2021-04-21 Nr. AB-14470-3-61-3-03960-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2848-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03960-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) apeliacini skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. (S. J.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. (S. J.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. lapkričio 20 d. raštą (toliau – ir Raštas) Nr. 10K-29601; 2) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2013 m., nuo tada teisėtai gyvena ir užsiima teisėta veikla – 2013 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas paskirtas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) direktoriumi, taip pat pareiškėjas – vienintelis 2017 m. sausio 19 d. įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius (pagal 2017 m. sausio 31 d. sudarytą darbo sutartį Nr.1). 2020 m. liepos 9 d. pareiškėjas sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, o tai sudaro savarankišką pagrindą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat yra išsilaikęs lietuvių kalbos egzaminą, todėl yra akivaizdu, kad pareiškėjas savo gyvenimą ir ateitį sieja su gyvenimu Lietuvos Respublikoje.

2.2. Migracijos departamentas 2020 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir ne dviejų metų laikotarpiui, bet iki 2020 m. liepos 21 d., kadangi asmens tapatybės dokumentas galiojo iki 2020 m. spalio 21 d.

2.3. Pareiškėjas neturėjo galimybės pasikeisti savo asmens dokumento (paso) iki 2020 m. liepos 21 d. dėl COVID-19 pasaulinės pandemijos apribojimų – situacija (duomenys neskelbtini) Respublikoje dėl COVID-19 buvo itin nepalanki, apribotas atvykimas į šalį, paskelbtas karantinas, karantino laikotarpiu tarptautiniai skrydžiai į (duomenys neskelbtini) Respubliką nebuvo vykdomi. Kelionė į (duomenys neskelbtini) Respubliką buvo suplanuota nuo 2020 m. spalio 7 d.

2.4. 2020 m. liepos 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas sudaryti galimybę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal iki 2020 m. spalio 21 d. galiojantį asmens tapatybės dokumentą arba pratęsti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi bent penkiems mėnesiams iki 2020 m. gruodžio 21 d. kol atsirastų galimybė pareiškėjui atnaujinti savo tapatybės dokumentą.

2.5. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 28 d. pateiktame atsakyme Nr. 10K-20775 nurodė atsižvelgiantis į pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, t. y. užsienio valstybėse pritaikytas COVID-19 prevencijos priemones, dėl kurių pareiškėjas negalėjo gauti naujo kelionės dokumento, ir nurodė, kad naujas leidimas laikinai gyventi galėtų būti įformintas tik iki pareiškėjo turimos kelionės dokumento galiojimo pabaigos (2020 m. spalio 21 d.). Šiuo pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7528083) galiojęs iki 2020 m. spalio 21 d., tačiau dėl objektyvių aplinkybių pareiškėjas neturėjo (ir vis dar neturi) galimybės atnaujinti / pakeisti iki 2020 m. spalio 21 d. galiojančio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso), kadangi (duomenys neskelbtini) yra viena iš labiausiai COVID-19 paveiktų šalių pasaulyje, kurioje situacija ir toliau išlieka itin sudėtinga, o pareiškėjas dėl asmens tapatybės dokumento (paso) atnaujinimo turi kreiptis tiesiogiai į pasų poskyrį (duomenys neskelbtini), tačiau to padaryti objektyviai neįmanoma dėl (duomenys neskelbtini) taikomų kelionių apribojimų ir tarptautinių skrydžių draudimo – iki 2020 m. spalio 21 d., o vėliau – iki 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo vykdomi skrydžiai į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

2.6. Pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis dėl asmens dokumento (paso) atnaujinimo ir į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą Lenkijoje, kadangi jam nepavyko su ambasada susisiekti siekiant rezervuoti vizitą, o į pareiškėjo el. laiškus ir skambučius nebuvo atsakyta. Pareiškėjui susidarė įspūdis, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasados Lenkijoje veikla nėra vykdoma sklandžiai. Tuo pačiu jam nepavyko rasti informacijos, ar asmens dokumentą (pasą) būtų galima pasikeisti neatvykus į ambasadą. Pareiškėjo teigimu, iš viešai prieinamos informacijos jam tapo aišku, kad jam nepavyks pasikeisti asmens dokumento (paso) per (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą Lenkijoje.

2.7. Kreipiantis dėl asmens dokumento (paso) atnaujinimo per ambasadą, asmuo turi būti susitvarkęs ir atitikti reikalavimus, susijusius su savo gyvenamosios vietos deklaravimu / pakeitimu (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir pateikti tai patvirtinančias pažymas. Pažymas dėl adreso deklaravimo gali padaryti tik (duomenys neskelbtini) Respublikoje, todėl jam fiziškai nenuvykus į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nėra galimybės pasikeisti asmens dokumento (paso).

2.8. Pratęstas laikotarpis nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. spalio 21 d. nagrinėjamu atveju nebuvo realus ir (ar) pakankamas pareiškėjui objektyviai kreiptis dėl jo asmens dokumento (paso) atnaujinimo, todėl 2020 m. spalio 19 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pratęsti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi bent iki 2020 m. gruodžio 31 d., kol esant pirmai galimybei, pareiškėjas atnaujintų savo asmens tapatybės dokumentą (pasą).

2.9. Migracijos departamentas Raštu pranešė, kad pareiškėjo prašymas dėl galimybės išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturint galiojančio kelionės dokumento ir nurodė pareiškėjui, kad dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo pareiškėjas galės kreiptis tik turėdamas galiojantį kelionės dokumentą.

2.10. Įstatymas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo aprašas (toliau – ir Aprašas), kurių nuostatomis vadovavosi atsakovas, nebuvo atnaujinti ar pritaikyti dėl COVID-19 susidariusiai situacijai.

2.11. Neturėdamas galimybės pakeisti (atnaujinti) asmens tapatybės dokumento (paso), pareiškėjas neturi galimybės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pagal Migracijos departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimą, nors sprendimu leidimas laikinai gyventi išduotas 2 metams, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d., taip pat kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo ir kitu – šeimos susijungimo – pagrindu (Įstatymo 43 str. 1 d. 5 p.), kurį pareiškėjas taip pat atitinka. Todėl gali būti priimtas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę, kas, pareiškėjo nuomone, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Pareiškėjas yra sąžiningas ir atitinkantis visus reikalavimus laikinai ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje asmuo, nepadarė jokio teisės pažeidimo ar nusižengimo, dėl nuo jo objektyviai nepriklausančių aplinkybių negali atnaujinti pasibaigusio asmens dokumento (paso) ir dėl to negalintis įforminti leidimo laikinai gyventi.

2.12. Tokia situacija nesuderinama su teisinės valstybės principais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisę į šeimos apsaugą.

2.13. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 71 punkto, 26 straipsnio 1 dalies 2–5 punktų, 2 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 1301 straipsnio nuostatomis, situaciją dėl COVID-19 galima prilyginti tokiai, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ir išvengti, t. y. nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybei, ir vien šiuo pagrindu Migracijos departamentas turėjo teisę ir pareigą išduoti (įforminti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.14. Migracijos departamentas privalėjo išsamiau išnagrinėti pareiškėjo prašymą, stengtis nepabloginti pareiškėjo padėties, ieškoti naujovių atsižvelgiant į COVID-19 situaciją ir esančias humanitarines priežastis, bei, laikantis objektyvumo ir proporcingumo principų, išduoti pareiškėjui terminuotą leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių (COVID-19) laikotarpiu, kol pareiškėjas atnaujins savo asmens dokumentą (pasą).

2.15. Migracijos departamentas privalėjo pateikti išsamią informaciją, kaip ir kur dėl tokio leidimo užsienietis galėtų kreiptis, pareiškėjui akivaizdu, kad Migracijos departamentas tokios pareigos elgtis laikantis viešojo administravimo principų tinkamai neįvykdė.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Migracijos departamentas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Migracijos departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjui dvejiems metams buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo kelionės dokumente (pase) nurodyta jo galiojimo pabaiga buvo 2020 m. spalio 21 d., ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo įformintas iki 2020 m. liepos 21 d.

4.2. Pareiškėjas 2020 m. liepos 17 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu ir siekė gauti iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojantį leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes, t. y. užsienio valstybėse pritaikytas COVID-19 prevencijos priemones, dėl kurių pareiškėjas negali gauti naujo kelionės dokumento, įformino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi iki 2020 m. spalio 21 d.

4.3. Pareiškėjas 2020 m. spalio 19 d. prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą dėl galimybės išduoti leidimą laikinai gyventi neturint galiojančio kelionės dokumento, tačiau Raštu atsakovas pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas negali būti tenkinamas. Pareiškėjui buvo paaiškintos Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 4 dalies, Aprašo, 47.1, 8.1 punktų nuostatos.

4.4. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl COVID-19 pandemijos jis negalėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini), jam nepavyko susisiekti su (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada Lenkijoje, todėl neturėjo (vis dar neturi) galimybės atnaujinti / pakeisti iki 2020 m. spalio 21 d. galiojusio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, t. y. kad bent kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą dėl paso jam išdavimo, tačiau atsakymo negavo.

4.5. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti nauju kelionės dokumentu, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nepadarė. 2020 m. vasaros laikotarpyje daugelyje valstybių dėl COVID-19 pandemijos taikyti ribojimai buvo panaikinti ar sušvelninti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 įvestas karantino režimas Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2020 m. birželio 17 d.

4.6. Vadovaujantis Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje skelbiamais duomenimis, Lenkija atkūrė laisvą judėjimą per valstybės sieną nuo 2020 m. birželio 13 d. Pareiškėjas, žinodamas, kad jo turimo paso galiojimo laikotarpis netrukus baigsis ir jam reikia įforminti naują leidimą laikinai gyventi, turėjo netrukdomą galimybę nuvykti į artimiausią (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, kuri yra Lenkijoje, Varšuvoje, bei pateikti prašymą dėl naujo kelionės dokumento jam išdavimo.

4.7. Oficialioje (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasados internetinėje svetainėje pažymima, kad pasų paslaugos teikiamos kiekvieną darbo dieną nurodytomis valandomis. Be to, Lietuvos Respublikoje veikia (duomenys neskelbtini) Respublikos konsulatas, kuris, jei ir neišduoda kelionės dokumentų, galėjo suteikti pareiškėjui reikalingą informaciją apie paso gavimo galimybes ir kaip tai pareiškėjui padaryti paprasčiausiu būdu.

4.8. Nėra įrodymų, jog pareiškėjas apskritai rūpinosi savo teisių ir pareigų įgyvendinimu, mėgino gauti kelionės dokumentą, reikalingą leidimo laikinai gyventi įforminimui, todėl vien deklaratyviai nurodomos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo nesivadovauti imperatyviais Įstatymo reikalavimais ir teikti pareiškėjui privilegijas prieš kitus užsieniečius.

4.9. Nėra Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų humanitarinių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasikeisti savo paso. Pareiškėjas turėjo galimybę išvykti iš Lietuvos Respublikos iki turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos, nuvykti į Lenkijos Respublikoje esančią (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą ir pasikeisti pasą, tačiau to nepadarė dėl nežinomų priežasčių. Tuo pačiu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasada negali išduoti paso, jog pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kad pasą pasikeisti jis gali tik savo kilmės valstybėje.

4.10. Net ir kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalie 8 punktą, užsienietis nėra atleidžiamas nuo pareigos pateikti galiojantį dokumentą, kurį privalo turėti pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio nuostatas bei pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006.

4.11. Skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi nepagrįstas, kadangi administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tuo pačiu nurodo, kad pareiškėjas neteikė Migracijos departamentui prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

4.12. Neturinčiam galiojančio leidimo laikinai gyventi pareiškėjui, negali būti taikoma ir Įstatyme 37 straipsnio nuostata.

4.13. Pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį Raštu atsakyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių ribose. Pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymo motyvai yra analogiški 2020 m. liepos 17 d. pareiškėjo prašymo argumentams, į kurį atsakydamas atsakovas nurodo pažymėjęs, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui gali būti įformintas tik iki pareiškėjo turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos (2020 m. spalio 21 d.), todėl pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad leidimas laikinai gyventi ilgesniam laikotarpiui negali būti įforminamas ir iki nurodyto termino jis privalo imtis aktyvių veiksmų pasui gauti.

4.14. Pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymas pateiktas likus vos dvejoms dienoms iki pareiškėjo turimo kelionės dokumento galiojimo pabaigos, jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo pažymėjęs 2020 m. liepos 17 d. prašyme, pareiškėjas nenurodė, savo teiginių nepagrindė, duomenų, kad būtų išnaudojęs visas objektyvias galimybes gauti pasą, nepateikė, todėl pareiškėjo prašymas dėl ginčijamame rašte pakankamai išsamiai nurodytų priežasčių negalėjo būti patenkintas.

4.15. Pareiškėjo nurodyti faktiniai duomenys, kad jis yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, išlaikęs valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, turi socialinių, šeiminių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamam ginčui. Ginčas dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę nėra kilęs, kadangi atsakovas nėra priėmęs tokio sprendimo.

4.16. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasados Lenkijoje tinklapyje pateiktos informacijos matyti, kad asmenims sudaryta galimybė kreiptis dėl asmens dokumento ar jo pakeitimo nuotoliniu būdu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

7.1. Migracijos departamento 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjui dvejiems metams buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo kelionės dokumente (pase) nurodyta jo galiojimo pabaiga buvo 2020 m. spalio 21 d., ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo įformintas iki 2020 m. liepos 21 d.

7.2. Pareiškėjas 2020 m. liepos 17 d. pateikė atsakovui prašymą, kuriame prašė: 1) sudaryti galimybes kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pateikiant šiuo metu galiojantį asmens tapatybės dokumentą (pasą), kuris galioja iki 2020 m. spalio 21 d.; 2) kitu atveju - atsižvelgti į susidariusią situaciją ir bent 5 mėnesiams (iki 2020 m. gruodžio 21 d.) pratęsti pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi, kol esant pirmai galimybei, pareiškėjas atnaujins savo asmens tapatybės dokumentą (pasą).

7.3. Migracijos departamentas pateikė pareiškėjui atsakymą į jo 2020 m. liepos 17 d. prašymą bei įformino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi iki 2020 m. spalio 21 d.

7.4. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2020 m. spalio 19 d. prašymą peržiūrėti jo prašymą ir, atsižvelgus į susidariusią situaciją, pratęsti turimą leidimą bent iki 2021 m. gruodžio 31 d., kol, esant galimybei, pareiškėjas atnaujins savo asmens tapatybės dokumentą (pasą).

7.5. Raštu atsakovas nurodė išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl galimybės išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neturint galiojančio kelionės dokumento ir pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas negali būti tenkinamas. Tuo pačiu nurodė, kad dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas galės kreiptis tik turėdamas galiojantį kelionės dokumentą. (Nors Rašte nurodoma, kad atsakoma į pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjo prašymą, teismo posėdyje atsakovo atstovė patikslino, jog Rašte padarytas rašymo apsirikimas).

7.6. Pareiškėjo atstovas 2021 m. vasario 8 d. prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ambasados interneto puslapyje, kuriame nurodyti asmens dokumento (paso) pakeitimui reikalingi pateikti dokumentai, I punkto 7 papunktyje numatyta, kad, siekdamas gauti pasą per ambasadą, pareiškėjas privalo pateikti elektros, dujų ar telefono sąskaitą, rinkėjo asmens tapatybės kortelę arba (duomenys neskelbtini) kortelę kaip adreso įrodymą (pasikeitus adresui). Kadangi pareiškėjas gyvena Lietuvoje nuo 2013 m. ir nebuvo grįžęs, jo adresas (duomenys neskelbtini) yra pasikeitęs ir nėra atnaujintas bei deklaruotas, dėl to jis negali pateikti nei vieno iš reikalaujamų dokumentų, o pažymas dėl adreso deklaravimo gali sutvarkyti tik būdamas (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Pareiškėjo atstovo kartu su šiuo prašymu pateikta 2021 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) ambasados ekrano nuotrauka nėra išversta į lietuvių kalbą.

7.7. Pareiškėjo į bylą pateikti 2020 m. liepos 15 d. ir 16 d. rašyti elektroniniai laiškai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lenkijoje, kadangi juose nurodytas adresas, kuriuo rašė pareiškėjas ((duomenys neskelbtini)) nesutampa su (duomenys neskelbtini) ambasados Lenkijoje interneto svetainėje nurodytu elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)).

8. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (2 str. 71 d., 40 str. 1 d. 8 p., 4 d., Įstatymo 1301 str.).

9. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų skunde nurodytai aplinkybei, kad, siekiant pasikeisti asmens dokumentą, jam būtina vykti į (duomenys neskelbtini) pasiimti pažymas dėl adreso deklaravimo, patvirtinti, todėl šį pareiškėjo argumentą teismas laikė neįrodytu.

10. Teismas akcentavo, kad Iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lenkijoje internetinio puslapio matyti, jog asmenims sudaryta galimybė užpildyti asmens dokumento pakeitimo prašymą elektronine forma, taigi, pareiškėjui šiuo atveju nebuvo būtinybės vykti nei į (duomenys neskelbtini), nei į Lenkiją – visą tai jis galėjo atlikti nuotoliniu būdu ir nepriklausomai nuo to, ar paskelbtas karantinas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino jis neturėjo galimybės pasikeisti asmens tapatybės dokumento, atmestini, nes šio dokumento jis nepasikeitė išimtinai dėl savo paties nerūpestingo elgesio.

11. Teismas pabrėžė, kad, konstatavus, kad pareiškėjo nurodyta priežastis – COVID-19 pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas – neturėjo įtakos pareiškėjo pareigai susitvarkyti asmens tapatybės dokumentą, konstatuotina, jog aplinkybė, ar pareiškėjas galėjo (gali) išvykti į (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nėra svarbi, kadangi pareiškėjas, kaip minėta, asmens tapatybės dokumentą gali pasikeisti ir neišvykdamas iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo atveju atsakovas neturėjo pagrindo taikyti Įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 1301 straipsnio nuostatų.

12. Pareiškėjui, kuris kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, į atsakovą nebuvo nurodyta, kad jis kreipėsi ne į tą viešojo administravimo instituciją, taip pat jo prašymą atsakovas išnagrinėjo, taigi pareiškėjui turėjo būti aišku, kad jis kreipėsi teisingai. Apie laikino leidimo išdavimą jam buvo paaiškinta Rašte ir, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, leidimas laikinai gyventi neturinčiam galiojančio asmens tapatybės dokumento pareiškėjui nebuvo išduotas pagrįstai. Konstatavus, kad pareiškėjas neatitinka humanitarinių sąlygų, dėl kurių jam galėtų būti išduotas terminuotas leidimas laikinai gyventi šiuo aspektu, atsakovei nebuvo pagrindo Rašte nurodyti pareiškėjui su Įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, 26 straipsnio 1 dalies 2-5 punktų, 2 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 1301 straipsnio nuostatomis susijusią informaciją.

13. Pažymėtina tai, kad atsakovas neturi pareigos sutvarkyti pareiškėjo asmens tapatybės dokumentų, taip pat neturi pareigos išaiškinti pareiškėjui, kaip jis turėtų tai padaryti.

14. Atsakovas Rašte pateikė argumentus, dėl kurių pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, juos pagrindė galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl Raštas laikytinas išsamiu. Atsakovas privalo veikti jam suteiktų įgalinimų ribose ir, nagrinėjamuoju atveju, laikytis Įstatymo nuostatų, o ne vadovaudamasis objektyvumo ir proporcingumo principais, kaip teigia pareiškėjas, išduoti pareiškėjui terminuotą leidimą laikinai gyventi kol pareiškėjas atnaujins savo asmens tapatybės dokumentą.

15. Vien tai, kad sprendimas netenkina pareiškėjo, jis negali būti laikomas nepagrįstu ar neteisėtu. Aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gyvena Lietuvoje, yra susituokęs, išlaikęs valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir savo ateitį sieja su šia šalimi nėra svarbi nagrinėjamuoju atveju ir nesuteikia pareiškėjui prioritetinės padėties palyginus su kitais užsieniečiais.

16. Teismas pabrėžė, kad, netenkinus reikalavimo panaikinti Raštą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta Raštu, išnagrinėti iš naujo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir jį grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas vienu atveju pareiškėjo įrodymo, pateikto užsienio kalba, neprideda prie bylos ir nevertina, tačiau kitoje sprendimo dalyje šiuo įrodymais vadovaujasi ir klaidinančiai nurodo, kad pareiškėjas galėjo užsisakyti asmens tapatybės dokumentą – pasą nuotoliniu būdu, t. y. internetu. Nesuprantama, kaip pirmosios instancijos teismas galėjo taip skirtingai vertinti abiejų šalių pateiktus tokius pačius įrodymus, prioritetą teikdamas atsakovo pateiktiems neišverstiems į lietuvių kalbą įrodymams, o pareiškėjo įrodymų nevertinti. Dėl šios aplinkybės teismas padarė klaidingą išvadą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą įrodymą, pareiškėjo atveju, pasikeisti asmens dokumentą (pasą) be fizinio vizito į (duomenys neskelbtini) Respubliką objektyviai neįmanoma.

17.2. Norint pasikeisti asmens tapatybės dokumentą, kad ir iš Lietuvos teritorijos, neišvykstant į (duomenys neskelbtini) Respubliką, pareiškėjas neatitinka vienos iš keliamų sąlygų nurodytų Lenkijoje esančios (duomenys neskelbtini) ambasados internetiniame tinklapyje, norint užsisakyti naują asmens dokumentą nuotoliniu būdu. Ši sąlyga nurodo, jog būtina pateikti: „Elektros, dujų ar telefono sąskaitą, balsuotojo kortelė ar (duomenys neskelbtini) kortelė, kaip adreso įrodymas (pasikeitus adresui).“ Todėl pareiškėjas neatitinka (duomenys neskelbtini) ambasados nurodytos vienos iš sąlygų, dėl pastarosios sąlygos, pareiškėjas neturi galimybės užsisakyti naujo asmens dokumento gaminimo nuotoliniu būdu, todėl yra priverstas išvykti fiziškai į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir deklaruoti gyvenamąją vietą joje.

17.3. Pareiškėjas siuntė 2020 m. liepos 15 d. ir 16 d. laiškus būtent teismo nurodytu elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)). Byloje patiekti išsiųsti el. laiškai, pirmiausia nurodo sutrauktus (nepilnus) gavėjų el. pašto adresus iki „@“ ženklo, pareiškėjas to anksčiau nepastebėjo. Pareiškėjas siuntė vieną iš el. laiškų teismo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), siųsta buvo net ir dar vienu internete nurodomu oficialiu adresu (duomenys neskelbtini), taip mėginta įvairiais el. laiškais susisiekti su (duomenys neskelbtini) ambasada Lenkijoje. Pareiškėjas prideda prie bylos papildytus įrodymus (kuriuose matomi el. pašto adresai), nurodančius, jog pareiškėjas išsiuntė laišką teismo nurodomu adresu – i(duomenys neskelbtini) .

17.4. 2020 m. spalio 19 d. prašymas savo turiniu ir esme turėtų (ir yra tam pagrindas) jau savaime būti laikomas atitinkantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pagrindą, tačiau atsakovas atsakyme ne tik, kad nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo objektyvias aplinkybes, nesuteikiančios pareiškėjui galimybės išvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau ir nėra svarstoma, ar pareiškėjui gali būti išduotas laikino gyvenimo leidimas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto atžvilgiu.

17.5. Nagrinėjamu atveju, visus reikalavimus laikinai ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje atitinkantis sąžiningas asmuo, nepadaręs jokio teisės pažeidimo ar nusižengimo, dėl nuo jo objektyviai nepriklausančių aplinkybių (t. y. dėl globalios Covid-19 pandemijos ir jos sąlygotų apribojimų, dėl kurių nebuvo galimybės keliauti į (duomenys neskelbtini) Respubliką ir atnaujinti kelionės dokumento), prarastų pagrindą teisėtai būti Lietuvos Respublikoje, kadangi dėl pasibaigusio asmens dokumento (paso), negali įforminti leidimo laikinai gyventi. Tokia situacija akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų ir nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų.

17.6. Pareiškėjas nėra praradęs teisės būti teisėtai Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui yra išduotas 2 metų laikotarpiui, t. y. iki 2022 m. sausio 9 d. Tačiau leidimas jam negali būti įformintas. Pareiškėjui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, kai tam bus galimybė, leidimas laikinai gyventi galės būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.

17.7. Situaciją dėl Covid-19 galima prilyginti tokiai, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ir išvengti, t. y. nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybei, dėl kurių pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos atnaujinti savo asmens dokumento (paso). Todėl vien šiuo pagrindu, tiek tiesiogiai, tiek kaip įstatymo taikymo analogija, Migracijos departamentas turėjo teisę ir pareigą išduoti (įforminti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas turėjo bent jau suteikti informaciją pareiškėjui kaip tokį leidimą įgyti, matydamas, jog pareiškėjas yra patekęs į absurdišką situaciją, kuomet atsinaujinti asmens dokumentą gali tik išvykdamas į (duomenys neskelbtini) Respublika, tačiau dėl COVID-19 situacijos, skrydžiai į (duomenys neskelbtini) yra sustabdyti. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į šias aplinkybes ir jų tinkamai neįvertino.

17.8. Įstatymo reguliuojama sfera patenka į viešojo administravimo sritį. Įstatymo 1 straipsnio 4 dalis numato, kad kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio Įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Įstatymas, todėl nagrinėjamu atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nurodyta tvarka.

17.9. Vadovaujantis VAĮ 3 straipsniu, Migracijos departamentas privalėjo išsamiau išnagrinėti pareiškėjo prašymą, stengtis nepabloginti pareiškėjo padėties, ieškoti naujovių atsižvelgiant į COVID-19 situaciją ir esančias humanitarines priežastis, bei laikantis objektyvumo ir proporcingumo principų, išduoti pareiškėjui terminuotą leidimą laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių (COVID-19) laikotarpiu, kol pareiškėjas atnaujins savo asmens dokumentą (pasą).

17.10. Svarbu atsižvelgti į pareiškėjo asmenybę, jo praleistą laikotarpį ir egzistuojantį ryšį bei siejamus interesus su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nuolat gyvena Lietuvoje apie 9 metus, susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, vysto Lietuvoje verslo idėjas, negrįžo per šį laiką į (duomenys neskelbtini) Respubliką, išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą, neturi juokių nuobaudų už teisės normų pažeidimus. Akivaizdus pareiškėjo pastangų skyrimas sieti ateitį su Lietuvos Respublika ir būti pavyzdingu ir padoriu piliečiu. Atsižvelgiant į ekstremalią Covid-19 sukeltą situaciją, teismas turėjo vertinti ir šias aplinkybes, o ne tik formaliai atmesti pareiškėjo skundą.

17.11. Pareiškėjui užkraunamą pernelyg didelę, neproporcingą naštą įrodinėti, kad jis negali pasikeisti asmens dokumento, nors pareiškėjas pateikė akivaizdų įrodymą, jog yra būtina išvykti į (duomenys neskelbtini), kitais būdais nėra galimybės pasikeisti asmens tapatybės dokumento. Tačiau tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus (įrodymus) ir reikalauja pasikeisti asmens dokumentą, formaliai atmetant pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašymą. Atsakovas, suvokdamas, kad pareiškėjas nemato jokių kitų būdų kaip galėtų pasikeisti asmens dokumentą, privalėjo pareiškėją informuoti (konsultuoti) kokiu būdu pareiškėjas galėtų pasikeisti asmens tapatybės dokumentą COVID-19 pandemijos metu. Atsakovui buvo būtina vertinti priežastis dėl ko pareiškėjas neišvyko į (duomenys neskelbtini), tiesiog konsultuoti ir siūlyti sprendimus, kaip asmuo galėtų pasinaudoti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, ir atsižvelgti, kad pareiškėjas negali pasikeisti asmens tapatybės dokumento.

17.12. Atsižvelgiant į teisės spragą teisiniame reguliavime dėl COVID-19 pandemijos ir vadovaujantis Įstatymo 1301 straipsnyje įtvirtinta galimybe išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, kaip įstatymo analogiją, pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu turėtų būti išduotas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio galiojimo laikotarpiu pareiškėjas turi teisę dirbti.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi nevertino pareiškėjo pateiktos internetinio tinklalapio ekrano nuotraukos, kurioje pateikta informacija nebuvo išverta į lietuvių kalbą, tačiau vadovavosi (duomenys neskelbtini) ambasados Lenkijoje internetiniame puslapyje skelbiamais duomenimis užsienio kalba. Pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį teismui teikiami rašytiniai dokumentai (įrodymai), surašyti užsienio kalba, privalėjo būti išversti į lietuvių kalbą. Kadangi pareiškėjas teikė ABTĮ nustatyta tvarka neišvertą dokumentą, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo pakankamą teisinį pagrindą jo nevertinti.

18.2. Pareiškėjas neneigė (duomenys neskelbtini) ambasados Lenkijoje tinklalapyje skelbiamos informacijos, kad prašymas dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio paso pakeitimo gali būti teikiamas nuotoliniu būdu ir šiuo atveju paties pareiškėjo pateikti duomenys šią aplinkybę patvirtino. Taip pat atsakovas neneigė Migracijos departamento atsiliepime nurodytos informacijos, kad Lenkija atkūrė laisvą judėjimą per valstybės sieną nuo 2020 m. birželio 13 d., todėl pareiškėjas turėjo galimybę nuvykti į artimiausią (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, kuri yra Lenkijoje, Varšuvoje; oficialioje (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasados internetinėje svetainėje pažymima, kad pasų paslaugos teikiamos kiekvieną darbo dieną nurodytomis valandomis.

18.3. Pareiškėjas neįvardijo, kokių reikšmingų aplinkybių teismas neįvertino, neatsižvelgdamas į jo pateiktą neišverstą dokumentą. Šiuo dokumentu pareiškėjas, kaip jis pats teigia, norėjo įrodyti, kad siekdamas gauti pasą per ambasadą, jis privalo pateikti savo adreso (duomenys neskelbtini) pasikeitimą patvirtinančius dokumentus, kurių negali pateikti nenuvykdamas į (duomenys neskelbtini), kas, anot pareiškėjo, reiškia, kad ambasada paso jam negalėtų išduoti. Teismas šiuo atveju atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nuo 2013 m. gyvena Lietuvoje, nepatvirtina pareiškėjo atstovo 2021 m. vasario 8 d. prašyme nurodyto argumento, kad pareiškėjo adresas (duomenys neskelbtini) yra pasikeitęs, nėra atnaujintas bei deklaruotas, o kitų tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjo atstovas nepateikė. Taigi, pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame neišverstame dokumente nurodyti duomenys, kad kartu su prašymu dėl paso pakeitimo reikalinga pateikti asmens adresą (duomenys neskelbtini) patvirtinančius dokumentus (jei adresas pasikeitė), neturėjo jokios teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes, kaip minėta, pareiškėjas įrodymų, kad jo adresas būtų pasikeitęs, nepateikė.

18.4. Nors pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, jog 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lenkijoje elektroniniu paštu (el. laiškai buvo siunčiami adresais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad į jo laiškus nebuvo atsakyta, jokiais įrodymais nepagrįsta. Be to, pareiškėjas nebandė susisiekti su ambasada kitais viešai skelbiamais ambasados elektroninio pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nesiuntė prašymo tiesiogiai ambasadai paštu, neišnaudojo kitų objektyviai prieinamų galimybių susisiekti su ambasada (neteikė prašymo pakeisti pasą nuotoliniu būdu, nenuvyko į Lenkijoje esančias ambasados patalpas ir nesikreipė konsultacijos, nesikreipė į (duomenys neskelbtini) Respublikos konsulatą Vilniuje, kuris, jei ir neišduoda kelionės dokumentų, galėjo suteikti pareiškėjui reikalingą informaciją apie paso gavimo galimybes ir kaip tai pareiškėjui padaryti paprasčiausiu būdu). Vien dviejų elektroninių laiškų išsiuntimas jokiu būdu nepatvirtina pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių, kad jis išnaudojo galimybes susisiekti su ambasada ir kad jam nėra galimybės pasikeisti paso nevykstant į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjas ieškojo internete būdų kaip užsakyti asmens tapatybės dokumento gamybą nuotoliniu būdu ar domėjosi, kada bus pirma galimybė nuvykti į (duomenys neskelbtini), nepatvirtina pareiškėjo aktyvių pastangų siekiant pasikeisti pasą.

18.5. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis savo 2020 m. spalio 19 d. prašyme Migracijos departamentui pateikė įrodymus, jog negali pasikeisti kelionės dokumento, todėl šis prašymas savo esme ir turiniu būti laikomas atitinkantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą (leidimo laikinai gyventi išdavimo dėl humanitarinių priežasčių) pagrindą. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas neturi objektyvių galimybių pasikeisti paso, pareiškėjas kartu su 2020 m. spalio 19 d. prašymu neteikė (pareiškėjo pateiktas anglų kalba surašytas 2020 m. rugsėjo 30 d.) (duomenys neskelbtini) Vyriausybės priimtas dokumentas, kuriame teigiama, kad skrydžiai į (duomenys neskelbtini) su tam tikromis išimtimis yra apriboti iki 2020 m. spalio 31 d., nepatvirtina, kad pareiškėjas negalėjo pasikeisti paso kreipdamasis į (duomenys neskelbtini) ambasadą arba to padaryti savo kilmės valstybėje iki pritaikytų apribojimų). Pareiškėjas Įstatymo bei Aprašo nustatyta tvarka nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi jam išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punktą, pareiškėjo 2020 m. spalio 19 d. prašyme Migracijos departamentui apie tai apskritai nėra net užsimenama. Pareiškėjas prašė tik pratęsti jo turimą leidimą laikinai gyventi iki 2020 m. gruodžio 31 d., kol, esant galimybei, jis pasikeis pasą ir į šį prašymą Migracijos departamentas išnagrinėjo ir išsamiai į jį Raštu.

18.6. Įstatyme įtvirtinta galimybė užsieniečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, prašyti, kad jam būtų išduotas užsieniečio pasas (Įstatymo 37 straipsnis), kuris laikytinas kelionės dokumentu. Tačiau pareiškėjas neatitinka reikalavimų šiam kelionės dokumentui gauti, nes jis gali būti išduodamas tik turinčiam leidimą gyventi užsieniečiui, o pareiškėjas galiojančio leidimo laikinai gyventi neturi, taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negali gauti paso iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.

18.7. Negalima sutikti ir su pareiškėjo vertinimu, kad Migracijos departamentas privalėjo konsultuoti ir pateikti siūlymus bei informaciją pareiškėjui, kaip pareiškėjas turi elgtis, jei negali pasikeisti asmens dokumento. Šiuo atveju Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo teikti pareiškėjui kokių nors konsultacijų ar pasiūlymų pirmiausia dėl to, jog pareiškėjas neprašė to padaryti (kaip minėta, pareiškėjas prašė tik įforminti jo leidimą laikinai gyventi ilgesniam terminui, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi galiojančio kelionės dokumento, ir į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta). Be to, kaip jau daug kartų minėta, pareiškėjas neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad jis objektyviai negali pasikeisti paso, todėl Migracijos departamentas neturėjo vertinti pareiškėjo padėties kaip išimtinės ir spręsti, kaip jo teisėti interesai tokiu atveju galėtų būti užtikrinti.

18.8. Pareiškėjo minimos aplinkybės, kad jis gyvena Lietuvoje apie 9 metus, susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, vysto Lietuvoje verslo idėjas, negrįžo per šį laiką į (duomenys neskelbtini) Respubliką, išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą, neturi juokių nuobaudų už teisės normų pažeidimus, nesudaro teisinio pagrindo leisti pareiškėjui įforminti leidimą laikinai gyventi nepateikus galiojančio kelionės dokumento, nepaisant imperatyvių Įstatymo reikalavimų.

18.9. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jis nėra praradęs teisės būti teisėtai Lietuvos Respublikoje, nes leidimas laikinai gyventi jam yra išduotas 2 metų laikotarpiui (iki 2022 m. sausio 9 d.). Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2020 m. spalio 21 d. ir šiuo metu yra nebegaliojantis, todėl, vadovaujantis Įstatymo 39 straipsnio 2 punktu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikytinas neteisėtu.

18.10. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos humanitarinės priežastys, dėl kurių jis negalėjo pasikeisti savo paso. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę nuvykti į Lenkijos Respublikoje esančią (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadą, kad pasikeistų pasą (arba prašymą dėl paso pakeitimo pateikti nuotoliniu būdu), tačiau to nepadarė dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių, kurių pareiškėjas neatskleidžia, t. y. jokios humanitarinės priežastys pareiškėjo atžvilgiu neegzistavo ir tuo pagrindu Migracijos departamentas neprivalėjo įforminti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi (juolab, kad tokio prašymo pareiškėjas net neteikė).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

21. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime bylai reikšmingas aplinkybes (ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekdamas pakeisti dokumentą) grindė ir bylos medžiaga, kuri nėra išversta į lietuvių kalbą ((duomenys neskelbtini) ambasados tinklalapyje pateikta informacija). Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lenkijoje, nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi neteisingu elektroninio pašto adresu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi tinkamu adresu.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodoma, kad teismas negali remtis į lietuvių kalbą neišverstais dokumentais. Įrodymų, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą, tyrimas bei vertinimas pažeidžia ABTĮ 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1380/2010; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje A-412-502/2021).

24. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė proceso teisės normas, įrodymų leistinumo taisykles, t. y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų. Šis proceso teisės normų pažeidimas pripažintinas esminiu, nes dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Konstatavus minėtą proceso teisės normų pažeidimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kilusio ginčo esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė