502e496c-fa98-4c36-ae4e-c07ef2ee11e1 · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-4-198/2018                                         Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06751-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.;3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Zinos MickevičiÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-956/2016 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naideka“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

T. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Naideka“ 4 682,23 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-03-14 Vokietijoje dėl A. T., vairavusio transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamÄ atsakovės lizingo sutarties pagrindu, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

A. T. buvo samdomas atsakovės ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas.Transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio valstybės (Vokietijos) nacionalinis draudikų biuras sureguliavo žalÄ ir iÅ¡mokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ . Jo reikalavimu ieÅ¡kovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 4 682,23 Eur, todėl įgijo teisę reikalauti sumokėtos sumos iÅ¡ atsakovės. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB ,,Naideka“ 4 682,23 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-09-07) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 140 Eur žyminį mokestį, 487,48 Eur iÅ¡laidas už dokumentų vertimus, 88 Eur iÅ¡laidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro naudai.

Taip pat iÅ¡ atsakovės priteisė 15,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.Teismas nustatė, kad Vokietijoje 2013-03-14 dėl transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio A. T. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 27-28, 61-78, 79-88). Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniais), sureguliavęs žalÄ ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos Respublikos nacionaliniam draudikų biurui, t. y. ieÅ¡kovui, reikalavimÄ 4 682,23 Eur sumai (I t. b. l. 15-21, 29-36, 37-46).

IeÅ¡kovas 2015-01-21 sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 4 682,23 Eur sumÄ (I t. b. l. 133-134, 149). 2015-01-27 atsakovei buvo iÅ¡siųsta pretenzija dėl 4 682,23 Eur sumos sumokėjimo (I t. b. l. 150).Taip pat nustatė, kad atsakovė transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu (I t. b. l. 11), eismo įvykio metu Å¡iÄ transporto priemonę vairavo atsakovės darbuotojas A. T. (I t. b. l. 12), todėl atsakovė buvo atsakinga už minėtos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ .

Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgostrsstrakh“ Ltd ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas eismo įvykio metu buvo galiojantis. Nustatė, kad draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd nėra Biuro narė. Be to, atsakovė pateikė teismui kitos transporto priemonės DAF FT XF 105.460, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo kortelę, o eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė DAF FT XF 105.460, kurios identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11, II t. b. l. 36-38).

Taigi, eismo įvykio metu transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDÄ®) reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas taip atmetė atsakovės argumentÄ , kad vairuotojas A. T. nėra kaltas dėl 2013-03-14 įvykusio eismo įvykio. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, ieÅ¡kovas vadovavosi Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 197 straipsnio 2 dalis). 2014-09-05 B.

N. prie Zalės apylinkės teismas priėmė sprendimÄ , pagal kurį ieÅ¡kovei S. G. priteista solidariai iÅ¡ atsakovų Vokietijos nacionalinio draudikų biuro ir A. T. 2 352,81 Eur žala kartu su nuo Å¡ios sumos skaičiuojamomis 5 proc. palÅ«kanomis nuo 2013-04-04, 311,19 Eur ikiteisminės advokato iÅ¡laidos kartu su nuo Å¡ios sumos skaičiuojamomis 5 proc. palÅ«kanomis, bylinėjimosi iÅ¡laidos bei nustatė, kad atsakovai privalo padengti ieÅ¡kovei visÄ kitÄ dėl 2013-03-14 įvykio atsiradusiÄ materialinę žalÄ (I t. b. l. 61-78).

Vokietijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl 2013-03-14 eismo įvykio yra kaltas transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs A. T.. Teismas neturi pagrindo abejoti Vokietijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų patikimumu. Atsakovė nepateikė į bylÄ jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne vilkiko vairuotojas A. T.. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pagrįstai sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 4 257,50 Eur iÅ¡mokÄ , 424,73 Eur administravimo mokestį, iÅ¡ viso 4 682,23 Eur (I t. b. l. 15-16, 29-36), ir įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakovo, remdamasis TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.264 straipsnio 1 dalimi.Teismas pasisakė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – 2014-02-18 Europos žalų administravimo biuro raÅ¡to, 2014-10-27 B.

N. prie Zalės apylinkės teismo nutarties dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatymo, 2014-09-05 B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimo, 2014-08-04 teismo posėdžio protokolo (I t. b. l. 19-20, 53-56, 61-78, 79-89) matyti, kad B. N. prie Zalės apylinkės teisme A. T. atstovavo advokatas Ingo H.Billstein. Be to, 2014-04-17 potvarkiu A. T. buvo asmeniÅ¡kai kviečiamas atvykti į bylos nagrinėjimÄ 2014-07-28 15.00 val. (I t. b. l. 47-50). Todėl atsakovo argumentas, kad sprendimas priimtas jo darbuotojui A.

T. nedalyvaujant teisminiame procese, atmestinas.Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, kad atsakovo vairuotojas nėra įvykio kaltininkas, turi įrodyti tÄ aplinkybę ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju atsakovas – UAB „Naideka“. Atsakovas teismui nepateikė jokių objektyvių, patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog nustatytas įvykio kaltininkas yra neteisingas ar nepagrįstas. Be to, atsakovas bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti ikiteisminiame procese, gavus pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo, stengtis iÅ¡aiÅ¡kinti įvykio kaltininkÄ , bendradarbiauti dėl įvykio aplinkybių įsiaiÅ¡kinimo, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta.Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Vokietijoje, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimÄ gavo iÅ¡ eismo įvykio vietos valstybės – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro, o ieÅ¡kovas, sumokėdamas Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamÄ sumÄ , atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei su Å¡ios žalos administravimu susijusias iÅ¡laidas ir, remdamasis TPVCAPDÄ® 17, 23 straipsniais, CK 6.263, 6.264 straipsniais, įgijo teisę reikalauti sumokėti 4 682,23 Eur sumÄ iÅ¡ atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Naideka“ praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ ir suformutuotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles. Vien ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie faktÄ , kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimÄ , negali bÅ«ti pripažinti pakankamai ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamÄ sias dalis ir atitinkamai žalos dydį.

Prievolė sumokėti iÅ¡mokos sumÄ regreso tvarka atsiranda TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grÄ Å¾inimo pagrįstai jÄ iÅ¡mokėjo, remdamasis jo pareigÄ nustatančiais teisės aktais ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Mano, kad teismas nepagrįstai Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktus žalos dydžio paskaičiavimams vertino, kaip didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčius įrodymus.

Tai neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl CPK 197 straipsnio 2 dalies taikymo. Draudikų biuras nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija, jo paskaičiavimai nesuteikia informacijos apie aplinkybes, sudarančias įrodinėjimo dalykÄ .Teigia, kad teismas turėjo aptarti, ar Vokietijos teismo sprendimas neturėjo bÅ«ti legalizuotas įstatymo nustatyta tvarka Lietuvoje.Nurodo, kad teismas nepagrįstai Vokietijos teismo sprendimÄ laikė turinčiu prejudicinę galiÄ , todėl konstatuotinas CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimas.

Procese nedalyvavo nei trečiasis asmuo A. T., nei apeliantas, nes apie tokį procesÄ nežinojo. Teismas privalėjo visus įrodymus, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus dėl įvykio tirti ir vertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK, nes Vokietijos sprendimas Å¡io teismo sprendimo neįtakoja. Mano, kad pagal Vokietijos teismo sprendimÄ Vokietijos draudikų biuras, atlyginęs visÄ padarytÄ Å¾alÄ , nuostolių atlyginimo galėjo reikalauti tik iÅ¡ A. T.. Esant solidariai atsakomybei, bendraskolis, atlyginęs visÄ padarytÄ Å¾alÄ , turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kito bendraskolio nuostolių atlyginimo.

IeÅ¡kovas Vokietijos draudikų biurui pareigÄ iÅ¡mokėti regresÄ bÅ«tų turėjęs tik tuo atveju, jeigu žalÄ bÅ«tų atlyginęs geranoriÅ¡kai, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atkreipia dėmesį, kad tiesioginė žala konstatuota Vokietijos sprendime sudaro 2 352,81 Eur, kitos iÅ¡laidos susiję su ikiteisminiu ir teisminiu ginču. Mano, kad dėl kitų nuostolių dalies kaltas Vokietijos draudikų biuras, kuris netinkamai paskaičiavo žalos dydį, dėl to kitos iÅ¡laidos, yra jo darbuotojų nekompetencijos pasekmė ir neatlygintinos.

Tokių iÅ¡laidų ieÅ¡kovas neprivalėjo atlyginti. Atsakovei nepraneÅ¡ta apie teismo posėdį, ji neįtraukta į procesÄ , todėl neprivalėjo mokėti visų kitų atsiradusių nuostolių.Teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė dokumentų vertimo į valstybinę kalbÄ patirtas iÅ¡laidas. Jos yra nepagrįstai didelės, nebÅ«tinos, reikalingos pačiam ieÅ¡kovui.Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad nesutinka, jog nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apelianto atsakomybę dėl 2013-03-14 Vokietijoje vykusio eismo įvykio matu padarytos žalos bei reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydžio. Pažymi, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras buvo iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio Å¡alyje galiojančių teisės aktų taikymu, civilinės atsakomybės nustatymu bei žalos administravimu (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB 2 straipsnio a punktas;

Komisijos sprendimu 2003/564/EB patvirtintų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalis). IeÅ¡kovas neturi pareigos revizuoti Vokietijos nacionalinio draudikų biuro nekentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos pagrįstumo ir teisėtumo.Teigia, jog Vokietijos biuro pateikti dokumentai teisminėje praktikoje vertintini kaip didesnę galiÄ turintys oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Eismo įvykio kaltininkas ir padarytas žalos dydis nustatytas Vokietijos B. N. teismo įsiteisėjusiu 2014-09-05 sprendimu.Nurodo, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, tariamai pagrindžiančios Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateikto reikalavimo Biuro nepagrįstumÄ , yra naujos, todėl negali bÅ«ti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Be to, apelianto nurodomos CK normos Å¡iuo atveju netaikytinos.Mano, kad apeliantas klaidingai interpretuoja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl įrodinėjimo pareigos tokio pobÅ«džio bylose paskirstymo. Apeliantas buvo pasyvus, savarankiÅ¡kai užsienio teisės turinio nuostatų nerinko, teikė tik niekuo nepagrįstas abejones dėl Biuro pateiktų ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ pagrindžiančių įrodymų.Pažymi, kad apeliantei 2014-02-27 buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie eismo įvykį. Vokietijos teisme nagrinėtos bylos ieÅ¡kinys su priedais buvo siųstas ir įteiktas A.

T., tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, savo paaiÅ¡kinimų neteikė. Mano, Vokietijos teismo sprendimas laikytinas prejudiciniu faktu, kurio įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis). Bet kokiu atveju, Å¡is dokumentas vertintinas kaip oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad įstatymas nereikalauja, jog civilinėje byloje teismas bÅ«tų visiÅ¡kai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant nei jo nesant.

Teismas privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle. Be to, tokio pobÅ«džio bylose teismai civilinės atsakomybės sÄ lygų nenustatinėja, o tik vertina, ar pakanka byloje pateiktų įrodymų apie eismo įvykio Å¡alies civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinį.Mano, kad teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ apelianto patirtas iÅ¡laidas už dokumentų vertimÄ Ä¯ valstybinę kalbÄ , kadangi apeliantė atsisakė gera valia atlyginti žalÄ , dėl ko, Biuras buvo priverstas rengti procesinius dokumentus teismui.  Įvertinus tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo sustabdytas iki Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje 3K-7-439-313/2015 (vėlesnis numeris 3K-7-338-313/2017) gavimo, po bylos atnaujinimo buvo pasiÅ«lyta Å¡alims pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl priimto prejudicinio sprendimo.

IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡is prejudicinis sprendimas neturi įtakos tokio pobÅ«džio bylose Lietuvos teismų suformuotoms teisės aiÅ¡kinimo taisyklėms. Mano, kad ieÅ¡kovas pateikė visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, užsienio teisės turinį taikyti, aiÅ¡kinti ir nustatyti teismas turi ex officio. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad 2013-03-14 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu UAB „Naideka“ darbuotojas A. T. vairavo UAB „Naideka“ (atsakovės) pagal lizingo sutartį naudojamÄ transporto priemonę DAF FT XF 105 460, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurios nebuvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio valstybės (Vokietijos) draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų Tarybos vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais (Europos Komisijos 2003-07-28 Nr. 2003/564 priedas, 1 papildymas), sureguliavęs ir iÅ¡mokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimÄ , 2013-03-14 eismo įvykio Vokietijoje metu Lietuvos Respublikoje registruota, bet nedrausta transporto priemone DAF FT XF 105 460, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ , pateikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau ir - Biuras) 4 682,23 Eur reikalavimÄ . Biuras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi ir Biurų Tarybos vidaus nuostatų 5 straipsniu, sumokėjo eismo įvykio valstybės (Vokietijos) nacionaliniam draudikų biurui 4 682,23 Eur iÅ¡mokÄ .Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ atsakingo už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ asmens iÅ¡mokėtos pinigų sumos.

Už darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264 straipsnis, 6.265 straipsnis).Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡ios kategorijos bylose, nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, netinkamai nustatė žalos dydį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 suformulavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje.

Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, taip pat konstatavo, kad Lietuvos teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieÅ¡kinį pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovui ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ .

Taip pat pažymėjo, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , atsakovas, siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai. Taigi, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ faktinį reikalavimo pagrindÄ sudaro aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymÄ arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatas ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ Â reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo iÅ¡mokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui.

Kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika sudaro ne teisės, o fakto klausimÄ . Teisinį reikalavimo pagrindÄ sudaro TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, patikimai pagrindžiančius atsakovės darbuotojo kaltę dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio ir žalos dydžio.

Atsakovė, tretysis asmuo A. T. eismo įvykio 2013-03-14 Vokietijoje, B. N., A. M., faktÄ pripažįsta. Eismo įvykį, jo aplinkybes pagrindžia eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai, 2014-09-05 B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimas, 2014-08-04 teismo posėdžio protokolas, 2013-03-19 eksperto iÅ¡vada, automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos. Nors abu eismo įvykio dalyviai – A. T., S. G., kaltės dėl eismo įvykio nepripažino B. N. prie Zalės apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal S. G. ieÅ¡kinį, 2014-09-05 sprendime konstatavo A.

T. kaltę pažeidus StVG (Kelių eismo taisyklės) 7 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio reikalavimus bei Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 823 straipsnio 1 dalies, 249 straipsnio pagrindu atsakingu už S. G., vairavusios automobilį SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patirtÄ Å¾alÄ .Atsakovė nesutikimÄ , kad jos vairuotojas A. T. yra kaltas dėl eismo įvykio iÅ¡ esmės grindė savo paaiÅ¡kinimais, A. T. 2015-03-06 raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad A.

T. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio aplinkybių buvo įvertinti ir bylÄ nagrinėjant B. N. prie Zalės apylinkės teisme, kuriame jis buvo atstovaujamas advokato Ingo H.Billstein, 2013-03-19 eksperto iÅ¡vadoje. Teismo proceso Vokietijoje metu taip pat buvo apklausta eismo įvykį fiksavusi vyr. policininkė B., kurios parodymus Vokietijos teismas vertino kaip patikimus, ir teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti. Trečiojo asmens 2015-03-06 paaiÅ¡kinimai esminiai nesiskyrė nuo jo pirminių paaiÅ¡kinimų, kurių įvertimas matyti B.

N. prie Zalės apylinkės teismo sprendime. Ä®vertinusi atsakovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus byloje nustatytų aplinkybių ir ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad ieÅ¡kovas įrodė vilkiko vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio, o atsakovė Å¡ių aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neužkirto kelio atsakovei įrodinėti kitokį užsienio teisės turinį, nei nurodė ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2014) bei teikti kitus įrodymus dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų (kaltės, priežastinio ryÅ¡io, žalos).

Atsakovė procesine teise teikti įrodymus (CPK 42 straipsnis) tinkamai nesinaudojo.Automobilis DAF FT XF 105 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo sutarties pagrindu naudojamas atsakovės UAB „Naideka“ nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko ji atsako už jos darbuotojo A. T. padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.264 straipsnis).Sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas netyrė jokių faktinių aplinkybių, o tiesiog Vokietijos teismo sprendimÄ laikė kaip turintį prejudicinę reikÅ¡mę, nėra jokio pagrindo.

Pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 straipsnį, Biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu, tai yra ir dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimas - oficialus valstybės institucijos sprendimas, kuris nagrinėjamu atveju tiek skundžiamame sprendime, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo įvertintas kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad tiesioginė žala konstatuota Vokietijos teismo sprendime sudaro 2 352,81 Eur, o dėl kitų susidariusių iÅ¡laidų yra kaltas Vokietijos draudikų biuras ir atsakovė Å¡ių iÅ¡laidų kompensuoti neprivalo. Eismo įvykio 2013-03-14 Vokietijoje metu lengvajam automobiliui SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydį, kitas su žalos administravimu susijusias iÅ¡laidas – 4 682,23 Eur sumai pagrindžia Å¡ie ieÅ¡kovo pateikti dokumentai: 2014-12-15 Vokietijos biuro, 2014-02-18, 2014-12-02 Europos žalų administravimo biuro raÅ¡tai, 2014-12-02 SÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 14-07011, pavedimų nurodymai, 2014-10-27 B.

N. prie Zalės apylinkės teismo nutartis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatymo, 2014-09-05 B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimas, 2013-03-19 eksperto iÅ¡vada, 2013-03-18 remonto darbų sÄ mata. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, teismo nuomone, Å¡iuo atveju ikiteisminio ir teisminio ginčo iÅ¡laidos susidarė dėl vilkiko vairuotojo A. T. pasirinktos pozicijos aiÅ¡kinant eismo įvykio aplinkybes. A. T. į eismo įvykį atvykusiai pareigÅ«nei klaidingai nurodė įvykio vietÄ , todėl įvykio aplinkybės buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus B.

N. prie Zalės apylinkės teisme, kas lėmė bylinėjimosi iÅ¡laidų padidėjimÄ . Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovė privalo atlyginti ir Å¡ias iÅ¡laidas, nes jos atsirado dėl jos darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, kaltės.2014-09-05 B. N. prie Zalės apylinkės teismo sprendimas visiÅ¡kai pagrindžia Europos žalų administravimo biuro nurodytÄ 2 831,57 Eur sumÄ . 1 425,93 Eur sumÄ sudaro bylinėjimosi iÅ¡laidos, pagrįstos 2013-10-18, 2014-04-17 teismo potvarkiais, 2014-10-27 teismo nutartimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, paskaičiuotos palÅ«kanos. 424,73 Eur – administravimo mokestis.Vokietijos draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Vokietijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sÄ lygas, bÅ«tinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigÄ prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ . Eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raÅ¡tai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, pirmosios instancijos teismo vertintini kaip oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau tai neužkirto galimybės atsakovei teikti Å¡iuose dokumentuose nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad apeliantei buvo suteikta teisė dėl įvykio pateikti savo paaiÅ¡kinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylÄ , todėl apeliantės teisė į teisminę gynybÄ nepažeista. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodinėjimo proceso pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo aptarti ar Vokietijos teismo sprendimas neturėjo bÅ«ti legalizuotas įstatymo nustatyta tvarka Lietuvoje, taip pat, kad Vokietijos draudikų biuras pagal Vokietijos teismo sprendimÄ , atlyginęs visÄ padarytÄ Å¾alÄ , nuostolių atlyginimo galėjo reikalauti tik iÅ¡ A.

T.. Atsakovė Å¡ių argumentų nenurodė pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį, vėliau teikiamuose praÅ¡ymuose, teismo posėdžio metu Å¡ių klausimų nekėlė ir dėl jų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , remiasi naujomis aplinkybėmis, kuriomis ji nesirėmė ir kurių neįrodinėjo nagrinėjant civilinę bylÄ pirmosios instancijos teisme, kas remiantis CPK 302 straipsnio 2 dalies nuostatomis apeliaciniame skunde nėra leidžiama.

Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti Å¡ių apeliantės argumentų ir dėl jų nepasisako (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantės teigimu apylinkės teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui dokumentų vertimo į valstybinę kalbÄ patirtas iÅ¡laidas – 487,48 Eur. Å is apeliantės teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba.

Pateikti teismui dokumentai buvo iÅ¡versti į valstybinę kalbÄ po pretenzijų apeliantei pateikimo ir prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ . Dokumentų vertimo iÅ¡laidos susidarė dėl to, kad Å¡alims nepavyko iÅ¡spręsti ginčo neteismine tvarka. IÅ¡laidų dydis pagrįstas jas patvirtinančiais įrodymais – 2015-07-17 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra RLE Nr. 598, 2015-07-22 mokėjimo nurodymu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas pripažino bylinėjimosi iÅ¡laidomis, kurias patyrė ieÅ¡kovas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnis).Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Atsakovo atstovas šį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė baigiamųjų kalbų metu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad praÅ¡ymas pateiktas nesavalaikiai. Skundžiamame sprendime nurodyti argumentai dėl atsakovės praÅ¡ymo netenkinimo, kuriems nepritarti teisėjų kolegija pagrindo neturi. Taip pat pažymėtina, kad civilinė byla jÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo sustabdyta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kreipusis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ dalyvaujantiems byloje asmenims buvo nustatytas terminas pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo Nr. C-587/15. Apeliantė paaiÅ¡kinimų dėl pastarojo prejudicinio sprendimo apeliacinės instancijos teismui nepateikė.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais naikinti dėl bylos esmės neatskleidimo pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimo atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Valstybei iš atsakovės UAB „Naideka“ priteisiama 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės UAB „Naideka“, juridinio asmens kodas 148031070, 5 Eur (penkis eurus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodÄ 5660.

            Teisėjai                                                                            Eigirdas Činka                                                                        Birutė Jonaitienė                                                                                                                                     Zina Mickevičiūtė