsta. Teismas, remdamasis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatė, kad pareiÅ¡kėja ir Vilniaus teritorinė darbo birža 2017-06-23 pasirašė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA-15, kuria pareiÅ¡kėja įsipareigojo įsteigti 2 plataus profilio statybininko ir vienÄ vairuotojo B kategorijos darbo vietÄ iki 2017-08-14, įdarbinti į įsteigtas darbo vietas biržos pasiÅ«lytus asmenis, sudarant su jais neterminuotas darbo sutartis.

Darbo birža įsipareigojo skirti pareiÅ¡kėjai, subsidijos gavėjai, 27 709,32 Eur projektui vykdyti (LAGK medžiaga, b. l. 35–38). Vilniaus teritorinės darbo biržos 2017-11-30 Darbo vietos įsteigimo aktu Nr. VDD-6597 nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, panaudojusi subsidijos lėšas, įsigijo krovininį lengvÄ jį automobilį, fasadinius pastolius, perforatorių, kompresorių, pneumatines viniakales, nivelyrÄ ir automobilinę priekabÄ , pareiÅ¡kėja sukÅ«rė tinkamas darbo sÄ lygas dviem plataus profilio statybininko ir vieno vairuotojo darbo vietoms, kuriose įdarbinti O.

K., A. P., D. P. (LAGK medžiaga, b. l. 12–13). Teismas nustatė, kad pareiškėja 2017-11-29 pasirašė darbo sutartį ir priėmė į plataus profilio statybininko pareigas O. K. (LAGK medžiaga, b. l. 77–79), 2017-11-29 pasirašė darbo sutartį ir priėmė į plataus profilio statybininko pareigas A. P., 2017-11-29 pasirašė darbo sutartį ir priėmė į vairuotojo pareigas D. P. (LAGK medžiaga, b. l. 13). Pareiškėja 2018-02-14 pasirašė darbo sutartį ir priėmė į vairuotojos pareigas K.

R. (LAGK medžiaga, b. l. 73–76), 2020-02-13 pasirašė darbo sutartį ir priėmė į plataus profilio statybininko pareigas K. K. (LAGK medžiaga, b. l. 70–72), 2020-07-27 į atsilaisvinusiÄ pagal sutartį plataus profilio statybininko darbo vietÄ Ä¯darbintas M. G. (LAGK medžiaga, b. l. 84–86). PareiÅ¡kėja 2020-07-09 pasiÅ«lymu kreipėsi į Užimtumo tarnybÄ , nurodydama, kad ji, kaip darbdavys, yra įtraukta į Nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sÄ raÅ¡Ä , ir siÅ«lo įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo.

Nurodė darbuotojus, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytÄ subsidijÄ darbo užmokesčiui, t. y. K. K., A. P., K. R., D. S., V. S. (LAGK medžiaga, b. l. 98–101). Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas 2020-08-07 įsakymu Nr. V1(19.1)-2856 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ patvirtino darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta tvarka, sÄ raÅ¡Ä , kurio 313 ir 314 punktuose nurodyti pareiÅ¡kėjos darbuotojai K.

K., K. R.. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorius 2020-11-20 įsakymu Nr. V1(19.1)-5083 papildė darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta tvarka, sÄ raÅ¡Ä 44 eilute, kurioje nurodytas pareiÅ¡kėjos darbuotojas M. G.. Užimtumo tarnyba ginčijamu 2020-10-20 įsakymu (toliau – ir Ä®sakymas1) panaikino Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-07 įsakymo Nr. V1(19.1)-2856 1 priedo 314 eilutę, t. y. dėl subsidijos skyrimo pareiÅ¡kėjai darbo užmokesčiui už K.

R., ir pavedė inicijuoti nepagrįstai iÅ¡mokėtos subsidijos susigrÄ Å¾inimo procesÄ , iÅ¡siunčiant pareiÅ¡kėjai pretenzijÄ dėl nepagrįstai iÅ¡mokėtos subsidijos grÄ Å¾inimo. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyrius 2020-10-20 pretenzija kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama grÄ Å¾inti nepagrįstai pervestÄ 2 165,22 Eur subsidijÄ darbo užmokesčiui darbuotojams, kurie buvo įdarbinti į darbo vietas, kurioms įsteigti pareiÅ¡kėjai skirta valstybės parama.

Užimtumo tarybos Vilniaus klientų aptarnavimo direktorius ginčijamu 2020-10-26 įsakymu (toliau – ir Ä®sakymas2) panaikino 2020-08-07 įsakymo Nr. V1(19.1)-2856 1 priedo 313 eilutę, t. y. dėl subsidijos skyrimo pareiÅ¡kėjai darbo užmokesčiui už K. K., ir pavedė inicijuoti nepagrįstai iÅ¡mokėtos subsidijos susigrÄ Å¾inimo procesÄ , iÅ¡siunčiant pareiÅ¡kėjai pretenzijÄ dėl nepagrįstai iÅ¡mokėtos subsidijos grÄ Å¾inimo. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyrius 2020-10-26 pretenzija kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama grÄ Å¾inti nepagrįstai pervestÄ 2 847,19 Eur sumÄ , nes už darbuotojus K.

R., M. G., K. K. paskirta ir iÅ¡mokėta subsidija darbo užmokesčiui, nors tokia subsidija, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalimi, negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Ä®sakymu1 ir Ä®sakymu2 kreipėsi į LAGK, praÅ¡ydama panaikinti Å¡iuos įsakymus, kurių pagrindu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos reikalaujama grÄ Å¾inti jai pervestÄ 2 847,19 Eur subsidijos sumÄ (LAGK medžiaga, b. l. 1–6). LAGK ginčijamu 2020-12-28 sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , motyvuodama, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalis numato tik vienintelį atvejį, kada darbdavys, gavęs subsidijÄ darbo vietoms įsteigti, gali pasinaudoti remiamo įdarbinimo priemonėmis, tarp kurių patenka ir Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta subsidija, t. y. kai darbdavys iÅ¡laiko darbo vietas prastovos metu, tuomet tokiam prastovoje esančiam asmeniui mokama subsidija, nustatyta Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01), kurio 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama:

1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;

2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;

3) savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimas. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali bÅ«ti taikomas tik vienas iÅ¡ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos bÅ«dų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtÄ (pritaikytÄ ) darbo vietÄ Ä¯darbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodytÄ atvejį, kai darbo vietos yra iÅ¡laikomos Å¡io įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, t. y. jeigu įdarbintiems asmenims paskelbta prastova.

Pagal nurodytas 44 straipsnio („Parama darbo vietoms steigti“) nuostatas matyti, kad darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali bÅ«ti taikomas tik vienas iÅ¡ Å¡ių paramos bÅ«dų: darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas, savarankiÅ¡ko užimtumo rėmimas. Tuo tarpu į darbo vietÄ , įsteigtÄ už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas, negalima įdarbinti asmens pagal kitas remiamojo įdarbinimo priemones, iÅ¡skyrus atvejį, kai darbdavys iÅ¡laiko darbo vietÄ darbuotojams, kuriems paskelbta prastova.

Teismas, remdamasis byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, nustatė, kad pareiÅ¡kėja yra pasinaudojusi Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta parama, t. y. pareiÅ¡kėja pasinaudojo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta parama darbo vietoms steigti (vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas), 2017-06-23 pasiraÅ¡ydama Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA-15, kuria pareiÅ¡kėja įsipareigojo įsteigti 2 plataus profilio statybininko ir vienÄ vairuotojo B kategorijos darbo vietÄ iki 2017-08-14.

Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalimi tokia aplinkybė reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja į darbo vietas, įsteigtas už 2017 m. gautÄ subsidijÄ , negali įdarbinti asmens pagal kitas remiamojo įdarbinimo priemones, iÅ¡skyrus 41 straipsnio 21 dalyje nurodytÄ atvejį, kai darbo vietos yra iÅ¡laikomos Å¡io įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, t. y. jeigu įdarbintiems asmenims paskelbta prastova. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje, kuria remdamasi pareiÅ¡kėja pateikė Užimtumo tarnybai pasiÅ«lymÄ dėl subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, nustatyta, kad darbdaviams, kuriems Å¡io straipsnio 21 dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas Å¡io straipsnio 51 dalies 1 punkte nustatytu atveju, iÅ¡laikantiems darbo vietas Å¡io įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, iÅ¡laikantiems darbo vietas Å¡io įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, Å¡ioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.

Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad papildomai remiamais laikomi užimti asmenys, kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtÄ mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sÄ raÅ¡Ä . Asmuo yra laikomas užimtu, jeigu dirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu (Užimtumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant 41 straipsnio 24 dalį ir 25 straipsnio 16 dalį, matyti, kad darbdaviams, kurie yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtÄ mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sÄ raÅ¡Ä , skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui.

Tačiau tokiems darbdaviams, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalimi, negali bÅ«ti taikomos kelios remiamojo įdarbinimo priemonės. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja, teikdama 2020-07-09 pasiÅ«lymÄ Užimtumo tarnybai prašė skirti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytÄ subsidijÄ darbo užmokesčiui, tačiau tokios subsidijos tikslas buvo ne finansuoti pagal remiamojo įdarbinimo priemones įdarbintų asmenų darbo užmokestį, tačiau darbdaviui gauti paramÄ darbuotojams, kurių darbdavys (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kėja) yra įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtÄ mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sÄ raÅ¡Ä .

TokiÄ aplinkybę teismas nustatė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skunde nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovų pateiktų paaiÅ¡kinimų. Kas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja 2020-07-09 pasiÅ«lymu siekė ne finansavimo asmenų įdarbinimui, tačiau subsidijos jau esamų darbuotojų darbo užmokesčiui, nukentėjus dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos). Taigi subsidija, pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalį, pareiÅ¡kėja siekė pasinaudoti ne darbo vietai steigti ir asmeniui įdarbinti, o dėl Å¡alyje susidariusios padėties dėl koronaviruso infekcijos.

Kaip matyti iš pačios Užimtumo tarnybos viešai pateikiamos informacijos (https://uzt.lt/news/subsidijos-darbdaviams/), nurodytos trys darbdavių kategorijos, kurie gali gauti subsidijas darbo užmokesčiui:

1) tie, kurie skelbė prastovas;

2) tie, kurie įdarbina remiamus bedarbius;

3) tie, kurie nukentėjo nuo COVID-19. Pastaruoju atveju nurodyta, kad „subsidijos priklausys ir darbdaviams, kurie patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytÄ Ä¯monių, nukentėjusių nuo COVID-19, sÄ raÅ¡Ä . Subsidijos Å¡iems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 asmens“. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-04-30 aiÅ¡kinamojo raÅ¡to dėl Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 20, 25, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Ä®statymo papildymo 48(1) straipsniu įstatymo projekto nuostatas, siekiant, kad bÅ«tų iÅ¡laikomos darbo vietos ir užimti asmenys netaptų bedarbiais:

1. siūloma nustatyti, kad užimtiems asmenims taip pat būtų taikomas įdarbinimas subsidijuojant.

2. siÅ«loma papildyti darbo rinkoje papildomai remiamais laikomų asmenų grupes, įtraukiant ir užimtus asmenis, be kita ko, kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) paskelbtÄ mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sÄ raÅ¡Ä . Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Lietuvos veikiančių įmonių struktÅ«roje dominuoja mažosios (turinčios 0–9 darbuotojus) įmonės ir siekiant padėti iÅ¡laikyti smulkiojo verslo subjektų veiklÄ , Ä®statymo projektu yra siÅ«lyta nustatyti, kad darbdaviui, įtrauktam į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtÄ mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sÄ raÅ¡Ä , subsidija darbo užmokesčiui bÅ«tų skiriama ir mokama už ne daugiau kaip: 10 darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs iki 20 darbuotojų ir 50 procentų darbuotojų, kai jis yra įdarbinęs 21 ir daugiau darbuotojų.

Atsižvelgdamas į Užimtumo tarnybos vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ , Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies formuluotę ir Å¡ios straipsnio dalies priėmimo tikslÄ , atskleistÄ minėtame AiÅ¡kinamajame raÅ¡te, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje numatytos subsidijos tikslas yra įtraukti papildomai remiamas įmonių grupes, įskaitant ir užimtus asmenis, kurių darbdaviai yra įtraukti į mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sÄ raÅ¡Ä , t. y. suteikti galimybę nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems darbdaviams gauti subsidijÄ darbo užmokesčiui, jeigu toks darbdavys yra įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtÄ nukentėjusių nuo COVID-19, sÄ raÅ¡Ä .

Ginčijami Įsakymas1 ir Įsakymas2 priimti vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalimi ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad už darbuotojus, kurie įdarbinti į už valstybės paramos lėšas įsteigtas darbo vietas pagal 2017-06-23 vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį, subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalies pagrindu paskirta ir išmokėta nepagrįstai. Teismui nustačius, kad pareiškėja siekia pasinaudoti 41 straipsnio 24 dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui ne darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti, o dėl to, kad yra nukentėjusi nuo COVID-19, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja pakartotinai siekia pasinaudoti remiamojo įdarbinimo priemone ir tokiu pagrindu pažeidžia Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalį.

IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad nors pareiÅ¡kėja 2020-07-09 pasiÅ«lymu dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo neprašė skirti subsidijos darbuotojo M. G. darbo užmokesčiui, o be to, iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad su Å¡iuo asmeniu darbo sutartis buvo sudaryta tik 2020-07-27, t. y. po pasiÅ«lymo pasinaudoti subsidija pateikimo (LAGK medžiaga, b. l. 84–86), Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorius 2020-11-20 įsakymu papildė darbdavių, kuriems skiriama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 24 dalyje nustatyta tvarka, sÄ raÅ¡Ä 44 eilute, nurodydamas pareiÅ¡kėjos darbuotojÄ M.

G.. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorius 2020-11-23 įsakymu panaikino pastarÄ jį 2020-11-20 įsakymÄ ir įpareigojo teritorinį skyrių apie šį įsakymÄ praneÅ¡i pareiÅ¡kėjai. Užimtumo tarnybÄ Å¡Ä¯ nesutapimÄ atsiliepime paaiÅ¡kino grįsdama aplinkybėmis, kad už M. G. pareiÅ¡kėjai faktiÅ¡kai buvo skirta ir iÅ¡mokėta darbo užmokesčio subsidija, tačiau dėl žmogiÅ¡kosios klaidos ir didelės darbų apimties, M. G. nebuvo įtrauktas į 2020-08-07 įsakymo 1 priedÄ , todėl 2020-11-20 įsakymu 1 priedas papildytas 44 eilute, o 2020-11-23 įsakymu sprendimas skirti subsidijÄ Å¡io asmens darbo užmokesčiui panaikintas.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susidariusiÄ situacijÄ dėl M. G. skirtos subsidijos grÄ Å¾inimo, papildomai pastebi, kad Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyrius 2020-10-26 pretenzija kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti nepagrįstai pervestÄ 2 847,19 Eur sumÄ už darbuotojus K. R., M. G., K. K. paskirtÄ ir iÅ¡mokėtÄ subsidijÄ darbo užmokesčiui, nors pareiÅ¡kėjos darbuotojas M. G. Å¡ios pretenzijos pateikimo metu į 2020-08-07 įsakymo 1 priedÄ dar nebuvo įtrauktas ir tai padaryta tik Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorius 2020-11-20 įsakymu, kurį atsakovas pasinaikino vėlesniu 2020-11-23 įsakymu.

Taigi ginčijamais įsakymais bei jų pagrindu suraÅ¡ytomis pretenzijomis (2020-10-20 ir 2020-10-26) pareiÅ¡kėjos praÅ¡yta grÄ Å¾inti 2 847,19 Eur dydžio subsidijos sumÄ , nors dalis Å¡ios sumos susidarė tik vėliau atsakovo priimto 2020-11-20 įsakymo (kuris panaikintas 2020-11-23) pagrindu. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pretenzijų pateikimo metu nebuvo teisinio pagrindo praÅ¡yti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos grÄ Å¾inti visÄ 2 847,19 Eur sumÄ , o tokia suma turėjo bÅ«ti apskaičiuota pagal K. R. ir K.

K. skirtÄ subsidijos dalį, nes pareiÅ¡kėjos darbuotojo M. G. atžvilgiu administracinis aktas dėl skiriamos subsidijos dar nebuvo priimtas. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje susidariusiÄ teisinę situacijÄ , taip pat pažymi, kad atsakovas Ä®sakymu1 ir Ä®sakymu2 panaikino savo 2020-08-07 įsakymo 1 priedo atitinkamas dalis (dėl 313 ir 314 1 priedo eilutes), nors teisės aktai neįtvirtina teisės Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriui pačiam panaikinti savo priimtų administracinių aktų.

Vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-09-01) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, įstatymo virÅ¡enybės principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

Pagal nurodyto principo įgyvendinimÄ , atsakovas, priimdamas Ä®sakymÄ 1 ir Ä®sakymÄ 2 privalėjo turėti įstatyme įtvirtintÄ teisinį pagrindÄ , suteikiantį jam teisė panaikinti savo priimtus administracinius aktus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad institucija, vykdanti vieÅ¡Ä jį administravimÄ , gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtÄ administracinį sprendimÄ , kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieÅ¡tarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamÄ sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (LVAT 2010-02-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012-05-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2016-09-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3537-822/2016 ir kt.).

Teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtÄ sprendimÄ , nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas vieÅ¡ojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo (LVAT 2017-10-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017). Tad vieÅ¡ojo administravimo subjekto atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmai, virÅ¡ijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, virÅ¡ijant suteiktÄ kompetencijÄ , yra neteisėti (pvz., LVAT 2010-02-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012-05-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad įstatyminio reglamentavimo, suteikiančio teisę Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamentui pačiam panaikinti savo priimtus įsakymus, nebuvo, todėl, priimdamas pareiÅ¡kėjos ginčijamus Ä®sakymÄ 1 ir Ä®sakymÄ 2, atsakovas virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LAGK ginčijamu 2020-12-28 sprendimu Nr. 21R-(AG-902/07-2020) atmetusi pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ , netinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

Kaip nustatė teismas aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjos ginčijami Ä®sakymas1 ir Ä®sakymas2 priimti Vilniaus klientų aptarnavimo departamentui virÅ¡ijus jam suteiktų įgaliojimų ribas, netinkamai įvertinus pareiÅ¡kėjos atžvilgiu taikytinÄ reglamentavimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjos ginčijami LAGK 2020-12-28 sprendimas Nr. 21R-(AG-902/07-2020), Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-10-20 įsakymas Nr. V1(19.1)-4395 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-07 įsakymo Nr. V1(19.1)-2856 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“, Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-10-26 įsakymÄ Nr. V1(19.1)-4519 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-07 įsakymas Nr. V1(19.1)-2856 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“ naikintini, o pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rorio statyba“ skundÄ tenkinti. Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-12-28 sprendimÄ Nr. 21R-(AG-902/07-2020). Panaikinti Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-10-20 įsakymÄ Nr. V1(19.1)-4395 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-07 įsakymo Nr. V1(19.1)-2856 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“.

Panaikinti Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-10-26 įsakymÄ Nr. V1(19.1)-4519 „Dėl Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2020-08-07 įsakymo Nr. V1(19.1)-2856 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ 1 priedo kai kurių eilučių panaikinimo“. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Mefodija Povilaitienė