505415a4-222e-45bb-8ae9-2078c8ffeb4e · TelÅ¡ių apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-107-721/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02386-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; (S) 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 17 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei JÅ«ratei Svobutienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Z. S. atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovės D. S. atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams A.

M. Pakarklytei – Ubartienei, Vladui Narmontui, Neimantei Nicienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Z. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. S. dėl tėvystės nuginčijimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Z. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti, kad jis nėra nepilnamečio vaiko A.

S. , gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti vaiko gimimo liudijime įraÅ¡ytus duomenis apie jo tėvÄ , kuriuose nurodoma, kad A. S. tėvu yra ieÅ¡kovas Z. S.. IeÅ¡kovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakove D. S., (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus A. S.. IeÅ¡kovas buvo įsitikinęs, kad vaikas yra jo, vaiko gimimo liudijime jis įraÅ¡ytas kaip tėvas. 2018 metų gegužės mėnesį jam tapo žinoma, jog atsakovė buvo neiÅ¡tikima ir vaikas gali bÅ«ti ne jo. IeÅ¡kovas pats kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,, Žemaitijos diagnostikos centras“ ir 2018 m. liepos 4 d., atlikus tyrimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad jis nėra A.

S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl teikė ieÅ¡kinį teismui dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė net neginčijo aplinkybės, kad jis nėra Arno biologinis tėvas, bet galimo vaiko biologinio tėvo nenurodė. 2018 m. spalio 9 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų sprendimu jo ir atsakovės D. S. santuokÄ buvo nutraukta, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečiam vaikui priteistas iÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Mano, jog vaiko interesai nebus pažeisti, nes vaikas žinos tikrÄ jÄ savo kilmę.

IeÅ¡kovas taip pat teikia praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties termino atnaujinimo ir nurodo, kad 1 metų senaties terminÄ praleido dėl objektyvių bei pateisinamų priežasčių, nes, sužinojęs apie tai, kad nėra sÅ«naus biologinis tėvas, buvo labai sudėtingoje psichologinėje bÅ«senoje, nusprendė pirma nutraukti santuokÄ su atsakove. Be to, jo darbas susijęs su nuolatinėmis ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienį. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės visas jo patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo atstovas advokatas Gintaras Gricius teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį patenkinti patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais. IeÅ¡kovo atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad nepilnamečio vaiko Arno gimimo metu ieÅ¡kovas buvo įsitikinęs savo tėvyste, nes daug metų iki vaiko gimimo gyveno santuokoje su atsakove, ja pasitikėjo. Arnas ieÅ¡kovÄ Å¾ino kaip savo tėvÄ . Dėl tėvystės nuginčijimo ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi tik dabar, kadangi buvo labai sukrėstas sužinojęs, jog atsakovė buvo jam neiÅ¡tikima ir jis augino ne savo sÅ«nų.

Mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti atnaujintas, nes ieÅ¡kovas jį praleidęs dėl pateisinamų objektyvių priežasčių. Atsakovė D. S. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog nepilnametis sÅ«nus A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), iÅ¡ tiesu nėra jos buvusio sutuoktinio Z. S. biologinis sÅ«nus, bet vien biologinės tėvystės ginčijimas nėra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas kelia tik formalų ieÅ¡kinio reikalavimÄ , neakcentuoja vaiko poreikių, bÅ«simo teismo sprendimo įtakos vaikui, jo interesams.

Vaikas žino ieÅ¡kovÄ kaip tėvÄ , esant galimybei, nori praleisti laikÄ su ieÅ¡kovu kaip tėčiu, ir tai rodo vaiko emocinį prieraiÅ¡umÄ ieÅ¡kovui. Be to, vaikÄ labai artimas ryÅ¡ys sieja su ieÅ¡kovo mama, vaiko močiute. Tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovės teigimu, laikas, kada ieÅ¡kovÄ pasiekė žinia apie galimÄ atsakovės neiÅ¡tikimybę, laikytinas 2018 metų liepos mėnuo, kuomet kaip jis pats nurodo, sužinojo apie tai ir suabejojo savo tėvyste, todėl praÅ¡o taikyti 1 metų ieÅ¡kinio senaties institutÄ .

IeÅ¡kovui nenurodant jokių objektyvių bei pateisinamų priežasčių dėl 1 metų senaties termino praleidimo, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovės atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Jis prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes jį patenkinus nepilnametis vaikas liktų be tėvo, o prioritetas turėtų bÅ«ti A. S. interesai; be to taikytina ir ieÅ¡kinio senatis, nes ieÅ¡kovas akivaizdžiai praleido 1 metų ieÅ¡kinio senatį, skaičiuotina jos pradžiÄ nuo specialisto tyrimo rezultatų.

A. S. save identifikuoja kaip ieÅ¡kovo sÅ«nus, nuo vaiko gimimo tarp ieÅ¡kovo ir vaiko susiformavo stiprus emocinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovÄ ir A. S. sieja ir tvirti socialiniai ryÅ¡iai, berniukas ieÅ¡kovÄ vadina tėvu, ieÅ¡kovo motina – močiute. Su ieÅ¡kovo mama vaikas glaudžiai bendrauja, o paaiÅ¡kėjus, kad jis nėra ieÅ¡kovo biologinis vaikas, gali pablogėti jo ir močiutės tarpusavio santykiai. IeÅ¡kovui nenurodant jokių objektyvių bei pateisinamų priežasčių dėl vienerių metų senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo praleidimo, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų gynimo prioritetÄ , Å¡is terminas negali bÅ«ti atnaujinamas ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu.

Pažymėjo, kad jei bÅ«tų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiÅ¡kus. Institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, nes jį patenkinus nepilnametis vaikas liktų be tėvo, o prioritetas Å¡iame ginče turėtų bÅ«ti teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Taip pat palaikė atsakovės pozicijÄ ginče, kad ieÅ¡kovas praleido 1 metų ieÅ¡kinio senatį tėvystei nuginčyti.

IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis ir proceso dalyvių paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje nustatyta, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais įraÅ¡yti ieÅ¡kovas Z. S. ir atsakovė D. S.. 2018 m. spalio 9 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų Z. S. ir D. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnamečio vaiko A. S. iÅ¡laikymui Z. S. įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį skirti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. IÅ¡ 2018 m. liepos 4 d.

UAB ,,Žemaitijos diagnostikos centras“ laboratorinių tyrimo rezultatų Nr. C162EOO kopijos matyti, kad 2018-06-19 UAB „Žemaitijos diagnostikos centras“ patalpose DNR analizei, pageidaujant nustatyti giminystės ryšį, buvo paimti biologiniai mėginiai iÅ¡ Z. S. ir A. S.; juos iÅ¡tyrus, teikiama iÅ¡vada, kad Z. S. nėra biologinis A. S. tėvas. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus.

Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryÅ¡iu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymÄ , nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis).

Asmuo, įraÅ¡ytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryÅ¡io faktÄ , nutraukia teisinį santykį su vaiku. Vienas iÅ¡ principų, kuriais grindžiamas Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Å is principas reiÅ¡kia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję Å¡eimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimÄ poveikį vaiko interesams.

Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys.

Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiÅ«riu svarbiau gali bÅ«ti tai, kÄ pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas). Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebÅ«tinai reiÅ¡kia veikimÄ geriausiais vaiko interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

Tėvystės nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Minėta, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, o vaiko kilmė, kaip žinoma, paprastai grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryÅ¡iu. Kita vertus, siekiamybė nustatyti vaiko biologinę kilmę neturi bÅ«ti suabsoliutinta. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas, kaip minėta, nebÅ«tinai reiÅ¡kia veikimÄ geriausiais vaiko interesais.

Kasacinis teismas savo ruožtu taip pat yra pripažinęs, kad vaiko interesai, be kita ko, gali nulemti asmens, siekiančio nuginčyti savo tėvystę, teisės į privatų gyvenimÄ (papildomai pažymėtina, kad pagal EŽTT praktikÄ teisė į privataus gyvenimo gerbimÄ , be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimÄ gerbti asmens sprendimÄ tapti ar netapti tėvu (žr., pvz., 2007 m. balandžio 10 d. sprendimÄ byloje Evans prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05)) apribojimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 48 punktas; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 26 punktas).

Byloje ieÅ¡kovas Z. S., nurodė, kad abejonių dėl Arno tėvystės jam atsirado dar 2018 metų gegužės mėn., abejones dėl jo tėvystės iÅ¡sakė jo pažįstama moteris, paminėjusi, kad Å¡iÄ aplinkybę ji sužinojo iÅ¡ vyro, kuris yra tikras vaiko tėvas. IeÅ¡kovas įrodyti, kad nėra A. S. tėvas, teismui pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ - 2018 m. liepos 4 d. DNR iÅ¡tyrimo laboratorinius rezultatus (Pharma DNA laboratorinio mėginio Nr. C1G2E00), kuriose nurodyta, kad Z. S. nėra biologinis A.

S. tėvas. Pateikti į bylÄ laboratoriniai DNR iÅ¡tyrimo rezultatai negali bÅ«ti vertintini kaip pakankamas įrodymas, paneigiant ieÅ¡kovo biologinę tėvystę. Specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, nepaisant jo iÅ¡vados tiriamojo mokslinio pobÅ«džio, laikytinas raÅ¡ytiniu įrodymu, jeigu jame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai. Å iuo konkrečiu atveju, atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ieÅ¡kovas nėra sÅ«naus A.

S. biologinis tėvas, todėl Å¡alys neprašė skirti teismo medicinos ekspertizę nustatyti tėvystę, kuriÄ atliktų valstybinė ekspertinė įstaiga. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuo gimimo ieÅ¡kovas buvo faktinis sÅ«naus A. S. tėvas, ieÅ¡kovas Å¡eimoje su atsakove ArnÄ augino daugiau nei Å¡eÅ¡is metus, socialinis kontaktas su vaiku buvo nuolatinis. IÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovÄ A. S. pripažįsta kaip savo tėtį ir vadina jį tėčiu. IeÅ¡kovÄ , iki jis sužinojo, kad galimai nėra biologinis sÅ«naus tėvas, ir vaikÄ siejo glaudus emocinis ryÅ¡ys, kuris nėra nutrÅ«kęs. Nors ieÅ¡kovas, nutraukus Å¡alių santuokÄ , rečiau bendrauja su vaiku, iÅ¡likę berniuko atsiminimai apie ieÅ¡kovÄ kaip tėvÄ ir tai rodo vaiko emocinį prieraiÅ¡umÄ ieÅ¡kovui.

Be to, yra susiformavęs vaiko ryÅ¡ys su kitais giminaičiais iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, ypač su ieÅ¡kovo mama, vaiko močiute, kuri su vaiku bendravimo nenutraukė ir sužinojusi, kad ieÅ¡kovas nėra Arno biologinis tėvas. Å ios aplinkybės parodo, kad A. S. tiek emocinis ryÅ¡ys, tiek socialinis ryÅ¡ys su tėvu nėra nutrÅ«kę. Ä®vertinus, kad A. S. jau 8 metus save identifikuoja kaip ieÅ¡kovo sÅ«nų, kad vaikas, esant galimybei, nori praleisti laikÄ su ieÅ¡kovu kaip tėčiu, spręstina, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų Å¡io vaiko interesus.

Papildomai teismas pažymi, kad jei bÅ«tų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiÅ¡kus. Nei viena iÅ¡ Å¡alių nenurodė galimo kito berniuko biologinio tėvo. Å iuo konkrečiu atveju prioritetas teiktinas vaiko interesais siekiant iÅ¡saugoti ilgametį susiformavusį ryšį su ieÅ¡kovu, savo Å¡eimos santykių stabilumÄ ir tęstinumÄ , vaiko teisinio statuso aiÅ¡kumÄ . Teismas akcentuoja, kad tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryÅ¡ys, nes tėvystės pripažinimu nepilnamečiam vaikui yra sukeliamos rimtos pasekmės, kadangi tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, vaikas prisiriÅ¡a prie tėvo, atsiranda ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. IeÅ¡kovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali bÅ«ti lengvabÅ«diÅ¡kai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryÅ¡ys atsiranda ne tik iÅ¡ tėvo, bet ir iÅ¡ vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiÅ¡kiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvÄ , o ieÅ¡kovui kaip tėvui auginus vaikÄ , biologinė tėvystė praranda aktualumÄ , nes svarbesni tampa paties vaiko prisiriÅ¡imas, jausmai. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl A.

S. tėvystės nuginčijimo atmestinas. Dėl senaties termino taikymo Ä®statymo leidėjas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumÄ , nustatė ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali bÅ«ti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu ginčo atveju atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį tėvystei nuginčyti ir nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos, kuomet ieÅ¡kovas sužinojo apie tai, kad nėra biologinis vaiko tėvas, t. y. nuo 2018 m. liepos 4 d. IeÅ¡kovas nurodė iÅ¡ karto, kai tapo akivaizdu, kad jis nėra Arno biologinis tėvas nesikreipęs dėl tėvystės nuginčijimo, nes buvo sunkioje psichologinėje bÅ«senoje, sužinojęs, jog augino ne savo vaikÄ ir be to, dirbo užsienyje.

Dėl Å¡ių priežasčių, kurias prašė teismo pripažinti svarbiomis ir objektyviomis, ieÅ¡kovas prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Bylose dėl tėvystės nuginčijimo bÅ«tina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbÅ«s interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių bÅ«tina nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019). EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimÄ byloje Yildirim prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 34308/96).

IeÅ¡kovas vieninteliu objektyviu įrodymu, paneigiančiu biologinę tėvystę, laiko DNR tyrimo rezultatus, kuriuos ieÅ¡kovas gavo 2018 m. liepos 4 d. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodytos priežastys – psichologinis sukrėtimas bei darbas užsienyje, nėra pakankamos priežastys nesikreipti į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, jis galėjo pradėti teismo procesÄ per atstovÄ kreipdamasis dėl teisinės pagalbos į advokatÄ . Pažymėtina ir tai, jog nurodytos ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys nesutrukdė jam dar 2018 metais pradėti santuokos su atsakove D.

S. nutraukimo procesÄ , kurio metu buvo sprendžiami nepilnamečio vaiko A. S. iÅ¡laikymo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su juo klausimai. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę po to, kai sužinojo apie tai, kad nėra vaiko biologinis tėvas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turėjo objektyvias galimybes kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo vos tik gavęs DNR iÅ¡tyrimo laboratorinius rezultatus, jeigu jau buvo įsitikinęs, kad A.

S. nėra jo biologinis vaikas. 2018 m. liepos mėn. 4 d. DNR iÅ¡tyrimo laboratorinių rezultatų gavimo data Å¡iuo atveju laikytina ieÅ¡kinio senaties pradžia, todėl konstatuotina, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Pažymėtina, jog vaiko, o ne pareiÅ¡kėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiÅ¡kėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiÅ¡kiai žinodami arba turėdami pagrindÄ abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio iÅ¡laikymo netekimas, nėra aiÅ¡ki galimybė nustatyti biologinį tėvÄ , vaikai pareiÅ¡kėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimÄ byloje A.

L. prieÅ¡ LenkijÄ , peticijos Nr. 28609/08; kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog patyrė 1050 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 700 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ , 350 Eur iÅ¡laidų už pasirengimÄ atstovauti ir už atsakovės atstovavimÄ teismo posėdžiuose.

Atmetus ieškovo ieškinį, iš jo atsakovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-267, 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1050 Eur (tūkstantį penkiasdešimt eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja Nadežda Kiubienė