2023-05-17 Nr. AB-10426-3-62-3-00661-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-345-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00661-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba perėmė Marijampolės pataisos namų teises ir pareigas), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas) (po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba perėmė Marijampolės PN teises ir pareigas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo teisių pažeidimą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, kuriuose nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė būti perkeltam į atvirąją koloniją. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo būti paskirtas į lengvąją nuteistųjų grupę, nes jis dirba nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, buvo skatintas už gerą darbą. Pareiškėjas vykdė socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, daugiau nei dvejus metus nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuolat mažėja.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog 2021 m. gruodžio 6 d. jis kreipėsi su prašymu dėl jo perkėlimo į atvirąją koloniją atlikti bausmę, tačiau pareiškėjo prašymas buvo atmestas, nes jis atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis. Pareiškėjas nurodė, kad nors jis atitiko visus reikalavimus, keliamus lengvosios grupės nuteistiesiems, jis nebuvo paskirtas į ją dėl atsakovo atstovo veiksmų, t. y. jis nebuvo perkeltas į atvirąją koloniją. Dėl šio pareiškėjo prašymo Marijampolės PN administracija surašė pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą ir nepagrįstai padidino pareiškėjo pakartotinio teistumo riziką nuo 59 balų iki 109 balų, tokiais veiksmais atimdama iš pareiškėjo teisę atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atvirojoje kolonijoje. Dėl to pareiškėjas patyrė stresą ir diskomfortą, nemalonius ir neigiamus išgyvenimus, psichologines kančias bei dvasinę skriaudą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo paskyrimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę nebuvo svarstomas dėl pareiškėjo elgesio bausmės atlikimo metu Marijampolės PN, kadangi pareiškėjas turėjo jam paskirtas galiojančias nuobaudas. Jos buvo paskirtos pareiškėjui 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. spalio 1 d. 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjui paskirta nuobauda galiojo iki 2021 m. kovo 1 d. 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 5-10, kuris buvo vykdomas. Pareiškėjas šiuo metu vykdo 2020 m. birželio 8 d. individualaus socialinės reabilitacijos plano papildymą Nr. 36-29, su kuriuo yra supažindintas. Plano papildyme buvo numatyta lankyti programą „Keisk požiūrį“. Pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti programoje. Laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas nevykdė numatytos plane priemonės, dėl to pareiškėjas ir nebuvo paskirtas į lengvąją grupę.

6. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą, kuriame, papildydamas skundo argumentus, nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. spalio 1 d. pareiškėjas niekur nedirbo. Pareiškėjas paaiškino, jog nurodytu laikotarpiu jis buvo dirbantis, tik darbas buvo sustabdytas dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, t. y. trūkstamų žaliavų gamybai vykdyti. Dėl atsakovo atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo naudojant „OASys“ metodiką (toliau – ir OASys vertinimas) pareiškėjas pažymėjo, kad komisija šiam vertinimui atlikti buvo sudaryta dar prieš skiriant pareiškėjui nuobaudą, tuo metu pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė (įvertinta 59 balais). Kai pareiškėjas kreipėsi su prašymu perkelti jį į lengvąją grupę, vertinimas pakilo iki 109 balų, nors per šį laikotarpį pareiškėjas nepadarė jokių nusižengimų. Pareiškėjas prašo priteisti jam 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. B. (V. B.) skundą.

8. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, nustatė, kad buvo atsisakyta perkelti pareiškėją į atvirąją koloniją dėl to, kad jis atliko bausmę paprastosios grupės sąlygomis, todėl jis neatitiko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų. Teismas išaiškino, jog tik nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, esant papildomoms sąlygoms, perkeliamas į atvirąją koloniją atlikti bausmę. Pareiškėjas neatitiko nurodytos sąlygos, todėl pagrįstai buvo atsisakyta perkelti jį į atvirąją koloniją.

9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo paskirtas į lengvąją grupę, pati savaime nepažeidžia pareiškėjo teisių, nes paskyrimui į lengvąją grupę būtinos tam tikros sąlygos, numatytos BVK. 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos. Nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo laikomas baustu, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjo elgesys akivaizdžiai negalėjo būti laikomas nepriekaištingu ir neatitiko BVK 68 straipsnio 1 dalies sąlygų.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vykdo 2020 m. birželio 8 d. individualaus socialinės reabilitacijos plano papildymą Nr. 36-29, jame yra numatyta vienintelė priemonė – lankyti programą „Keisk požiūrį“, kurios pareiškėjas nevykdo. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjui buvo atliktas pakartotinio teistumo rizikos testas, kurį pareiškėjas kvestionuoja, tačiau teismas vertino, kad pareiškėjas nepaneigė šio testo rodiklių nei argumentais, nei objektyviais įrodymais.

11. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo skirti pareiškėją į lengvąją grupę ir perkelti jį į atvirąją koloniją, todėl Marijampolės PN nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai bei teisinis reglamentavimas suponavo išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo teisės būti perkeltam į atvirąją koloniją neužtikrinimo grindžiami abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir subjektyvia pareiškėjo nuomone.

III. 12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą – priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas, neatsižvelgus į kai kurias bylos aplinkybes bei aktualią teismų praktiką. Pareiškėjas pabrėžė, kad prieš jo pakartotinį OASys vertinimą nusikalstamo elgesio rizika buvo mažesnė, nei ji buvo po to, kai pareiškėjas pateikė prašymą perkelti jį į lengvąją grupę. Pareiškėjas nesupranta, dėl kokių priežasčių jo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo iki 104 balų. Pareiškėjui paprašius paaiškinti priežastis, jam buvo nurodyta tik tai, kas nusikalstamo elgesio rodiklis iki 104 balų pakilo dėl to, kad pareiškėjas nelankė programos „Keisk požiūrį“. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių bei nepagrindė, kodėl nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ir kodėl būtent aplinkybė, kad jis tariamai nelankė numatytos programos, įtakojo sprendimą atmesti jo prašymą perkelti jį į lengvąją grupę, nes pareiškėjas lankė šią programą ir anksčiau.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, laiko jį nepagrįstu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

18. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jo skundą patenkinti ir priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į kai kurias bylos aplinkybes bei aktualią teismų praktiką, be to, jis dėsto argumentus, susijusius su, jo teigimu, nepagrįstais atlikto OASys vertinimo rezultatais.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali bylą tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Kai yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

22. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN su 2021 m. gruodžio 16 d. prašymu, prašydamas perkelti jį į atvirąją koloniją atlikti laisvės atėmimo bausmę. Marijampolės PN, išnagrinėję pareiškėjo prašymą, vadovaudamiesi BVK 69 straipsnio 2 ir 3 dalimi, 2022 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2S-174 netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį į atvirąją koloniją, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę paprastosios grupės sąlygomis, todėl jis neatitinka BVK 69 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo atlikti laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN 2022 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2S-174, kreipėsi į Kalėjimų departamentą su 2022 m. sausio 31 d. skundu. Kalėjimų departamentas, iš esmės pakartodamas Marijampolės PN rašte išdėstytus argumentus, 2022 m. vasario 15 d. rašte Nr. 2S-406 konstatavo, kad Marijampolės PN pagrįstai atsisakė perkelti pareiškėją į atvirąją koloniją, kadangi pareiškėjas neatitinka BVK 69 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo. Pareiškėjas neginčijo šių raštų teisėtumo ir pagrįstumo, jie yra galiojantys.

23. Bausmės vykdymo ir atlikimo tvarka, sąlygos ir principai, bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų pareigūnų teisės, pareigos ir atsakomybė reglamentuojamos Bausmių vykdymo kodekse. Šio kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios;

2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai;

3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;

4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;

5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;

6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atvirosios kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad tik nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis ir atitinkantis nurodytas sąlygas, perkeliamas į atvirąją koloniją tolimesnei bausmei atlikti.

24. Kaip jau minėta, Marijampolės PN 2022 m. sausio 20 d. raštu Nr. 2S-174 atsisakė perkelti pareiškėją į atvirąją koloniją, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, todėl jis neatitinka BVK 69 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo – atlikti laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Kalėjimų departamentas 2022 m. vasario 15 d. raštu Nr. 2S-406 patvirtino Marijampolės PN rašto teisėtumą ir pagrįstumą.

25. Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atlikusiems ne mažiau, kaip vienerius metus, o nepilnamečiams, atlikusiems ne mažiau kaip šešis mėnesius paskirtos bausmės, gali būti skiriama paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. BVK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. BVK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas sąlygas: 1) nuteistasis yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius <...> paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, <...>; 2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius <...> nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones; 4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka <...>; 5) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

26. Iš byloje pateiktos individualaus darbo su nuteistuoju knygelės turinio matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 2 d. buvo priimtas dirbti VĮ „Mūsų amatai“, 2017 ir 2018 m. įgijo siuvėjo, o 2019 m. – suvirintojo elektra specialybes. 2018 m. pareiškėjas dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Keisk požiūrį“, o nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. kovo 14 d. dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Relaksacija“. 2018 m. gruodžio 20 d., 2020 m. spalio 1 d. (nuobauda galiojo iki 2021 m. kovo 1 d.) ir 2020 m. kovo 9 d. (žodinė nuobauda) pareiškėjui buvo skirtos nuobaudos, 2020 m. rugsėjo 1 d. atlikus OASys vertinimą, nustatyta vidutinė pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika (pareiškėjas iš 168 galimų balų surinko 59 balus), o, 2021 m. rugpjūčio 18 d. atlikus pakartotinį OASys vertinimą, nustatyta aukštesnė pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika (pareiškėjas iš 168 galimų balų surinko 104 balus). 2017 m. gegužės 19 d. pareiškėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 5-10, kuris buvo vykdomas. Pareiškėjas turėjo vykdyti 2020 m. birželio 8 d. individualaus socialinės reabilitacijos plano papildymą Nr. 36-29, kuriame numatyta lankyti programą „Keisk požiūrį“. Pareiškėjas neišreiškė pageidavimo dalyvauti šioje programoje laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., todėl byloje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė priemonės, numatytos socialinės reabilitacijos plano papildyme. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių visuma sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neatitiko BVK įtvirtintų sąlygų (pareiškėjui buvo skirtos nuobaudos, jis nevykdė socialinės reabilitacijos plano ir kt.) būti perkeltam iš paprastosios į lengvąją grupę.

27. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į kai kurias bylos aplinkybes bei teismų praktiką, atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių ir nepagrindė objektyviais įrodymais, kodėl pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ir kodėl ši aplinkybė lėmė nepalankaus sprendimo priėmimą pareiškėjo atžvilgiu, nedetalizavo, kokių konkrečiai bylos aplinkybių ir aktualios teismų praktikos neįvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas nepaneigė objektyviais įrodymais, kad OASys vertinimas buvo atliktas netinkamai ar kad atlikto vertinimo rezultatai yra nepagrįsti (byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs šį vertinimą).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas aptarė visus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, juos detaliai išanalizavo, remdamasis byloje surinktais įrodymais. Pareiškėjas nenurodė bei nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas paneigiančių argumentų (duomenų). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo laikotarpiu nebuvo teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į atvirąją koloniją tolimesnei bausmei atlikti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis