504bb84d-73ca-429f-a6b7-212cdb1df607 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-347/2012                                                                  Proceso Nr. 1-94-1-00985-2009-8               Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.2.4.2.3; 2.1.2.4; 2.1.7.4; 2.1.15.1.2                                                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,               dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,   gynėjui Viačeslavui Žarkovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. M. (T. M.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ T.

M. priteista: nukentėjusiajai L. M. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 8 405,02 Lt turtinei žalai atlyginti, valstybei 31,90 Lt proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smÅ«gius kumščiu ir sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį, o bÅ«tent:2009 m. spalio 18 d. apie 15–16 val. (duomenys neskelbtini) esančiame L.

M. priklausančiame bute, buitinio konflikto metu kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius    L. M. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai galvos sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje ir poodines veido kraujosruvas, tai sukėlė nukentėjusiajai L. M. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, teismo iÅ¡vados labiau pagrįstos prielaidomis, o ne faktais.Teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos                (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes atmesdamas apelianto ir jo gynėjo praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę teismas parodė iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , iÅ¡ anksto įvertino įrodymus.

Å aliÅ¡ko teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, remiantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu.Teismas privalėjo tiesiogiai iÅ¡tirti (balsu perskaityti) ankstesnio teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, nes jų parodymai yra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis. Tik tokiu atveju teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl traumos atsiradimo mechanizmo, galėjo tinkamai įvertinti liudytojų L. V. bei J. Ž. parodymus. Tačiau teismas liudytojų parodymus iÅ¡tyrė skubotai ir atmestinai, apsiribojo tik dokumentų iÅ¡vardijimu.

Tuo teismas pažeidė BPK 276 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai yra esminis BPK pažeidimas, kuris daro skundžiamÄ nuosprendį neteisėtÄ bei nepagrįstÄ .GrÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Lietuvos apeliacinis teismas nurodė svarstyti klausimÄ dėl teismo medicinos (galbÅ«t komisijinės) ekspertizės skyrimo. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, teismas apsiribojo tik formaliu apeliacinės instancijos teismo pasiÅ«lymo vykdymu, apklausęs teismo medicinos ekspertÄ .IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ekspertas D.

Vitkus iÅ¡ esmės pakartojo savo iÅ¡vadÄ ir savo parodymus, duotus ankstesnio teisiamojo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas privalėjo nuosprendyje nurodyti, kokios naujos aplinkybės paaiÅ¡kėjo, kuriomis remdamasis teismas iÅ¡ esmės pakeitė savo iÅ¡vadÄ . Eksperto iÅ¡vada ir eksperto parodymai buvo vertinami tik vienu aspektu: ar galėjo nukentėjusioji L. M. nuo 2009 m. spalio 18 d. suduoto smÅ«gio patirti iÅ¡vadoje apraÅ¡ytus sužalojimus. Tokia teismo pozicija neatitinka teismo pareigos bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kam nagrinėjant bylÄ ir tiriant įrodymus.

Apelianto nuomone, apklausiant ekspertÄ teismo pareiga buvo nustatyti sužalojimų atsiradimo laikÄ , bÅ«dÄ bei mechanizmÄ , nes, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas ekspertizės skyrimÄ siejo ne su sužalojimo masto ar nukentėjusiosios bÅ«senos po sužalojimo patikrinimu, bet su tikro sužalojimo laiko nustatymu.Analizuojant eksperto parodymus galima daryti loginę iÅ¡vadÄ , jog vena trÅ«ko kairiajame (ne smÅ«gio pusėje) didžiajame pusrutulyje, ji galėjo trÅ«kti nuo nestipraus smÅ«gio, t. y. bÅ«ti trauminio poveikio kilmės, tikslaus traumos gavimo laiko nustatyti negalima (nuo 2 iki 10 dienų, priklausomai nuo smÅ«gio stiprumo).Akivaizdu, kad galvos trauma galėjo atsirasti ne tik dėl smÅ«gio poveikio, bet ir nugriÅ«nant.

Teismas nenorėjo iÅ¡girsti apelianto aiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų, jog L. M. rasta gulinti ant grindų, nes tÄ dienÄ jie abu stipriai iÅ¡gėrė, nukentėjusioji kartu su alkoholiu vartojo vaistus nuo skausmo. Apelianto nuomone, bÅ«tent griÅ«dama L. M. gavo galvos traumÄ , o ne nuo suduoto smÅ«gio.Po eksperto iÅ¡vados kilo dar du klausimai, ar galėjo trÅ«kti vena:

1) kairiajame didžiajame pusrutulyje nuo į deÅ¡inį žandÄ suduoto smÅ«gio;

2) nuo kritimo ir galvos atsitrenkimo į kietÄ pavirÅ¡ių. Apelianto nuomone, tik kompleksinės teismo medicinos ekspertizės metu galima atsakyti į visus klausimus, susijusius su traumos atsiradimo aplinkybėmis, laiku bei mechanizmu.Apeliantui neaiÅ¡ku, ar baudžiamojo proceso prasme jo praÅ¡ymas dėl ekspertizės skyrimo atmestas, ar liko neiÅ¡nagrinėtas.Be to, teismas neteisingai kvalifikavo veikÄ . Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde analizuoja BK 248 straipsnyje įvardytų artimųjų giminaičių, Å¡eimos narių sÄ vokas, sutuoktinių teisinę padėtį vertina remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)               3.7 straipsnio 2 dalies, 3.73 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Apelianto nuomone, įstatymų leidėjas, sugriežtindamas bausmę už Å¡eimos narių sunkų sveikatos sutrikdymÄ , turėjo omenyje, kad kaltininkas, suvokdamas nukentėjusįjį esant vienÄ iÅ¡ BK 248 straipsnyje įvardintų asmenų, ne tik sunkiai jį sužaloja (tiesiogine ar netiesiogine tyčia), bet ir nori sunkiai sužaloti bÅ«tent tokį asmenį (tiesiogine tyčia).Å iuo atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog apeliantas su L. M. kartu nebegyveno, nevedė bendro Å«kio, materialiai nepadėjo vienas kitam, neturėjo bendrų interesų.

Jis atvažiuoja į Kintų miestelį tik dėl anÅ«ko ir pažvejoti. Jeigu jis ir padarė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nors neprisimena L. M. mušęs, tai jokiu bÅ«du neturėjo tyčios sunkiai sužaloti jos kaip sutuoktinės. Dėl to teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , veika turi bÅ«ti perkvalifikuota į BK 135 straipsnio l dalį.Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo kaltės rūšį, apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Nukentėjusioji niekur nedirbo, visiÅ¡kai nesidomėjo alternatyviais pomėgiais, galėjo numatyti alkoholio vartojimo žalingas pasekmes, nesiekė pakeisti tokio gyvenimo bÅ«do, iÅ¡provokavo konfliktÄ , jos rizikingas elgesys leido pasekmėms atsirasti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji atleido apeliantui, norėjo susitaikyti, jis jai padėdavo materialiai pirkdamas vaistus, gailisi dėl to, kas atsitiko. Jis neginčija esminių bylos aplinkybių, tik negalėjo prisiminti įvykio detalių.Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

Teismas nepateikė Å¡ios aplinkybės analizės, nuosprendyje nemotyvavo savo iÅ¡vados. Bausmės paskyrimÄ reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų netinkamas pritaikymas lėmė, kad priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, bet ir į nukentėjusiosios rizikingų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala, faktorių (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).Priteisdamas neturtinę žalÄ , teismas pažeidė BPK normas dėl įrodinėjimo naÅ¡tos.

Reikalaudama atlyginti neturtinę žalÄ , bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog tokia žala atsirado, ir jos dydį. Nukentėjusioji L. M. niekada neminėjo, kad sumažėjo jos bendravimo galimybės. Ji ir toliau vartoja alkoholį, niekur nedirba. Kita vertus, ji pripažino, jog apeliantas teikia jai materialinę paramÄ , padeda nusipirkti vaistų, sutinka sumokėti jos tolimesnes gydymosi iÅ¡laidas. Apelianto nuomone, neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas.Nuteistasis T.

M. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o skundÄ atmesti.Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegijos nuomone, T. M. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, tinkamai kvalifikavo veikÄ , paskyrė teisingÄ bausmę.

      Dėl BPK 276 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatyta, kai ankstesnis teismo nuosprendis ar nutartis panaikinti ar kitais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme iÅ¡ naujo, liudytojai ir nukentėjusieji, apklausti anksčiau Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje, pakartotinai apklausai gali bÅ«ti nekviečiami, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, balsu perskaitomi, jeigu nagrinėjimo teisme dalyviai su tuo sutinka ir nepageidauja, kad liudytojai ir nukentėjusieji bÅ«tų pakartotinai apklausti.                                       2012 m. sausio 17 d. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje byla pradėta nagrinėti iÅ¡ naujo (3 t., 65 b. l.).

Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, buvo perskaityti ankstesniuose teismo posėdžiuose apklaustų asmenų parodymai. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog proceso dalyviai nepareiškė prašymų, kad anksčiau apklausti asmenys būtų pakartotinai kviečiami ir apklausiami. Apeliantas bei nukentėjusioji sutiko, jog byla būtų nagrinėjama iš naujo be liudytojų. Teisiamojo posėdžio protokolas įrodo (3 t., 67 b. l.), kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmiau duoti parodymai buvo perskaityti, o ne tik išvardinti, juos skaitant apeliantas ir nukentėjusioji atsakinėjo į teisėjo klausimus.

Taigi tirdamas ankstesnio teisiamojo posėdžio metu apklaustų proceso dalyvių parodymus teismas nepažeidė BPK reikalavimų.                           Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas pademonstravo iÅ¡ankstinę Å¡aliÅ¡kÄ nuomonę dėl apelianto kaltės, atmesdamas jo ir gynėjo praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę.Teismo Å¡aliÅ¡kumas susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2007, 2K-340/2008, 2K-243/2009, 2K-393/2010, 2K-246/2011 ir kt.).Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėdamas teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl               T.

M. kaltės. Tai, jog teismas įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo apeliantas, nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Å aliÅ¡ku visada turi bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. NuÅ¡alinimo pagrindai gali paaiÅ¡kėti ne tik iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2008), tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę nuÅ¡alinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylÄ .Byloje nėra duomenų, jog nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismo teisėjas dėl aptartų priežasčių negalėjo dalyvauti procese.NeÅ¡aliÅ¡kumo principo turinyje svarbiausia, kad nagrinėjantis bylÄ teismas su abiem proceso Å¡alimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai iÅ¡ jų palankumo, nebÅ«tų suinteresuotas priimti vienai iÅ¡ Å¡alių palankų sprendimÄ .

Kilus abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, proceso dalyviai gali pareikÅ¡ti tokiam teisėjui ar visai teisėjų kolegijai nuÅ¡alinimÄ .Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nebuvo pareikÅ¡ta nuÅ¡alinimo teisėjui, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių praÅ¡ymų ir tokia teismo pozicija negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas ar galimybės gintis nuo kaltinimo neužtikrinimas (BPK 10 straipsnio 2 dalis).

Svarstydamas praÅ¡ymus bei dėl jų nuspręsdamas, teismas turi laikytis vienintelio reikalavimo – iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio      5 dalis).IÅ¡ 2012 m. vasario 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog T. M. gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę (3 t., 79–81 b. l.) siekiant nustatyti, ar negalėjo nukentėjusiajai kraujas iÅ¡silieti dėl kitų priežasčių (insulto, griuvimo).Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas tokio praÅ¡ymo byloje nepateikė, nors skunde nurodo prieÅ¡ingai.

Jis tik iÅ¡sakė savo nuomonę dėl gynėjo praÅ¡ymo, t. y. teisėjui paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl gynėjo praÅ¡ymo, nuteistasis T. M. pasakė, jog tikslinga skirti ekspertizę.Teismas nematė priežasties skirti teismo medicinos ekspertizę, kadangi gynėjo praÅ¡omos iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybės nustatytos, teismo posėdyje iÅ¡klausius teismo medicinos ekspertÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vados     Nr. G 2017/09 (03) pagrįstumu (1 t., 24–25 b. l.), todėl praÅ¡ymo skirti ekspertizę atmetimo nelaiko pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumu.

IÅ¡samiau dėl specialisto iÅ¡vados bus pasisakyta kitoje nutarties dalyje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nepažeidė apeliaciniame skunde minimų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir   BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų.                                           Dėl atsisakymo skirti teismo medicinos ekspertizę Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog atmesdamas praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę teismas tik formaliai įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį, kuria byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Su tokiu skundo argumentu negalima sutikti.Minėtoje nutartyje, siekiant nustatyti tikrÄ jį nukentėjusiosios L.

M. sužalojimų padarymo laikÄ , pasisakyta tik dėl galimybės svarstyti klausimÄ dėl teismo medicinos (galbÅ«t komisijinės) ekspertizės paskyrimo.Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismas apsvarstė šį klausimÄ ir dar kartÄ apklausė teismo medicinos ekspertÄ D. Vitkų. Apklausus teismo medicinos ekspertÄ , paÅ¡alintos visos abejonės dėl L. M. sužalojimo padarymo laiko, todėl nebuvo reikalo skirti ekspertizės.Kita vertus, ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo medicinos eksperto D. Vitkaus parodymai, jį du kartus apklausus Klaipėdos apygardos teisme (1 t., 197–199 b. l.; 3 t., 80 b. l.), nėra prieštaringi, taip pat jie neprieštarauja jau minėtai specialisto išvadai Nr. G 2017/09 (03). Nesant prieštaravimų, teismas neturėjo jokio pagrindo skirti ekspertizę. Apeliantas skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ekspertas D.

Vitkus pirmosios instancijos teisme pakartojo savo ankstesnius parodymus, teismas privalėjo nurodyti, kokios naujos aplinkybės paaiÅ¡kėjo, kuriomis remdamasis teismas iÅ¡ esmės pakeitė savo iÅ¡vadÄ .Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmę teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK reikalauja, jog teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėdamas bylÄ pirmÄ kartÄ teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tinkamai neįvertino iÅ¡nagrinėtų bylos aplinkybių visumos, įvertino ne visus bylos duomenis apie galimai bÅ«tent kaltinime nurodytÄ dienÄ T. M. suduotus žmonai smÅ«gius ir įvertino tik dalį teisiamajame posėdyje dalyvavusio eksperto paaiÅ¡kinimų (3 t., 36–45 b. l.).Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, pirmosios instancijos teismo teisėjas savo vidinį įsitikinimÄ rėmė iÅ¡tirtų aplinkybių visuma, iÅ¡ naujo įvertino surinktus bylos duomenis, tiek teisinančius, tiek kaltinančius T.

M., apklausė nuteistÄ jį, nukentėjusiÄ jÄ , dar kartÄ iÅ¡kvietė ekspertÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , jog T. M. 2009 m. spalio 18 d. buitinio konflikto metu kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius L. M. į veidÄ .Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad vertinusio įrodymus pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Atkreipiamas dėmesys, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokiÄ iÅ¡vadÄ ir priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantas, nereiÅ¡kia, jog bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, o sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme patikrintų įrodymų visetas patvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis sužalojimus savo žmonai L.

M. padarė T. M.Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad tik paskyrus ekspertizę buvo galima nustatyti sužalojimų atsiradimo laikÄ , bÅ«dÄ bei mechanizmÄ .Specialisto iÅ¡vados Nr. G 2017/09 (03) duomenys (1 t., 24–25 b. l.) rodo, jog L. M. patyrė galvos sumuÅ¡imÄ su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje ir poodinėmis veido kraujosruvomis. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2009 m. spalio 18 d. po pietų, sumuÅ¡us galvÄ bukais daiktais, tikriausiai suduodant kumščiais.

L. M. patirtos poodinės veido kraujosruvos nebÅ«dingos griuvimui, atsitrenkiant į krosnį. Å ios veido kraujosruvos taip pat nebÅ«dingos metalinio žarsteklio smÅ«giams – muÅ¡ant žarstekliu turėtų atsirasti žaizdos bei odos nubrozdinimai. L. M. galva sužalota keliais smÅ«giais. IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų įrašų negalima spręsti apie smÅ«gių skaičių bei eiliÅ¡kumÄ , nes jie apraÅ¡yti labai lakoniÅ¡kai.Å iÄ iÅ¡vadÄ pateikęs teismo medicinos ekspertas D.

Vitkus teisme patvirtino, kad L. M. nustatyti veido sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui, ji sužalota keliais smÅ«giais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Ekspertas paaiÅ¡kino, jog neurochirurgų L. M. konstatuotas kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu, kaip poÅ«mė hematoma, yra senesnė nei 2 parų, bet ne senesnė nei 14 parų. Hematoma veide iÅ¡nyksta greičiau, po 9–10 dienų jos jau nesimato. Mėlynės iÅ¡ryÅ¡kėja per parÄ , o po 10 dienų jau turėjo bÅ«ti iÅ¡nykusios.Apklaustas antrÄ kartÄ teisme, teismo medicinos ekspertas dar kartÄ patvirtino, kad buvo ne mažiau kaip du trauminiai poveikiai, kurie padaryti vienu ir tuo pačiu metu.

Tai, jog spalio 28 d. nustatyta diagnozė – poÅ«mė subdurinė hematoma, rodo, kad sužalojimai padaryti aptariamo įvykio metu.Pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 2017/09 (03) ir teismo medicinos eksperto D. Vitkaus paaiÅ¡kinimus visi sužalojimai L. M. galėjo bÅ«ti padaryti 2009 m. spalio 18 d. ir jie padaryti suduodant smÅ«gius kumščiais.Å i specialisto iÅ¡vada byloje nepaneigta, ji patvirtina nusikalstamos veikos padarymo laikÄ ir nukentėjusiajai L. M. padarytų sužalojimų mechanizmÄ .Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog L.

M. ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais sumuÅ¡ta 2009 m. spalio 18 d., neprieÅ¡tarauja nustatytoms bylos aplinkybėms bei byloje esantiems įrodymams.Kita vertus, specialisto iÅ¡vada ir eksperto paaiÅ¡kinimai nėra vienintelis nuteistojo                T. M. kaltės įrodymas. Jo kaltę įrodo nukentėjusiosios, liudytojų S. S. (S. S.), J. Ž., L. V., S. S., iÅ¡ dalies paties nuteistojo parodymai, kurie apeliaciniame skunde neginčijami.Å ių asmenų parodymai patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad T.

M. 2009 m. spalio 18 d. sumušė savo žmonÄ L. M.Liudytojų A. M. ir K. G. parodymai teisme, jog L. M. rado gulinčiÄ ant grindų, nepaneigia specialisto iÅ¡vados Nr. G 2017/09 (03) duomenų ir eksperto paaiÅ¡kinimų, kad pagal padarytų sužalojimų lokalizacijÄ L. M. negalėjo bÅ«ti sužalota nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis (nuo kritimo ir galvos atsitrenkimo į kietÄ pavirÅ¡ių).Nuteistasis skunde abejoja, ar galėjo trÅ«kti vena kairiajame didžiajame pusrutulyje nuo į deÅ¡inį žandÄ suduoto smÅ«gio.Å iÄ nuteistojo abejonę teisme paneigė teismo medicinos ekspertas D.

Vitkus patvirtinęs, jog vena trÅ«ko kairiajame didžiajame pusrutulyje, t. y. ne sumuÅ¡imo, smÅ«gio sudavimo, bet prieÅ¡ingoje pusėje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, vertindamas bylos aplinkybes bei įrodymus, leidusius T. M. pripažinti kaltu dėl žmonos L. M. sužalojimo.                Dėl veikos kvalifikavimo Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas sunkiai sužalojo savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį.BK 248 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijama aplinkybė tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvus Å¡eiminius santykius.Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuokÄ , yra sutuoktiniai             (CK 3.7 straipsnio 2 dalis).

Byloje esanti santuokos sudarymo akto įraÅ¡o Nr. 1636 kopija įrodo, jog 1990 m. rugsėjo 12 d. nuteistasis ir nukentėjusioji susituokė (1 t., 137 b. l.). Jų santuoka iki Å¡iol nenutraukta.Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 61–62 b. l.) ir Å ilutės rajono apylinkės teisme apeliantas pripažino, kad nukentėjusioji yra jo žmona, gyvena kartu. Darbo dienomis jis gyvena K., o savaitgaliais ir Å¡ventinėmis dienomis grįžta į K. VisÄ atlyginimÄ atiduoda žmonai. Tiesa, buvo laikas, kai jis gyveno su kita moterimi, tačiau vėliau grįžo pas žmonÄ .Nuteistojo parodymus, jog jis dažnai atvažiuodavo pas žmonÄ , pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojai S. S., J.

Ž. ir L. V.BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad apeliantas ėmė neigti bendrÄ gyvenimÄ su žmona, tik pakeitus kaltinimÄ Ä¯ sunkesnį. NežiÅ«rint į tai, ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamuosiuose posėdžiuose jis L. M. visada vadino savo žmona arba sutuoktine.Nukentėjusiosios L. M. parodymai apie jÄ ir jos vyrÄ siejančius ryÅ¡ius yra nuoseklÅ«s.Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 8–9, 12 b. l.) bei pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodė, jog nuo 1995 m. T. M. gyveno su kita moterimi, tačiau jai žuvus nuo 2002 m. vėl pradėjo pas jÄ važinėti.

T. M. pas jÄ ir vaikus grįžta savaitgaliais bei Å¡venčių dienomis, duoda jai pinigų.Apeliantas pirmosios instancijos teisme taip pat neneigė finansiÅ¡kai padėdavęs ne tik savo dukrai, bet ir L. M..Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, jei nukentėjusiosios ir nuteistojo nesietų Å¡eiminiai santykiai, bÅ«tų nelogiÅ¡ka, jog apeliantas materialiai remtų girtaujančiÄ L. M..IÅ¡dėstyti argumentai patvirtina teismo nustatytÄ aplinkybę įvykio metu tarp T.

M. ir L. M. buvus Å¡eiminius santykius.Dėl to teismas teisingai kvalifikavo T. M. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nes jis sunkiai sužalojo savo žmonÄ , t. y. Å¡eimos narį.     Dėl bausmės Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimÄ .           Teismas atsižvelgė, kad T. M. tyčia padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis); pagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija tokiÄ aplinkybę motyvuodamas, kad teismas nepateikė Å¡ios aplinkybės analizės ir motyvų, jog girtumo laipsnis turėjo įtakos nusikaltimui padaryti.Teisėjų kolegija tokį skundo motyvÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .Byloje paties nuteistojo T.

M., nukentėjusiosios L. M. ir liudytojo S. S. parodymais nustatyta, kad nusikaltimo iÅ¡vakarėse jie visi kartu girtavo. KitÄ dienÄ nuteistasis su nukentėjusiÄ ja dar iÅ¡gėrė 0,5 l butelį degtinės.Beje, nuteistasis, duodamas parodymus Å ilutės rajono apylinkės teisme, parodė, jog iÅ¡ darbo K. į K. jau grįžo iÅ¡gėręs; jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, to niekada nebÅ«tų padaręs.Taigi apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu neabejotinai turėjo įtakos neadekvačiai nuteistojo reakcijai į konfliktÄ su žmona.Kita vertus, teismas visapusiÅ¡kai įvertino kaltininko asmenybę: anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba UAB ,,Mardanas“ laivų suvirintoju.Nuteistasis T.

M. skunde nurodo, kad jis neginčija esminių bylos aplinkybių, tik negalėjo prisiminti įvykio detalių. Gailisi dėl to, kas atsitiko.Viena iÅ¡ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų; nuoÅ¡irdus gailėjimasis – kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir Å ilutės rajono apylinkės teisme (1 t., 61–62,    124 b. l.) nuteistasis teigė neprisimenantis, jog bÅ«tų sudavęs smÅ«gius žmonai, tačiau neatmetė galimybės, kad jis galėjo tai padaryti.

Vėliau apklausiamas pirmosios instancijos teisme apeliantas tvirtino jokių nusikalstamų veiksmų prieÅ¡ žmonÄ neatlikęs; tyrimo metu pareigÅ«nai aiÅ¡kino, jog jam nieko nebus, todėl užrašė, kad jis sudavė savo žmonai (3 t., 65–66 b. l.).IÅ¡ iÅ¡dėstytų nuteistojo parodymų matyti, jog nuteistasis savo kaltės nepripažino.Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino T. M. parodymus ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.Nėra jokio pagrindo nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti to, jog veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad įvykio metu L.

M. neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų iÅ¡provokavę T. M. jÄ sužaloti. Nuteistasis skunde nurodo, jog nukentėjusioji nuolat girtavo, niekur nedirbo, visiÅ¡kai nesidomėjo alternatyviais pomėgiais ir pan., tačiau toks nukentėjusiosios elgesys nelaikytinas provokuojančiu ar rizikingu. IÅ¡ tiesų byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji girtavo, nedirbo. Apeliantas pats pripažino anksčiau vartojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Tai reiÅ¡kia, jog pastarosios girtavimas ir toks gyvenimo bÅ«das nuteistajam nebuvo netikėtas, todėl negalėjo iÅ¡vesti iÅ¡ pusiausvyros ar iÅ¡provokuoti.Dėl iÅ¡dėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo                T.

M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Kita vertus, skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad po nusikaltimo nuteistasis rÅ«pinosi nukentėjusiÄ ja pirkdamas medikamentus, teikdamas iÅ¡laikymÄ , bei į tai, jog nukentėjusioji po patirto sužalojimo nevyko į ligoninę gydytis, o ten pristatyta iÅ¡ ligoninės pasiÅ¡alino, taip galėdama iÅ¡vengti atsiradusių sunkių pasekmių.Tokie teismo motyvai nulėmė, kad T. M. paskirta artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė.Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

         Dėl neturtinės žalos atlyginimo Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo T. M. apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas priteisė atlyginti per didelę neturtinę žalÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .Neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai, priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas bei teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas.Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ tokiÄ Å¾alÄ atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus.

Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pavyzdžiui, vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurio ribų įstatymai nenustato.Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus veiklai, gyvenimui ir pan. ŽalÄ padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, sveikata ir kt., neturtinės žalos pasekmių bei jÄ padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais kitiems, tokiems kaip padarytos turtinės žalos dydis, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar pan.Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai L.

M. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo T. M. veiksmais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pasekmes, t. y., jog dėl T. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. M. ilgÄ laikÄ gydėsi, buvo operuota, todėl patyrė ir patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. L. M. nurodė, kad iki Å¡iol nuolat jaučia skausmÄ . Tai turi įtakos jos gyvenimo kokybei, apsunkina bendravimÄ .ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Tačiau į jÄ atsižvelgiama, ypač kai ji reikÅ¡minga konkrečioje situacijoje ne vien kaltininkui, bet susijusi su jo įsipareigojimais kitiems asmenims.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis T. M. turi nuolatinį darbÄ , neturi jokių įsipareigojimų kitiems asmenims. Taigi jo turtinė padėtis nėra tokia, kuri leistų mažinti priteistos neturtinės žalos dydį Å¡iuo pagrindu.Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, bÅ«tent, į neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius, tokius kaip pačios nukentėjusiosios elgesys.Å ioje nutartyje jau pasisakyta, jog nusikaltimo padarymo situacija rodo, kad nukentėjusiosios elgesys neturėjo įtakos nusikaltimui padaryti.IÅ¡ teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, jog pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia tokios žalos atlyginimo dydį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai L.

M. priteistas 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieÅ¡tarauja CK 6.250 straipsnyje įtvirtintiems sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams.Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog jis teikia nukentėjusiajai materialinę paramÄ (padeda nusipirkti vaistų, sutinka sumokėti jos gydymosi iÅ¡laidas), negali bÅ«ti siejama su neturtinės žalos atlyginimu, nes Å¡ioje nutartyje jau iÅ¡dėstyta neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – kompensuoti nematerialinės sferos dalykų praradimus.Kita vertus, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra didelis, todėl apelianto teikiama nukentėjusiajai materialinė parama nėra pagrindas mažinti neturtinei žalai atlyginti priteistos sumos.Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T.

M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                   Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                Valdimaras Bavėjanas                                                                                    Kęstutis Jucys