2019-10-09 Nr. AB-19061-3-61-3-02006-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-518-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02006-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. V. ir P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. V. ir P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai O. V. ir P. V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 21R-332(AG-328/07-2019) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėjimui“ ir įpareigoti Komisiją pakartotinai spręsti skundo priėmimo klausimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjų O. V. ir P. V. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Komisijos sprendimu kaip nežinybingą atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 487 (toliau – ir Nutarimas) dalies, kuria remiantis 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukta į Nutarimo 2 priedo „Perduodamų valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto sąrašas“, 47 punktą. Komisija, atsisakydama priimti pareiškėjų skundą, savo sprendimą grindė Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnyje nurodytų ginčų (bylų). Komisija taip pat rėmėsi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ir sprendimų.

Pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Todėl teismas, spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, skundo priėmimo metu vertino ne tik, ar pareiškėjų paduotas skundas atitinka ABTĮ 23, 24 ir 25 straipsnio reikalavimus, bet ir tai, ar pareiškėjų keliamas ginčas priskirtinas spręsti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str.).

Pareiškėjai skunde atsakovu nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybę, tačiau jokio reikalavimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kaip atsakovui, nesuformulavo. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 487 dalimi, kuria remiantis 1/2 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukta į Nutarimo 2 priedo „Perduodamų valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto sąrašas“ (47 punktas).

Teismas nustatė, kad minėto Nutarimo 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo šio nutarimo 2 priede nurodytą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir 47 punkte nurodytą 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis, turtas, kurio perdavimą valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti ginčija pareiškėjai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjai iš esmės kėlė ginčą dėl nuosavybės teisių į atitinkamą nekilnojamąjį turtą, o toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio. Civilinio teisinio pobūdžio ginčų nagrinėjimas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Teismo vertinimu, Komisija, nors ir netinkamu pagrindu, iš esmės pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą.

III. Pareiškėjas O. V. ir P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš naujo.

Pareiškėjai nesutinka, kad ginčas yra civilinio pobūdžio, kadangi pats nuosavybės teisės faktas (išviešintas viešajame registre) nekilo iš faktinio užėmimo ar naudojimosi jomis (kas būtų civilinis santykis), tačiau tik iš administracinio akto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 487 dalies. Reikalavimas dėl faktinių nuosavybės teisių nuginčijimo buvo reikštas pareiškėjams įrodinėjant savo daiktines teises civiline tvarka. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-64-225/2019 pareiškėjams išaiškino, kad teisių viešajame registre įregistravimas atlieka ne teises nustatančią, bet teises išviešinančią funkciją, šiuo atveju pareiškimas dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo ginčo patalpos kaip valstybės turtas yra patikėjimo teise perduotos VĮ Turto bankas, panaikinimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl bylą šioje dalyje nutraukė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjai, paduodami skundą, turėjo pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjai nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl dalies Vyriausybės Nutarimo panaikinimo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjų siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjų reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nustatymu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2019 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų O. V. ir P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė