2019-02-13 Nr. AB-4143-3-62-3-02047-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-919-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02047-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas H. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas) 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į Marijampolės PN atsiliepimą nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. (skundo padavimo teismui dienos) kalėjo Marijampolės PN kamerų tipo patalpose, kuriose neįrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Dėl to prižiūrėtojus pareiškėjas turėjo kviesti daužydamas į duris šaukštais, lėkštėmis, puodukais ar kitais daiktais, tai kėlė pareiškėjui papildomų nepatogumų, žemino jo garbę ir orumą. Be to, tokiu būdu gadinamas įstaigos inventorius, už tai nuteistieji yra baudžiami.

3. Paaiškino, kad 2017 m. balandžio 24 d. ir 2017 m. birželio 9 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl kamerų tipo patalpose nesančių pareigūnų iškvietimo mygtukų. Atsakymuose į jo skundus Marijampolės PN nurodė, jog prižiūrėtojų iškvietimo mygtukai buvo suprojektuoti, tačiau jie sistemingai gadinami nuteistųjų. Pareiškėjo nuomone, tokie mygtukai apskritai nebuvo įrengti, nes kamerose, kuriose jis kalėjo, nėra net jų buvimo požymių, be to, jis neturi atsakyti už kitų nuteistųjų padarytus pažeidimus ir dėl to patirti neigiamų pasekmių.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN, ignoruodamas jo skundus, nesiėmė priemonių įrengti kamerų tipo patalpas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus (t. y. įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukų), tokiu būdu sukėlė pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurie pasireiškė nepasitikėjimu valdžia, institucijomis, depresija, jis jaučiasi bejėgis, dažnai kyla noras nusižudyti ar susižaloti, lankosi pas psichologus. Padarytą neturtinę žalą vertino 400 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 11 d. atvykęs į Marijampolės PN buvo patalpintas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 6, 2017 m. liepos 21 d. 15 parų perkeltas į kamerą Nr. 17, 2017 m. rugsėjo 15 d. - 10 parų uždarytas į kamerą Nr. 15 ir nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. - 6 mėnesiams perkeltas į kamerą Nr. 20. Tvirtino, kad Marijampolės PN yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Specialusis projektas“ 2003 metais parengė Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus techninio projekto sprendinį, kuriame sužymėti pavojaus mygtukai, iškvietimo mygtukai ir kt. Projekto baudos izoliatoriaus 1, 2, ir 3 aukštų schemose nurodyta, kur buvo įrengiami minėti objektai.

7. Pažymėjo, kad nuteistieji piktybiškai ir sistemingai prižiūrėtojų iškvietimo mygtukus gadina. Marijampolės PN stengiasi sutvarkyti gedimus, atsižvelgiant į turimas lėšas, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai nuolat funkcionuotų. Duomenų apie iškvietimo mygtukų gedimus neturi, nes jie buvo taisomi ne specializuotų įmonių, o Marijampolės PN darbuotojo. Kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje nuolat budi pareigūnai, kurie kontroliuoja kamerose esamą situaciją, kilus pavojui, pareigūnai nedelsiant į tai reaguoja.

8. Nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN Psichologinėje tarnyboje lankėsi dėl jam paskirtos individualios reabilitacijos programos, iki skundo padavimo teismui dienos į šią tarnybą dėl iškvietimo mygtukų nebuvo kreipęsis. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, t. y. sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Mariaus Renkės skundo dalį ir pripažino, kad buvo pažeista H. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės PN sąlygas, reikalavimą dėl 400 Eur neturtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN pareigūnų veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. jį kalinant kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų.

11. Teismas nurodė, kad Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemą, kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti įrengta pareigūnų iškvietimo sistema.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas aplinkybę, kad iškvietimo sistema buvo įrengta 2003 metais grindžia Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus 2003 m. techniniu projektu, kurio schemose esančiose kamerose pažymėti iškvietimo mygtukai, tačiau nepateikė duomenų apie šio projektinio sprendinio įgyvendinimą (pvz. sutarčių dėl šios sistemos įrengimo darbų atlikimo, darbų priėmimo - perdavimo aktų, apmokėjimo už atliktus darbus dokumentų), todėl atsakovo pateikti įrodymai, jog pareigūnų iškvietimo sistema buvo suprojektuota, nepatvirtina fakto, kad ji realiai buvo įrengta. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie pareigūnų iškvietimo mygtukų remontą, nepateikta kitų atsakovo dispozicijoje esančių šią aplinkybę galinčių įrodyti duomenų (pvz., kamerų tipo patalpų nuotraukų).

13. Teismo sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, jog Marijampolės PN kamerų tipo patalpose buvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareigūnų iškvietimo sistema kamerose privalo būti įrengta bei veikti, nagrinėjamu atveju konstatavo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto pažeidimą.

14. Teismas, vertindamas nustatytą pažeidimą neturtinės žalos pareiškėjui padarymo aspektu, pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar išgyvenimų. Nagrinėjamu atveju šį pažeidimą pareiškėjas siejo su patirtais nepatogumais, kviečiant pareigūnus turimais indais ar kitais daiktais, orumo pažeminimu, nepasitikėjimu valdžia, institucijomis, depresija, bejėgiškumo jausmu, kylančiu noru nusižudyti, žalotis, tvirtino, kad dėl šio pažeidimo dažnai lankėsi pas psichologą.

15. Teismas nurodė, kad iš Marijampolės PN Psichologinės tarnybos vyresniosios specialistės pažymų matyti, jog pareiškėjas kartą per savaitę lankė individualią reabilitacijos programą „Tik tu ir Aš“, kurios metu siekė koreguoti nusikalstamą elgesį bei sumažinti pakartotinio nusikalstamumo tikimybę. Kitais su programa nesusijusiais klausimais diskutuota nebuvo, dėl gyvenimo sąlygų kamerų tipo patalpose nesikreipė. Pirmą kartą dėl kamerų tipo patalpose esančio iškvietimo mygtuko kreipėsi 2017 m. spalio 26 d. individualios konsultacijos metu, t. y. jau po skundo padavimo teismui. Taigi ginčui aktualiu metu pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl kamerose neįrengtų pareigūnų iškvietimo mygtukų sukeltų psichinės sveikatos sutrikimų nesikreipė, todėl teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei sveikatai.

16. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į Marijampolės PN dėl šio pažeidimo pašalinimo, sprendė, jog pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, nesant įrodymų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, atsižvelgdamas į pakankamai aktyvią pareiškėjo gynybinę poziciją (rašant skundus ir prašymus atsakovui), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojo jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas (tuo aspektu, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas) pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas H. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje netenkintas reikalavimas priteisti neturtinę žalą, ir priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Įpareigoti Marijampolės PN administraciją įdiegti uždarosios zonos kamerų tipo patalpose pareigūnų iškvietimo mygtukus.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN dėl pažeidimo, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami, atsakovas nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų pažeidimui pašalinti ir įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą ir mygtukus. Kadangi Marijampolės PN administracijos veiksmai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, žemino orumą, todėl, pareiškėjo nuomone, jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pažymi, kad iki šiol vartoja vaistus nuo nemigos, depresijos, lankosi pas psichiatrą.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

21. Nurodo, kad byloje yra pateikti visi dokumentai ir įrodymai, susiję su pareiškėjo keliamu ginču. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir ovjektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Byloje pateikti įrodymai atspindi atsakovo poziciją, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildomus duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. kamerose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai, tokiu būdu atsakovas pažeidė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau apsiribojo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas priteisti jam neturtinę žalą pinigais, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos pinigais, kadangi jis iki šiol vartoja vaistus nuo depresijos, nemigos, lankosi pas psichiatrą. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo įpareigoti atsakovą įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, t. y. kelia reikalavimą, kurio nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui paduotame skunde. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, t. y. išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribų, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Marijampolės PN įrengti kamerų tipo patalpose pareigūnų iškvietimo mygtukus nenagrinėtinas.

28. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą tik dėl pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teismo nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent pareigūnų iškvietimų mygtukų neįrengimas kamerų tipo patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sukėlė jam konkrečius neigiamus padarinius, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, intensyvumą, pobūdį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgdama į šiuo metu aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose ir analogiškose bylose ir taikydama ją nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu laikytinas teisinga ir pagrįsta satisfakcija pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui jo prašomos neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė