2013-07-02 Nr. AB-3731-3-64-3-00391-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-639/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00391-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 38. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aidma“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aidma“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinei policijos nuovadai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Aidma“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Aidma“) su skundu (b. l. 2-10) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados (toliau – ir atsakovas) viršininko 2012 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 40-44-6-G-305 „Taikyti UAB „Aidma“ ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam skirta 500 Lt bauda, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2012 m. vasario 14 d. jam buvo surašytas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimo protokolas Nr. 40-44-6-G-949 ir skundžiamu Nutarimu skirta 500 Lt bauda. Skundžiamas Nutarimas priimtas nustačius, kad 2012 m. vasario 8 d. 22.47 val. UAB „Aidma“ priklausančioje degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, buvo parduotas vienas butelis 2 litrų talpos alkoholinio alaus „Blindos Ekstra“ 5,0 laipsnių stiprumo, taip pat 2012 m. vasario 8 d. 22.48 val. buvo parduotas vienas butelis 200 ml. talpos alkoholinio gėrimo trauktinė „Žalios devynerios“ 35 laipsnių stiprumo 15,99 Lt vertės. Minėti alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje, „Žalios devynerios“ buvo išpilstytas po truputį į taures. Parduotam alui išduotas 2012 m. vasario 8 d. kasos kvitas Nr. 00055046 (LF LH 00000010CDF9), suma už parduotą alų 5,49 Lt. Parduotai trauktinei „Žalios devynerios“ išduotas 2012 m. vasario 8 d. kasos kvitas Nr. 00055047 (LF LH 00000010CDF9), suma už parduotą trauktinę 15,99 Lt. Nurodė, jog 2001 m. gruodžio 14 d. UAB „Aidma“ (perregistruota 2002 m. gruodžio 14 d.) išduotoje licencijoje Nr. 1-169 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nurodytas alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – gerti ten pat ir išsinešti. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimams (AKĮ 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1911) stacionariose degalinėse galima tik mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, nesuteikiant teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku (nuo 22 val. iki 8 val.).

Pareiškėjas pažymėjo, jog jis pakankamai ilgą laiką dirba viešojo maitinimo organizavimo srityje ir visą laiką manė, kad atitinka visus AKĮ keliamus reikalavimus pagal Šiaulių miesto savivaldybės išduotą licenciją tokiai veiklai. Pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą su paklausimais ir manė, jog jo veikla yra vykdoma tinkamai. Iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento gavo atsakymą, kad pareiškėjui pagal turimą licenciją užsiimti viešojo maitinimo veikla ir prekiauti alkoholiniais gėrimais vietoje, ne išsinešimui, leidžiama. Papildomai buvo instruktuoti darbuotojai apie veiklos skirtumus – degalinės ir viešojo maitinimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas vertina, kad nurodytu adresu yra degalinė, tačiau pastatas yra adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir tuo adresu teikiamos ir kitos paslaugos – automobilių aptarnavimas, plovimas, viešasis maitinimas. Manė, jog atsakovas nors rėmėsi valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) duomenimis, bet nevertino, kad visi veiksmai, licencijos, formalūs ir neformalūs dalykai atitinka viešojo maitinimo veiklą. Atsakovas netyrė, ar UAB „Aidma“ prekiavo per viešojo maitinimo vietą, nors licencijoje parašyta – kavinė.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas priimdamas skundžiamą Nutarimą padarė procesinių pažeidimų, susijusių su teisės į kvalifikuotą teisinę pagalbą neužtikrinimu, visapusišku bylos svarbių aplinkybių ištyrimu. Pabrėžė, jog atsakovas buvo susidaręs išankstinę poziciją nubausti pareiškėją, todėl netyrė teisingai visų bylos aplinkybių. Be to, buvo praleisti patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai taikant ekonominę sankciją, abejonių pareiškėjui kelia ir skundžiamo Nutarimo išsiuntimo jam terminai.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinė policijos nuovada atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 44-45) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo nurodytas pažeidimas padarytas pasikeitus AKĮ, nes nuo 2012 m. sausio 1 d. stacionariose degalinėse alkoholiniais gėrimais galima prekiauti tik mažmenine prekyba, t. y. nuo 8 val. iki 22 val. Alkoholis buvo parduotas po 22 val. Pažeidimą nustatė specialistai E. G. ir N. K., o skundžiamas Nutarimas buvo priimtas vėliau, kai buvo surinkta visa medžiaga. UAB „Aidma“ direktorius savo iniciatyva kreipėsi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą dėl išaiškinimo, tačiau atsakovas peržiūrėjęs užklausimą rado, kad ne visi duomenys buvo nurodyti, todėl pateikė savo užklausimą ir gavo atsakymą, kad UAB „Aidma“ gali prekiauti nuo 8 val. iki 22 val. alkoholiu tik išsinešimui. Pabrėžė, jog UAB „Aidma“ direktorius lankėsi pas pareigūnus, fiksavusius pažeidimą, pas Šiaulių miesto policijos komisariato viršininką R. Š.. Skundžiamo Nutarimo priėmimo procesas buvo ilgas.

Nurodė, jog pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiniais gėrimais po 22 val., nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti AKĮ numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, tokiu būdu pažeidė AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto reikalavimus.

Nurodė, jog pareiškėjo atstovas atvyko į bylos nagrinėjimą ir reiškė daug prašymų. Atsakovo nuomone, tokiais veiksmais buvo stengiamasi praleisti nustatytą mėnesio terminą bylai išnagrinėti. Pabrėžė, jog posėdžio dieną – 2012 m. kovo 6 d. – UAB „Aidma“ atstovas paprašė padaryti medžiagos kopiją, ką atsakovas ir padarė ir medžiagos kopiją nuvežė į UAB „Aidma“, darė kitas nuolaidas, kad byla būtų išnagrinėta, o ir visi klausimai išsiaiškinti. Nurodė, jog tuo metu, kai atsakovas nurodė, kad yra priimamas Nutarimas skirti pareiškėjui ekonominę sankciją, UAB „Aidma“ direktorius išėjo iš kabineto ir vėl atėjęs atnešė prašymus. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo ribojama, jis priimtą Nutarimą išsiuntė nustatyta tvarka ir terminais.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu (b. l. 95-98) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aidma“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, jog administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nutarimo, kuriuo UAB „Aidma“ skirta 500 Lt ekonominė sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo ir proceso šalys neginčija faktinės aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti po 22 val.

Teismas pažymėjo, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas–degalinė, nuosavybės teise priklausantis UAB „Aidma“. Šiuo adresu yra įregistruoti ir kiti statiniai: dujų degalinė, kiemo statiniai, kiti statiniai, tačiau kavinės pastato degalinėje nėra įregistruota. Remdamasis tuo teismas sprendė, jog šiuo adresu yra stacionari degalinė, turinti licenciją Nr. 1-169 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais su numatytu alkoholinių gėrimų pardavimo būdu – gerti ten pat ir išsinešti, laikas – visą parą. Iš 2010 m. birželio 28 d. Šiaulių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduoto Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo Nr. 176 matyti, kad UAB „Aidma“ parduotuvėje–degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, turi teisę verstis maisto tvarkymu, nurodytos leidžiamos ekonominės veiklos rūšys.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus AKĮ 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1911, šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad alkoholiniais gėrimais prekiauti leidžiama stacionariose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte numatyta, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 val. iki 8 val. mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiose prekybos vietose, kuriuose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams. Stacionariose degalinėse galima tik mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, nesuteikiant teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku (nuo 22 val. iki 8 val.).

Teismas pabrėžė, jog AKĮ yra specialus įstatymas, todėl ginčo atveju reikia juo vadovautis. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 punktas nustato, kad licencijų turėtojai privalo laikytis AKĮ ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių prekybos alkoholio produktais tvarką. Teismo nuomone, nuo 2012 m. sausio 1 d.

įsigaliojus AKĮ 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1911, stacionariose degalinėse, tarp jų ir UAB „Aidma“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, galima tik mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, nesuteikiant teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku (nuo 22 val. iki 8 val.). Teismas nurodė, jog pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiniais gėrimais po 22 val., nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti AKĮ numatytos imperatyvios pareigos vykdymo ir pažeidė AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto reikalavimus.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo atstovų nurodymas, kad atsakovas priimdamas skundžiamą Nutarimą padarė procesinių pažeidimų, neužtikrindamas pareiškėjui teisės į kvalifikuotą teisinę pagalbą, visapusiškai neištirdamas svarbių bylos aplinkybių, buvo ištaisyti teismo posėdžio metu. Nurodė, jog medžiagoje surinkti visi tokio pažeidimo įrodymai, ekonominę sankciją taikė tam įgaliota institucija, paskirta minimali 500 Lt sankcija, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį, kuri nėra per griežta. Teismas nurodė, jog priimant Nutarimą buvo tinkamai įvertinti visi surinkti įrodymai, Nutarimo priėmimo ir išsiuntimo terminai nebuvo nepažeisti.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog jis nevertina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atsakymo UAB „Aidma“, nes UAB „Aidma“ kreipdamasis į departamentą nurodė ne visas esmines aplinkybes, t. y. nenurodė, kad kavinė yra degalinės patalpose. Teismas pritarė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. kovo 5 d. raštui Nr. S-(4.3-3)-737, kad UAB „Aidma“ degalinėje, įrengtoje kavinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gali prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 8 val. iki 22 val. ir tik išsinešimui.

Teismas, remdamasis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo naudai, netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Aidma“ apeliaciniu skundu (b. l. 104-109) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo licencijos teisinio statuso, t. y. kad licencija yra išduota degalinei, o ne kavinei, vadovaudamasis VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuose tokio pobūdžio juridiniai faktai ir jų pasikeitimai laike neregistruojami.

Pareiškėjas sutinka, kad Nekilnojamojo turto registre registruojant statinį yra identifikuojama tiesioginė (specifinė) statinio paskirtis, tačiau nurodo, jog jokiame teisės akte nėra numatyta draudimo ūkio subjektams tokiame pastate vykdyti ir kitokio pobūdžio ūkinę komercinę veiklą nei yra tiesioginė pastato paskirtis. Nurodo, jog, jeigu tame pačiame pastate be pagrindinės ūkinės komercinės veiklos (šiuo atveju naftos produktų prekybos per degalinę) yra papildomai vykdoma ir kita gretutinė ūkinė veikla (bylos atveju buvo ir yra vykdoma viešojo maitinimo veikla kavinėje), tai nereiškia, jog šiai gretutinei veiklai automatiškai taikytinas tas prekybos alkoholiniais gėrimais teisinis režimas, kuris yra nustatytas prekybai alkoholiniais gėrimais vykdant pagrindę ūkinę komercinę veiklą, t. y. degalinės veiklą.

Pareiškėjo nuomone, kiekvienai iš ūkio subjekto vykdomų veiklų AKĮ nustato atskirą ir iš esmės savarankišką teisinį režimą, kurio ūkio subjektas privalo laikytis. Alkoholio prekybai degalinėje taikytinas teisinis režimas, įtvirtintas AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostatose, o alkoholio prekybai kavinėje, t. y. stacionarioje viešojo maitinimo vietoje, taikomos AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatos. Šiose nuostatose numatoma, jog viešojo maitinimo vietose, kurios turi licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, leidžiama jais prekiauti ir po 22 val.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui licencija buvo išduota prekybai kavinėje (AKĮ 2 str. 24 ir 26 p., Taisyklių 9.6 p.). Taisyklių 9.6 punkte numatyta, kad viešojo maitinimo vieta – tai laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje yra ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Tokius reikalavimus atitinkanti kavinė ir yra įrengta adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir jai yra išduota licencija Nr. 1-169, tariamo pažeidimo fiksavimo metu suteikusi teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje ir geriant vietoje po 22 val.

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylą pateiktų jo įrodymų, patvirtinančių, kad prekyba alkoholiu po 22 val. vykdyta per viešojo maitinimo vietą ne fiktyviai, t. y. kavinės patalpų, kuriose gausu lankytojų, fotonuotraukų, vidinę tvarką įmonėje nustatančių direktoriaus įsakymų, UAB „Aidma” prekybos alkoholiniais gėrimais kainodaros principų, nustatančių didesnes kainas alkoholiui, jei jis vartotojų įsigyjamas po 22 val. Teismas sprendime nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmetė ir jais nesivadovavo.

Teismas nemotyvavo padarytos išvados, jog nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus AKĮ 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui stacionariose degalinėse, tarp jų ir UAB „Aidma” degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, galima tik mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, nesuteikiant teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku (nuo 22 val. iki 8 val.). Nurodo, jog pareiškėjas skunde išdėstė argumentus, jog AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijos pakeitimuose, įsigaliojusiuose nuo 2012 m. sausio 1 d., nebuvo įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinių patalpose įrengtose viešojo maitinimo vietose, o atitinkamai 18 straipsnio 3 dalies 11 punktas nuo 2012 m. sausio 1 d. apimtimi nebuvo keistas, tačiau teismas sprendime dėl to nepasisakė.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai AKĮ vertino kaip specialųjį įstatymą. Pareiškėjo nuomone, bendrosios taisyklės yra įtvirtintos AKĮ, o specialiosios – poįstatyminiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Taisyklėse. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi tik AKĮ ir neįvertino Taisyklių 9.6 punkte numatyto reguliavimo.

Pareiškėjas pabrėžia, jog jam skundžiamas Nutarimas buvo išsiųstas praleidus terminus, t. y. 2012 m. kovo 10 d.

Nurodo, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė, jis veikė pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento išaiškinimus dėl prekybos alkoholiu nuo 2012 m. sausio 1 d. pagal turimą licenciją, tačiau teismas šio argumento neanalizavo. Pareiškėjo teigimu, jis neturėjo pagrindo savo veikloje nesivadovauti konkrečiai jam adresuotomis rekomendacijomis. Teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui neatskleidė visos informacijos, t. y. neatskleidė, kad kavinė yra degalinės patalpose, nes ši informacija yra viešai prieinama ne tik iš valstybinių registrų, bet ir de facto žinoma daugumai žmonių, nes degalinės su prekės ženklu „Aidma” yra įrengtos ne viename Lietuvos mieste ir yra lengvai pastebimos bei identifikuojamos.

Pareiškėjas teigia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnio 1 dalis, kadangi jam buvo atsiųstas pirmosios instancijos teismo sprendimo egzempliorius pasirašytas tik posėdžiui pirmininkavusios teisėjos L. K. parašu.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinė policijos nuovada atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 120-121) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, jog 2009 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakyme Nr. 1-37 „Dėl degalinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Įsakymas) yra pateiktos sąvokos: degalinė – statiniai ir/ar įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta degalams, SND, SGD priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus, kilnojamąsias talpyklas ir/ar balionus. Degalinės teritorija – žemės sklypas, kurio ribos nustatytos degalinės detaliajame plane, parengtame pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Atsakovo teigimu, iš nurodytų sąvokų matyti, kad degalinė tai nėra vien patalpa, o visas kompleksas įvairių įrenginių, apimančių ir pačią degalinės teritoriją. Jeigu šioje degalinės teritorijoje vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, tai turi būti laikomasi AKĮ reikalavimų, todėl stacionarioje degalinėje gali būti vykdoma tik mažmeninė prekyba, t. y. alkoholinius gėrimus galima parduoti tik nuo 8 val. iki 22 val. ir be teisės juos vartoti vietoje. Laikotarpiu nuo 22 val. iki 8 val. prekyba alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse draudžiama imperatyviai bet kokiu pardavimo būdu.

Pabrėžia, jog Nekilnojamos turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose yra įregistruotas pastatas – degalinė, ir tai įrodo, kad minėtu adresu yra stacionari degalinė, turinti leidimą (licenciją Nr. 549 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais su numatytu alkoholinių gėrimų pardavimo būdu – vartoti vietoje ir išsinešti) vykdyti papildomas viešojo maitinimo paslaugas, tačiau nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus AKĮ 18 straipsnio l dalies l punkto pakeitimams (AKĮ 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1911) stacionariose degalinėse galima tik mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, nesuteikiant teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku (nuo 22 val. iki 8 val.).

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo įvykdytas pažeidimas nustatytas 2012 m. vasario 8 d., skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2012 m. kovo 6 d., atsakovo jis buvo išsiųstas 2012 m. kovo 7 d., todėl terminai, numatyti AKĮ, nebuvo pažeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados viršininko 2012 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 40-44-6-G-305 „Taikyti UAB „Aidma“ ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo pareiškėjui skirta 500 Lt ekonominė sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reglamentavimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taip pat pažeidė proceso teisės normas, dėl to skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.

Pasisakydama dėl pirmojo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pareiškėjo licencijos teisinio statuso, t. y. vadovaudamasis VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuose tokio pobūdžio juridiniai faktai ir jų pasikeitimai laike neregistruojami, nepagrįstai nusprendė, kad licencija išduota degalinei, o ne kavinei, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) nurodoma, kad alkoholiniais gėrimais prekiauti leidžiama stacionariose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariose viešojo maitinimo vietose, stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte numatyta, kad prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 val. iki 8 val. mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiose prekybos vietose, kuriuose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams. To paties įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Teisėjų kolegija, sisteminiu, lyginamuoju ir teleologiniu metodais aiškindama AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto nuostatas, atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojus naujai AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijai, stacionariosios degalinės turi teisę paduoti alkoholinius gėrimus tik vykdydamos mažmeninės prekybos veiklą. Teisėjų kolegija mano, kad tokia AKĮ teisės normų formuluotė suponuoja draudimą stacionarioms degalinėms prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 ir 8 valandos. Tokį teisės normų aiškinimą patvirtina AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys („alkoholiniais gėrimais prekiauti leidžiama stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą ...“), taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas, kuriame inter alia nurodoma, kad projektu siekiama užkirsti kelią prekybai alkoholiniais gėrimais degalinėse po 22 val., nurodyta, kad stacionariose degalinėse galima prekiauti alkoholiniais gėrimais tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą, t.y. degalinėms, kaip ir kitoms parduotuvėms, yra taikomas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas. Įstatymo projekte už šios nuostatos pažeidimus įmonėms siūlyta nustatyti atitinkamas ekonomines sankcijas.

Pastebėtina tai, kad AKĮ savo nuostatomis draudžia stacionariose degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos, tačiau pats AKĮ neapbrėžia, kas patenka į degalinės sąvoką. 2009 m. balandžio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-37 „Dėl degalinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriame įtvirtintos tokios sąvokos: degalinė – statiniai ir (ar) įrenginiai ir specialiai įrengta teritorija, skirta degalams, SND, SGD priimti, laikyti, perpilti į kelių transporto priemonės kuro bakus, kilnojamąsias talpyklas ir (ar) balionus; degalinės teritorija – žemės sklypas, kurio ribos nustatytos degalinės detaliajame plane, parengtame pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Kadangi nei Alkoholio kontrolės įstatymas, nei kitas teisės aktas degalinės teritorijos sąvokos neapibrėžia, o teisėjų kolegija neįžvelgia galimo neatitikimo aukštesnės galios teisiniam reguliavimui, laikytina, kad Įsakyme pateiktos sąvokos yra tinkamos ir taikytinos šio ginčo sprendimui. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus darytina išvada, jog nuo 2012 m. sausio 1 dienos įsigaliojo draudimas stacionariose degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos.

Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis konstatuotina, kad adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, yra įregistruotas pastatas – degalinė. Atsižvelgdama į nurodytą šiam ginčui taikytiną reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu aiškinimu, jog remiantis inter alia Įsakyme nurodytomis sąvokomis, galima spręsti, kad degalinė nėra vienas pastatas ar patalpa, o yra visas kompleksas įrenginių, apimančių ir pačią degalinės teritoriją, kas ir nurodoma degalinės detaliajame plane. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad šiuo adresu yra stacionari degalinė, turinti licenciją Nr. 1-169 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurioje numatytas alkoholinių gėrimų pardavimo būdas – gerti vietoje ir išsinešti, o laikas – visą parą.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad licencija pareiškėjui buvo išduota iki 2012 m. sausio 1 d., t. y. dar prieš įsigaliojant AKĮ 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1911. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nurodomo Vyriausybės nutarimo redakcija, galiojusi ginčo metu buvo priimta ankčiau nei buvo priimtos pirmiau minėtos AKĮ pataisos. Taigi, šiuo atveju AKĮ nuostatos laikytinos ir lex specialis, be to, jos buvo priimtos vėliau nei 2004 m. gegužės 20 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 618, todėl yra lex posterior. Taigi anksčiau teisėtai vykdęs savo veiklą pagal turimą licenciją pareiškėjas, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kaip licencijos mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais turėtojas turi pareigą laikytis naujai priimtų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, jog nurodytu adresu veikia degalinė ir Alkoholio kontrolės įstatymu, kaip specialiuoju įstatymu, pareiškėjui apribota teisė užsiimti tam tikra ūkine-komercine veikla. Prekybos alkoholiniais gėrimais tam tikru laiku, t. y. nuo 22 iki 8 valandos ribojimas yra vienas iš įstatymu numatytų ūkinės-komercinės veiklos ribojimo būdų siekiant įgyvendinti vieną iš AKĮ tikslų – mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.

Pasisakydama dėl apelianto argumento, kad jis elgėsi apdairiai ir atidžiai bei siekė laikytis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad gautos rekomendacijos iš Departamento negalėjo būti laikomos tinkamomis ir pakankamomis, nes, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliantas, siekdamas gauti konsultaciją, pateikė neišsamius duomenis apie savo vykdomą ūkinę-komercinę veiklą. Be to, Departamentas neturi teisės autentiškai aiškinti AKĮ nuostatų, toks išaiškinimas teismo ir kitų subjektų neįpareigoja.

Atsakydama į apelianto argumentą dėl proceso teisės normų pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės pažeidimas buvo užfiksuotas 2012 m. vasario 8 d., o nutarimas priimtas 2012 m. kovo 6 d., taigi nebuvo pažeistas AKĮ 35 straipsio 2 dalyje numatytas vieno mėnesio pažeidimo nagrinėjimo terminas. AKĮ 39 straipsnio 3 dalyje numatyto 2 dienų išsiuntimo termino sieti su nutarimo priėmimo terminu pagrindo nėra, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šio nutarimo išsiuntimo termino pažeidimas negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, savaime lemiančiu nutarimo neteisėtumą. Vertindama byloje pateiktus duomenis ir atsižvelgdama į ginčo šalių elgesį tiek iki Nutarimo priėmimo, tiek po jo, bei į tai, kad visus procesinius klausimus dėl Nutarimo priėmimo procedūrų teisingai ir pagrįstai išsprendė pirmosios instancijos teismas posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl procesinių teisių pažeidimų ir ribojimų kaip nepagrįstus.

Pažymėtina ir tai, kad byloje esantis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pasirašytas visų trijų teisėjų kolegijos narių, o bylos šalims buvo siunčiamas šio sprendimo nuorašas, kuris pagal ABTĮ nuostatas neprivalo būti pasirašytas visų teisėjų kolegijos narių. Dėl šios priežasties šis apelianto argumentas taip pat atmestinas.

Atsakydama į apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas ne visiškai ir neišsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus bei ne dėl visų jų išsamiai pasisakė, teisėjų kolegija nurodo, kad teismo priimamo sprendimo motyvavimo pareiga nereiškia, kad turi būti išsamiai ir atskirai atsakyta į kiekvieną šalių pateikiamą argumentą, jeigu teismas mano, kad bendro visumos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo pakanka priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tai reiškia, kad teismas neprivalo vertinti tų aplinkybių, kurios teisėjų kolegijos nuomone nedaro įtakos teisingam ginčo išsprendimui, tad atsakydama į apelianto skunde nurodytą argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jo pateiktų įrodymų, kad prekyba alkoholiu po 22 val. vykdyta per viešojo maitinimo vietą ne fiktyviai (klientų nuotraukos, direktoriaus įsakymai, prekybos alkoholiniais gėrimais kainodaros principai) nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad prekyba buvo vykdoma po 22 valandos ir pareiškėjo valdomos degalinės patalpose, tačiau sprendžiamas ginčas kilo būtent dėl to, ar apeliantas, įsigaliojus naujai AKĮ redakcijai, turėjo tokią teisę. Nusprendus, jog pareiškėjas prekiavo alkoholiniais gėrimais stacionarioje degalinėje po 22 valandos, šie pareiškėjo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Taigi šis apelianto argumentas taip pat atmestinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Aidma“ apeliacinį skundą atmesti

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis