Legislator Case Law & Legislation
503d052b-8bd5-4383-9e07-acef2f092fe9 AI generated

503d052b-8bd5-4383-9e07-acef2f092fe9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 503d052b-8bd5-4383-9e07-acef2f092fe9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29996-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; (S) 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės (kolegijos pirmininkė), Ernesto RimÅ¡elio, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei, nuteistojo E. B. gynėjui advokatui ArÅ«nui Taručiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 parų areÅ¡to bausmė.

Legislator headnote

AI generated

503d052b-8bd5-4383-9e07-acef2f092fe9 · Vilniaus apygardos teismas: Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-578-312/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29996-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; (S) 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės (kolegijos pirmininkė), Ernesto RimÅ¡elio, Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Violetai Budžienei, dalyvaujant prokurorei Valerijai Dėdinienei, nuteistojo E. B. gynėjui advokatui ArÅ«nui Taručiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 parų areÅ¡to bausmė.

Paskirta bausmė subendrinta su Å venčionių rajono apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes visiÅ¡kai sudedant, ir E. B. paskirta galutinė bausmė - 90 parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta pagal ankstesnį nuosprendį paskirtos bausmės atlikta dalis. Civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ E. B. civiliniam ieÅ¡kovui A. V. (A. V.) priteista 450 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. E. B. nuteistas dėl to, kad jis 2018 m. birželio 24 d., apie 02.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,27 promilės alkoholio iÅ¡kvepiamame ore), iÅ¡ rankinės, priklausančios A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išėmė piniginę ir iÅ¡ jos pagrobė A. V. priklausančius 450 Eur. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti; atnaujinti įrodymų tyrimÄ .

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas vadovaujantis prielaidomis, byloje surinktų įrodymų analizė atlikta formaliai, nenustatyta nusikaltimo sudėtis.

4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2018 m. birželio 24 d. nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo gerokai apsvaigęs. IÅ¡ automobilių pardavimų jis buvo gavęs 500 Eur, tačiau tÄ dienÄ pirko didelį kiekį svaigalų, todėl nuteistajam kelia abejonių nukentėjusiojo parodymų patikimumas, kad visi už automobilius gauti pinigai buvo jo piniginėje. Teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, todėl apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti atlikta pakartotinė nukentėjusiojo apklausa.

Nors policijos pareigÅ«nai nurodė, kad E. B. prisipažino pavogęs pinigus, tačiau jie nenurodė, ar paklausė nuteistojo, kur jis pavogtus pinigus padėjo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡kėlė tik prielaidÄ , kuri nėra pagrįsta jokiais duomenimis, kad nuteistasis, už 500 metrų matydamas atvažiuojantį policijos automobilį, galėjo pinigus iÅ¡mesti ar paslėpti. Apeliantas yra praktiÅ¡kai aklas, todėl galimybės matyti 500 metrų atstumu jis neturi. Å iam faktui nustatyti gali bÅ«ti paskirta teismo medicininė ekspertizė.

Šiame kontekste turi būti įvertinti ir nukentėjusiojo parodymai, kad apeliantas prieblandoje matė, kur nukentėjusysis laiko pinigus. Teismo medicinos ekspertui taip pat gali būti užduotas klausimas, ar E. B. prieblandoje galėjo atskirti piniginės dydžio daiktus. Nuteistajam kelia abejonių tai, kad pareigūnai jo neapieškojo, siekdami nustatyti, ar jis turi pavogtus pinigus. Apklausdami E. B., pareigūnai neišaiškino jam įtariamojo teisių, todėl tokie jo parodymai negali būti pripažįstami įrodymu.

Apeliantas bijo policijos pareigÅ«nų ir laisvės apribojimo vietų, nes yra neįgalus ir ten jo laukia patyčios, todėl vekselis buvo pasiraÅ¡ytas įbauginus jį laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimÄ , turėtų apklausti nuteistÄ jį dėl jo negalios ir įvertinti pateiktus įrodymus – neįgalumo pažymėjimÄ ir medicininę pažymÄ .

5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad paskolindamas nuteistajam 50 Eur, nukentėjusysis su nuteistuoju tapo susiję civiliniais teisiniais santykiais. Priimdamas vekselį, nukentėjusysis sutiko su tokiu žalos jam atlyginimu, tuo pripažindamas atlygintinumo faktÄ . Jei veika buvo atlygintinė, tai nesudaro nusikaltimo sudėties. Apeliantas nukentėjusiajam žalÄ atlygino, nors pinigų ir nevogė, todėl, kad buvo įbaugintas laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad žala nukentėjusiajam buvo atlyginta, ir patenkino civilinį ieÅ¡kinį, taip sudarydamas situacijÄ , kai nukentėjusysis turi teisę į 900 Eur (450 Eur – pagal vekselį ir 450 Eur – pagal nuosprendžiu patenkintÄ civilinį ieÅ¡kinį).

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, pagal kurį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Patikrinusi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė motyvuotas ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas ir pagrįstai konstatavo, kad byloje pakanka surinktų įrodymų nustatyti nuteistojo veiksmuose visus BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

9. E. B. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę, tvirtindamas, kad svetimo turto jis nevogė, nes, pirmiausia, nukentėjusysis A. V. nusikaltimo padarymo metu neturėjo tokios pinigų sumos, t. y. 450 Eur. Vis dėlto, nuteistasis nepateikia jokių tokį savo teiginį patvirtinančių duomenų, o byloje surinkti įrodymai leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Byloje nekyla ginčo dėl to, kad 2018 m. birželio 23 d. nukentėjusysis, nuteistasis ir jų bendras pažįstamas O. A. (O. A.) pas pastarÄ jį kieme, pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus ir Å¡ventė Jonines.

Apklausos metu nukentėjusysis A. V. nurodė, kad, atvykdamas pas O. A., jis pinginėje turėjo 520 Eur – 400 Eur gavo pardavęs automobilius, kÄ patvirtina byloje esančios dvi 2018 m. birželio 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys, likusius 120 Eur buvo pasiėmęs kelionei. Eidamas į Joninių Å¡ventę, jis pasiėmė su savimi 20 Eur, o likusius 500 Eur kupiÅ«romis po 50 Eur paliko rankinėje O. A. namuose. Šį faktÄ patvirtino ir liudytoju apklaustas O. A., taip pat nurodydamas, kad Å¡ventėje A.

V. iÅ¡ jo dar pasiskolino 5 Eur, nes jam pritrÅ«ko paimtų su savimi pinigų (20 Eur), o kadangi nukentėjusysis yra dirbantis ir pinigų visada turi, liudytojas nedvejodamas paskolino. Nukentėjusiajam naktį grįžus į O. A. namus, palikti pinigai vis dar buvo piniginėje, kuo jis įsitikino tuo metu, kai jį pažadinęs nuteistasis paprašė pinigų, argumentuodamas tuo, kad O. A. turi problemų su policija. Paduodamas E. B. 50 Eur, A. V. matė pluoÅ¡tÄ kupiÅ«rų savo piniginėje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ piniginėje turėjo nurodomus 450 Eur.

Nuteistojo teiginiai, kad A. V. Å¡iuos pinigus buvo tÄ vakarÄ iÅ¡leidęs svaigalams, yra nelogiÅ¡ki. Nukentėjusiojo teigimu, jis vakaro metu gėrė alų, kitÄ dienÄ turėjo vairuoti, 2018 m. birželio 24 d., 04:44, jam buvo nustatytas 1,09 prom. girtumas. Taigi, neįtikėtina, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (kaime, Joninių Å¡ventėje), kaip nurodo nuteistasis, A. V. svaigalams bÅ«tų iÅ¡leidęs tokiÄ didelę sumÄ pinigų.

10. Apeliacinės instancijos teismas neneigia E. B. nurodomų aplinkybių, kad jo rega yra silpna, tÄ jis patvirtina pateiktais medicininiais dokumentais. Vis dėlto, nuteistasis neÅ¡ioja akinius, jam dėl turimų regos sutrikimų buityje nereikalinga pagalba, kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, jis leido laisvalaikį su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus, dalyvavo Joninių Å¡ventėje, o vėliau ir vienas naktį ėjo namo. Kaip apklausos metu nurodė nukentėjusysis, kai jis iÅ¡ piniginės iÅ¡iminėjo 50 Eur, nuteistasis nuo jo stovėjo rankos atstumu, Å¡viesa į kambarį sklido iÅ¡ koridoriaus, taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. B. neabejotinai matė, iÅ¡ kur A.

V. paėmė piniginę, kas buvo jos viduje ir kur pastarasis jÄ padėjo. BÅ«tent todėl jis ir grįžo į namÄ , neva eidamas miegančios O. A. motinos papraÅ¡yti cigaretės, išėjo pro kitÄ namo išėjimÄ ir dingo. IÅ¡ karto po to patikrinęs pinginės turinį, savo pinigų nukentėjusysis neberado. Å ios aplinkybės, įvertinus tai, kad per gana trumpÄ laikÄ , t. y. kol nukentėjusysis buvo išėjęs iÅ¡ savo kambario, daugiau paÅ¡alinių asmenų į namÄ Ä¯Ä—ję nebuvo, patvirtina, kad niekas daugiau kaip tik nuteistasis paimti nukentėjusiajam priklausančius pinigus negalėjo.

Nors policijos pareigÅ«nai, sulaikydami E. B., pagrobtų pinigų pas jį nerado, tai nepaneigia apelianto kaltės. Jis praeityje ne kartÄ teistas, taip pat ir už vagystę bei kitus nusikaltimus nuosavybei, kas reiÅ¡kia, kad asmuo žino galimas savo neteisėto elgesio pasekmes. Jis buvo sulaikytas 1-2 km atstumu nuo nusikaltimo padarymo vietos, todėl pinigus turėjo galimybę paslėpti dar iki policijos atvažiavimo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad policijos pareigÅ«nai jo neapieÅ¡kojo, tačiau E. B. sulaikę I.

K. ir V. J. nurodė apieÅ¡koję nuteistÄ jį, bet pinigų neradę. Apklausiamas įtariamuoju ir pats E. B. patvirtino, kad buvo kelis kartus apžiÅ«rėtas. Skirtingai nei nurodo apeliantas, prieÅ¡ apklausÄ jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos įtariamojo teisės, kÄ jis patvirtino savo paraÅ¡u. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje bendravo su nuteistuoju, negali bÅ«ti laikoma jo apklausa, nes pareigÅ«nai, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ gauti informacijÄ apie tai, kas įvyko.

Tokiais atvejais įtariamajam jo teisės neturi būti išaiškinamos.

11. Taigi, byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir teismo įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad bÅ«tent E. B. 2018 m. birželio 24 d. iÅ¡ rankinės, priklausančios A. V., išėmė piniginę ir iÅ¡ jos pagrobė pastarajam priklausančius 450 Eur. Nors apeliantas neigia padaręs šį nusikaltimÄ , svarbu pažymėti, kad byloje yra dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad E. B. buvo savo kaltę pripažinęs. Tiek liudytojas O. A., tiek nukentėjusysis A. V. nurodė, kad nuteistasis pats prašė nukentėjusiojo atsiimti pareiÅ¡kimÄ , žadėjo pavogtus pinigus grÄ Å¾inti. 2018 m. birželio 30 d. jis parašė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prisipažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pavogęs nukentėjusiajam priklausančius 450 Eur, taip pat tÄ pačiÄ dienÄ jis pasirašė vekselį Å¡iai sumai, kuriuo įsipareigojo pinigus grÄ Å¾inti iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

Nors E. B. teigia tokius dokumentus pasirašęs, nes buvo įbaugintas laisvės atėmimu, tokiu duomenų byloje nėra. Kaip nurodė A. V., nuteistasis buvo sunerimęs dėl to kÄ padarė, jaudinosi, pareiÅ¡kimÄ dėl prisipažinimo ir vekselį pasirašė laisva valia. Liudytojas O. A. patvirtino, kad E. B., prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas, dokumentus skaitė. Liudytoja apklausta O. A. motina L. A. taip pat patvirtino, kad dar įvykio vietoje nuteistasis prisipažino paėmęs pinigus ir žadėjo juos grÄ Å¾inti, pastaroji dar jį sugėdino.

Tokiu būdu, nenuosekli nuteistojo pozicija baudžiamojo proceso metu neleidžia jo parodymų ir tuo pačiu apeliacinio skundo argumentų laikyti patikimais ir jais vadovautis.

12. Nesutikdamas su teismo priteistos žalos atlyginimu, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad dėl 450 Eur jie su nukentėjusiuoju yra pasirašę vekselį, todėl teismas, nuosprendžiu priteisdamas A. V. 450 Eur turtinei žalai atlyginti, sudarė galimybę dvigubam iÅ¡ieÅ¡kojimui. Pažymėtina, kad pasiraÅ¡ius paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį (koks buvo pasiraÅ¡ytas Å¡iuo atveju), kuomet suėjo vekselyje numatytas terminas, A. V. E. B. turėjo vekselį pateikti apmokėti paskutinę mokėjimo termino dienÄ (2018 m. rugsėjo 30 d.) arba per dvi po jos einančias darbo dienas (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), praneÅ¡ti apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Notaro vykdomasis įraÅ¡as pagal paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį gali bÅ«ti iÅ¡duodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarÄ per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog įstatyme nustatytais terminais pateikė vekselį apmokėti ir iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ apie tai, kad vekselis neapmokėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015). Turint vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , galimÄ kreiptis į antstolį dėl vykdymo. Nagrinėjamoje byloje pasiraÅ¡yto paprastojo neprotestuotino vekselio originalas į baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo pateiktas 2018 m. liepos 17 d., todėl akivaizdu, kad A.

V. neįvykdė įstatymo reikalavimų dėl vekselio pateikimo apmokėti jo davėjui - nuteistajam. Tokiu atveju vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusÄ ir dėl jo nebetaikytinos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių, tačiau aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas.

Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Vis dėlto, kadangi nagrinėjamu atveju, nukentėjusiuoju pripažinto A. V. civilinis ieÅ¡kinys skundžiamu nuosprendžiu yra tenkintas baudžiamojoje byloje ir jam priteista 450 Eur turtinės žalos atlyginimui, civilinis procesas dėl skolos (tos pačios) priteisimo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinį skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai E. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį ir apeliantÄ iÅ¡teisinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė Ernestas RimÅ¡elis Laureta Ulbienė