2021-11-18 Nr. AB-24549-4-52-3-00524-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4177-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00524-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu W. T. H. prisistačiusiam užsieniečiui, jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjaujant Aryan Zardasht ir Snieguolei Bakūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu W. T. H. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu W. T. H. prisistačiusio užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti sulaikymo terminą (duomenys neskelbtini) piliečiu W. T. H. prisistačiusiam užsieniečiui (toliau – ir Užsienietis) iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikime nurodė, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., veikdamas 32 asmenų grupėje, iš Baltarusijos Respublikos. Užsienietis buvo sulaikytas, nes su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimu užsienietis buvo laikinai sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, užsienietis šį sprendimą skundė, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio užsieniečiui ir išsiųsti jį į kilmės šalį, Departamentas 2021 m. birželio 30 d. raštu, be kita ko, nurodė, jog egzistuoja pagrindai sulaikyti užsienietį. Centro vertinimu, užsienietis su kompetentingomis institucijomis nebendradarbiauja.

3. Teismo posėdyje užsienietis nurodė, kad su teikimu nesutinka, nėra pažeidęs jokių įstatymų. Užsienietis teigė girdėjęs, kad jis gali atvykti tik iš Baltarusijos Respublikos, o prašymą suteikti prieglobstį Baltarusijos Respublikoje galima pateikti tik nelegaliai atvykus. Užsienietis savo sulaikymo nesuprato, manė nusižengimų Lietuvos Respublikai nepadaręs. Užsienietis nurodė, kad nori gyventi laisvėje.

4. Teismo posėdyje užsieniečio atstovas advokatas palaikė atstovaujamojo užsieniečio poziciją, prašė taikyti kurią nors iš alternatyvių sulaikymui priemonių.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 5 d. sprendimu patenkino teikimą iš dalies ir nusprendė pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 5 d.

6. Teismas nustatė, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, į Lietuvos Respubliką atvyko pasinaudodamas nelegalią migraciją organizuojančių asmenų paslaugomis, teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės dokumentus ir aplinkybes, kas laikytina nebendradarbiavimu su valdžios institucijomis. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas.

7. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, kad užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat legalaus pragyvenimo šaltinio, taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių sulaikymui priemonių nėra pagrindo.

8. Teismas nustatė, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį nagrinėjamu atveju nėra išnykę.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

11. Teismas, anot apelianto, nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę, nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Teismas neišnaudojo visų galimybių kiek įmanoma mažiau varžyti apelianto judėjimo laisvę. Užsienietis būdamas Lietuvoje laikosi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pažeidimų nėra padaręs, bendradarbiauja su valdžios institucijomis, dalyvauja visose jo statuso nustatymo procedūrose.

12. Užsienietis pažymi, kad sulaikymo termino pratęsimas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo judėjimo laisvės suvaržymo priemonė. Šeiminių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimas nėra pagrindas atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Skundžiamame sprendime teismo keliamą tikslą galima pasiekti apeliantui taikant alternatyvią sulaikymui priemonę. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati, atitiktų tiek užsieniečio, tiek Centro, tiek Departamento interesus.

13. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti. Centras nurodo, kad, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tai, jog užsienietis pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, turi būti traktuojama kaip nebendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė keliamiems tikslams pasiekti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę, nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio vertinimu, teismas neišnaudojo visų galimybių kiek įmanoma mažiau varžyti apelianto judėjimo laisvę.

17. Byloje nustatyta, jog Departamentas 2021 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas, o patį užsienietį nuspręsta išsiųsti į kilmės šalį. Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė užsieniečio skundą dėl Departamento 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo. Teismo posėdyje užsienietis nurodė, jog nurodytus sprendimus yra apskundęs teismui, šią aplinkybę teismui patvirtino ir Centro atstovė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad užsienietis tebeturi prieglobsčio prašytojo statusą.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog užsienietis nėra pateikęs jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto veikdamas asmenų grupėje ne per pasienio kontrolės punktą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė jau būdamas sulaikytas, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti užsienietį, kurie nėra išnykę.

22. Nutarties 21 punkte nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visuma suponuoja, kad būtent sulaikymas, o ne alternatyvios sulaikymui priemonės, yra tinkama ir proporcinga priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio W. T. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė