504c2e84-955f-40f3-9dc7-ff5fde63155d · Marijampolės apylinkės teismas

?NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. e2YT-266-876/2020 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00870-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. U., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, suinteresuoto asmens L. N. atstovui advokatui Sigitui BalaiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A.

U. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant L. N., Petrui L. N., J. N., D. E. G. Teismas nustatė : pareiÅ¡kėja A. U. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus: kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , atsiradusį (duomenys neskelbtini) po motinos E. N. mirties pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir, kad L. N. priėmė palikimÄ , atsiradusį (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. N. mirties pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas reikalingas tam, kad pareiÅ¡kėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismui pateiktame pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina E. N. E. N. testamento nebuvo sudariusi, po jos mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja ir jos tėvas L. N. PareiÅ¡kėja ir L. N. po E. N. mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ nepadavė, bet po E. N. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti.

Iki E. N. mirties pareiškėja kartu su savo tėvais L. N. ir E. N. gyveno jiems abiems jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. birželio 7 d. namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodytas butas, suteiktas naujas adresas: (duomenys neskelbtini)). Po E. N. mirties pareiškėja ir jos tėvas L. N. pasiliko toliau gyventi minėtame bute, toliau naudojosi visais pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiais namų apyvokos daiktais bei kitu turtu.

Pažymi, kad tai buvo vienintelis tiek pareiÅ¡kėjos, tiek L. N. gyvenamasis bÅ«stas. Tokiu bÅ«du – pradėdami faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ pareiÅ¡kėja ir L. N. priėmė palikimÄ atsiradusį po E. N. mirties. L. N. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimÄ atsiradusį po jo mirties priėmė pareiÅ¡kėja ((duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Susiklosčiusioje situacijoje gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir tiksliai nustatyti koks turtas sudaro palikimÄ , atsiradusį po L.

N. mirties, PareiÅ¡kėja neturi jokios kitokios galimybės kaip tik kreipdamasi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, t. y. palikimo priėmimo pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , nustatymo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja papildomai parodė, kad iÅ¡siskyrus su antru vyru, apie 1999 metus atsikėlė gyventi pas tėvus. Jie buvo pagyvenę (74 ir 77 metų) ir reikalinga pagalba, 2001 m. kovo mėnesį mama susirgo, 2001 m. liepos 8 d. mėnesį mirė. Po mamos mirties visÄ likusį turtÄ perėmė valdyti pareiÅ¡kėjos tėvas L.

N., tačiau oficialiai paveldėjimo iki galo nesusitvarkė (didelė problema buvo dėl dokumentų radimo, neradus tuoktuvių liudijimo, trÅ«kstant finansų viskas sustojo). PareiÅ¡kėja 2001 m. tuo adresu deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyveno dviese su tėvu. 2007 m. mirė tėvas, pareiÅ¡kėja liko toliau gyventi tėvų namuose, naudojosi visu likusiu turtu, namų apyvokos daiktais, tvarkėsi viena. PareiÅ¡kėja nurodė, jog po tėčio mirties paveldėjimo bylÄ pati pas notarę buvo užvedusi, tačiau negalėjusi pateikti tėvų sutuoktuvių liudijimo vėl viskas sustojo, nuleido rankas.

Tėvas buvo sudaręs testamentÄ pas notarę R. Vasiliauskienę. Tėvai turi penkis vaikus, tarp brolių ir seserų buvo susitarimas, kad tas, kuris „iÅ¡karÅ¡ins“ tėvus, tas lieka gyventi tėvų namuose ir viskÄ paveldėti. PareiÅ¡kėjai buvo sakoma, kad broliai ir seserys priekaiÅ¡tų jokių neturės, ji galinti tvarkytis dokumentus. Dėl brolio Leono iÅ¡sakytos pirminės pozicijos, kad jis nes yra lygiateisis paveldėtojas – negali nieko pasakyti, nes Å¡iuo metu jis nuomonę pakeitęs. Tėvai 1992 m. už investicinius čekius kolÅ«kyje nusipirko namÄ , kuriame dabar pareiÅ¡kėja, po tėvų mirties, gyvena.

Tėvai kito gyvenamojo bÅ«sto neturėjo, gyveno kartu, tai yra jų bendras turtas (2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 5 min. 1 sek. – 13 min. 47 sek.). L. N. parodė, jog yra E. N. ir L. N. sÅ«nus, vienintelis gyvenęs nuosavame bÅ«ste – kiti visi yra gyvenę pas tėvus. MamÄ iÅ¡tikus insultui jis su dukrÄ jÄ prižiÅ«rėjo (duomenys neskelbtini), mama 2 mėnesius gulėjo ligoninėje; parvežus į Å akius ir praėjus 1–2 mėnesiams mama mirė. Tarp brolių ir seserų buvo pokalbis, kad yra 5 vaikai ir 2 anÅ«kai, tačiau tėvo priežiÅ«ra liko A. (kiti atsisakė dėl užimtumo, sveikatos, ribotų galimybių prižiÅ«rėti tėvÄ ).

Po mamos mirties nesikreipė dėl paveldėjimo, nes dokumentai buvo nesutvarkyti. Su seserimi bendrauja, yra pats sakęs, kad jam nieko iÅ¡ tėvų turto nereikia, nes tuo metu buvo pats sveikas, savarankiÅ¡kas, Å¡iai dienai nori gauti hektarÄ Å¾emės. Tėvo testamento nėra matęs, tačiau jei tėvas turtÄ paliko seseriai testamentu – jokių pretenzijų dėl to neturi. Po mamos mirties viskuo (ir turtu) rÅ«pinosi sesuo A., tėtis buvo bejėgis, jis tik gaudavęs pensijÄ . Bylinėtis su seserimi nenori, jie bendrauja, nesipyksta.

L. N. teismo posėdžio metu buvo  iÅ¡aiÅ¡kinta jo teisė gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 13 min. 48 sek. – 26 min. 19 sek.). 2020 m. sausio 9 d. teisme gautas suinteresuoto asmens L. N. atsiliepimas į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ praÅ¡ymÄ , kuriame asmuo nurodo, jog jei teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus įsitikins, kad A. U. ir L. N. priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti, jis praÅ¡ymo reikalavimams neprieÅ¡taraus (1 t., e. b. l. 137, 138–139).

Suinteresuoto asmens L. N. atstovas advokatas Sigitas BalaiÅ¡is 2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu patikino, jog jo klientas po teisinės konsultacijos apie paveldėjimo teisės institutÄ savo nuomonę iÅ¡reiÅ¡kė 2020 m. sausio 9 d. raÅ¡tiÅ¡ku atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja, savo savarankiÅ¡kų reikalavimų nereiÅ¡kia (2020 m. sausio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 3 min. 25 sek. – 4 min. 10 sek.).

Suinteresuoti asmenys Petras L. N., J. N., D. E. G. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tais reikalavimais, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (1 t., e. b. l. 41, 42–43, 86). Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai. Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiÅ¡kėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. N. ir L. N. susituokė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 7), jų santuoka galiojo iki (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 11). E. N. ir L. N. turėjo penkis vaikus – D. E., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), P. L., gimusį (duomenys neskelbtini), A., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), L., gimusį (duomenys neskelbtini), JuozÄ , gimusį (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 18), t. y. E. N. ir L. N. buvo pareiÅ¡kėjos A. U. biologiniai tėvai (1 t., e. b. l. 8, 9, 10). IÅ¡ į bylÄ pateikto VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) E. N. ir L.

N., bÅ«dami santuokoje, įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas L. N. nuosavybės teise (1 t., e. b. l. 13, 14, 15). Abu sutuoktiniai iki savo mirties gyveno jiems priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 17, 19, 20). (duomenys neskelbtini) E. N. mirė gyvendama santuokoje (1 t., e. b. l. 11, 18), jokio testamento sudariusi nebuvo. nei L. N. po sutuoktinės mirties, nei E. ir L.

N. vaikai po motinos mirties dėl atsiradusio palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė, registruotų E. N. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų nėra. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja A. U. rÅ«pinosi tėvais ir su tėvais gyveno iki pat kiekvieno jų mirties, tai įrodo ir tai, jog pareiÅ¡kėja nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi adresu: adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 21), t. y. po savo motinos mirties pareiÅ¡kėja liko gyventi tėvų namuose kartu su jos prižiÅ«rimu tėvu, ir iki Å¡iol gyvena ten pat.

Palikėjas L. N. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 12, 24), testamentu visÄ savo turtÄ po mirties palikdamas savo dukrai A. U. FaktÄ , jog L. N. palikimÄ priėmė testamentinė ir įstatyminė įpėdinė duktė A. U., pagrindžia (duomenys neskelbtini) Å akių rajono 1–ojo notaro biuro notarės R. Vasiliauskienės iÅ¡duotas liudijimas (1 t., e. b. l. 16). Be to, iÅ¡klausius suinteresuotÄ asmenį, įvertinus byloje esančius kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimus, nustatyta, jog suinteresuoti asmenys neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti palikimo, atsiradusio po tėvų mirties ir neprieÅ¡tarauja, kad jį priimtų pareiÅ¡kėja, nes toks buvo visų įpėdinių sutarimas – kad paveldimas turtas atitenka A.

U., kuri iki mirties prižiÅ«rės ir rÅ«pinsis tėvais. Atsižvelgtina ir į tai, kad L. N. liko toliau gyventi sutuoktinių bendrai įgytame bute (vienintelė jo gyvenamoji vieta) ir jame gyveno kartu su dukra A. iki savo mirties, o tai reiÅ¡kia, jog abu – L. N. ir A. U. toliau turtu ir likusiais daiktais naudojosi, turtu rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, valdė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri jį), kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimo faktas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl palikimo priėmimo – palikimo priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004; 3K-3-649/2004; 3K-3-251/2012; kt.). Vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumÄ , pripažintina, kad iÅ¡ karto po E. N. mirties jos sutuoktinis L. N. ir jos dukra A. U. pradėjo naudotis visu jos paliktu turtu, valdė ir tvarkė minėtÄ turtÄ savo nuožiÅ«ra, taip pat perėmė visÄ mirusiosios kilnojamÄ jį turtÄ , jos asmeninius daiktus, dokumentus. Teismo nuomone, nustatytos bylos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog L.

N. ir A. U. priėmė E. N. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėję jį valdyti, jog A. U. aktyviais ir vieÅ¡ais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti teises į po jos motinos E. N. mirties atsiradusį palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iÅ¡ palikimo, faktiÅ¡kai kartu su tėvu L. N., mirusiu (duomenys neskelbtini), priėmė valdyti ir tvarkyti E. N. palikimÄ savo interesais. Tuo pagrindu nustatytini juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, kad po E. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimÄ priėmė sutuoktinis L.

N., miręs (duomenys neskelbtini), ir jos dukra A. U. pradėdami jį faktiÅ¡kai valdyti (CK 5.3 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis, 185 straipsnis). PalikimÄ priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lygomis ar iÅ¡lygomis neleidžiama, todėl nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, laikytina, kad įpėdinis priėmė visÄ po palikėjo mirties atsiradusį palikimÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444– 448 straipsniais, teismas nusprendžia : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad: - A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po jos motinos E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti; - L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po jo sutuoktinės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti;

Juridiniai faktai nustatyti tam, kad E. N. ir L. N. įpėdinė A. U. galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipdamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus. Teisėja Judita Sungailaitė