5052d336-b910-4bd7-ad95-e27ac6f41601 · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-1643-554/2016 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01397-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2.; 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 8 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Ingridai Bukantaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui - K. K. , atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų- atvirosios kolonijos, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5-6) ir skundo papildyme (b.l.

45) nurodė, jog jis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) buvo laikomas nuo 2010-06-03 iki 2012-12-14 8, 11 ir 1 bÅ«riuose nežmoniÅ¡komis, kankinančiomis sÄ lygomis. neužtikrinant teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos. Gyvenamojoje patalpoje buvo tamsu, gulint 1 aukÅ¡to lovose skaityti, raÅ¡yti buvo neįmanoma, trÅ«ko natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, o dirbtinis apÅ¡vietimas gadino akis. Ant sienų ir lubų nuo nuolatinės drėgmės buvo pelėsis ir grybelis.

Tokie veiksmai buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo LR Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Buvo pažeminta pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas, atsirado depresijos požymiai, buvo apsunkintas judėjimas ir užsiėmimas kitomis veiklomis, patyrė tiek emocinius, tiek sveikatos sutrikimus, atsirado nemiga. Nurodė, jog mano, kad senaties terminų Å¡iuo atveju nėra.Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN - AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b.l. 8-13) nurodė, jog tikslių duomenų, kiek nuteistųjų buvo konkrečiose gyvenamosios patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas, pateikti negali, tačiau nurodė, kad ne visada visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau. Nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN – AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, be to, pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo miegamosiose patalpose ir dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, bendruose masiniuose renginiuose, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose.

Nuteistieji miega nerakinamuose miegamuosiuose, patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai ir dirbtiniu apÅ¡vietimu. GyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Jeigu patalpos buvo netvarkingos (ant sienų ir lubų matėsi pelėsis ar kt.), reiÅ¡kia, kad buvo nevykdomas ar netinkamai vykdomas budėtojo darbas. Be to nuteistieji turi galimybę apie tai praneÅ¡ti bÅ«rio virÅ¡ininkui ar kitam administracijos atstovui. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nėra kreipęsis.

PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN - AK pareigÅ«nų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti patenkintas. PraÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo atstovas, apie posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ dalies patenkinamas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN - AK laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2012-12-14.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK pažeidžiant teisės aktais reglamentuotas įkalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2012-12-16. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, blogu apÅ¡vietimu ir t.t. momento.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ . SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2015-07-20 (b.l. 7). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2012-07-20, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 57 str.).

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog senaties terminas Å¡iuo atveju netaikytinas. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartyje administracinėje byloje   Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintinas ginčui Å¡ioje administracinėje byloje aktualus laikotarpis nuo 2012-07-21 iki 2012-12-14 (ABTÄ® 57 str.). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.

1. punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv.m.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-07-21 iki       2012-12-14 gyveno 1 bÅ«rio 14 brigadoje (b.l. 9, 39). Kadangi objektyvių duomenų apie PravieniÅ¡kių PN-AK konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma vertinamuoju laikotarpiu buvo pažeista, pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 1 bÅ«rio 4 brigadoje, kurioje jam teko 2,51 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 9, 39).PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog sÄ lygos gyvenamosiose patalpose neatitiko higienos normų – buvo tamsu, ant sienų buvo pelėsis ir grybelis. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Atsakovas nurodo, jog gyvenamosiose patalpose įrengta po 4 Å¡viestuvus su 60W lemputėmis, perdegusios lemputės nuolat keičiamos naujomis (b.l. 10).

PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodo, jog dirbtinis apÅ¡vietimas gadino akis, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl pablogėjusio regėjimo. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu patvirtinta gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarka (b.l. 16), kuria remiantis visos gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolė administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamose patalpose pagal administracijos sudarytÄ , patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamoje patalpoje grafikÄ . Tam tikslui nuteistieji buvo aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuodavo bÅ«rio virÅ¡ininkas. Taigi, pelėsis ant sienų galėjo atsirasti dėl netinkamo nuteistųjų pareigos valyti gyvenamÄ sias patalpas atlikimo, tačiau ne dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo apÅ¡vietimo ar pelėsių ant sienų bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ .

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Todėl pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo ir pelėsio ant sienų buvimo atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esanti Pravieniškių PN –AK Psichologinės tarnybos 2015-08-03 pažyma Nr. 73 (3)-416 (b.l.

27) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å¡iÄ tarnybÄ nėra kreipęsis. IÅ¡ pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos (b.l. 28-36) matyti, jog pareiÅ¡kėjas yra į gydytojus kreipęsis dėl parÅ¡alimo ligų, deÅ¡inės rankos skausmų. Vertintina, jog tokio pobÅ«džio sveikatos sutrikimai nėra susiję su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK. Spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN –AK poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN –AK laiko nežmoniÅ¡komis ir kankinančiomis.EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno netrumpÄ laiko tarpÄ (virÅ¡ 5 mėnesių), tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN-AK bendrosios sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjas nurodytÄ kalinimo laikÄ gyveno bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritorijÄ , taip pat galėjo sportuoti sporto aikÅ¡tynuose, sporto salėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina veikla (b.l. 19-26). Taigi, įvertinus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kÅ«rybine ar pan. veikla kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ . Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu.Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui kalint PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpius nuo 2012-07-21 iki 2012-12-14 buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista K. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo K. K. reikalavimÄ dėl 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

          Teisėjas                                                                                                Algis Markevičius