503ff142-613a-489d-bbcd-af988545dd67 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6593-423/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01253-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas R. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3). PareiÅ¡kėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

27) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-06-22 iki 2019-06-12, kalint PravieniÅ¡kių PN, jam nebuvo leidžiama paskambinti telefonu. Pagal grafikÄ skambučiams skiriamas laikas bÅ«davo per trumpas, pareiÅ¡kėjas ne visuomet spėdavo paskambinti. Be to, nebuvo galimybės naudotis internetine telefonija. Pažymėjo, kad skambučiai buvo vykdomi pataisos namų koridoriuje, skambinimo vietos nebuvo atskirtos jokiomis pertvaromis, todėl aplinkiniai asmenys galėjo girdėti pareiÅ¡kėjo pokalbius. Dėl tokios situacijos, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, privatumo pažeidimÄ , susilpnėjo jo socialiniai ryÅ¡iai, todėl praÅ¡o atlyginti 6000 Eur neturtinės žalos. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-12) ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l.

32) nurodė, jog pareiškėjui dukart per savaitę buvo suteikiama teisė paskambinti. Skambučių grafikas buvo sudarytas atsižvelgiant į nuteistųjų pageidavimus. Pareiškėjas galėjo naudotis ir internetine telefonija. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių nuteistųjų ar pareigūnų, kurie klausėsi jo pokalbių ar kitaip trukdė jam paskambinti. Privatumas kalbantis telefonu yra užtikrinamas, nes skambinančiuosius prižiūri paskirtas pareigūnas.

PareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s, nėra jokių duomenų apie jam realiai kilusiÄ Å¾alÄ ar neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus. Skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN veiksmų, neužtikrinant jo teisės naudotis telefonu, internetine telefonija, taip pat pažeidžiant teisę į privatumÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam nebuvo leista pasinaudoti internetine telefonija, taip pat ne visada galėdavo paskambinti telefonu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnyje yra numatyta nuteistųjų teisė paskambinti telefonu. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 124 punkte nurodyta, be kita ko, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas minėtÄ teisės nuostatÄ , yra akcentavęs, jog teisė skambinti internetinės telefonijos bÅ«du, įtvirtinta BVK 102 straipsnyje, nėra savarankiÅ¡ka nauja teisė, o tik vienas iÅ¡ teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo bÅ«dų. Vidaus tvarkos taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams.

Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sÄ lygas skambinti telefonu, o esant galimybėms – ir internetine telefonija. Internetinės telefonijos bÅ«das įtvirtintas ne įstatyme, bet įsakymu patvirtintose Vidaus tvarkos taisyklėse. AukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas – BVK – neįtvirtina savarankiÅ¡kos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos bÅ«du. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis bÅ«das laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali bÅ«ti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018-03-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018).

Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo nuolat suteikiama galimybė paskambinti tiek internetine telefonija, tiek paprastu telefonu, ir Å¡ia teise pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi (b. l. 34-48), todėl skundo argumentai Å¡ioje dalyje yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Kaip minėta, nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja BVK ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. BVK 102 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių.

Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ (BVK 102 str. 3 d.). Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Teismas taip pat atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad jis negalėdavo pasinaudoti telefonu bet kada, kai prireikdavo, o tik tam tikru laiku pagal grafikÄ .

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkÄ , numatyti tam tikri Å¡ios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardÄ ir pavardę. Be to, pareigÅ«nams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.

Iš bylos duomenų matyti, kad pataisos namuose yra sudarytas naudojimosi telefonu grafikas (b. l. 16), pagal kurį kiekvieno būrio nuteistiesiems leidžiama kelis kartus per savaitę naudotis telefonu. Pažymėtina, kad pagal BVK 113 straipsnį, teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka ir dienotvarkė yra vienos iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos yra įstatymu nustatytos neteistųjų specialiosios pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.), todėl pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo paskambinti telefonu kada panorėjęs, laikytini nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo pokalbius telefonu gali girdėti ne tik pareigÅ«nai, tačiau ir Å¡alia esantys nuteistieji. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 23-25) matyti, kad telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta bÅ«delių, atitvarų, visiÅ¡kai užtikrinančių garso izoliacijÄ , tačiau atsakovės atstovas nurodė, kad skambinimo tvarkÄ prižiÅ«ri paskirtas pareigÅ«nas, kuris turi užtikrinti, jog asmeniui nebÅ«tų trukdoma skambučio metu.

Be to, teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo, kad telefonų aparatai bÅ«tų izoliuojami. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, prieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos (b. l. 34-48) matyti, kad teise naudotis telefonu pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumÄ neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad bÅ«tų realiai sukliudęs pareiÅ¡kėjui palaikyti telefonu socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius.

Be to, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų, konkrečiai kada ir kokie asmenys (nuteistieji ar pareigÅ«nai) pareiÅ¡kėjui trukdė naudotis telefonu, klausėsi jo pokalbių, nenurodė, kad pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN siekė iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ar jam pakenkti.

Tokiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės buvo pažeidžiamos ar kad pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas Å¡ioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas. Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sÄ lygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. R. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė