503dff12-447e-49a9-ad66-10fceabd50fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-250-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00726-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), RÅ«tos MiliuvienÄs ir Ernesto Spruogio,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui adv. I. T.,atsakovo atstovei A. Ž. G., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo K.
Legislator headnote
AI generated503dff12-447e-49a9-ad66-10fceabd50fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Aptariamu atveju medicininiuose dokumentuose neužfiksuota ligų, žymimų kodu S. IÅ¡ medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kÄjo karinio dalinio gydytojas pareiÅ¡kÄjÄ nukreipÄ neurochirurgo (specialisto, konsultuojanÄio tokio pobÅ«džio traumas patyrusius pacientus) konsultacijai. IÅ¡ neurochirurgo konsultacijos matyti, kad pareiÅ¡kÄjui buvo atlikta kompiuterinÄ tomografija, kuri trauminių įvykių neužfiksavo. KompiuterinÄs tomografijos tyrimas paneigÄ traumos tikimybÄ. Nugaros skausmų priežastimi gali bÅ«ti daugelis veiksnių (netaisyklingas sÄdÄjimas, svorių kÄlimas, psichologinÄ Ä¯tampa ir kt.).
Full text
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-250-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-00726-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), RÅ«tos MiliuvienÄs ir Ernesto Spruogio,dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovui adv. I. T.,atsakovo atstovei A. Ž. G., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo K.
G. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dÄl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas K. G. skundu ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 1-3, 12-14), kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas 1) panaikinti 2016 m. vasario 8 d. KraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau â KAM) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau â Komisija) sprendimo Nr. TS-1 2 ir 3 punktus;
2) įpareigoti KAM KomisijÄ sprendimÄ svarstyti iÅ¡ naujo bei į posÄdžius kviesti pareiÅ¡kÄjÄ bei liudininkus. NurodÄ, kad Komisija, iÅ¡nagrinÄjusi pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ , skundžiamo sprendimo 2 punktu nutarÄ, kad pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai pagal TLK-10 G55.1, G55.2, M47.26 nesusijÄ su tarnybinių pareigų vykdymu, o 3 punktu nutarÄ, kad pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimas (pirminÄ arterinÄ hipertenzija, AKS padidÄjimas II l. HipertenzinÄs KSH. RD. Å N B st) nesusijÄs su tarnybinių pareigų vykdymu.
PareiÅ¡kÄjas nesutinka su Å¡iais sprendimais, mano, kad Komisija neteisingai vertino jo praÅ¡yme iÅ¡dÄstytus faktus, neteisingai apklausÄ liudytojus, liudytojai neteisingai suprato Komisijos paklausimus, į klausimus atsakÄ nesuprasdami, apie kÄ klausia Komisija. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad 2003 m. birželio 26 d. karinių pratybų metu patyrÄ stuburo traumÄ . Komisija neteisingai nurodo, kad galimos traumos dienÄ jis vykdÄ sargybos budÄtojo pareigas. PareiÅ¡kÄjo teigimu, jis vykdÄ sargybos virÅ¡ininko pareigas.
TÄ dienÄ pratybose dalyvavo buvusios II aviacijos bazÄs sraigtasparnis MI-8, pratybų metu, prieÅ¡ingai nei nurodo Komisija, jam nereikÄjo atlikti Å¡uolio paraÅ¡iutu, o jis treniravosi Å¡okti iÅ¡ nenusileidusio sraigtasparnio be paraÅ¡iuto. Komisija neatsižvelgÄ, kad ligos istorijos dokumentuose atsispindi, jog jis iÅ¡ karto po 2003 m. birželio 26 d. buvo iÅ¡siųstas į KAM sanatorijÄ stuburo traumai gydyti. PareiÅ¡kÄjas atkreipia dÄmesį, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2013 m. sausio 2 d. priÄmÄ sprendimÄ nustatyti jam 55 proc. darbingumo lygį dÄl ligų, pagal TLK-10 žymimų G55.1, G55.2, M47.26.
PareiÅ¡kÄjo manymu, jo atveju turÄjo bÅ«ti tiriamas priežastinis ryÅ¡ys tarp susirgimų ir su tarnybine veikla susijusių veiksnių bei sprendžiamas klausimas dÄl profesinÄs karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau â KASOKTÄ®) 38 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytÄ pagrindÄ , t. y. pareiÅ¡kÄjui negalint tarnauti profesinÄje karo tarnyboje dÄl invalidumo. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad Komisija, nepripažindama fakto dÄl patirtos traumos ir nesusiedama sveikatos sutrikimų, kurie atsirado per visÄ tarnybos laikÄ (nugaros traumos kartodavosi nuo per didelių svorių bei krÅ«vių, dÄl to pareiÅ¡kÄjas tapo neįgalus, tai matyti iÅ¡ kario sveikatos ambulatorinÄs kortelÄs), siekÄ iÅ¡vengti mokÄti pareiÅ¡kÄjui 36 mÄnesių tarnybinio atlyginimo kompensacijÄ dÄl invalidumo.
PareiÅ¡kÄjas nesutinka su Komisijos sprendimo 3 punktu, kadangi Komisija neiÅ¡siaiÅ¡kino visų aplinkybių, t. y. kad pirminÄ hipertenzija jam atsirado tarptautinių operacijų metu (PAG-1, PAG-6, PAG-13). Jų metu dÄl AKS po kelis kartus gulÄjo ambulatorijoje. AKS atsiradimas siejamas visų pirma su aukÅ¡tu žemÄs reljefu, deguonies trÅ«kumu. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad PAG-1 laikotarpiu AKS padidÄjimÄ galÄjo lemti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, netaisyklinga mityba, poilsio stoka, PAG-6 metu dažni budÄjimai ir po jų iÅ¡ karto operacijų vykdymas bei pasiruoÅ¡imas joms.
PareiÅ¡kÄjas mano, kad tiek Karo medicinos ekspertizÄs komisija, tiek KAM Komisija vienaÅ¡aliÅ¡kai savo naudai vertino jo sveikatos sutrikimus, nepripažino nei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, nei kitų civilių gydytojų iÅ¡vadų.Atsakovas KAM atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ (t. 1, b. l. 24â27) su juo nesutiko, praÅ¡Ä atmesti kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, kad pagal KASOKTÄ® 67 straipsnio 3 dalį kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato Komisija.
Atsakovas nurodÄ, kad dÄl objektyvių priežasÄių nebuvo patvirtintas faktas, jog pareiÅ¡kÄjas 2003 m. birželio 26 d. buvo patyrÄs stuburo (nugaros) traumÄ , kuri bÅ«tų laikoma pareiÅ¡kÄjo turimų stuburo (nugaros) srities ligų priežastimi. SprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas nÄra susijÄs su tarnybinių kario pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nÄra objektyvių duomenų, patvirtinanÄių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esminių aplinkybių, kurioms esant sveikata sutriko.
Fakto, kad 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų patyrÄs traumÄ , nepatvirtino nei paties pareiÅ¡kÄjo nurodyti liudytojai, nei karinis dalinys, nei karo medikai, įvertinÄ medicininius duomenis. Tai, kad sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti jo tarnybos laikotarpiu, savaime nepatvirtina priežastinio ryÅ¡io tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybinių pareigų vykdymo. KarinÄs medicinos ekspertizÄs komisijos (toliau â KMEK) specialistai 2015 m. lapkriÄio 11 d. iÅ¡vadoje nurodÄ, kad nÄra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kÄjo nurodyti sveikatos sutrikimai galÄtų bÅ«ti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dÄl karo tarnybos sÄ lygų ir galÄtų bÅ«ti siejami su kario pareigų vykdymu ir tarnyba.
Komisija pagal kompetencijÄ nesprendžia klausimų, susijusių su karių iÅ¡leidimu į atsargÄ ir nevertina atleistų iÅ¡ tarnybos karių atleidimo pagrindų. PareiÅ¡kÄjo iÅ¡leidimo iÅ¡ profesinÄs karo tarnybos į atsargÄ aplinkybÄs bei atitinkamo įsakymo teisÄtumas ir pagrįstumas buvo iÅ¡nagrinÄtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuris nurodÄ, kad atsakovas neturÄjo pagrindo nutraukti su pareiÅ¡kÄju profesinÄs karo tarnybos sutarties KASOKTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Atsakovas teigia, kad Komisijos sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas turÄtų bÅ«ti atmestas.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužÄs 31 d. nutartimi paskyrÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄs medicinos (deontologinÄ) ekspertizÄ (t. 3, b. l. 127-130). 2016 m. liepos 11 d. buvo gautas teismo medicinos ekspertizÄs aktas Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26). Teismo posÄdžio metu KarinÄs medicinos ekspertizÄs komisijos narys gydytojas neurologas A. M. paaiÅ¡kino, kad M kodu žymimos stuburo degeneracinÄs ligos, G kodu žymimos neurologinÄs ligos arba degeneracinių pakitimų pasekoje atsiradÄ nervų ligos, S kodu žymimos traumos.
Aptariamu atveju medicininiuose dokumentuose neužfiksuota ligų, žymimų kodu S. IÅ¡ medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kÄjo karinio dalinio gydytojas pareiÅ¡kÄjÄ nukreipÄ neurochirurgo (specialisto, konsultuojanÄio tokio pobÅ«džio traumas patyrusius pacientus) konsultacijai. IÅ¡ neurochirurgo konsultacijos matyti, kad pareiÅ¡kÄjui buvo atlikta kompiuterinÄ tomografija, kuri trauminių įvykių neužfiksavo. KompiuterinÄs tomografijos tyrimas paneigÄ traumos tikimybÄ. Nugaros skausmų priežastimi gali bÅ«ti daugelis veiksnių (netaisyklingas sÄdÄjimas, svorių kÄlimas, psichologinÄ Ä¯tampa ir kt.).
PareiÅ¡kÄjui nustatytų degeneracinių pakitimų (ataugų) priežastys taip pat gali bÅ«ti įvairios (paveldimumas, fizinis aktyvumas, nutukimas ir kt.), taÄiau nÄra vienos aiÅ¡kios jų atsiradimo priežasties. PareiÅ¡kÄjui nugaros skausmai atsirado degeneracinių pakitimų pasekoje. 2000 m. medicininiuose dokumentuose jau buvo nustatyta stuburo osteochondrozÄ (degeneracinÄ liga), liumbalgija (skausmai). Medicininiuose dokumentuose nÄra užfiksuota, kad pareiÅ¡kÄjas po misijų bÅ«tų kuo nors skundÄsis.
VÄliau pareiÅ¡kÄjui iÅ¡sivystÄ iÅ¡varža, bet ji atsirado ne dÄl traumos. ArterinÄ hipertenzijÄ sukelia daugybÄ priežasÄių.Teismo ekspertas P. P. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju pagal pareiÅ¡kÄjui atliktÄ kompiuterinÄs tomografijos tyrimÄ traumos požymių (diskų aukÅ¡Äio sužemÄjimo, kraÅ¡tinių atskilimų) nebuvo nustatyta, iÅ¡vadose užfiksuotas diskų papÅ«timas yra lÄtinis požymis. PadidÄjÄs fizinis krÅ«vis gali įtakoti skausmo paÅ«mÄjimus. Ligos priežastimis traumos nebuvo.
PareiÅ¡kÄjas dar 2000 m. skundÄsi stipriu skausmu po nakties, buvo diagnozuota liumbalgija.             Teismas konstatuoja: DÄl bylai aktualaus teisinio reglamentavimo. KASOKTÄ® 67 straipsnio (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1641 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 ir 3 dalys numatÄ, kad kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dÄl priežasÄių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, iÅ¡mokama Å¡io straipsnio nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka <...> nustatyto dydžio vienkartinÄ kompensacija <...>.
Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato kraÅ¡to apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarkÄ ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryÅ¡io su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato kraÅ¡to apsaugos ministras. Pagal Å¡io straipsnio 5-8 punktus kariui mokama vienkartinÄ kompensacija, jeigu karys dÄl sveikatos sutrikimo tapo neįgalus ir neteko atitinkamos dalies (procentais) darbingumo.Komisijos darbo tvarka ir kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryÅ¡io su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijai įtvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatuose, patvirtintuose kraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d.
įsakymu Nr. V-379 (redakcija nuo 2010 m. sausio 1 d.) (toliau â Nuostatai). Nuostatų 26 punkte (2015 m. gegužÄs 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) numatyta, jog sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas yra susijÄs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryÅ¡ys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisÄs aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo, o sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas susijÄs su kario statusu, Komisija priima, kai nustatoma, kad kario sveikata buvo sutrikdyta dÄl jo turimo kario statuso.
Pagal Nuostatų 28 punktÄ (2015 m. gegužÄs 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas nesusijÄs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija, be kitų atvejų, priima, kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisÄs aktuose ar vadų (virÅ¡ininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sÄ lygų pasekmÄ (28.10 punktas) arba kai nÄra objektyvių duomenų, patvirtinanÄių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant jo sveikata sutriko (28.12 punktas).
DÄl ginÄo faktinių aplinkybių ir skundžiamo sprendimo esmÄs. IÅ¡ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų dokumentų (t. 3, b. l. 135-200, t. 4, b. l. 1-7) matyti, kad pareiÅ¡kÄjui dÄl ligų, pagal TLK-10 žymimų G55.2 (nervų Å¡aknelių ir rezginių suspaudimas, sergant spondiloze) ir M47.26 (kita spondilozÄ su radikulopatija, juosmens sritis), 2013 m. sausio 2 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2662 buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d., o 2014 m. sausio 27 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-11 dÄl ligos, pagal TLK-10 žymimos G55.1 (nervų Å¡aknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralinių diskų ligomis), dÄl lengvo laipsnio kairÄs pÄdos parezÄs bei esant gretutinei diagnozei, žymimai M47.26 (kita spondilozÄ su radikulopatija, juosmens sritis), nustatytas 55 proc. darbingumo lygis nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2016 m. sausio 19 d.IÅ¡ teismų informacinÄje sistemoje âLitekoâ esanÄių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas skundais kreipÄsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos kariuomenÄs vado 2013 m. lapkriÄio 8 d.
įsakymÄ Nr. PK-1483 âDÄl (duomenys neskelbtini) K. G. iÅ¡leidimo į atsargÄ â; įpareigoti Lietuvos kariuomenÄs vadovybÄ nusiųsti pareiÅ¡kÄjÄ Ä¯ Karo medicinos tarnybos KarinÄ gydytojų konsultacinÄ komisijÄ nagrinÄti tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo KAM pareiÅ¡kÄjo naudai 36 mÄnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinÄ kompensacijÄ ir kt. IÅ¡ procesinių teismų sprendimų, priimtų Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinÄje byloje Nr. I-3336-815/2015, kurioje buvo nagrinÄjami minÄti pareiÅ¡kÄjo skundai, matyti, kad iki 2013 m. spalio 28 d. pareiÅ¡kÄjas buvo profesinÄs karo tarnybos karys, vykdÄ tarnybÄ Karaliaus Mindaugo motorizuotame pÄstininkų batalione.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. sausio 2 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjÄ pripažinus iÅ¡ dalies darbingu, KarinÄ medicinos ekspertizÄs komisija 2013 m. sausio 22 d. priÄmÄ ekspertinį nutarimÄ Nr. 210, kuriuo nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytÄ E sveikatos grupÄ, netinkamas tarnybai tarptautinÄse operacijose. Bataliono vado 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. P-215 pareiÅ¡kÄjas buvo atleistas iÅ¡ pareigų remiantis aplinkybe, kad jis per paskutinius 12 mÄnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau kaip 140 kalendorinių dienų.
Lietuvos kariuomenÄs vado 2013 m. lapkriÄio 8 d. įsakymu Nr. PK-1483 profesinÄs karo tarnybos sutartis su pareiÅ¡kÄju buvo nutraukta ir jis iÅ¡leistas į atsargÄ . Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu administracinÄje byloje pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimai buvo atmesti. DÄl pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo KAM 36 mÄnesių tarnybinio atlyginimo dydžio vienkartinÄ kompensacijÄ teismas nurodÄ, kad ji gali bÅ«ti mokama tada, kai trauma ar liga susijusi su tarnybinių pareigų vykdymu.
Å iÄ sÄ sajÄ gali nustatyti tik Komisija, į kuriÄ pareiÅ¡kÄjas ir turÄtų kreiptis.Po Å¡io teismo sprendimo priÄmimo pareiÅ¡kÄjas 2015 m. vasario 13 d. praÅ¡ymu (t. 1, b. l. 76-78) kreipÄsi į KomisijÄ , praÅ¡ydamas nustatyti, kad jis tapo neįgaliu dÄl nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2003 m., kai atlikinÄjo Å¡uolius iÅ¡ sraigtasparnio ir treÄiojo Å¡uolio metu, nusileidÄs ant žemÄs, pajuto didelį skausmÄ nugaroje. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡yme nurodÄ traumÄ maÄiusius liudytojus, teigÄ, kad po Å¡ios traumos toliau skųsdavosi dÄl nugaros skausmų, daug kartų gydÄsi, lankÄ reabilitacijÄ , buvo atliekami tyrimai, tarnybos metu atliekant įvairias užduotis toliau buvo žalojama jo sveikata.
PareiÅ¡kÄjas kartu su praÅ¡ymu pateikÄ medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 79-94). Komisija, gavusi pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ , 2015 m. kovo 6 d. raÅ¡tu Nr. TIS-5 (t. 1, b. l. 95-96) kreipÄsi į pareiÅ¡kÄjÄ , praÅ¡ydama patikslinti praÅ¡ymÄ , nurodant konkreÄius sveikatos sutrikimus, kuriuos pareiÅ¡kÄjas nori susieti su tarnyba. PareiÅ¡kÄjas 2015 m. birželio 19 d. patikslintame praÅ¡yme (t. 1, b. l. 99-100) detalizavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Karaliaus Mindaugo mechanizuotame pÄstininkų batalione 2003 m. birželio 26 d., ir praÅ¡Ä susieti su tarnyba sveikatos sutrikimus, pagal TLK-10 žymimus kodais G55.1, G55.2, M47.26, dÄl kurių jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.
Patikslintame praÅ¡yme pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä Komisijos susieti su tarnyba ir kitÄ sveikatos sutrikimÄ â pirminÄ arterinÄ hipertenzijÄ . AKS padidÄjimas II laipsnio <...>.Komisija, nagrinÄdama pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ , surinko informacijÄ iÅ¡ Karo medicinos tarnybos (t. 1, b. l. 46-48), dalinio, kuriame tarnavo pareiÅ¡kÄjas, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono (t. 1, b. l. 56-57), gavo Å¡iame batalione tarnaujanÄio pareiÅ¡kÄjo nurodyto liudytojo V. K. 2015 m. rugpjÅ«Äio 4 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ (t. 1, b. l. 75), iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos savanorių pajÄgų VyÄio apygardos 5-osios rinktinÄs gavo kitų pareiÅ¡kÄjo nurodytų liudytojų A.
Ž. ir E. Ž. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, 2015 m. spalio 12 d. raÅ¡tu Nr. TIS-25 (t. 1, b. l. 111) kreipÄsi į KMEK, praÅ¡ydama pagal turimus medicininius dokumentus pateikti medicininÄ iÅ¡vadÄ , gavo KMEK 2015 m. lapkriÄio 11 d. medicininÄ iÅ¡vadÄ (t. 1, b. l. 38-45). Pagal Nuostatų 27 punktÄ (2015 m. gegužÄs 26 d. įsakymo Nr. V-531 redakcija) Komisija, įvertinusi turimÄ informacijÄ ir KMEK medicininÄ iÅ¡vadÄ , priima sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas yra susijÄs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu arba kad kario sveikatos sutrikimas nesusijÄs su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.
NagrinÄjamu atveju KAM Komisija 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 (t. 1, b. l. 34-37) 2 ir 3 punktais, remdamasi Nuostatų 26, 28.12 punktais, nusprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai pagal TLK-10 G55.1, G55.2, M47.26 nesusijÄ su tarnybinių pareigų vykdymu bei kad pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimas (pirminÄ arterinÄ hipertenzija, AKS padidÄjimas II l. HipertenzinÄs KSH. RD. Å N B st.) taip pat nesusijÄs su tarnybinių pareigų vykdymu. PareiÅ¡kÄjas nesutinka su Å¡iais Komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 punktais.
DÄl sveikatos sutrikimų ryÅ¡io su 2003 m. birželio 26 d. tariamai įvykusia trauma. Pagal aukÅ¡Äiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , sutrikus kario sveikatai dÄl priežasÄių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, iÅ¡mokama nustatyto dydžio vienkartinÄ kompensacija. BÅ«tent Komisija yra tas subjektas, kuriam įstatymų leidÄjas suteikia kompetencijÄ nustatyti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Kai kario sveikatos sutrikimas nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisÄs aktuose ar vadų (virÅ¡ininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sÄ lygų pasekmÄ arba kai nÄra objektyvių duomenų, patvirtinanÄių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant jo sveikata sutriko, Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimÄ , kad kario sveikatos sutrikimas nesusijÄs su tarnybinių pareigų vykdymu.Aptariamu atveju, atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymuose nurodytas aplinkybes, Komisijai pirmiausia buvo privalu įvertinti, ar pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susijÄ su jo kaip kario vykdytomis pareigomis.
PareiÅ¡kÄjas Å¡iuos sveikatos sutrikimus siejo su trauma, patirta Karaliaus Mindaugo mechanizuotame pÄstininkų batalione 2003 m. birželio 26 d. pratybų metu, ir kitomis tarnybos sÄ lygomis. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nustatÄ, jog nÄra objektyvių duomenų, patvirtinanÄių, esÄ 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ nugaros traumÄ , kuri galÄtų bÅ«ti laikoma jam Å¡iuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi. Lietuvos kariuomenÄs sausumos pajÄgų Karaliaus Mindaugo husarų batalionas Komisijai pateikÄ informacijÄ , kad 2003 m. birželio 26 d. iÅ¡ tiesų buvo organizuojama treniruotÄ sraigtasparniu, taÄiau nei duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas dalyvavo Å¡ioje treniruotÄje, nei kad jos metu patyrÄ traumÄ , nÄra (t. 1, b. l. 56-57).
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡ymuose teigÄ, kad įvykį matÄ E. Ž., E. Ž., V. K., taÄiau Komisijai 2015 m. rugpjÅ«Äio 24 d. buvo pateiktas E. Ž. paaiÅ¡kinimas, kad nurodomo įvykio metu jis buvo atostogose ir įvykio matyti negalÄjo, bei A. Ž. paaiÅ¡kinimas, kad tikslių įvykio aplinkybių jis neprisimena ir negali patvirtinti, kad pratybų metu bÅ«tų įvykÄ nelaimingi atsitikimai ar patirtos traumos (t. 1, b. l. 49-52). V. K. 2015 m. rugpjÅ«Äio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodÄ neprisimenantis pareiÅ¡kÄjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių (t. 1, b. l. 75).Vertinant įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose, esanÄiuose Kario sveikatos ambulatorinÄje kortelÄje, juose esantys įraÅ¡ai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas 2003 m. birželio 26 d., Å¡okdamas iÅ¡ sraigtasparnio, patyrÄ nugaros traumÄ .
IÅ¡ Kario sveikatos ambulatorinÄje kortelÄje užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas 2003 m. birželio 26 d. kreipÄsi į PirminÄs karių sveikatos priežiÅ«ros centrÄ PanevÄžyje, skųsdamasis aÅ¡triu nugaros skausmu, nurodydamas, kad nugarÄ maudžia apie savaitÄ. Kario sveikatos ambulatorinÄje kortelÄje yra iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 103-105), patvirtinantis, kad pareiÅ¡kÄjas 2003 m. birželio 28 d. dÄl prieÅ¡ 4 dienas atsiradusio skausmo kreipÄsi į PanevÄžio ligoninÄs poliklinikÄ .
PareiÅ¡kÄjas, bÅ«klei negerÄjant, 2003 m. liepos 3 d. buvo siųstas neurochirurgo konsultacijai (t. 2, b. l. 93). Kario sveikatos ambulatorinÄje kortelÄje esantis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 103-105) patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas VšĮ PanevÄžio ligoninÄje 2003 m. liepos 3 d. buvo konsultuotas neurochirurgo, iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas serga apie savaitÄ laiko po Å¡uolio iÅ¡ sraigtasparnio, pareiÅ¡kÄjas iÅ¡siųstas atlikti kompiuterinÄs tomografijos tyrimÄ .
IÅ¡ Kario sveikatos kortelÄje esanÄių duomenų matyti, kad 2003 m. liepos 8 d. VšĮ PanevÄžio ligoninÄje buvo atliktas kompiuterinÄs tomografijos tyrimas (t. 1, b. l. 105), o 2003 m. liepos 10 d. pareiÅ¡kÄjui diagnozuota diskogeninÄ radikulopatija, diskozÄ, 2003 m. liepos 18 d. pareiÅ¡kÄjas buvo siunÄiamas į Karių reabilitacijos centrÄ grÄ Å¾inamajam gydymui (t. 2, b. l. 93-94). Taigi aptarti įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose prieÅ¡taringi, nes, viena vertus, 2003 m. liepos 3 d. neurochirurgo konsultacijos metu nurodyta, kad pareiÅ¡kÄjas serga po Å¡uolio iÅ¡ sraigtasparnio, kita vertus, pagal 2003 m. birželio 26 ir 28 d.
įraÅ¡us pareiÅ¡kÄjui nugarÄ skaudÄjo ir iki jo nurodomo įvykio.  Be to, nors pareiÅ¡kÄjas praÅ¡ymuose Komisijai savo sveikatos bÅ«klÄ siejo pirmiausia su 2003 m. birželio 26 d. pratybų metu gauta trauma, taÄiau pagal įraÅ¡us medicininiuose dokumentuose pareiÅ¡kÄjas nugaros skausmais skundÄsi ir gerokai anksÄiau iki nurodytos galimai patirtos traumos. 2000 m. rugsÄjo 6 d. įraÅ¡e, esanÄiame Karininko sveikatos knygelÄje, užfiksuotas pareiÅ¡kÄjo nusiskundimas stipriu kaustanÄiu skausmu juosmens srityje, o skausmas atsirado po nakties; tai pirmas toks skausmo epizodas; pareiÅ¡kÄjui diagnozuota stuburo osteochondrozÄ; lumbago (t. 1, b. l. 152).
Taigi Komisijos surinktuose medicininiuose ir kituose dokumentuose nesant vienareikÅ¡miÅ¡kai pareiÅ¡kÄjo patirtÄ nugaros traumÄ patvirtinanÄių duomenų, taÄiau esant duomenų apie anksÄiau (dar 2000 m.) turÄtus panaÅ¡aus pobÅ«džio sveikatos sutrikimus, kokiais pareiÅ¡kÄjas skundÄsi 2003 m. birželio mÄn., Komisija pagrįstai kreipÄsi į KMEK, praÅ¡ydama pateikti medicininÄ iÅ¡vadÄ , ar po 2003 m. pareiÅ¡kÄjui diagnozuotos stuburo ligos galÄtų bÅ«ti kaip nors susijusios su pareiÅ¡kÄjui dar 2000 m. diagnozuotais sveikatos sutrikimais; ar galimai 2003 m. birželio 26 d.
įvykusi trauma galÄjo įtakoti (bÅ«ti priežastimi) pareiÅ¡kÄjui diagnozuotų stuburo ligų, nurodytų medicininiuose dokumentuose, atsiradimÄ (t. 1, b. l. 111). KMEK 2015 m. lapkriÄio 11 d. pateikÄ medicininÄ iÅ¡vadÄ Nr. TTKI-3, kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjo medicininiuose dokumentuose nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas 2003 m. birželio 26 d. patyrÄ stuburo traumÄ (remtasi 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinÄs tomografijos tyrimo duomenimis), o pareiÅ¡kÄjui 2003 m. diagnozuotos stuburo ligos galÄtų bÅ«ti susijusios su 2000 m. jam diagnozuotais sutrikimais, t. y. ligos epizodai 2000 m. ir 2003 m. galimai yra tos paÄios lÄtinÄs stuburo degeneracinÄs ligos eigos klinikinÄs iÅ¡raiÅ¡kos.
PastebÄtina, kad tokios medicininÄs iÅ¡vados argumentacija pateikta KMEK susirinkimo protokole (t. 1, b. l. 40-45), jÄ iÅ¡samiau atskleidÄ teismo posÄdžio metu apklaustas KMEK narys gydytojas neurologas A. M.. A. M. teismui iÅ¡samiai ir motyvuotai paaiÅ¡kino, kad kompiuterinÄs tomografijos tyrimas, atliktas netrukus po pareiÅ¡kÄjo nurodomo įvykio, paneigÄ traumos tikimybÄ ir kad pareiÅ¡kÄjui Å¡iuo metu iÅ¡sivystÄ sveikatos sutrikimai yra ne trauminio pobÅ«džio. Teismas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu skyrÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄs medicinos (deontologinÄ) teismo ekspertizÄ ir jÄ pavedÄ atlikti pareiÅ¡kÄjo pasiÅ«lytam teismo ekspertui (t. 3, b. l. 127-130). 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizÄs aktas Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) patvirtina KMEK medicinines iÅ¡vadas, kad pareiÅ¡kÄjui iÅ¡sivystÄ sveikatos sutrikimai yra ne trauminio pobÅ«džio, o sÄ lygoti natÅ«ralių degeneracinių sutrikimų, ir kad pareiÅ¡kÄjui po 2003 m. diagnozuotos stuburo ligos yra susijÄ su jam dar 2000 m. diagnozuotais sveikatos sutrikimais.
Teismo posÄdžio metu apklaustas teismo ekspertas P. P. teismui iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kad pagal 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinÄs tomografijos tyrimo duomenis traumos požymių (diskų aukÅ¡Äio sužemÄjimo, kraÅ¡tinių atskilimų) nebuvo nustatyta, Å¡io tyrimo duomenyse užfiksuotas diskų papÅ«timas yra lÄtinis požymis. Ä®vertinus aptartų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad atsakovo Komisija padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nÄra objektyvių duomenų, patvirtinanÄių esÄ 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ nugaros traumÄ , kuri galÄtų bÅ«ti laikoma jam Å¡iuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi.
Esminis įrodymas, paneigiantis nugaros traumos faktÄ , yra 2003 m. liepos 8 d. atlikto stuburo kompiuterinÄs tomografijos tyrimas, kurio duomenys, medicinos specialistų paaiÅ¡kinimais, traumos požymių nerodo, o, prieÅ¡ingai, fiksuoja lÄtinÄs ligos požymius. Teismas neturi pagrindo su tokia iÅ¡vada nesutikti, jÄ patvirtina tiek karo medikų komisijos, tiek teismo eksperto iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai, kurie kitais įrodymais nepaneigti. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir jau aptarti įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose, kuriuose yra duomenys apie pareiÅ¡kÄjo panaÅ¡aus pobÅ«džio susirgimÄ dar 2000 m., ir apie tai, kad 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kÄjas, kreipdamasis į medikus, nurodÄ jau buvusį (savaitÄ iki jo nurodomo įvykio) nugaros skausmÄ .
Be to, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tos aplinkybÄs, kad Lietuvos kariuomenÄs sausumos pajÄgų Karaliaus Mindaugo husarų batalione nÄra duomenų apie pareiÅ¡kÄjo patirtÄ traumÄ , tokio įvykio nepatvirtino ir pareiÅ¡kÄjo nurodyti liudytojai. Nors visiÅ¡kai negali bÅ«ti atmesta ir ta aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas 2003 m. birželio 26 d. dalyvavo treniruotÄje sraigtasparniu (tiesiogiai paneigianÄių Å¡iÄ aplinkybÄ Ä¯rodymų taip pat nÄra), be to, visiÅ¡kai negali bÅ«ti atmesta aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas po Å¡uolio iÅ¡ sraigtasparnio galÄjo pajusti nugaros skausmÄ (Å¡i aplinkybÄ nurodoma 2003 m. liepos 3 d. neurochirurgo konsultacijos įraÅ¡e), taÄiau net ir pripažinus Å¡ias aplinkybes kaip įrodytas, t. y. kad pareiÅ¡kÄjas nurodomÄ dienÄ iÅ¡ tiesų atliko Å¡uolį iÅ¡ sraigtasparnio, po kurio pajuto skausmÄ nugaroje, Å¡ios aplinkybÄs nepaneigia medicininiais duomenimis (kompiuterinÄs tomografijos tyrimu) nustatytos aplinkybÄs, kad nustatytas susirgimas, pasireiÅ¡kÄs nugaros skausmu, nebuvo trauminio pobÅ«džio, o buvo lÄtinio pobÅ«džio. 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizÄs akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 4 punkte pateikiama iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui nustatyti sveikatos sutrikimai galÄjo paÅ«mÄti dÄl tarnybos veiksnių, į tai nurodo anamnezÄ (pvz., Å¡uolis su paraÅ¡iutu), taÄiau lÄtinių ligų paÅ«mÄjimas sužalojimu nevertinamas. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad Komisija pagrįstai nustatÄ, jog nÄra objektyvių duomenų, patvirtinanÄių, esÄ 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ nugaros traumÄ , kuri galÄtų bÅ«ti laikoma jam Å¡iuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi.
Å ioje skundžiamo sprendimo dalyje Komisija pagrįstai rÄmÄsi Nuostatų 28.12 punktu. Nors pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad Komisija neteisingai vertino jo praÅ¡yme iÅ¡dÄstytus faktus, neteisingai apklausÄ liudytojus, kadangi pratybų metu, prieÅ¡ingai nei nurodo Komisija, jam nereikÄjo atlikti Å¡uolio paraÅ¡iutu, o jis treniravosi Å¡okti iÅ¡ nenusileidusio sraigtasparnio be paraÅ¡iuto, tokie argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Tiek iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, tiek iÅ¡ Komisijos paklausimų renkant medžiagÄ aiÅ¡kiai matyti, kad Komisija iÅ¡ esmÄs teisingai įvertino pareiÅ¡kÄjo praÅ¡yme iÅ¡dÄstytas tariamai įvykusios traumos faktines aplinkybes.
Kaip matyti, Komisija paklausime Karo medicinos tarnybai aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstÄ pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes, jog 2003 m. Å¡okdamas iÅ¡ sraigtasparnio patyrÄ stuburo traumÄ (nenurodyta, kad Å¡uolis buvo su paraÅ¡iutu). Komisijos paklausime Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadui taip pat tinkamai atskleista pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo esmÄ, t. y. kad, jo teigimu, jis 2003 m. birželio 26 d. ruoÅ¡iantis parodomajai programai atlikinÄjo Å¡uolius iÅ¡ sraigtasparnio. Å iame paklausime praÅ¡oma pateikti informacijÄ apie pratybas, susijusias su Å¡uoliais iÅ¡ sraigtasparnio 2003 m. birželio mÄn. (taigi nenurodoma, kad Å¡uoliai atlikti su paraÅ¡iutu).
Nors paskutinÄje Å¡io paklausimo pastraipoje praÅ¡oma pakomentuoti pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes, kad 2003 m. birželio 26 d. jis atlikinÄjo Å¡uolius su paraÅ¡iutu iÅ¡ sraigtasparnio <...>, teisÄjų kolegijos vertinimu, tokia paklausimo formuluotÄ negalÄjo suklaidinti adresato ir, atitinkamai, lemti netikslios informacijos gavimo, kadangi kartu buvo pridÄta pareiÅ¡kÄjo 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡ymo kopija. Be to, pastebÄtina, kad Batalionas Komisijai pateikÄ informacijÄ , jog 2003 m. birželio 26 d. buvo organizuojama treniruotÄ sraigtasparniu, taÄiau duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas dalyvavo minÄtoje treniruotÄje, neturi.
Taigi matyti, kad Batalionui buvo aiÅ¡ki Komisijos paklausimo esmÄ ir jis pateikÄ visÄ turimÄ informacijÄ , susijusiÄ su aptariama treniruote (nepriklausomai, koks buvo galimas Å¡uolių iÅ¡ sraigtasparnio pobÅ«dis). PastebÄtina, kad batalione apklaustas pareiÅ¡kÄjo nurodytas liudytojas V. K. tarnybiniame praneÅ¡ime teigÄ, kad pareiÅ¡kÄjo 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡yme nurodytos aplinkybÄs jam nÄra žinomos, pareiÅ¡kÄjo minimų įvykių jis neprisimena. Taigi Å¡is liudytojas paaiÅ¡kinimus davÄ bÅ«tent dÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių.
Komisijos 2015 m. rugpjÅ«Äio 20 d. paklausime KraÅ¡to apsaugos savanorių pajÄgų VyÄio apygardos rinktinÄs vadui papraÅ¡yta užtikrinti, kad liudytojai A. Ž. ir E. Ž. duotų paaiÅ¡kinimus dÄl paklausime nurodyto įvykio. Å iame paklausime apraÅ¡ant įvykį tiksliai iÅ¡dÄstytos paties pareiÅ¡kÄjo nurodytos įvykio aplinkybÄs, neminima, kad pareiÅ¡kÄjas galimai Å¡uolius atliko su paraÅ¡iutu. Taigi liudytojų E. Ž. ir A. Ž. paaiÅ¡kinimai buvo duoti tiksliai dÄl paties pareiÅ¡kÄjo nurodytų įvykio aplinkybių, paklausime jų neiÅ¡kraipant.
Galiausiai, sprendimo turinys patvirtina, kad Komisija pareiÅ¡kÄjo nurodytų įvykio aplinkybių neiÅ¡kraipÄ. Skundžiamame sprendime tai, kad pareiÅ¡kÄjui buvo nurodyta atlikti Å¡uolį su paraÅ¡iutu, buvo paminÄta kitų pareiÅ¡kÄjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių kontekste, Å¡ia aplinkybe kaip teisinga Komisija nesirÄmÄ ir jos nevertino. Apibendrinant konstatuotina, kad Komisija reikiamÄ informacijÄ (įskaitant liudytojų paaiÅ¡kinimus) rinko bÅ«tent pagal paties pareiÅ¡kÄjo nurodytas esmines įvykio aplinkybes, o netikslumai Komisijos paklausimo Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vadui paskutinÄje pastraipoje dÄl Å¡uolio iÅ¡ sraigtasparnio bÅ«do negalÄjo suklaidinti adresato ir, atitinkamai, lemti netikslios informacijos gavimo.
Esant tokioms aplinkybÄms, nÄra pagrindo pripažinti, kad Komisija neteisingai vertino jo praÅ¡yme iÅ¡dÄstytus faktus, neteisingai apklausÄ liudytojus, ar kad liudytojai neteisingai suprato Komisijos paklausimus, t. y. kad buvo surinkta netiksli informacija, bÅ«tina sprendimui dÄl nurodomos traumos priimti. DÄl sveikatos sutrikimų ryÅ¡io su bendromis tarnybos sÄ lygomis. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas praÅ¡ymuose Komisijai sveikatos sutrikimus, pagal TLK-10 žymimus kodais G55.1, G55.2, M47.26, siejo ne tik su trauma, bet ir su bendromis tarnybos sÄ lygomis â nurodÄ, kad nugara buvo žalojama pratybų, užduoÄių metu, kai dÄvÄdavo neperÅ¡aunamÄ liemenÄ bei neÅ¡iojo ginkluotÄ, be to, tarptautinių misijų metu nuolat buvo dÄvima neperÅ¡aunama liemenÄ bei pilnai sukomplektuota amunicija.
TodÄl Komisijai, remiantis Nuostatų 28.10 punktu, kilo pareiga nustatyti, ar pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai iÅ¡ tiesų nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisÄs aktuose ar vadų (virÅ¡ininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sÄ lygų pasekmÄ. Teismo vertinimu, Komisija tokio vertinimo tinkamai neatliko. PastebÄtina, kad Komisija KMEK praÅ¡Ä pateikti medicininÄ iÅ¡vadÄ , ar pareiÅ¡kÄjo nurodyti sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Å¡ių sveikatos sutrikimų pobÅ«dį, galÄtų bÅ«ti laikomi sveikatos sutrikimu (liga), atsiradusia dÄl karo tarnybos sÄ lygų ir pan. (t. 1, b. l. 111).
KMEK 2015 m. lapkriÄio 11 d. pateikÄ iÅ¡vadÄ (b. l. 38-39), kad nÄra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai galÄtų bÅ«ti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dÄl karo tarnybos sÄ lygų. Å ia KMEK iÅ¡vada Komisija rÄmÄsi priimdama skundžiamÄ sprendimÄ . Teismo vertinimu, tokia iÅ¡vada buvo padaryta neįvertinus visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, ji nÄra tinkamai motyvuota. Teismo manymu, iÅ¡vada, kad nÄra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai galÄtų bÅ«ti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dÄl karo tarnybos sÄ lygų, galÄjo bÅ«ti daroma tik surinkus iÅ¡samius duomenis apie konkreÄias pareiÅ¡kÄjo karo tarnybos sÄ lygas â vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius.
IÅ¡ KMEK susirinkimo protokole (t. 1, b. l. 40-45) pateikiamų medicininių duomenų matyti, kad nuo 2000 m. pareiÅ¡kÄjo medicininiuose dokumentuose fiksuoti bei objektyviais metodais buvo diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai (osteochondrozÄ, spondiliozÄ); ligai progresuojant, per kelis metus iÅ¡sivystÄ ir kitos lydinÄios klinikinÄs bÅ«klÄs: lÄtinÄ radikulopatija, tarpslankstelinio disko protrÅ«zija ir vÄliau iÅ¡varža, kairiosios pÄdos lengvo laipsnio perifetinÄ parezÄ. KMEK nuomone, pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai daugiausiai sietini su degeneraciniais stuburo pakitimais.
IÅ¡ KMEK susirinkimo protokole pateikiamos medicininÄs informacijos bei teismo posÄdžio metu apklausto KMEK nario gydytojo neurologo A. M. paaiÅ¡kinimų matyti, kad tiek degeneracinių stuburo pakitimų, tiek stuburo skausmų priežastimis gali bÅ«ti įvairÅ«s veiksniai, taÄiau tarp jų yra ir tokie veiksniai, kurie galimai galÄjo veikti pareiÅ¡kÄjÄ jam atliekant tarnybos funkcijas (per didelio krÅ«vio kÄlimas, ilgalaikÄ nefiziologinÄ poza, intensyvus fizinis krÅ«vis, perÅ¡alimai, kt.).
Kaip nurodoma 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizÄs akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 1 punkte, distrofines â degeneracines stuburo ligas žymimas G55.1, G55.2, M47.26 sukelia dinaminiai involiuciniai pokyÄiai stuburo judesio segmente. Tad, tik nustaÄius pareiÅ¡kÄjo tarnybos sÄ lygas â vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius, buvo galima daryti motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , ar jie galÄjo įtakoti pareiÅ¡kÄjo susirgimų atsiradimÄ . Å iuo atveju Komisija duomenų apie konkreÄias pareiÅ¡kÄjo tarnybos sÄ lygas nesurinko, nepateikÄ jų įvertinti KMEK.
Tad iÅ¡vada, kad nÄra objektyvių duomenų, jog pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai galÄtų bÅ«ti laikomi sutrikimais, atsiradusiais dÄl karo tarnybos sÄ lygų, vertintina kaip nemotyvuota. Teismas pažymi, kad Komisijai nepakanka konstatuoti, jog medicinoje žinomos įvairios pareiÅ¡kÄjo susirgimų priežastys â Komisijai bÅ«tina įvertinti, ar karį tarnybos metu veikÄ konkretÅ«s veiksniai (pvz., fizinių treniruoÄių krÅ«viai, jų dažnumas, intensyvumas, pobÅ«dis, karį veikÄ svoriai, tarp jų ginkluotÄs, neperÅ¡aunamos liemenÄs svoriai, tarnybos vieta, kÅ«no padÄtis ir kt.) mediciniÅ¡kai gali bÅ«ti susiejami su objektyviai pasireiÅ¡kusiais sveikatos sutrikimais.
Teismas pažymi, kad darbo medicinoje juosmeninÄs stuburo dalies diskų ligos gali bÅ«ti siejamos su darbo sÄ lygomis ir vertinamos kaip profesinÄ liga (žr., pvz., profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ VyriausybÄs 1994 m. lapkriÄio 30 d. nutarimu Nr. 1198).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sprendžiant dÄl tarnybos sÄ lygų priežastinio ryÅ¡io su kario sveikatos bÅ«kle, bÅ«tina įvertinti netiesioginio priežastinio ryÅ¡io buvimo galimybÄ, t. y. nereikalaujama, kad vykdomos funkcijos bÅ«tų buvusios vienintele sveikatos sutrikimo priežastimi, priežastiniam ryÅ¡iui konstatuoti užtenka įrodyti, kad vykdomos funkcijos buvo pakankama sveikatos sutrikimo priežastimi, nors ir ne vienintele (žr.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. eA-907-602/2015). Kaip nurodÄ KMEK susirinkimo protokole, pareiÅ¡kÄjui 2000 m. nustatyta liga tarnybos metu progresavo, t. y. buvo diagnozuoti stuburo degeneraciniai pakitimai (osteochondrozÄ, spondiliozÄ), o ligai progresuojant, per kelis metus iÅ¡sivystÄ ir kitos lydinÄios klinikinÄs bÅ«klÄs: lÄtinÄ radikulopatija, tarpslankstelinio disko protrÅ«zija ir vÄliau iÅ¡varža, kairiosios pÄdos lengvo laipsnio perifetinÄ parezÄ.
Taigi, pagal Å¡iuos duomenis, pareiÅ¡kÄjo bÅ«klÄ Ä¯takojo lÄtinio susirgimo progresavimas. Aptariamu atveju Komisija nevertino ir nepraÅ¡Ä KMEK pateikti medicininÄs iÅ¡vados, ar pareiÅ¡kÄjÄ veikÄ tarnybos veiksniai galÄjo įtakoti ligos progresavimÄ ir bÅ«ti pakankama (bet nebÅ«tinai vienintele) esamos pareiÅ¡kÄjo bÅ«klÄs priežastimi. IÅ¡ medicininių dokumentų galima daryti prielaidÄ , kad tarnybos sÄ lygos įtakojo pareiÅ¡kÄjo sveikatos bÅ«klÄ. Pavyzdžiui, iÅ¡ įrašų Kario sveikatos ambulatorinÄje kortelÄje matyti, kad pareiÅ¡kÄjas 2006 m. kreipÄsi dÄl nugaros skausmų, atsiradusių po fizinių krÅ«vių (t. 2, b. l. 99-101). 2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizÄs akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 4 punkte pateikiama iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui nustatyti sveikatos sutrikimai galÄjo paÅ«mÄti dÄl pareiÅ¡kÄjo nurodomų tarnybos veiksnių (didelių svorių kÄlimo, didelių fizinių krÅ«vių), į tai nurodo anamnezÄ. Apibendrindama Å¡iuos argumentus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, skundžiamame sprendime tinkamai neiÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo Nuostatų 28.10 punkto taikymo aspektu, t. y., ar pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, nebuvo vykdomų tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, kituose teisÄs aktuose ar vadų (virÅ¡ininkų) įsakymuose, ar netinkamų tarnybos sÄ lygų pasekmÄ.
Esant tokioms aplinkybÄms, skundžiamo Komisijos sprendimo 2 punktas, kuriame nesant pakankamo pagrindo konstatuojama, kad pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai nesusijÄ su tarnybinių pareigų vykdymu, naikintinas kaip nepagrįstas ir Komisija įpareigotina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡ymų dalį, ar pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susijÄ su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.
Komisija, iÅ¡ naujo nagrinÄdama Å¡iÄ praÅ¡ymų dalį, turÄtų surinkti iÅ¡samius duomenis apie konkreÄias pareiÅ¡kÄjo karo tarnybos sÄ lygas â vykdytas tarnybos funkcijas, jų atlikimo metu veikusius pavojingus sveikatai veiksnius, motyvuotai įvertinti, pasitelkiant specialiųjų žinių turinÄius asmenis, ar karį tarnybos metu veikÄ konkretÅ«s veiksniai (pvz., fizinių treniruoÄių krÅ«viai, jų dažnumas, intensyvumas, pobÅ«dis, karį veikÄ svoriai, tarp jų ginkluotÄs, neperÅ¡aunamos liemenÄs svoriai, tarnybos vieta, kÅ«no padÄtis ir kt.) gali bÅ«ti susiejami su objektyviai pasireiÅ¡kusiais sveikatos sutrikimais (jų atsiradimu ar progresavimu).
DÄl pirminÄs arterinÄs hipertenzijos susirgimo ryÅ¡io su tarnybos sÄ lygomis. PareiÅ¡kÄjas 2015 m. birželio 19 d. patikslintame praÅ¡yme (t. 1, b. l. 99-100) praÅ¡Ä Komisijos susieti su tarnyba ir kitÄ sveikatos sutrikimÄ â pirminÄ arterinÄ hipertenzijÄ (PAH). AKS padidÄjimas II laipsnio <...>. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡yme nurodÄ, kad su Å¡iuo sveikatos sutrikimu susidÅ«rÄ tarnaudamas PAG-1, PAG-6, PAG-13, t. y. šį sveikatos sutrikimÄ siejo su tarnybos minÄtų operacijų metu sÄ lygomis.
PareiÅ¡kÄjas skunde teismui detalizavo, kad Å¡is susirgimas sietinas su tokiomis tarnybos tarptautinių operacijų metu sÄ lygomis, kaip aukÅ¡tu žemÄs reljefu, deguonies trÅ«kumu, netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis, netaisyklinga ir nenormalia mityba, poilsio stoka.PastebÄtina, kad Komisija 2015 m. spalio 12 d. kreipÄsi į KMEK, praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti, ar tokio pobÅ«džio susirgimai pagal savo esmÄ ir pobÅ«dį galÄtų bÅ«ti siejami su tarnybinių pareigų vykdymu ir jei taip, tai kokie su karo tarnyba susijÄ faktoriai galÄtų įtakoti tokio pobÅ«džio ligų atsiradimÄ (t. 1, b. l. 111).
KMEK pateikÄ iÅ¡vadÄ , kad mažai tikÄtina, kad pareiÅ¡kÄjui nustatyta PAH ir lydinÄios bÅ«klÄs galÄtų bÅ«ti siejamos su tarnybinių pareigų vykdymu, kadangi PAH, dar vadinama esencialine, priežastys nÄra žinomos, ligos iÅ¡sivystymui įtakos gali turÄti rizikos veiksniai, kurie nÄra bÅ«dingi iÅ¡imtinai tik karo tarnybai. Komisija, priimdama skundžiamo sprendimo 3 punktÄ , rÄmÄsi Å¡ia KMEK iÅ¡vada, nurodÄ aplinkybes, kad pareiÅ¡kÄjui tarnybos tarptautinÄse operacijose PAG-1, PAG-6 ir PAG-13 metu ir sveikatos patikrinimų po Å¡ių tarptautinių operacijų metu jokių nusiskundimų dÄl padidÄjusio AKS nebuvo.2016 m. liepos 11 d. teismo medicinos ekspertizÄs akto Nr. 0126/16 (t. 4, b. l. 21-26) 8 ir 9 punktuose teismo ekspertas pateikÄ iÅ¡vadÄ , kad hipertoninÄ liga â nežinomos etiologijos susirgimas.
Teismo ekspertas nurodÄ, kad pirminÄ arterinÄ hipertenzija (ir kitos susijusios bÅ«klÄs) negalÄjo bÅ«ti sÄ lygota pareiÅ¡kÄjo skunde nurodomų priežasÄių, susijusių su tarptautinių operacijų vykdymu (aukÅ¡tu žemÄs reljefu, deguonies trÅ«kumu, poilsio stoka ir kt.), nes ligos etiologija nežinoma.IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kÄjo susirgimas tarnybos tarptautinÄse operacijose metu ir po jų pareiÅ¡kÄjui nebuvo nustatytas. IÅ¡ medicininių dokumentų ir teismo medicinos ekspertizÄs akto 7 punkto matyti, kad Å¡is susirgimas pareiÅ¡kÄjui nustatytas tik 2012 m. vasario 6 d.
Tiek karo medikai (KMEK), tiek teismo ekspertas pateikÄ iÅ¡vadas, kad susirgimo priežastys nÄra žinomos, ligos iÅ¡sivystymui įtakos gali turÄti įvairÅ«s rizikos veiksniai, kurie nÄra bÅ«dingi tik karo tarnybai. Teismo eksperto teigimu, pareiÅ¡kÄjo nurodytos tarnybos sÄ lygos (aukÅ¡tas žemÄs reljefas, deguonies trÅ«kumas, poilsio stoka ir kt.) tarptautinių operacijų metu susirgimo negalÄjo sÄ lygoti. Taigi, atsižvelgus į Å¡ių įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad Komisija skundžiamo sprendimo 3 punktu pagrįstai nenustatÄ pirminÄs arterinÄs hipertenzijos susirgimo ryÅ¡io su pareiÅ¡kÄjo nurodytomis tarnybos sÄ lygomis, todÄl pagrindo naikinti Å¡ios sprendimo dalies nÄra, Å¡i pareiÅ¡kÄjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.DÄl iÅ¡dÄstytų argumentų teisÄjų kolegija konstatuoja, kad Komisija pagrįstai nustatÄ, jog nÄra objektyvių duomenų, patvirtinanÄių, esÄ 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ nugaros traumÄ , kuri galÄtų bÅ«ti laikoma jam Å¡iuo metu nustatytų sveikatos sutrikimų priežastimi.
Komisija pagrįstai nustatÄ ir tai, kad pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimas (pirminÄ arterinÄ hipertenzija, AKS padidÄjimas II l. HipertenzinÄs KSH. RD. Å N B st.) taip pat nesusijÄs su tarnybinių pareigų vykdymu. TaÄiau, kaip buvo nurodyta aukÅ¡Äiau, Komisija neįvertino visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir tinkamai nemotyvavo iÅ¡vados dÄl to, ar pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susijÄ su bendromis tarnybos sÄ lygomis. TodÄl pareiÅ¡kÄjo skundas iÅ¡ dalies tenkintinas, Komisijos skundžiamo sprendimo 2 punktas naikintinas ir Komisija įpareigotina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡ymų dalį, ar pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susijÄ su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais (2000 m. rugsÄjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kÄjo K.
G. skundÄ iÅ¡ dalies patenkinti.Panaikinti Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2016 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. TS-1 antrÄ jį punktÄ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos KraÅ¡to apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo 2015 m. vasario 13 d. ir 2015 m. birželio 19 d. praÅ¡ymų dalį, ar pareiÅ¡kÄjo K. G. sveikatos sutrikimai, pagal TLK-10 žymimi kodais G55.1, G55.2, M47.26, yra susijÄ su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu.KitÄ pareiÅ¡kÄjo K.
G. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjai                                                                 Marius Bajoras                                                                  RÅ«ta MiliuvienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Ernestas Spruogis