2021-03-10 Nr. AB-5184-3-61-3-03294-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2623-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03294-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. (A. A.), M. A. (M. A.), S. A. (S. A.), atstovaujamos įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., M. A. (M. A.), atstovaujamo įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., ir I. A., atstovaujamos įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. (A. A.), M. A. (M. A.), S. A. (S. A.), atstovaujamos įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., M. A. (M. A.), atstovaujamo įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., ir I. A., atstovaujamos įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. A. (toliau – ir pareiškėjas), M. A. (toliau – ir pareiškėja), S. A., M. A., I. A., atstovaujami įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (15/6-3) 12PR-116 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

1.1. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) reikalauti iš prieglobsčio prašytojų pateikti neginčytinus įrodymus dėl gresiančio persekiojimo yra tolygu reikalauti pateikti įrodymus dėl ateities įvykio, o tai yra neįmanoma. Nors pareiškėjams buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus ir atitinkamus duomenis (apklausos metu atsakyti į pateiktus klausimus), tačiau, paaiškėjus aplinkybėms, kurių pagrindu Sprendime buvo padarytos atitinkamos išvados, lėmusios pareiškėjams nepalankaus Sprendimo priėmimą, galimybė išreikšti savo požiūrį dėl kilusių prieštaravimų ir (ar) trūkumų pareiškėjams nebuvo suteikta. Migracijos departamentui padarius išvadas, turinčias esminės reikšmės Sprendimo dėl pareiškėjų prieglobsčio prašymo priėmimui, prieš priimdamas Sprendimą, atsakovas pareiškėjams turėjo pareigą sudaryti tinkamas sąlygas papildomai pasisakyti bei pateikti papildomus paaiškinimus dėl atsiradusių trūkumų, patvirtinančius pareiškėjų prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes. Be to, Migracijos departamentas, neatlikęs papildomų veiksmų tinkamam Sprendimo priėmimui, nepagrįstai pareiškėjams kelia reikalavimus pateikti neginčytinus įrodymus, jog pareiškėjui, (duomenys neskelbtini), grįžimo į kilmės valstybę atveju grės persekiojimas (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pareiškėjams kelia per aukštą įrodinėjimo standartą, kuris yra neleistinas prieglobsčio bylose pagal suformuluota EŽTT praktiką.

1.2. (duomenys neskelbtini).

1.3. (duomenys neskelbtini) Atsakovas tyrimą iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

1.4. Migracijos departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytą pareigą surinkti informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę, t. y. Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, nesurinko aktualios informacijos, pagrindžiančios ar paneigiančios faktą, kad (duomenys neskelbtini). Tos aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas jų nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

1.5. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjams Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, konstatavo, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Toks Migracijos departamento argumentas taip pat nepagrįstas. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jį persekios (duomenys neskelbtini), o tai turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jie nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jų orumas bei nekils grėsmė sveikatai (gyvybei), yra tikimybė, jog, pareiškėjus išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jų teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad nei tyrimo metu surinkta informacija, nei pačių prieglobsčio prašytojų pareiškimai nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas gali būti sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojų pasakojimas neleido identifikuoti tariamo persekiotojo (duomenys neskelbtini) tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai pareiškėjų deklaruojama baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatyti veiksmai. Remiantis Migracijos departamento informacija, pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta ginkluotas konfliktas, todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjams suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. (duomenys neskelbtini).

7. Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaruojama baimė, kiek tai susiję su pareiškėjo nurodomais pagrindais (duomenys neskelbtini), yra jo subjektyvi nuomonė, nes pareiškėjas nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo. Pagal surinktą medžiagą pareiškėjui objektyvi grėsmė dėl susidorojimo ar persekiojimo nekyla. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas tik pateikė savo subjektyvius paaiškinimus dėl neva galimo jo persekiojimo, tačiau nėra jokių objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti net ir prielaidą, kad valstybės institucijų pareigūnai turėtų tikslą persekioti pareiškėją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra jokių realiai egzistuojančių tam priežasčių. Jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas nenurodė. Jo nurodyti argumentai, faktai neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurių suteikiamas pabėgėlio statusas, t. y. dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie jo persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini) vertintini kaip nepagristi, o atsakovo išvada nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso šiuo aspektu yra teisėta ir pagrįsta.

8. Teismas pripažino, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, jam atsiradimą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti kad (duomenys neskelbtini) vykdomi asmenų, kurie (duomenys neskelbtini), persekiojimai. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų, jog pareiškėjas galėtų būti veikiamas vienu iš Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų, nenustatyta, todėl papildomos apsaugos suteikimas pareiškėjui nėra reikalingas. Pareiškėjas neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga.

9. (duomenys neskelbtini) Ginčijamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Sprendimo nepripažinus neteisėtu, atitinkamai skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjų prašymą išnagrinėti iš naujo taip pat negali būti tenkinamas.

III. 10. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti. Taip pat prašo, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Atsakovas ir teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal surinktą medžiagą pareiškėjui objektyvi grėsmė dėl susidorojimo ar persekiojimo nekyla. (duomenys neskelbtini).

10.2. Atsakovas, vertindamas pareiškėjų pasakojimus apie (duomenys neskelbtini), taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, tokiu būdu jiems užkrovė neproporcingą naštą pateikti neginčytinus netinkamo elgesio su jais pavojaus įrodymus. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui buvo pateikę papildomus paaiškinimus dėl atsakovo užfiksuotų neva esminių pasakojimų trūkumų. Pateikus papildomus paaiškinimus ir tokiu būdu pašalinus atsakovo nustatytus esminius prieštaravimus, pareiškėjams pateikus visus jų disponuojamus dokumentus, tokiu būdu bendradarbiaujant su atsakovu, jų pasakojimas apie patirtus (duomenys neskelbtini), remiantis abejonės privilegijos principu, turėjo būti pripažintas tikėtinu bei nustatytu.

10.3. Teismas ir atsakovas, nedisponuodami jokia kilmės valstybės informacija, nepagrįstai priėjo prie išvados, kad, (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 168 punktas įtvirtina Migracijos departamento pareigą parengti informacinio pobūdžio pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, atsižvelgiant į specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai kilo poreikis surinkti specifinę informaciją, atsižvelgus į pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, kadangi atsakovui nesurinkus informacijos apie asmenų (duomenys neskelbtini), nebuvo objektyvios galimybės įvertinti pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumą, (duomenys neskelbtini).

10.4. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apskritai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų (ne)pagrįstumo, selektyviai suteikdamas prioritetą atsakovo argumentacijai, tokiu būdu priimtas nepagrįstas ir neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Visi pareiškėjų nurodyti motyvai buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui teiktame skunde bei pakartoti posėdžio metu, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių esminę reikšmę turintys argumentai, patvirtinantys atsakovo priimto Sprendimo nepagrįstumą, teisme sprendime apskritai nevertinti (nutylėti), o tai turėjo esminės reikšmės nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą. Pabrėžia, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais pagrįstos teismo išvados, tinkamai pritaikius teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Pareiškėjai (jų atstovė) apeliaciniame skunde suformulavo prašymą, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

14. Pareiškėjai (jų atstovė) prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjams (jų atstovei) būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjų apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

V. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (15/6-3) 12PR-116 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

18. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsniais, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

19. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018).

21. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjų (pareiškėjo ir pareiškėjos) paaiškinimus, teiktus apklausų Migracijos departamente metu, ir pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu, kitą bylos (taip pat pateiktą Migracijos departamento užsieniečių bylų) medžiagą, konstatuoja, kad:

24.1. (duomenys neskelbtini).

24.2. (duomenys neskelbtini)

25. Taigi, atsižvelgiant į šios nutarties 24.1 ir 24.2 punktuose išdėstytus teiginius, konstatuotina, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

26. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti dar papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas Migracijos departamento buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tuo pagrindu prieitos pagrįstos dėl pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, šis Sprendimas neturi jokių esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atmetęs pareiškėjų skundą, t. y. skundo reikalavimus panaikinti ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. A. (A. A.), M. A. (M. A.), S. A. (S. A.), atstovaujamos įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., M. A. (M. A.), atstovaujamo įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., ir I. A., atstovaujamos įstatyminių atstovų tėvų A. A. ir M. A., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė