2022-11-09 Nr. AB-27163-3-62-3-02692-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-508-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02692-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S. (mirusio teisių perėmėjai I. S., M. S., P. M. S., A. S.) ir J. D., atstovaujamų pagal įgaliojimą I. S., apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. (mirusio teisių perėmėjai I. S., M. S., P. M. S., A. S.) ir J. D., atstovaujamų pagal įgaliojimą I. S., skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Jonavos rajono savivaldybei ir sodininkų bendrijai „Pašiliai“, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai G. S. (mirusio teisių perėmėjai I. S., M. S., P. M. S., A. S.) ir J. D., atstovaujami pagal įgaliojimą Irenos Starkevičienės, (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Jonavos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 5SD-1349-(14.5.104) (toliau – ir NŽT Jonavos skyriaus sprendimas) ir NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1916-(5.59E) (toliau – ir NŽT sprendimas); 2) atlyginti pareiškėjams jų patirtas išlaidas už teisines paslaugas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjai 2020 m. vasario 3 d. NŽT Jonavos skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant žemės sklypą prie jų nuosavybės teise valdomų statinių ir aplink juos esantį brandų sodą, kuriuos įsigijo 1986 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 75, adresu (duomenys neskelbtini).Pareiškėjai žemės sklypą prašė suformuoti vadovaujantis sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Pašiliai“ generaliniu planu, kuriame yra tiksliai nurodytos sodybos ribos pirkimo metu.

2.2. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2020 m. vasario 25 d. pareiškėjams išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 15A-11, kurių 1 punkte nurodė formuoti 0,5000 ha žemės sklypą, tačiau šių reikalavimų 4 punkte nurodė, jog formuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių žemės valdos projektų sprendimai: SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500. NŽT Jonavos skyrius išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, kurių 1 punkte nurodyta, jog formuojamo žemės sklypo plotas 0,25 ha. Reikalavimų 3.3 punkte nurodyta, kad formuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, t. y. SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500. Tiek Jonavos rajono savivaldybė, tiek NŽT Jonavos skyrius žodžiu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus, jokio dokumento, patvirtinančio atsisakymą, neišdavė, jų atsisakymo apskundimo tvarkos neišaiškino.

2.3. Pareiškėjai 2022 m. liepos 15 d. raštu kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybę ir NŽT Jonavos skyrių, prašydami NŽT ir Jonavos rajono savivaldybės administraciją ištaisyti ginčo žemės sklypo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nurodant juose, kad formuojamo žemės sklypo plotas yra 0,5000 ha, o ne 0,25 ha; formuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių žemės valdos projektų sprendiniai – SB „Pašiliai“ generalinis planas, o ne SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 63-14-3845 „Dėl žemės sklypo formavimo reikalavimų patikslinimo“ nurodyta, kad Jonavos rajono savivaldybės parengtuose žemės sklypo plotas, nurodytas iš pateikto prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Rašte taip pat nurodyta, kad projekto rengėjas turi vadovautis SB „Pašiliai“ generaliniu planu. NŽT Jonavos skyrius sprendimu informavo, kad, SB „Pašiliai“ teritorijoje žemės privatizacijai buvo naudojamas SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas (generalinis planas) M1:500. Šiuo atveju buvo vadovaujamasi SB „Pašiliai“ suplanavimo projektu M1:500. Pareiškėjai 2020 m. rugsėjo 15 d. apskundė NŽT Jonavos skyriaus sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka, reikalaudami įpareigoti NŽT Jonavos skyrių ištaisyti ginčo žemės sklypo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, išduotus pareiškėjams 2020 m. vasario 25 d. Nr. 15A-11, nurodant juose, kad: 1) formuojamo žemės sklypo plotas yra 0,5000 ha, o ne 0,25 ha; 2) formuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių žemės valdos projektų sprendiniai – SB „Pašiliai“ generalinis planas, o ne SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M1:500.

2.4. NŽT, rengdama ginčo žemės sklypo (sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimų Nr. SFP-2827-(14.5.36) (toliau – ir Reikalavimai)) ir kitų SB „Pašiliai“ žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, vadovavosi kažkokiu suplanavimo projektu, kurio patvirtinimą teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinančių dokumentų niekas neturi, o pareiškėjų valstybės įmonėje Registrų centras gautas SB „Pašiliai“ planas, kuris suderintas ir patvirtintas nustatyta tvarka, tiesiog NŽT ignoruotas.

2.5. Formuojamam pareiškėjų ginčo žemės sklypui turi būti taikomi 1986 m. SB „Pašilių“ valdybos pirmininko patvirtintas ir kitų atsakingų institucijų pareigūnų parašais bei antspaudais suderintas SB „Pašiliai“ generalinis planas, kuriame nurodytas pareiškėjų ginčo žemės sklypo plotas yra 0,5000 ha. Pareiškėjų valdytame 0,5000 ha ginčo žemės sklype negalėjo būti projektuojami kiti sklypai, nes tai prieštarautų teisėtam SB „Pašiliai“ generaliniam planui, t. y. teritorijų planavimo dokumentui, o tuo pačiu pažeistų sklypų sodininkų bendrijoje formavimo ir projektavimo reglamentavimą.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmeti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjams pagal jų prašymą Jonavos rajono savivaldybės administracijoje buvo leista pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą prie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių. NŽT Jonavos skyrius 2020 m. vasario 25 d. išdavė Reikalavimus. Pareiškėjai su 2020 m. liepos 15 d. prašymu „Dėl žemės sklypo formavimo reikalavimų patikslinimo“ kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, prašydami ištaisyti 2020 m. vasario 25 d. išduotus Reikalavimus, nurodant, kad formuojamo žemės sklypo plotas yra 0,5000 ha, bei įrašyti, kad formuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių žemės valdos projektų sprendiniai, t. y. SB „Pašiliai“ generalinis planas, bet ne sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500.

4.2. Byloje skundžiamais sprendimais pareiškėjams buvo paaiškinta, jog formuojamas žemės sklypas prie pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių yra SB „Pašiliai“ teritorijoje, todėl rengiant šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privaloma vadovautis SB „Pašiliai“ suplanavimo projektu M 1:500, kuriame yra pažymėti sklypai ir nurodytos jų ribos. NŽT Jonavos skriaus sprendime, kuris pagrįstas teisiniu reglamentavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, pateikta pagrįsta išvada, kad mėgėjų sodo žemės sklypai projektuojami SB teritorijų planavimo projektuose, kurie yra prilygintini teritorijų planavimo dokumentams, bei iki 1996 m. sausio 1 d. buvo galima koreguoti mėgėjų sodo teritorijų suplanavimo projekto sprendinius rengiant naujus suplanavimo projektus.

4.3. 1987 m. SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto M 1:500 korektūra, pagal kurią suplanuoti SB žemės sklypai, buvo atlikta 1992 m. Šis suplanavimo projektas, kuriuo vadovaujantis buvo vykdomi šios SB teritorijoje esančių mėgėjų sodo žemės sklypų suteikimai, yra patvirtintas SB „Pašiliai“ 1992 m. valdybos posėdžio protokolu Nr. 04.28.04. NŽT Jonavos skyrius 2020 m. vasario 25 d. išduotuose Reikalavimuose pagrįstai rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą vadovavosi minėtu suplanavimo projektu, todėl išduotų reikalavimų tikslinimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų, kad prie jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių adresu formuojamas žemės sklypas yra ne 0,25 ha, bet 0,5000 ha. Be kita ko, NŽT Jonavos skyrius 2019 m. balandžio 30 d. patikrino pareiškėjų formuojamo žemės sklypo faktinį naudojimą ir nustatė, kad jie faktiškai kaip namų valdą naudoja apie 0,22 ha žemės plotą, pareiškėjams formuojamas žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais, todėl didinti žemės sklypo plotą iki 0,5000 ha nėra galimybės.

5. Trečiojo suinteresuoto asmens SB „Pašiliai“ atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, jog šioje byloje ginčas kilo dėl NŽT Jonavos skyriaus sprendimo ir NŽT sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas gyvenamasis namas kartu su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas buvo įgytas pagal 1986 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat nėra ginčo, jog prie pastatų žemės sklypas, kuris yra valstybinė žemė, nesuformuotas.

8. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, jog 2020 m. vasario 3 d. pareiškėjų įgaliota atstovė kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydama formavimo ir pertvarkymo projektu suformuoti 0,5000 ha žemės sklypą prie jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vadovaujantis SB „Pašiliai“ generaliniu planu, kuriame yra nurodytos sodybos ribos pirkimo metu.

9. Byloje nustatyta, jog Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 13B-229 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pareiškėjams buvo leista pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Statybos, remonto ir architektūros skyrius 2020 m. vasario 25 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 15A-11.

Minėtuose reikalavimuose formuojamo žemės sklypo ploto teritorija buvo nurodyta apie 0,5000 ha. 2020 m. vasario 25 d. NŽT Jonavos skyrius išdavė Reikalavimus. Reikalavimų 1 punkte formuojamo žemės sklypo plotas nurodytas apie 0,25 ha. Reikalavimų 3 punkte pažymėta, kad formuojamam žemės sklypui turi būti taikomi specialiojo teritorijų planavimo dokumento, t. y. SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto M 1:500, sprendiniai. Taip pat Reikalavimų 5 punkto 4 dalyje nurodyta, kad pareiškėjams rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą būtina vadovautis SB „Pašiliai“ suplanavimo projekte M 1:500 pažymėtomis žemės valdos ribomis.

Pareiškėjų atstovas advokatas su 2020 m. liepos 15 d. prašymu „Dėl žemės sklypo formavimo reikalavimų patikslinimo“ kreipėsi į NŽT Jonavos skyrių, prašydamas ištaisyti 2020 m. vasario 25 d. išduotus Reikalavimus, nurodant, kad formuojamo žemės sklypo plotas yra 0,5000 ha, įrašyti, kad formuojamam žemės sklypui taikomi galiojančių žemės valdos projektų sprendiniai, t. y. SB „Pašiliai“ generalinis planas, bet ne SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500. NŽT Jonavos skyrius išnagrinėjo pareiškėjų atstovo advokato prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimų patikslinimo ir NŽT Jonavos skyriaus sprendimu konstatavo, kad iniciatorių pateikta kartografinė medžiaga neatitinka SB suplanavimo projekto.

Formuojamas žemės sklypas prie pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių yra SB „Pašiliai“ teritorijoje, todėl rengiant šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą privaloma vadovautis SB „Pašiliai“ suplanavimo projektu M 1:500. Pareiškėjams pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir apskundus minėtą sprendimą, NŽT sprendime padaryta išvada, jog nėra pagrindo panaikinti NŽT Jonavos skyriaus sprendimą ir įpareigoti tikslinti išduotus reikalavimus.

10. Byloje nėra ginčo, jog siekiamas suprojektuoti valstybinės žemės sklypas patenka į SB „Pašiliai“ teritoriją. Pareiškėjai į bylą pateikė Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinio sodo projektą (generalinį planą su namelių išdėstymu), parengtą 1981 m., kurį įvardija SB „Pašiliai“ generaliniu planu. Byloje esami duomenys patvirtina, jog minėtas projektas buvo pradėtas rengti 1979 m. Jonavos rajono Vykdomojo komiteto Žemės ūkio valdybos sprendimu Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos instituto darbininkų ir tarnautojų kolektyviniam sodui steigti Jonavos rajono Kalnėnų tarybinio ūkio 24,40 ha ploto sklype suprojektuojant 214 sodo sklypų. Ginčo teritorija buvo priskirta kolektyvinio sodo teritorijai, sodo projekte pažymėta sutartiniu ženklu „esami vienkiemiai“. Minėtas projektas 1986 m. kovo 10 d. suderintas su Pašilių sodo valdybos pirmininku. Nagrinėjamu atveju 1987 m. SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto M 1:500 korektūra, pagal kurią suplanuoti SB žemės sklypai, buvo atlikta 1992 m. Šis suplanavimo projektas, kuriuo vadovaujantis buvo vykdomi SB teritorijoje esančių mėgėjų sodo žemės sklypų suteikimai, yra patvirtintas SB „Pašiliai“ 1992 m. valdybos posėdžio protokolu Nr. 04.28.04. Tai patvirtina SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto M 1:500 ištraukos eksplikacijos duomenys, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo. Teismo vertinimu, SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500 yra laikytinas teritorijų planavimo dokumentu, patvirtinančiu SB „Pašiliai“ teritorijoje esamų sklypų ir nurodytų jų ribų situaciją iki 1992 m.

11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų argumentai dėl SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto M 1:500 neįregistravimo viešame registre nepaneigia jo kaip teritorijų planavimo dokumento statuso. Teismas nenustatė, jog pareiškėjų iniciatyva pateiktas Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinio sodo projektas (jų vadinamas SB „Pašiliai“ generalinis planas) būtų įregistruotas viešame registre. Teismo vertinimu, valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo vyr. archyvarės spaudas „kopija tikra“ ir nurodytas registravimo numeris su data patvirtina išduoto dokumento kopijos tikrumą ir jos išdavimo registracijos duomenis. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens SB „Pašiliai“ atstovas patvirtino, jog SB teritorija neįregistruota viešame registre, tik įregistruoti atskiri sklypai, patenkantys į SB teritoriją. NŽT išduotų reikalavimų 3 dalies 3 punkte teisėtai ir pagrįstai buvo nurodyta, jog formuojamam žemės sklypui (teritorijai) taikomi specialiojo teritorijų planavimo dokumento – SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto M 1:500 sprendiniai.

12. Į bylą pateikta valstybės įmonės Registrų centras Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, jog pareiškėjams formuojamas žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais. Pareiškėjai pretenduoja į SB „Pašiliai“ teritorijai pagal sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektą M 1:500 priskirtą teritoriją ir joje suplanuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų, kad prie jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių formuojamas žemės sklypas yra ne 0,25 ha, bet 0,5000 ha. Pareiškėjams formuojamo sklypo plotas nėra nurodytas nei 1979 m. Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos instituto Pašilių skyriaus kolektyvinio sodo projekte, nei SB „Pašiliai“ suplanavimo projekte M 1:500. Ginčo teritorija juose pažymėta kaip vienkiemis. SB „Pašiliai“ suplanavimo projekte M 1:500 vienkiemiui priskirta mažesnė dalis po sodo žemės sklypų planų korektūros. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjams 1986 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijus 40 kv. m gyvenamąjį namą ir tvartą SB „Pašiliai“ 1986 m. gruodžio 17 d. valdybos protokolu Nr. 14 nuspręsta skirti 0,15 ha žemės sklypą Pašilių kaime pagal bendrą sodų išplanavimą.

13. Teismas nustatė, jog 1992 m. balandžio 15 d. pareiškėjas G. S. Jonavos rajono Užusalių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą įsigyti 0,24 ha žemės sklypą prie namų valdos, esančios Pašilių kaime. 1992 m. liepos 24 d. mokėjimo pranešimu už 0,24 ha žemės plotą, esantį Pašilių k., Užusalių sen., Jonavos r. sav., sumokėjo grynaisiais pinigais. 1993 m. vasario 22 d. Jonavos rajono valdybos potvarkiu Nr. 122p „Dėl Užusalių apylinkės privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo“ buvo leista žemėtvarkos tarnybai parduoti pareiškėjui G.

S. 0,24 ha žemės plotą, esantį prie namų valdos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sandoris buvo įformintas. Į bylą pateiktas NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-325-(14.5.141) patvirtina, jog NŽT Jonavos skyriaus vyriausiasis specialistas patikrino pareiškėjų formuojamo žemės sklypo prie jų nuosavybės teise valdomų statinių faktinį naudojimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai faktiškai kaip namų valdą naudoja apie 0,22 ha žemės plotą.

Naudojamą žemės sklypą sudaro užstatyta teritorija (kiemas) ir sodas. Teismas padarė išvadą, jog NŽT Jonavos skyrius išduotų Reikalavimų 1 punkte nurodydamas formuojamo žemės sklypo plotą apie 0,25 ha pareiškėjų teisių ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi taisyklių nuostatomis, kuriose, be kita ko, įtvirtinta, jog projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, darantiems įtaką projekto sprendiniams, reikalavimai turi būti tiesiogiai susiję su projekto teritorija, parengti atsižvelgiant į trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą.

Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, jog 2020 m. vasario 25 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. 15A-11 1 punkte nurodytas formuojamo žemės sklypo plotas yra 0,5000 ha, nepatvirtina skundžiamų sprendimų neteisėtumo, nes, kaip minėta, už valstybinės žemės naudojimo priežiūrą atsakinga NŽT. Jonavos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 63-14-3845, dėl kurio ginčo nėra, pareiškėjams paaiškino, jog 0,5000 ha plotas buvo nurodytas iš pateikto prašymo organizuoti projektą, jis nėra galutinis ir tikslus, projekto rengėjo dėl sklypo dydžio bus sprendžiama projekto sprendinių derinimo procese teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Teismo vertinimu, šioje byloje skundžiamuose sprendimuose buvo motyvuotai atsakyta į pareiškėjų atstovo 2020 m. liepos 15 d. prašymą, institucijai atsisakant patikslinti žemės sklypo formavimo Reikalavimus ir tinkamai išnagrinėjant skundą ikiteismine tvarka. Skundžiamuose raštuose yra nurodyti faktiniai duomenys ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimti sprendimai, pakankamai aiškiai išdėstytos atsisakymo patenkinti prašymą priežastys, todėl nėra pagrindo konstatuoti procedūrinio pobūdžio pažeidimų dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, tuo metu įtvirtintų 8 straipsnyje, netinkamo taikymo. Šiuo atveju pareiškėjai siekia nuginčyti gretimų žemės savininkų sklypų daiktines teises, nesutinka su sklypų ribomis, tačiau teismas pažymėjo, jog ginčų, susijusių su daiktinėmis teisėmis, su žemės sklypų ribų nustatymu ir panašiai, nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Civilinio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Skundą atmetus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjams priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 15. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Taip pat prašoma pareiškėjams priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjai akcentuoja:

16.1. Jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir padaryta išvada, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog siekiamas suprojektuoti valstybinės žemės sklypas patenka į SB „Pašiliai“ teritoriją, ir kad prie pastatų esantis žemės sklypas, kuris yra valstybinė žemė, nėra suprojektuotas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500 yra laikytinas teritorijų planavimo dokumentu, patvirtinančiu SB „Pašiliai“ teritorijoje esamų sklypų ir nurodytų jų ribų situaciją iki 1992 m.

16.2. SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500 buvo patvirtintas SB „Pašiliai“ 1992 m. valdybos posėdžio protokolu Nr. 04.28.04., tačiau nei minėtas protokolas, nei kitos suplanavimo projekto suderinimą patvirtinančios žymos, nebuvo pateiktos administracinėje byloje. Šios aplinkybes sudaro pagrindą manyti, kad suplanavimo projektas buvo sudarytas nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl yra negaliojantis. Pareiškėjams pateikus prašymą SB „Pašiliai“ pirmininkui dėl minėtų dokumentų pateikimo, šis nurodė, kad tokių dokumentų neturi. Pirmosios instancijos teismas ignoravo akivaizdų faktą, kad NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendime nurodytų dokumentų – 1987 m. SB „Pašiliai: išplanavimo projekto 1992 m. korektūros ir 1992 m. valdybos posėdžio protokolo Nr. 04.28.04., kuriuo buvo patvirtinta 1987 m. išplanavimo (generalinio) projekto korektūra – neturi jokia institucija, turinti pareigą saugoti tokius dokumentus ir teikti su jais susipažinti suinteresuotiems asmenims.

16.3. SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500 nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kas paneigia suplanavimo projekto, kaip teritorijų planavimo dokumento, statusą. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva suplanavimo projektą įvardijo sprendiniu, o ne dokumentu, todėl akivaizdu, jog toks sprendinys negali turėti ir (ar) sukelti teisinių pasekmių pareiškėjams.

16.4. Tai, kad NŽT aplaidžiai vykdė savo funkcijas, dėl ko buvo neteisėtai sumažintas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas, yra būtent NŽT, o ne nuosavybės turėtojų atsakomybė. Minėtos aplinkybės negali būti teisėta priežastimi vadovautis neįregistruotu ir nesuderintu SB „Pašiliai“ suplanavimo projektu.

16.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo NŽT 2019 m. balandžio 30 d. rašte nurodytą imperatyvą, kad atliekant sodo žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, privaloma vadovautis sodo generaliniu planu, jeigu tai teritorijai neparengtas naujas pagal dabartinį teisinį reguliavimą teritorijų planavimo dokumentas arba žemės valdos projektas. NŽT iš esmės pripažino, kad pareiškėjų valdytame 0,5000 ha žemės sklype negalėjo būti projektuojami kiti sklypai, nes tai prieštarauja SB „Pašiliai“ generaliniam planui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai pritaikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 12, 13.7, 16, 18, 23, 24, 25 punktus, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – ir SBĮ) 2 ir 6 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2.2 punktą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro primojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d. patvirtintų sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodytų 4 ir 9 punktus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog SB valdyba rengdama, o SB valdybos pirmininkas tvirtindamas atskirų sodo žemės sklypų planus privalėjo užtikrinti, kad šie planai atitiktų sodo teritorijos išplanavimo projektą. Sodo žemės sklypų konfigūracija ir ribos galėjo kisti tik iki SB teritorijoje esančių žemės sklypų privatizavimo. Pakoregavus sodo žemės sklypų planus turėjo būti patikslintas ir sodo išplanavimo projektas. Mėgėjų sodo žemės sklypai projektuojami sodininkų bendrijų teritorijų išplanavimo projektuose, kurie yra prilygintini teritorijų planavimo dokumentams, bei iki 1996 m. sausio 1 d. buvo galima koreguoti mėgėjų sodo teritorijų suplanavimo projekto sprendinius rengiant naujus suplanavimo projektus.

18.2. 1987 m. SB „Pašiliai” suplanavimo projektas M 1:500 su 1992 m. korektūra yra naujesnis už 1979 m. Kauno Antano Sniečkaus Politechnikos instituto Pašilų skyriaus kolektyvinio sodo projektą. Patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, ankstesnis teritorijų planavimo dokumentas netenka galios. 1987 m. parengus su 1992 m. korektūra ir patvirtinus SB „Pašiliai“ generalinį planą, 1979 m. suplanavimo projektas neteko galios ir juo vadovautis nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai laikė 1987 m. SB „Pašiliai” suplanavimo projektą M 1:500 teritorijų planavimo dokumentu.

18.3. Nagrinėjamu atveju, 1987 m. SB „Pašiliai” suplanavimo projekto M 1:500 korektūra buvo padaryta 1992 m. iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, todėl nėra teisinio pagrindo vertinimams, kad 1987 m. SB „Pašiliai” suplanavimo projektas M 1:500 privalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jo neįregistravimas daro projektą negaliojantį. Taip pat sutiktina, kad SB žemės sklypo duomenys pagal teritorijų planavimo dokumentus neįregistruoti nekilnojamojo turto registre, nepaneigia tokių dokumentų sprendinių teisinio statuso ir nedaro jų negaliojančiais.

18.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad NŽT atsisakius suformuoti 0,5000 ha žemės sklypą prie pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių yra pažeidžiami jų teisėti interesai. Pareiškėjai byloje nėra pateikę dokumentų, kurie patvirtintų, kad jiems prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų statinių turi būti suformuotas 0,5000 ha valstybinės žemės plotas. Byloje pateikti dokumentai – išrašas iš Antano Sniečkaus politechnikos instituto darbininkų ir tarnautojų SB „Pašiliai“ valdybos protokolo Nr. 14, įvykusio 1986 m. gruodžio 17 d., 1992 m. balandžio 15 d. pareiškėjo G. S. Jonavos rajono Užusalių apylinkės agrarinės reformos tarnybai adresuotas prašymas, 1992 m. gegužės 5 d. Antrinis žemės naudojimo teisės aktas, 1992 m. liepos 24 d. mokėjimo pranešimai, 1993 m. vasario 22 d. Jonavos rajono valdybos potvarkis Nr. 122p „Dėl Užusalių apylinkės privačių namų valdų žemės sklypų pardavimo,“ Jonavos skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-325-(14.5.141.), patvirtina, kad pareiškėjams formuojamas žemės sklypas niekada nebuvo 0,5000 ha ploto. Pažymėtina, jog pareiškėjams formuojamas žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytais žemės sklypais, todėl didinti žemės sklypo plotą iki 0,5000 ha nėra galimybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. ABTĮ 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal ABTĮ 54 straipsnio 2 dalį, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas.

20. Teisėjų kolegija, remdamasi Gyventojų registro ir Testamentų registro duomenimis, nustatė, kad vienas iš pareiškėjų G. S. 2022 m. vasario 12d. mirė. I. S., M. S., P, M. S., A. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė duomenis, jog perėmė G. S. palikimą, todėl teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė pakeisti mirusį pareiškėją G. S. jo teisių perėmėjais I. S., M. S., P, M. S. ir A. S.

V. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Jonavos skyriaus sprendimo ir NŽT sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, jog NŽT Jonavos skyriaus sprendime ir NŽT sprendime yra nurodyti faktiniai duomenys ir teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis priimti sprendimai, pakankamai aiškiai išdėstytos atsisakymo patenkinti prašymą priežastys.

23. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog suplanavimo projektas buvo sudarytas nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl yra negaliojantis. SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:500 nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kas paneigia suplanavimo projekto, kaip teritorijų planavimo dokumento, statusą. Tai, kad NŽT aplaidžiai vykdė savo funkcijas, dėl ko buvo neteisėtai sumažintas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas, yra būtent NŽT, o ne nuosavybės turėtojų atsakomybė.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

25. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

27. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog NŽT: įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje (1 p.); organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę (9 p.); atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (10 p.).

28. SBĮ 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mėgėjų sodo sklypas – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas. Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą (SBĮ 6 str. 1 d.). Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ženklinant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo, kuris ribojasi su bendrojo naudojimo žeme, ribas vietovėje, teisės aktų nustatyta tvarka kviečiamas dalyvauti sodininkų bendrijos pirmininkas ar bendrijos valdybos įgaliotas atstovas.(SBĮ 6 str. 3 d.).

29. Pagal Taisyklių 2 punktą projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, jog reikalavimai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Organizatoriaus ir kitų institucijų, nurodytų Taisyklių 24 punkte, pateikiami reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas. Kai įstatymais ir kitais teisės aktais nėra reglamentuoti reikalavimus pateikiančių institucijų kompetencijai priskirti klausimai, jie gali būti įrašomi į reikalavimus. Reikalavimuose nurodomi Projektą derinantys asmenys ir institucijos.

30. Teisėjų kolegija nekartoja reglamentavimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 80 ir kitais straipsniais, SBĮ 2 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsniu, Taisyklių 2, 12, 13.7, 16, 18, 23-25 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje“ 2.2 punktu, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 15 punktu, Sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d., 4 ir 9 punktais ir kitais teisės aktais.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus (duomenys neskelbtini)) kartu su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas buvo įgytas pagal 1986 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Prie pastatų žemės sklypas, kuris yra valstybinė žemė, nėra suformuotas. Siekiamas suprojektuoti valstybinės žemės sklypas patenka į SB „Pašiliai“ teritoriją.

32. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai nustatė, kad SB „Pašiliai“ suplanavimo projektas M 1:5000 yra laikytinas teritorijų planavimo dokumentu, patvirtinančiu SB „Pašiliai“ teritorijoje esamų sklypų ir nurodytų jų ribų situaciją iki 1992 m. Šiuo atveju NŽT teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad formuojamam žemės sklypui taikomi specialiojo teritorijų planavimo dokumento – SB „Pašiliai“ suplanavimo projekto M 1:500 sprendiniai.

33. Teisėjų kolegija remdamasi valstybės įmonės Registrų centras Kadastro žemėlapio ištrauka, taip pat viešai prieinamais www.regia.lt duomenimis nustatė, kad pareiškėjams formuojamas žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais. Šiuo atveju pareiškėjai pretenduoja į SB „Pašiliai“ teritorijai pagal sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektą M 1:500 priskirtą teritoriją ir joje suplanuotus bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, į bylą pateiktas NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-325-(14.5.141) patvirtina, jog NŽT Jonavos skyriaus vyriausiasis specialistas patikrino pareiškėjų formuojamo žemės sklypo prie jų nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), faktinį naudojimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai faktiškai kaip namų valdą naudoja apie 0,22 ha žemės plotą. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog jie pretenduoja ne į 0,25 ha, bet 0,5000 ha žemės sklypą. Remiantis bylos duomenimis ir viešai prieinama informacija, pareiškėjų prašomoje vietoje yra suformuoti kiti žemės sklypai ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčų, susijusių su daiktinėmis teisėmis, su žemės sklypų ribų nustatymu ir panašiai nagrinėjimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai bei tokie ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

36. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d. – tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. S. (mirusio teisių perėmėjai I. S., M. S., P. M. S., A. S.) ir J. D., atstovaujamų pagal įgaliojimą I. S., apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius