5033de94-e2ea-428f-b6b7-0dc67936e93c · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-5931-328/2016(Proceso Nr.2-06-3-03664-2016-9)Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.6.; 1.3.6.3.1.; 1.3.6.5.; 3.2.6.1.(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 3 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Ritai Bružinskienei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės E. A. atstovui L. A., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei D. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. A. ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendimÄ Nr. DGKS-903, panaikinti Klaipėdos miesto mero 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2 dėl darbo drausmės (b.l. 5).

Nurodė, jog namuose slaugydama sergantį vaikÄ sužinojo, jog už darbo drausmės pažeidimÄ 2016-01-08 potvarkiu Nr. M3-2 jai paskirta drausminė nuobauda – pastaba. 2016-01-08 potvarkį Nr. M3-2 apskundė teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Komisija) skundžiamu 2016-02-29 sprendimu skundÄ atmetė. Su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka, nes: Komisija posėdžio pradžioje įspėjo, jog nenagrinės ginčo Å¡alių vidaus administravimÄ reglamentuojančių teisės aktų, tačiau sprendimÄ motyvavo bÅ«tent ginčo Å¡alių vidaus administravimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, Komisija priėmė atsakovės atsiliepimÄ , pasiraÅ¡ytÄ neįgalioto asmens, nebuvo galima pasiruoÅ¡ti Komisijos posėdžiui, Komisija klaidingai įvertino ginčo Å¡alių vidaus administravimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Nurodo, jog per kompiuterizuotÄ dokumentų valdymo sistemÄ ,,Avilys“ 2015-12-07 gavo tiesioginio vadovo M. V. užduotį įtraukti į tarybos kolegijos posėdžio 2015-12-10 darbotvarkę klausimÄ , posėdį planuoti nuo 10.30 val. (duomenys neskelbtini) pasitarimų salėje. Mano, jog nedelsiant pradėtus užduotį vykdyti/paskelbus apie Kolegijos posėdį, remiantis Tarybos reglamento 76.3 p. ir 76.10 p. pažeidimo jau nebuvo galima iÅ¡vengti, o pagal užduoties formuluotę, nebuvo nurodyta rengti jokių papildomų dokumentų.

GautÄ užduotį vertina kaip tiesioginio vadovo raÅ¡tiÅ¡kÄ nurodymÄ pažeisti Tarybos reglamento 76.3 ir 76.10 p. Mano, jog nepagrįstai buvo apkaltinta ir kolegijos darbotvarkės projekto neparengimu bei nepateikimu pasiraÅ¡yti merui, juo labiau, kad užduoties formuluotėje nebuvo pavedimo rengti jokio papildomo dokumento. Pagal pareigybės apraÅ¡ymus, nebuvus užduoties rengti mero potvarkio projekto, Sekretoriato darbuotojas turėjo parengti mero sprendimo (potvarkio) projektÄ dėl kolegijos darbotvarkės, o tiesioginis vadovas tai tinkamai užtikrinti/organizuoti (b.l. 1-6).Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (b.l. 68).

Nurodė, ieÅ¡kovės agrumentas, jog atsakovės atsiliepimÄ Komisijai pasirašė neįgaliotas asmuo neatitinka tiesos, yra klaidinantis. Pažymėjo, jog Komisijai teiktame skunde atsakovu nurodė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatÄ , kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2015-05-07 potvarkiu Nr. M3-14 vadovauja Savivaldybės tartybos ir mero sekretorius M. V., pasirašęs dokumentÄ . Be to pateikto dokumento forma ir turinys nei Komisijai, nei ieÅ¡kovei nagrinėjant ginÄÄ nekėlė jokių abejonių.

Pažymėjo, jog atsiliepime Komisijai nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas nėra juridinis asmuo, todėl nėra tinkamas atsakovas minimoje darbo byloje. Pastebėjo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras taip pat nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Paaiškino, jog 2015-12-09 buvo pastebėta, jog ieškovė Savivaldybės interneto tinklapyje, skiltyje ,,Tarybos kolegija“ paskelbė Savivaldybės tarybos kolegijos darbotvarkę ir patalpino numatomus svarstyti darbotvarkės klausimus, nors Savivaldybės meras minėtos darbotvarkės nesudarė ir nepasirašė.

Pagal 2015-12-07 užduotį, darbuotojos pareiga buvo parengti Savivaldybės tarybos kolegijos (toliau – ir Kolegija) posėdžio darbotvarkę su jai nurodytu darbotvarkės klausimu (vieninteliu), pateikti darbotvarkės projektÄ Savivaldybės merui ir tik su Savivaldybės meru suderinus darbotvarkę, t.y. jÄ pasiraÅ¡ius, paskelbti darbotvarkÄ Savivaldybės internetiniame tinklapyje, laikantis Tarybos reglamento 76.10 p. reikalavimų. Mano, jog darbuotoja, aplaidžiai atlikusi jai pavestÄ užduotį dangsto savo aplaidumÄ atrasdama vis kitas priežastis bei siekdama įneÅ¡ti sumaiÅ¡tį.

Nurodo, jog ieÅ¡kovė painioja Tarybos reglamento taikymo nuostatas. IeÅ¡kovei buvo suformuluota užduotis įtraukti į Kolegijos posėdžio darbotvarkę Savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktÄ klausimÄ . Å ios užduoties pagrindu darbuotoja, parengusi darbotvarkės projektÄ , privalėjo jį suderinti su Kolegijos pirmininku – Savivaldybės meru, ir tik tuomet, Kolegijos pirmininkui darbotvarkę patvirtinus ir pasiraÅ¡ius, jÄ paskelbti interneto svetainėje. Tačiau darbuotoja paskelbė darbotvarkę Kolegijos pirmininkui jos nesuderinus, tokiu bÅ«du virÅ¡ijo savo įgaliojimus.

Tai, kad ieÅ¡kovei pateiktos užduotys yra galimai neteisėtos, pažeidžiančios teisės aktų, reglamentuojančių vietos savivaldos veiklÄ , nuostatas, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ieÅ¡kovės interpetacijos ir pasiteisinimas dėl negebėjimo vykdyti jai pavestas užduotis. Atkreipė dėmesį, jog drausminė nuobauda ieÅ¡kovei buvo skirta atsižvelgiant į daugelį faktorių, darbuotoja jau kuris laikas aplaidžiai atlieka savo pareigas, ignoruoja darbovietėje patvirtintas darbo drausmę ir tvarkÄ reglamentuojančias taisykles, savo elgesiu trikdo kitus kolegas ir pan. (b.l. 64-68).Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė.

PaaiÅ¡kino, jog 2016-01-08 mero potvarkiu ieÅ¡kovei nepagrįstai skirta drausminė nuobauda – pastaba, dėl ko ieÅ¡kovė kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ . Nagrinėjant ginÄÄ tapo akivaizdu, jog ginčas savo turiniu yra dėl vietos savivaldos reglamentavimo, todėl Komisijos pirmininkė įspėjo Å¡alis, jog nenagrinės vietos savivaldos reglamentavimo ginčų Å¡alių vidaus administravimÄ reglamentuojančių teisės aktų, ir tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės galimybę Å¡iuo aspektu pasisakyti.

Tačiau savo sprendimÄ motyvavo bÅ«tent ginčo Å¡alių vidaus administravimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, neiÅ¡klausiusi ieÅ¡kovės motyvų. Ktias nesutikimo su Komisijos sprendimu motyvų – Komisija priėmė atsakovės atsiliepimÄ , pasiraÅ¡ytÄ M. V., nors darbo ginčų komisijoje M. V. pateikė vėlesnį įgaliojimÄ , ir jame nebuvo jokių užuominų, jog iki įgaliojimo iÅ¡davimo M. V. atliktus veiksmus patvirtino meras. Komisija posėdžio metu nenagrinėjusi vietos savivaldos reglamentavimo ir ginčo Å¡alių vidaus administravimÄ reglamentuojančių teisės aktų, jais rėmėsi, tačiau klaidingai vertino, t.y.

Komisija ieÅ¡kovės veiksmus vertino ne kaip ieÅ¡kovei duoto tiesioginio nurodymo įvykdymÄ , o kaip jos savarankiÅ¡kai priimtÄ sprendimÄ atlikti konkrečius veiksmus mero vardu. Tai sunkiai suprantama, nes ieÅ¡kovė gavusi konkrečiÄ užduotį, konkrečiai jai duotÄ formuluotę iÅ¡vieÅ¡ino. Komisija klaidingai įvertino terminų skaičiavimÄ , Vietos savivaldos įstatymo ir savivaldybės tarybos reglamente mero sprendimų įforminimo reglamentavimÄ , t.y. sprendimai turi bÅ«ti įforminti mero potvarkiais.

Taip pat neįvertino dokumentų rengimo taisyklių, kurios privalomos ginčo Å¡alims, bei neįvertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į merÄ dėl sekretoriato daromų pažeidimų, ir, jos nuomone, pastaba yra kaip vertimas ar bandymas priversti ieÅ¡kovę nepastebėti kitų atliekamų pažeidimų. Mano jog jai drausminė nuobauda paskirta visiÅ¡kai nepagrįstai. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieÅ¡kovės argumentais nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Papildomai paaiÅ¡kino, jog Darbo ginčų komisijos posėdyje buvo įvardinta, kad pasisakyti dėl vietos savivaldos įstatymo į savivaldybės tarybos veiklos reglamento teisėtumo yra administracinio teismo kompetencija. Institucijų kompetencijÄ ir priimtų sprendimų teisėtumÄ nagrinėja administraciniai teismai. Todėl Å¡ių aktų Komisija neinterpretavo. O tai, kad motyvavo minėtais teisės aktais - tai jais ir turėjo motyvuoti, kadangi buvo pažeista pati darbo tvarka. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovu darbo byloje iÅ¡ pradžių nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas, ir jo vadovas M.

V. turėjo pateikti atsiliepimÄ , kadangi tokia buvo jo pareiga. Tuo tarpu vėliau buvo iÅ¡keltas klausimas, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas negali bÅ«ti atsakovu. Tačiau ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė jau nurodė atsakovu merÄ , taigi pati neapsisprendė dėl tinkamo atsakovo. Nurodė, jog į skundÄ atsakė tas subjektas, į kurį buvo kreiptasi. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ užtikrinti teisėtÄ ir teisingÄ darbotvarkės įforminimÄ . Aplinkybė, jog potvarkio rengti nereikėjo, nereiÅ¡kia, jog apskritai jokio dokumento dėl darbotvarkės rengti nereikėjo.

Užduotys formuluojamos aiÅ¡kiai, tai buvo užduotis įtraukti klausimÄ Ä¯ darbotvarkę. Ä®traukti tai reiÅ¡kia parengti. Tuo tarpu ieÅ¡kovė jÄ pavieÅ¡ino. IeÅ¡kovė pažeidė tvarkÄ . Dėl to teko visas procedÅ«ras kartoti iÅ¡ naujo. Mano, jog darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas, teisėtas. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, palikti galioti drausminę nuobaudÄ . Liudytojas M. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretorius. PaaiÅ¡kino, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato darbuotojų pareigybių apraÅ¡ymus žino, su jais susipažinęs, mano, jog visos jose nurodytos darbuotojų užduotys svarbios.

Nurodė, jog yra atsakingas už tinkamÄ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato darbo organizavimÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovei pavesta užduotis, susijusi su Kolegijos posėdžio organizavimu, nebuvo jai pirma tokio pobÅ«džio užduotis.IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2009-02-17 tarp ieÅ¡kovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės mero, buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, kuria ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti į Klaipėdos miesto savivaldybės sekretoriatÄ vyriausiÄ ja specialiste pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ patvirtintÄ Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2006-10-02 potvarkiu Nr. M3-10 (b.l. 55-58). 2009-03-09 pakeitimu darbo sutartis pakeista į neterminuotÄ (b.l. 57), 2015-05-07 Savivaldybės mero potvarkiu ieÅ¡kovės ir atsakovės darbo sutartis pakeista numatant, jog ieÅ¡kovė nuo 2015-05-07 perkelta į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigas, numatant, jog ieÅ¡kovė darbo funkcijas atlieka pagal 2015-05-07 potvarkiu Nr. M3-13 patvirtintÄ pareigybės apraÅ¡ymÄ (b.l. 58). 2015-12-07 ieÅ¡kovė gavo M.

V. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriaus) užduotį ,,PraÅ¡au įtraukti į tarybos posėdžio 2015 12 10 d. darbotvarkę, posėdį planuoti nuo 10.30 val. (duomenys neskelbtini) pasitarimų salėje“, kartu su užduotimi pateiktas 2015-12-04 raÅ¡tas (b.l. 43). 2015-12-10 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sekretorius pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės merui tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame užfiksuota, jog 2015-12-09 Savivaldybės interneto puslapyje, skiltyje ,,Tarybos kolegija“ buvo paskelbta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos darbotvarkė, apie kuriÄ taip pat buvo informuoti Kolegijos nariai bei suinteresuoti asmenys.

PraneÅ¡ime pažymėta, jog už Kolegijos posėdžių organizavimÄ atsakinga ieÅ¡kovė paskelbė 2015-12-10 planuojamÄ darbotvarkę bei interneto svetainėje patalpino darbotvarkės medžiagÄ neturėdama tam įgaliojimų, kadangi Savivaldybės meras darbotvarkės sudaręs nebuvo (b.l. 47). 2015-12-10 Savivaldybės mero pavedimu ieÅ¡kovė įpareigota pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl darbo drausmės pažeidimo (b.l. 44), 2015-12-15 ieÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimÄ (b.l. 41-42). 2016-01-07 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyresnioji patarėja pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimo, kuriuo pasiÅ«lė pripažinti, jog E. A. padarė darbo drausmės pažeidimÄ , skirti jai Å¡velniausiÄ drausminę nuobaudÄ (b.l. 37-39). 2016-01-08 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-2 dėl darbo drausmės pažeidimo, ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – pastaba, drausminė nuobauda skirta už tai, kad E. A. nerÅ«pestingai atliko darbo pareigas ir virÅ¡ijo įgaliojimus, nesant Klaipėdos miesto savivaldybės mero sudarytos ir patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio darbotvarkės paskelbusi apie jÄ Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, įdėjusi darbotvarkės klausimus ir apie tai elektroniniu paÅ¡tu informavusi suinteresuotus asmenis, pažeidė DK 228 str., Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, pareigybės apraÅ¡ymo reikalavimus (b.l. 30). 2016-02-29 Komisija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsakovei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė ir 2016-01-08 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkį Nr. M3-2, kuriuo ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – pastaba, paliko galioti (b.l. 13).

Komisija nustatė, jog 2015-12-07 savivaldybės interneto tinklapyje ieÅ¡kovė paskelbė Savivaldybės tarybos kolegijos darbotvarkę ir patalpino numatomus svarstyti darbotvarkės klausimus, nors Savivaldybės meras darbotvarkės nesudarė ir nepasirašė, įdėjusi darbotvarkės klausimus į internetÄ ieÅ¡kovė apie tai elektroniniu paÅ¡tu pranešė suinteresuotiems asmenims. Å iais savo veiksmais pažeidė DK 228 str. nuostatas, Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 2 d., Savivaldybės tarybos veiklos reglamento 76.4 ir 76.10 p. nuostatas, nevykdė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 3.1 ir 3.2 p. Komisija sutiko su atsakove, jog ieÅ¡kovė, paskelbdama neteisėtÄ (mero nepasiraÅ¡ytÄ ) darbotvarkę, padarė darbo drausmės pažeidimÄ ir jai teisėtai bei pagrįstai buvo paskirta pati Å¡velniausia drausminė nuobauda – pastaba (b.l. 11-13).

IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Komisijos 2016-02-29 sprendimÄ Nr. DGKS-903 bei 2016-01-08 potvarkį, kuriuo ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda. Tokiu bÅ«du byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir pagrindų. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovei drausminė nuobauda – pastaba, skirta už tai, kad ji nerÅ«pestingai atliko darbo pareigas ir virÅ¡ijo įgaliojimus, nesant Klaipėdos miesto savivaldybės mero sudarytos ir patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio darbotvarkės paskelbė apie jÄ Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainėje, įdėjo darbotvarkės klausimus ir apie tai elektroniniu paÅ¡tu informavo suinteresuotus asmenis.

IeÅ¡kovė nurodo, jog drausminė nuobauda jai skirta nepagrįstai, tiesioginio vadovo 2015-12-07 užduotis vertintina kaip raÅ¡tiÅ¡kas nurodymas pažeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, pavedimo rengti papildomÄ dokumentÄ jį negavo. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu (Darbo kodekso 93 straipsnis).

Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbÄ pavesti atlikti kitam asmeniui (Darbo kodekso 118 straipsnis). Darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ (Darbo kodekso 228 straipsnis). Darbo tvarkÄ darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisyklių, drausmės statutų ir nuostatų, darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės apraÅ¡ymai ir nuostatai (Darbo kodekso 230 straipsnis, 232 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovės darbo pareigas apibrėžia 2015-05-07 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M3-13 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymas (toliau – ir Pareigybės apraÅ¡ymas) (b.l. 52). Nurodyto Pareigybės apraÅ¡ymo 3.1 punktas numato, jog vyriausiasis specialistas, einantis Å¡ias pareigas, privalo užtikrinti savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos kolegijos, savivaldybės tarybos komitetų posėdžiams teikiamų dokumentų pagal Savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimus pateikimÄ laiku.

Taip pat Pareigybės aprašyme numatyta darbuotojo, einančio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato vyriausiojo specialisto pareigas, funkcija tiesioginiam vadovui pavedus teisės aktų nustatyta tvarka informuoti suinteresuotus asmenis apie įvyksiančius savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos kolegijos, savivaldybės tarybos komitetų posėdžius, suformuoti jų sprendimų projektų bylas pagal Savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimus (Pareigybės aprašymo 3.2 punktas), rengti mero potvarkių, pavedimų, rezoliucijų projektus (Pareigybės aprašymo 3.6 punktas), atlikti kitas funkcijas (Pareigybės aprašymo 3.3- 3.5 punktai. 3.7 punktas). Tokiu būdu ieškovės Pareigybės aprašyme yra numatyta pareiga vykdant darbo funkcijas rengti atitinkamų dokumentų projektus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė, vykdydama jai pavestÄ 2015-12-07 užduotį jokio dokumento projekto parengusi nebuvo. Å ios aplinkybės teismo posėdyje neginčijo ir ieÅ¡kovės atstovas. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato, jog Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iÅ¡ tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos kolegijÄ . Kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas. Kolegijos narių skaičius, darbo tvarka, posėdžių organizavimo tvarka nustatyta Savivaldybės tarybos veiklos reglamente (Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. 223 (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 28 d. sprendimu Nr.T2-62 iÅ¡dėstyto nauja redakcija) (toliau – Reglamentas), 70 punktas numato, jog Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iÅ¡ tarybos narių gali sudaryti Savivaldybės tarybos kolegijÄ . KolegijÄ sudaro 12 tarybos narių. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai).

Kitų kolegijos narių kandidatÅ«ras Savivaldybės tarybai tvirtinti teikia meras (Reglamento 71.1 ir 71.2 punktai). Reglamento 76 punktas, nustatantis Kolegijos darbo tvarkÄ numato, jog kolegija sprendimus priima posėdžiuose. Kolegijos posėdžius, iÅ¡kilus poreikiui, bet ne rečiau kaip kartÄ per ketvirtį Å¡aukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, einantis mero pareigas. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra arba kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai – mero pavaduotojas, einantis mero pareigas.

Kolegijai svarstytinus klausimus ir Savivaldybės tarybos sprendimų projektus ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki kolegijos posėdžio dienos pateikia komitetai, komisijos, frakcijos, tarybos nariai, sekretoriatas, Savivaldybės administracijos direktorius. Kolegijos posėdžio darbotvarkę sudaro meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, einantis mero pareigas (Reglamento 76.1- 76.4 punktai). Reglamento 76.10 punktas numato, jog sekretoriatas ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 darbo dienas iki posėdžio iÅ¡siunčia elektroniniu paÅ¡tu savivaldybės interneto tinklalapio nuorodÄ , kur yra paskelbta posėdžio darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita posėdžio medžiaga, kolegijos nariams, Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato nuostatų, patvirtintų 2015-05-07 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-23, II skyrius reglametuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato (toliau – Sekretoriatas) funkcijas. Viena iÅ¡ Sekretoriato funkcijų - Tarybos posėdžių, mero aptarnavimas, priimtų dokumentų įforminimas ir protokolo suraÅ¡ymas.Tokiu bÅ«du įvertinus teisinį reglamentavimÄ , atsižvelgiant į tai, kad Kolegijos darbotvarkę sudaro meras, kuris pagal užimamas pareigas yra Kolegijos narys ir jos pirmininkas, įvertinus ieÅ¡kovės pareigybės apraÅ¡yme nurodytas funkcijas rengti dokumentų projektus, užtikrinti dokumentų pateikimÄ laiku, paties Sekretoriato paskirtį ir užduotis, nustatyta, jog Kolegijos darbotvarkė gali bÅ«ti pavieÅ¡inta ir apie posėdį informuoti Kolegijos nariai bei kiti suinteresuoti asmenys, tik po to, kai darbotvarkė yra suderinta su Kolegijos pirmininku, Å¡iuo atveju, meru.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovei 2015-12-07 buvo suformuluota užduotis ,,įtraukti į tarybos posėdžio 2015 12 10 d. darbotvarkę, posėdį planuoti nuo 10.30 val. (duomenys neskelbtini) pasitarimų salėje“, kartu su užduotimi ieÅ¡kovei buvo pateikti dokumentai, susiję su jai pavestu darbu. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei buvo pavesta suorganizuoti Kolegijos posėdį. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė, gavusi užduotį, Klaipėdos miesto savivaldybės interneto tinklapyje paskelbė Savivaldybės tarybos kolegijos darbotvarkę ir patalpino numatomus svarstyti darbotvarkės klausimus, nors Savivaldybės meras darbotvarkės nesudarė ir nepasirašė, įdėjusi darbotvarkės klausimus į internetÄ ieÅ¡kovė apie tai elektroniniu paÅ¡tu pranešė suinteresuotiems asmenims.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė nesilaikė Kolegijos posėdžių organizavimo tvarkos, numatomos darbotvarkės nesuderino su Kolegijos pirmininku. Darbo kodekso 234 straipsnis, numato, jog Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisės norma reiÅ¡kia, jog darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas, nustatytas įmonės, įstaigos, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, ir jų pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2014, kt.).

IeÅ¡kovės teiginiai, jog užduoties parengti dokumentÄ ji neturėjo atmestinas, kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovė, atlikdama savo darbo funkcijas, turėjo laikytis darbo tvarkos taisyklių, remiantis Reglamento nuostatomis, ieÅ¡kovės Pareigybės apraÅ¡ymo nuostatomis, parengti darbotvarkės projektÄ , jį suderinti su Kolegijos pirmininku, suderintÄ darbotvarkę paskelbti vieÅ¡ai. IeÅ¡kovė nurodo, jog atskirai užduoties parengti dokumentÄ nebuvo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovei suformuluotoje užduotyje expressis verbis nebuvo nurodyta iÅ¡ karto pavieÅ¡inti darbotvarkę, tačiau ieÅ¡kovė tai atliko be atskiro pavedimo.

IeÅ¡kovė nurodo, jog užduotį pavieÅ¡inti darbotvarkę gavo ne laiku, iÅ¡vengti pažeidimo ji negalėjo, tiesioginio vadovo pateiktÄ užduotį vertinÄ kaip nurodymÄ pažeisti teisės aktų reikalavimus. Reglamento 76.4 punktas numato, jog Kolegijai svarstytinus klausimus ir Savivaldybės tarybos sprendimų projektus ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas iki kolegijos posėdžio dienos pateikia komitetai, komisijos, frakcijos, tarybos nariai, sekretoriatas, Savivaldybės administracijos direktorius. Bylos duomenimis nustatyta, jog darbotvarkės klausimÄ 2015-12-10 Kolegijos posėdžiui svarstyti pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Byloje ginčo, ar klausimas buvo pateiktas laiku, nėra. Reglamento 76.10 punktas numato, jog sekretoriatas ne vėliau kaip prieÅ¡ 3 darbo dienas iki posėdžio iÅ¡siunčia elektroniniu paÅ¡tu savivaldybės interneto tinklalapio nuorodÄ , kur yra paskelbta posėdžio darbotvarkė, sprendimų projektai ir kita posėdžio medžiaga, kolegijos nariams, Savivaldybės administracijos direktoriui ir jo pavaduotojui (pavaduotojams), savivaldybės kontrolieriui, Vyriausybės atstovui, asmenims, kurie kolegijos darbotvarkėje numatytus klausimus pristato kolegijos posėdyje, bei kitiems asmenims, kviečiamiems į kolegijos posėdį.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė šiuos veiksmus atliko Kolegijos darbotvarkės nesuderinusi su Kolegijos pirmininku. Nors ieškovė nurodo, jog užduotis jai pateikta ne laiku, ji tariamai verčiama pažeisti teisės aktų reikalavimus, tačiau byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, jog ieškovės nurodyti argumentai, susiję su Vietos savivaldos įstatymo bei Savivaldybės tarybos veiklos reglamento taikymo ypatumais, yra priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl teismas dėl nurodytų aktų teisėtumo ir taikymo ypatumų nepasisako (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).

Kita vertus nagrinėjamos civilinės bylos dalykas – drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumas.Darbo kodekso 236 straipsnis numato, jog drausminės nuobaudos gali bÅ«ti taikomos tik darbo drausmės pažeidimÄ padariusiam darbuotojui. Darbo kodekto 240 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo.

Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalies reikalavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. PasiaiÅ¡kinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iÅ¡ tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimÄ , o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinimo, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, bei nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014).

Pažymėtina, jog įstatyme nustatytas reikalavimas gauti darbuotojo pasiaiÅ¡kinimÄ ne tik užtikrinta darbuotojui teisę teikti paaiÅ¡kinimus dėl jam keliamų įtarimų, bet kartu sudaro sÄ lygas gintis nuo jam pareikÅ¡tų įtarimų padarius darbo drausmės pažeidimÄ , taip pat užtikrina, jog dėl drausminės atsakomybės taikymo bei drausminės nuobaudos parinkimo bus sprendžiama darbdaviui žinant visus Å¡iems klausimams iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus faktus.Bylos duomenimis nustatyta, jog apie ieÅ¡kovės atliktÄ galimÄ darbo drausmės pažeidimÄ tapo žinoma 2015-12-09, kai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretorius 2015-12-10 tarnybiniu praneÅ¡imu apie tai informavo Klaipėdos miesto savivaldybės merÄ .

IeÅ¡kovė 2015-12-10 potvarkiu įpareigota pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kurį ieÅ¡kovė pateikė. 2016-01-07 buvo parengta iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės drausmės pažeidimo, 2016-01-08 ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – pastaba.Tokiu bÅ«du atsakovė skirdama ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ laikėsi įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯vertino ieÅ¡kovės elgesį ir priėmė sprendimÄ dėl nuobaudos paskyrimo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė taip pat kelia klausimÄ dėl Kolegijos darbotvarkės įforminimo formos, tačiau kokios formos dokumentus turi priimti vietos savivaldos institucijos, įstaigos ar padaliniai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

IeÅ¡kovės nurodyti argumentai, jog Kolegijos posėdžio darbotvarkė turi bÅ«i įforminama mero potvarkiu, potvarkio jai parengti pavesta nebuvo, nagrinėjamos bylos kontekste, vertintini kaip ieÅ¡kovės pasirinkta gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti drausminės atsakomybės.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė paskelbusi Kolegijos darbotvarkę pažeidė darbo tvarkÄ , informacijÄ pavieÅ¡ino nesuderinusi darbotvarkės su Kolegijos pirmininku, neparengė darbotvarkės projekto, todėl ieÅ¡kovei buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

Tokiu bÅ«du Darbo ginčų komisijos 2016-02-29 sprendime ieÅ¡kovės veiksmai įvertinti tinkamai, ieÅ¡kovė atliko darbo drausmės pažeidimÄ , už kurį jai pagrįstai paskirta Å¡velniausia drausminė nuobauda – pastaba, nėra pagrindo nesutinkti su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Aplinkybė, jog Komisija neanalizavo Vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento taikymo teisėtumo, tačiau jais pagrindė savo iÅ¡vadas, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovės darbo funkcijas nustato Sekretoriato nuostatai, jos Pareigybės apraÅ¡ymas, ieÅ¡kovė darbo funcijas turi atlikti remdamasi Reglemanto nuostatomis, todėl Komisija, vertinusi ieÅ¡kovės veiksmus savo kompetencijos ribose, pagrįstai savo sprendimÄ grindė nurodytais teisės aktais.Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir remiantis teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovei 2016-01-08 pagrįstai skirta drausminė nuobauda, kuriÄ 2016-02-29 Darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu paliko galioti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti panaikinti 2016-02-29 Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , bei 2016-01-08 Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkį, kuriuo ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda atmestinas, kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja             Dalė Žukauskienė