Legislator Case Law & Legislation
503abae7-c6fb-4675-a821-7b9febbd60bb AI generated

503abae7-c6fb-4675-a821-7b9febbd60bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 503abae7-c6fb-4675-a821-7b9febbd60bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-344-369/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14945-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3., 1.2.5.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, kaltinamajam A. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nukentėjusiajai L. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

Legislator headnote

AI generated

503abae7-c6fb-4675-a821-7b9febbd60bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas: SÅ«nus, iÅ¡girdęs, kad ji kviečia policijÄ , iÅ¡ jos buto pasiÅ¡alino. Atvykę policijos pareigÅ«nai jo neberado. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sÅ«nus negyvena, tačiau dažnai lankosi. SÅ«nus niekur nedirba, neturi pajamų, todėl iÅ¡ jos reikalauja maisto ir pinigų. Santykiai su sÅ«numi yra įtempti, nes ir po 2016-03-30 įvykusio incidento, ji ne kartÄ dėl netinkamo sÅ«nau elgesio kvietė policijÄ . Apklaustas teisme policijos pareigÅ«nas, liudytojas A. G. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-344-369/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14945-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3., 1.2.5.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, kaltinamajam A. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, nukentėjusiajai L. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Laisvės pr. 117-31, Vilnius, teistas:1) 2012-10-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), 145 str. 1 d. 140 str. 2 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme. 2013-11-26 teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę. 2) 2014-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. 140 str. 2 d. keturių mėnesių viešųjų darbų bausme. 2014-07-14 teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 24 parų arešto bausmę.

Kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 140 str. 2 d.  Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. S. grasino nužudyti, kai buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, bei tyčia sukėlė fizinį skausmÄ artimam giminaičiui, o bÅ«tent:jis 2016-03-30 apie 00.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktÄ ir pagrasino savo motinai L. S. jÄ nužudyti pasakydamas, kad „jÄ sukapos gabalais ir iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , todėl ji nesulauks ryto“, ko pasėkoje sukėlė L.

S. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jo iÅ¡sakyti grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. A. S., pagrasinęs motinai, kad jÄ nužudys, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, viena ranka sugriebė sėdinčiai ant kėdės L. S. už kaklo ir jÄ smaugė, o kita ranka sugriebė už L. S. galvos plaukų ir du kartus juos patempė, Å¡iais veiksmais tyčia panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ artimÄ giminaitį – motinÄ , ir jai sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino.

Jis aiÅ¡kino, kad 2016-03-30 atėjo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama, ir su ja susikivirčijo. Konfliktas kilo dėl to, kad mama iÅ¡varė jo draugę. Neradęs draugės, mamos atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, tačiau nužudyti jai negrasino ir fizinio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo. Nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji paaiÅ¡kino, kad 2016-03-30 vakare į butÄ , kuriame ji gyvena su savo motina, atėjo neblaivus jos sÅ«nus A.

S.. Neradęs bute savo draugės, sukėlė konfliktÄ . SÅ«nus pradėjo grasinti, kad jÄ nužudys, kad nė nesulauks ryto. SÅ«nus jos atžvilgiu panaudojo ir fizinį smurtÄ . Jis sugriebė jÄ už gerklės, ėmė smaugti bei tampė už plaukų. SÅ«naus grasinimÄ , kad jÄ nužudys suvokė kaip realų, nes ne kartÄ dėl jo netesėtų veiksmų buvo nukentėjusi. Dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto sÅ«nus buvo du kartus nuteistas. IÅ¡sigandusi sÅ«naus grasinimų ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

SÅ«nus, iÅ¡girdęs, kad ji kviečia policijÄ , iÅ¡ jos buto pasiÅ¡alino. Atvykę policijos pareigÅ«nai jo neberado. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sÅ«nus negyvena, tačiau dažnai lankosi. SÅ«nus niekur nedirba, neturi pajamų, todėl iÅ¡ jos reikalauja maisto ir pinigų. Santykiai su sÅ«numi yra įtempti, nes ir po 2016-03-30 įvykusio incidento, ji ne kartÄ dėl netinkamo sÅ«nau elgesio kvietė policijÄ . Apklaustas teisme policijos pareigÅ«nas, liudytojas A. G. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis.

Teisme buvo pagarsinti minėto liudytojo tarnybinis praneÅ¡imas ir jo apklausos protokolas. Å iuose dokumentuose A. G. nurodė, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ dėl smurto nuvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Asmens, dėl kurio veiksmų buvo kviečiama policija, bute nerado. Pranešėja paaiÅ¡kino, kad atėjęs neblaivus jos sÅ«nus grasino jÄ nužudyti, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ ir iÅ¡ buto pasiÅ¡alino. Bendrasis pagalbos centras pateikė telefoninius įraÅ¡us, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios L.

S. pokalbiai kviečiant pagalbÄ . Teismas, įvertinęs Å¡iuos teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad nors A. S. neigia grasinęs savo mamai, teigdamas, kad jos atžvilgiu vartojo tik necenzÅ«rinius žodžius, jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai. Nukentėjusioji L. S. davė nuoseklius parodymus, kad į butÄ atėjęs neblaivus sÅ«nus sukėlė konfliktÄ , grasino, kad jÄ nužudys ir panaudojo fizinį smurtÄ .

Å ias faktines aplinkybes nukentėjusioji nurodė iÅ¡ karto po įvykio, vykstant ikiteisminiam tyrimui. Pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ Ä¯ nukentėjusiosios butÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas, liudytojas A. G. patvirtino, kad bute buvusi moterius teigė, jog sÅ«nus grasino jÄ nužudyti, panaudojo fizinį smurtÄ , todėl ji iÅ¡sigando ir iÅ¡kvietė policijÄ . Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Å ia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panašūs bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014 ir kt.).

Taigi, nustatant grasinimo realumÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, tačiau nebÅ«tina nustatyti, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis savo motinai pagrasino jÄ nužudyti, teigdamas, kad jÄ sukapos į gabalus, iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , kad ji nesulauks ryto. IÅ¡sakydamas Å¡iuos grasinimus, panaudojo motinos atžvilgiu fizinį smurtÄ ir jai sukėlė fizinį skausmÄ .

Anksčiau kaltinamasis buvo du kartus nuteistas už fizinio smurto panaudojimÄ savo motinos L. S. atžvilgiu ir grasinimÄ jÄ nužudyti. Akivaizdu, kad 2016-03-30 sÅ«naus iÅ¡sakytus grasinimus nukentėjusioji suprato ir vertino kaip realius, turėdama pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad tokie grasinimai gali bÅ«ti realiai įvykdyti. Be to Å¡ie duomenys leidžia pripažinti, kad kaltinamasis suprato, kad tokiais savo pasisakymais ir elgesiu kelia motinai baimę, nesaugumo jausmÄ , nerimÄ ir tokių pasekmių jis siekė bei jų norėjo.

Fizinį smurtÄ , kurio pasėkoje buvo sukeltas fizinis skausmas kaltinamasis panaudojo savo motinos atžvilgiu, todėl ikiteisminio tyrimo metu tokie jo nusikalstami veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. kaip fizinio smurto panaudojimas artimo giminaičio atžvilgiu. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos, veikė tiesiogine tyčia. Å ios aplinkybės apibÅ«dina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį.

Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę – A. S. praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas nėra iÅ¡nykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Pažymėtina, kad 2012-10-29 ir 2014-01-30 teismo baudžiamaisiais įsakymais jam buvo paskirtos viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, kurios vėliau buvo pakeistos areÅ¡to bausmėmis, už tai, kad naudojo fizinį smurtÄ ir grasino nužudyti ir Å¡ioje byloje nukentėjusiÄ ja pripažintÄ savo motinÄ L.

S.. Atlikęs jam paskirtas bausmes, kaltinamasi nepadarė jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio ir vėl įvykdė analogiškus nusikaltimus savo motinos atžvilgiu. Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam tikslinga parinkti laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis ir jas bendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 d, 2 d. 5 d. 1 p), kaip idealias nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismas kaltinamojo atžvilgiu taiko baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Skirdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes ir jų vykdymÄ atidėdamas, teismas atsižvelgia, kad anksčiau A. S. paskirtos laisvės apribojimo, viešųjų darbų, areÅ¡to bausmės neturėjo teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui, nes jis ir toliau grasina savo motinai bei jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :

A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. A. S. 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ . Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įpareigoti A. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 2 (du) mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. palikti jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                Ovidijus Ramanauskas           Â