Legislator Case Law & Legislation
503dff12-447e-49a9-ad66-10fceabd50fa AI generated

503dff12-447e-49a9-ad66-10fceabd50fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 503dff12-447e-49a9-ad66-10fceabd50fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-250-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00726-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui adv. I. T.,atsakovo atstovei A. Ž. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

Legislator headnote

AI generated

503dff12-447e-49a9-ad66-10fceabd50fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Aptariamu atveju medicininiuose dokumentuose neužfiksuota ligų, žymimų kodu S. IÅ¡ medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjo karinio dalinio gydytojas pareiÅ¡kėjÄ nukreipė neurochirurgo (specialisto, konsultuojančio tokio pobÅ«džio traumas patyrusius pacientus) konsultacijai. IÅ¡ neurochirurgo konsultacijos matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri trauminių įvykių neužfiksavo. Kompiuterinės tomografijos tyrimas paneigė traumos tikimybę. Nugaros skausmų priežastimi gali bÅ«ti daugelis veiksnių (netaisyklingas sėdėjimas, svorių kėlimas, psichologinė įtampa ir kt.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-250-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00726-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Miliuvienės ir Ernesto Spruogio,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui adv. I. T.,atsakovo atstovei A. Ž. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

G. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas K. G. skundu ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 1-3, 12-14), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas 1) panaikinti 2016 m. vasario 8 d. KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – KAM) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo Nr. TS-1 2 ir 3 punktus;

2) įpareigoti KAM KomisijÄ sprendimÄ svarstyti iÅ¡ naujo bei į posėdžius kviesti pareiÅ¡kėjÄ bei liudininkus. Nurodė, kad Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , skundžiamo sprendimo 2 punktu nutarė, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai pagal TLK-10 G55.1, G55.2, M47.26 nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu, o 3 punktu nutarė, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimas (pirminė arterinė hipertenzija, AKS padidėjimas II l. Hipertenzinės KSH. RD. Å N B st) nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡iais sprendimais, mano, kad Komisija neteisingai vertino jo praÅ¡yme iÅ¡dėstytus faktus, neteisingai apklausė liudytojus, liudytojai neteisingai suprato Komisijos paklausimus, į klausimus atsakė nesuprasdami, apie kÄ klausia Komisija. PareiÅ¡kėjas teigia, kad 2003 m. birželio 26 d. karinių pratybų metu patyrė stuburo traumÄ . Komisija neteisingai nurodo, kad galimos traumos dienÄ jis vykdė sargybos budėtojo pareigas. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis vykdė sargybos virÅ¡ininko pareigas.

TÄ dienÄ pratybose dalyvavo buvusios II aviacijos bazės sraigtasparnis MI-8, pratybų metu, prieÅ¡ingai nei nurodo Komisija, jam nereikėjo atlikti Å¡uolio paraÅ¡iutu, o jis treniravosi Å¡okti iÅ¡ nenusileidusio sraigtasparnio be paraÅ¡iuto. Komisija neatsižvelgė, kad ligos istorijos dokumentuose atsispindi, jog jis iÅ¡ karto po 2003 m. birželio 26 d. buvo iÅ¡siųstas į KAM sanatorijÄ stuburo traumai gydyti. PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2013 m. sausio 2 d. priėmė sprendimÄ nustatyti jam 55 proc. darbingumo lygį dėl ligų, pagal TLK-10 žymimų G55.1, G55.2, M47.26.

PareiÅ¡kėjo manymu, jo atveju turėjo bÅ«ti tiriamas priežastinis ryÅ¡ys tarp susirgimų ir su tarnybine veikla susijusių veiksnių bei sprendžiamas klausimas dėl profesinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTÄ®) 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytÄ pagrindÄ , t. y. pareiÅ¡kėjui negalint tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl invalidumo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Komisija, nepripažindama fakto dėl patirtos traumos ir nesusiedama sveikatos sutrikimų, kurie atsirado per visÄ tarnybos laikÄ (nugaros traumos kartodavosi nuo per didelių svorių bei krÅ«vių, dėl to pareiÅ¡kėjas tapo neįgalus, tai matyti iÅ¡ kario sveikatos ambulatorinės kortelės), siekė iÅ¡vengti mokėti pareiÅ¡kėjui 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo kompensacijÄ dėl invalidumo.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Komisijos sprendimo 3 punktu, kadangi Komisija neiÅ¡siaiÅ¡kino visų aplinkybių, t. y. kad pirminė hipertenzija jam atsirado tarptautinių operacijų metu (PAG-1, PAG-6, PAG-13). Jų metu dėl AKS po kelis kartus gulėjo ambulatorijoje. AKS atsiradimas siejamas visų pirma su aukÅ¡tu žemės reljefu, deguonies trÅ«kumu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad PAG-1 laikotarpiu AKS padidėjimÄ galėjo lemti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, netaisyklinga mityba, poilsio stoka, PAG-6 metu dažni budėjimai ir po jų iÅ¡ karto operacijų vykdymas bei pasiruoÅ¡imas joms.

PareiÅ¡kėjas mano, kad tiek Karo medicinos ekspertizės komisija, tiek KAM Komisija vienaÅ¡aliÅ¡kai savo naudai vertino jo sveikatos sutrikimus, nepripažino nei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, nei kitų civilių gydytojų iÅ¡vadų.Atsakovas KAM atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (t. 1, b. l. 24–27) su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagal KASOKTÄ® 67 straipsnio 3 dalį kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato Komisija.

Atsakovas nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių nebuvo patvirtintas faktas, jog pareiÅ¡kėjas 2003 m. birželio 26 d. buvo patyręs stuburo (nugaros) traumÄ , kuri bÅ«tų laikoma pareiÅ¡kėjo turimų stuburo (nugaros) srities ligų priežastimi. SprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas nėra susijęs su tarnybinių kario pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esminių aplinkybių, kurioms esant sveikata sutriko.

Fakto, kad 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjas bÅ«tų patyręs traumÄ , nepatvirtino nei paties pareiÅ¡kėjo nurodyti liudytojai, nei karinis dalinys, nei karo medikai, įvertinę medicininius duomenis. Tai, kad sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti jo tarnybos laikotarpiu, savaime nepatvirtina priežastinio ryÅ¡io tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų vykdymo. Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – KMEK) specialistai 2015 m. lapkričio 11 d. iÅ¡vadoje nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos sutrikimai galėtų bÅ«ti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sÄ lygų ir galėtų bÅ«ti siejami su kario pareigų vykdymu ir tarnyba.

Komisija pagal kompetencijÄ nesprendžia klausimų, susijusių su karių iÅ¡leidimu į atsargÄ ir nevertina atleistų iÅ¡ tarnybos karių atleidimo pagrindų. PareiÅ¡kėjo iÅ¡leidimo iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ aplinkybės bei atitinkamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo iÅ¡nagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris nurodė, kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti su pareiÅ¡kėju profesinės karo tarnybos sutarties KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsakovas teigia, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi paskyrė pareiškėjo sveikatos būklės medicinos (deontologinę) ekspertizę (t. 3, b. l. 127-130). 2016 m. liepos 11 d. buvo gautas teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26). Teismo posėdžio metu Karinės medicinos ekspertizės komisijos narys gydytojas neurologas A. M. paaiškino, kad M kodu žymimos stuburo degeneracinės ligos, G kodu žymimos neurologinės ligos arba degeneracinių pakitimų pasekoje atsiradę nervų ligos, S kodu žymimos traumos.

Aptariamu atveju medicininiuose dokumentuose neužfiksuota ligų, žymimų kodu S. IÅ¡ medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjo karinio dalinio gydytojas pareiÅ¡kėjÄ nukreipė neurochirurgo (specialisto, konsultuojančio tokio pobÅ«džio traumas patyrusius pacientus) konsultacijai. IÅ¡ neurochirurgo konsultacijos matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri trauminių įvykių neužfiksavo. Kompiuterinės tomografijos tyrimas paneigė traumos tikimybę. Nugaros skausmų priežastimi gali bÅ«ti daugelis veiksnių (netaisyklingas sėdėjimas, svorių kėlimas, psichologinė įtampa ir kt.).

Pareiškėjui nustatytų degeneracinių pakitimų (ataugų) priežastys taip pat gali būti įvairios (paveldimumas, fizinis aktyvumas, nutukimas ir kt.), tačiau nėra vienos aiškios jų atsiradimo priežasties. Pareiškėjui nugaros skausmai atsirado degeneracinių pakitimų pasekoje. 2000 m. medicininiuose dokumentuose jau buvo nustatyta stuburo osteochondrozė (degeneracinė liga), liumbalgija (skausmai). Medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad pareiškėjas po misijų būtų kuo nors skundęsis.

Vėliau pareiÅ¡kėjui iÅ¡sivystė iÅ¡varža, bet ji atsirado ne dėl traumos. Arterinę hipertenzijÄ sukelia daugybė priežasčių.Teismo ekspertas P. P. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju pagal pareiÅ¡kėjui atliktÄ kompiuterinės tomografijos tyrimÄ traumos požymių (diskų aukščio sužemėjimo, kraÅ¡tinių atskilimų) nebuvo nustatyta, iÅ¡vadose užfiksuotas diskų papÅ«timas yra lėtinis požymis. Padidėjęs fizinis krÅ«vis gali įtakoti skausmo paÅ«mėjimus. Ligos priežastimis traumos nebuvo.

PareiÅ¡kėjas dar 2000 m. skundėsi stipriu skausmu po nakties, buvo diagnozuota liumbalgija.             Teismas konstatuoja: Dėl bylai aktualaus teisinio reglamentavimo. KASOKTÄ® 67 straipsnio (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1641 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 ir 3 dalys numatė, kad kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, iÅ¡mokama Å¡io straipsnio nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka <...> nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija <...>.

Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato kraÅ¡to apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarkÄ ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryÅ¡io su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato kraÅ¡to apsaugos ministras. Pagal Å¡io straipsnio 5-8 punktus kariui mokama vienkartinė kompensacija, jeigu karys dėl sveikatos sutrikimo tapo neįgalus ir neteko atitinkamos dalies (procentais) darbingumo.Komisijos darbo tvarka ir kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryÅ¡io su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijai įtvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose kraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d.

įsakymu Nr. V-379 (redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.) (toliau – Nuostatai). Nuostatų 26 punkte (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) numatyta, jog sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo, o sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas susijęs su kario statusu, Komisija priima, kai nustatoma, kad kario sveikata buvo sutrikdyta dėl jo turimo kario statuso.

Pagal Nuostatų 28 punktÄ (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija, be kitų atvejų, priima, kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (virÅ¡ininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sÄ lygų pasekmė (28.10 punktas) arba kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant jo sveikata sutriko (28.12 punktas).

Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir skundžiamo sprendimo esmės. IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų dokumentų (t. 3, b. l. 135-200, t. 4, b. l. 1-7) matyti, kad pareiÅ¡kėjui dėl ligų, pagal TLK-10 žymimų G55.2 (nervų Å¡aknelių ir rezginių suspaudimas, sergant spondiloze) ir M47.26 (kita spondilozė su radikulopatija, juosmens sritis), 2013 m. sausio 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2662 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d., o 2014 m. sausio 27 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-11 dėl ligos, pagal TLK-10 žymimos G55.1 (nervų Å¡aknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis), dėl lengvo laipsnio kairės pėdos parezės bei esant gretutinei diagnozei, žymimai M47.26 (kita spondilozė su radikulopatija, juosmens sritis), nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2016 m. sausio 19 d.IÅ¡ teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d.

įsakymÄ Nr. PK-1483 „Dėl (duomenys neskelbtini) K. G. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ; įpareigoti Lietuvos kariuomenės vadovybę nusiųsti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Karo medicinos tarnybos Karinę gydytojų konsultacinę komisijÄ nagrinėti tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo KAM pareiÅ¡kėjo naudai 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensacijÄ ir kt. IÅ¡ procesinių teismų sprendimų, priimtų Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-3336-815/2015, kurioje buvo nagrinėjami minėti pareiÅ¡kėjo skundai, matyti, kad iki 2013 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kėjas buvo profesinės karo tarnybos karys, vykdė tarnybÄ Karaliaus Mindaugo motorizuotame pėstininkų batalione.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. sausio 2 d. sprendimu pareiÅ¡kėjÄ pripažinus iÅ¡ dalies darbingu, Karinė medicinos ekspertizės komisija 2013 m. sausio 22 d. priėmė ekspertinį nutarimÄ Nr. 210, kuriuo nustatė, kad pareiÅ¡kėjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytÄ E sveikatos grupę, netinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose. Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ pareigų remiantis aplinkybe, kad jis per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau kaip 140 kalendorinių dienų.

Lietuvos kariuomenės vado 2013 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 profesinės karo tarnybos sutartis su pareiÅ¡kėju buvo nutraukta ir jis iÅ¡leistas į atsargÄ . Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai buvo atmesti. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo KAM 36 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinę kompensacijÄ teismas nurodė, kad ji gali bÅ«ti mokama tada, kai trauma ar liga susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu.

Å iÄ sÄ sajÄ gali nustatyti tik Komisija, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas ir turėtų kreiptis.Po Å¡io teismo sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėjas 2015 m. vasario 13 d. praÅ¡ymu (t. 1, b. l. 76-78) kreipėsi į KomisijÄ , praÅ¡ydamas nustatyti, kad jis tapo neįgaliu dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2003 m., kai atlikinėjo Å¡uolius iÅ¡ sraigtasparnio ir trečiojo Å¡uolio metu, nusileidęs ant žemės, pajuto didelį skausmÄ nugaroje. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė traumÄ mačiusius liudytojus, teigė, kad po Å¡ios traumos toliau skųsdavosi dėl nugaros skausmų, daug kartų gydėsi, lankė reabilitacijÄ , buvo atliekami tyrimai, tarnybos metu atliekant įvairias užduotis toliau buvo žalojama jo sveikata.

PareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu pateikė medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 79-94). Komisija, gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2015 m. kovo 6 d. raÅ¡tu Nr. TIS-5 (t. 1, b. l. 95-96) kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama patikslinti praÅ¡ymÄ , nurodant konkrečius sveikatos sutrikimus, kuriuos pareiÅ¡kėjas nori susieti su tarnyba. PareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio 19 d. patikslintame praÅ¡yme (t. 1, b. l. 99-100) detalizavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Karaliaus Mindaugo mechanizuotame pėstininkų batalione 2003 m. birželio 26 d., ir prašė susieti su tarnyba sveikatos sutrikimus, pagal TLK-10 žymimus kodais G55.1, G55.2, M47.26, dėl kurių jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.

Patikslintame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas prašė Komisijos susieti su tarnyba ir kitÄ sveikatos sutrikimÄ â€“ pirminę arterinę hipertenzijÄ . AKS padidėjimas II laipsnio <...>.Komisija, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , surinko informacijÄ iÅ¡ Karo medicinos tarnybos (t. 1, b. l. 46-48), dalinio, kuriame tarnavo pareiÅ¡kėjas, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono (t. 1, b. l. 56-57), gavo Å¡iame batalione tarnaujančio pareiÅ¡kėjo nurodyto liudytojo V. K. 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ (t. 1, b. l. 75), iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės gavo kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų liudytojų A.

Ž. ir E. Ž. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, 2015 m. spalio 12 d. raÅ¡tu Nr. TIS-25 (t. 1, b. l. 111) kreipėsi į KMEK, praÅ¡ydama pagal turimus medicininius dokumentus pateikti medicininę iÅ¡vadÄ , gavo KMEK 2015 m. lapkričio 11 d. medicininę iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 38-45). Pagal Nuostatų 27 punktÄ (2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) Komisija, įvertinusi turimÄ informacijÄ ir KMEK medicininę iÅ¡vadÄ , priima sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu arba kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.

Nagrinėjamu atveju KAM Komisija 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 (t. 1, b. l. 34-37) 2 ir 3 punktais, remdamasi Nuostatų 26, 28.12 punktais, nusprendė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai pagal TLK-10 G55.1, G55.2, M47.26 nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu bei kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas (pirminė arterinė hipertenzija, AKS padidėjimas II l. Hipertenzinės KSH. RD. ŠN B st.) taip pat nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjas nesutinka su šiais Komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 punktais.

Dėl sveikatos sutrikimų ryÅ¡io su 2003 m. birželio 26 d. tariamai įvykusia trauma. Pagal aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , sutrikus kario sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, iÅ¡mokama nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. BÅ«tent Komisija yra tas subjektas, kuriam įstatymų leidėjas suteikia kompetencijÄ nustatyti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (virÅ¡ininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sÄ lygų pasekmė arba kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant jo sveikata sutriko, Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.Aptariamu atveju, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose nurodytas aplinkybes, Komisijai pirmiausia buvo privalu įvertinti, ar pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su jo kaip kario vykdytomis pareigomis.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuos sveikatos sutrikimus siejo su trauma, patirta Karaliaus Mindaugo mechanizuotame pėstininkų batalione 2003 m. birželio 26 d. pratybų metu, ir kitomis tarnybos sÄ lygomis. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nustatė, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, esÄ 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjas patyrė nugaros traumÄ , kuri galėtų bÅ«ti laikoma jam Å¡iuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalionas Komisijai pateikė informacijÄ , kad 2003 m. birželio 26 d. iÅ¡ tiesų buvo organizuojama treniruotė sraigtasparniu, tačiau nei duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo Å¡ioje treniruotėje, nei kad jos metu patyrė traumÄ , nėra (t. 1, b. l. 56-57).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymuose teigė, kad įvykį matė E. Ž., E. Ž., V. K., tačiau Komisijai 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo pateiktas E. Ž. paaiÅ¡kinimas, kad nurodomo įvykio metu jis buvo atostogose ir įvykio matyti negalėjo, bei A. Ž. paaiÅ¡kinimas, kad tikslių įvykio aplinkybių jis neprisimena ir negali patvirtinti, kad pratybų metu bÅ«tų įvykę nelaimingi atsitikimai ar patirtos traumos (t. 1, b. l. 49-52). V. K. 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė neprisimenantis pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių (t. 1, b. l. 75).Vertinant įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose, esančiuose Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje, juose esantys įraÅ¡ai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2003 m. birželio 26 d., Å¡okdamas iÅ¡ sraigtasparnio, patyrė nugaros traumÄ .

IÅ¡ Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2003 m. birželio 26 d. kreipėsi į Pirminės karių sveikatos priežiÅ«ros centrÄ Panevėžyje, skųsdamasis aÅ¡triu nugaros skausmu, nurodydamas, kad nugarÄ maudžia apie savaitę. Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje yra iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 103-105), patvirtinantis, kad pareiÅ¡kėjas 2003 m. birželio 28 d. dėl prieÅ¡ 4 dienas atsiradusio skausmo kreipėsi į Panevėžio ligoninės poliklinikÄ .

PareiÅ¡kėjas, bÅ«klei negerėjant, 2003 m. liepos 3 d. buvo siųstas neurochirurgo konsultacijai (t. 2, b. l. 93). Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje esantis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 103-105) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas VšĮ Panevėžio ligoninėje 2003 m. liepos 3 d. buvo konsultuotas neurochirurgo, iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas serga apie savaitę laiko po Å¡uolio iÅ¡ sraigtasparnio, pareiÅ¡kėjas iÅ¡siųstas atlikti kompiuterinės tomografijos tyrimÄ .

IÅ¡ Kario sveikatos kortelėje esančių duomenų matyti, kad 2003 m. liepos 8 d. VšĮ Panevėžio ligoninėje buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas (t. 1, b. l. 105), o 2003 m. liepos 10 d. pareiÅ¡kėjui diagnozuota diskogeninė radikulopatija, diskozė, 2003 m. liepos 18 d. pareiÅ¡kėjas buvo siunčiamas į Karių reabilitacijos centrÄ grÄ Å¾inamajam gydymui (t. 2, b. l. 93-94). Taigi aptarti įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose prieÅ¡taringi, nes, viena vertus, 2003 m. liepos 3 d. neurochirurgo konsultacijos metu nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas serga po Å¡uolio iÅ¡ sraigtasparnio, kita vertus, pagal 2003 m. birželio 26 ir 28 d.

įraÅ¡us pareiÅ¡kėjui nugarÄ skaudėjo ir iki jo nurodomo įvykio.  Be to, nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymuose Komisijai savo sveikatos bÅ«klę siejo pirmiausia su 2003 m. birželio 26 d. pratybų metu gauta trauma, tačiau pagal įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose pareiÅ¡kėjas nugaros skausmais skundėsi ir gerokai anksčiau iki nurodytos galimai patirtos traumos. 2000 m. rugsėjo 6 d. įraÅ¡e, esančiame Karininko sveikatos knygelėje, užfiksuotas pareiÅ¡kėjo nusiskundimas stipriu kaustančiu skausmu juosmens srityje, o skausmas atsirado po nakties; tai pirmas toks skausmo epizodas; pareiÅ¡kėjui diagnozuota stuburo osteochondrozė; lumbago (t. 1, b. l. 152).

Taigi Komisijos surinktuose medicininiuose ir kituose dokumentuose nesant vienareikÅ¡miÅ¡kai pareiÅ¡kėjo patirtÄ nugaros traumÄ patvirtinančių duomenų, tačiau esant duomenų apie anksčiau (dar 2000 m.) turėtus panaÅ¡aus pobÅ«džio sveikatos sutrikimus, kokiais pareiÅ¡kėjas skundėsi 2003 m. birželio mėn., Komisija pagrįstai kreipėsi į KMEK, praÅ¡ydama pateikti medicininę iÅ¡vadÄ , ar po 2003 m. pareiÅ¡kėjui diagnozuotos stuburo ligos galėtų bÅ«ti kaip nors susijusios su pareiÅ¡kėjui dar 2000 m. diagnozuotais sveikatos sutrikimais; ar galimai 2003 m. birželio 26 d.

įvykusi trauma galėjo įtakoti (bÅ«ti priežastimi) pareiÅ¡kėjui diagnozuotų stuburo ligų, nurodytų medicininiuose dokumentuose, atsiradimÄ (t. 1, b. l. 111). KMEK 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė medicininę iÅ¡vadÄ Nr. TTKI-3, kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas 2003 m. birželio 26 d. patyrė stuburo traumÄ (remtasi 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenimis), o pareiÅ¡kėjui 2003 m. diagnozuotos stuburo ligos galėtų bÅ«ti susijusios su 2000 m. jam diagnozuotais sutrikimais, t. y. ligos epizodai 2000 m. ir 2003 m. galimai yra tos pačios lėtinės stuburo degeneracinės ligos eigos klinikinės iÅ¡raiÅ¡kos.

Pastebėtina, kad tokios medicininės iÅ¡vados argumentacija pateikta KMEK susirinkimo protokole (t. 1, b. l. 40-45), jÄ iÅ¡samiau atskleidė teismo posėdžio metu apklaustas KMEK narys gydytojas neurologas A. M.. A. M. teismui iÅ¡samiai ir motyvuotai paaiÅ¡kino, kad kompiuterinės tomografijos tyrimas, atliktas netrukus po pareiÅ¡kėjo nurodomo įvykio, paneigė traumos tikimybę ir kad pareiÅ¡kėjui Å¡iuo metu iÅ¡sivystę sveikatos sutrikimai yra ne trauminio pobÅ«džio. Teismas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu skyrė pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės medicinos (deontologinę) teismo ekspertizę ir jÄ pavedė atlikti pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lytam teismo ekspertui (t. 3, b. l. 127-130). 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) patvirtina KMEK medicinines iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡sivystę sveikatos sutrikimai yra ne trauminio pobÅ«džio, o sÄ lygoti natÅ«ralių degeneracinių sutrikimų, ir kad pareiÅ¡kėjui po 2003 m. diagnozuotos stuburo ligos yra susiję su jam dar 2000 m. diagnozuotais sveikatos sutrikimais.

Teismo posėdžio metu apklaustas teismo ekspertas P. P. teismui iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kad pagal 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimo duomenis traumos požymių (diskų aukščio sužemėjimo, kraÅ¡tinių atskilimų) nebuvo nustatyta, Å¡io tyrimo duomenyse užfiksuotas diskų papÅ«timas yra lėtinis požymis. Ä®vertinus aptartų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad atsakovo Komisija padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių esÄ 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjas patyrė nugaros traumÄ , kuri galėtų bÅ«ti laikoma jam Å¡iuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi.

Esminis įrodymas, paneigiantis nugaros traumos faktÄ , yra 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimas, kurio duomenys, medicinos specialistų paaiÅ¡kinimais, traumos požymių nerodo, o, prieÅ¡ingai, fiksuoja lėtinės ligos požymius. Teismas neturi pagrindo su tokia iÅ¡vada nesutikti, jÄ patvirtina tiek karo medikų komisijos, tiek teismo eksperto iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai, kurie kitais įrodymais nepaneigti. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir jau aptarti įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose, kuriuose yra duomenys apie pareiÅ¡kėjo panaÅ¡aus pobÅ«džio susirgimÄ dar 2000 m., ir apie tai, kad 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į medikus, nurodė jau buvusį (savaitę iki jo nurodomo įvykio) nugaros skausmÄ .

Be to, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tos aplinkybės, kad Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalione nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo patirtÄ traumÄ , tokio įvykio nepatvirtino ir pareiÅ¡kėjo nurodyti liudytojai. Nors visiÅ¡kai negali bÅ«ti atmesta ir ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas 2003 m. birželio 26 d. dalyvavo treniruotėje sraigtasparniu (tiesiogiai paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę įrodymų taip pat nėra), be to, visiÅ¡kai negali bÅ«ti atmesta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas po Å¡uolio iÅ¡ sraigtasparnio galėjo pajusti nugaros skausmÄ (Å¡i aplinkybė nurodoma 2003 m. liepos 3 d. neurochirurgo konsultacijos įraÅ¡e), tačiau net ir pripažinus Å¡ias aplinkybes kaip įrodytas, t. y. kad pareiÅ¡kėjas nurodomÄ dienÄ iÅ¡ tiesų atliko Å¡uolį iÅ¡ sraigtasparnio, po kurio pajuto skausmÄ nugaroje, Å¡ios aplinkybės nepaneigia medicininiais duomenimis (kompiuterinės tomografijos tyrimu) nustatytos aplinkybės, kad nustatytas susirgimas, pasireiÅ¡kęs nugaros skausmu, nebuvo trauminio pobÅ«džio, o buvo lėtinio pobÅ«džio. 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 4 punkte pateikiama iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nustatyti sveikatos sutrikimai galėjo paÅ«mėti dėl tarnybos veiksnių, į tai nurodo anamnezė (pvz., Å¡uolis su paraÅ¡iutu), tačiau lėtinių ligų paÅ«mėjimas sužalojimu nevertinamas. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, esÄ 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjas patyrė nugaros traumÄ , kuri galėtų bÅ«ti laikoma jam Å¡iuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi.

Å ioje skundžiamo sprendimo dalyje Komisija pagrįstai rėmėsi Nuostatų 28.12 punktu. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Komisija neteisingai vertino jo praÅ¡yme iÅ¡dėstytus faktus, neteisingai apklausė liudytojus, kadangi pratybų metu, prieÅ¡ingai nei nurodo Komisija, jam nereikėjo atlikti Å¡uolio paraÅ¡iutu, o jis treniravosi Å¡okti iÅ¡ nenusileidusio sraigtasparnio be paraÅ¡iuto, tokie argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Tiek iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, tiek iÅ¡ Komisijos paklausimų renkant medžiagÄ aiÅ¡kiai matyti, kad Komisija iÅ¡ esmės teisingai įvertino pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme iÅ¡dėstytas tariamai įvykusios traumos faktines aplinkybes.

Kaip matyti, Komisija paklausime Karo medicinos tarnybai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog 2003 m. Å¡okdamas iÅ¡ sraigtasparnio patyrė stuburo traumÄ (nenurodyta, kad Å¡uolis buvo su paraÅ¡iutu). Komisijos paklausime Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadui taip pat tinkamai atskleista pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo esmė, t. y. kad, jo teigimu, jis 2003 m. birželio 26 d. ruoÅ¡iantis parodomajai programai atlikinėjo Å¡uolius iÅ¡ sraigtasparnio. Å iame paklausime praÅ¡oma pateikti informacijÄ apie pratybas, susijusias su Å¡uoliais iÅ¡ sraigtasparnio 2003 m. birželio mėn. (taigi nenurodoma, kad Å¡uoliai atlikti su paraÅ¡iutu).

Nors paskutinėje Å¡io paklausimo pastraipoje praÅ¡oma pakomentuoti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad 2003 m. birželio 26 d. jis atlikinėjo Å¡uolius su paraÅ¡iutu iÅ¡ sraigtasparnio <...>, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia paklausimo formuluotė negalėjo suklaidinti adresato ir, atitinkamai, lemti netikslios informacijos gavimo, kadangi kartu buvo pridėta pareiÅ¡kėjo 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡ymo kopija. Be to, pastebėtina, kad Batalionas Komisijai pateikė informacijÄ , jog 2003 m. birželio 26 d. buvo organizuojama treniruotė sraigtasparniu, tačiau duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo minėtoje treniruotėje, neturi.

Taigi matyti, kad Batalionui buvo aiÅ¡ki Komisijos paklausimo esmė ir jis pateikė visÄ turimÄ informacijÄ , susijusiÄ su aptariama treniruote (nepriklausomai, koks buvo galimas Å¡uolių iÅ¡ sraigtasparnio pobÅ«dis). Pastebėtina, kad batalione apklaustas pareiÅ¡kėjo nurodytas liudytojas V. K. tarnybiniame praneÅ¡ime teigė, kad pareiÅ¡kėjo 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡yme nurodytos aplinkybės jam nėra žinomos, pareiÅ¡kėjo minimų įvykių jis neprisimena. Taigi Å¡is liudytojas paaiÅ¡kinimus davė bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių.

Komisijos 2015 m. rugpjūčio 20 d. paklausime Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos rinktinės vadui paprašyta užtikrinti, kad liudytojai A. Ž. ir E. Ž. duotų paaiškinimus dėl paklausime nurodyto įvykio. Šiame paklausime aprašant įvykį tiksliai išdėstytos paties pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės, neminima, kad pareiškėjas galimai šuolius atliko su parašiutu. Taigi liudytojų E. Ž. ir A. Ž. paaiškinimai buvo duoti tiksliai dėl paties pareiškėjo nurodytų įvykio aplinkybių, paklausime jų neiškraipant.

Galiausiai, sprendimo turinys patvirtina, kad Komisija pareiÅ¡kėjo nurodytų įvykio aplinkybių neiÅ¡kraipė. Skundžiamame sprendime tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta atlikti Å¡uolį su paraÅ¡iutu, buvo paminėta kitų pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių kontekste, Å¡ia aplinkybe kaip teisinga Komisija nesirėmė ir jos nevertino. Apibendrinant konstatuotina, kad Komisija reikiamÄ informacijÄ (įskaitant liudytojų paaiÅ¡kinimus) rinko bÅ«tent pagal paties pareiÅ¡kėjo nurodytas esmines įvykio aplinkybes, o netikslumai Komisijos paklausimo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadui paskutinėje pastraipoje dėl Å¡uolio iÅ¡ sraigtasparnio bÅ«do negalėjo suklaidinti adresato ir, atitinkamai, lemti netikslios informacijos gavimo.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija neteisingai vertino jo praÅ¡yme iÅ¡dėstytus faktus, neteisingai apklausė liudytojus, ar kad liudytojai neteisingai suprato Komisijos paklausimus, t. y. kad buvo surinkta netiksli informacija, bÅ«tina sprendimui dėl nurodomos traumos priimti. Dėl sveikatos sutrikimų ryÅ¡io su bendromis tarnybos sÄ lygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymuose Komisijai sveikatos sutrikimus, pagal TLK-10 žymimus kodais G55.1, G55.2, M47.26, siejo ne tik su trauma, bet ir su bendromis tarnybos sÄ lygomis – nurodė, kad nugara buvo žalojama pratybų, užduočių metu, kai dėvėdavo neperÅ¡aunamÄ liemenę bei neÅ¡iojo ginkluotę, be to, tarptautinių misijų metu nuolat buvo dėvima neperÅ¡aunama liemenė bei pilnai sukomplektuota amunicija.

Todėl Komisijai, remiantis Nuostatų 28.10 punktu, kilo pareiga nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai iÅ¡ tiesų nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (virÅ¡ininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sÄ lygų pasekmė. Teismo vertinimu, Komisija tokio vertinimo tinkamai neatliko. Pastebėtina, kad Komisija KMEK prašė pateikti medicininę iÅ¡vadÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodyti sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Å¡ių sveikatos sutrikimų pobÅ«dį, galėtų bÅ«ti laikomi sveikatos sutrikimu (liga), atsiradusia dėl karo tarnybos sÄ lygų ir pan. (t. 1, b. l. 111).

KMEK 2015 m. lapkričio 11 d. pateikė iÅ¡vadÄ (b. l. 38-39), kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai galėtų bÅ«ti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sÄ lygų. Å ia KMEK iÅ¡vada Komisija rėmėsi priimdama skundžiamÄ sprendimÄ . Teismo vertinimu, tokia iÅ¡vada buvo padaryta neįvertinus visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, ji nėra tinkamai motyvuota. Teismo manymu, iÅ¡vada, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai galėtų bÅ«ti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sÄ lygų, galėjo bÅ«ti daroma tik surinkus iÅ¡samius duomenis apie konkrečias pareiÅ¡kėjo karo tarnybos sÄ lygas – vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius.

Iš KMEK susirinkimo protokole (t. 1, b. l. 40-45) pateikiamų medicininių duomenų matyti, kad nuo 2000 m. pareiškėjo medicininiuose dokumentuose fiksuoti bei objektyviais metodais buvo diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai (osteochondrozė, spondiliozė); ligai progresuojant, per kelis metus išsivystė ir kitos lydinčios klinikinės būklės: lėtinė radikulopatija, tarpslankstelinio disko protrūzija ir vėliau išvarža, kairiosios pėdos lengvo laipsnio perifetinė parezė. KMEK nuomone, pareiškėjo sveikatos sutrikimai daugiausiai sietini su degeneraciniais stuburo pakitimais.

IÅ¡ KMEK susirinkimo protokole pateikiamos medicininės informacijos bei teismo posėdžio metu apklausto KMEK nario gydytojo neurologo A. M. paaiÅ¡kinimų matyti, kad tiek degeneracinių stuburo pakitimų, tiek stuburo skausmų priežastimis gali bÅ«ti įvairÅ«s veiksniai, tačiau tarp jų yra ir tokie veiksniai, kurie galimai galėjo veikti pareiÅ¡kėjÄ jam atliekant tarnybos funkcijas (per didelio krÅ«vio kėlimas, ilgalaikė nefiziologinė poza, intensyvus fizinis krÅ«vis, perÅ¡alimai, kt.).

Kaip nurodoma 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 1 punkte, distrofines – degeneracines stuburo ligas žymimas G55.1, G55.2, M47.26 sukelia dinaminiai involiuciniai pokyčiai stuburo judesio segmente. Tad, tik nustačius pareiÅ¡kėjo tarnybos sÄ lygas – vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius, buvo galima daryti motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , ar jie galėjo įtakoti pareiÅ¡kėjo susirgimų atsiradimÄ . Å iuo atveju Komisija duomenų apie konkrečias pareiÅ¡kėjo tarnybos sÄ lygas nesurinko, nepateikė jų įvertinti KMEK.

Tad iÅ¡vada, kad nėra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai galėtų bÅ«ti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dėl karo tarnybos sÄ lygų, vertintina kaip nemotyvuota. Teismas pažymi, kad Komisijai nepakanka konstatuoti, jog medicinoje žinomos įvairios pareiÅ¡kėjo susirgimų priežastys – Komisijai bÅ«tina įvertinti, ar karį tarnybos metu veikę konkretÅ«s veiksniai (pvz., fizinių treniruočių krÅ«viai, jų dažnumas, intensyvumas, pobÅ«dis, karį veikę svoriai, tarp jų ginkluotės, neperÅ¡aunamos liemenės svoriai, tarnybos vieta, kÅ«no padėtis ir kt.) mediciniÅ¡kai gali bÅ«ti susiejami su objektyviai pasireiÅ¡kusiais sveikatos sutrikimais.

Teismas pažymi, kad darbo medicinoje juosmeninės stuburo dalies diskų ligos gali bÅ«ti siejamos su darbo sÄ lygomis ir vertinamos kaip profesinė liga (žr., pvz., profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl tarnybos sÄ lygų priežastinio ryÅ¡io su kario sveikatos bÅ«kle, bÅ«tina įvertinti netiesioginio priežastinio ryÅ¡io buvimo galimybę, t. y. nereikalaujama, kad vykdomos funkcijos bÅ«tų buvusios vienintele sveikatos sutrikimo priežastimi, priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti užtenka įrodyti, kad vykdomos funkcijos buvo pakankama sveikatos sutrikimo priežastimi, nors ir ne vienintele (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-907-602/2015). Kaip nurodė KMEK susirinkimo protokole, pareiÅ¡kėjui 2000 m. nustatyta liga tarnybos metu progresavo, t. y. buvo diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai (osteochondrozė, spondiliozė), o ligai progresuojant, per kelis metus iÅ¡sivystė ir kitos lydinčios klinikinės bÅ«klės: lėtinė radikulopatija, tarpslankstelinio disko protrÅ«zija ir vėliau iÅ¡varža, kairiosios pėdos lengvo laipsnio perifetinė parezė.

Taigi, pagal Å¡iuos duomenis, pareiÅ¡kėjo bÅ«klę įtakojo lėtinio susirgimo progresavimas. Aptariamu atveju Komisija nevertino ir neprašė KMEK pateikti medicininės iÅ¡vados, ar pareiÅ¡kėjÄ veikę tarnybos veiksniai galėjo įtakoti ligos progresavimÄ ir bÅ«ti pakankama (bet nebÅ«tinai vienintele) esamos pareiÅ¡kėjo bÅ«klės priežastimi. IÅ¡ medicininių dokumentų galima daryti prielaidÄ , kad tarnybos sÄ lygos įtakojo pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę. Pavyzdžiui, iÅ¡ įrašų Kario sveikatos ambulatorinėje kortelėje matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2006 m. kreipėsi dėl nugaros skausmų, atsiradusių po fizinių krÅ«vių (t. 2, b. l. 99-101). 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 4 punkte pateikiama iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nustatyti sveikatos sutrikimai galėjo paÅ«mėti dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų tarnybos veiksnių (didelių svorių kėlimo, didelių fizinių krÅ«vių), į tai nurodo anamnezė. Apibendrindama Å¡iuos argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, skundžiamame sprendime tinkamai neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo Nuostatų 28.10 punkto taikymo aspektu, t. y., ar pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisės aktuose ar vadų (virÅ¡ininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sÄ lygų pasekmė.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamo Komisijos sprendimo 2 punktas, kuriame nesant pakankamo pagrindo konstatuojama, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu, naikintinas kaip nepagrįstas ir Komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. prašymų dalį, ar pareiškėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.

Komisija, iÅ¡ naujo nagrinėdama Å¡iÄ praÅ¡ymų dalį, turėtų surinkti iÅ¡samius duomenis apie konkrečias pareiÅ¡kėjo karo tarnybos sÄ lygas – vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius, motyvuotai įvertinti, pasitelkiant specialiųjų žinių turinčius asmenis, ar karį tarnybos metu veikę konkretÅ«s veiksniai (pvz., fizinių treniruočių krÅ«viai, jų dažnumas, intensyvumas, pobÅ«dis, karį veikę svoriai, tarp jų ginkluotės, neperÅ¡aunamos liemenės svoriai, tarnybos vieta, kÅ«no padėtis ir kt.) gali bÅ«ti susiejami su objektyviai pasireiÅ¡kusiais sveikatos sutrikimais (jų atsiradimu ar progresavimu).

Dėl pirminės arterinės hipertenzijos susirgimo ryÅ¡io su tarnybos sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio 19 d. patikslintame praÅ¡yme (t. 1, b. l. 99-100) prašė Komisijos susieti su tarnyba ir kitÄ sveikatos sutrikimÄ â€“ pirminę arterinę hipertenzijÄ (PAH). AKS padidėjimas II laipsnio <...>. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad su Å¡iuo sveikatos sutrikimu susidÅ«rė tarnaudamas PAG-1, PAG-6, PAG-13, t. y. šį sveikatos sutrikimÄ siejo su tarnybos minėtų operacijų metu sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui detalizavo, kad Å¡is susirgimas sietinas su tokiomis tarnybos tarptautinių operacijų metu sÄ lygomis, kaip aukÅ¡tu žemės reljefu, deguonies trÅ«kumu, netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis, netaisyklinga ir nenormalia mityba, poilsio stoka.Pastebėtina, kad Komisija 2015 m. spalio 12 d. kreipėsi į KMEK, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, ar tokio pobÅ«džio susirgimai pagal savo esmę ir pobÅ«dį galėtų bÅ«ti siejami su tarnybinių pareigų vykdymu ir jei taip, tai kokie su karo tarnyba susiję faktoriai galėtų įtakoti tokio pobÅ«džio ligų atsiradimÄ (t. 1, b. l. 111).

KMEK pateikė iÅ¡vadÄ , kad mažai tikėtina, kad pareiÅ¡kėjui nustatyta PAH ir lydinčios bÅ«klės galėtų bÅ«ti siejamos su tarnybinių pareigų vykdymu, kadangi PAH, dar vadinama esencialine, priežastys nėra žinomos, ligos iÅ¡sivystymui įtakos gali turėti rizikos veiksniai, kurie nėra bÅ«dingi iÅ¡imtinai tik karo tarnybai. Komisija, priimdama skundžiamo sprendimo 3 punktÄ , rėmėsi Å¡ia KMEK iÅ¡vada, nurodė aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjui tarnybos tarptautinėse operacijose PAG-1, PAG-6 ir PAG-13 metu ir sveikatos patikrinimų po Å¡ių tarptautinių operacijų metu jokių nusiskundimų dėl padidėjusio AKS nebuvo.2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 8 ir 9 punktuose teismo ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad hipertoninė liga – nežinomos etiologijos susirgimas.

Teismo ekspertas nurodė, kad pirminė arterinė hipertenzija (ir kitos susijusios bÅ«klės) negalėjo bÅ«ti sÄ lygota pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų priežasčių, susijusių su tarptautinių operacijų vykdymu (aukÅ¡tu žemės reljefu, deguonies trÅ«kumu, poilsio stoka ir kt.), nes ligos etiologija nežinoma.IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjo susirgimas tarnybos tarptautinėse operacijose metu ir po jų pareiÅ¡kėjui nebuvo nustatytas. IÅ¡ medicininių dokumentų ir teismo medicinos ekspertizės akto 7 punkto matyti, kad Å¡is susirgimas pareiÅ¡kėjui nustatytas tik 2012 m. vasario 6 d.

Tiek karo medikai (KMEK), tiek teismo ekspertas pateikė iÅ¡vadas, kad susirgimo priežastys nėra žinomos, ligos iÅ¡sivystymui įtakos gali turėti įvairÅ«s rizikos veiksniai, kurie nėra bÅ«dingi tik karo tarnybai. Teismo eksperto teigimu, pareiÅ¡kėjo nurodytos tarnybos sÄ lygos (aukÅ¡tas žemės reljefas, deguonies trÅ«kumas, poilsio stoka ir kt.) tarptautinių operacijų metu susirgimo negalėjo sÄ lygoti. Taigi, atsižvelgus į Å¡ių įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad Komisija skundžiamo sprendimo 3 punktu pagrįstai nenustatė pirminės arterinės hipertenzijos susirgimo ryÅ¡io su pareiÅ¡kėjo nurodytomis tarnybos sÄ lygomis, todėl pagrindo naikinti Å¡ios sprendimo dalies nėra, Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, esÄ 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjas patyrė nugaros traumÄ , kuri galėtų bÅ«ti laikoma jam Å¡iuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi.

Komisija pagrįstai nustatė ir tai, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimas (pirminė arterinė hipertenzija, AKS padidėjimas II l. Hipertenzinės KSH. RD. Å N B st.) taip pat nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Tačiau, kaip buvo nurodyta aukščiau, Komisija neįvertino visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir tinkamai nemotyvavo iÅ¡vados dėl to, ar pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su bendromis tarnybos sÄ lygomis. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, Komisijos skundžiamo sprendimo 2 punktas naikintinas ir Komisija įpareigotina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡ymų dalį, ar pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), n u s p r e n d ž i a: pareiškėjo K.

G. skundÄ iÅ¡ dalies patenkinti.Panaikinti Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 antrÄ jį punktÄ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡ymų dalį, ar pareiÅ¡kėjo K. G. sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.KitÄ pareiÅ¡kėjo K.

G. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                 Marius Bajoras                                                                  RÅ«ta Miliuvienė                                                                  Ernestas Spruogis