2021-07-28 Nr. AB-15003-3-62-3-01019-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-392-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01019-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, atvirosios kolonijos, dėl nutarimų panaikinimo ir sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir pataisos namai) direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 69-584 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 69-584) ir 2019 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 67-464 „ Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 67-464) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 2S-1722 „Dėl V. K. skundo išnagrinėjimo“; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamais Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimais jam buvo nepagrįstai paskirtos nuobaudos. Jo teigimu, eiti į pataisos įstaigos paskirtą 9-ąjį būrį jis nesutiko, nes jame nebuvo sąlygų gyventi, kadangi šiame būryje bausmę atliekantys nuteistieji pareiškėją diskriminuotų ir skriaustų. Be to, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai ir Kauno apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąsias bylas, kuriose buvo teisiami asmenys dėl prieš pareiškėją panaudoto smurto, o Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos pareigūnai dangsto prieš pareiškėją nukreiptas kitų nuteistųjų nusikalstamas veikas. Dėl neteisėtai paskirtų nuobaudų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.

3. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad, 2019 m. kovo 8 d., apie 19.20 val. V. K. kategoriškai atsisakė eiti gyventi į paskirtą 9-ąjį būrį, atsisakymo konkrečių priežasčių nenurodė, asmenų ar aplinkybių, dėl kurių jis atsisako vykdyti nurodymą, neįvardino, apie tai kalbėjo abstrakčiai. Pravieniškių PN-AK vertino, kad taip pareiškėjas manipuliavo situacija ir siekė asmeninės naudos, t. y. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti atskirai nuo kitų nuteistųjų kamerų tipo patalpose arba būti perkeltas į kitus pataisos namus. Pravieniškių PN-AK teigė, kad V. K. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 2-420 1.1 punktą. Pareiškėjui už padarytą pažeidimą Nutarimu Nr. 69-584 buvo paskirta nuobauda – perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėn. Analogišką pažeidimą pareiškėjas padarė ir 2019 m. kovo 15 d., 10 val. 10 min., kai, nenurodęs konkrečių priežasčių, kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį. Taip pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Pravieniškių PN-AK Nutarimu Nr. 67-464 pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. Atsakovas pabrėžė, kad neteisėtų veiksmų neatliko, pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą nesiekė, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nėra.

5. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad, išnagrinėjus dokumentinę medžiagą, buvo nustatyta, jog V. K. pažeidė imperatyvų BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kalėjimų departamentas padarė išvadą, kad, atsižvelgus į padarytų pažeidimų aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, Pravieniškių PN-AK direktorius Nutarimu Nr. 69-584 ir Nutarimu Nr. 67-464 pareiškėjui nuobaudos paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad pareiškėjo padaryti režimo reikalavimų pažeidimai tinkamai atskleisti ir užfiksuoti su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobaudos skirtos neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl pareiškėjui skirtų nuobaudų panaikinti nebuvo pagrindo.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 2-420 „Dėl Trečiajame sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų perkėlimo į būrius“ 1.1 punktu V. K. iš 1-ojo būrio, 0 brigados buvo perkeltas į 9-ąjį būrį, 8 brigadą, lovos Nr. 1. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 69-584 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 mėn., nustačius, kad jis 2019 m. kovo 8 d., apie 19.20 val. kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam administracijos paskirtą 9-tą būrį ir taip padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 2- 449 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę Trečiajame sektoriuje, perkėlimo į Pirmąjį sektorių“ 1.3 punktu V. K. nuobaudos atlikimo laikotarpiui buvo perkeltas iš Trečiojo sektoriaus į Pirmojo sektoriaus 2-ąjį būrį, 26 brigadą, lovos Nr. 2.6.1. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 67-464 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, nustačius, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 15 d., apie 10 val. 10 min. kategoriškai atsisakė eiti gyventi į paskirtą būrį ir taip pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, 2019 m. kovo 21 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2S-1722 „Dėl V. K. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimu Nr. 69-584 ir Nutarimu Nr. 67-464 drausminės nuobaudos pareiškėjui paskirtos pagrįstai ir teisėtai.

9. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad V. K. 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. kovo 15 d. atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymus dėl jo paskyrimo į pataisos įstaigos parinktus būrius. Pareiškėjas, ginčydamas Nutarimų teisėtumą, skunde nurodė, kad jis pataisos namų vadovo įsakymų nevykdė dėl svarbios priežasties, nes Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 9-ajame būryje jam nebūtų buvę saugu, kadangi ten atliekantys bausmę kiti nuteistieji jį diskriminuoja ir skriaudžia, o pataisos namų pareigūnai šias veikas dangsto.

Išanalizavęs šiuos pareiškėjo pateiktus pasiaiškinimus, skunde nurodytas aplinkybes ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad V. K. konkrečiai nenurodė, kokie asmenys, atliekantys bausmę Trečiajame sektoriuje ir (ar) 9-ajame būryje bei Pirmajame sektoriuje ir (ar) 2-ajame būryje gali panaudoti ar panaudojo prieš jį fizinio smurto ir diskriminacinio pobūdžio veiksmus. Šią aplinkybę patvirtino Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2019 m. kovo 12 d. pažyma Nr. 37(3)39, kurioje buvo nurodyta, kad jis 2019 m. kovo 12 d. kalbėjo su V.

K. apie jo atsisakymą gyventi pataisos namų administracijos paskirtame 9-ajame būryje; pokalbio metu pareiškėjas atsisakymo vykdyti nurodymą konkrečių priežasčių nenurodė, priežastis apibūdino abstrakčiai, konkrečių asmenų ir aplinkybių neįvardino. Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas padarė išvadą, kad V. K. manipuliuoja situacija ir siekia paskirtą bausmę atlikti atskirai nuo kitų nuteistųjų kamerų tipo patalpose arba būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Be to, 2019 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 37(3)39 nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų, jog V.

K. negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje, 9-me būryje, kad jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus ar būtų kitos išimtinos aplinkybės, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje nebūtų galima. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto parengtą 2019 m. kovo 12 d. pažymą Nr. 37(3)39, sprendė, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto pokalbis su V. K. vyko ne Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 188 punkte nustatyta nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginius, jog Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2019 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 37(3)39 duomenys kelia abejonių, kadangi Taisyklių nustatyta tvarka neužfiksuotas šio pareigūno pokalbis su pareiškėju, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytose baudžiamosiose bylose priimtuose nuosprendžiuose nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nusikalstamos veikos įvykdytos 2018 m. vasario 12 d. (baudžiamoji byla Nr. I-3055-753/2018) ir 2018 m. kovo 30 d. (baudžiamoji byla Nr. I-213-598/2018), abi nusikalstamos veikos įvykdytos, pareiškėjui laisvės atėmimo vietą atliekant Pravieniškių PN-AK Antrajame sektoriuje. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, jog nėra pateikta jokių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu nuteisti asmenys, pripažinti kaltais atlikę fizinio smurto veiksmus prieš V. K., 2019 m. kovo 8 d. ir 2019 m. kovo 14 d. bausmes atliko Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje ir(ar) 9-ame būryje bei Pirmajame sektoriuje ir(ar) 2-ame būryje, į kuriuos pareiškėjas buvo perkeltas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymais.

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog V. K. pagrįstai atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimus bausmę atlikti 9-ame būryje ir 2-ame būryje, kadangi šiuose būriuose dėl kitų nuteistųjų neteisėtų veiksmų gali kilti reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir saugumui, todėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimai skirti pareiškėjui nuobaudas yra pagrįsti. Be to, byloje esantys V. K. paaiškinimai, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma ir kiti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas buvo supažindintas su pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, nuobaudos paskirtos, laikantis BVK 143 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų. Taip pat priimant Nutarimus, procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Be to, sprendžiama, kad buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, į tai, kad pareiškėjas sistemingai nesilaiko įstaigoje nustatytos tvarkos, į padarytų pažeidimų sunkumą bei pobūdį.

12. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas nurodė, kad konstatavus, jog Pravieniškių PN-AK direktoriaus priimti Nutarimas Nr. 69-584 ir Nutarimas Nr. 67-464 yra teisėti ir nėra pagrindų juos panaikinti, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

III. 13. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

14. Pareiškėjas teigia, kad svarstant jo nubaudimo klausimą, jis nedalyvavo Drausmės komisijoje ir neturėjo teisės plačiau pasisakyti. Taip pat jis nebuvo supažindintas su įstaigoje taikomomis taisyklėmis. Pareiškėjas nenurodė asmenų, kurie galėjo jam daryti įtaką, nes jų nepažįsta, yra tik matęs, o galimybė juos identifikuoti nebuvo sudaryta. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo išsikviesti liudyti pareigūnus.

15. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo manymu, apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas, todėl apeliacinis skundas, atsakovo teigimu, atmestinas. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas padarė tinkamą išvadą, kad byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepasisakė dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuo jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, kad teismas byloje pažeidė kokias nors proceso ar materialinės teisės normas.

17. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Kalėjimų departamento nuomone, teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Taip pat teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

19. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad priimant ginčijamus nutarimus procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Taip pat atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, į tai, kad pareiškėjas sistemingai nesilaiko nustatytos tvarkos. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su teismo sprendimu, kad byloje nenustatyta įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimus. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 69-584 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir 2019 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 67-464 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriais pareiškėjui V. K. paskirtos drausminės nuobaudos, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat byloje prašė panaikinti Kalėjimo departamento 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 2S-1722 „Dėl V. K. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas panaikinti nutarimus, bei priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

21. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Apeliacinį skundą pateikė pareiškėjas V. K., manydamas, kad teismas neįvertino jo argumentų ir turėjo išsikviesti liudyti pareigūnus. Taip pat pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo leista dalyvauti Drausmės komisijoje ir nebuvo supažindintas su įstaigoje taikomomis taisyklėmis.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo keliami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (dėl dalyvavimo Drausmės komisijos posėdyje) nenagrinėjami.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantai naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

25. Nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. priimtu nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 2-420 1.1 punkto pažeidimus, o 2019 m. kovo 15 d. nutarimu skirta nuobauda už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus.

26. BVK 110 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), be kita ko, numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo: laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 punktas); vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas).

27. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato nuteistųjų galimybės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje lokalinį sektorių ir kitus paskirstymo įstaigos viduje segmentus (brigadą, būrį, gyvenamąją patalpą), nes tai prieštarautų BVK įtvirtintiems nuteistųjų izoliuoto laikymo ir režimo užtikrinimo tikslams. Nuteistasis, įstaigos administracijos paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę nurodytame būryje, atsiradus svarbių priežasčių gali kreiptis į administraciją dėl perskyrimo, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais konkrečiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį, pataisos įstaigos vadovui yra pakankamas pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012; 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-99/2014, kt.).

28. Nuteistųjų skirstymas į būrius yra pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skiriant nuteistuosius į būrius, turi būti atsižvelgta į gyvenamojo ploto normos užtikrinimą nuteistiesiems, tačiau privalu įvertinti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat turi būti laikomasi BVK 70 straipsnyje nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1526-520/2019; kt.).

29. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vertino pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 15 d. paaiškinimus (b. l. 66–67, 72), Pravieniškių PN-AK vyriausiojo specialisto G. U. (G. U.) 2019 m. kovo 8 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 42, 64), Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus specialisto D. Ž. 2019 m. kovo 15 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 71), Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto L. N. 2019 m. kovo 12 d. pažymą, ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nenurodė, kokie asmenys, atliekantys bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje ir (ar) 9-ajame būryje bei Pirmajame sektoriuje ir (ar) 2-ajame būryje gali panaudoti ar panaudojo prieš jį fizinio smurto ir diskriminacinio pobūdžio veiksmus, t. y. pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos apie asmenis, kurių neteisėti veiksmai jo saugumui ar sveikatai kelia realią grėsmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus.

31. Šiuo atveju pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. kovo 15 d. paaiškinimuose teigė, jog jis atsisako eiti į gyvenamojoje zonoje esančius būrius, kadangi kiti nuteistieji jį diskriminuoja dėl padarytų nusikalstamų veikų ir siekiama su jo susidoroti. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas paneigti pareiškėjus paneigti pareiškėjo teiginius, pateikė Pravieniškių PN-AKK Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialisto 2019 m. kovo 12 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog apklausus pareiškėją, buvo padaryta išvada, kad jis manipuliuoja situacija ir siekia paskirtą bausmę atlikti atskirai nuo kitų nuteistųjų kamerų tipo patalpose arba būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Be to, minėtoje išvadoje nurodyta, jog Pravieniškių PN-AK neturi duomenų, kad V. K. negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės Pravieniškių PN-AK Trečiame sektoriuje 9 būryje, kad jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus ar būtų kitos išimtinės aplinkybės, dėl kurių nebūtų galima toliau laikyti nuteistąjį Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje.

32. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į teismo posėdį neiškvietė ir neapklausė pareigūnų. Išklausius 2019 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad pareiškėjas sutiko, jog jo prašymą apklausti liudytojus byloje, teismas spręstų savo nuožiūra, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai neiškvietė ir neapklausė pareigūnų, laikytini nepagrįstais.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė