2018-02-28 Nr. AB-4009-3-61-3-00238-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3411-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00238-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovui Lietuvos valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) (toliau kartu – ir pareiškėjai) 2016 m. sausio 18 d. teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 03-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014–2015 metų investicijų“ pakeitimo ir 2005–2015 metų investicijų derinimo“ Nr. 03-671 (toliau – ir Nutarimas) 2 punktą.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Nutarimo 2 punktu Komisija nutarė suderinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ 2005–2015 m. investicijas „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas“. Nutarimo 2 punktas priimtas nesivadovaujant teisės aktais, juos taikant formaliai, taip pat tinkamai nepagrindžiant sprendimo priėmimo pagrindo ir Komisijai viršijant savo kompetenciją. Ginčo investicijos neatitiko teisės aktuose nustatytų investicijų derinimo kriterijų, todėl negalėjo būti suderintos. Teisės aktai nenumatė privalomo šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimo, t. y. sistema nebuvo būtina, sistemos atliekamos operacijos (apskaitos prietaisų duomenų nuskaitymas) galėjo būti vykdomos ir neatliekant investicijų. Ginčo investicijų suderinimas nepagrįstai padidins šilumos kainas vartotojams, t. y. vartotojai per šilumos kainas turės mokėti už neatsiperkančias ir iš esmės nebūtinas teisės aktus atitinkančiai šilumos tiekimo veiklai šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas.

3. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, jog Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius 2015 m. gruodžio 10 d. pažymoje Nr. 05-453 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2005–2016 metų investicijų“ (toliau – ir Pažyma) padarė išvadą, kad investicijos į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimą neatitiko Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos apraše, patvirtintame Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 (2015 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. O3-252 redakcija) (toliau – ir Investicijų derinimo aprašas), nustatytų investicijų derinimo kriterijų, t. y. neatsipirko (atsipirkimo laikotarpis ilgesnis nei 10 m. įrangos tarnavimo laikotarpis), neturėjo socialinės naudos, didino šilumos kainą. Komisija suderino ginčo investicijas neatsižvelgdama į Pažymos išvadas ir nenurodydama konkretaus tokio sprendimo priėmimo pagrindo. Nutarime kaip pagrindas nurodytas Investicijų derinimo aprašas, tačiau konkrečios šio teisės akto nuostatos neįvardytos. Nutarimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir pažeidė šiame įstatyme įtvirtintus teisėtumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti principus. Komisijos 2015 m. gruodžio 17 d. posėdyje, svarstant Nutarimo priėmimo klausimą, nebuvo nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis, investicijos į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimą buvo privalomos atlikti ir pagal kokias investicijų derinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas minėtos investicijos galėjo būti derinamos, taip pat nepaneigtas Pažymoje pateiktas įvertinimas.

4. Pareiškėjai pabrėžė, jog Nutarimo 2 punktas nepagrįstai didino šilumos kainą ir pažeidė vartotojų interesus. Dėl Nutarimo 2 punkto neteisėtumo nebus sudaromos teisės aktais nustatytos prielaidos efektyviai šilumos tiekimo veiklai ir nebus užtikrintas šilumos tiekimas vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Be to, investicijos į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimą ankstesniais Komisijos sprendimais buvo nederinamos dėl tokių pačių priežasčių, kaip nurodytosios Pažymoje, todėl, iš esmės nepasikeitus minėtų investicijų atlikimo aplinkybėms bei UAB „Vilniaus energija“ teiktiems duomenims investicijų suderinimui, Nutarimo 2 punktu suderindama ginčo investicijas Komisija nesilaikė ankstesnės savo praktikos.

5. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas akcentavo, kad Nutarimo preambulėje aiškiai nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis ir Investicijų derinimo aprašas. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsniu ir Savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 1-962 patvirtinto Investicijų į šilumos ūkį planų derinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Investicijų planų derinimo aprašas) 13 punktu, Komisijai teikiama derinti tik tokia investicija, kurios poreikį tos savivaldybės šilumos ūkiui yra patvirtinusi atitinkamos savivaldybės taryba. Nagrinėjamu atveju ginčo investicijos buvo suderintos Savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1-1181 „Dėl pritarimo UAB „Vilniaus energija“ 2009–2013 metų investicijų planui“ ir 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-1366 „Dėl susitarimo prie 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir Dalkia patvirtinimo“. Pateiktus investicijų projektus Komisija vertina atsižvelgdama į kelis skirtingo pobūdžio kriterijus: projekto socialinius, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo aspektus, finansinį projekto pagrindimą ir ekonominį projekto vertinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, ekonominio ir politinio tikslingumo kategorijų administraciniai teismai nevertina.

7. Atsakovas paaiškino, jog Komisija derina energetikos įmonių investicijas atsižvelgdama į kriterijus, nurodytus Investicijų derinimo aprašo 1 priede ‚,Energetikos įmonės investicijų vertinimo kriterijai“. Pagal Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-47 (2015 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. O3-454 redakcija) (toliau – ir Darbo reglamentas), 59, 60, 77, 78 punktus, Komisijos posėdžiui teikiamą medžiagą sudaro ne tik nutarimo projektas, atitinkamo struktūrinio padalinio pažyma, bet ir posėdžio eiga (pvz., dalyvių pasisakymai). 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdyje, kurio metu svarstyta dėl ginčo investicijų derinimo, buvo pristatyta Pažyma, tačiau Komisijos narys D. B., nesutikdamas su Pažymoje išdėstytu siūlymu, pateikė atskirąją nuomonę bei pasiūlė papildyti Pažymoje pateiktą Nutarimo projektą 2 punktu. Komisijos nariams V. V. ir V. S. pritarus, Nutarimas buvo priimtas trijų Komisijos narių balsų dauguma. Taigi, pareiškėjams buvo žinomi Nutarimo projekto modifikavimo motyvai ir jie nepagrįstai tvirtino, kad Nutarimas nepagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjai, skundo reikalavimus grįsdami Pažymoje pateiktais vertinimais, sudarė pagrindą teigti, kad Pažymoje nustatytos aplinkybės ir pateikti siūlymai Komisijos negali būti kvestionuojami. Tokios prielaidos prieštaravo Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11, 12 dalių nuostatoms, įtvirtinančioms Komisijos (Komisijos narių) nepriklausomumą.

8. Atsakovo nuomone, Pažymoje ginčo investicijos kvalifikuotos netinkamai (formaliai). Šios investicijos vertintinos ne kaip investicijos esamos sistemos modernizacijai (Investicijų derinimo aprašo 49.4 p.), o kaip privaloma energetikos įmonėms atlikti investicija sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti (Investicijų derinimo aprašo 52.3 p.). Vadovaujantis Investicijų derinimo aprašo 49, 87 punktais, skirtingi investicijų tipai lemia skirtingus jų vertinimo kriterijus, t. y. investicijos esamos sistemos modernizacijai visais atvejais turi būti efektyvios (privalo tenkinti Investicijų derinimo aprašo 1 priedo lentelės 3 eilutėje nurodytus kriterijus, inter alia (lot. be kita ko) nedidinti kainos esamiems vartotojams (Investicijų derinimo aprašo 50.1 p.), tačiau toks reikalavimas netaikomas Investicijų derinimo aprašo 52 punkte nurodytoms investicijoms (neefektyvios investicijos turi būti pagrįstos atitinkamais teisės aktais, kompetentingų institucijų dokumentais ir (arba) pačių energetikos įmonių). Ginčo investicijų paskirtis turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad:

1) šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimo investicija buvo pagrįsta ne savanoriška įmonės iniciatyva modernizuotis, bet vykdant privalomus teisės aktų reikalavimus. Komisijos pirmininko 2012 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 01-5 sudarytai tikrinimo komisijai neplaninio tikslinio patikrinimo metu įvertinus UAB „Vilniaus energija“ taikomų ataskaitinių laikotarpių, už kuriuos pateikiamos sąskaitos, ir šiais laikotarpiais taikomų šilumos kainų taikymo atitikimą teisės aktų reikalavimams, nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu sąskaitos vartotojams buvo išrašomos paskutinę mėnesio dieną, tačiau atsiskaitomųjų prietaisų rodmenys ne visada nuskaitomi paskutinę mėnesio dieną.

Todėl vartotojams pateikiamose sąskaitose šilumos kainos, galiojusios nuo pirmos iki paskutinės mėnesio dienos, buvo taikomos šilumos energijai, suvartotai kitą laikotarpį nei šilumos kainos taikymo laikotarpis. Atsižvelgdama į tai, Komisija padarė išvadą, kad, tinkamai vykdant Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Tiekimo taisyklės), reikalavimus atsiskaitymo laikotarpiui ir kitus su sąskaitų už suvartotą šilumos energiją pateikimu susijusius reikalavimus bei sąskaitas formuojant už ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, skaičiuojant nuo praėjusio mėnesio rodmenų deklaravimo ar nurašymo datos, nebuvo užtikrinamas Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 58 punkto reikalavimų dėl šilumos kainos galiojimo laikotarpių vykdymas.

Tikslus duomenų surinkimas yra esminė prielaida objektyvių sąskaitų formavimui, o, atsižvelgiant į pastato inžinerinių sistemų efektyvaus valdymo galimybes, automatinis realiu laiku gaunamų duomenų srautas leistų kokybišką pastate vykstančio energijos suvartojimo valdymą. Nuolatinis energijos tiekimo / vartojimo duomenų fiksavimas sukurtų prielaidas modernių ESCO (angl. energy saving company) įmonių atsiradimui, kurių pagrindinis veikimo formatas – pajamų gavimas už faktiškai sutaupytą energiją. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo siekis įtvirtintas tiek Europos Sąjungos programiniuose dokumentuose (Europos Komisijos komunikatai „2020 m. konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija“ (COM(2010) 639) ir „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011) 885);

Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. spalio 25 d. direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES ir kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012) (toliau – ir Direktyva 2012/27/ES), 9 str. 3 d.; Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010) (toliau – ir Direktyva 2010/31/ES) 8 str. 2 d.), tiek ir nacionaliniuose programiniuose dokumentuose (Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284, 30.3 p.;

Tiekimo taisyklių 125.3, 129.21 p.);

2) investicijos turi būti atliekamos skaidriai, o techninių sprendimų pasirinkimas privalo būti ekonomiškai optimalus, užtikrinti mažiausius kaštus vartotojams. Komisijos pirmininko 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 01-35 sudarytai tikrinimo komisijai atlikus UAB „Vilniaus energija“ veiklos patikrinimą, kurio metu siekta įvertinti su Komisija nesuderintų investicijų į nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą alternatyvas bei jų ekonominę naudą (inter alia įvertinant Šilumos ūkio įstatymo 22 str. 3 d. ir Šilumos kainų nustatymo metodikos 58 p. reikalavimų įgyvendinimo galimybes) buvo išanalizuotos trys galimų veiksmų / pasirinkimų alternatyvos ir nustatyta, kad tik viena iš jų, t. y. nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos įdiegimas, įvykdė įstatyminę nuostatą ir atitinkamai generavo kaštus;

3) pastato valdymo sistemų ir realaus laiko duomenų naudojimo nauda nagrinėjama mokslinėje literatūroje, pavyzdžiui, V. Martinaičio moksliniame straipsnyje „Quantitative estimation of improvements in the efficiency of district heating substation control system“ (Building service engineering research & technology, 2015) pažymėta, kad, efektyviai valdant pastato šiluminius režimus, galimi 4,7–7,3 proc. metiniai šilumos vartojimo sutaupymai;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2015 m. kovo 18 d. nutarimu patvirtinus Nacionalinę šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programą ir Komisijai 2015 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 03-252 patvirtinus naują Investicijų derinimo aprašo redakciją, kurioje patikslintas neefektyviomis laikomų investicijų sąrašas, atsirado pagrindas šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemą priskirti neefektyvių investicijų kategorijai, nes: 1) tokios investicijos būtinumas įvertintas ir įrodytas pačios Komisijos atliktais tyrimais bei patikrinimo aktuose pateiktomis išvadomis; 2) Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos 1.3 uždaviniu siekiama nustatyti skaidrias centralizuoto šilumos tiekimo sistemų plėtros planavimo ir reguliavimo taisykles, jas sukuriant iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemų techninių ir ekonominių duomenų apie šilumos ir elektros gamybos įrenginius, energijos gamybą, teršalų išmetimus ir kt.

9. Atsakovas pažymėjo, kad neefektyvios investicijos gali būti derinamos, jei jos tenkina Investicijų derinimo aprašo 52 punkto sąlygas, t. y. yra pagrįstos atitinkamais teisės aktais, kompetentingų institucijų ir (arba) pačių energetikos įmonių dokumentais. Suderinus tokio pobūdžio investicijas, jomis realizuojami valstybinės energetikos politikos strateginiai prioritetai, užtikrinamas energetikos sistemų saugumas ir tiekimo patikimumas. Derinant ginčo investicijas užtikrinamas vartotojų interesas tiksliai apskaityti suvartotą šilumos energiją, taikyti atitinkamą mėnesį nustatytą šilumos kainą ir gauti tikslius mokėjimus už suvartotą šilumą. Be to, ginčo investicijos ateityje turės juntamą ekonominę naudą vartotojams, leidžiančią sutaupyti ir mažinti šildymo kaštus. Komisija turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog Nutarimo priėmimui įtakos turėjo teisinio reglamentavimo pokyčiai: 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2013 m. liepos 20 d. – 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1-265 papildytas Tiekimo taisyklių 125.3 punktas, 2015 m. kovo 18 d. patvirtinta Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa (jos 9 p.), 2015 m. balandžio 18 d. įsigaliojo nauja Investicijų derinimo aprašo redakcija (jos 49, 50, 52 p.). Be to, Komisijos vertinimas tam tikrais energetikos sektoriaus reguliavimo klausimais gali kisti dėl natūralios Komisijos sudėties kaitos, t. y. keičiantis Komisijos narių požiūriui atitinkamais klausimais, kurį (be teisinio reguliavimo pasikeitimo) formuoja reikšmingos reguliuojamos rinkos tendencijos bei siektini valstybinės energetikos politikos tikslai. Komisija, Nutarimo 2 punkte suderindama ginčo investicijas, pasirinko optimaliausią sprendimo variantą, siekdama suderinti skirtingų subjektų – energetikos įmonių, vartotojų bei valstybės – interesus.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Komisija, priimdama Nutarimo 2 punktą, neturėjo pareigos pačiame Nutarime detaliai paaiškinti jo priėmimo motyvus, šie motyvai buvo aptarti 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdyje. Nutarime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Investicijų derinimo aprašu, taip pat atsižvelgiant į UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. birželio 2 d. raštus ir Pažymą. Komisijos posėdžio metu pažymėta, kad investicijų suderinamumo tikslingumas ir reikalingumas numatytas, be kita ko, Šilumos ūkio įstatymo, Tiekimo taisyklių nuostatose, taip pat kad tokį reguliavimą įtvirtino Direktyva 2012/27/ES. UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. 007-12541 Komisijai pateikė šilumos apskaitos prietaisų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemai atliktų investicijų pagrindimą. Atsakovas neturėjo pareigos nurodyti konkrečius teisės aktų punktus, kuriais remtasi priimant Nutarimą, nes parengiamojoje medžiagoje buvo nurodyta pakankamai tiksli informacija, kuri buvo išnagrinėta Komisijos posėdyje. Nutarimo 2 punktu patvirtintos tos investicijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka anksčiau buvo suderintos su Savivaldybe, todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjai ginčijo Nutarimą dėl jo motyvacijos stokos.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog, nesant nuotolinio apskaitos prietaisų duomenų nuskaitymo sistemos, duomenų nuskaitymas vykdomas darbuotojų fizinio (vizualaus) nurašymo būdu ir dėl ypač didelio pastatų skaičiaus Vilniaus mieste gali užtrukti kelias dienas. Tokiu būdu vieniems vartotojams duomenų nuskaitymas įvyksta anksčiau nei kitiems, kas reiškė, kad vienų vartotojų tuo pat metu suvartotas šilumos kiekis būtų priskaitytas vienam ataskaitiniam mėnesiui, o kitų vartotojų – kitam, su skirtingomis tų mėnesių šilumos kainomis, dėl ko galėjo susidaryti mokėtinų sumų skirtumai. Taip pat neišvengiamai sukuriamos ne tik žmogiškos klaidos, bet ir sąmoningo piktnaudžiavimo prielaidos, kuomet vartotojas „susitaria“ su darbuotoju dėl vartotojui „patogaus“ duomenų nuskaitymo termino. Atsakovas ne kartą nurodė UAB „Vilniaus energija“, kad jos taikomas rankinis apskaitos prietaisų parodymų užfiksavimas nesudarė galimybių išrašyti sąskaitas vartotojams taip, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Būtent dėl šios priežasties UAB „Vilniaus energija“ buvo priversta atlikti ginčo investicijas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuotolinę duomenų apskaitymo įrangą pripažino tinkama ir įprasta priemone duomenų apie suvartotą šilumą ir karštą vandenį fiksavimui atlikti.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Nutarimo 2 punktu patvirtintos investicijos buvo būtinos teisės aktų reikalavimų vykdymui. Pareiškėjai netinkamai nurodė Nutarimo 2 punkte suderintų investicijų tikslą, kadangi jos skirtos ne vien mažinti šilumos vartotojų sąnaudas, bet, pirmiausiai, didinti šilumos tiekimo saugumą, patikimumą bei efektyvumą (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 4 p.), pagerinti šilumos tinklo eksploatavimą ir valdymą, užtikrinti vienalaikį, sinchronišką šilumos ir karšto vandens suvartojimo nuskaitymą mėnesio pabaigoje (paskutinės dienos paskutinę valandą) (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 16, 25 p., Tiekimo taisyklių 8 p.), vartotojams užtikrinti galimybę, pasinaudojant elektroniniu slaptažodžiu, realiu laiku stebėti šilumos skaitiklių parodymus (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d.).

Tai sudarytų galimybę formuoti tikslesnes sąskaitas vartotojams, eliminuoti nesąžiningų vartotojų piktnaudžiavimo galimybę. Vartotojai iš Nutarimo 2 punkte suderintų investicijų gautų ekonominę ir socialinę naudą, nes būtų užtikrintas Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies, Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889, 28 punkto, Šilumos kainų nustatymo metodikos 58 punkto, Tiekimo taisyklių 8 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.119 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų vykdymas.

Be to, duomenų nuskaitymas realiu laiku leidžia operatyviai pastebėti šilumos tiekimo sutrikimus ir operatyviai reaguoti mažinant sutrikimų apimtis bei jų trukmę, sukuria prielaidas optimaliai šilumos tiekimo tinklo plėtrai. Komisija, Pažymoje pritardama, kad Nutarimo 2 dalyje suderintos investicijos ir jų pagrindu įrengta nuotolinė duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema buvo skirta būtent įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, kartu pripažino ir būtinybę šią investiciją atlikti, todėl tokios investicijos nederinimas pažeistų Investicijų derinimo aprašo nuostatas, sudarytų prielaidas diskriminuoti UAB „Vilniaus energiją“ ir pažeistų principą, numatantį, kad šilumos tiekimo kainos turi padengti būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas.

Priimdama Nutarimo 2 punktą, Komisija nenukrypo nuo savo praktikos. Pareiškėjų skundu siekiama diskriminuoti UAB „Vilniaus energiją“ kitų energetikos įmonių, veikiančių tame pačiame arba kituose reguliuojamuose energetikos sektoriuose, atžvilgiu, kadangi kitų ūkio subjektų analogiškos investicijos Komisijos buvo pripažintos derinamomis (žr., pvz., Komisijos 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 03-591).

15. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjai negalėjo pateikti skundo, nes Nutarimo 2 punktas nepažeidė jų interesų. Vien tai, kad pareiškėjai buvo sudarę sutartį su UAB „Vilniaus energija“ dėl Vilniaus šilumos ūkio nuomos, savaime nereiškė, jog jie buvo susiję su bet kokiais trečiojo suinteresuoto asmens licencijuojamos veiklos vykdymo santykiais. Be to, neaišku, kodėl pareiškėjai manė, kad investicijų derinimu pažeidžiami jų interesai, nes tokiais veiksmais UAB „Vilniaus energija“ siekė užtikrinti kuo tinkamesnę Vilniaus šilumos ūkio priežiūrą ir funkcionavimą.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skundą tenkino – panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 03-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014–2015 metų investicijų“ pakeitimo ir 2005–2015 metų investicijų derinimo“ Nr. 03-671 2-ąjį punktą.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjai su UAB „Vilniaus energija“ 2002 m. vasario 1 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ nuomojosi turtą, reikalingą šilumos teikimo veiklai vykdyti. Nuomos sutartis galiojo iki 2017 m. kovo 30 d. Pasibaigus nuomos sutarčiai, trečiajam suinteresuotam asmeniui išnuomotas turtas kartu su nuomos sutarties laikotarpiu atliktomis investicijomis turėjo būti grąžintas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuri vykdys šilumos tiekimo veiklą. Teisės aktai (Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., 8 str. 3 d. ir kt.) šilumos tiekėjui nustato reikalavimą užtikrinti šilumos tiekimo veiklos vykdymą mažiausiomis sąnaudomis, todėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turės užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 dalies ir Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsniu, viena iš savivaldybės funkcijų yra šilumos tiekimo organizavimas, o, pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalį, savivaldybė dalyvauja šilumos kainų nustatymo procese. Taigi, Savivaldybė turėjo užtikrinti šilumos tiekimo organizavimą mažiausiomis šilumos kainomis ir vartotojų interesų gynimą. Ginčijama Nutarimo dalis darė tiesioginę įtaką pareiškėjų teisėms ir interesams, todėl jie turėjo teisę pateikti skundą teismui dėl ginčijamos Nutarimo dalies.

18. UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. 007-7092 ir 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. 007-2541 Komisijai pateikė derinti 2005–2014 m. atliktas investicijas į šilumos apskaitos prietaisų nuotolinio duomenų nuskaitymo įrengimą, 2013–2014 m. faktiškai atliktas Komisijos dar nederintas investicijas, 2014 m. faktiškai atliktų Komisijos jau suderintų investicijų papildomas dar Komisijos nederintas sumas, 2015 m. planuojamas investicijas ir 2015–2016 m. tęstinę investiciją. Komisijai pateiktos derinti investicijos Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka buvo suderintos Savivaldybės tarybos sprendimais: 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1-1181 (investicija Nr. 1), 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-1366 (investicijos Nr. 2, 4-13, 16) ir 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1-1696 (investicijos Nr. 14-15). Kadangi Komisijos posėdžiui teikiamą medžiagą sudaro teikiamo nutarimo projektas, atitinkamo struktūrinio padalinio pažyma ir Komisijos posėdžio protokole užfiksuoti posėdžio dalyvių pasisakymai, reikšmingi Komisijos narių apsisprendimui konkretaus sprendimo priėmimo atžvilgiu, todėl, nustatant konkretaus Komisijos sprendimo priėmimo pagrindą, būtina įvertinti visas aplinkybes ir atsižvelgti į visus Komisijos posėdžio medžiagą sudarančius dokumentus, kuriuose detalizuojamos Komisijos sprendimo priėmimo prielaidos.

19. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius 2015 m. gruodžio 10 d. parengė Pažymą, kurioje dėl ginčo investicijų (investicijos Nr. 1, 2, 7) pasisakyta, kad nuotolinio duomenų surinkimo sistemos buvo skirtos šilumos apskaitos duomenų surinkimui, siekiant įvykdyti Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šilumos punktuose įrengus nuotolinio duomenų surinkimo įrangą, atsiranda galimybė ją panaudoti ir šilumos tinklo darbo sekimui bei šilumos tiekimo kokybės užtikrinimui. Informacijos iš nutolusių taškų surinkimui, jos analizei ir panaudojimui kuriamos informacinės sistemos, kurios gali atlikti tokias funkcijas: šilumos suvartojimo, cirkuliuojančio vandens debito, tinklo vandens slėgių ir temperatūrų, karšto vandens ruošimui suvartojamo vandentiekio vandens kiekio, pastato vidaus šildymo sistemos papildymo, karšto vandens ruošimui suvartojamo šilumos kiekio duomenų iš šilumos punktų surinkimas ir kontrolė. 2005–2013 m. įrengtos 1448 nuotolinio duomenų surinkimo sistemos, 2014 m. – 132, 2015 m. planuojama įrengti 107. Pateiktos derinti investicijos Nr. 1, Nr. 2 pagal pirminę paskirtį priskirtos investicijoms esamų sistemų rekonstrukcijai, modernizacijai ir kt. (Investicijų derinimo aprašo 6.4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Investicijos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 7 netenkino Investicijų derinimo aprašo 1 priede nurodytų kriterijų (finansinė grynoji dabartinė vertė buvo neigiama, investicijos neatsipirko (atsipirkimo laikotarpis ilgesnis už 10 m. įrangos tarnavimo laikotarpį), investicijos didino šilumos kainą (socialinės naudos nebuvo)), Pažymoje Komisijai pasiūlyta nepritarti jų derinimui.

20. 2015 m. gruodžio 17 d. įvykusio viešo Komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 21 d. protokolo Nr. O2-53 turinys patvirtino, kad Komisijos posėdyje dalyvavo Komisijos nariai darbuotojai ir kviestieji dalyviai. Svarstant 3-iąjį darbotvarkės klausimą („Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2005–2016 metų investicijos“), Komisijos narys D. B. išreiškė nuomonę, jog Pažymoje nedetalizuotas nuotolinės duomenų surinkimo sistemos reikalingumas, ir paaiškino, kad, pagal Tiekimo taisykles, privalu laikytis šių reikalavimų: laiku ir tiksliai formuoti sąskaitas, turėti galimybę fiksuoti į pastatą tiekiamo šilumnešio kokybinius parametrus ir jų nuokrypius bei pan.

Todėl šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimo investicija buvo grįsta ne savanoriška įmonės iniciatyva modernizuotis, bet privalomų teisės aktų reikalavimų vykdymu. Pažymos 2 skyriuje pateikta investicijų Nr. 1 ir Nr. 2 kvalifikacija, priskiriant jas „esamos sistemos rekonstrukcijai, modernizacijai“, jo nuomone, buvo klaidinga. Šios investicijos turėjo tiek plėtros, tiek tiekimo saugumo, patikimumo didinimo aspektus. Techninis ginčo investicijų reikalingumas taip pat pagrįstas šiais argumentais:

1) tikslus duomenų surinkimas yra esminė prielaida objektyvių sąskaitų formavime. Vertinant pastato inžinerinių sistemų efektyvaus valdymo galimybes, automatinis realiu laiku gaunamų duomenų srautas leidžia kokybišką naują pastate vykstančio energijos suvartojimo valdymą. Pagrindinės priemonės, tampančios įmanomomis esant šioms sistemoms, yra: nuolatinis pastato „energetinio parašo“ atnaujinimas, leidžiantis tiksliau pritaikyti šilumos tiekimo ir vartojimo profilius realiame laike, dėl ko neutralizuojamas pastatų „perkaitinimo“ reiškinys pereinamaisiais šildymo sezono laikotarpiais;

„pastato energetinio parašo“ duomenų bazė, leidžianti nustatyti šilumos vartojimo sistemos vidaus vartojimo režimo pokyčius, dažniausiai atsirandančius dėl sistemų išsibalansavimo (nepastovus šildymas, perkaitinimo grėsmė); vartojimo duomenys, iš kurių galima objektyviai įvertinti IŠP automatizavimo lygio potencialą ir atitinkamai vėliau vykdyti energijos efektyvumo didinimo priemones ir pan.; protarpinis šildymo ar cirkuliacijos temperatūros naktinis sumažinimas; kontrolės priemonės dėl pristatomo šilumnešio parametrų fiksavimo ir pan.;

2) nuolatinis energijos tiekimo/vartojimo duomenų fiksavimas sukuria prielaidas modernių ESCO įmonių atsiradimui;

3) informacinė platforma, kaupianti pastatų energijos vartojimo duomenis, tampa vertingu įrankiu planuojant ir vykdant kvartalinius miesto atnaujinimo planus, identifikuojant problemines vietas ir jų sprendimą sinchronizuojant su kitais miesto urbanistinės plėtros planavimo procesais. D. B. pasiūlė papildyti Nutarimo projektą 2 punktu ir derinti UAB „Vilniaus energija“ 2005–2015 metų investicijas „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas“. Komisijos nariai V. V. ir V. S. pritarė šiems argumentams ir pasiūlymui. V. S. papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant to, jog Direktyvos 2012/27/ES nuostatos dar nebuvo perkeltos į nacionalinę teisę, tai buvo galiojantis dokumentas ir jame keliami reikalavimai dėl suvartotos energijos matavimo tikslumo ir tikslios informacijos pateikimo sąskaitose privalės būti įgyvendinti. Nuotolinės apskaitos sistemos galbūt yra vienintelis būdas įgyvendinti keliamus reikalavimus, atitinkantis šiandieninę techninę pažangą.

21. Tačiau Komisijos pirmininkė I. Ž. išreiškė nuomonę, jog Pažymoje nagrinėjamos investicijos Nr. 1, 2 ir 7 neturėtų būti derinamos, nes: 1) šios investicijos nebuvo būtinosios; 2) šioms investicijoms turėjo būti taikomi ekonominiai vertinimo kriterijai, numatyti Investicijų derinimo apraše. Nagrinėjamos investicijos didino šilumos kainą, todėl negalėjo būti derinamos; 3) Komisijos pirmininko 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 01-35 sudaryta tikrinimo komisija atlikto patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti UAB „Vilniaus energija“ nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos, suderintos su Komisija, vertę, išnagrinėti šios sistemos nusidėvėjimo ir priežiūros sąnaudų, įskaičiuotinų į šilumos kainą, pagrįstumą bei sąnaudų paskirstymą tarp vykdomų veiklų, įvertinti su Komisija nesuderintų investicijų į nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą alternatyvas bei jų ekonominę naudą. Komisija, įvertinusi tikrinimo komisijos išvadas, kad investicija į nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos įdiegimą didino šilumos kainą vartotojams ir todėl neatitiko Investicijų derinimo aprašo reikalavimų (investicija nebuvo derintina), šioms išvadoms pritarė 2014 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 03-54; 4) nuotolinė duomenų valdymo sistema kaip energijos efektyvumą didinanti technologija galėtų būti vertinama tik tuo atveju, jei ji veiktų visa apimtimi ir atliktų ne tik nuskaitymo, bet ir pastato šilumos suvartojimo reguliavimo funkciją. Tačiau nagrinėjamu atveju aptariama tik šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo ir perdavimo investicija. Direktyva 2012/27/ES nebuvo tiesioginio taikymo teisės aktas, o jos nuostatos turėjo būti įgyventos nacionaliniuose teisės aktuose, kas tuo metu dar nebuvo padaryta.

22. Apsvarstę 3-iąjį darbotvarkės klausimą, Komisijos nariai: 1) vienbalsiai balsavo „už“ Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktą nutarimo projektą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2015–2016 metų investicijų“ ir pritarė šiam projektui; 2) Ž. K., I. Ž. balsavo „už“, D. B., V. V., V. S. balsavo „prieš“ Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktą nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014–2015 metų investicijų“ pakeitimo“ ir nepritarė šiam projektui; 3) D. B., V. V., V. S. balsavo „už“, Ž. K., I. Ž. balsavo „prieš“ Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktą nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014–2015 metų investicijų“ pakeitimo“ su D. B. pasiūlytu 2 punkto papildymu ir pritarė šiam projektui, pakoreguojant nutarimą šiais papildymais: 1.1. papildyti nutarimo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014–2015 metų investicijų“ pakeitimo ir 2005–2015 metų investicijų derinimo“; 1.2. papildyti nutarimą 2 punktu ir jį išdėstyti taip: „Derinti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2005–2015 metų investicijas“.

23. Teismas, įvertinęs Nutarimo 2 dalies turinį, konstatavo, kad joje nepateikti tokio sprendimo priėmimo motyvai, todėl Nutarimas šioje dalyje negalėjo būti vertinamas kaip pakankamai motyvuotas. Tai sudarė pagrindą panaikinti šioje byloje ginčijamą individualų administracinį aktą Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nutarimo priėmimo teisiniu pagrindu nurodomi šie teisės aktai: Energetikos įstatymas (šio įstatymo 15 str. 3 d.), Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas, Nacionalinio euro įvedimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“ (šio nutarimo III, IV skyriai) ir Investicijų derinimo aprašas, o faktiniu pagrindu – UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. kovo 27 d. raštas Nr. 007-7092 ir 2015 m. birželio 2 d. raštas Nr. 007-2541 bei Pažyma. Jokių kitų dokumentų, kuriuose būtų išdėstyti Nutarimo priėmimo motyvai, atsakovas teismui nenurodė. Tokie dokumentai nebuvo nurodyti ir 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdžio protokole.

24. Atsakovas teigė, kad ginčo investicijos pagrįstos ne savanoriška UAB „Vilniaus energija“ iniciatyva modernizuotis, bet vykdant privalomus teisės aktų – Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies, Europos Komisijos komunikato „2020 m. konkurencingos, darnios ir saugios energetikos strategija“ (COM(2010) 639), Europos Komisijos komunikato „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011) 0885), Direktyvos 2012/27/ES 9 straipsnio 3 dalies, Direktyvos 2010/31/ES 8 straipsnio 2 dalies, Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“, 30.3 punkto, Tiekimo taisyklių 125.3 ir 129.21 punktų – reikalavimus.

Teismas nustatė, jog šie teisės aktai nebuvo paminėti tarp Nutarimo priėmimo teisinių pagrindų, taip pat neįvardyti Pažymoje, šiuos aktus atsakovas nurodė tik atsiliepime į skundą. 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdžio metu D. B. nedetalizavo, kokių konkrečių teisės aktų reikalavimų vykdymu (išskyrus pastebėjimą, kad Tiekimo taisyklių nuostatos įpareigojo šilumos tiekėją laiku ir tiksliai formuoti sąskaitas ir pan.) grindžiamos ginčo investicijos. Pažymoje ginčo investicijos pagal pirminę paskirtį buvo priskirtos investicijoms esamų sistemų rekonstrukcijai, modernizacijai ir kt. (Investicijų derinimo aprašo 6.4 p.), ir, atsižvelgiant į tai, kad šios investicijos netenkino Investicijų derinimo aprašo 1 priede nurodytų kriterijų, pasiūlyta nepritarti jų derinimui. 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos posėdžio metu, iš esmės nepaneigus Pažymoje suformuluoto pasiūlymo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. nenurodant konkrečių teisinių pagrindų ir tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu ginčo investicijų vertinimas buvo perkvalifikuotas į investicijas, atliekamas pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti (Investicijų derinimo aprašo 6.1 p.), taip pat neįvertinant šių investicijų pagal Investicijų derinimo aprašo 1 lentelėje pateiktus investicijų projektų vertinimo kriterijus, buvo priimtas priešingas Pažymoje siūlytam priimti sprendimas – derinti ginčo investicijas, nes jomis buvo vykdomi privalomi teisės aktų reikalavimai.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodyti aktai šilumos tiekėjui tiesiogiai nenustatė jokio imperatyvaus reikalavimo atlikti ginčo investicijas. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva yra teisės aktas, kuriuo nustatomas tikslas, kurį visos Europos Sąjungos valstybės privalo pasiekti, tačiau kiekviena jų turi parengti savo įstatymus ir juose nurodyti, kaip ji tai padarys. Šiuo atveju nebuvo pagrindo teigti, kad minėtų teisės aktų nuostatos konkretaus ūkio subjekto (UAB „Vilniaus energija“) atžvilgiu vertintinos kaip imperatyvūs reikalavimai.

25. Teismas pažymėjo, jog ginčo investicijas atlikusi UAB „Vilniaus energija“ šioms investicijoms skirtas lėšas siekė padengti tik šilumos vartotojų sąskaita, t. y. įskaičiuojat minėtą sumą į šilumos kainą. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, derindamas ginčo investicijas, atsižvelgė į Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, be kita ko numatančias, jog šilumos tiekėjas atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus privalo įrengti ir užtikrinti šių prietaisų matavimų tikslumą bei jų techninę būklę tik savo lėšomis (išskyrus atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimą daugiabučiuose namuose) (16 str. 1 d.), bei šio įstatymo tikslus, tarp jų – šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų gynybos principą (1 str.).

26. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama Nutarimo dalis (2 punktas) nebuvo tinkamai pagrįsta ir motyvuota, todėl neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Tai buvo pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti.

III. 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Savivaldybės skundo netenkinti.

28. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Nutarimo 2 punktu nebuvo daroma įtaka pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Jei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kilo abejonių dėl nuomos sutarties vykdymo ar Vilniaus šilumos ūkio, kuris jai bus perduotas 2017 m., būklės, tokie klausimai spręstini bendrosios kompetencijos teisme kaip tiesiogiai susiję su ir kylantys iš nuomos teisinių santykių. Be to, vadovaujantis teismo išaiškinimu, jog Savivaldybė nagrinėjamoje byloje galėjo būti laikoma suinteresuotu asmeniu, nes jai kilo pareiga užtikrinti efektyvų šilumos tiekimą, būtų daroma išvada, kad Savivaldybė gali skųsti beveik bet kokį individualų administracinį teisės aktą, susijusį su bet kuria licencijuojama veikla. Savivaldybė neturėjo įgaliojimų atstovauti vartotojus. Savivaldybė 2009 m. rugsėjo 9 d ir 2013 m. liepos 24 d. sprendimais pati suderino investicijas, aptartas Nutarimo 2 punkte, bet vėliau pateikė skundą dėl šio punkto teisėtumo.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Nutarimo 2 punktas buvo tinkamai pagrįstas, nurodant, jog jis priimtas vadovaujantis Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Investicijų derinimo aprašu bei atsižvelgiant į UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. kovo 27 d. raštą, 2015 m. birželio 2 d. raštą ir Pažymą. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėjo būti perkelti į administracinį aktą, kadangi pakako padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį, o tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose prieštarautų gero viešojo administravimo principui. Ginčo investicijos buvo suderintos su Savivaldybės taryba ir jau vien dėl to Nutarimo 2 punktas laikytinas pagrįstu.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog teismas nepagrįstai vertino tik tai, ar atliktos investicijos mažino šilumos kainą, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad investicijos buvo būtinos pagal teisės aktų reikalavimus. Nuotolinio duomenų surinkimo sistemos yra skirtos šilumos apskaitos duomenų surinkimui, siekiant įvykdyti Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimą. Priešingu atveju UAB „Vilniaus energija“ negalėtų įvykdyti reikalavimo sutekti slaptažodžius vartotojams, kad jie galėtų elektroninėmis ryšių priemonėmis realiu laiku bet kada susipažinti su apskaitos sistemos rodmenimis, ir negalėtų sinchroniškai tiksliai nuskaityti tūkstančių Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų šilumos suvartojimo duomenų kiekvieno mėnesio pradžioje ir pabaigoje (paskutinės dienos paskutinę valandą visuose objektuose vienu metu). Be to, UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. buvo siekiama nubausti už tai, ko be nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos pasiekti neįmanoma.

31. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, jog pati Komisija dar 2012 m. ne kartą pripažino, kad esama teisinė bazė ir rankinis duomenų nuskaitymas objektyviai negalėjo būti suderinami, todėl siūlė keisti teisės aktus, susijusius su šia šilumos tiekėjo pareiga. 2012 m. balandžio 10 d. raštu Nr. R2-808 Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl Tiekimo taisyklių, pažymėdama, jog, formuojant sąskaitas už ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį ir skaičiuojant nuo praėjusio mėnesio rodmenų deklaravimo ar nurašymo dienos, neužtikrinamas Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies ir Šilumos ūkio kainų nustatymo metodikos 58 punkto reikalavimų dėl šilumos kainos galiojimo laikotarpių vykdymas.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog teismas nepagrįstai nevertino, ar Nutarimo 2 punktu užtikrinami vartotojų interesai. Komisija 2014 m. balandžio mėn. paskelbė „Gamtinių dujų pažangiųjų matavimo sistemų ilgalaikės trukmės išlaidų ir naudos rinkai ekonominį vertinimą“ (toliau – ir Vertinimas), kuriame konstatuota, jog „finansinės analizės investicijoms rezultatai parodė, kad nė vienas scenarijus neduoda teigiamos grąžos projekto vykdytojui“. Tačiau „ekonominė scenarijų analizė, kur nagrinėjami ne tik faktiniai pinigų srautai projekto vykdytojui kaip finansinėje analizėje, bet ir vertinama plačiau – įvertinant išorines naudas valstybei bei vartotojams, parodo, kad pesimistinis scenarijus yra atsiperkantis, todėl darytina išvada, kad pažangiųjų matavimo sistemų diegimas Lietuvai šio scenarijaus atveju yra naudingas“. Tokia nauda vartotojams atitiko ir Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą tikslą šilumą tiekti mažiausiomis sąnaudomis (ne kainomis).

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad duomenų nuskaitymas realiu laiku leidžia operatyviai pastebėti šilumos tiekimo sutrikimus ir atitinkamai reaguoti mažinant sutrikimų apimtis bei jų trukmę, maksimaliai gerai užtikrinti Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą tikslą saugiai ir patikimai tiekti šilumą bei karštą vandenį vartotojams, operatyviai rinkti ir kaupti šilumos vartojimo duomenis, nustatant šilumos vartojimo įpročius, šių įpročių pasikeitimo tendencijas, daugiabučių namų renovacijos naudą. Šilumos apskaitos prietaisų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos atliktų investicijų pagrindimą UAB „Vilniaus energija“ atsakovui pateikė 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. 007-12541.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog tam, kad šilumos apskaitos rodmenys būtų tinkamai (paskutinės mėnesio dienos paskutinę valandą) nuskaityti ne nuotoliniu būdu, visi šilumos prietaisai turėtų būti apžiūrėti fiziškai. 2012 m. pakeitus Šilumos ūkio įstatymą, šilumos punktai daugiabučiuose namuose tapo daugiabučio namo savininkų nuosavybe. Dėl šios priežasties faktinis UAB „Vilniaus energija“ atstovų patekimas į šilumos punktus savarankiškai buvo apsunkintas ir dažniausiai neįmanomas, o bendrijos ir šilumos ūkio prižiūrėtojai atsisako savaitgaliais ir nakties metu (būtent naktį yra paskutinė mėnesio dienos valanda) vykti į šilumos punktus įleisti UAB „Vilniaus energija“ atstovus nurašinėti rodmenų, nes šios sąnaudos nėra įtrauktos į šilumos ūkio priežiūros tarifo dedamąją. Be to, nesant nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos, karštas vanduo deklaruojamas už keletą mėnesių ir apmokamas kitų mėnesių šilumos kainomis. Europos Sąjungos Strategija dėl šildymo ir vėsinimo, priimta 2016 m. vasario 16 d., nurodo, kad dabartinė duomenų nuskaitymo ir sąskaitų išrašymo sistema galbūt vis dar nebuvo pakankama tam, kad vartotojams būtų pateikti realūs ar savalaikiai vartojimo duomenys. Siekiant padidinti vartotojų susirūpinimą dėl efektyvaus energijos vartojimo, duomenys turi būti nuskaitomi realiai. Kaip vieną iš būdų tam užtikrinti Europos Komisija nurodo išmaniųjų duomenų nuskaitymo sistemų (tokių kaip įdiegtos UAB „Vilniaus energija“ nagrinėjamu atveju) skatinimą. Direktyva 2012/12/27 taip pat numato siekį įdiegti išmaniąsias nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemas.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog Nutarimo 2 punktas iš esmės buvo suderinamas su ankstesne atsakovo praktika. Panaikinus Nutarimo 2 punktą, UAB „Vilniaus energija“ būtų diskriminuojama kitų energetikos įmonių, veikiančių tame pačiame arba kituose reguliuojamos veiklos sektoriuose, atžvilgiu.

36. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens skundą prašė jį tenkinti.

37. Atsakovas nurodė, jog teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog būtent Savivaldybė 2009 m. rugsėjo 9 d. ir 2013 m. liepos 24 d. sprendimais suderino ginčo investicijas. Teismas nepateikė jokių argumentų, įrodančių, kad Komisija, priimdama Nutarimą, kokiu nors būdu pažeidė teisės aktus, viršijo savo kompetenciją, kad Nutarimas prieštaravo Komisijos įsteigimo tikslams bei uždaviniams arba kad priimant Nutarimą nebuvo laikytasi procedūrinių taisyklių. Teismo sprendimas iš esmės pagrįstas Komisijos atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų ir citatų visuma. Savarankiški teismo motyvai apsiribojo lakoniška išvada, kad iš analizuotų teisės aktų nebuvo pagrindo teigti, jog jais buvo grindžiamas Nutarimo priėmimas. Teismas netyrė, ar Nutarimas šio akto adresatams leido tinkamai suvokti jiems sukeliamas teises ir pareigas. Toks teismo vertinimas buvo atliktas pernelyg paviršutiniškai, todėl laikytinas neobjektyviu ir nepagrįstu.

38. Atsakovas akcentavo, jog Nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes, kurios išdėstytos Nutarimo lydimuosiuose dokumentuose – Pažymoje bei posėdžio protokole. Komisijos narys D. B. 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdžio metu išdėstė nesutikimo su Pažymoje pateiktu ginčo investicijų vertinimu motyvus, kurie išsamiai aprašyti posėdžio protokole. Nors D. B. atskirojoje nuomonėje nepateiktos nuorodos į konkrečius teisės aktų straipsnius ar jų dalis, teismas nepaneigė to, kad minėti teisės aktai yra nurodyti ir kad cituotos teisės normos atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Teismas nepaneigė ir aplinkybės, jog cituotos Šilumos ūkio įstatymo bei Tiekimo taisyklių nuostatos galėtų būti savarankišku ir pakankamu motyvu, pagrindžiančiu Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, ginčo investicijų poreikis grindžiamas ir išsamiu, nuosekliai išdėstytu ekonominiu Komisijos vertinimu, atitinkančiu ankstesnius Komisijos sprendimus dėl UAB „Vilniaus energija“ prašomų derinti investicijų poreikio užtikrinant teisės aktuose nustatytų imperatyvų laikymąsi.

39. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

40. Administracija paaiškino, jog Savivaldybės taryba 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 1-195 nustatė perskaičiuotos UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamąsias, neįtraukdama į jas UAB „Vilniaus energija“ patirtų nuotolinio nuskaitymo duomenų perdavimo sistemos diegimo sąnaudų, dėl kurių Komisija dar nebuvo priėmusi galutinio sprendimo. 2015 m. gruodžio 18 d. Nutarimo 2 punktu suderinusi ginčo investicijas ir patikrinusi 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo pagrįstumą, Komisija 2016 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-17 nustatė, jog sprendimu šilumos kainos dedamosios penktiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams nustatytos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. neteisingai atlikti kai kurie ekonominiai skaičiavimai, neįtrauktos tam tikros UAB „Vilniaus energija“ patirtos sąnaudos (įskaitant ginčo investicijų į nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemą sąnaudos). Manydama, kad Komisija pakankamai nepagrindė sprendimo derinti ginčo investicijas ir nesilaikė savo pačios praktikos nederinti analogiškų UAB „Vilniaus energija“ investicijų, Savivaldybė pateikė skundą šioje byloje ir Komisijos pastabų dėl 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo neištaisė. Tai lėmė, kad Komisija 2016 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 03-64 vienašališkai nustatė šilumos kainų dedamąsias UAB „Vilniaus energija“, įtraukdama ir ginčo investicijų sąnaudas. Taigi, Nutarimo 2 punkto pagrindu Savivaldybei buvo užkirstas kelias įgyvendinti savo kompetenciją šilumos kainodaros procese. Pastebėta, kad UAB „Vilniaus energija“ apskundė tiek Savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, tiek minėtus Komisijos 2016 m. sausio 29 d. ir 2016 m. kovo 10 d. nutarimus administracinėje byloje Nr. 1-4505-281/2016, kurioje teismo sprendimas dar nebuvo priimtas. Savivaldybės tarybos pritarimas derinti ginčo investicijas (2009 m. rugsėjo 9 d. ir 2013 m. liepos 24 d. sprendimai) tebuvo prielaida Komisijai, kuri priima galutinį sprendimą dėl investicijų derinimo.

41. Administracija akcentavo, kad teismas, vertindamas Nutarimo 2 punkto pagrįstumą, vertino ne tik šiame Nutarime kaip jo priėmimo pagrindą nurodytus teisės aktus, bet ir Komisijos 2015 m. gruodžio 17 d. protokolo duomenis, Pažymos turinį, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus teisės aktus, kurie nei Nutarime, nei Komisijos 2015 m. gruodžio 17 d. posėdyje nebuvo paminėti. D. B. iš esmės rėmėsi tik galima ir ilgalaike perspektyvine nauda, kurią ginčo investicijos galėtų atnešti vartotojams, bet jokie tokią naudą pagrindžiantys skaičiavimai, priimant Nutarimo 2 punktą, pateikti nebuvo. Tačiau Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius pateikė ekonominius skaičiavimus, Pažymoje siūlydamas nederinti neatsiperkančių ir šilumos kainas didinančių ginčo investicijų. Komisija be jokios objektyvios priežasties ignoravo Pažymoje nustatytas aplinkybes ir nepagrindė ginčo investicijų reikalingumo ir ekonominio efekto. Taip pat pastebėta, kad 2015 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu I. Ž. išreiškė nuomonę, jog Direktyva 2012/27/ES nebuvo tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas, jos nuostatos turėjo būti įgyventos nacionaliniuose teisės aktuose, kas tuo metu dar nebuvo padaryta.

42. Administracija pabrėžė, jog ginčo investicijų būtinumas grindžiamas Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimais, t. y. kad šilumos vartotojui išrašoma sąskaita turi būti tiksli, aiški ir išsami, o šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams tam, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. Šios teisės normos neminėtos nei Nutarime, nei 2015 m. gruodžio 17 d. posėdžio metu. Dėl apelianto teiginių, kad, neįdiegus nuotolinės apskaitos prietaisų duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos, būtų beveik neįmanoma įgyvendinti šiuos reikalavimus, akcentuota, jog ši sistema nebuvo įdiegta visame mieste ir visiems šilumos vartotojams, o trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė, kaip minėtų teisės aktų normų laikymasis buvo užtikrinamas tokių šilumos vartotojų atžvilgiu.

43. Administracijos nuomone, kiti teisės šaltiniai, kuriais rėmėsi trečiasis suinteresuotas asmuo, nenumatė ir negalėjo numatyti imperatyvių reikalavimų šilumos tiekėjams diegti nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemas. Nors 2012 m. kovo 14 d. patikrinimo akte Nr. S3-2 nurodyta, jog UAB „Vilniaus energija“ taikomas rankinis apskaitos prietaisų parodymų užfiksavimas nesudarė galimybių vartotojams išrašyti sąskaitas taip, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, pati Komisija iki Nutarimo 2 punkto priėmimo (2013–2014 m.) nederino ginčo investicijų, t. y. nelaikė, kad UAB „Vilniaus energija“ diegiamų nuotolinio duomenų nuskaitymo įrengimai užtikrins tinkamą sąskaitų už suvartotą šilumos energiją formavimą. Nutarimo 2 punktas nebuvo grindžiamas Komisijos 2012 m. patikrinimo aktu, Europos Sąjungos teisės aktais ir kt. Be to, nei teismas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys su UAB „Vilniaus energija“ minėtais Komisijos nutarimais ir Komisijos padalinių pažymomis susipažinti neturėjo galimybių.

44. Pareiškėjas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

45. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teigimu, jei Nutarimo 2 punktas liks galioti, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, perėmę su atsakovu suderintą turtą po nuomos sutarties galiojimo pabaigos, neturės galimybių trumpuoju laikotarpiu priimti sprendimus dėl šilumos tiekimo veiklos apskaitos optimizavimo, t. y. veiklos vykdymo užtikrinimo mažiausiomis sąnaudomis. Nutarimo 2 punktas sukėlė teisines pasekmes ir Savivaldybei. Savivaldybės sprendimai, susiję su investicinių planų derinimu, nesaisto Komisijos priimant sprendimą dėl investicijų pripažinimo pagrįstomis.

46. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pažymėjo, kad nei Nutarime, nei su Nutarimo priėmimu susijusioje Komisijos parengtoje medžiagoje nebuvo aiškiai įvardyti teisiniai argumentai ir faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas Nutarimo 2 punktas. Vien dėl to, jog ginčo investicijos buvo suderintos su Savivaldybe, Nutarimo 2 punktas negali būti pripažintas pagrįstu ir motyvuotu. Komisija, būdama nepriklausoma, turi objektyviai įvertinti pateiktą medžiagą ir priimti sprendimą išimtinai remdamasi teisės aktais, o ne kitų institucijų sprendimais.

47. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pabrėžė, jog Nutarimo 2 punktas pažeidė vartotojų interesus. Apeliaciniame skunde pateikti papildomi įvertinimai nepatvirtino, kad Nutarimo 2 punktas atitiko teisės aktų, įskaitant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, reikalavimus. Be to, su ginčo investicijomis susijusios sąnaudos bus įvertintos UAB „Vilniaus energija“ tolimesnių laikotarpių šilumos kainoje. Ginčo investicijos neatitiko Investicijų derinimo apraše numatytų vertinimo kriterijų, o teisės aktai nenumatė privalomo šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimo. Komisija ankstesniais sprendimais nederino ginčo investicijų. Derindama investicijas kitoms energetikos įmonėms, Komisija įvertino šių įmonių investicijų atlikimo pagrindus ir kitas svarbias aplinkybes.

IV. 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjų materialinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje ir jo priežasčių.

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Nutarime nurodytas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas (be kita ko, Energetikos įstatymo 15 str. 3 d., Investicijų derinimo aprašas, UAB „Vilniaus energija“ 2015 m. kovo 27 d. raštas Nr. 007-7092, 2015 m. birželio 2 d. raštas Nr. 007-2541, Pažyma). Nutarimo 2 punktu suderintos UAB „Vilniaus energija“ 2005−2015 metų Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimo investicijos (4 508 240 Eur). Komisijai pateiktos derinti investicijos buvo suderintos Savivaldybės tarybos sprendimais: 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 1-1181 (investicija Nr. 1), 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-1366 (investicijos Nr. 2, 4-13, 16) ir 2014 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 1-1696 (investicijos Nr. 14-15). 2015 m. gruodžio 10 d. Pažymoje ginčo investicijos (investicijos Nr. 1, 2, 7) suklasifikuotos kaip investicijos esamos sistemos rekonstrukcijai ir modernizacijai, Komisijai pasiūlyta jų nederinti. Iš Nutarimo 2 punkto matyti, kad juo ginčo investicijos derinamos, tačiau nenurodyti motyvai, kodėl priimtas toks sprendimas. Taigi, šiuo požiūriu Nutarimo 2 punktas buvo ydingas.

51. Kita vertus, iš Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 21 d. protokolo Nr. O2-53 matyti, kad Komisijos nariai pateikė pakankamai išsamius motyvus, susijusius su ginčo investicijų vertinimu. Komisijos narių nuomonės išsiskyrė dėl nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos atliekamų funkcijų (ar ji atliko tik duomenų nuskaitymo ir, atitinkamai, sąskaitų vartotojams šių duomenų pagrindu formavimo, ar ir kitas funkcijas, be kita ko, leido užtikrinti tiekimo saugumo, patikimumo, šilumos suvartojimo reguliavimo funkciją) ir, atitinkamai, jų teisinio vertinimo Investicijų derinimo aprašo 1 priede įtvirtintų vertinimo kriterijų ir kitų teisės normų požiūriu.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nutarimo 2 punktas nebuvo išsamiai pagrįstas teisės aktų nuostatų analize, tačiau bendras jo priėmimo pagrindas (Energetikos įstatymo 15 str., Investicijų derinimo aprašas) buvo nurodytas. Pažymos ir Komisijos posėdžio protokolo turinys leido suvokti motyvus, dėl kurių Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius siūlė ginčo investicijų nederinti, o posėdžio metu Komisijos narių dauguma nusprendė investicijas derinti. Dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo teigti, kad ginčijamos Nutarimo dalies motyvacijos trūkumai buvo esminiai. Jie nesukliudė pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimus, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pažymoje ir Komisijos posėdžio protokole taip pat buvo pakankamai pradinės informacijos, leidžiančios suvokti Nutarimo 2 punkto priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Nutarimo 2 punktas nebuvo tinkamai pagrįstas ir motyvuotas, bei nevertino Nutarimo 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nesutiko su tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir apribojo teisminės kontrolės intensyvumą. Ginčas byloje kilo ne dėl sudėtingų ekonominių rodiklių skaičiavimo, jų rezultatų interpretavimo ar Nutarimo 2 punkto politinio ar ekonominio tikslingumo vertinimo, o dėl faktinių aplinkybių (konkrečiai, nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos atliekamų funkcijų) ir dėl teisinio ginčo investicijų, kurias suderino atsakovas, kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad investicijų derinimas Komisijoje turėjo būti vykdomas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. nustatant prašomų derinti investicijų pirminę paskirtį, tipą, įvertinant prašomas derinti investicijas pagal Investicijų derinimo aprašo 1 lentelėje nustatytus kriterijus bei atsižvelgiant į teisinio reguliavimo tikslus ir imperatyvus. Taigi būtent šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas atitinkamai įvertinti taikytinų teisės aktų požiūriu, t. y. nustatyti, ar, priimdamas Nutarimo 2 punktą, atsakovas nepažeidė teisės aktų.

V. 54. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjų UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skundą atmetė.

55. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo, jog Komisijai pateiktos derinti ginčo investicijos Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka buvo suderintos Savivaldybės tarybos sprendimais. Investicijų derinimo aprašo 88 punkte įtvirtinta, jog Komisija suderina energetikos įmonių investicijas, atsižvelgdama į investicijų vertinimo kriterijus, nurodytus šio aprašo 1 priede. Nuo to, kuriam tipui investicija bus priskirta, priklausė kokius kriterijus ši investicija turės tenkinti, todėl ginčo investicijų kvalifikavimas šiuo atveju buvo esminis.

56. 2015 m. gruodžio 17 d. viešo Komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 21 d. protokolo Nr. O2-53 turinys patvirtino, kad Komisijos nariai: 1) vienbalsiai balsavo už nutarimo projektą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2015-2016 metų investicijų“ ir pritarė šiam projektui; 2) Ž. K., I. Ž. balsavo „už“, D. B., V. V., V. S. balsavo „prieš“ nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo“ ir nepritarė šiam projektui; 3) D. B., V. V., V. S. balsavo „už“, Ž. K., I. Ž. balsavo „prieš“ nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo“ su D. B. pasiūlytu 2 punkto papildymu ir pritarė šiam projektui. Komisijos posėdyje dalyvavo ne mažiau kaip keturi nariai, už ginčo klausimą balsavo Komisijos narių dauguma. Todėl analizuota, ar Komisijos narių daugumos pozicija dėl ginčo investicijų tipo (investicijos teisės aktams įgyvendinti) buvo pagrįsta.

57. Pažymoje teigiama, jog investicijos Nr. 1, 2, 7 buvo šilumos apskaitos prietaisų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas. Nuotolinio duomenų surinkimo sistemos skirtos šilumos apskaitos duomenų surinkimui, kad būtų galima vykdyti Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įdiegus šią sistemą, atsiranda galimybė ją panaudoti ir šilumos tinklo darbo sekimui bei šilumos tiekimo kokybės užtikrinimui, informacijos iš nutolusių taškų surinkimui, jos analizei ir panaudojimui. Ginčo investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė buvo neigiama, investicijos neatsipirko ir didino šilumos kainą vartotojams, todėl siūlyta jų nederinti.

58. Komisija 2012 m. kovo 14 d. patikrinimo akte Nr. S3-2 nustatė, kad vartotojams pateikiamose sąskaitose atsiskaitymo laikotarpiai neatitiko teisės aktuose nustatyto atsiskaitymo laikotarpio ir buvo ilgesni nei vienas mėnuo. Vadinasi, Komisija konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių vartotojams pateikiamose sąskaitose nurodytą atsiskaitymo laikotarpį, reikalavimų. Teismas akcentavo, jog teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dėl vartotojų atsiskaitymo laikotarpio, t. y. atsiskaitymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo (Šilumos ūkio įstatymo 22 str. 3 d., Tiekimo taisyklių 8 p.), todėl sutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju investicijos buvo ne skirtos savanoriškam esamos sistemos modernizavimui, o pagrįstos atitinkamais teisės aktais.

59. Teismo vertinimu, kadangi ginčo investicijos nepriskirtinos Investicijų derinimo aprašo 1 priedo 3 eilutėje nurodytoms investicijoms, jos laikytinos neefektyviomis. Pagal Investicijų derinimo aprašo 52 punktą, neefektyvios investicijos turi būti pagrįstos atitinkamais teisės aktais, kompetentingų institucijų dokumentais ir (arba) pačių energetikos įmonių. Neefektyvios investicijos gali būti šilumos įmonių investicijos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 patvirtintoje Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti numatyta, kad tolesnei šilumos sektoriaus analizei palengvinti turėtų būti renkami išsamūs duomenys ir sukurta bazė iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemų techninių ir ekonominių duomenų apie šilumos ir elektros gamybos įrenginius, energijos gamybą, įvairių rūšių kuro naudojimą atskiruose įrenginiuose, veikiančiuose skirtingu darbo režimu, vartotojų sudėtį, vartojimo sezoninį kitimą, teršalų išmetimus ir kitus reikšmingus veiksnius (30.3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad, pasinaudojant ginčo investicijomis, vartotojų suvartojamos energijos duomenys būtų renkami aktualiu laiku, sukuriant nurodytų duomenų bazę, laikytina, kad tokios investicijos gali būti traktuojamos kaip neefektyvios Investicijų derinimo aprašo 52 punkto prasme.

60. Teismas pastebėjo, kad neefektyvioms investicijoms, pagal Investicijų derinimo aprašo 1 lentelėje nurodytus kriterijus, nenumatytas reikalavimas, jog investicijos neturi didinti kainos esamiems vartotojams, todėl pareiškėjų argumentai dėl investicijų įtakos vartotojų suvartojamos energijos kainai atmesti. Konstatuota, kad ginčo investicijos Pažymoje buvo kvalifikuotos neteisingai. Kadangi ginčo investicijos laikytinos būtinomis ankščiau nurodytiems teisės aktų reikalavimams įgyvendinti, tokie kriterijai kaip finansinė grynoji dabartinė vertė ir finansinė vidinė grąžos norma ar kainos pokytis vartotojams šiuo atveju neturėjo būti vertinami, todėl nepagrįstai pasiūlyta dėl šių priežasčių nederinti minėtų investicijų. Komisija, teisingai nustačiusi ginčo investicijų tipą bei šiam tipui taikytinus kriterijus, Nutarimo 2 punktu pagrįstai nutarė suderinti UAB „Vilniaus energija“ 2005-2015 metų investicijas „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas“. Kiti Nutarimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams aspektai jau išanalizuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi, todėl teismas pakartotinai jų nevertino.

VI. 61. Pareiškėjai UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

62. Pareiškėjų nuomone, Komisija, priimdama Nutarimo 2 punktą, subjektyviai įvertino turimus duomenis ir nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio pagrindimo savo sprendimui, tuo pažeisdama Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalį. Investicijos į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimą neatitinka Investicijų derinimo apraše numatytų vertinimo kriterijų, kadangi teisės aktai nenustato privalomo minėtos sistemos įrengimo, t. y. sistema nėra būtina, sistemos atliekamos operacijos (apskaitos prietaisų duomenų nuskaitymas) gali būti vykdomos ir neatliekant tokių brangių bei neatsiperkančių investicijų. Dėl Nutarimo 2 punkto neteisėtumo nebus sudaromos teisės aktais nustatytos prielaidos efektyviai šilumos tiekimo veiklai ir nebus užtikrintas šilumos tiekimas vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Be to, Komisija tokiu sprendimu nukrypo nuo ankstesnės savo praktikos.

63. Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Administracinių bylų teisinos įstatymo 148 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. Skundžiamame teismo sprendime įvertinti kriterijai, kuriuos privalo atitikti neefektyvios investicijos (Investicijų derinimo aprašo 52.2-52.4 p.), Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies ir Tiekimo taisyklių 8 punkto nuostatos bei Nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, tačiau padarytos visiškai nepagrįstos išvados. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pažymėtas svarbias aplinkybes, kad Komisijos nutarimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisinio reguliavimo tikslus ir imperatyvus, t. y. neįsigilinta į bylos aplinkybes ir neatsakyta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iškeltus klausimus.

64. Pareiškėjai pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo konkrečiai nurodyti, kuriuos iš Investicijų derinimo aprašo 52.2-52.4 punktuose numatytų kriterijų ginčo investicijos atitiko, tačiau to nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik 2010 m. patvirtintomis Tiekimo taisyklėms bei 2015 m. patvirtinta Nacionaline energetikos nepriklausomybės strategija, nors Komisija Nutarimo 2 punktu patvirtino nuo 2005 m. UAB „Vilniaus energija“ atliktas investicijas. Visiškai neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad nuo 2005 m. vykdytos investicijos gali būti patvirtintos retrospektyviai. Be to, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis UAB „Vilniaus energija“ jau nuo 2005 m. vykdė neefektyvias investicijas.

65. Pareiškėjai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, ar Komisija, priimdama Nutarimą, neviršijo savo kompetencijos ir ar Nutarimas neprieštarauja tikslams ar uždaviniams, dėl kurių ši įstaiga buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Net ir pripažįstant, kad ginčo investicijos gali būti neefektyvios, turi būti įvertintas jų būtinumas. Nei Nutarime, nei skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta, ar UAB „Vilniaus energija“ atliktos investicijos visa apimtimi yra būtinos vykdyti šilumos tiekimo veiklą. Neaišku, ar padarytos investicijos suma ir apimtis yra adekvati teisės aktų nustatytiems reikalavimams dėl veiklos vykdymo. Nutarimu netirta, kokias funkcijas atlieka šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistema, nėra išvados, kad visos ar dalis minėtos sistemos funkcijų yra būtinos šilumos tiekimo veiklos vykdymui. Todėl akivaizdu, kad Nutarimas priimtas pažeidžiant Investicijų derinimo aprašo, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies, Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktų reikalavimus.

66. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

67. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas analizavo būtent tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo perduotus klausimus jau nustatytų aplinkybių kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi konstatavo, kad Nutarimo 2 punktas buvo tinkamai motyvuotas, ir nenustatė, kad Komisija būtų viršijusi jai suteiktą kompetenciją. Tai reiškia, jog šie klausimai jau buvo išspręsti ir nebegali būti kvestionuojami, o byla pirmosios instancijos teismui grąžinta esant poreikiui atlikti papildomą tyrimą dėl ginčo investicijų teisinio kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, ar Nutarimo 2 punktas atitinka Komisijai paskirtas funkcijas ir taikytinas procedūras. Iš 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos posėdžio protokolo ir kitų byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog poreikis priimti Nutarimo 2 punktą buvo motyvuotas, jis priimtas tinkamai. Pareiškėjai nepateikia nė vieno argumento, pagrindžiančio, kad Nutarimo 2 punktas buvo nesuderinamas su Komisijos įsteigimo ir įgaliojimų jai suteikimo tikslais ir uždaviniais. Be to, patys pareiškėjai apeliaciniame skunde nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotų klausimų, kvestionuodami, ar padarytos investicijos suma ir apimtis yra adekvati, t. y. keldami su ekonominiu konkrečių investicijų vertinimu susijusius klausimus.

68. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kuriuos iš Investicijų derinimo aprašo 52.2-52.4 punktuose įtvirtintų kriterijų atitiko ginčo investicijos. Investicijų derinimo aprašo 52.2 punkte nustatyta, kad neefektyvios investicijos gali būti šilumos įmonių investicijos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti. Būtent šį punktą pacitavo pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime atkreipdamas dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 patvirtintoje Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytų energetikos prioritetų įgyvendinimo būdus.

69. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad ginčo investicijos buvo būtinos tam, kad būtų užtikrintas tinkamas šilumos tiekėjo funkcijų vykdymas, o, neįdiegus nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemų, būtų neįmanoma užtikrinti šilumos tiekėjui taikomo reikalavimo suformuoti tikslias sąskaitas už laikotarpį, ne ilgesnį nei vienas kalendorinis mėnuo. Investicijų aprašo 52 punkte įtvirtintas nebaigtinis neefektyvių investicijų sąrašas, todėl tam, kad tam tikra investicija (kaip kad aptariamu atveju) būtų pripažinta neefektyvia, ji neprivalo būti expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) būti numatyta teisės aktuose. Tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta tiesioginė pareiga įrengti nuotolinę duomenų nuskaitymo įrangą, nesudaro pagrindo teigti, jog tokios investicijos negali būti pripažintos skirtomis teisės aktų įgyvendinimui. Priešingai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent nuotolinė duomenų surinkimo sistema yra ta investicija, kuri užtikrina imperatyvių teisės reikalavimų įvykdymą.

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad vienas iš pareiškėjų – Savivaldybė – pats pritarė ginčo investicijų derinimui, o kitam pareiškėjui – AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – ginčo investicijų išlaidos bus įtrauktos į šilumos kainą, jis ir toliau naudojasi Nutarimo 2 punktu patvirtintomis investicijomis teikdamas paslaugas vartotojams. Pareiškėjai, taip pat kaip ir UAB „Vilniaus energija“, nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemomis naudojasi tam, kad įgyvendintų teisės aktų taikomus reikalavimus: tinkamai tiektų energiją vartotojams, tinkamai ir laiku pateiktų vartotojams pagrįstas sąskaitas už tiekiamą energiją, vykdytų pareigą suteikti vartotojams galimybę elektroniniu būdu sekti apskaitos prietaisų rodmenis, užtikrintų patikimą ir saugesnį visos miesto šilumos tiekimo sistemos veikimą. Komisija 2012 m. kovo 14 d. patikrinimo aktu Nr. S3-2 konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ taikomas rankinis apskaitos prietaisų parodymų užfiksavimas nesudaro galimybių išrašyti sąskaitų vartotojams taip, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Pastebėtina ir tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuotolinę duomenų apskaitymo įrangą pripažino tinkama ir įprasta priemone duomenų apie suvartotą šilumą ir karštą vandenį fiksavimui atlikti. Vadinasi, vartotojai iš ginčo investicijų gautų ekonominę ir socialinę naudą, kadangi būtų užtikrintas Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies, Šilumos kainų nustatymo metodikos principų 28 punkto, Šilumos kainų nustatymo metodikos 58 punkto, Tiekimo taisyklių 8 punkto ir Civilinio kodekso 1.119 straipsnių 2, 3 dalių nuostatų vykdymas.

71. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad, naudojantis nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema, šiuo metu pačioje Savivaldybėje yra įdiegta tarptautinius apdovanojimus gavusi išmanioji, interaktyvi, viešai prieinama daugiabučių gyvenamųjų namų energetinės būklės įvertinimo sistema, leidžianti visuomenei ir specialistams įvertinti realią gyvenamųjų daugiabučių namų energetinio efektyvumo būklę bei sudaranti prielaidas optimaliam Vilniaus miesto daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos procesui. Nutarimo 2 punkto panaikinimas sukeltų tiesiogines finansines pasekmes ir vartotojams, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, savo lėšomis įdiegusiam investicijas, kurios buvo suderintos su vietos savivalda, todėl, Savivaldybei pakeitus savo pačios sprendimą bei post factum (lot. po fakto) pripažinus tokias investicijas nebederinamomis, galbūt būtų keliamas tiesioginės pareiškėjų atsakomybės dėl UAB „Vilniaus energija“ sukeltos žalos klausimas.

72. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, joks teisės aktas nedraudžia investicijas tvirtinti retrospektyviai, tokios teisės normos nenurodo ir pareiškėjai. Kartu pabrėžta, jog argumento dėl tariamo retrospektyvaus investicijų derinimo pareiškėjai nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl šis argumentas yra nesuderinamas su. taisykle, nustatančia, kad apeliacinis teismas patikrina pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą neperžengdamas skundo ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. 73. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII‑2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

74. Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

75. Nutarimo 2 punktu Komisija suderino UAB „Vilniaus energija“ 2005–2015 m. investicijas „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas“, kurios, pareiškėjų – akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės – nuomone, buvo atliktos savanoriška įmonės iniciatyva modernizuotis, o ne vykdant privalomus teisės aktų reikalavimus (būtinos).

76. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir apsiribojo vertinimu, ar Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiama ginčijama Nutarimo dalis. Tokiu būdu teismas nevertino su ginčijama Komisijos Nutarimo dalimi susijusių ekonominių aspektų ir juos priimant vertintų ekonominės prigimties argumentų, o spręsdamas pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo klausimą, vertinto skundžiamos Nutarimo dalies atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijama Nutarimo dalis turi būti panaikinta. Teismas, įvertinęs ginčijamos Nutarimo dalies turinį, konstatavo, kad joje nėra pateikti ginčijamo Komisijos sprendimo priėmimo motyvai, todėl iš esmės sutiko su pareiškėjų argumentu, jog Nutarimas ginčijamoje dalyje negali būti vertinamas kaip pakankamai motyvuotas, o tokia išvada sudarė pagrindą panaikinti Nutarimo 2 punktą ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (skundžiamas aktas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams).

77. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 2 d. nutartimi jį tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikino bei bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad iš ginčijamo Nutarimo 2 punkto matyti, kad juo aptariamos investicijos derinamos, tačiau nėra nurodyti motyvai, kodėl priimamas toks sprendimas.

Taigi šiuo požiūriu ginčijamo Nutarimo 2 punktas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, buvo ydingas, vis dėlto iš Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 21 d. protokolo Nr. O2-53 matyti, kad jame Komisijos nariai pateikė pakankamai išsamius motyvus, susijusius su ginčo investicijų vertinimu. Taip pat teisėjų kolegija pripažino, kad ginčijamo Nutarimo 2 punktas nėra išsamiai pagrįstas teisės aktų nuostatų analize, tačiau bendras jo priėmimo pagrindas (Energetikos įstatymo 15 straipsnis ir Investicijų aprašas) yra nurodytas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo teigti, kad ginčijamo Nutarimo 2 punkto motyvacijos trūkumai buvo esminiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad jie nesukliudė pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimus, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčijamas Nutarimo 2 punktas yra tinkamai nepagrįstas ir nemotyvuotas, taigi neteisėtas iš esmės, ir nepagrįstai nevertino ginčijamo Nutarimo 2 punkto teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės, t. y. nevertino, ar atsakovas pagrįstai, remdamasis teisės aktų nuostatomis suderino ginčo investicijas. Teisėjų kolegija taip pat nesutiko su tuo, kad spręsdamas dėl teisminės kontrolės apimties ir intensyvumo šioje byloje, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi ir apribojo teisminės kontrolės intensyvumą.

Iš byloje ginčijamo Nutarimo, jį lydinčių dokumentų ir šalių pozicijų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad ginčas byloje yra kilęs ne dėl sudėtingų ekonominių rodiklių skaičiavimo, jų rezultatų interpretavimo ar priimto Nutarimo 2 punkto politinio ar ekonominio tikslingumo vertinimo, o dėl faktinių aplinkybių (konkrečiai, nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos atliekamų funkcijų) ir dėl teisinio ginčo investicijų, kurias suderino atsakovas, kvalifikavimo. Investicijų derinimas Komisijoje turi būti vykdomas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. nustatant prašomų derinti investicijų pirminę paskirtį, tipą, įvertinus prašomas derinti investicijas pagal Investicijų aprašo 1 lentelėje nustatytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į teisinio reguliavimo tikslus ir imperatyvus.

Taigi, teisėjų kolegijos manymu, būtent šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas atitinkamai įvertinti taikytinų teisės aktų požiūriu, t. y. nustatyti, ar priimdamas ginčijamo Nutarimo 2 punktą atsakovas nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų.

78. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamu 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Teismas pastebėjo, kad nuo aplinkybės, kuriam tipui ginčo investicija bus priskirta, priklauso, kokius kriterijus investicija turės tenkinti, todėl ginčo investicijos kvalifikavimas šiuo atveju yra esminis. Pareiškėjų teigimu, teisės aktai nenumato privalomo šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemos įrengimo, todėl ginčo investicijos buvo priskirtinos investicijoms, skirtoms esamų energetikos sistemų efektyvumo didinimui ir modernizavimui, tačiau atsakovas nurodė, kad šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimo investicija yra grįsta ne savanoriška įmonės iniciatyva modernizuotis, bet tokiu būdu yra vykdomi privalomi teisės aktų reikalavimai. Įvertinęs bylai aktualias teisės aktų nuostatas pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teisės aktuose yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dėl vartotojų atsiskaitymo laikotarpio, t. y. atsiskaitymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo, todėl pritarė atsakovo nurodytai pozicijai, kad šiuo atveju investicijos buvo skirtos ne savanoriškam esamos sistemos modernizavimui, tačiau pagrįstos atitinkamais teisės aktais.

79. Apeliaciniame skunde pareiškėjai – akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybė – prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamą 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą byloje, tenkinant pareiškėjų 2016 m. sausio 18 d. skundą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. O3-671 dalies panaikinimo“. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamą 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą – netenkinti pareiškėjų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skundo.

80. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėta ABTĮ nuostata, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinės bylą pagal apeliacinio skundo ribas.

81. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bylos aplinkybių atsižvelgiant į tai, ar Nutarimas priimtas Komisijai neviršijant kompetencijos, taip pat ar Nutarimas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ar gavo įgaliojimus.

82. Trečiasis suinteresuotas asmuo su tokia pozicija nesutinka iš esmės nurodydamas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi nustatė, kad Nutarimo 2 punktas buvo tinkamai motyvuotas ir priimtas Komisijai veikiant jai suteiktų įgaliojimų ribose ir tai reiškia, kad šie klausimai jau buvo išspręsti įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir pareiškėjų apskritai nebegali būti kvestionuojami, tuo metu pagrindinis klausimas, dėl kurio atlikti papildomą tyrimą bylą pirmos instancijos teismui perdavė apeliacinės instancijos teismas, buvo dėl Nutarimo 2 punktu suderintų investicijų teisinio kvalifikavimo. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmos instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu vertino, ar Komisijos Nutarimo 2 punktas atitinka Komisijai paskirtas funkcijas ir taikytinas procedūras, nors ir eksplicitiškai ir nenurodė tiriantis, ar Komisijos 2 punktas atitinka Komisijos įsteigimo ir įgaliojimų suteikimo tikslus ir uždavinius. Be to, šiuo atveju neegzistuoja aplinkybės, kurios pagrįstų, kad Komisijos Nutarimo 2 punktas nurodytų tikslų ir uždavinių neatitinka. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjai nepateikė nei vieno argumento, pagrindžiančio, kad Nutarimo 2 punktas būtų nesuderinamas su Komisijos įsteigimo ir įgaliojimų suteikimo tikslais ir uždaviniais.

83. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad jau yra nurodęs, jog ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs inter alia dėl teisinio ginčo investicijų, kurias suderino atsakovas, kvalifikavimo. Investicijų derinimas Komisijoje turi būti vykdomas nustatant prašomų derinti investicijų pirminę paskirtį, tipą, įvertinus prašomas derinti investicijas pagal Investicijų aprašo 1 lentelėje nustatytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į teisinio reguliavimo tikslus ir imperatyvus. Kitaip tariant, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos ir vertintinos būtent išvardintais aspektais. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tikrindamas Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, teismas gali patikrinti, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisiją nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502‑72/2009).

Dėl institucijos diskrecijos ribų laikymosi, nepiktnaudžiavimo įgaliojimais, procedūrinių taisyklių laikymosi aspekto

84. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus.

85. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suponuoja inter alia sutarčių sudarymo laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkio subjektų lygiateisiškumą ir kt.; jos yra neatsiejamos nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba, priešingai, ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d.nutarimai). Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų; nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokias esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2013 m. liepos 7 d. nutarimai).

86. Valstybės pareiga ginti vartotojų interesus suponuoja tai, kad teisės normomis turi būti nustatytos įvairios vartotojų interesų gynimo priemonės, kad valstybės institucijos turi kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi nustatytų reikalavimų, ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. nutarimas). Tam tikros ūkinės veiklos sritys turi joms būdingą santykių specifiką, kuri inter alia gali suponuoti vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo santykių reguliavimo ypatumus tam tikrose ūkinės veiklos srityse; būtent ūkinės veiklos turinys, jos specifika, ypatumai tam tikrose ūkio srityse gali lemti specialaus vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo teisinių santykių reguliavimo būtinumą, poreikį tam tikroje ūkinės veiklos srityje; taigi vartotojų teisių, interesų apsaugos ir gynimo priemonės tam tikrose ūkinės veiklos srityse gali skirtis priklausomai nuo konkrečios ūkinės veiklos santykių specifikos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai).

87. Energetikos srityje vykdomos ūkinės veiklos – vartotojų aprūpinimo šilumos ir karšto vandens ištekliais – specifiką lemia inter alia viešuosius interesus atitinkanti būtinybė (kylanti inter alia iš Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų) užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą kaip priemonę siekti energetikos sistemos saugumo ir patikimumo bei mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarimas).

88. Atkreipęs dėmesį į Energetikos įstatyme nustatytą Komisijos pareigą įvertinti teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgiant į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą bei energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, pareigą numatomas investicijas derinti su Komisija ir tokios pareigos nevykdymo pasekmes, taip pat Investicijų derinimo apraše nustatytus tokioms įmonėms tenkančius įpareigojimus teikiant bendrai derinamų investicijų sąrašą pateikti savivaldybių tarybų sprendimų kopijas, nurodančias, kad teikiamos Komisijai derinti šilumos tiekimo įmonių investicijos yra suderintos savivaldybių tarnybų sprendimais pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmasis žingsnis, siekiant suderinti investicijas Komisijoje yra sprendimas dėl investicijų derinimo, priimtas savivaldybės taryboje.

Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad investicijos buvo suderintos savivaldybės taryboje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Nutarimo priėmimo procedūra iki šio etapo buvo vykdoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgdamas į Investicijų derinimo aprašo nuostatas pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad išnagrinėjusi energetikos įmonių prašymus ir įvertinusi investicijų projektus, Komisija turi priimti sprendimą dėl investicijų projekto derinimo, pagal į investicijų projektų vertinimo kriterijus, nurodytus Investicijų derinimo aprašo 1 lentelėje.

Nuo aplinkybės, kuriam tipui ginčo investicija bus priskirta, priklauso kokius kriterijus investicija turės tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo investicijos kvalifikavimas šiuo atveju yra esminis. Aptaręs Komisijos darbo reglamento nuostatas, nustatančias Komisijos posėdžių protokolams keliamus reikalavimus, taip pat šiame teisės akte bei Energetikos įstatymo nuostatose nustatytą Komisijos sprendimų priėmimo tvarką, remdamasis 2015 m. gruodžio 17 d. įvykusio viešo Komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 21 d. protokolu Nr. O2-53, ir atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos posėdyje dalyvavo ne mažiau kaip keturi nariai, o už ginčo klausimą balsavo Komisijos narių dauguma, pirmosios instancijos teismas konstatavo Komisijos Nutarimo priėmimo procedūros atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių ši teismo išvada turėtų būti pripažinta neteisinga. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą dėl šios išvados, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas skundžiamo teismo sprendimo argumentams šiuo klausimu, plačiau dėl jų nepasisako.

89. Reziumuodama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime patikrinęs, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar priimant skundžiamą Nutarimą laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių ir teisės aktų reikalavimų, nenustatydamas pažeidimų, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą.

Dėl aiškios klaidos ir tikslių faktinių aplinkybių vertinimo aspekto

90. Nepaisant to, kaip jau buvo minėta, tikrindamas Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, teismas gali patikrinti, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisiją nepadarė aiškios klaidos, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.

91. Šiuo aspektu analizuotina, ar Komisijos narių daugumos pozicija dėl Investicijų tipo yra pagrįsta. Įvertinęs Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.) 22 straipsnio 3 dalies ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, nuostatas pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teisės aktuose yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dėl vartotojų atsiskaitymo laikotarpio, t. y. atsiskaitymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo, todėl pritarė atsakovo nurodytai pozicijai, kad ginčo investicijos buvo skirtos ne savanoriškam esamos sistemos modernizavimui, tačiau buvo pagrįstos atitinkamų teisės aktų reikalavimais.

92. Tuo metu pareiškėjai apeliaciniame skunde pažymi, jog skundžiamame sprendime visiškai neįvertintas faktas, kad Komisija Nutarimo 2 punktu patvirtino nuo 2005 m. UAB „Vilniaus energija“ atliktas investicijas, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nuo 2005 m. vykdytos investicijos gali būti patvirtintos retrospektyviai. Pareiškėjai mano, kad derinant investicijas, padarytas jau nuo 2005 m., nėra jokio teisinio pagrindo vertinti jas kaip skirtas imperatyvių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimui, kadangi teisės aktas, kuriam įgyvendinti galėjo būti daromos investicijos, atsirado tik 2010 metais. Taigi, priimdama Nutarimą Komisija neturėjo jokio teisinio pagrindo patvirtinti jau nuo 2005 m. UAB „Vilniaus energija“ atliekamas neefektyvias investicijas.

93. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą su tokia pozicija nesutinka nurodydamas, kad joks teisės aktas nedraudžia investicijas tvirtinti retrospektyviai. Investicijų derinimo aprašas, kuris reglamentuoja investicijų diegimą bei derinimą Komisijoje, nenurodo, kad investicijos turi būti suderinamos su Komisija tik prieš pradedant jas diegti.

94. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamu klausimu pažymi, kad byloje nustatyta, jog Vilniaus energija 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. 007-7092 ir 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. 007-12541 Komisijai pateikė derinti 2005-2014 metais atliktas investicijas į šilumos apskaitos prietaisų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimą, 2013-2014 metais faktiškai atliktas Komisijos dar nederintas investicijas, 2014 metais faktiškai atliktų Komisijos jau suderintų investicijų papildomas dar Komisijos nederintas sumas, 2015 metais planuojamas investicijas ir 2015-2016 metų tęstinę investiciją. 2005-2012 m. įvykdytų investicijų „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimas“ (toliau – ir Investicija Nr. 1) teikiama derinti suma sudaro 4324 tūkst. Eur, 2013-2014 m. įvykdytų investicijų „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimas" (toliau - ir Investicija Nr. 2) teikiama derinti vertė lygi 134,24 tūkst. Eur, o 2015 m. planuotos atlikti investicijos „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimas" (toliau – ir Investicija Nr. 7) vertė – 50 tūkst. Eur.

95. Nustatyta, kad Investicija Nr. 1 suderinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu „Dėl pritarimo UAB „Vilniaus energija“ 2009-2013 metų investicijų planui“ Nr. 1-1181. Minėtame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime investicija Nr. 1 pavadinta „Grupinių boilerinių likvidavimas“, tačiau ji nėra detalizuota. Investicijos Nr. 2, 7 suderintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 d. sprendimu „Dėl susitarimo prie 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir Dalkia patvirtinimo“ Nr. 1-1366.

96. Vadovaujantis Investicijų derinimo aprašo 49 punkto 49.1–49.5 papunkčiais, energetikos įmonių vykdomos investicijos pagal pirminę investicijos paskirtį skirstomos į tipus: 1) investicijos, atliekamos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, investicijos, kurios galiojančiuose teisės aktuose yra paminėtos kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms; 2) investicijos į sistemų plėtrą (įskaitant naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą); 3) investicijos esamos sistemos atnaujinimui; 4) investicijos esamos sistemos modernizacijai; 5) kitos reguliuojamai veiklai vykdyti būtinos investicijos.

97. Pagal Investicijų derinimo aprašo 50 punktą visos investicijos taip pat skirstomos į efektyvias ir neefektyvias. Vadovaujantis Investicijų derinimo aprašo 1 priedo nustatytais energetikos įmonės investicijų vertinimo kriterijais matyti, kad skirtingi investicijų tipai lemia skirtingus minėtų investicijų vertinimo kriterijus, t. y. energetikos įmonių investicijos esamos sistemos modernizacijai visais atvejais turi būti efektyvios (privalo tenkinti Investicijų derinimo aprašo 1 priedo lentelės 3 eilutėje nurodytus kriterijus, inter alia (be kita ko) nedidinti kainos esamiems vartotojams, tačiau toks reikalavimas netaikomas Investicijų derinimo aprašo 1 priedo lentelės 1 eilutėje nurodytoms investicijoms.

98. Pagal Investicijų derinimo aprašo 52 punktą neefektyvios investicijos turi būti pagrįstos atitinkamais teisės aktais, kompetentingų institucijų dokumentais ir (arba) pačių energetikos įmonių.

99. Atlikęs Vilniaus energija Komisijai pateiktų derinti investicijų vertinimą pagal Investicijų apraše numatytus kriterijus, Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius 2015 m. gruodžio 10 d. parengė pažymą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2015-2016 metų investicijų“ Nr. 05-453, kurioje nurodė, kad pateiktos derinti investicijos pagal jų paskirtį priskirtinos investicijoms esamų sistemų rekonstrukcijai ir modernizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad Investicija Nr. 1, Investicija Nr. 2 ir Investicija Nr. 7 netenkina Investicijų derinimo aprašo 1 priede nurodytų kriterijų, nes finansinė grynoji dabartinė vertė yra neigiama, investicijos neatsiperka (atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis už 10 metų įrangos tarnavimo laikotarpį) ir investicijos didina šilumos kainą (socialinės naudos nėra), Komisijai pasiūlyta nepritarti minėtų investicijų derinimui.

100. 2015 m. gruodžio 17 d. įvykusio viešojo Komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 21 d. protokolo Nr. O2-53 turinys patvirtina, kad Komisijos posėdyje dalyvavo Komisijos nariai V. V., D. B., V. S., Ž. K. ir I. Ž. (posėdžio pirmininkė). Svarstant 3-iajį darbotvarkės klausimą „Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2005-2016 metų investicijos“ Komisijos narys D. B. išreiškė nuomonę, kad Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktoje 2015-12-10 pažymoje Nr. 05-453 nedetalizuotas nuotolinės duomenų surinkimo sistemos reikalingumas. Minėtas Komisijos narys paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, privalu laikytis šių reikalavimų – laiku ir tiksliai formuoti sąskaitas, turėti galimybę fiksuoti į pastatą tiekiamo šilumnešio kokybinius parametrus ir jų nuokrypius bei pan. Todėl Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimo investicija yra grįsta ne savanoriška įmonės iniciatyva modernizuotis, bet yra vykdomi privalomi teisės aktų reikalavimai.

101. Nustatyta, kad Komisijos nariai V. V. ir V. S. pritarė D. B. išsakytiems argumentams ir jo pateiktam siūlymui dėl Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateikto nutarimo projekto „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo“ papildymo 2 punktu, kuriuo Komisija nutarė derinti Vilniaus energija 2005-2015 metų investicijas „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas“ nustatant, kad: 2005-2012 m. investicijų suma yra 4324 tūkst. Eur; 2013-2014 m. – 134,24 tūkst. Eur; 2015 m. – 50 tūkst. Eur (iš viso – 4508,24 tūkst. Eur ).

102. Tokiu būdu Komisijos narių balsų dauguma ginčo investicija buvo priskirta kitam tipui, nei siūlė Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius 2015 m. gruodžio 10 d. savo pažymoje. Nors tai eksplicitiškai nenurodyta Nutarime ar jo priėmimo lydimojoje medžiagoje, atsižvelgdama į 2015 m. gruodžio 17 d. įvykusio viešojo Komisijos posėdžio 2015 m. gruodžio 21 d. protokolo Nr. O2-53 turinį ir, konkrečiai, į Komisijos narių D. B. ir V. S. argumentus dėl ginčo investicijų tvirtinimo (šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimo investicija yra grįsta ne savanoriška įmonės iniciatyva modernizuotis, bet yra vykdomi privalomi teisės aktų reikalavimai; nuotolinės apskaitos sistemos yra greičiausiai vienintelis būdas įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB Tekstas svarbus EEE, keliamus reikalavimus, atitinkantis šiandieninę techninę pažangą), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo investicijos buvo priskirtos Investicijų derinimo aprašo 1 priedo 1 punkte nustatytam tipui, netaikant efektyvumo reikalavimo.

103. Vadovaujantis Investicijų derinimo aprašo 52 punkto 52.1–52.4 papunkčiais neefektyvios investicijos gali būti: 1) dujų, SND ir Elektros įmonių investicijos, skirtos ilgalaikio turto atnaujinimui (investicijų tipas nurodytas Investicijų derinimo aprašo 49.3 punkte), elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui; 2) šilumos įmonių investicijos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti; 3) nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, paminėtos galiojančiuose teisės aktuose, kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, naujų šilumos vartotojų prijungimui specialiųjų planų centralizuoto šilumos tiekimo zonose, sistemų modernizacijai esant būtinybei sistemą atnaujinti, esamų sistemų atnaujinimui skirtos šilumos įmonių investicijos; 4) kitos neefektyvios strateginės svarbos investicijos, kurių būtinumą reguliuojama įmonė įrodo Komisijai teikdama investiciją pagrindžiančią informaciją Investicijų derinimo aprašo nustatyta tvarka.

104. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi procesas nagrinėjamoje byloje buvo atnaujintas, o pareiškėjams akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybei, atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei trečiajam suinteresuojam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ buvo pasiūlyta iki 2018 m. vasario 2 d. pateikti teismui savo nuomonę, argumentus ir įrodymus dėl 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 03-671 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 03‑196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014–2015 metų investicijų“ pakeitimo ir 2005–2015 metų investicijų derinimo“ 2 punktu patvirtintų investicijų klasifikavimo pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 (2015 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. O3-252 redakcija) 49.1–49.5, 52.1–52.4 papunkčius.

105. Komisija pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad jos nuomone, nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus energija“ investicijos į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimą vertintinos kaip privaloma energetikos įmonėms atlikti investicija, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti (Investicijų derinimo aprašo 52.3 punktas). Trečiasis suinteresuotas asmuo savo papildomuose paaiškinimuose teigė, kad ginčo investicijos pagrįstai gali būti priskirtinos tiek Investicijų derinimo aprašo 52.2 papunkčiui, tiek ir 52.3 papunkčiui. Pareiškėjas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad Komisija, priimdama Nutarimo 2 punktą, nenustatė, jog derinamos investicijos į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimą atitinka Investicijų derinimo aprašo 52 punkte nustatytus kriterijus, todėl minėtos investicijos, pareiškėjo manymu, turėjo būti vertinamos pagal Investicijų derinimo aprašo 50.1 punkte numatytus kriterijus, priskyrus investicijas vienam iš to teisės akto 49 punkte nurodytų tipų.

106. Teisėjų kolegija siekdama įvertinti UAB „Vilniaus energija“ investicijas į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimą Investicijų derinimo aprašo 49.1–49.5, 52.1–52.4 papunkčių kontekste pažymi, kad Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.) 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad keičiantis šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai bei šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai iki mėnesio 25 dienos viešai informuoja vartotojus, savivaldybes bei Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją apie apskaičiuotas šilumos ir karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 8 punktą, atsiskaitymo laikotarpis – tai ne ilgesnis negu vieno mėnesio terminas, nurodytas šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyse, už kurį šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo apskaičiuojamos šilumos vartotojo mokėtinos sumos už patiektą šilumą bei apskaičiuojamos karšto vandens vartotojo mokėtinos sumos už patiektą karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, karšto vandens skaitiklio aptarnavimą bei kitas su karšto vandens tiekimu susijusias paslaugas.

107. Komisijos pirmininko 2012 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. O1-5 sudaryta tikrinimo komisija atliko UAB „Vilniaus energija“ neplaninį tikslinį patikrinimą, kurio vienas tikslų buvo įvertinti UAB „Vilniaus energija“ taikomų ataskaitinių laikotarpių, už kuriuos pateikiamos sąskaitos, ir šiais laikotarpiais taikomų šilumos kainų taikymo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Keičiantis šilumos ir karšto vandens kainoms, jos privalo būti taikomos nuo mėnesio pirmos dienos iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos. Pagal Komisijos nustatytą informaciją, tikrinamuoju laikotarpiu sąskaitos vartotojams buvo išrašomos paskutinę mėnesio dieną, tačiau atsiskaitomųjų prietaisų rodmenys ne visada nuskaitomi paskutinę mėnesio dieną. Todėl vartotojams pateikiamose sąskaitose šilumos kainos, galiojančios nuo mėnesio pirmos dienos iki paskutinės, buvo taikomos šilumos energijai, suvartotai kitą laikotarpį nei šilumos kainos taikymo laikotarpis. Dėl minėtų aplinkybių, Komisija padarė išvadą, kad tinkamai vykdant teisės aktų nustatytus reikalavimus atsiskaitymo laikotarpiui ir kitus su sąskaitų už suvartotą šilumos energiją pateikimo susijusius reikalavimus bei sąskaitas formuojant už ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, skaičiuojant nuo praėjusio mėnesio rodmenų deklaravimo ar nurašymo datos, nėra užtikrinamas Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies ir tuo metu galiojusios Šilumos kainų nustatymo metodikos 58 punkto reikalavimų dėl šilumos kainos galiojimo laikotarpių vykdymas.

108. Tai įvertinusi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad teisės aktuose yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dėl vartotojų atsiskaitymo laikotarpio, t. y. atsiskaitymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Tačiau akivaizdu, kad aptartos nuostatos neriboja energetikos įmonių pasirinkti Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimų dėl šilumos kainos galiojimo laikotarpių tinkamo užtikrinimo priemonių. Todėl darytina išvada, kad tokios nuostatos ipso facto (savaime) nelemia energetikos įmonių pareigos investuoti būtent į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėtų teisės aktų nuostatos nenustato reikalavimo atsiskaitomųjų prietaisų rodmenis nuskaityti valandų tikslumu (Komisijos pirmininko 2012 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. O1-5 sudaryta tikrinimo komisija atlikusi UAB „Vilniaus energija“ neplaninį tikslinį patikrinimą konstatavo, kad atsiskaitomųjų prietaisų rodmenys ne visada nuskaitomi paskutinę mėnesio dieną). Todėl nepagrįstais laikytini ir todėl atmestini trečiojo suinteresuotojo asmens argumentai, kad be nagrinėjamos sistemos objektyviai nebuvo galimybių kiekviename atitinkamame name išskirti (nustatyti) šilumos ir karšto vandens kiekių, suvartotų paskutinę kalendorinio mėnesio dieną 23:59 val.

109. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis įpareigoja buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje pateikti tikslią, aiškią ir išsamią informaciją, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai. To paties straipsnio pirma dalis šilumos tiekėjui nustato pareigą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis. Atitinkamai Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 129.21 punktas nustato, jog Taisyklėse nustatyta tvarka šilumos vartotojams turi būti suteikti slaptažodžiai, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis bet kuriuo metu susipažinti su šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis.

110. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šios nuostatos sudaro pagrindą ginčo investicijas į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimą priskirti privalomomis energetikos įmonėms atlikti investicijomis, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti (Investicijų derinimo aprašo 52.3 punktas).

111. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastebi, kad Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, nustatanti aptartą šilumos tiekėjo pareigą, buvo priimta 2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI‑1613 ir įsigaliojo 2011 m. lapkričio 1 d. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, buvo papildytos minėtu 129.21 punktu 2012 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-187.

112. Neginčytina, kad energetikos įmonių investicijos atsakovui gali būti teikiamos derinti bet kurioje įgyvendinimo stadijoje – prieš investicijų vykdymą, investicijų vykdymo metu bei įvykdžius investiciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1390-525/2017). Tačiau teikiamos derinti investicijos, net jei jos yra jau įvykdytos, turi būti pagrįstai ir teisingai priskirtos vienam iš Investicijų derinimo apraše numatytam tipui. Jei neefektyviomis laikytinos investicijos buvo atliktos todėl, kad pagal galiojančius teisės aktus jos buvo privalomos atlikti energetikos įmonėms, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, tuomet derinant tokias jau atliktas investicijas jos priskirtinos Investicijų derinimo aprašo 52.3 punkte nustatytam neefektyvių investicijų tipui. Tačiau jei investicijos buvo atliktos tuo metu, kai atitinkami reikalavimai teisės aktuose dar nebuvo įtvirtinti, tuomet nepagrįsta būtų teigti, kad energetikos įmonė buvo įpareigota tokias investicijas atlikti, todėl derinant tokias jau atliktas investicijas nepagrįsta būtų jas priskirti privalomomis energetikos įmonėms atlikti investicijomis, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, t. y. Investicijų derinimo aprašo 52.3 punkte nustatytam neefektyvių investicijų tipui.

113. Atsižvelgdama į tai, kad iki Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimo šilumos teikėjų pareigos, teisėjų kolegijos pripažintos lėmusiomis ginčo investicijų priskyrimą Investicijų derinimo aprašo 52.3 punkto tipui, neegzistavo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo investicijas į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimą, atliktas iki Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI‑1613 įsigaliojimo, laikyti privalomomis energetikos įmonėms atlikti investicijomis, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti.

114. Iš Nutarimo 2 punkte pateiktos lentelės matyti, kad derintos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2005−2015 metų investicijos „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas“, sudarančios 4508,24 tūkst. Eur., susideda iš tam tikrais laikotarpiais išdėstytų investicijų sumų: 2005−2012 m. 4324 tūkst. Eur.; 2013−2014 m. 134,24 tūkst. Eur.; 2015 m. 50 tūkst. Eur. Visas šias investicijas, kaip jau buvo minėta, atsakovas priskiria Investicijų derinimo aprašo 52.3 punkte nustatytam neefektyvių investicijų tipui.

115. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nutarimo 2 punktu suderindama UAB „Vilniaus energija“ 2005–2015 m. investicijas „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas“, Komisija padarė aiškią klaidą priskirdama ginčo investicijas, atliktas iki Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI‑1613 priėmimo, Investicijų derinimo aprašo 52.3 punkte nustatytam neefektyvių investicijų tipui. Kitaip tariant, 2005−2012 m. laikotarpio 4324 tūkst. Eur sudariusios investicijos negalėjo būti priskirtos Investicijų derinimo aprašo 52.3 punkte nustatytam neefektyvių investicijų tipui ir, atitinkamai, Nutarimu patvirtintos.

116. Kita vertus, iš šios 2005−2012 m. laikotarpio 4324 tūkst. Eur sudariusių investicijų grupės turėtų būti išskirtos tos investicijos, kurios yra atliktos po Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI‑1613 priėmimo, t. y. po 2011 m. spalio 11 d., kaip galimos priskirti Investicijų derinimo aprašo 52.3 punkte nustatytam neefektyvių investicijų tipui. Todėl šio 2005−2012 m. laikotarpio investicijos turėtų būti išskaidytos atsižvelgiant į jų atlikimo laiką ir atitinkamai įvertintos jų atitikties Investicijų derinimo aprašo 52.3 punkte nustatytam neefektyvių investicijų tipui atžvilgiu.

117. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas panaikinant Nutarimo 2 punktą ta dalimi, kuria juo buvo patvirtintos 2005−2012 m. laikotarpio 4324 tūkst. Eur sudariusios investicijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skundą tenkinti iš dalies. 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 03-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014–2015 metų investicijų“ pakeitimo ir 2005–2015 metų investicijų derinimo“ Nr. 03-671 2 punktą panaikinti ta apimtimi, kuria juo buvo patvirtintos 2005−2012 m. laikotarpio 4324 tūkst. Eur sudariusios investicijos.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė