2018-06-20 Nr. AB-11806-3-62-3-02041-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4229-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02041-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Administracijos direktorius) 2017 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A-2221 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo”; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. AP-677 „Dėl D. Š. atleidimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas); 3) grąžinti pareiškėją į Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) arba lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas; 4) priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjai 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2005 m. spalio 26 d. buvo paskirta dirbti Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus Biudžeto lėšų panaudojimo analizės poskyrio vyriausiąja specialiste (pakaitinė valstybės tarnautoja, A lygis 8 kategorija). Administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu buvo atleista iš nurodytų pareigų, tačiau 2006 m. balandžio 21 d. įsakymu paskirta į Finansų skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 9 kategorija), o nuo 2008 m. ji buvo paskirta Finansų skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiąja specialiste (A lygis, 12 kategorija).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. T-290 nuo 2016 m. sausio 1 d. patvirtino naują Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrą ir didžiausią leistiną Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių – 630, taip pat šiuo sprendimu Kauno miesto savivaldybės taryba nutarė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrių. Administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 18 d.

įsakymu Nr. A-2434 nutarė nuo 2015 m. gruodžio 31 d. panaikinti, be kita ko, ir pareiškėjos pareigybę – Finansų skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiosios specialistės (A lygis 12 kategorija). 2015 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjai buvo įteiktas informacinis lapelis dėl pareigybės panaikinimo, kuriuo ji buvo informuota, jog jai bus siūlomos kitos to paties arba žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Pareiškėja sutiko būti perkelta į kitas pareigas ir Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. AP-1067 buvo perkelta į Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 10 kategorija). Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A-2221 dar kartą nutarta nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. panaikinti, be kita ko, ir pareiškėjo pareigybę – Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiosios specialistės (A lygis 10 kategorija), tačiau apie šį neteisėtą aktą pareiškėjai tapo žinoma tik jos atleidimo dieną, kadangi jis jai pateiktas susipažinti nebuvo.

Jis yra neteisėtas, kadangi priimtas tarybai nepritarus skyriaus reorganizacijai. Šiuo atveju vyko aiškus Finansų ir ekonomikos skyriaus reorganizavimas. 2017 m. birželio 21 d. pareiškėja gavo informacinį lapelį „Dėl pareigybės panaikinimo“ Nr. 12-4-231, kuriuo buvo informuota, jog iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. jai bus siūlomos kitos to paties arba žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos finansų ir ekonomikos skyriaus nuostatų patvirtinimo” Nr. A-2502 buvo nutarta pripažinti netekusiais galios iki tol galiojusius nuostatus ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nustatyti naujus. 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėja buvo gavusi siūlymą, kuriuo jai buvo pasiūlyta užimti Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio B lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigas, kurių pareigybės aprašymas buvo patvirtintas dieną prieš tai.

Pareiškėjos manymu, tokiu būdu su ja buvo kryptingai susidoroja, nuolat mažinama jos kategorija, o galiausiai ir lygis, pareiškėjai pasiūlytos eiti pareigos neatitinka jos lygio bei kategorijos, o keliamiems reikalavimams ji neturėjo reikiamų žinių (darbas su sistema „Parama“) ir patirties socialinės paramos teikimo srityje. Galiausiai Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AP-677 pareiškėja buvo atleista iš Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų.

1.2. Pareiškėja nurodė, jog su skundžiamu įsakymu nesutinka, mano, jog ji atleista neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant valstybės tarnautojo atleidimo procedūras, nesuteikus jai galimybės įgyvendinti savo teisę į karjerą. Apskritai buvo neteisėtas visas pareiškėjos atleidimo procesas, todėl ji atleista ne tik kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir VTĮ), tačiau ir pačios savivaldybės patvirtintus bei kitus teisės aktus. Savivaldybės skyrius, kuriame dirbo pareiškėja, iš tiesų buvo reorganizuotas, du poskyriai išliko – Biudžeto poskyris ir Savivaldybės biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyris, naujai atsirado Mokesčių poskyris, kuris apėmė dalį panaikintų poskyrių funkcijų, o dalis jų buvo perduota kitam skyriui. Iš 2017 m. birželio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo rašto matyti, jog Finansų ir ekonomikos skyrius bei Centrinis apskaitos skyrius pasikeičia tam tikromis funkcijomis, tačiau Kauno miesto savivaldybės taryba apie tai informuota nebuvo. Kadangi vyko savivaldybės struktūriniai pasikeitimai – skyriaus reorganizacija – turėjo būti priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 str. 2 d. 10 p.), tačiau tai padaryta nebuvo. Šiuo atveju savivaldybės atstovai pasirinko paprastesnį būdą ir tiesiog Administracijos direktoriaus įsakymais pakeitė Finansų ir ekonomikos skyriaus struktūrą bei panaikino pareigybes. Be to, jau tik po Administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, po pareiškėjos įspėjimo apie pareigybės panaikinimą, 2017 m. liepos 11 d. buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-424 reorganizuoti Finansų ir ekonomikos skyrių, įsteigiant papildomai Juridinių asmenų skyrių nuo rugsėjo 1 d. Taigi akivaizdu, kad pirma buvo naikinamos pareigybės Administracijos direktoriaus įsakymu, o tik paskui taryba patvirtino skyrių reorganizaciją, būtent tų, kurių darbuotojų pareigybės jau buvo panaikintos.

1.3. Pareiškėjos nuomone, jos vykdytos funkcijos realiai nebuvo panaikintos, jos tiesiog buvo perskirstytos kitiems darbuotojams. Tai rodo, kad naikinti pareigybės nebuvo pagrindo.

1.4. Pareiškėjos teigimu, atsakovas ignoravo pareigą suteikti pareiškėjai informaciją apie esamas laisvas pareigas ir pareigas, kurias numatoma įsteigti ir iki pat pareiškėjos atleidimo dienos nepateikė jokios informacijos apie laisvas pareigybes, nors tikėtina tuo metu jų buvo, kadangi buvo įsteigtos naujos bei likusios laisvos, tiesiog pateikė pasiūlymą į kitos kategorijos ir lygio pareigas, kurių reikalavimų pareiškėja netgi neatitiko. Atsakovas nesuteikė pareiškėjai jokios informacijos apie kitas laisvas pareigybes, pareiškėjos neįtraukė į pareigybės naikinimo procedūrą, jo vienintelis siekis buvo atleisti pareiškėją iš pareigų. Kelis metus nuosekliai buvo bloginama pareiškėjos padėtis, kol galiausiai ji apskritai buvo pašalinta iš tarnybos.

1.5. Pareiškėja pažymėjo, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ narė, todėl atsakovas privalėjo konsultuotis su profesine sąjunga dėl pareiškėjos atleidimo.

1.6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad kadangi nėra duomenų, jog pareiškėja negalėtų būti grąžinta į iki šiol eitas pareigas arba joms lygiavertes pareigas, todėl teikia reikalavimą grąžinti ją į darbą. Taip pat akivaizdu, jog atleidimą pripažinus neteisėtu, pareiškėjai priteistinas jos vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį.

1.7. Pareiškėja pabrėžė, kad jau kelis metus su pareiškėja sistemingai yra siekiama susidoroti, nors jai yra įstatymo suteikta teisė į karjerą, valdininkų sprendimais tik žeminamos jos pareigos, jos kaltės šiuo atveju nėra, nėra jokių duomenų, jog pareiškėja būtų netinkamai ėjusi jai pavestas pareigas. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėja patyrė labai didelius išgyvenimus, nuolatinį stresą, suprastėjo jos socialinis gyvenimas, pareiškėja kasdien ėjo į darbą su baime, jog galbūt jos lygis bei kategorija administracijos vadovų noru bus sumažinta, o galbūt apskirtai ji bus atleista iš pareigų kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju. Darbe nuolat buvo naudojamas „mobingas“ (psichologinis teroras darbe). Tai ji pastebėjo, kai buvo išrinkta į Kauno rajono savivaldybės tarybą 2011 – 2015 m. kadencijai. Ji sulaukdavo pastebėjimų, kad yra tik paprasta tarybos narė, pasikeitė reikalavimai darbe. Pasibaigus kadencijai, pareiškėja sulaukė ir pirmojo bandymo atleisti iš darbo ir kategorijos sumažinimo. Nagrinėjamu atveju buvo naudojamas „bosingas“ (vertikalus „mobingas“), t. y. kai darbuotoją terorizuoja viršininkas. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. buvo ypač sunku, kai nuolat iš pavaduotojos pareiškėja sulaukdavo grasinimų, kad Biudžeto poskyris iš vis bus panaikintas ir savivaldybei yra nereikalingas (nors pagal skyriaus struktūrą, matoma, kad poskyris išliko). Pareiškėja dažnai užtardavo ir padėdavo Biudžeto poskyrio vedėjai, kuri taip pat buvo „mobingo“ auka. Diegiant programą biudžeto sudarymui ir vykdymui, pareiškėja dažnai nebuvo kviečiama į pasitarimus bei mokymus dirbti su šia programa (dalyvavo tik vienos dienos mokymuose). Jai nebuvo suteiktos teisės naudojantis ir dirbant su programa atlikti reikalaujamus darbus, nors nuolat pareiškėja buvo klausinėjama, ar mokosi ir ar dirba su programa. 2017 m. gegužės mėn. pareiškėja sulaukė pavaduotojos skambučio su grasinimu, kad bus atleista iš darbo anksčiau, negu Kauno miesto savivaldybės taryba priims sprendimą dėl skyriaus reorganizacijos (kaip ir įvyko). Visa tai kenkdavo pareiškėjos darbo kokybei ir sveikatai. Pareiškėjos nuomone, kelis metus trukęs sistemingas susidorojimas su ja bei jai sukelti neigiami išgyvenimai, patirtas stresas pagrįstai yra įvertinti 7 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimu.

2. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsakovas paaiškino, kad savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-290 buvo patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūra, vietoje sprendimo priėmimo metu buvusio Finansų skyriaus nuo 2016 m. sausio 1 d. įsteigiant Finansų ir ekonomikos skyrių. Pareiškėja jos sutikimu buvo perkelta į minėto skyriaus Biudžeto poskyrio A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. Taigi savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl Administracijos struktūros ir toje struktūros sudėtyje esančių padalinių, tarp jų ir dėl skyriaus, kuriame dirbo pareiškėja. Tolimesnių vidaus administravimo ir struktūrinių padalinių detalesnio administravimo, poskyrių steigimo, naikinimo, pareigybių steigimo ir kiti personalo valdymo klausimai yra priskirti Administracijos direktoriaus kompetencijai, kuriems nebuvo reikalingas savivaldybės tarybos sprendimas.

2.2. Atsakovas pažymėjo, jog Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. A-2221 dėl pareigybių naikinimo priimtas Administracijos direktoriui realizuojant teisės aktais suteiktą kompetenciją, vykdant vidaus administravimo funkcijas. Finansų ir ekonomikos skyriuje nebuvo vykdoma jokia reorganizacija, o tik atliekami vidinio administravimo veiksmai, siekiant optimizuoti įstaigos darbą.

2.3. Atsakovas tvirtino, jog Finansų ir ekonomikos skyriaus funkcijos buvo išplėstos, skyriui priskiriant dalį naujų funkcijų, tarp jų ir biudžeto programų sąmatų projektų su skaičiavimais vykdymą, biudžeto programų sąmatų sudarymą, nebeliko prasmės toliau vykdyti su sąmatų analizavimu susijusių funkcijų, todėl dalis pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tapo perteklinės, nebereikalingos, o kita dalis funkcijų, siekiant optimizuoti įstaigos darbą ir taupyti lėšas, buvo paskirstytos aukštesnės kategorijos pareigybėms (A lygio 12 kategorijos), todėl atsirado teisinis pagrindas pareiškėjos pareigybę panaikinti.

2.4. Atsakovas nurodė, jog įspėjimo dėl pareiškėjos atleidimo laikotarpiu (nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) savivaldybės administracijoje nebuvo laisvų tos pačios kategorijos (A lygio 10 kategorijos) pareigybių, tačiau jai buvo pasiūlyta žemesnės kategorijos laisva pareigybė, kurios specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiko (Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio B lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigos), tačiau pareiškėja su siūlomomis pareigomis nesutiko, todėl Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AP-677 buvo atleista iš pareigų. Šis įsakymas teisėtas, pagrįstas, pareiškėjos atleidimas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų, todėl skundas nepagrįstas.

2.5. Atsakovo nuomone, pareiškėja neįrodė neturtinės žalos pagrindo, jos atžvilgiu nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, todėl neturtinės žalos atlyginimą jai priteisti nėra teisinio pagrindo.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-290 naujai patvirtintoje Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūroje nebeliko Finansų skyriaus, kuriame dirbo pareiškėja, vietoj jo buvo numatytas Finansų ir ekonomikos skyrius. Byloje nėra ginčo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius sumažėjo 132 pareigybėmis. Įgyvendinant savivaldybės tarybos sprendimus dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo ir struktūrinių pertvarkymų, buvo priimtas Administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. A-2434, kuriuo panaikintos Finansų skyriaus pareigybės, tarp jų ir pareiškėjos Finansų skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos pareigybė, tačiau pareiškėjai sutikus, ji Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. AP-1067 buvo perkelta į Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, kuriose dirbo iki skundžiamų šioje byloje įsakymų priėmimo. Kadangi įsakymas dėl pareiškėjos perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra ginčijamas, todėl teismas pareiškėjos argumentus dėl jos perkėlimo į žemesnes pareigas nepagrįstumo, siekiant susidoroti su pareiškėja, pripažino nepagrįstais.

5. Pasisakydamas dėl vietos savivaldos subjektų kompetencijos, teismas, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto, 29 straipsnio 8 dalies 3, 6 punktų, 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus, darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių įstatymo yra pavesta tvirtinti ir keisti savivaldybės tarybai, o administracijos direktorius įpareigotas organizuoti savivaldybės administracijos darbą, tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, pareigybes, atlikti personalo valdymo funkcijas, vykdyti vidaus administravimą savivaldybės administracijoje.

6. Teismas pripažino, jog 2015 m. priimtais savivaldybės tarybos sprendimais buvo pakeista savivaldybės administracijos struktūra (panaikintas Finansų skyrius, vietoj jo įsteigtas Finansų ir ekonomikos skyrius, nuo 2016 m. sausio 1 d. patvirtintas sumažėjo 132 pareigybėmis pareigybių skaičius), o pareiškėja jos sutikimu perkelta į žemesnės kategorijos pareigas.

7. Teismas pažymėjo, jog, sumažinus 132 pareigybėmis administracijos personalą, savivaldybės administracijai iškilo objektyvi būtinybė optimaliai organizuoti darbą užtikrinant įstatyme atliekamų funkcijų tęstinumą, tinkamai paskirstyti žmogiškuosius išteklius ir užduotis. Realūs Finansų ir ekonomikos skyriaus (buvusio Finansų skyriaus) pertvarkymai savivaldybės administracijoje atsirado 2016 m. įdiegus naujas informacinės sistemas – Biudžeto ir strateginio planavimo sistemą (toliau – STRAPIS) ir Finansų valdymo apskaitos sistemą (toliau – FVAS), pasikeitė biudžeto sudarymo ir vykdymo procesai, susiję su Biudžeto poskyrio veikla.

Skyriaus viduje išryškėjo netolygūs darbo krūviai tarp poskyrių (Savivaldybės biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyrio, Biudžeto poskyrio, Mokesčių poskyrio) bei akivaizdūs krūvių neatitikimai, funkcijų dubliavimasis tarp savivaldybės struktūrinių padalinių – Centrinio apskaitos skyriaus ir Finansų ekonomikos skyriaus. Biudžeto poskyryje darbo krūvis sumažėjo, o Savivaldybės biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyryje, vyriausiesiems specialistams priskyrus konkrečių biudžetinių įstaigų planavimą, darbo krūviai išaugo.

Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja apklausta Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, kuri nurodė, jog 2016 m. pareiškėjai ir kitoms Biudžeto poskyrio specialistėms buvo siūloma pasinaudoti tarnybinio kaitumo būdu ir keisti darbo pobūdį, pereinant dirbti į Savivaldybės biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyrį, tuo pasinaudojo kai kurios Biudžeto poskyrio darbuotojos, tačiau pareiškėja nesutiko. Ši liudytoja nurodė, jog 2017 m. FVAS suvesti biudžeto vykdymo duomenys patvirtino netolygų krūvį ir poreikį keisti skyrių atliekamas funkcijas, proporcingai perskirstant krūvius tarp darbuotojų.

Finansų ir ekonomikos skyriaus ir Centrinio apskaitos skyriaus funkcijų išgryninimo tikslingumas savivaldybės administracijoje buvo analizuotas 2017 m. gegužės mėn., savivaldybei patvirtinus 2017–2019 m. savivaldybės strateginį veiklos planą (toliau – SVP), savivaldybės 2017 m. biudžetą. Vertinant biudžeto vykdymo procesus sausio–balandžio mėn., buvo nustatyta, kad Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio darbuotojai SVP rengimo procese nedalyvavo. Šias aplinkybes patvirtina 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus raštas Nr. 09-5-213, prie jo pateikti priedai apie padalinių dalyvavimą rengiant savivaldybės 2017–2019 m. strateginį veiklos planą ir 2017 m. biudžeto projektą (atliktų operacijų STRAPIS sistemoje suvestinė), iš kurių matyti, jog Finansų ir ekonomikos skyriaus darbuotojų į FVAS planavimo dokumentų buvo suvesta ženkliai mažiau nei Centrinio apskaitos skyriaus darbuotojų.

Įdiegus informacines sistemas, biudžeto vykdymo analizei atlikti buvo naudojamos FVAS-e formuojamos ataskaitos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos pareigybės aprašyme įtvirtinta vyriausiojo specialisto pareigybės paskirtis yra rengti savivaldybės biudžeto projektą, analizuoti asignavimų išlaidų sąmatas, kontroliuoti, kaip laikosi teisės aktų reikalavimų asignavimų valdytojai, sudarydami ir vykdydami biudžeto programų išlaidų sąmatas (4 p.), todėl akivaizdu, jog dalis vykdomų funkcijų, įdiegus naujas informacines sistemas, tapo nebereikalingos, nes jos buvo atliekamos programomis.

8. Teismas taip pat nustatė, jog Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. 09-5-127 „Dėl Finansų ir ekonomikos skyriaus struktūros“ kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių, siūlydamas, siekiant optimizuoti procesus ir išvengti perteklinių funkcijų, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. išgryninti Centrinio apskaitos skyriaus ir Finansų ir ekonomikos skyriaus funkcijas. Centriniam apskaitos skyriui buvo siūloma palikti Savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir atskaitomybės sudarymą, o Finansų ir ekonomikos skyriui perduoti Administracijos padalinių (taip pat ir mero institucijos ir tarybos narių, tarybos mero sekretoriato veiklos) bei Kontrolės ir audito tarnybos vykdomų programų planavimo funkcijas. Atsižvelgiant į planuojamą Finansų ir ekonomikos skyriaus tikslą, Biudžeto poskyrio funkcijas buvo siūloma perskirstyti, priskiriant dalį naujų funkcijų, susijusių su planavimu, ir paliekant dalį iki tol vykdytų funkcijų. Minėtame rašte buvo siūloma Biudžeto poskyrį formuoti iš 6 pareigybių: Biudžeto poskyrio vedėjo (A lygis 13 kategorija) ir 5 vyriausiųjų specialistų (A lygis 12 kategorija) pareigybių, kadangi visi vyriausieji specialistai atliktų vienodas funkcijas, susijusias su Administracijos padalinių, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, mero institucijos, tarybos ir mero sekretoriato įgyvendinamų programų priemonių biudžeto programų sąmatų su skaičiavimais projektų sudarymu pagal savivaldybės strateginio plano programų priemones, taip pat su Administracijos padalinių įgyvendinamoms programų priemonėms patvirtintų biudžeto lėšų (taip pat ir savivaldybės administracijos projektų, kuriems skirta Europos Sąjungos ar kita parama ir tikslinių lėšų) pagal programas valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos kodus, išlaidų sąmatų rengimu ir tikslinimu. Dėl būtinybės optimizuojant savivaldybės administracijos darbą peržiūrėti Centrinio apskaitos skyriaus ir Finansų ir ekonomikos skyriaus vykdomas funkcijas, planavimo funkcijas perkeliant į Finansų ir ekonomikos skyrių buvo siūloma ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Centrinio apskaitos skyriaus 2017 m. birželio 7 d. rašte Nr. 02-4-124.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog Administracijos direktorius, pagal pateiktus duomenis, vadovaudamasis minėtais raštais, kuriuose nurodytos aplinkybės patvirtintos teismo posėdžio metu, turėjo teisėtą pagrindą spręsti dėl pareigybių panaikinimo, todėl 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A-2221 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“ pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. panaikino 33 pareigybes (tarp jų ir pareiškėjos).

10. Teismas, atsižvelgęs į ginčo teisinių santykių reglamentavimą, į Administracijos direktoriui priskirtas funkcijas, pritarė atsakovo pozicijai, jog vidaus administravimo ir struktūrinių padalinių detalesnio administravimo, poskyrių steigimo, naikinimo, pareigybių steigimo, naikinimo ir kiti personalo valdymo klausimai yra Administracijos direktoriaus kompetencijos klausimai, kuriems priimti nebuvo reikalingas savivaldybės tarybos sprendimas, todėl pareiškėjos argumentai nepagrįsti. Įsakymas Nr. A-2221 dėl pareigybių naikinimo priimtas savivaldybės administracijos direktoriui realizuojant teisės aktais suteiktą kompetenciją, vykdant vidaus administravimo funkcijas, todėl jo neteisėtumo konstatuoti nėra teisinio pagrindo.

11. Teismas pareiškėjos argumentus dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11d. sprendimo Nr. T-424 reorganizuoti Finansų ir ekonomikos skyrių, įsteigiant papildomai Juridinių asmenų skyrių, siejamus su jos pareigybės neteisėtu panaikinimu, pripažino nepagrįstais, nes minėtas sprendimas buvo susijęs su papildomo skyriaus įsteigimu, tačiau neturėjo įtakos panaikinant pareiškėjos pareigybę.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodoma Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus nuostatų 23 punkto, kuriame numatyta, jog skyrius reorganizuojamas ar likviduojamas Savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nuostata taikoma, kai skyriaus, kaip savivaldybės administracijos padalinio, veikla pasibaigia, tačiau šiuo atveju buvo vykdomi vidiniai struktūriniai skyriaus pertvarkymai, kurie priskirti vidinio administravimo veiklai, todėl savivaldybės tarybos sprendimas nebuvo reikalingas. Teismo vertinimu, savivaldybės taryba jau buvo nusprendusi dėl skyriaus reorganizavimo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-290 patvirtindama Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrą, kurioje vietoje sprendimo priėmimo metu galiojusio Finansų skyriaus atsirado Finansų ir ekonomikos skyrius, o Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A-2221 buvo realizuojami minėto tarybos sprendimo ir kitų tarybos sprendimų, kuriais nustatytas leistinas didžiausias pareigybių skaičius, sprendiniai.

13. Teismas pabrėžė, jog tai, kad savivaldybės administracijoje vykdoma struktūros pertvarka, ir tuo pačiu Finansų skyriaus, vėliau pertvarkyto į Finansų ir ekonomikos skyrių, viduje įvykdyti funkcijų išgryninimo ir veiklos optimizavimo procesai buvo realūs, patvirtina ir vėliau priimti Administracijos direktoriaus administraciniai aktai. Finansų ir ekonomikos skyriaus nuostatai, patvirtinti Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-2502, įrodo, jog Finansų ir ekonomikos skyriuje vietoje buvusių 4 (Biudžeto poskyrio, Įmonių valdymo poskyrio, Savivaldybės biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyrio, Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo poskyrio) buvo suformuoti 3 poskyriai (Biudžeto poskyris, Savivaldybės biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyris ir Mokesčių poskyris).

Skyriui buvo priskirtos naujos funkcijos: parengti savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, savivaldybės mero institucijos, savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato įgyvendinamų programų priemonių programų sąmatas, kontroliuoti jų vykdymą, skirtų asignavimų paskirstymą (perskirstymą) ir papildomų lėšų skyrimą (11.2 p.), parengti savivaldybės administracijos padalinių, savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos, savivaldybės mero institucijos, savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato įgyvendinamų programų priemonių biudžeto programų sąmatų projektus (12.1.1. p.), paskirstyti savivaldybės administracijos padalinių įgyvendinamoms programų priemonėms patvirtintas biudžeto lėšas pagal programas, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos kodus, rengti ir tikslinti programų sąmatas (12.1.2. p.), teikti valstybės institucijoms (valstybės asignavimų valdytojams) per nustatytus terminus informaciją, reikalingą apskaičiuoti asignavimų poreikį valstybės biudžeto lėšoms ir specialioms tikslinėms dotacijoms gauti (12.1.10 p.), sudaryti savivaldybės administracijos projektų, kuriems skirta Europos Sąjungos ar kita parama, lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, ir tikslinių lėšų programų sąmatas pagal programas ir priemones, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos kodus, kontroliuoti sąmatų vykdymą ir teikti pasiūlymus dėl asignavimų pakeitimų (12.1.3. p.).

Finansų ir ekonomikos skyriui priskyrus papildomas funkcijas bei nustačius, kad skyrius vykdys biudžeto programų sąmatų projektų su skaičiavimais prie jų sudarymą ir sudarinės biudžeto programų sąmatas, išnyko pagrindas toliau vykdyti su sąmatų analizavimu susijusias funkcijas, todėl pareiškėjos pareigybės aprašyme, patvirtintame Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu, nurodytos tam tikros funkcijos tapo perteklinės, t. y.: analizuoti, ar asignavimų valdytojų programų išlaidų sąmatos sudarytos ir vykdomos laikantis teisės aktų, reglamentuojančių asignavimų valdytojų veiklą, reikalavimų (7.2.1. p.), analizuoti, ar asignavimų valdytojų programų išlaidų sąmatos sudarytos ir vykdomos laikantis teisės aktų, reglamentuojančių asignavimų valdytojų veiklą, reikalavimų (7.2.2. p.), konsultuoti asignavimų valdytojus programų sudarymo, asignavimų planavimo ir vykdymo klausimais (7.2.4. p.).

Kitos pareiškėjos funkcijos, t. y. dalyvauti rengiant biudžeto projektą (7.1.2. p.), dalyvauti rengiant metinį savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį ir informaciją apie savivaldybės biudžeto vykdymą (7.2.2. p.), buvo įtrauktos į Biudžeto poskyrio vyriausiųjų specialistų (A lygis 12 kategorija) pareigybių aprašymus. Tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymais patvirtinti Biudžeto poskyrio vyriausiųjų specialistų (A lygis 12 kategorija) pareigybių aprašymai.

14. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos vykdytos funkcijos tapo perteklinės ir nebereikalingos, todėl atsirado teisinis pagrindas pareiškėjos pareigybę panaikinti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos pareigybės panaikinimo pagrindas buvo realus ir pagrįstas.

15. Teismas pažymėjo ir tai, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskyrimas į kitas pareigas priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumos (laisvų to paties lygio ir kategorijos bei žemesnių pareigybių buvimo ar nebuvimo; valstybės tarnautojo atitikimo pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus; sutikimo ar nesutikimo užimti pasiūlytas pareigas ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A438-1743/2009, Nr. A143-227/2011, Nr. A146-444/201, Nr. A662-510/2013 ir kt.).

16. Teismas nustatė, jog 2017 m. birželio 21 d. pareiškėja gavo informacinį lapelį „Dėl pareigybės panaikinimo“ Nr. 12-4-231, kuriuo ji buvo informuota, jog nuo 2017 m. rugsėjo l d. panaikinta jos pareigybė, iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. jai bus siūlomos kitos to paties arba žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Taigi pareiškėjai apie pareigybės panaikinimą buvo raštu pranešta ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Duomenų, kad ji atitiko sąlygas dėl pranešimo prieš 4 mėnesius byloje nėra.

Atsakovas tvirtino, jog įspėjimo dėl pareiškėjos atleidimo laikotarpiu (nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) savivaldybės administracijoje nebuvo laisvų tos pačios kategorijos lygio 10 kategorijos pareigybių. Minėtu laikotarpiu savivaldybės administracijoje buvo viena laisva A lygio 10 kategorijos Šilainių seniūnijos vyriausiojo specialisto pareigybė, tačiau pareiškėja neatitiko tai pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų. Iš byloje esančio šios pareigybės aprašymo matyti, jog jai užimti buvo būtina turėti technologijų mokslų studijų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą bei turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį aplinkos kokybės priežiūros, teritorijos tvarkymo ir priežiūros srityje (6.1 p., 6.3 p.), taigi akivaizdu, jog pareiškėja neatitiko šiai pareigybei keliamų specialiųjų reikalavimų, todėl ši pareigybė ir negalėjo būti siūloma.

Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 25 d. siūlymu Nr. 12-4-252 pareiškėjai pasiūlė nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. užimti žemesnės kategorijos, t. y. Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio B lygio 9 kategorijos laisvas vyresniojo specialisto pareigas, tačiau pareiškėja su siūlomomis pareigomis nesutiko. Pareiškėja atsisakymą priimti pasiūlymą užimti minėtas pareigas grindė aplinkybe, jog tai buvo žemesnio lygio ir kategorijos pareigos, be to, ji neatitiko reikalavimų, nes neturėjo reikiamų žinių (darbas su sistema „Parama“) ir patirties socialinės paramos teikimo srityje.

Teismui pateiktame Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. A-3112, nurodyta, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

1) turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą arba aukštesnįjį išsilavinimą, arba iki 1995 m. įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą;

2) turėti 1 metų darbo patirtį dokumentų valdymo ar socialinės paramos teikimo srityje;

3) būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vietos savivaldą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, socialinės paramos mokiniams, piniginės socialinės paramos, išmokų vaikams skyrimą, dokumentų valdymą ir naudojimą, teisės aktų rengimą;

4) mokėti dirbti šiomis kompiuterių programomis: „MS Word“, „MS Excel“, „MS Outlook“, „MS Power Point“, „Internet Explorer“, socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“, Socialinės paramos šeimai informacine sistema (toliau – SPIS);

5) mokėti kaupti, sisteminti, analizuoti, apibendrinti informaciją ir daryti išvadas, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu. Lyginant su pareiškėjos pareigybės aprašymu, akivaizdu, jog pareiškėja iš esmės atitiko naujos pareigybės reikalavimus, tik ankstesnėje pareigybėje nebuvo nurodytos pareigos dirbti su socialinės paramos apskaitos sistema „Parama“, tačiau atsakovas nurodė, jog pareiškėjai būtų buvę suteiktos sąlygos susipažinti ir apmokyti dirbti su šia programa, pareiškėja turėjo pakankamą patirtį dokumentų valdymo srityje, pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė, todėl, teismo vertinimu, tik nuo jos pačios priklausė žinių ir patirties įgijimas šioje srityje.

Taigi, teismo vertinimu, atsakovas įvykdė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją pareiškėjai pasiūlyti kitas pareigas, tačiau pareiškėjai su siūlomomis pareigomis nesutinkant, skundžiamu Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. AP-677 pagrįstai ir teisėtai, laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų ir procedūrų, buvo atleista iš valstybės tarnybos.

17. Teismas pažymėjo, jog iš atsakovo išreikalavus papildomus duomenis, įrodymų apie tai, kad buvo galimybė užimti kitas laisvas to paties lygio ir kategorijos bei žemesnes pareigybes, atitinkančias pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, nebuvo gauta. Tokių duomenų nenurodė ir pareiškėja, todėl šio pobūdžio pretenzijos atmestos kaip nepagrįstos.

18. Teismas taip pat nurodė, jog prievolės atsakovui konsultuotis su profesine sąjunga dėl pareiškėjos atleidimo įstatymas nenumato, tačiau pati pareiškėja konkrečiu atveju turėjo teisę kreiptis į profesinę sąjungą, manydama, kad jos teisės pažeidžiamos.

19. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja tvirtino, jog ji 2015 m. buvo priversta pereiti į žemesnės kategorijos pareigas, kad jos atžvilgiu nuo 2016 m. buvo daromas spaudimas, siekiama su ja susidoroti psichologiškai, daromos kliūtys mokantis naudotis su naujomis informacinėmis programomis, neišleidžiama mokytis į seminarus, tokio pobūdžio spaudimą darė Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, tačiau objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti byloje nesurinkta. Šios aplinkybės iš esmės grindžiamos prielaidomis. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja šias aplinkybes neigė ir nurodė, jog pareiškėja tiesiogiai buvo pavaldi Biudžeto poskyrio vedėjai, kuri skirstydavo užduotis, 2016 m. atliekant pertvarkymus, neišvengiamai kilo problemų dėl programų veikimo, buvo techninių nesklandumų, sutrikimų, tačiau jos buvo sprendžiamos vienodai, neišskiriant pareiškėjos iš kitų darbuotojų, jokių kliūčių ir psichologinio spaudimo pareiškėjai nedaroma, pareiškėja pati nerodė iniciatyvos tobulėti.

20. Taip pat teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl iškilusių problemų, jeigu tokios buvo, pareiškėja būtų kreipusis į tiesioginę vadovę, ar į savivaldybės administraciją. Teismas pažymėjo, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, tačiau politinio pobūdžio aplinkybių nevertina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str.), todėl pareiškėjos argumentai, susiję su jos padėties pablogėjimu „pasikeitus valdžiai“ nesvarstyti. Pareiškėja neskundė ankstesnių jos atžvilgiu priimtų administracinių sprendimų, susijusių su jos tarnybine kaita, todėl jie preziumuoti kaip teisėti. Teismas taip pat pažymėjo, jog liudytoja Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja nurodė, kad 2016 m. pareiškėjai ir kitoms Biudžeto poskyrio specialistėms buvo siūloma pasinaudoti tarnybinio kaltumo būdu ir pereiti dirbti į Savivaldybės biudžetinių įstaigų finansų planavimo poskyrį, tačiau pareiškėja nesutiko. Šių aplinkybių pareiškėja nepaneigė. Liudytojo A. G. parodymai negali būti laikomi objektyviais, nes su pareiškėja juos sieja artimi ryšiai, todėl jie vertinti kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimai.

21. Teismas padarė išvadą, jog byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, kad Kauno savivaldybės administracija veikė neteisėtai atleisdama pareiškėją iš tarnybos VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

22. Atmetęs skundą, teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.).

III. 23. Pareiškėja D. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

23.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas bei jame nurodyti argumentai yra neteisingi, nepagrįsti, todėl atmestini. Šiuo atveju buvo iš esmės pažeistos administracinės teisės nuostatos, netinkamai vertinti byloje surinkti įrodymai, taigi skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

23.2. Teismas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurios šioje byloje neturi jokio reikšmės, kadangi jose nėra suformuotos teisės aiškinimo taisyklės, taikytinos šioje byloje, jos cituojamos tiesiog ištraukiant atskirus teismo sakinius iš bylos konteksto. Cituojamoje praktikoje visiškai neanalizuojama situacija, susijusi su darbuotojo atleidimu dėl reorganizacijos, todėl šioje byloje tokia praktika netaikytina.

23.3. Šiuo atveju vertindamas bylos medžiagą ir liudytojos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotojos parodymus, teismas privalėjo padaryti kategorišką išvadą, kad pareiškėjos pareigybinės funkcijos buvo išdalytos kietiems darbuotojams, todėl ši pareigybė iš esmės išliko ir vien tai buvo pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą. Teismo sprendime visiškai neanalizuota situacija, kad pareiškėjos atžvilgiu struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs. Pareiškėjos atžvilgiu pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. T-290 jau buvo taikoma reorganizacija, dirbtinai, siekiant padaryti psichologinį spaudimą, priversti atsisakyti užimamų pareigų, pastaroji buvo priversta sutikti atsisakyti A lygio 12 kategorijos pareigų ir užimti žemesnės kategorijos pareigas su mažesniu atlyginimu, t. y. psichologiškai palaužta, nes darbo užmokestis buvo ir yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, ji sutiko būti perkeliama į A lygio 10 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas, nes priešingu atveju būtų buvusi atleista iš pareigų. Tačiau atsakovui ir toliau siekė susidoroti su pareiškėja, t. y. atleisti ją iš darbo, prarandant vienintelį pragyvenimo šaltinį.

23.4. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad buvo siekiama bet kokiais būdais susidoroti su pareiškėja, visas procesas dėl jos atleidimo yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas išimtinai vertino tik atsakovo pateiktus argumentus, visiškai nekreipdamas dėmesio į byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjos paaiškinimus.

23.5. Byloje dokumentais pagrįsta, kad tam tikros pareiškėjos pareigybinės funkcijos, kurios buvo traktuojamos kaip perteklinės, buvo vykdomos ir 12 kategorijos specialistų, jų pareigybių aprašymuose, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., panaikinant jas kaip perteklines. Kitas funkcijas pareiškėja atliko kaip ir aukštesnės kategorijos specialistės. Taip pat pareiškėja rašytiniais dokumentais įrodė, kad perduodant Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio funkcijas Juridinių asmenų valdymo skyriui ir Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyriui buvo perduotos ne pareiškėjos atliekamos funkcijos, o funkcijos, kurias atlieka 12 kategorijos specialistai. Įvertinus byloje esančius įrodymus, galėjo būti daroma tik vienintelė išvada, kad viso šio proceso metu iš pareigų buvo atleista tik viena pareiškėja, o visi kiti asmenys palikti tęsti darbą toliau.

23.6. Teismo sprendime daug dėmesio skirta Vietos savivaldos įstatymui, tačiau nekreiptas dėmesys į grubius šio įstatymo pažeidimus, kurie buvo esminiai, atleidžiant pareiškėją iš pareigų. Teismas padarė išvadą, jog VSĮ yra aiškiai nurodytas imperatyvas, kad administracijos struktūra yra keičiama tarybos sprendimu, tačiau šias normas netinkamai taikė. Nagrinėjamu atveju yra aiškiai matyti, jog realiai atlikus skyriaus reorganizaciją, procesas buvo įgyvendinamas per pareigybių naikinimą. Tai atlikta sąmoningai, kad nereikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės tarybą, skubant kuo greičiau iš užimamų pareigų atleisti pareiškėją.

23.7. 2016 m. atsakovui įdiegus naujas informacines sistemas – Biudžeto ir strateginio planavimo sistemą ir Finansų valdymo apskaitos sistemą, pareiškėjos darbo funkcijos niekur nedingo, jos išliko, iš esmės buvo panaikintos kitų darbuotojų atliekamos funkcijos. Teismas visiškai nevertino liudytojos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotojos parodymų, kai ji patvirtino, kad tariamai darbo funkcijos buvo nereikalingos visų poskyrio darbuotojų, o buvo atleista tik viena pareiškėja, reorganizacijos metu buvo sukurta nauja pareigybė kitam asmeniui, nurodant aukštesnę kategoriją, siekiant, kad į šias pareigas nepretenduotų pareiškėja, nors ji patvirtino, jog nebuvo jokių kliūčių pakelti kategoriją iki 12 kategorijos ir pareiškėjai, nes pastaroji ir dirbo tą darbą, kurio funkcijos yra perkeltos atlikti naujai sukurtoms pareigybėms.

23.8. Vien tai, kad pirma buvo atliekama reorganizacija Administracijos direktoriaus įsakymu, o tik po to taryba patvirtino skyrių reorganizaciją, būtent tų, kurių darbuotojų pareigybės jau buvo panaikintos, t. y. buvo grubiai pažeistos įstatymo nuostatos vykdant skyriaus, kuriame dirbo pareiškėja, reorganizaciją bei atleidimą reglamentuojančios nuostatos, buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas, tačiau teismas, siekdamas bet kokiais būdais skundą atmesti, svarbių aplinkybių nevertino. Pats teismas sprendime cituoja Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 6 d. raštą Nr. 09-5-127, kuriame aiškiai nurodoma, kad skyriuje turi būti atliekama reorganizacija, kuriamas naujas skyrius, ir kurio pagrindu atsakovas ir priėmė sprendimą atleisti pareiškėją iš darbo, tačiau teismas padarė priešingą išvadą, kad reorganizacijos nebuvo.

23.9. Žemesnės kategorijos ir lygio pareigos, kurios buvo pasiūlytos pareiškėjai, kurių ji atsisakė ir kurių reikalavimų, be kita ko, pareiškėja netgi neatitiko, buvo įsteigtos naujai ir iš karto pareiškėjai pasiūlytos, siekiant, kad po kelių mėnesių būtų galima ją iš šių pareigų atleisti. Teismas nevertino ir tų įrodymų, kad prieš pareiškėją buvo naudojamas psichologinis. Liudytoja, kuri kontroliavo pareiškėjos darbą, patvirtino, kad pareiškėja nebuvo išleidžiama į kursus dėl kvalifikacijos kėlimo, nors ji pati ne kartą to prašė. Teismas šiuos įrodymus ignoravo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pati pareiškėja nekėlė savo kvalifikacijos, nors atsakovas to daryti neleido, ir jokio teisių pažeidimo šioje vietoje nepagrįstai neįžvelgė.

23.10. Nors iš esmės administracijos direktorius teisę spręsti dėl pareigybių panaikinimo turi ir tai yra priskiriama jo kompetencijai, tačiau nagrinėjamu atveju prisidengiant šia teise iš esmės buvo atlikta skyrių reorganizacija, kurią pagal kompetenciją gali atlikti tik savivaldybės taryba. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo, nors realiai nebuvo apsiribota tik pareigybių naikinimu, tačiau ir keičiama struktūra.

23.11. Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovas tinkamai atliko savo pareigą pasiūlydamas pareiškėjai kitas pareigas, tačiau iš tiesų atsakovas pasiūlė pareiškėjai nei jos kvalifikacijos, nei jos turimos patirties neatitinkančias pareigas, todėl akivaizdu, jog įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtinta pareiga darbdaviui buvo atlikta netinkamai.

23.12. Iš byloje pateiktos ligos istorijos matyti, kad dėl atsakovo naudojamo psichologinio smurto pareiškėjai pablogėjo sveikata, ji prarado didelę dalį darbingumo. Nors pareiškėja nurodė, kad tarp jos ir Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotojos susiformavę nenormalūs santykiai, ji buvo viena iš iniciatorių atleisti pareiškėją iš pareigų, tačiau pastarosios parodymais yra grindžiamas teismo sprendimas. Nepagrįstai teismas nevertino liudytojo A. G. parodymų, kadangi pastarasis nurodė aplinkybes, kurias pats matė, jis gyvena kartu su pareiškėja, nurodė, kad pareiškėja dėl jos atžvilgiu naudojamo psichologinio teroro labai išgyveno, pablogėjo jos sveikata, todėl šie įrodymai taip pat turėjo būti vertinami.

24. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl atmestinas.

24.2. Savivaldybės administracijoje darbo optimizavimo ir vidaus administravimo procesai buvo vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų ir nuostatų, sprendimus dėl procesų vykdymo priėmė kompetenciją turintys vietos savivaldos subjektai, pagal įstatymų jiems suteiktus įgalinimus.

24.3. Administracijos struktūros tvirtinimas yra išimtinai priskirta savivaldybės tarybos kompetencijai. Dėl to byloje ginčo nekilo, atsakovas savo veiksmais, vykdant struktūros pertvarkymus ir vidaus administravimo procesus, ir vėliau teisminio ginčo metu, kaip ir pirmosios instancijos teismas neginčija ir neneigia Vietos savivaldos įstatymu nustatytos savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos Administracijos struktūros tvirtinimo srityje.

24.4. Savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-290 pasinaudojo savo išimtine kompetencija ir nusprendė, kokie savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai ir Administracijos filialai (struktūriniai teritoriniai padaliniai) joje turi būti, o Administracijos direktoriaus kompetencijai priskirti kiti detalesni padalinių struktūros projektavimo ir personalo valdymo procesai.

24.5. Pareiškėjos argumentai, kad ji buvo psichologiškai palaužta ir priversta sutikti su jai siūlomomis žemesnės kategorijos pareigomis, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, kadangi visoje savivaldybės administracijoje buvo vykdomi realūs struktūros pertvarkymai ir reorganizacija, kuri palietė ne tik pareiškėją, bet ir didelę dalį kitų Administracijos darbuotojų. Reorganizacija ir su ja susiję procesai buvo realūs, teisėti ir jokiu būdu neskirti dirbtinai susidoroti su pareiškėja ar kuriuo kitu darbuotoju asmeniškai, šie procesai buvo realūs ir vykdomi. Be to, pareiškėja pati sutiko su siūlymu būti perkelta į A lygio 10 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas, sprendimų dėl perkėlimo neginčijo.

24.6. Teisės aktai nereglamentuoja, kokia tvarka ir kokiais atvejais savivaldybės administracijos pertvarkymai turi būti atliekami, todėl sprendimus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, priima institucijos, kurioms Vietos savivaldos įstatymu yra priskirtos šios funkcijos. Savivaldybės tarybai patvirtinus Administracijos struktūrą, vadovaujantis VSĮ ir VTĮ nuostatomis, Administracijos direktoriui yra suteikta teisė toliau pačiam spręsti, kaip optimizuoti jo vadovaujamos institucijos darbą, tinkamai ir racionaliai paskirstant žmogiškuosius išteklius ir užduotis taip, kad būtų užtikrintas Administracijos darbas ir funkcijų vykdymas, prisitaikant prie vykstančių pokyčių.

24.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Administracijos direktorius pagal pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į Finansų ir ekonomikos skyriaus ir Centrinio apskaitos skyriaus raštus, kuriuose nurodytos aplinkybės patvirtintos teismo posėdžio metu, turėjo teisėtą pagrindą spręsti dėl pareigybių naikinimo, todėl Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A-2221 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“ pagrįstai ir teisėtai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo panaikintos 33 pareigybės (tarp jų ir pareiškėjos).

24.8. Administracijos direktoriui spręsti dėl pareigybių naikinimo diskrecijos teisė yra suteikta įstatymai (VSĮ 29 str. 8 d. 3, 6 p.). Vidaus administravimo ir struktūrinių padalinių detalesnio projektavimo, poskyrių steigimo, naikinimo, pareigybių steigimo, naikinimo ir kiti personalo valdymo klausimai yra savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijos klausimai, kuriems priimti nereikalingas savivaldybės tarybos sprendimas.

24.9. Finansų ir ekonomikos skyriuje iš buvusių 29 pareigybių nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. liko 24 pareigybės. Be to, skyriui, ypač Biudžeto poskyriui buvo pavestos platesnės funkcijos (priskirta ir naujų, iki tol nevykdytų funkcijų). Todėl Biudžeto poskyryje dėl vykdomų funkcijų sudėtingumo teko steigti A lygio 12 kategorijos pareigybes. Finansų ir ekonomikos skyriui priskyrus papildomas funkcijas, bei nustačius, kad nuo šiol skyrius vykdys biudžeto programų sąmatų projektų su skaičiavimais prie jų sudarymą ir sudarinės biudžeto programų sąmatas, nebeliko prasmės toliau vykdyti su sąmatų analizavimu susijusių funkcijų. Todėl iki tol skyriaus vykdytos funkcijos (analizuoja asignavimų valdytojų ir (ar) Savivaldybės administracijos padalinių pateiktus programų išlaidų sąmatų projektus ir investicijų projektų sąrašus (12.1.1. p.) tapo nebereikalingos. Taigi pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytos vienos funkcijos tapo perteklinės, o kitos jos vykdytos bendrosios funkcijos išskirstytos kitoms aukštesnės kategorijos pareigybėms, todėl pareiškėjos užimta Finansų ir ekonomikos skyriaus Biudžeto poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygio 10 kategorijos) tapo perteklinė ir atsirado teisinis pagrindas ją naikinti.

24.10. Įmonių valdymo poskyrio funkcijų perdavimas Juridinių asmenų skyriui ir Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrio funkcijų perskirstymas yra visiškai nesusiję su pareiškėjos vykdytomis funkcijomis ir neturėjo įtakos jos pareigybės naikinimui.

24.11. Atsakovas neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie visas steigiamas naujas pareigybes, struktūrinius (organizacinius) pertvarkymus ir pan., jei tai nebuvo susiję su jos perkėlimu į laisvas (steigiamas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėja ir pati nebuvo aktyvi – nė karto nesikreipė į Administraciją dėl informacijos apie esamas laisvas pareigybes, taip pat pareigybes, kurias numatoma įsteigti, vykdant su jos pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį jos skyriaus pertvarkymą, ar apie esamas ir numatomas pareigybes suteikimo. Pats atsakovas laikėsi savo pareigų, nustatytų VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, siūlė laisvas pareigas, kurios specialiuosius reikalavimus pareiškėja iš esmės atitiko, taip suteikė jai laisvo nuo darbo laiko kito darbo paieškoms, palikdamas jai vidutinį darbo užmokestį (Administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. AP-557).

24.12. Įspėjimo dėl pareiškėjos atleidimo laikotarpiu (nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) savivaldybės administracijoje nebuvo laisvų tos pačios kategorijos (A lygio 10 kategorijos) pareigybių, kurios specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitiktų. Tai įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktas 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. 12-2-10 pateiktas Laisvų pareigybių sąrašas (13 priedas) – išrašas iš Valstybės tarnautojų registro).

24.13. Atsakovas, vykdydamas VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 25 d. siūlymu Nr. 12-4-252 pasiūlė nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. užimti Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio B lygio 9 kategorijos laisvas vyresniojo specialisto pareigas, tačiau pareiškėja nepagrįstai su siūlomomis pareigomis nesutiko.

24.14. Pareiškėjos teiginiai neva B lygio 9 kategorijos Socialinės paramos skyriaus specialisto pareigybė buvo įsteigta „iš vakaro“ specialiai jai ir siekiant, kad po kelių mėnesių būtų galima ją iš šių pareigų atleisti, kad jai buvo siūlomos pareigos su žymiai mažesniu darbo užmokesčiu ir žinant, kad pareiškėja neatitinka joms keliamų reikalavimų, yra visiškai nepagrįsti, paremti tik pareiškėjos prielaidomis, todėl atmestini.

24.15. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovas nuolat siekė tik vieno – atleisti ją iš užimamų pareigų, yra nepagrįsti ir juos paneigia savo pačios veiksmais, kuriais ji atmetė Administracijos vadovo pasiūlymą tęsti darbą. Atsisakydama jai siūlytų laisvų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus ji atitinka, pati nepasinaudojo galimybe bandyti tęsti darbą kitame skyriuje, vadovaujant kitam tiesioginiam vadovui, kas rodo pačios pareiškėjos nenusiteikimą tęsti konstruktyvius tarnybos santykius savivaldybės administracijoje.

24.16. Pareiškėja per visus savo tarnybos metus savivaldybės administracijoje dalyvavo mokymuose vos 3 kartus, iš kurių dveji mokymai buvo privalomi (įvadinis mokymas ir kompiuterinio raštingumo įgūdžių stiprinimas ECDL), nors jos vertinimo išvadose nuo 2007 m. iki 2016 m. tiesioginis vadovas nurodo būtinybę tobulinti kvalifikaciją biudžeto planavimo ir vykdymo srityje. Kaip paliudijo Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjo pavaduotoja, pareiškėja prašė būti leidžiama dalyvauti Finansų ministerijos mokymuose dėl finansų kontrolės būklės ataskaitos rengimo, dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, tačiau į tokius mokymus buvo siunčiami darbuotojai, atsakingi už biudžeto parengimą ir pareiškėjai buvo paaiškinta, kad tokie mokymai jai pagal vykdomas funkcijas buvo visiškai netikslingi. Dėl kitų mokymų, kurie būtų susiję su tiesioginių funkcijų atlikimu, pareiškėja nei į skyriaus vadovybę, nei į Personalo valdymo skyrių nesikreipė.

24.17. Pareiškėjos argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka tikrovės, neparemti jokiais įrodymais. Jokie medicininiai dokumentai, pateikti byloje, neįrodo, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai būtų kilę dėl streso darbe. Priešingai, iš pateiktų jos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašų matyti, kad pareiškėjos dalis sveikatos sutrikimų yra lėtinės ilgalaikės ligos, kurių trukmė apie 20 metų, ir nei viename sveikatos priežiūros specialisto medicinos dokumente nėra konstatuota, kad sveikatos sutrikimai kilo dėl patiriamo streso, sukelto dėl neteisėto atleidimo, t. y. po 2017 m. rugsėjo 1 d. Taip pat jokie dokumentai neįrodo priežastinio ryšio tarp pareiškėjos sveikatos sutrikimų ir neva taikomo psichologinio spaudimo, streso darbe. Pareiškėjos sveikatos sutrikimai susiję su paveldimumu ir viršsvoriu. Pareiškėjos teiginiai dėl „mobingo“ ir sveikatos sutrikimų yra paremti asmeniniais jos samprotavimais, neparemti jokiais įrodymais. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėja nei karto nesikreipė į Administracijos vadovą, Personalo skyrių dėl jai neva vykdomo „mobingo“.

24.18. Pareiškėjos liudytojo A. G. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, prieštarauja pareiškėjos skunde nurodytiems teiginiams, kad psichologinį spaudimą ji patyrė darbe, kai buvo išrinkta į Kauno rajono tarybą (2011 – 2015 m.), kadangi liudytojas A. G. teigė, jog psichologiniu spaudimu pareiškėja ėmė skųstis po kadencijos Kauno rajono taryboje pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo A. G. parodymais ir pagrįstai teigė, kad jie negali būti laikomi objektyviais, nes liudytoją A. G. su pareiškėja sieja artimi ryšiai, todėl jie vertinami kaip suinteresuoto asmens parodymai.

24.19. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, duotus žodinius paaiškinimus, liudytojų duotus parodymus ir jų reikšmingumą bylai bei priėmė motyvuotą sprendimą. Pareiškėja nenurodė konkrečių materialiosios ir proceso teisės aktų nuostatų pažeidimų, kuriuos padarė pirmosios instancijos teismas, skunde remiasi tik bendro pobūdžio nuostatomis, nenurodydama, kokių konkrečių veiksmų neatliko pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (2 d.). Šio ginčo atveju peržengti apeliacinio skundo ribas nėra pagrindo, todėl tikrinamas sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas pateikto apeliacinio skundo ribose.

26. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas nesutikimas su įrodymų vertinimu, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 56 str. 4 d.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

27. Dėl įrodymų vertinimo apimties pažymėtina, kad teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr., pvz., EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99), par. 30) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-3377-261/2017, administracinę bylą Nr. eA-1052-261/2017).

28. Administraciniame procese pareiga nurodyti bei pateikti įrodymus tenka šalims, kurios geriausiai žino tarp jų susiklosčiusių materialinių teisinių santykių specifiką, tačiau tai neatima iš teismo bendro pobūdžio teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, šaliai, nesutinkančiai su įrodymų vertinimu, tenka pareiga paneigti teismo atliktą įrodymų vertinimą, teikiant naujus įrodymus ar nurodant jų buvimo vietą. Nepaneigus pirmosios instancijos teismo išvadų, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina įrodymų pakankamumą, kadangi, vertindamas įrodymus, teismas įsitikina, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. eA-1052-261/2017).

29. Apeliacinės instancijos teismas ABTĮ 80 straipsniu nustatyta apimtimi patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl ginčijamų įsakymų teisėtumo, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas minėtų nuostatų, tiek, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu vertinimu, iš naujo teismo motyvų nekartoja ir tik atsako į apeliacinio skundo argumentus, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, ir tuo papildo pirmosios instancijos teismo išvadas.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos nurodomi jos kvalifikacijos kėlimo trukdymai ir veiksniai, galėję turėti įtakos jos sveikatai, buvo reikšmingi renkantis atitinkamas pareigybes, tarp jų ir atsakovo pasiūlytas Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrio B lygio 9 kategorijos laisvas vyresniojo specialisto pareigas. Preziumuojama, kad atsakovas, siūlydamas pareiškėjai šias pareigas, įvertino pareiškėjos kvalifikaciją bei pripažino ją tinkama šiai pareigybei. Pareiškėja atleidimo dieną užėmė 10 kategorijos pareigybę, todėl siūlyti aukštesnės kategorijos laisvų pareigų, tarp jų ir A lygio 12 kategorijos, atsakovas negalėjo, nes pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas.

31. Pareiškėja buvo atleista iš pareigų nesant galimybės perkelti jos į kitas pareigas. Teismas šią aplinkybę patikrino ir nenustatė, kad tokią galimybę atsakovas turėjo. Pareiškėjos nurodomas sveikatos pablogėjimas nebuvo panaudotas pareiškėjos teisių ribojimui, todėl pagrįstai šį skundo argumentą teismas pripažino nepagrįstu.

32. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas