2025-11-05 Nr. AB-18422-3-61-3-09745-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2192-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09745-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „MV steel group“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. S-(7-133/2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1A-105 (toliau – ir Departamento sprendimas) ir Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2022 m. sausio 10 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 2KM320005M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Kauno TM atliko Bendrovės teminį mokestinį patikrinimą, surašė Patikrinimo ataskaitą ir, remdamasi joje nustatytomis aplinkybėmis, nutarė: 1) keisti Bendrovės importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotą prekių kilmę iš Korėjos (KR) į Taivaną (TW), preferencijos kodą iš „120“ į „100“; 2) taikyti prekėms, deklaruotoms muitinės deklaracijomis papildomo apsaugos muito tarifą 25 %, galutinio antidempingo muito tarifą 6,8 %; 3) perskaičiuoti Bendrovės importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apmokestinamąją vertę, papildomą apsaugos muitą (A20), galutinį antidempingo muitą (A30), importo PVM (BOO); 4) apskaičiuoti mokesčių nepriemoką: 96 449 Eur papildomo apsaugos muito (A20), 24 402 Eur antidempingo muito (A30), 58 036 Eur importo PVM (BOO) pagal muitinės deklaracijas; 5) apskaičiuoti muito delspinigius (812), t. y. 6 840 Eur; 6) skirti Bendrovei 20 % baudą (894), t. y. 35 779 Eur, už neteisėtą mokėtino mokesčio sumažinimą.

2.2. Kauno TM ir Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo prekės yra ne Korėjos Respublikos, o Taivano kilmės. Bendrovės importuotų prekių kilmė (būtent šis aspektas nulėmė pareiškėjo mokestines prievoles ir jų apimtį) buvo identifikuota tik Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – ir OLAF) 2021 m. liepos 16 d. pranešimu Nr. OCM(2021)21606 (toliau – ir OLAF pranešimas), kuriame nurodyta, kad prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „Lien Kuo Metai Industrial“ į Europos Sąjungą (toliau – ir ES) įvežė l priede nurodytais konteineriais nerūdijančio plieno lakštus, o Bendrovė juos importavo tais pačiais minėtais konteineriais. Mokestinis patikrinimas tiek, kiek tai susiję su Bendrovės importuotų prekių kilmės nustatymu, apsiribojo OLAF pateikta informacija, kurią Departamentas ir Komisija traktavo neginčijamai pagrįsta. Vadovaujantis ES ir Lietuvos Respublikos jurisprudencija, OLAF pranešimas neturi jokios juridiškai privalomos galios kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

2.3. Pareiškėjas patikrinimo metu pateikė prekių gamintojo – Korėjos Respublikos bendrovės Woo Inox Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštišką patvirtinimą, iš kurio yra akivaizdu, kad prekių gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas naujo produkto pagaminimu. Kauno TM patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, paneigiančių Korėjos Respublikos bendrovės Woo Inox Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. patvirtinime dėl prekių kilmės ir perdirbimo nurodytus faktus. Kauno TM, gavusi raštiškus įrodymus, kurių turinys prieštarauja OLAF pateiktai informacijai, siekdama paneigti prekių gamintojo Woo Inox Co. Ltd. nurodytą prekių kilmę, turėjo pareigą pašalinti šiuos prieštaravimus arba įrodyti kitokių aplinkybių egzistavimą. Kauno TM Patikrinimo ataskaitos išvada, kurią patvirtino Departamentas ir Komisija, kad gamintojo Woo Inox Co. Ltd. išrašytus bendrosios formos kilmės sertifikatus reikia vertinti kritiškai, kadangi jie yra pateikti ne kompetentingos Korėjos institucijos, o tik pačios Korėjos bendrovės Woo Inox Co. Ltd., yra nepagrįsta ir prieštarauja Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje pateiktam teisiniam reglamentavimui.

2.4. Su patikrinimu susijusioms prekėms pareiškėjas pateikė prekių kilmės sertifikatus, patvirtinančius prekių kilmės šalį – Korėjos Respubliką. Korėjos Respublikos gamintojo „Woo Inox Co. Ltd.“ išrašyti bendrosios formos kilmės sertifikatai yra išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir patvirtina, kad Bendrovės importuotų prekių kilmės šalis yra Korėjos Respublika. Korėjos Respublikos gamintojo „Woo Inox Co. Ltd.“ prekių kilmės sertifikatai atitinka visas teisėtumo sąlygas, be kita ko, numatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 47 straipsnyje, Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijoje (peržiūrėta Kioto konvencija) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Pateiktų kilmės sertifikatų tikrumas nėra paneigtas, todėl jie yra galiojantys, ir nėra jokio pagrindo abejoti Bendrovės importuotų prekių kilme. Jeigu atliekant patikrinimą Kauno TM pareigūnams kilo abejonių dėl Korėjos Respublikos gamintojo „Woo Inox Co. Ltd.“ pateiktų sertifikatų tikrumo ar teisėtumo, Kauno TM turėjo kreiptis į atsakingas Korėjos institucijas ir nustatyti visas aplinkybes, susijusias su šių sertifikatų išdavimu, ir tokiu būdu įvertinti jų tikrumą.

2.5. Mokesčių mokėtojui negali kilti neigiami padariniai dėl aplinkybės, jog Lietuvos Respublika (ar Europos Sąjunga) vis dar nėra sukūrusi „administracinio bendradarbiavimo procedūros“, t. y. teisinių mechanizmų, papildomai prekių kilmės dokumentų patikrai su Korėjos Respublika. Korėjos prekių gamintojo Woo Inox Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštas patvirtina, jog minėtų prekių kilmės šalis yra Korėjos Respublika, bei kad šių prekių eksporto procedūros buvo atliktos gamintojo Woo Inox Co. Ltd. naudojamame tranzito terminale, esančiame Kaohsiung mieste, Taivane. Faktas, kad minėtų prekių atkrovimo uostas buvo ne prekių gamybos šalyje, o prekių gamintojo naudojamame kitos šalies tranzito terminale, nelemia nei prekių gamybos vietos, nei kilmės statuso. Korėjos prekių gamintojo Woo Inox Co. Ltd. 2021 m. lapkričio 9 d. raštas patvirtina ir tai, jog pagal pareiškėjo specifinius individualius užsakymus, naudojant pradinę žaliavą, vėlesniame gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas kaip naujo produkto pagaminimas, t. y. pagal individualius užsakovės UAB „MV steel group“ užsakymus buvo pagamintos ne šiaip standartinės prekės, o būtent individualūs gaminiai.

2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalimi, Bendrijos muitinės kodekso 25 straipsniu, Kauno TM, siekdama taikyti antidempingo mokestį, turėjo pareigą įrodyti prekės kilmės šalį ir tai pagrįsti atitinkamais faktais arba faktais pagrįsti prielaidas, kad nebuvo produktas apdorotas Taivane arba kad jo apdorojimo tikslas Taivane buvo apeiti nuostatas, taikomas Bendrijoje konkrečių šalių prekėms, o ne pakeisti produkto kokybinius rodiklius, atitinkančius Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnio reikalavimus.

2.7. Pateikti papildomi įrodymai – Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ sąskaitos, patvirtina, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus (kaip pradinę žaliavą) įsigijo iš kitos Korėjos bendrovės Hyosung Corporation. Nepriklausomai nuo to, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus pardavė Korėjos bendrovei „Woo Inox Co. Ltd.“, o pastaroji, atlikusi prekių gamybos procesą, vėliau gaminius pardavė Bendrovei, pačių nerūdijančio plieno lakštų pradinės kilmės šalis nesikeitė ir išliko Korėjos Respublika. Departamentas ir Komisija nepašalino prieštaravimų dėl byloje pateiktų įrodymų, todėl sprendimą, kad Kauno TM tinkamai vertino ginčo prekių kilmę esant Taivaną, o ne Korėjos Respubliką, priėmė objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėję esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių (apie prekių pradinę kilmės šalį).

2.8. Priešingai nei teigiama Komisijos sprendime, ne mokesčio mokėtojui, o būtent mokesčių administratoriui (muitinei) kyla pareiga įrodyti muito mokesčio apskaičiavimo pagrįstumą, t. y. kad muito mokesčio pritaikymo ir jo apskaičiavimo momentu egzistavo visos nustatytos sąlygos tokio mokesčio taikymui. Komisijos posėdyje muitinės atstovas neneigė fakto, jog ginčo prekių įvežimo į Lietuvos Respublikos dieną nebuvo viršytas ES nustatytas prekių iš Kinijos ir Taivano neapmokestinamas kvotos kiekis, todėl turėjo būti taikytas 2019 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2019/1382, kurio 1 straipsnio 1 punktu nustatyta, kad kai Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 priede nurodytų kategorijų produktams tampa taikytinas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas ir jis yra didesnis už atitinkamą 2 priede išvardytų antidempingo ir (arba) antisubsidinių muitų ad valorem (proporcingai kainai) dydį, renkamas tik Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalyje nurodytas virškvočio muitas. Kadangi ginčo plieno gaminių įvežimo į Lietuvos Respublikos dieną nebuvo viršytas ES nustatytas prekių iš Kinijos ir Taivano neapmokestinamas kvotos kiekis, todėl, pareiškėjo teigimu, Kauno TM pritaikytas papildomas virškvočio apsaugos 25 % muito tarifas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2.9. Nei MAĮ, nei teismų praktika nenumato, kad apskaičiuoto mokesčio dydis būtų laikomas baudos skyrimui reikšminga lengvinančia ar sunkinančia aplinkybe. Bylos duomenys patvirtina, kad jis visapusiškai bendradarbiavo su Kauno TM (operatyviai teikė paaiškinimus bei pastabas), o pareiškėjo veiksmuose nėra konstatuota jokių piktybiškų veiksmų. Aplinkybė, kad jis nesutiko su Kauno TM išvadomis ir apskaičiuota muito priemoka, ar kad pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise pateikti rašytines pastabas dėl Patikrinimo ataskaitos, negali būti laikoma nei pareiškėjo kalte, nei pagrindu neskirti jam įstatyme nustatytos minimalios baudos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1. Atsakovas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 60 straipsniu, numatančiu nelengvatinės kilmės įgijimo taisykles, bei Komisijos 2015 m. liepos 28 d. deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 31 straipsniu, numatančiu kokios prekės gali būti laikomos gautomis tik vienoje šalyje ar teritorijoje. Duomenų, kad ginčo prekės buvo pagamintos ar perdirbtos Korėjos Respublikoje, nėra. Ginčo prekės į Taivaną įgabentos deklaruojant Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – ir KLR) kilmę, tačiau, kaip konstatuota OLAF pranešime, surasti įrodymų apie šio pranešimo I-ame priede išvardintų prekių (t. y. bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ prekių) perkrovos klastotę iš KLR į ES per Taivaną buvo neįmanoma. Pareiškėjas muitinei nėra pateikęs jokių įrodymų apie galimą ginčo prekių apdirbimą ar pakeitimą tokiu būdu, dėl ko prekės galimai įgijo Korėjos Respublikos kilmę. Kaip teisingai nurodoma tiek skundžiamame Komisijos sprendime, tiek muitinės sprendimuose, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 61 straipsnio 2 dalimi, prekių kilmę įrodančių dokumentų pateikimas ginčo prekių atžvilgiu nėra numatytas, o bendrosios formos kilmės sertifikatai, kuriais remiasi pareiškėjas, buvo pateikti ne ginčo prekių muitinio įforminimo metu, o tik pradėjus mokestinį patikrinimą. Pareiškėjo pateikti kilmės sertifikatai neturi jokios įtakos nustatinėjant nelengvatinę ginčo prekių kilmę.

3.2. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad OLAF pateikti duomenys, kurie buvo pagrindu priimti skundžiamus muitinės sprendimus, nepaneigia pareiškėjo importuotų ginčo prekių Korėjos Respublikos kilmės. Be to, esant nepakankamiems ir prieštaringiems duomenims, muitinė turėjo pareigą rinkti papildomus įrodymus bei privalėjo kreiptis į pirmiau minėtą valstybę bei patikrinti pareiškėjo pateiktų nelengvatinės kilmės sertifikatų autentiškumą. Nagrinėjamu atveju OLAF pranešime jokių prieštaravimų ar abejonių dėl duomenų pagrįstumo ar teisingumo nenustatyta. Iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF pareigūnai, surašydami ataskaitą, rėmėsi būtent Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis, todėl Departamentas neturėjo jokio pagrindo abejoti šių duomenų pagrįstumu ir teisingumu. Iš OLAF pranešimo priedų matyti, jog Taivano muitinė pateikė ir būtinus duomenis apie importuotų ginčo prekių sąsajas su iš Taivano eksportuojamomis prekėmis, t. y. nurodė eksporto deklaracijų datas bei numerius, taip pat konteinerių ir laivų, kuriuose buvo gabenamos eksportuojamos prekės, numerius bei pavadinimus bei šių prekių kombinuotosios nomenklatūros kodus.

3.3. Dėl pareiškėjo teiginių apie jo pateiktą bendrosios formos kilmės autentiškumo patikrinimą Korėjos Respublikoje, pažymėtina, kad šių dokumentų paskesnis patikrinimas gali būti atliekamas tik išimtiniais atvejais. Vadovaujantis Komisijos 2015 m. lapkričio 24 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 58 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgus į tai, jog ES atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi, kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami, tokie dokumentai negali būti siunčiami ir patikrinimui į minėtą valstybę. Analogiškos nelengvatinės kilmės dokumentų pateikimo bei tikrinimo taisyklės yra išdėstytos ir Europos Komisijos parengtame Nepreferencinės kilmės vadove, jame pateikta Europos Komisijos pozicija yra aktuali bei taikytina ir nagrinėjamo ginčo atveju.

3.4. Pareiškėjas savo skunduose Departamentui, Komisijai bei teismui jokių alternatyvių skaičiavimų dėl įregistruotos skolos teisingumo, išskyrus argumentus dėl virškvočio (apsaugos) muito taikymo, nenurodė. Skundžiamame Komisijos sprendime pagrįstai konstatuota dėl virškvočio (apsaugos) muito tarifo ginčo prekėms taikymo. Minėtas mokestis gali būti netaikomas Taivano kilmės prekėms, vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. sausio 31 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/159 1 straipsnio 6 dalies nuostatomis, ir tik tuo atveju, jei nėra viršijama nustatyta tarifinė kvota. Ginčo prekės jų importo metu buvo deklaruojamos Korėjos Respublikos kilme, todėl joms negalėjo būti taikomos Taivano kilmės prekėms nustatytos kvotos. Pareiškėjo argumentas dėl šio mokesčio netaikymo yra prieštaringas, nes viso mokestinio ginčo metu pareiškėjas nuosekliai laikėsi pozicijos dėl ginčo prekėms taikytinos Korėjos Respublikos kilmės. Komisijos sprendime pagrįstai konstatuota, kad prekių kvotų suteikimas yra nuo mokesčių mokėtojo valios priklausanti diskrecija, kuri po prekių kilmės pripažinimo gali būti realizuojama tik paties mokesčių mokėtojo iniciatyva, laikantis teisės normomis nustatytų procedūrų.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 11 straipsnio 1 dalimi, baigus tyrimą parengiama ataskaita, kurioje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procesiniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų preliminarus teisinis kvalifikavimas, nustatytų aplinkybių numatomas finansinis poveikis, procesinių garantijų pagal 9 straipsnį laikymasis ir tyrimo išvados, įskaitant OLAF rekomendacijas dėl veiksmų, kurių turėtų būti imtasi. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalies nuostatomis, minėtos ataskaitos laikomos priimtinais įrodymais valstybės narės administraciniuose ar teisminiuose procesuose, kai nustatoma, kad tai yra būtina, tuo pačiu būdu ir tomis pačiomis sąlygomis kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtos administracinės ataskaitos. Joms taikomos tos pačios vertinimo taisyklės kaip ir nacionalinės administracijos inspektorių parengtoms administracinėms ataskaitoms, ir jos turi tokią pačią įrodomąją vertę. Komisija sprendime pagrįstai nurodė, kad OLAF pranešimas yra vienas iš įrodymų šaltinių, šis dokumentas turi įrodomąją reikšmę dėl antidempingo muitų ir importo PVM apskaičiavimo, bei pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą apie tai, kad Kauno TM, nustatydama prievolę, nepagrįstai rėmėsi OLAF pranešimu kaip įrodymu. Komisija, vadovaudamasi LVAT suformuota praktika, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad ji nenustatė OLAF pranešimu pateiktoje susistemintoje medžiagoje prieštaravimų ar abejonių dėl ginčo duomenų apie prekių judėjimą ir tikrąją jų kilmę pagrįstumo ar teisingumo, nurodydama, jog iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF informacija pateikta remiantis Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis. Surinkti duomenys patvirtina, kad Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Taivanas.

4.2. Dėl ginčo prekių kilmės sertifikatų pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė ne kompetentingos Korėjos institucijos, o tik pačios Korėjos bendrovės „Woo Inox Co., Ltd.“ išrašytus bendrosios formos kilmės sertifikatus, kurie vertintini kritiškai, kadangi Korėjos bendrovė „Woo Inox Co., Ltd.“ nerūdijančio plieno lakštus įsigijo iš Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“, kuri tiesiogiai (tuose pačiuose konteineriuose, nurodytuose patikrinimo ataskaitos 2 priede) eksportavo minėtas prekes į Lietuvą, ir jas tik perpardavė Bendrovei. Muitų teisę reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą ir Bendrovė, deklaruodama importuotas prekes, nurodytas patikrinimo ataskaitos 3 priede, jų nepateikė. Šiuos kilmės sertifikatus pareiškėjas pateikė 2021 m. spalio 18 d. patikrinimo metu, Kauno TM paprašius pagrįsti minėtų prekių deklaruotą Korėjos kilmę. Komisija pagrįstai sprendė, kad ES atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi, todėl tiek Kauno TM, tiek Departamentas teisingai konstatavo, jog kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami, tuo pačiu negali būti siunčiami ir patikrinimui į Korėjos Respubliką.

4.3. Pagal OLAF pranešimą ginčo prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“, prekes eksportavo (eksporto deklaracijose nurodant ginčo prekių pirkėją – Korėjos bendrovę „Woo Inox Co. Ltd.“) anksčiau nei prekės pagal pardavimo dokumentus buvo parduotos pareiškėjui. Prekės negalėjo būti pagamintos ar perdirbtos Korėjos bendrovės „Woo Inox Co., Ltd.“ Korėjoje. Sutarčių, pasirašytų su Korėjos bendrove „Woo Inox Co., Ltd.“, eksporto deklaracijų pareiškėjas nepateikė, nurodydamas, kad bendradarbiavimas yra vykdomas pagal atskirus užsakymus, kurie patikrinimo metu taip pat nebuvo pateikti. Be to, dokumentų, pagrindžiančių deklaruotą šalį siuntėją Korėją, pareiškėjas taip pat nepateikė.

4.4. Dėl Kauno TM pareigos kreiptis į prekių gamintoją Korėjos bendrovę „Woo Inox Co. Ltd.“ ar į kompetentingas Korėjos institucijas dėl informacijos apie prekių kilmę pateikimo, pažymėtina, kad OLAF kreipėsi į Taivano muitinę, kuri pateikė atitinkamus dokumentus, kurie nesudaro pagrindo nepripažinti ar abejoti atlikto patikrinimo rezultatais. Komisija, vertindama minėtus pareiškėjo teiginius dėl ginčo prekių kilmės vietos, pagrįstai nurodė, kad prekių kilmės įgijimo ir prekių kilmės įrodymo išaiškinimas pateiktas Sąjungos muitinės kodekso 60, 61 straipsniuose.

4.5. Pareiškėjo pateiktos Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ sąskaitos, kurios patvirtina, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ nerūdijančio plieno lakštus (kaip pradinę žaliavą) įsigijo iš kitos Korėjos bendrovės Hyosung Corporation, neįrodo, jog tai buvo tos pačios (ginčo) prekės, ta pati prekių siunta, nes šiose sąskaitose nepateikti duomenys (pvz., konteinerio numeris, užsakymo numeris), kurių pagrindu būtų galima įrodyti jų tiesiogines sąsajas su ginčo prekėmis, o Korėjos bendrovės „Hyosung Corporation“ išrašytose sąskaitose pateikti duomenys (prekės aprašymai, išmatavimai) neatitinka duomenų, nurodytų Korėjos bendrovės „Woo Inox Co., Ltd.“ išrašytose sąskaitose, kurių pagrindu buvo importuotos ginčo prekės.

4.6. Komisija, sistemiškai išanalizavusi su tarifinių kvotų suteikimu susijusias teisės normas, padarė teisiškai pagrįstą išvadą, nurodydama, kad prekių kvotų suteikimas yra nuo mokesčių mokėtojo valios priklausanti diskrecija, kuri po prekių kilmės pripažinimo gali būti realizuojama tik paties mokesčių mokėtojo iniciatyva, laikantis teisės normomis nustatytų procedūrų, o Komisija savo sprendimu, net ir nustačius kvotų likučius, negali įpareigoti Departamento realizuoti prekių kvotų suteikimą.

4.7. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis MAĮ 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis. Šio straipsnio 4 dalyje yra numatytas baigtinis sunkinančių aplinkybių sąrašas. Sunkinanti aplinkybė (didelės turtinės žalos padarymas) įtvirtinta minėto straipsnio 4 dalies 5 punkte.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „MV steel group“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Komisijos ir Departamento sprendimus bei įpareigojo atsakovą Departamentą pareiškėjo skundą dėl Kauno TM Patikrinimo ataskaitos nagrinėti iš naujo. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6. LVAT 2024 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1096-821/2024 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir tenkino atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, jog ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, neįvertinęs OLAF pranešimo 1 priedo, nurodydamas, kad byloje šis priedas nepateiktas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutiko su atsakovu, kad minėtas dokumentas byloje yra, t. y. jis pateiktas kartu su 2022 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku (Komisijos bylos 99–100 lapai). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog minėtas dokumentas nėra pateiktas byloje, ir nepagrįstai netyrė bei nevertino minėto dokumento reikšmės visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, be kita ko, ir OLAF pranešimu bei kitais jo priedais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija turėjo faktinį ir teisinį pagrindą bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

III. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

8. Teismas vadovavosi Sąjungos muitinės kodekso 8 straipsniu, Reglamento Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 11 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Pirmosios instancijos teismo 2006 m. liepos 6 d. sprendimo sujungtose bylose Yves Franchet ir Daniel Byk prieš Komisiją, T-391/03 ir T-70/04, 94 ir 95 punktus, LVAT praktiką, nustatė, kad Patikrinimo ataskaitos 2.1 punkte nurodyta, jog mokestinio patikrinimo metu, atsižvelgiant į OLAF pranešimu pagal OLAF bylą OC/2020/0259/B3 gautą informaciją apie neteisingą nerūdijančio plieno šalto valcavimo plokščių gaminių kilmės šalies deklaravimą, patikrinta, ar teisingai deklaruota Patikrinimo ataskaitos 3 priede nurodytomis muitinės deklaracijomis deklaruotų 120 prekių (120 muitinės deklaracijų) Korėjos kilmės šalis, muitinė vertė ir PVM apmokestinamoji vertė bei importo mokesčių apskaičiavimo teisingumas.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad OLAF pranešime nurodyta, jog buvo susisiekta su Taivano muitine, siekiant jų pagalbos, ir pateikti, be kita ko: konteinerių, kuriais „Lien Kuo Metal Industrial“ į Taivaną iš KLR konteinerių, kuriuos bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ eksportavo iš Taivano į ES, sąrašą (OLAF pranešimo 1 priedas, Mokestinės bylos 1 tomo 100 l.). Priimdama skundžiamą sprendimą, Kauno TM ir rėmėsi šiais duomenimis, susiedama juos su turimais duomenimis apie konteinerių, kuriais Bendrovė importavo prekes į ES (per Lietuvą) numeriais (nurodyti skundžiamos patikrinimo ataskaitos 2 priede). Teismas pažymėjo, jog esminė muitinės išvada buvo tokia, kad faktiškai konteineriai buvo pakrauti Taivane, iš kur ir atvyko į Lietuvą. Nors siunčiant konteinerius iš Taivano pirkėju buvo nurodoma Korėjos įmonė „Woo Inox Co.“, kuri perpardavė juos Bendrovei, teismo vertinimu, tai nekeičia aplinkybės, kad faktiškai prekės, išsiųstos iš Taivano, tuose pačiuose konteineriuose atkeliavo į Lietuvą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip nurodoma skundžiamoje ataskaitoje, nepateikė jokių eksportą iš Korėjos liudijančių įrodymų. Teismas darė išvadą, kad surinkti duomenys patvirtina, jog Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo Bendrovė, kilmės šalis yra Taivanas.

10. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas kritiškai vertina OLAF ataskaitą, tačiau nepateikia jokių aplinkybių, kurios liudytų šio dokumento vidinį ar išorinį prieštaringumą. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš OLAF ataskaitos turinio, ji yra pateikta kompetentingos institucijos, joje remiamasi surinkta informacija, nurodomi jos surinkimo šaltiniai. Ji atitinka kitą kontekstinę informaciją – skundžiamos ataskaitoje minimus importo duomenis (ypač 2 priede nurodytus konteinerių numerius, 3 priede deklaracijas, operacijų datas). Teismas pabrėžė, kad pagal teismų praktiką tokie dokumentai pripažįstami įrodinėjimo priemone. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie minimo dokumento nepatikimumą yra deklaratyvūs ir nepaneigia OLAF ataskaitos turinio.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktų kilmės sertifikatų, teismas sutiko su Komisija ir Muitinės departamento išdėstyta pozicija, jog pareiškėjo pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai negali būti vertinami kaip dokumentai, pagrindžiantys importuotų ginčo prekių kilmę. Teismas nurodė, kad ES teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą (Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos), kaip kilmės įrodymą, numato tik preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų pateikimą, kurių patikrinimą vykdo muitinė pagal preferencinėse sutartyse, sudarytose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, numatytas administravimo procedūras. Prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą nėra numatyta.

12. Teismas vadovavosi 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių 58 straipsnio 1 dalimi, ir pažymėjo, kad ES atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi. Teismas atkreipė dėmesį, kad kilmės sertifikatai naudojami esant tam tikroms sąlygoms, kurios užtikrina veiksmingą muitinės kontrolę. Teismas pažymėjo, kad Korėjos įmonės, dalyvavusios operacijose su Bendrove, pateikti dokumentai (kilmės sertifikatai, 2021 m. lapkričio 9 d. raštas) yra itin lakoniški – juose deklaratyviai nurodoma kilmės šalis (Korėja), šie duomenys nėra pagrįsti jokiais kitais netiesioginiais įrodymais (pavyzdžiui, eksporto duomenimis), be to, prieštarauja jau aptartai OLAF ataskaitai. Teismas darė išvadą, kad šie dokumentai pagrįstai įvertinti kritiškai, o muitinė teisingai konstatavo, jog kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas, kad muitinė pati rinktų įrodymus Korėjos Respublikoje apie Bendrovės operacijas, nesant bendradarbiavimo sutarčių, yra neproporcingas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo požiūriu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepaneigė muitinės sprendimuose konstatuotos prekių kilmės vietos.

13. Pasisakydamas dėl skirtos baudos, teismas vadovavosi MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi (iki 2023 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija), 140 straipsnio 5 dalimi, 4 dalies 5 punktu, pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog apskaičiuotų mokesčių suma viršija minėtoje nuostatoje nurodytą ribą (500 bazinių socialinių išmokų dydį), ir darė išvadą, kad buvo pagrįstai konstatuota sunkinanti aplinkybė, todėl paskirta bauda, nesiekianti galimos skirti baudos vidurkio (kuris sudarytų 30 proc.) negali būti laikoma neproporcinga. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius tinkamai taikė baudų skyrimą reglamentuojančias MAĮ nuostatas, todėl neturėjo pagrindo mažinti paskirtą baudą.

IV. 14. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos ir Departamento sprendimus bei Kauno TM Patikrinimo ataskaitą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Mokestinis patikrinimas tiek, kiek tai susiję su Bendrovės importuotų prekių kilmės nustatymu, apsiribojo OLAF pateikta informacija. OLAF ataskaita neturi jokios juridiškai privalomos galios kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. OLAF ataskaita ar pranešimas negali būti laikoma prima facie įrodymu. OLAF pranešimo 1 priedas yra parengtas ir pateiktas teismui ne valstybine lietuvių kalba, nėra nustatyta tvarka išverstas ir patvirtintas, todėl negali būti priimtas ir vertinamas šioje byloje. Iš OLAF pranešimo 1 priedo turinio nėra aišku, kas ir kada parengė šį dokumentą, t. y. kuris asmuo atsakingas už šioje lentelėje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą.

OLAF pranešimo 1 priedo excel lentelėje nėra paaiškinta skirtingų spalvų stulpelių / eilučių reikšmė, taip pat ir lentelės paskutiniame stulpelyje pateiktų skaičių – 23770, 67095, 24405, 92155, 49224, 24315 reikšmė. OLAF pranešimo 1 priede (excel lentelėje) nurodytų deklaracijų datos ir numeriai nesutampa su Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje ir jos priede Nr. 1 nurodytomis deklaracijų datomis ir numeriais. Teismui įpareigojus Departamentą pateikti į bylą paaiškinimus / įrodymus, susijusius su Komisijos bylos 100 lape esančio dokumento (galimai gauto iš OLAF (excel formatu) sudarytoju ir sudarymo ir (ar) gavimo aplinkybėmis, taip pat pateikti šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą, Departamentas pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d. paaiškinimą.

Departamento pozicija grindžiama vienas kitam prieštaraujančiais duomenims. Departamentas 2024 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime nurodė, kad OLAF pranešimas bei jo priedai buvo parengti remiantis duomenimis, kuriuos pateikė Taivano muitinė, tačiau tuo pačiu Departamentas teigia, kad OLAF pranešimo I priedo paskutiniame stulpelyje esantys skaičiai, taip pat skirtingomis spalvomis padaryti stulpelių bei eilučių žymėjimai buvo padaryti mokestinį patikrinimą atlikusios Kauno TM darbuotojos. Darytina išvada, kad OLAF pranešimą bei jo priedus parengė ne pats OLAF, o Departamento pareigūnai, remiantis duomenimis, kuriuos pateikė Taivano muitinė.

Kadangi OLAF pranešimo I priedas yra nepatvirtintas, todėl neaišku, kas ir kada parengė šį dokumentą, t. y. kuris asmuo atsakingas už šioje lentelėje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą. Departamentas pripažįsta, jog į bylą yra pateiktas ne pradinis OLAF pranešimo I priedo variantas, o jo modifikacija su papildymais, kuriuos atliko Kauno TM darbuotoja. Paties OLAF pranešimo ir kitų jo priedų nebuvo pateikta nei prie Kauno TM Patikrinimo ataskaitos, nei su Departamento atsiliepimu į pareiškėjo skundą, nei su Departamento apeliaciniu skundu.

15.2. Departamentas 2024 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime teigė, kad OLAF pranešimo I priede nurodytų deklaracijų datos ir numeriai negali sutapti su Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje ir jos 1 priede nurodytų deklaracijų datomis ir numeriais, nes Taivano muitinė teikė eksportuojamų prekių duomenis, nurodydama eksporto muitinės deklaracijų numerius, o Kauno TM Patikrinimo ataskaitos 1 priede, kuriame apskaičiuoti delspinigiai už mokestinę nepriemoką, buvo nurodytos Lietuvos Respublikos muitinėje įformintų importo deklaracijų numeriai ir datos. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kada ir kokia forma „Taivano muitinė teikė eksportuojamų prekių duomenis“, be to, paties OLAF pranešimo ir kitų jo priedų (be įvardinamo OLAF pranešimo I priedo) į bylą nebuvo pateikta, tokiu būdu nei pareiškėjas, nei teismas neturėjo galimybės sulyginti, įvertinti ir įsitikinti Departamento teiginių pagrįstumu. Departamento teikiamų dokumentų prieštaringumą patvirtina ir tai, kad į bylą pateiktame Departamento įvardintame OLAF pranešimo I priedo pirmas ir trečias stulpeliai yra tuo pačiu pavadinimu „Eksporto deklaracijos“, tačiau su skirtingais tokių eksporto deklaracijų numeriais. Tokios aplinkybės paneigia teismo išvadą apie OLAF parengtos ataskaitos patikimumą ir pagrįstumą, todėl OLAF pranešimas negali būti laikomas priimtinu įrodymu sprendžiant dėl pareiškėjo importuotų prekių kilmės ir atitinkamai iš to kylančių mokestinių prievolių.

15.3. Viso patikrinimo metu pareiškėjas teigė, kad ginčo prekės buvo pagamintos ir perdirbtos Korėjos Respublikoje. Šių aplinkybių patvirtinimui pareiškėjas pateikė prekių gamintojo – Korėjos Respublikos bendrovės „Woo Inox Co. Ltd.“ 2021 m. lapkričio 9 d. raštišką patvirtinimą, iš kurio akivaizdu, kad prekių gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus, dėl ko įvyko kokybinis pakeitimas, kuris laikytinas naujo produkto pagaminimu. Teismas šio įrodymo nevertino.

15.4. Kauno TM patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, paneigiančių Korėjos Respublikos bendrovės „Woo Inox Co. Ltd.“ 2021 m. lapkričio 9 d. Patvirtinime dėl prekių kilmės ir perdirbimo nurodytus faktus. Gavusi raštišką įrodymą, kurio turinys prieštarauja OLAF pateiktai informacijai, siekdama paneigti prekių gamintojo „Woo Inox Co. Ltd.“ nurodytą prekių kilmę, Kauno TM turėjo pareigą pašalinti šiuos prieštaravimus arba įrodyti kitokių aplinkybių egzistavimą (MAĮ 67 str. 1 d., VAĮ 8 str.).

15.5. Nesutiktina su teismo argumentu, jog pareiškėjo reikalavimas, kad muitinė pati rinktų įrodymus Korėjos Respublikoje apie pareiškėjo operacijas, nesant bendradarbiavimo sutarčių, yra neproporcingas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo požiūriu. Mokesčių mokėtojui negali kilti neigiami padariniai dėl aplinkybės, jog Lietuvos Respublika (ar ES) vis dar nėra sukūrusi administracinio bendradarbiavimo procedūrų, t. y. teisinių mechanizmų, papildomai prekių kilmės dokumentų patikrai su Korėjos Respublika. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog kai OLAF ataskaitoje pateikiami duomenys yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo ir teisingumo, būtent mokesčių administratoriui kyla pareiga patikrinti tokios OLAF ataskaitos duomenis. Priešinga teismo pozicija nesiderina su gero administravimo imperatyvais, su apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo pagrindiniais principais (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, apmokestinimo aiškumo, turinio viršenybės prieš formą).

15.6. Korėjos Respublikos gamintojo „Woo Inox Co. Ltd.“ išrašyti bendrosios formos kilmės sertifikatai yra išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Šie sertifikatai patvirtina, kad Bendrovės importuotų prekių kilmės šalis yra Korėjos Respublika. Korėjos Respublikos gamintojo „Woo Inox Co. Ltd.“ prekių kilmės sertifikatai atitinka visas teisėtumo sąlygas, be kita ko, numatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, 47 straipsnyje, Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijoje (peržiūrėta Kioto konvencija) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Pateiktų kilmės sertifikatų tikrumas nėra paneigtas, todėl jie yra galiojantys, ir nėra jokio pagrindo abejoti Bendrovės importuotų prekių kilme.

15.7. Mokesčių mokėtojas yra silpnoji mokestinio ginčo šalis, todėl Kauno TM privalėjo pateikti neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių Patikrinimo ataskaitoje nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas pabrėžia, kad Departamentas ir Kauno TM turi pareigą surinkti pakankamai įrodymų, o ne reikalauti jų iš mokesčių mokėtojo. Jeigu atliekant patikrinimą, Kauno TM pareigūnams kilo abejonių dėl Korėjos Respublikos gamintojo „Woo Inox Co. Ltd.“ pateiktų sertifikatų tikrumo ar teisėtumo, pareiškėjo teigimu, Kauno TM turėjo kreiptis į atsakingas Korėjos institucijas ir nustatyti visas aplinkybes, susijusias su šių sertifikatų išdavimu, ir tokiu būdu įvertinti jų tikrumą.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Ginčo prekės negalėjo būti pagamintos ar perdirbtos Korėjos Respublikoje, nes į Taivaną buvo importuotos deklaruojant KLR kilmę ir iš Taivano eksportuotos tiesiai į Lietuvos Respubliką, taigi vien prekių pardavimo Korėjos Respublikos bendrovei „Woo Inox Co., Ltd“ faktas nesudaro pagrindo pripažinti šioms prekėms Korėjos Respublikos kilmę. Bendrovė muitinei nėra pateikusi jokių įrodymų apie galimą ginčo prekių apdirbimą ar pakeitimą tokiu būdu, dėl kurių prekės galimai įgijo Korėjos Respublikos kilmę.

16.2. Bendrosios formos kilmės sertifikatai, kuriais remiasi pareiškėjas, buvo pateikti ne ginčo prekių muitinio įforminimo metu, o tik pradėjus mokestinį patikrinimą, todėl pateikti kilmės sertifikatai neturi jokios įtakos nustatinėjant nelengvatinę ginčo prekių kilmę.

16.3. OLAF pranešimo pirmajame stulpelyje yra nurodytos eksporto deklaracijų datos, o trečiajame – numeriai, todėl eksporto deklaracijų datos ir numeriai nesutampa ir negali sutapti. Tas pats taikytina ir Lietuvos muitinėje teikiamoms muitinės deklaracijoms, kurių datos ir numeriai visada yra skirtingi. OLAF pranešime jokių prieštaravimų ar abejonių dėl duomenų pagrįstumo ar teisingumo nenustatyta. Iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF pareigūnai, surašydami ataskaitą, rėmėsi būtent Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis, todėl nėra pagrindo abejoti šių duomenų pagrįstumu ir teisingumu. Iš OLAF pranešimo priedų matyti, jog Taivano muitinė pateikė ir būtinus duomenis apie importuotų ginčo prekių sąsajas su iš Taivano eksportuojamomis prekėmis, t. y. nurodė eksporto deklaracijų datas ir numerius, taip pat konteinerių ir laivų, kuriuose buvo gabenamos eksportuojamos prekės, numerius, pavadinimus ir šių prekių kombinuotosios nomenklatūros kodus. Dėl pareiškėjo teiginių apie jo pateiktų dokumentų bendrosios formos kilmės autentiškumo patikrinimo Korėjos Respublikoje, pažymėtina, jog šių dokumentų paskesnis patikrinimas gali būti atliekamas tik išimtiniais atvejais. Vadovaujantis 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 58 straipsnio 1 dalimi, pažymėtina, kad, atsižvelgus į tai, jog Europos Sąjunga atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi, kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami, todėl tokie dokumentai negali būti siunčiami ir patikrinimui į minėtą valstybę. Analogiškos nelengvatinės kilmės dokumentų pateikimo ir tikrinimo taisyklės yra išdėstytos ir Europos Komisijos parengtame Nepreferencinės kilmės vadove. Nors minėtas vadovas nėra teisės aktas, jame pateikta Europos Komisijos pozicija yra aktuali bei taikytina ir nagrinėjamo ginčo atveju.

16.4. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad pareiškėjo teikti dokumentai, t. y. bendrosios formos kilmės sertifikatai, nebuvo pripažįstami kaip įrodymai, pagrindžiantys deklaruotų prekių kilmę. Buvo vertinti visi mokestinėje byloje esantys įrodymai. Lietuvos muitinė neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo abejoti kompetentingos institucijos – OLAF, pateikta informacija, kuri buvo gauta iš kitos kompetentingos institucijos – Taivano muitinės. Pareiškėjas nesiėmė jokių savarankiškų priemonių paneigti atsakovo įrodymus ir nesikreipė nei į prekių pardavėją, nei į OLAF, Korėjos Respublikos ar Taivano muitinę ir apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie tariamą įrodymų neteisingumą ir nepakankamumą. Pareiškėjas skunduose jokių alternatyvių skaičiavimų dėl įregistruotos skolos teisingumo nenurodė.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

17.1. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių dėl OLAF ataskaitos ir jame pateiktų duomenų, pagrįstai savo sprendime nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių aplinkybių, kurios liudytų šio dokumento vidinį ar išorinį prieštaringumą. Teismo išvada dėl OLAF pranešimo vertinimo atitinka 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 11 straipsnio nuostatas, LVAT praktiką. Pagrįstai galima vertinti, jog OLAF pranešime pateiktoje susistemintoje medžiagoje prieštaravimų ar abejonių dėl ginčo duomenų apie prekių judėjimą ir tikrąją jų kilmę pagrįstumo ar teisingumo nėra, iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad OLAF informacija pateikta remiantis Taivano muitinės pateiktais objektyviais duomenimis, kurie patvirtina, kad Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Taivanas.

17.2. Dėl pareiškėjo teiginių, kad paties OLAF pranešimo ir kitų jo priedų byloje nebuvo pateikta, paminėtina, kad OLAF 2021 m. liepos 16 d. pranešimu Nr. OCM(2021)21606 gauta informacija yra neskelbtina, kadangi turi žymą „Slapta“, todėl kiti priedai pareiškėjui pagrįstai nebuvo pateikti, kadangi jie nebuvo susiję su jo atžvilgiu atliekamu patikrinimu. OLAF 2021 m. liepos 16 d. pranešime Nr. OCM(2021)21606 nurodyta, kad prekių eksportuotojas – Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“, į ES eksportavo patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais nerūdijančio plieno lakštus, prekių pirkėju nurodant Korėjos bendrovę „Woo Inox Co., Ltd.“, o Bendrovė juos importavo tais pačiais minėtais konteineriais. Korėjos bendrovė „Woo Inox Co., Ltd.“ tik perpardavė Bendrovei iš Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ įsigytus nerūdijančio plieno lakštus. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo pateiktuose transporto dokumentuose nurodyta, jog prekės buvo pakrautos Kaohsiung uoste, Taivane (importo deklaracijose, nurodytose patikrinimo ataskaitos 3 priede, šalis siuntėja (15 langelis) nurodyta Korėja, kas prieštarauja informacijai, pateiktai minėtuose transporto dokumentuose) ir minėtuose dokumentuose nurodytu laivu tiesiogiai atgabentos į Klaipėdos uostą (iškrovimo uostas transporto dokumentuose nurodytas Klaipėda, Lietuva). Pareiškėjo pateiktuose transporto dokumentuose nurodyta informacija: pakrovimo uostas, laivo pavadinimas, reiso numeris, iškrovimo vieta, atitinka Taivano muitinės pateiktai informacijai, nurodytai OLAF 2021 m. liepos 16 d. pranešimo Nr. OCM(2021)21606 1 priede. Kauno TM daro išvadą, kad prekės negalėjo būti pagamintos ar perdirbtos Korėjos bendrovės „Woo Inox Co., Ltd.“ Korėjoje, tuo pašalinami bendrovės „Woo Inox Co. Ltd.“ nurodyti prekių kilmės prieštaravimai.

17.3. Pareiškėjas nepateikė sutarčių, pasirašytų su Korėjos bendrove „Woo Inox Co., Ltd.“, eksporto deklaracijų, dokumentų, pagrindžiančių deklaruotą šalį siuntėją Korėją. Faktinių aplinkybių visuma patvirtina faktą, kad pareiškėjas, kaip nurodoma skundžiamoje ataskaitoje, nepateikė jokių įrodymų, liudijančių prekių kilmės šalį – Korėja, todėl teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog surinkti duomenys patvirtina, kad Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo pareiškėjas, kilmės šalis yra Taivanas.

17.4. Teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktus ne kompetentingos Korėjos institucijos, o tik pačios Korėjos bendrovės „Woo Inox Co., Ltd.“ išrašytus bendrosios formos kilmės sertifikatus, vertino kritiškai, nurodydamas, kad šie duomenys nėra pagrįsti jokiais kitais netiesioginiais įrodymais (pavyzdžiui, eksporto duomenimis) ir prieštarauja OLAF ataskaitai, kadangi Korėjos bendrovė „Woo Inox Co., Ltd.“ nerūdijančio plieno lakštus įsigijo iš Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“, kuri tiesiogiai (tuose pačiuose konteineriuose, nurodytuose patikrinimo ataskaitos 2 priede) eksportavo minėtas prekes į Lietuvą, ir jas tik perpardavė Bendrovei. ES teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą, kaip kilmės įrodymą numato tik preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų pateikimą, kurių patikrinimą vykdo muitinė pagal preferencinėse sutartyse, sudarytose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, numatytas administravimo procedūras.

17.5. Muitų teisę reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą ir pareiškėjas, deklaruodamas importuotas prekes, nurodytas patikrinimo ataskaitos 3 priede, jų nepateikė. Šiuos kilmės sertifikatus pareiškėjas pateikė 2021 m. spalio 18 d. patikrinimo metu, Kauno TM paprašius pagrįsti minėtų prekių deklaruotą Korėjos kilmę.

17.6. Teismas pagristai savo sprendime padarė išvadą, jog pareiškėjo pateikti bendrosios formos kilmės sertifikatai negali būti vertinami kaip dokumentai, pagrindžiantys importuotų ginčo prekių kilmę, nes ES teisės aktai, reglamentuojantys muitinės veiklą, kaip kilmės įrodymą, numato tik preferencinę prekių kilmę patvirtinančių dokumentų pateikimą, kurių patikrinimą vykdo muitinė pagal preferencinėse sutartyse, sudarytose tarp Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, numatytas administravimo procedūras. Prievolės pateikti muitinei bendrosios formos kilmės sertifikatą nenumatyta. ES atitinkamos administracinio bendradarbiavimo procedūros su Korėjos Respublika nėra parengusi. Konstatavus, jog kilmės sertifikatai ginčo prekių nelengvatinei kilmei įrodinėti nėra naudojami, jie tuo pačiu negali būti siunčiami ir patikrinimui į Korėjos Respubliką.

17.7. OLAF pranešime nurodyta, jog, prašant pagalbos, buvo susisiekta su Taivano muitine. Taivano muitinė pateikė konteinerių sąrašą, kuriais Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ į ES, Lietuvos Bendrovei, patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais, per Korėjos bendrovę „Woo Inox Co., Ltd.“ eksportavo nerūdijančio plieno lakštus ir tai paneigia bendrovės „Woo Inox Co. Ltd.“ 2021 m. lapkričio 9 d. deklaracijoje nurodytus faktus ir įrodo, kad prekės negalėjo būti pagamintos ar perdirbtos Korėjos bendrovės „Woo Inox Co., Ltd.“, Korėjoje. OLAF šį kilmės patikrinimą atliko remdamasis Reglamento Nr. 883/2013 ir 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą, nuostatomis, todėl nėra pagrindo nepripažinti ar abejoti atlikto patikrinimo rezultatais. Darytina išvada, kad pagrįstai buvo vertinama, jog OLAF nustatyti ir OLAF pranešime išdėstyti faktai kartu su kitomis muitinės nustatytomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai teigti, jog ginčo prekės yra Taivano kilmės, o duomenų, kad ginčo prekės buvo perdirbtos Korėjos Respublikoje, nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Patikrinimo ataskaitos, kuria pakeista pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotų prekių kilmė iš Korėjos į Taivaną, preferencijos kodas iš „120“ į „100“ ir dėl to pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti papildomai apskaičiuotus 96 449 Eur papildomo apsaugos muito, 24 402 Eur antidempingo muito, 58 036 Eur importo PVM, 6 840 Eur delspinigių bei pareiškėjui skirta 35 779 Eur bauda, taip pat Departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta minėta Patikrinimo ataskaita, ir Komisijos 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti Departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas konteineriais, nurodytais Patikrinimo ataskaitos 2 priede, iš Korėjos tiekėjo „Woo Inox Co., Ltd.“ į ES muitų teritoriją įvežė nerūdijančio plieno lakštus, kuriems buvo įforminta muitinio sandėliavimo procedūra (7100). Po muitinės sandėliavimo pareiškėjas minėtas prekes muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 2 priede, deklaravo eksporto (3171) procedūrai arba išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui vienu metu (4171) procedūrai. Į ES įvežti nerūdijančio plieno lakštai deklaruoti nurodant nelengvatinę Korėjos (KR) prekių kilmę (preferencijų kodai: „100“, „120“), šalis siuntėja nurodyta Korėja, taikant 0 % trečiųjų šalių muito tarifą, 0 % apsaugos muito tarifą, 0 % antidempingo muito tarifą (Patikrinimo ataskaitos 3 priedas). Kauno TM Patikrinimo ataskaitoje nusprendė nepripažinti muitinės deklaracijomis deklaruotoms prekėms Korėjos kilmę ir nustatė, kad pareiškėjas importavo Taivano kilmės prekes. Dėl to Kauno TM pareiškėjui pritaikė papildomo apsaugos muito tarifą 25 %, galutinio antidempingo muito tarifą 6,8 % kaip nurodyta Patikrinimo ataskaitos 3 priede, perskaičiavo pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, PVM apmokestinamąją vertę, papildomą apsaugos muitą (A20), galutinį antidempingo muitą (A30), importo PVM (B00), pagal Patikrinimo ataskaitos 3 priedo duomenis, apskaičiavo mokesčių nepriemoką ir kitas susijusias sumas. Pareiškėjui nesutikus su tokiu jo deklaruotų prekių kilmės nustatymu, jis kreipėsi į Departamentą su skundu. Departamentas sprendimu patvirtino Kauno TM Patikrinimo ataskaitą. Pareiškėjas padavė skundą Komisijai, kuri patvirtino Departamento sprendimą.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad mokesčių administratorius ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes. Teismas vertino, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo Bendrovė, kilmės šalis yra Taivanas, o pareiškėjas nepaneigė muitinės sprendimuose konstatuotos prekių kilmės vietos.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka iš esmės dėl to, kad, jo nuomone, teismas ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste netinkamai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai atsisakė konstatuoti, jog Bendrovės importuotų prekių kilmės šalis yra Korėjos Respublika.

22. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikintinas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrinant pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl įrodymų vertinimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Bylos įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamų sprendimų turinį, argumentus, kuriais savo procesinius dokumentus grindė proceso dalyviai, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, jo pagrindu ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymui ir sutinka su teismo sprendimo motyvais. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Departamentas sprendime tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad Kauno TM tinkamai pakeitė pareiškėjo importuotų prekių, deklaruotų muitinės deklaracijomis, nurodytomis Patikrinimo ataskaitos 3 priede, deklaruotą prekių kilmę iš Korėjos (KR) į Taivaną (TW), preferencijos kodą iš „120“ į „100“, bei apskaičiavo atitinkamą mokestinę nepriemoką. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl įrodymų vertinimo, juos papildo.

25. Pasisakant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių taikymo apskaičiuojant mokesčius, primintina, kad LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, jog mokesčių administratorius, vertindamas, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo mokestines prievoles, privalo ištirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą. Toks tyrimas, administruojant mokesčius, turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nepažeidžiant mokesčių mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1086/2007, 2011 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-427/2011). Šis protingumo kriterijus, inter alia (be kita ko), reiškia ir tai, kad mokesčių administratorius neprivalo imtis papildomų veiksmų ir (ar) rinkti papildomą informaciją, jei jo paties nustatytos faktinės aplinkybės ir turimi (surinkti) duomenys (informacija, įrodymai) yra pakankami pagrįsti jo priimamą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016). Įstatymas suteikia mokesčių administratoriui diskreciją pasirinkti mokestinio patikrinimo laikotarpį bei vienokią ar kitokią mokestinio patikrinimo kryptį, o patikrinimą atliekantis pareigūnas šią kryptį gali pasirinkti teisingiausiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus reikšmingų aplinkybių visetą (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-474/2010).

26. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas OLAF 2021 m. liepos 16 d. pranešime Nr. OCM(2021)21606 nurodytos informacijos vertinimas. Nustačius, kad pareiškėjui papildomas apsaugos muitas, galutinis antidempingo muitas, importo PVM nepriemoka ir kitos susijusios sumos buvo apskaičiuotos, remiantis, be kita ko, OLAF perduotais duomenimis (informacija), aktualu pažymėti, kad LVAT praktikoje pripažinta, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, turi teisę remtis OLAF pateiktais duomenimis, be kita ko, spręsdamas dėl mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo. Vykdant mokesčių administravimą, nesuderinamas, be kita ko, su protingumo kriterijumi (MAĮ 8 str. 3 d. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) būtų reikalavimas mokesčių administratoriui gavus OLAF duomenis visais atvejais atlikti atitinkamus veiksmus, siekiant patikrinti ir (ar) patvirtinti kiekvieną OLAF pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją. Tačiau tuo pačiu, vadovaujantis MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, VAĮ 8 straipsniu (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. – 10 str.), išaiškinta, kad net ir gavus duomenis iš OLAF, mokesčių administratorius turi patikrinti, ar, pavyzdžiui, pateikiami duomenys, kuriais remiantis identifikuojama mokestinės prievolės apimtis, yra prieštaringi, keliantys abejonę dėl jų pagrįstumo, teisingumo (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-377-556/2016, 2017 m. kovo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-352-556/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-694-575/2018).

27. Nagrinėjamu atveju Departamentui buvo atsiųstas OLAF pranešimas pagal OLAF bylą OC/2020/0259/B3 dėl neteisingo nerūdijančio plieno šalto valcavimo plokščių gaminių, kurių kilmės šalis yra Kinija ir Taivanas, deklaravimo. OLAF pranešime nurodyta, kad, prašant pagalbos, buvo susisiekta su Taivano muitine. Taivano muitinė pateikė konteinerių sąrašą, kuriais Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ į ES, Lietuvos bendrovei UAB „MV Steel Group“, Patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais, per Korėjos bendrovę „Woo Inox Co., Ltd.“ eksportavo nerūdijančio plieno lakštus. Savo teiginiams pagrįsti OLAF pateikė iš Taivano muitinės gautą susistemintą informaciją apie Bendrovės konteineriais, nurodytais Patikrinimo ataskaitos 2 priede, iš Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ į ES muitų teritoriją įvežtus nerūdijančio plieno lakštus, kurioje nurodyta Taivano muitinėje įformintose eksporto deklaracijose deklaruoti duomenys: eksportuotojo ir prekių pirkėjo pavadinimas (prekių eksportuotojas nurodytas Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“, o pirkėjas nurodytas Korėjos bendrovė „Woo Inox Co., Ltd.“), paskirties šalis (nurodyta Lietuva), eksporto konteinerio numeris, prekių svoris, TARIC kodas, trumpas prekės aprašymas ir kt. Šią OLAF informaciją Departamentas 2021 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (19.3)38-5075 persiuntė Kauno TM. Kauno TM, įvertinusi OLAF informaciją, nustatė, kad pareiškėjo deklaruotos prekės yra ne Korėjos, bet Taivano kilmės.

28. Teisėjų kolegijai, papildomai įvertinusiai bylos medžiagą, nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl OLAF pateiktų duomenų pagrįstumo ir teisingumo. Priešingai, iš OLAF pranešimo turinio matyti, kad jis pateiktas kompetentingos institucijos, pateikiami informacijos surinkimo šaltiniai. Tai, kad ne visi OLAF pranešimo priedai buvo pateikti byloje, o tik tie, kurie susiję su Bendrovės tyrimu, nesudaro pagrindo kritiškai vertinti šį įrodymą ir juo nesiremti. Pažymėtina, kad OLAF pranešime esanti informacija turi žymą „Slapta“ ir yra neskelbtina. Pareiškėjas nenurodo, kaip su Bendrovės tyrimu nesusijusių OLAF pranešimo priedų nepateikimas į bylą paneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliantas atkreipia dėmesį į OLAF pranešimo 1 priede pirmajame ir trečiajame stulpeliuose esančios informacijos nesutapimą, tačiau, kaip matyti, aptariamo dokumento pirmajame stulpelyje yra nurodytos eksporto deklaracijų datos, o trečiajame – numeriai, todėl tokia informacija ir neturi būti tapati.

29. Pažymėtina, kad OLAF pranešime nustatyta, jog Taivano muitinė pateikė konteinerių sąrašą, kuriais Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ į ES, Bendrovei, Patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais, per Korėjos bendrovę „Woo Inox Co., Ltd.“ eksportavo nerūdijančio plieno lakštus. OLAF pranešime pateiktoje iš Taivano muitinės gautoje susistemintoje informacijoje nurodyti Taivano muitinėje įformintose eksporto deklaracijose deklaruoti duomenys: eksportuotojo ir prekių pirkėjo pavadinimas (prekių eksportuotojas nurodytas Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“, o pirkėjas nurodytas Korėjos bendrovė „Woo Inox Co., Ltd.“), paskirties šalis (nurodyta Lietuva), eksporto konteinerio numeris, prekių svoris, TARIC kodas, trumpas prekės aprašymas ir kt. faktiškai konteineriai buvo pakrauti Taivane, iš kur ir atvyko į Lietuvą. Nors siunčiant konteinerius iš Taivano pirkėju buvo nurodoma Korėjos įmonė „Woo Inox Co.“, kuri perpardavė juos Bendrovei, faktiškai prekės, išsiųstos iš Taivano, tuose pačiuose konteineriuose atkeliavo į Lietuvą. Todėl Taivano bendrovės „Lien Kuo Metal Industrial“ iš Taivano į Lietuvą eksportuotų prekių, kurias importavo Bendrovė, kilmės šalis yra Taivanas.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai ir nenustačiusi OLAF duomenų prieštaringumo, atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad vietos ir centrinis mokesčių administratoriai turėjo nesivadovauti OLAF perduotais duomenimis, o rinkti papildomus duomenis ir (ar) tiesioginius įrodymus, kuriais būtų patvirtinti OLAF perduoti duomenys, jų teisingumas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, įvertinusi OLAF pranešime pateiktos informacijos turinį, konstatuoja, kad paminėtame pranešime pateikta informacija nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo prekių kilmę, nei tai savo sprendimuose padarė mokesčių administratorius, Komisija ir pirmosios instancijos teismas.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo teismui pateikto prekių gamintojo 2021 m. lapkričio 9 d. raštišką patvirtinimą, jog prekių gamybos procese buvo atliktos produkto perdirbimo operacijos, kurios sukėlė esminius produkto savybių pakeitimus. Atsakydama į šiuos teiginius, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su paminėtu tikrinamame teismo sprendime motyvuotai išdėstytu pareiškėjo pateiktų dokumentų (sertifikatų, 2021 m. lapkričio 9 d. rašto), kaip įrodymų, vertinimu. Kaip minėta, pareiškėjo pateikti sertifikatai ir raštas išrašyti pačios Korėjos bendrovės „Woo Inox Co., Ltd.“, jie yra neinformatyvūs, neparemti jokiais kitais įrodymais. Iš OLAF pranešimo matyti, kad, prašant pagalbos, buvo susisiekta su Taivano muitine, kuri pateikė konteinerių sąrašą, kuriais Taivano bendrovė „Lien Kuo Metal Industrial“ į ES, Lietuvos bendrovei UAB „MV Steel Group“, Patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytais konteineriais, per Korėjos bendrovę „Woo Inox Co., Ltd.“ eksportavo nerūdijančio plieno lakštus. Tai paneigia pareiškėjo pateiktame bendrovės „Woo Inox Co. Ltd.“ 2021 m. lapkričio 9 d. rašte nurodytus faktus ir patvirtina, kad prekės negalėjo būti pagamintos ar perdirbtos Korėjos bendrovės „Woo Inox Co., Ltd.“ Korėjoje. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde paminėti tikrinamo teismo sprendimo motyvai kvestionuojami tik pareiškėjo nuomone grindžiamomis abejonėmis, kurios be konkrečių įrodymų nesudaro pagrindo kitaip visų įrodymų kontekste įvertinti šį konkretų įrodymą.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo pateiktuose transporto dokumentuose nurodyta, jog prekės buvo pakrautos Kaohsiung uoste, Taivane. Importo deklaracijose, nurodytose Patikrinimo ataskaitos 3 priede, šalis siuntėja (15 langelis) nurodyta Korėja, o tai prieštarauja informacijai, pateiktai minėtuose transporto dokumentuose. Pareiškėjo pateiktuose transporto dokumentuose nurodyta informacija: pakrovimo uostas, laivo pavadinimas, reiso numeris, iškrovimo vieta atitinka Taivano muitinės pateiktai informacijai, nurodytai OLAF pranešimo 1 priede. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ginčo prekės negalėjo būti pagamintos ar perdirbtos Korėjos bendrovės „Woo Inox Co., Ltd.“ Korėjoje. Pareiškėjas nepateikė jokių pakankamų dokumentų, pagrindžiančių deklaruotą prekių kilmės šalį – Korėją, pvz., sutarčių, pasirašytų su Korėjos bendrove „Woo Inox Co., Ltd.“, eksporto deklaracijų, atskirų užsakymų ir pan. Taip pat nepateikė jokių įrodymų apie galimą ginčo prekių apdirbimą ar pakeitimą tokiu būdu, dėl kurių prekės galimai įgijo Korėjos Respublikos kilmę.

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MV steel group“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis