2025-07-30 Nr. AB-12232-3-61-3-06853-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2191-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06853-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė L. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 24S265673 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760261529, galiojantį iki 2025 m. birželio 23 d., dėl to, kad įmonė (uždaroji akcinė bendrovė „Technologijos grožiui“ (toliau – ir UAB „Technologijos grožiui“, Bendrovė), kurios dalyvis yra asmuo (pareiškėja), neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Sprendimas grindžiamas tuo, jog Bendrovėje nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. nėra visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, atitinkančių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, kuriems bendrai mokamas vieno mėnesio darbo užmokestis sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir tuo, kad pareiškėja neturi pakankamai ilgalaikių ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje.

2.2. Migracijos departamento Sprendimas grindžiamas deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, neištyrus visų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmę tinkamo sprendimo priėmimui.

2.3. Pareiškėjos ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai yra susiję tik su Lietuva, pareiškėja čia gyvena ilgiau nei 6 metus. Pareiškėja atvyko į Lietuvą 2018 metais, būdama nepilnametė, pirmasis leidimas laikinai gyventi jai buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu, ji pradėjo lankyti Kačialovo vidurinę mokyklą, dėl kalbos sunkumų nuotoliniu būdu baigė vidurinę mokyklą (duomenys neskelbtini). Baigusi mokyklą, įsigijo Bendrovės akcijų ir tapo mažosios bendrijos „Ronamova“ (toliau – ir MB „Ronamova“) savininke, kurios veiklą vykdo pati pareiškėja. Pareiškėja, vykdydama veiklą MB „Ronamova” iš šios veiklos gauna pajamas. Bendrovė teikia marketingo paslaugas, turi užsakovų Lietuvoje ir užsienyje. Pareiškėja nuo 2018 metų turėjo keturis leidimus laikinai gyventi, ji gyvena su savo motina O. K. ir jos sutuoktiniu S. K., taip pat Lietuvoje gyvena pareiškėjos brolis A. K. (Duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos tėvas, kuris ja nesirūpina, neišlaiko, jokių ryšių nepalaiko. Pareiškėja neturi jokių ryšių su savo tėvu, nežino jo gyvenamosios vietos.

2.4. Bendrovė karo pradžioje palaikė Ukrainą per paramos fondą „Mėlyna geltona“, taip pat dalyvavo (duomenys neskelbtini) paramoje, kurios metu buvo teikiama pagalba Ukrainos kareiviams. Bendrovė taip pat padėjo merginoms pabėgėlėms iš (duomenys neskelbtini), joms suteikė darbą, finansinę paramą gyvenimo pradžiai Lietuvoje. Bendrovės pajamos nebuvo mažesnės nei 70 000 Eur, tuo tarpu 2023 metais pasiekė net 207 249 Eur pajamas. Atsakovas Sprendimą priėmė neištyręs pareiškėjos ilgalaikių ekonominių santykių Lietuvoje.

2.5. Pareiškėja daugiau nei pusę metų ruošėsi lietuvių kalbos egzaminui, kurį laikė 2024 m. lapkričio 21 d. Be to, pareiškėja ilgiau nei dvejus metus draugauja ir yra susižadėjusi su (duomenys neskelbtini) piliečiu R. C. Migracijos departamentas netyrė pareiškėjos ilgalaikių šeiminių santykių Lietuvos Respublikoje pagrįstumo, neindividualizavo pareiškėjos situacijos, o taikė šablonines ir pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstas procedūras.

2.6. Sprendimas buvo priimtas pažeidus materialiosios teisės normas. Migracijos departamentas neinformavo pareiškėjos apie nagrinėjamą klausimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, nepasiūlė jai pateikti įrodymų nagrinėjamu klausimu ir tokiu būdu pažeidė Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 127 punktą bei pareiškėjos teisę būti išklausytai, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas dar ir dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

2.7. Atsakovas nepagrįstai neįtraukė A. G. kaip dirbančios (duomenys neskelbtini) pilietės ir nelaikė jos atitinkančia Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. 2022 m. sausio 1 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. 13 A. G. (A. G.) buvo įdarbinta manikiūro meistre. Taip pat, 2024 m. rugsėjo 27 d. kitam (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. nustatytas 3 500 Eur dydžio darbo užmokestis. A. G. buvo įdarbinta 2022 m. sausio 1 d. pilnai darbo dienai manikiūro meistrės pareigoms. A. G. vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. spalio 4 d., todėl atsakovas turėjo pareigą įtraukti A. G. į sąrašą darbuotojų, kurie atitinka minėtus reikalavimus. 2024 m. sausio mėn. ir vasario, kovo, balandžio mėn. dirbo iš viso 11 darbuotojų; 2024 m. gegužės, liepos mėn. dirbo iš viso 13 darbuotojų; 2024 m. birželio mėn. dirbo iš viso 14 darbuotojų; 2024 m. rugpjūčio mėn. dirbo iš viso 11 darbuotojų; 2024 m. rugsėjo mėn. dirbo iš viso 10 darbuotojų ir 2024 m. spalio mėn. dirbo iš viso 6 darbuotojai. Migracijos departamentas pripažino tik kelių darbuotojų atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, tačiau nepateikė jokių duomenų apie kitus darbuotojus, neanalizavo jų leidimų gyventi Lietuvoje pagrindų, nepateikė analizės dėl Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo, todėl akivaizdu, kad Migracijos departamentas priėmė nemotyvuotą Sprendimą.

2.8. Migracijos departamentas neatskleidė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio bei jį aiškinančios teismų praktikos, taip pat selektyviai įvertino pažeidimo aplinkybes, nėra galimybės įvertinti, kodėl buvo pasirinktos būtent tokios darbo užmokesčio ir darbuotojų aplinkybės, todėl priimtas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nepateiktos tikslios vertinamosios aplinkybės, Įstatymas pritaikytas klaidingai. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis, o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Faktinės aplinkybės buvo įvertintos teisingai, o Sprendimas priimtas pagrįstai. Pareiškėja tuo pagrindu, kad yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, patvirtinantį Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Kadangi nebuvo nustatyta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių galėtų būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjai dvejiems metams buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760261529, galiojęs iki 2025 m. birželio 23 d.

3.2. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 20 d. vertino uždarosios akcinės bendrovės „Like me beauty", kuri pakeitė pavadinimą į UAB „Tecnologijos grožiui”, darbuotojų darbo sąlygas įmonėje. Patikrinus Bendrovėje dirbančius asmenis buvo nustatyta, kad nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. Bendrovėje nėra dirbančių darbuotojų, atitinkančių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus. Šios aplinkybės ir darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai išsamiai išanalizuoti Sprendime.

3.3. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Bendrovėje ne tik turi dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bet taip pat jiems turi būti mokamas darbo užmokestis, kuris yra ne mažesnis nei 2 BDU. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos (toliau – ir Fondo valdybos IS) duomenimis, nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. Bendrovė neatitiko reikalavimo mokėti darbuotojams darbo užmokestį, didesnį nei 2 BDU, nes rugpjūčio mėn. Bendrovės darbuotojams, atitinkantiems minėtus Įstatymo reikalavimus, buvo mokamas 2 652,63 Eur darbo užmokestis, rugsėjo mėn. – 2 195,51 Eur darbo užmokestis, o Lietuvos statistikos departamento 2023 m. paskutinio paskelbto šalies ūkio 2 BDU dydis buvo 3 578 Eur. Kaip matyti iš 2024 m. gruodžio 13 d. gautų Fondo valdybos IS duomenų, pareiškėjos valdomoje Bendrovėje ir šiuo metu nėra dirbančių asmenų, kurie tenkina abi privalomas sąlygas – yra Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kurie dirba visą darbo laiką ir jiems mokamas darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 BDU.

3.4. Nors pareiškėjos skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) pilietė A. G., kuriai pareiškėjos pridedamo Apdraustųjų, kuriems suteiktos tėvystės arba vaiko priežiūros atostogos sąrašo duomenimis atostogos atšauktos nuo 2024 m. spalio 3 d., turėjo būti įskaičiuota kaip dirbanti (duomenys neskelbtini) pilietė, ši aplinkybė neturi įtakos priimtam Sprendimui, nes net įvertinus, kad A. G. darbo sutartimi buvo nustatytas 1,03 minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis, Bendrovė netenkintų reikalavimo mokėti darbuotojams darbo užmokestį, didesnį nei 2 BDU. Fondo valdybos IS taip pat nėra duomenų apie Bendrovės išmokas A. G., o vertinant ankstesnių laikotarpių išmokas, nustatyta, kad A. G. nebuvo mokamas nustatyto dydžio pagal darbo sutartį darbo užmokestis, o 2021 ir 2022 metais jos darbo užmokestis buvo lygus minimaliai mėnesinei algai. Taigi nebuvo pagrindo remtis šiomis aplinkybėmis. Migracijos departamentas teisingai nusprendė, kad pareiškėjos valdoma Bendrovė neatitinka imperatyvių sąlygų, kurioms esant teisėtos veiklos vykdymo pagrindu pareiškėjai galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi.

3.5. Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad Bendrovėje dirbo ne mažiau kaip 9 darbuotojai, nėra reikšminga todėl, kad ši aplinkybė neturi įtakos Sprendimo priėmimui (nekeičia imperatyvių sąlygų, kurias turi atitikti Bendrovė). Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad pareiškėja turi kitą verslą ir gauna užmokestį pagal civilinę sutartį, taip pat nėra reikšmingos, nes nesusijusios su pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindu.

3.6. Aplinkybės, kad pareiškėja smerkia (duomenys neskelbtini) režimą, suteikė paramą Ukrainai, ar yra įdarbinusi (duomenys neskelbtini) pilietes, taip pat nesusijusios su pareiškėjai išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindu, o pareiškėjos laikomi egzaminai, kaip ir pareiškėjos socialiniai ryšiai, nėra tinkami argumentai ginčijant Sprendimą. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas jos valdomai Bendrovei atitinkant imperatyvius Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, ir sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi priimtas todėl, kad Bendrovė šių imperatyvių reikalavimų nebeatitinka.

3.7. Pareiškėjos nurodoma Aprašo 127 punkte nustatyta tvarka taikoma tuo atveju, kai, vadovaujantis Aprašo 126 punktu, privaloma pradėti patikrinimą, jei Migracijos departamentas nustato, kad yra veiksnių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Pareiškėjos atžvilgiu tokios aplinkybės nustatinėjamos nebuvo.

3.8. Įstatymas nenumato Migracijos departamento pareigos prieš priimant sprendimą kreiptis į užsienietį paaiškinimų. Pareiškėjos atveju nustatytos visos objektyvios aplinkybės, kurioms pareiškėjos paaiškinimai negalėjo turėti įtakos.

3.9. Migracijos departamentas, įvertinęs Sprendimo priėmimui būtinas ir pakankamas faktines aplinkybes, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą. Priimtu sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos klausimas, taip pat pareiškėjai nėra užkertama teisė kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kitais Įstatyme įtvirtintais pagrindais, atitinkant Įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. birželio 1 d. tuo pagrindu, kad ji yra Bendrovės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 22 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą Nr. 23S95223 pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Pareiškėjai 2023 m. birželio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760261529, galiojantis iki 2025 m. birželio 23 d.

6. Migracijos departamentui, vykdant užsieniečių (įskaitant ir pareiškėjos) kontrolę, 2024 m. lapkričio 20 d. Fondo valdybos IS buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjos valdomą Bendrovę bei šios Bendrovės darbuotojus. Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis apie Bendrovėje dirbančius asmenis, nustatė, kad Bendrovėje prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimo metu dirbo trys darbuotojai, atitinkantys Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o nuo 2024 m. spalio 1 d. Bendrovėje nebuvo dirbančių darbuotojų, atitinkančių minėtus reikalavimus. Pareiškėja ir jos valdoma Bendrovė nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius.

7. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika, ir nustatė, kad pareiškėjai nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, ji Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d., tačiau buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, o nuo 2021 m. kovo 24 d. įdarbinta MB „Ronamova“, tačiau darbo užmokestis nebuvo mokamas. Migracijos departamentas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja neturi pakankamai ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvoje, taip pat šeiminių ryšių su čia gyvenančiais asmenimis, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2024 m. lapkričio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760261529, galiojantį iki 2025 m. birželio 23 d, nes įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėja, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

8. Teismas, įvertinęs Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji yra įvykdžiusi visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, akcentavo, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą, visą jo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024 ir kt.). Teismas išaiškino, jog būtent pareiškėjai tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

9. Teismas pažymėjo, jog Sprendimas, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime neįpareigoja pareiškėjos išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, pareiškėja turi teisę iš naujo kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jos individualios aplinkybės atitiks Įstatymo nuostatas.

10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas tinkamai įvertinęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kuris atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

11. Teismas pažymėjo, jog proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau teismo vertinimu, jie nėra esminiai ir nekeičia teismo sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinėjo. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja, nurodydama tuo pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą savo sprendime nurodė tik tai, kad pareiškėjai tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėja turi vadovautis teisės aktais ir jų nepažeisti, tačiau pareiškėja viso proceso metu tvirtino, kad laikėsi visų sąlygų ir jų nepažeidė bei pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Teismas pareiškėjos nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė ginčijamame sprendime. Pirmosios instancijos teismo aplaidus bylos išnagrinėjimas lėmė nepagrįsto ir nemotyvuoto sprendimo priėmimą.

12.2. Pirmosios instancijos teismas atsakovo padarytų pažeidimų (dėl neinformavimo apie ketinimą priimti Sprendimą, pareiškėjos pažeistos teisės būti išklausytai) neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, jo tinkamai nemotyvavo, teismo motyvai sutampa su atsakovo argumentais, t. y. teismo sprendime pažodžiui pakartojami atsakovo paaiškinimai ir argumentai, visiškai neišanalizuota ir nepasisakyta dėl pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų.

12.3. Pirmosios instancijos teismas užuot įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl jos atitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktui, apsiribojo citatomis iš LVAT sprendimų, kuriuose teigiama, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo

priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą, visą jo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Tokios teismo citatos nesudaro sąlygų priimti motyvuotą teismo sprendimą, nes nebuvo ir nėra nustatyti pareiškėjos pažeidimai. Taigi, akivaizdūs teismo sprendimo motyvavimo trūkumai, ignoravimas pareiškėjos argumentų paremtų rašytiniais įrodymais, nesudaro prielaidų daryti išvadą, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

12.4. Pareiškėja tik Lietuvoje turi ekonominius, šeiminius bei socialinius ryšius, ji su kilmės valstybe nėra susijusi. Pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko būdama 16 metų, todėl ji kilmės valstybėje negalėjo sukurti jokių ekonominių ryšių. Lietuvoje gyvena pareiškėjos motina. Pareiškėja gyvena kartu su savo motina ir jos sutuoktiniu, taip pat ji turi brolį, kuris taip pat gyvena kartu su šeima Lietuvoje. Pareiškėja Lietuvoje turi sužadėtinį, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, planuoja su juo susituokti bei gyventi Lietuvoje, taigi nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjos vieninteliai, ilgalaikiai ir neatsiejami šeiminiai ryšiai yra Lietuvos Respublikoje. Grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę šie ryšiai nutrūks, be to, pareiškėjos negalės paremti jos šeima.

12.5. Pareiškėja gauna pajamas iš nuosavo verslo MB „Ronamova“, šis verslas vykdomas tik Lietuvoje. Pareiškėja, kaip Bendrovės akcininkė daro viską, siekdama ieškoti darbuotojų bei vykdyti grožio paslaugų veiklą, todėl vieninteliai ir ilgalaikiai jos ekonominiai ryšiai susiklostę Lietuvoje. Kitų darbų arba veiklos už Lietuvos ribų pareiškėja nevykdė ir to daryti neplanuoja. Pareiškėja taip pat nuolat dalyvauja renginiuose, Ukrainą palaikančiose akcijose, pareiškėjos draugai yra Lietuvoje. Pareiškėja neturi jokių socialinių ryšių su kilmės valstybe.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas šiuos argumentus:

13.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad pareiškėja, kaip užsienietė, gavusi leidimą, visą jo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

13.2. Pareiškėjos skunde pateikiamas darbuotojų sąrašas bei Užimtumo tarnybos ekrano nuotraukos, tačiau jos nepatvirtina, kad pareiškėjos Bendrovėje buvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 BDU. Migracijos departamentas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su darbuotojams mokamu darbo užmokesčiu, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja šių sąlygų neatitiko.

13.3. Aplinkybės, kad pareiškėja stengiasi vystyti savo verslą, smerkia (duomenys neskelbtini) režimą, yra suteikusi paramą Ukrainai, laikė lietuvių kalbos egzaminą bei turi socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėja arba jos valdoma įmonė atitinka minėtus Įstatymo reikalavimus.

13.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad tai, jog nėra atsakyta į kiekvieną pareiškėjos skunde išdėstytą argumentą, tai daro ginčijamą sprendimą nemotyvuotu.

13.5. Pareiškėjos argumentai, kad pareiškėja tik Lietuvoje turi ekonominius, šeiminius bei socialinius ryšius, su kilmės valstybe visiškai nesusijusi, neturi kur gyventi, taip pat su kilmės valstybe neturi jokio ekonominio ryšio, su savo tėvu jokių ryšių nepalaiko, su (duomenys neskelbtini) neturi nieko bendro jau 6 metus, kaip ir tai, kad pareiškėja Lietuvoje turi sužadėtinį, nesudaro pagrindo vertinti, kad esant pareigai panaikinti leidimą laikinai gyventi imperatyviu Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, Migracijos departamentas galėtų šios pareigos nesilaikyti.

13.6. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad turi būti atsižvelgta į byloje nurodytas aplinkybes dėl šeimos ryšių išsaugojimo, nes pareiškėja yra pilnametė, finansiškai nepriklausoma, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu neturėjo šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje. Be to, ginčijamu Sprendimu pareiškėja nėra išsiunčiama.

13.7. Ginčijamu Sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2025 m. birželio 23 d., tačiau pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p.) ir 2025 m. balandžio 1 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760437562, galiojantis iki 2027 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, teisminis ginčas prarado savo aktualumą.

13.8. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ginčijamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 24S265673, kuriuo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2025 m. birželio 23 d., nes įmonė, kurios dalyvis yra asmuo, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, ir šiuo Sprendimu pagrįstai panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas.

16. Pareiškėja iš esmės nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Teismas tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo, o teismo sprendime nurodyti argumentai sutampa su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais. Teismas, be kita ko, neįvertino pareiškėjos argumentų dėl jos atitikties Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams ir to, kad pareiškėją su Lietuva sieja stiprūs ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai.

17. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. birželio 1 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji Bendrovės, kuri nemažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2023 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23S95223 pakeisti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais dvejiems metams. 2023 m. birželio 23 d. pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760261529, galiojantis iki 2025 m. birželio 23 d.

19. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių (įskaitant ir pareiškėjos) kontrolę, 2024 m. lapkričio 20 d. Fondo valdybos IS patikrino duomenis apie pareiškėjos valdomą Bendrovę ir Bendrovės darbuotojus bei nustatė Įstatymo pažeidimus (t. y. kad nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. pareiškėja ir jos valdoma Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, nes Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius). Atsižvelgęs į tai, ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus bei tikrindama ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius šešis mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip du BDU dydžius, ir kurio nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

21. Pažymėtina, jog Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata yra imperatyvi ir jokių išimčių nenumato (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5516-442/2018 ir kt.). Šioje teisės normoje nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatymo nustatytais pagrindais (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1231-520/2025).

22. LVAT praktikoje pažymima, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017, 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-492/2025), todėl užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs ir vykdo visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

23. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Akcentuotina, kad pareiškėjas, gavęs leidimą, visą jo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-815/2024 ir kt.). Migracijos departamentui nustačius aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, pastarasis turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018 ir kt.).

24. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas (pakeistas anksčiau turėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) minėtais Įstatymo pagrindais, nurodytais 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o ne dėl to, kad pareiškėja ilgą laiką gyvena ir dirba Lietuvoje, čia gyvena jos šeima, sužadėtinis, laikomi lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminai ir pan., todėl pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl jos stiprių socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturėjo esminės reikšmės ginčijamo Sprendimo priėmimui. Kaip jau minėta, Migracijos departamentui nustačius aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, jis turi pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Byloje nustatytos aplinkybės, kurios nėra paneigtos objektyviais į bylą pateiktais įrodymais, patvirtina, kad pareiškėja nevykdė ir nesilaikė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, nustačius, kad nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas vieno mėnesio darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius. Taigi, Migracijos departamentui nustačius, jog Bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų turėti užsienietei leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, ir atsakovui Sprendime išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, susijusias su darbuotojams 2023 ir 2024 metais mokėtu darbo užmokesčiu (atleidimo išmokomis), pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka minėtų sąlygų ir dėl to panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

25. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su A. G., pažymėtina, kad pareiškėjos į bylą pateiktas Apdraustųjų, kuriems suteiktos (atšauktos) tėvystės arba vaiko priežiūros atostogos (per nurodytą laikotarpį), sąrašas, ir jame pateikti duomenys patvirtina, kad A. G. vaiko priežiūros atostogos buvo atšauktos ir pareiškėja atleista iš darbo 2024 m. spalio 3 d. Net ir įvertinus, kad A. G. darbo sutartimi buvo nustatytas 1,03 minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis, Bendrovė netenkintų Įstatyme įtvirtinto reikalavimo mokėti darbuotojams darbo užmokestį, didesnį nei 2 BDU. Remiantis Fondo valdybos pateiktais duomenimis ir įvertinus ankstesnių laikotarpių išmokas A. G. matyti, kad šiai darbuotojai nebuvo mokamas nustatytas darbo sutartimi 1,03 minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestis, 2021 ir 2022 metais dalį dirbto laiko jos darbo užmokestis buvo lygus minimaliai mėnesinei algai. Dėl S. K. padidinto darbo užmokesčio nuo 2024 m. spalio 1 d. pažymėtina, jog Migracijos departamento ginčijamo sprendimo priėmimo metu šio darbuotojo darbo užmokesčio duomenys buvo kitokie, nei nurodoma pareiškėjos skunde. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2025 m. sausio 15 d. raštas Nr. 9K-1186 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame patvirtinama, kad tik 2024 m. lapkričio 27 d. (po ginčijamo Sprendimo priėmimo) buvo pateiktas patikslintas pranešimas, kurio pagrindu buvo patikslintos S. K. draudžiamosios pajamos iš 86,95 Eur į 3 500 Eur. Taigi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl šių dviejų Bendrovės darbuotojų nesudaro pagrindo susiklosčiusią situaciją vertinti kitaip, nei ją įvertino atsakovas bei patvirtino pirmosios instancijos teismas.

26. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčijamu sprendimu buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025 m. birželio 23 d. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu ir šis leidimas, galiojantis iki 2027 m. balandžio 1 d., jai buvo išduotas 2025 m. balandžio 1 d., todėl darytina išvada, kad šis teisminis ginčas, ypač dėl socialinių ir šeiminių ryšių, išdavus pareiškėjai naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prarado savo aktualumą.

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo nemotyvuotumu ir nepagrįstumu, pažymi, kad nors ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, pritariant Migracijos departamento pozicijai, motyvai yra pakankamai lakoniški, nėra pagrindo šiuo atveju konstatuoti, kad teismas visiškai nemotyvavo priimto sprendimo atmesti pareiškėjos skundą, nes teismo sprendime nurodyti faktinis ir teisinis sprendimo priėmimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pakankamai pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą ir nėra pagrindo jį keisti arba naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

28. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas