506edc4e-6ac8-4e37-a4e5-c264ed903a4e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2794-789/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00208-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.8, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Čepaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. D. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja I. D. 2013-10-08 pateikė teismui patikslintÄ skundÄ , kuriame prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo 20 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ ; priteisti 29 943,48 Lt dydžio neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-09-30 dėl darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos; priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo nepagrįstai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį - 5200 Lt; priteisti 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos; priteisti atlyginti 2000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėja 2014-01-03 pateikė teismui patikslintÄ skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) priteisti atlyginti 20 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ ; priteisti 31 647 Lt dydžio neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2013-11-30 dėl darbo krÅ«vį virÅ¡ijančios veiklos; priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigius nuo nepagrįstai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį - 5200 Lt; priteisti 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos; priteisti atlyginti 2000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-141-789/2014 pareiÅ¡kėjos I. D. reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovų laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 5200 Lt, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos ir atlyginti 2 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ (2013-10-08 patikslinto skundo reikalavimas Nr. 2 ir 2014-01-03 patikslinto skundo reikalavimas Nr.

3) iÅ¡skyrė į atskirÄ administracinę bylÄ , kuriai suteiktas Nr. I-5605/2014 (Nr. I-2794-789/2015)PareiÅ¡kėja skunduose (b. l. 2–4, 14–29) nurodo, kad jos, kaip valstybės tarnautojos, atlyginimas buvo sumažintas 2009 m., sumažinus valstybės tarnautojo algos (atlyginimo) bazinį dydį (toliau – ir bazinis dydis), kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų atlyginimus. Pažymi, kad nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 negavo dalies valstybės tarnautojo atlyginimo. Mano, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies kompensavimo mechanizmÄ , tačiau iki Å¡iol jis nėra nustatytas.

Pažymi, kad nuo 2010 m. gerėjant valstybės ekonominiams rodikliams nebuvo pagrindo pratęsti sumažintų valstybės tarnautojų atlyginimų, tačiau sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai mokami iki Å¡iol. Nenustačius kompensavimo mechanizmo ir neatstačius 490 Lt bazinio dydžio, buvo pažeista pareiÅ¡kėjos teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , jos teisėti lÅ«kesčiai, asmenų lygybės įstatymui, sÄ Å¾iningumo, protingumo principai. Nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 negaudama dalies teisėtai įgyto valstybės tarnautojo atlyginimo, pareiÅ¡kėja negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavusi, jeigu neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas.

Teigia, kad nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ valstybės nesumokėto darbo užmokesčio skirtumÄ tarp faktiÅ¡kai apskaičiuoto darbo užmokesčio, apskaičiuoto taikant 450 Lt bazinį dydį, ir darbo užmokesčio, apskaičiuoto taikant 490 Lt bazinį dydį. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius), kuris yra byloje ir savarankiÅ¡kas atsakovas, atsiliepime ir 2015-03-13 pateiktuose teismui papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 32–34, 55-60) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pareiÅ¡kėja negavo dalies valstybės tarnautojo atlyginimo dėl 2009 metais dėl ekonominės krizės sumažinto bazinio dydžio taikymo.

PareiÅ¡kėja ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo B6 ir B7 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, jai nebuvo suteikta kvalifikacinė klasė. Apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjos atlyginimÄ , VSDFV Vilniaus skyrius taikė nuo 2009-08-01 galiojusį (galiojantį) 450 Lt bazinį dydį. Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjai darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) neprieÅ¡taraujančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo teigti, kad VSDFV Vilniaus skyrius neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. 2010, 2011, 2012 ir 2013 metams nustatytas 450 Lt valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 2 d.

įtvirtintÄ iÅ¡imtinę nuostatÄ , t. y. nebuvo mažesnis, nei iki tol nustatytas. Mano, kad teisės aktai, kuriais buvo nustatytas bazinis dydis, taikomas 2009–2013 metais, atitiko objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumÄ . Kartu su paaiÅ¡kinimais VSDFV Vilniaus skyrius pateikė su teisės aktų, kuriais buvo nustatytas 450 Lt bazinis dydis, priėmimu susijusius dokumentus (b. l. 67–118). Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai, kaip karjeros valstybės tarnautojai, laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl nuo        2009-08-01 taikyto sumažinto bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų atlyginimus, priteisimo.

Bazinis dydis ginčo laikotarpiu buvo 450 Lt. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nuo 2007-01-08 VSDFV Vilniaus skyriuje ėjo Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto (pašalpoms) – B lygio 5 kategorijos – karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nuo 2007-05-11 ėjo Draudėjų ir apdraustųjų skyriaus vyresniojo specialisto (įmokų ir apdraustųjų apskaitai) – B lygio 6 kategorijos – karjeros valstybės tarnautojos pareigas, nuo 2007-06-04 ėjo Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto (pašalpoms) – B lygio 6 kategorijos – karjeros valstybės tarnautojos pareigas, nuo 2012-03-01 ėjo Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto (pašalpoms) – B lygio 7 kategorijos – karjeros valstybės tarnautojos pareigas (b. l. 35-38).

Taigi, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėja ėjo B6 ir B7 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) VI skyriuje yra reglamentuotas valstybės tarnautojo darbo užmokestis. VTĮ 23 str. 1 d. nustatyta: „Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ â€œ. VTÄ® 24 str. 2 d. nustatyta: „Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is Ä®statymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliacijÄ (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksÄ ) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio vieÅ¡ajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtakÄ , nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.

Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtÄ bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali bÅ«ti mažesnis už esamÄ bazinį dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ dauginant iÅ¡ bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo bÅ«tų 0 arba 5“.PareiÅ¡kėjos manymu, bazinis dydis ginčo laikotarpiu mažintas nepagrįstai, kadangi nebuvo nustatytas kompensavimo mechanizmas ir, pagerėjus valstybės ekonominei bÅ«klei, bazinis dydis nepagrįstai neatstatytas iki 490 Lt dydžio.

PareiÅ¡kėja nenurodo, nuo kada, jos manymu, bazinis dydis turėjo bÅ«ti atstatytas iki ankstesnio 490 Lt dydžio.Atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, 450 Lt bazinio dydžio nustatymas 2010, 2011, 2012, 2013 metams atitiko VTÄ® 24 str. 2 d. įtvirtintÄ iÅ¡imtinę nuostatÄ , t. y. nebuvo mažesnis, nei iki tol nustatytas, ir objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumÄ .Administracinės bylos Nr. I-2794-789/2015 nagrinėjimo metu teismui kilus abejonėms dėl 2012 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymo Nr. XII-83 (Žin., 2012, Nr. 153-7832) 3 str., kuriame nustatytas 450 Lt bazinis dydis 2013 metais, atitikties Konstitucijos 48 str. 1 d., kurioje įtvirtintina teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , 29 str., kuriame įtvirtintas asmenų lygybės principas, konstituciniam teisinės valstybės principui, iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantiems proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principams, teismas 2015-06-15 nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymo Nr. XII-83 (Žin., 2012, Nr. 153-7832) 3 straipsnis, kuriame nustatytas 450 Lt bazinis dydis 2013 metais, neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių principams, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (b. l. 130-136).Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo pozicija dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžiama ne teisiniais motyvais, o argumentais, kurie, be kita ko, yra susiję su valstybės ekonominės politikos vertinimu, 2015-07-10 priėmė sprendimÄ Nr. KT21-S8/2015, kuriuo atsisakė priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ Nr. 1B-13/2015 „iÅ¡tirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymo Nr. XII-83 (Žin., 2012, Nr. 153-7832) 3 straipsnis, kuriame nustatytas 450 Lt bazinis dydis 2013 metais, neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių principams, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai“.2009-07-17 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 450 litų.Konstitucinis Teismas, iÅ¡tyręs Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pasisakydamas dėl Seimo 2009-07-17 priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio konstitucingumo, konstatavo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009-08-01 valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui;

Å¡iuo įstatymu nustatytas atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis. Å iame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo, inter alia, iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad, leisdamas įstatymus, Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciÅ¡kai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų vieÅ¡Ä jį interesÄ - garantuoti viešųjų finansų stabilumÄ , neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų bÅ«tinybę.

Taigi, šioje konstitucinės justicijos byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis tiek, kiek jame valstybės tarnautojams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Minėta, kad ateinančių finansinių metų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

Pažymėtina, kad tvirtinant ateinančių finansinių metų pareiginės algos bazinį dydį, Valstybės tarnybos įstatymas neįpareigoja nustatyti didesnį, nei prieÅ¡ tai buvęs, bazinį dydį, tačiau reikalauja, kad tvirtinamas naujas bazinis dydis nebÅ«tų mažesnis už esamÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡ esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė. Seimas 2009-12-02 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymÄ (Žin. 2009-12-12, Nr. 147-6558), 2010-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymÄ (Žin. 2010-07-20, Nr. 86-4514), 2011-11-29 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2012 metais, įstatymÄ (Žin. 2011-12-08, Nr. 150-7048) ir 2012-12-20 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymÄ (Žin. 2012-12-29, Nr. 153-7832).

Minėtais įstatymais 2010 -2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, palyginti su nustatytuoju laikotarpiui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. iÅ¡liko 450 litų, ir atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ iÅ¡imtinę nuostatÄ , t. y. nebuvo mažesnis, nei iki tol nustatytas.Lietuvos Respublikos Seimas kiekvienais metai tvirtina ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ , kuriame yra numatomos lėšos, skirtos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto lėšų, darbo užmokesčio apmokėjimui.

Tvirtindamas 2010 ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ , Seimas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-04-20 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo" (Žin., 2010, Nr. 46-2219) nurodytÄ Ä¯statymų leidėjo pareigÄ kiekvienais metais, iki taikomas atlyginimų, mokamų iÅ¡ valstybės biudžeto, ir pensijų sumažinimas, svarstant ir tvirtinant kitų metų valstybės biudžetÄ iÅ¡ naujo įvertinti realiÄ valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę ir finansinę bÅ«klę.

Seimas, priimdamas 2010-12-09 Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ Nr. XI-1210 (Žin., 2010, Nr. 151-7712) ir 2011-12-20 Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ Nr. XI-1823 (Žin., 2011, Nr. 163-7741), įvertino realiÄ valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę ir finansinę padėtį, ir konstatavo, kad ekonominė ir finansinė bÅ«klė valstybėje iÅ¡lieka itin sunki ir nėra pagrindo konstatuoti, kad bÅ«tų numatoma gauti ar bÅ«tų sukaupta lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti, todėl valdžios sektoriaus iÅ¡laidos 2011 ir atitinkamai 2012 metais turi bÅ«ti tvirtinamos laikantis sumažintų atlyginimų ir pensijų dydžių.

Priimdamas 2012-12-20 Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ Nr. XII-65 (Žin., 2012, Nr. 153-7823), Seimas, konstatuodamas, kad sudėtinga Europos ir pasaulio ekonomikos bei finansų rinkų padėtis ir Lietuvoje sukuria ypatingas aplinkybes, į kurias tinkamai iÅ¡ anksto nereaguojant valstybės ekonominė ir finansinė bÅ«klė gali dar labiau pasunkėti, nurodė, kad 2013 metais neįmanoma vienu metu įgyvendinti Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatas, tvariai iÅ¡taisyti pervirÅ¡inį deficitÄ ir nutraukti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių biudžetų mokamų valstybinių pensijų ir atlyginimų sumažinimÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad bÅ«tų numatoma gauti ar bÅ«tų sukaupta lėšų, reikalingų nesumažintoms valstybinėms pensijoms ir nesumažintiems atlyginimams mokėti, ir dėl to 2013 metų valdžios sektoriaus iÅ¡laidos turi bÅ«ti tvirtinamos laikantis sumažintų valstybinių pensijų ir atlyginimų dydžių.Teismui pagal pareikalavimÄ iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo buvo persiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 2-947-905/2014 (Proceso Nr. 2-68-3-13800-2013-7).

Å ios civilinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-17 nutartimi paskyrė Lietuvos laisvosios rinkos institutÄ atlikti byloje ekonominę, finansinę ekspertizę atsakant į Å¡iuos klausimus:

1) ar 2008-2009 metais Lietuvos valstybėje buvo susiklosčiusi itin sunki ekonominė, finansinė padėtis? Jei taip, tai iki kada tokia padėtis tęsiasi? Kokie objektyvūs duomenys bei kriterijai tai patvirtina?;

2) ar pagerėjo ir jei pagerėjo, tai iki kada pagerėjo valstybės ekonominė ir finansinė padėtis palyginti su 2008-2009 metų laikotarpiu? Kokios aplinkybės tai lėmė (padėties pagerėjimÄ ar nepagerėjimÄ )? Kokie objektyvÅ«s duomenys bei kriterijai tai patvirtina? Vykdant teismo pavedimÄ Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktoje teismo ekspertizėje padaryta apibendrinta iÅ¡vada, kad finansinė bei ekonominė padėtis valstybėje 2008-2009 metais buvo itin sunki ir kad sunki ekonominė padėtis baigėsi 2013 metais, o sunki finansinė padėtis valstybėje 2013 m. pabaigoje nesibaigė.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčui aktualiu laikotarpiu valstybės sunki finansinė ir ekonominė bÅ«klė tęsėsi, todėl valstybė galėjo imtis priemonių (iÅ¡laikyti priemones), kurios neleistų Å¡iÄ bÅ«klę dar labiau pabloginti.

Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio mažinimas 2009 metais nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti norminių teisės aktų, kuriais sumažinti Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniai dydžiai 2009-2013 m., nuostatų atitiktimi Konstitucijai.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu mokant pareiÅ¡kėjai pareiginę algÄ (atlyginimÄ ), apskaičiuotÄ taikant pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinį dydį, pareiÅ¡kėjos teisės nebuvo pažeistos.

Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas neturėjo pareigos atkurti pareiginės algos (atlyginimo) bazinius dydžius, kurie buvo sumažinti dėl itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties valstybėje. Todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo tenkinti. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡vestinio skundo reikalavimo nuo priteistos sumos priteisti 5 proc. metines palÅ«kanas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Kadangi Å¡ioje byloje nėra konstatuotas atsakovų veiksmų neteisėtumas, todėl, nesant vienos iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovų 2000 Lt dydžio neturtinę žalÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė:                      pareiÅ¡kėjos I. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė