2021-04-21 Nr. AB-9664-3-62-3-00528-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-569-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00528-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 444 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. (gyveno 3-iojo sektoriaus 6-o būrio 6 gyvenamojoje patalpoje), o nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d. (gyveno 3-iojo sektoriaus 2-o būrio 4 gyvenamojoje patalpoje) buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų (nebuvo privatumo naudojantis dušu, prie dušinės neįrengta atskira patalpa pasidėti drabužiams ir persirengimui, dušo patalpoje nebuvo prausimosi muilo, nei kamerose, nei tualete neveikė dirbtinė ventiliacija, buvo priverstas pasyviai rūkyti, nes buvo paskirtas gyventi su rūkančiu asmeniu, nebuvo sprendžiami pareiškėjo prašymai dėl perkėlimo į kamerą su nerūkančiais) bei kenčiant pareigūnų grasinimus. Dėl šių sąlygų pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, nepatogumus, stiprius išgyvenimus, sunkumus, kančią.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad dušo patalpos įrengtos vadovaujantis tesės aktų reikalavimais, uždarosios zonos dušinėje (kamerų tipo patalpose) dušai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų, nors teisės aktai nenumato prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenustato prievolės įrengti persirengimo kambarį prie nuteistųjų dušinės, todėl dušinėse įrengtos sieninės pakabos drabužiams pasikabinti. Nuteistųjų sugadintos pakabos ar sulaužyti kabliukai nedelsiant atnaujinami. Dušo patalpose esančių dozatorių užpildymas skystu muilu ir šampūnu yra užtikrinamas, dozatoriai pildomi periodiškai, esant poreikiui ir nedelsiant, o sugadinti dozatoriai keičiami naujais. Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus 2-o ir 6-o būrių gyvenamosiose patalpose veikia rekuperacinė vėdinimo sistema. Esant poreikiui gali būti vėdinama per langus. Sanitariniuose mazguose įrengti nauji, kokybiški ventiliatoriai. Uždarosios zonos patalpose ir sanitariniame mazge veikia mechaninė vėdinimo sistema. Kamerą galima vėdinti ir per langą. Nuteistieji yra prižiūrimi, kontroliuojama, kad gyvenamosiose patalpose bei kamerų tipo patalpose nebūtų rūkoma. Už rūkymą tam neskirtose vietose skiriamos nuobaudos. Nuteistiesiems įrengta ir specialiu lipduku pažymėta rūkymo vieta kiemelyje. Pareiškėjo argumentai dėl skundų teikimo administracijai ar dėl pareigūnų grasinimų jam yra abstraktūs, niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Pareigūnai veikė, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalis dėl netinkamų kalinimo sąlygų (laikymo kameroje su rūkančiais nuteistaisiais) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. palikta nenagrinėta, likusi skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta kaip nepagrįsta.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, rėmėsi Pravieniškių PN-AK argumentais, kad 3-iojo sektoriaus dušo patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, dušinėje (kamerų tipo patalpose) dušai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų. Nustatęs, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. gyveno 3-iojo sektoriaus 6-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d. – 3-iojo sektoriaus 2-o būrio 4-oje gyvenamojoje patalpoje, tačiau skunde nenurodė konkrečiai kuriame būryje jam būnant ir kokiu laikotarpiu jam nebuvo užtikrinamas privatumas ir nenustatęs pagrindų netikėti Pravieniškių PN-AK pateiktų duomenų teisingumu, teismas nusprendė pripažinti, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo užtikrintas. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinėje įrengti pertvaras. Konstatavęs, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą užtikrinančios sąlygos, teismas nusprendė, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, todėl neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai dėl dušo patalpos įrengimo nekonstatuoti.

7. Vadovaudamasis Taisyklių 5–10 punktais, kuriuose įvardytos būtinos įrengti nuteistųjų gyvenamųjų korpusų patalpos, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog dušo prieškambariai laisvės atėmimo vietose neprivalo būti įrengti. Teismas, vadovaudamasis Pravieniškių PN-AK atsiliepime išdėstytais teiginiais (dušinėse įrengtos sieninės pakabos drabužiams pasikabinti, nuteistųjų sugadintos pakabos ar sulaužyti kabliukai nedelsiant atnaujinami, dušo patalpose esančių dozatorių užpildymas skystu muilu ir šampūnu užtikrinamas, dozatoriai pildomi periodiškai, o esant poreikiui ir nedelsiant, sulaužyti, sugadinti dozatoriai keičiami naujais), padarė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų. Pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad dušuose nėra prausimosi muilo, ir nepateikus į bylą duomenų, kad jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl neužpildytų dozatorių, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 17 punktu, Pravieniškių PN-AK atsiliepimu ir Turto valdymo skyriaus 2020 m. balandžio 3 d. pažyma, padarė išvadą, kad neturi pagrindo netikėti šių duomenų teisingumu, nes pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 9 d. tiek kameroje, tiek tualete neveikė dirbtinė ventiliacija. Nustatęs, kad ginčo metu, kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas ir sanitariniame mazge veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema, o gyvenamąsias patalpas buvo galima vėdinti ir per langus, teismas konstatavo, kad buvo sudarytos tinkamos sąlygos išvėdinti patalpas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl netinkamos ventiliacijos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė minėto centro patikrinimų aktų, nelaikė pareiškėjo argumentų dėl netinkamos ventiliacijos patalpose patvirtinimu. Remdamasis tuo, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad tiek kameroje, tiek sanitariniame mazge buvo prasta ventiliacija.

9. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad kameroje pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais nuteistaisiais, turėjo kvėpuoti cigarečių dūmais, teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I-7336-320/2019 nagrinėto ginčo laikotarpio dalis (nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d.) sutampa su nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomu ginčo laikotarpiu, už kurį yra prašoma priteisti neturtinę žalą dėl tos pačios aplinkybės – dėl jo laikymo kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais. Todėl, nustačius, kad minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš aplinkybės, kad jis kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiais nuteistaisiais laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d., paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)105 str. 4 p.).

10. Vertindamas tuos pačius pareiškėjo skundo argumentus tik dėl likusio ginčo laikotarpio, t. y. nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d., pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, HN 134:2015 7 punktu ir remdamasis Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, padarė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti, jog Pravieniškių PN-AK užtikrina nerūkančių nuteistųjų teisių. Nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymais ar skundais į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose patalpose, padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šios aplinkybės nėra.

11. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai dėl jo teiktų skundų jam grasino, pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktas 2020 m. balandžio 23 d. Pravieniškių PN-AK atsakymas į jo prašymą, nepatenka į ginčo laikotarpį. Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad po kreipimosi į Pravieniškių PN-AK administraciją, jis sulaukė pareigūnų grasinimų, tačiau nekonkretizavo, kada ir kokie pareigūnai jam grasino. Nesant konkrečių duomenų apie pareigūnų neteisėtus veiksmus, teismas padarė išvadą, kad neturi pagrindo Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikio sveikatos būklei. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog Pravieniškių PN-AK atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nusprendė, kad skundas nepagrįstas, o likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir Pravieniškių PN-AK argumentai laikytini pertekliniais.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde (b. l. 40) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą ir išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 2 ir 6 būrių dušų nuotraukas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes neišnagrinėjo bylos visapusiškai ir objektyviai. Byla išnagrinėta atmestinai ir šališkai, nes teismo sprendimas priimtas išimtinai remiantis tik Pravieniškių PN-AK argumentais ir jo naudai. Teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo pateiktus procesinius prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Atitinkamai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo buvo pateiktas skundas dar 2019 m., tačiau teismas ir jo neišreikalavo. Formuodamas galutines išvadas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, teismas nepagrįstai neįvertino, kad Pravieniškių PN-AK pateikė klaidinančią informaciją, nurodydamas, kad uždaroje zonoje dušai atskirti sienelėmis, nors skunde nebuvo skundžiamasi uždaros zonos dušų įrengimu. Teismo išvados, kad Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 2 ir 6 būrių dušuose yra sienelės ar pertvaros, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Teismas neįvertino, ar dušo patalpos atitinka HN 134:2015 28, 31 ir 39 punktų reikalavimus.

14. Atsakovo Lietuvos valstybė atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 44–46) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliacinis skundas nepagrįstas nei teise, nei faktais. Pareiškėjas skunde nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pagal byloje pateiktus įrodymus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ar įtikinamų argumentų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad teismo sprendimas pareiškėjui nepatinka ar jo netenkina, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą.

15. Pareiškėjas teismui pateikė atsikirtimą (b. l. 50–53) į Pravieniškių PN-AK atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame naujų argumentų dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nenurodė, o išdėstė nesutikimo su argumentais, išdėstytais Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą, teiginius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų laikotarpiais nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. ir nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. kovo 6 d. neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

18. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

19. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (liet. pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų (ABTĮ 10 str. 1 d.). Teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (ABTĮ 10 str. 2 d.) ir savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 10 str. 3 d.).

20. Pareiškėjas nesutikimą su visu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo skundo dalis dėl netinkamų kalinimo sąlygų (laikymo kameroje su rūkančiais nuteistaisiais) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. vasario 27 d. palikta nenagrinėta, o likusi skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta kaip nepagrįsta, grindžia tuo, jog jo skundas išnagrinėtas nevisapusiškai, nes pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo procesinių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, dėl ko teismo padaryta išvada atmesti pareiškėjo skundo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo pagrįsta išimtinai tik Pravieniškių PN-AK objektyviais duomenimis neįrodytais teiginiais.

21. Viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose įrodinėjimo procesas turi ypatumų, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Pravieniškių PN-AK veiksmus dėl skunde nurodytų aplinkybių dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, nepakankamai detaliai išanalizavo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

23. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl dušų patalpų ir privatumo juo naudojantis neužtikrinimo iš esmės atmetė, remdamasis Pravieniškių PN-AK atsiliepimo teiginiais ir aplinkybe, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją su nusiskundimais. Tačiau tokią teismo išvadą patvirtinančių duomenų, t. y. kad pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją su nusiskundimais ar skundais byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad aptariama teismo išvada nėra pagrįsta objektyviais duomenimis.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su skundu ir, gavęs Pravieniškių PN-AK atsiliepimą, su procesiniu dokumentu įvardintu „atsiliepimu“ į Pravieniškių PN-AK atsiliepimą pateikė teismui procesinius prašymus išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 2 ir 6 būrių dušo patalpų nuotraukas, 2019 m. jo teiktus skundus Pravieniškių PN-AK administracijai, administracijos atsakymus į juos (b. l. 1 (kita pusė), 26 (kita pusė)). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šių procesinių prašymų bendra ABTĮ nustatyta tvarka neišsprendė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra nurodęs, kad jei pareiškėjas aiškiai suformuluoja, kokių tiksliai įrodymų jis siekia gauti ir kodėl jie yra tiesiogiai susiję su jo skundu bei jo noru lemti teismų sprendimus, teismo atsisakymas pareiškėjui gauti įrodymus ir pateikti juos vertinti, ar nepakankamas motyvavimas, kodėl tai nėra būtina, gali atimti iš pareiškėjo galimybę pagrįsti savo bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1164-520/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo yra išsamūs, pakankamai detalūs ir individualizuoti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo motyvuotai išspręsti dėl pareiškėjo prašomų dokumentų išreikalavimo arba atsisakymo tai padaryti.

25. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 2 ir 6 būriuose esančių dušų bei Pravieniškių PN-AK uždarose zonose esančių dušų įrengimo, teisėjų kolegijos vertinimu pripažintini pagrįstais. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjui privatumas buvo užtikrintas grindė Pravieniškių PN-AK teiginiu, jog Pravieniškių PN-AK uždarose zonose įrengtuose dušuose yra sienelės ir pertvaros, tačiau netyrė ir nesiaiškino, ar Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus 2 ir 6 būriuose įrengti dušai yra įrengti taip pat kaip ir 3-ojo sektoriaus uždarose zonose įrengti dušai.

26. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per 14 kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos; tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus; patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas; teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.

27. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo pateiktame papildomame procesiniame dokumente įvardintame „atsiliepimu“ į Pravieniškių PN-AK atsiliepimą (b. l. 40), pareiškėjas patikslino skundo pagrindą (reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes) dėl dušų patalpų, nurodydamas, kad dušo patalpos neatitiko HN 134:2015 28, 31 ir 39 punktų reikalavimų. Tačiau teismas šio procesinio dokumento priėmimo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka neišsprendė ir, nagrinėdamas bylą iš esmės, nevertino aplinkybės, ar dušo patalpos atitinka HN 134:2015 28, 31 ir 39 punktų reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas šiuo aspektu taip pat pripažintinas pagrįstu.

28. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo priimtu šališku sprendimu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-885/2011). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes vertino kitaip nei pareiškėjas, nereiškia, jog teismas byloje priėmė šališką sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindų, leidžiančių abejoti teisėjos, priėmusios skundžiamą teismo sprendimą, nešališkumu.

29. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies, 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio nuostatų reikalavimų, t. y. neišsprendė patikslinto skundo priėmimo klausimo, neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, nepašalino iškilusių abejonių, neišreikalavo įrodymų iš Pravieniškių PN-AK, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

30. Pažymėtina, kad būtent pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas išreikalauti iš Pravieniškių PN-AK papildomus dokumentus nesprendžiamas, nes šį procesinį prašymą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą iš naujo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė