Legislator Case Law & Legislation
506c6d52-66f8-4e84-8cd8-927b1beea06c AI generated

506c6d52-66f8-4e84-8cd8-927b1beea06c · Kauno apygardos teismas

Case Number 506c6d52-66f8-4e84-8cd8-927b1beea06c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

E. F. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Legislator headnote

AI generated

506c6d52-66f8-4e84-8cd8-927b1beea06c · Kauno apygardos teismas: BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-596-813/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05434-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Lesinskienės, nerengiant teismo posėdžio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. F. skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. F. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. F. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2019 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. liepos 28 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 26 d.

3. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 357-133 nutarta netaikyti nuteistajam E. F. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , konstatavus, kad daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja Å¡iuo metu negalima.

4. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, nuteistasis E. F. pateikė skundÄ apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuteistojo E. F. skundas atmestas, konstatavus, kad įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytus kriminogeninius veiksnius, Å¡iuo metu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis E. F. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslÄ , laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis E. F. skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde teigiama, kad teismas vadovavosi ne įstatymu, o neaiÅ¡kios kilmės psichologų ir (ar) sociologų iÅ¡vadomis, komisijų sprendimais, nuteistojo bylos medžiaga ir kitais dokumentais, kurie neturi ir niekada neturėjo nei įstatymo, nei poįstatyminio teisės akto statuso. 5.2. Nuteistasis pažymi, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, o pagal BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas nuteistasis iÅ¡ paprastos grupės į lengvÄ jÄ grupę perkeliamas, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Kadangi Alytaus pataisos namų administracija jį perkėlė į lengvÄ jÄ grupę, vadinasi, jis padarė pakankamai didelę pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje jo pažangÄ neigia. 5.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iÅ¡lieka aktualÅ«s trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nedidelė ir nestabili darbo patirtis, nestabili finansinė padėtis, piktnaudžiavimas alkoholiu). Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pataisos įstaiga negali aprÅ«pinti visų nuteistųjų darbu, todėl nuteistojo padėtis pataisos įstaigoje, kad ir kiek jis čia bÅ«tų, nepagerės. Laisvėje jam bÅ«tų suteiktas darbas, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ tik dar labiau komplikuoja jo padėtį, atima galimybę gauti darbinės patirties. 5.4.

Skunde nesutinkama su teismo išvadomis dėl nuteistojo finansinės padėties vertinimo. Teigiama, kad iš nutarties turinio neaišku, kas yra dideli finansiniai įsipareigojimai, koks įsiskolinimų atlyginimas yra simbolinis, o koks pakankamas ir pan. Nuteistojo nuomone, jo įsiskolinimai nėra dideli. Būnant įkalinimo įstaigoje, nėra galimybės dirbti ir užsidirbti, tačiau jis turi galimybę įsidarbinti laisvėje ir tuo pačiu atlyginti turimus įsiskolinimus. Tad būnant pataisos įstaigoje, kriminogeninis veiksnys, susijęs su finansiniais įsiskolinimais, visada liks jo kriminogeniniu veiksniu. 5.5.

Nuteistasis pabrėžia, kad bausmės atlikimo metu nei karto nevartojo alkoholio ar kitokių psichikÄ veikiančių medžiagų, tad teismo iÅ¡vada, kad alkoholio vartojimo problema sprendžiama nepakankamai, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kaip nuteistasis dar galėtų sumažinti piktnaudžiavimo alkoholiu kriminogeninį veiksnį, kuris ir taip neturi jokio objektyvaus pagrindo. Teismo iÅ¡vada, kad stebima priklausomybė nuo alkoholio koreliuoja su nusikalstamu elgesiu, yra deklaratyvi.

O teismo iÅ¡vada, jog atsižvelgus į tai, kad jis buvo teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje, grįžęs gyventi ten pat, gali ir vėl naudoti smurtÄ , yra grindžiama prielaidomis. 5.6. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ parengė Alytaus pataisos namų darbuotoja, turinti aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ bei įgijusi kvalifikacijÄ taikyti „OASys“ metodikÄ , todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti socialinio tyrimo iÅ¡vados teiginiais bei iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusios darbuotojos kvalifikacija ir kompetencija, tačiau nuteistajam visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, apie kokiÄ Alytaus pataisos namų darbuotojÄ yra kalbama, o jis turi teisę žinoti, kas ji tokia yra.

Be to, neaiÅ¡ku, kokį universitetinį iÅ¡silavinimÄ turi ta darbuotoja. Nuteistojo įsitikinimu, „OASys“ metodika nėra ta psichikos savybių vertinimo metodika, kuri leidžia daryti iÅ¡vadoje pateikiamas iÅ¡vadas (nuteisto asmens psichikos savybes). Be to, skundžiamÄ nutartį priėmusi teisėja, akcentuodama nuteistojo turimÄ pradinį iÅ¡silavinimÄ , jį žemina, o tokios teisės jai niekas nesuteikia. 5.7. Skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į Pilietinių ir politinių teisių pakto 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai, kad pataisos įstaiga nieko nepadarė, kad nuteistasis pasitaisytų.

6. Atsiliepimų į skundÄ nepateikta. Nuteistojo E. F. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė. Daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristikÄ , iÅ¡kraipė kuriuos nors asmenį apibÅ«dinančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi Å¡ie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje. Tai, kad priimti procesiniai sprendimai neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nedaro Å¡ių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami įstatyme numatytÄ bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. F. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymo sÄ lyga, o ne savarankiÅ¡kas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga rizikÄ mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau Å¡ių kriterijų E. F. Å¡iuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

10. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimÄ iÅ¡ esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali bÅ«ti padaromos jokiu kitu bÅ«du, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes.

11. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , pažymėtina, kad 2022 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 5.10-302 nuteistajam E. F. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ . Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir anksčiau atlikto vertinimo (2021 m. gruodžio 23 d.) metu. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (Å¡iuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant, kuri Å¡iuo atveju nenustatyta.

Kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , patvirtina minėtoje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, iÅ¡dėstyti duomenys, jam iÅ¡skiriami kriminogeniniai veiksniai. 2022 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. atlikto pirminio vertinimo metu E. F. buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gruodžio 23 d. atlikto pakartotinio (antrojo) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika (rizika sumažėjo nuo aukÅ¡tos iki vidutinės).

Paskutinio (trečiojo) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, taip pat nustatyta vidutinė rizika. Nurodyta, jog nuteistasis laikosi nustatytų elgesio taisyklių, reiÅ¡kia norÄ dalyvauti elgesio korekcijos programose, dalyvauja jose. Nustatyta teigiama nusikalstamo elgesio rizikos valdymo dinamika kriminogeniniuose veiksniuose „iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu pradėjo dirbti ir įgijo profesinę kvalifikacijÄ . Be to, pažanga nustatyta ir „Nuostatų“ srityje, kadangi nuteistasis sugebėjo laikytis nustatytos tvarkos, jos nepažeidinėjo.

Stebima teigiama situacija „Piktnaudžiavimo alkoholiu“ srityje, nes bausmės atlikimo metu nuteistajam nebuvo nustatyti alkoholio vartojimo atvejai, be to, jis dalyvavo Priklausomų nuo psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos „Įžanginėje grupėje“ ir sėkmingai jÄ užbaigė, lanko Anoniminių alkoholikų savipagalbos grupę, stengdamasis valdyti minėtÄ kriminogeninį veiksnį. NežiÅ«rint to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad pastarojo įvertinimo metu esminių rizikos pokyčių nenustatyta.

Tad paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu bÅ«du koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau nėra pakankamos spręsti, jog jis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kad nuteistasis E. F. savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad E. F. Å¡iuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Atsižvelgiant į jo teigiamÄ elgesį, nuteistajam buvo suÅ¡velnintos bausmės atlikimo sÄ lygos. Å iuo metu bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje. Taigi, įvertinus teigiamÄ nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Å¡iuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems.

12. Vis dėlto, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibÅ«dinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir Å¡ių duomenų visumos pagrindu daroma iÅ¡vada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, bÅ«damas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisija ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog nepaisant nurodytų teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, Å¡iuo metu E. F. padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis gali bÅ«ti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimas.

13. Apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nebuvimÄ leidžia spręsti E. F. iÅ¡skiriami kriminogeniniai veiksniai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje jam iÅ¡skiriami trys statiniai, negalintys kisti veiksniai: ankstesni teistumai (teisės pažeidimų ir teistumų skaičius bei teisės pažeidėjo amžius pirmojo teistumo metu); smurtinio elgesio istorija; bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis. Jam taip pat iÅ¡skiriami kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mÄ stymo, požiÅ«rio pokyčių, kriminogeniniai veiksniai: nedidelė ir nestabili darbo patirtis; nestabili finansinė padėtis; piktnaudžiavimas alkoholiu.

Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo bÅ«tinumu, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo E. F. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nuteistasis jam iÅ¡skiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iÅ¡ dalies eliminuoti. O Å¡iuo atveju esantis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

14. Teisėjų kolegija pastebi, kad dalis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių vienaip ar kitaip susiję su nuteistojo alkoholio vartojimo problemomis. Nusikaltimus ir administracinius nusižengimus jis vykdo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholio vartojimo problemÄ pripažįsta, teigia, kad bÅ«damas laisvėje, mėgino jÄ spręsti, tačiau blaivus iÅ¡buvo tik mėnesį, vėliau vėl pradėjo vartoti alkoholį. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, siekdamas atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, lanko Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupę, 2022 m. kovo 2 d. baigė priklausomų nuo psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų „Įžanginę grupę“.

Tačiau pastebėtina, kad Anoniminių alkoholikų grupę jis lanko tik nuo 2002 m. balandžio 7 d., o alkoholio vartojimo problemos sprendimas iš asmens reikalauja ilgo laiko ir maksimalių jo valios pastangų bei specialistų (medikų, psichologų ir t. t.) pagalbos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad alkoholį E. F. pradėjo vartoti būdamas 16 metų ir daug metų buvo nuo jo priklausomas, taip pat, kad ankstesnis bandymas atsisakyti alkoholio vartojimo buvo nesėkmingas, šiuo metu dar negalima daryti patikimos išvados, jog ilgus metus turėta priklausomybė yra įveikta ar bent jau efektyviai kontroliuojama.

Nuteistojo teiginiai, kad Å¡iuo metu jis alkoholio nevartoja, tokios iÅ¡vados taip pat neleidžia daryti, kadangi alkoholio įsigijimas ir vartojimas pataisos namuose yra griežtai draudžiamas, tad aplinkybė, jog E. F. Å¡iuo metu nevartoja alkoholio, atsižvelgus į tai, kas anksčiau paminėta, Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ir bÅ«damas laisvėje jis sugebės negrįžti prie turimos priklausomybės. Kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vis dar priskiriamas E. F. kriminogeniniams veiksniams, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i problema bausmės atlikimo metu nors ir sprendžiama, tačiau dar nepakankamai.

Å ios problemos sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, glaudžiai susijęs ir su nuteistojo mÄ stymu bei elgesiu, nuostatomis, kurių koregavimas lankant atitinkamus užsiėmimus ir programas taip pat bÅ«tinas.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. F. elgesyje stebimas impulsyvumas, sunkumai numatant galimas savo elgesio pasekmes. Būdingi neapgalvoti, spontaniški veiksmai. Savitvardos gebėjimai išvystyti nepakankamai. Teismas, remdamasis socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, pažymėjo, kad stebima priklausomybė nuo alkoholio koreliuoja su nusikalstamu elgesiu. Nors nuteistasis ir neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau jam būdingas minimalizavimas, kritiškumo trūkumas savo nusikalstamam elgesiui, jo daromo neigiamo poveikio visuomenei ir kito asmens fizinei ir psichologinei gerovei.

Nors teigia, jog nori bÅ«ti visuomenės dalimi, tačiau nėra linkęs gyventi pagal visuotinai galiojančius įstatymus ir moralės normas, prisiimti atsakomybės, linkęs gyventi pagal savas taisykles. Administracine tvarka baustas daugiau nei 100 kartų. Teistas anksčiau 9 kartus, dabartinį nusikaltimÄ Ä¯vykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Bausmės vykdymo atidėjimas anksčiau jam buvo taikytas 4 kartus, tačiau tai nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Legaliai dirbęs labai trumpÄ laikÄ .

Jo teigimu, vengė dirbti oficialiai, nes turi didelių finansinių įsipareigojimų (skolų antstoliams). Toks nuteistojo mÄ stymas ir elgesys atskleidžia nepakankamai savikritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo veiksmus ir jų pavojingumÄ , todėl pastangos keisti gyvenimo bÅ«dÄ , kurios neatskiriamos nuo savikritiÅ¡ko požiÅ«rio į savo nusikalstamus veiksmus, turėtų bÅ«ti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę.

16. Priimant sprendimÄ dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimÄ , pagrįstai atkreiptas dėmesys į nuteistojo turimus įsiskolinimus. Paskutiniu nuosprendžiu iÅ¡ jo priteista 314,86 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų atlyginimui, 9 Eur proceso iÅ¡laidų atlyginimui. Pagal administracinių nusižengimų registrÄ nuteistojo skola yra 14 723,38 Eur. Pataisos įstaigoje yra gauti antstolio patvarkymai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbo užmokesčio ar kitų pajamų.

Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 12 d. iÅ¡mokėta 145,14 Eur suma. Likusi skola 7 563,18 Eur. Akivaizdu, jog nuteistojo turimų įsiskolinimų suma yra pakankamai žymi, galinti stipriai apsunkinti jo integracijÄ Ä¯ visuomenę, kas taip pat suteikia pagrindÄ abejoti sėkminga jo probacija. Nors E. F. yra pateikęs UAB „R.“ patvirtinimÄ apie jam siÅ«lomÄ apdailininko darbÄ , tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokios pažymos yra absoliučiai neįpareigojančio pobÅ«džio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis iÅ¡ tiesų įsidarbins ir gaus teisėtÄ atlygį, reikalingÄ bent jau bÅ«tiniausiems jo poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti.

Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau ir minėta, E. F. oficiali darbinė patirtis yra itin menka (apie 9 mėn.), jis pats nurodė, kad vengė dirbti oficialiai, nes turi didelių skolų. Kadangi jis ir šiuo metu turi pakankamai didelių skolų, abejotina, kad ir dabar dirbtų ir imtųsi priemonių turimiems įsiskolinimams atlyginti.

17. IÅ¡ nuteistojo E. F. skundo argumentų matyti, kad nuteistasis kvestionuoja ir socialinio tyrimo iÅ¡vados, kuria rėmėsi teismas, duomenis, kelia abejones dėl Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusios specialistės kompetencijos. Pasisakant dėl Å¡ių nuteistojo skundo argumentų pagrįstumo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad pagal BVK 164 straipsnio 2 dalį, pataisos įstaiga, likus dvideÅ¡imt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, pateikia Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje turi bÅ«ti informacija apie Å¡iam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu.

Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo socialinio tyrimo iÅ¡vados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktÄ informacijÄ ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti (BVK 164 straipsnio 3 dalis). BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad svarstydamas klausimÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo patvirtinimo (nepatvirtinimo), taip pat ir nagrinėdamas skundÄ , teismas įvertina, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime (kuris priimamas apsvarsčius socialinio tyrimo iÅ¡vadoje esančius duomenis) iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos.

Taigi, aptartų normų sisteminė analizė suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vienas iÅ¡ pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesÄ Å¡altinių yra bÅ«tent socialinio tyrimo iÅ¡vada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytÄ kompetencijÄ .

18. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – ir Įsakymas), be kita ko, buvo aprobuota ir teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Taip pat šiuo Įsakymu buvo patvirtintas „Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas).

Pagal ApraÅ¡o 12 punkto 12.1.–12.3. papunkčius, nusikalstamo elgesio rizikos vertintojai turi atitikti bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukÅ¡tÄ jį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties iÅ¡silavinimÄ ; atitikti konkrečių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikytojams keliamus reikalavimus; bÅ«ti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikytojų rengimo mokymus ir turėti Å¡ių mokymų baigimo pažymėjimÄ .

19. IÅ¡ 2022 m. liepos 18 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad vertinimÄ atliko aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ (edukologijos bakalauras) turinti, 2021 m. gruodžio 21 d. kvalifikacijÄ taikyti OASys metodikÄ Ä¯gijusi, Resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas naudojant bÅ«tent minėtÄ , Ä®sakymu aprobuotÄ OASys metodikÄ bei kartu įvertinus nuteistojo apklausos duomenis, asmens byloje esančius duomenis, individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenis, Turto valdymo skyriaus buhalterių pateiktus duomenis apie gautus vykdomuosius raÅ¡tus, administracinių nusižengimų, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrų duomenis.

Taigi, nuteistojo E. F. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ Å¡iuo atveju atliko ApraÅ¡e nurodytus reikalavimus atitinkanti vertintoja, vertinimui buvo taikyta aprobuota metodika, įvertinti su nuteistajam taikytomis pataisos priemonėmis, resocializacija susiję bei kiti duomenys. Tai, kad nuteistasis nesutinka su iÅ¡vadomis dėl jo vertinimo, nereiÅ¡kia, jog pateiktos iÅ¡vados yra neteisingos.

20. IÅ¡ nuteistojo E. F. skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo galimybę sieja su aplinkybe, jog jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvojoje grupėje, kas, anot, nuteistojo rodo, kad jis daro pažangÄ mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Vis dėlto, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vien Å¡i aplinkybė savaime neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį nuteistasis iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę perkeliamas, kai atitinka visas Å¡io straipsnio dalies 1-5 punktuose numatytas sÄ lygas.

Viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ (BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos grupės į kitÄ ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra skirtingi institutai, todėl vieno sprendimo priėmimui nustatytos sÄ lygos negalima automatiÅ¡kai preziumuoti priimant sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo. Atliekant laisvės atėmimo bausmę lengvojoje grupėje, bausmė vis tiek yra atliekama pataisos įstaigoje, prieÅ¡ingai nei lygtinio paleidimo atveju, kai nuteistasis fiziÅ¡kai yra paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos, o teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis bÅ«tų Å¡velninama palaipsniui.

AukÅ¡tesnio teismo vertinimu, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo grupė leidžia manyti, kad nuteistasis E. F. gali daryti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangÄ , todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, priimant sprendimÄ perkelti jį į lengvÄ jÄ grupę, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam E. F. Å¡iuo metu netaikytinas.

Be kita ko, pažymėtina, kad nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besÄ lygiÅ¡kai taikyti lygtinį paleidimÄ kiekvienam to praÅ¡ančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos, nes Å¡io instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

21. Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ . Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ E. F. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis turi galimybes mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių Å¡alinimÄ , be kita ko, vykdyti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Todėl daroma iÅ¡vada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. F. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Indrė Averkienė Darius Kantaravičius Lina Lesinskienė