2013-08-26 Nr. AB-4333-3-61-3-02668-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1228/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02668-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 1P-818 „Dėl J. J. atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti jį į jo buvusias pareigas; 3) priteisti iš atsakovo negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1P-755 nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskirtas į Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus B lygio 6 kategorijos pareigas bei jam nustatyta 6 mėnesių stažuotė, tačiau dėl nepatenkinamų stažuotės rezultatų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1P-818 nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo atleistas iš pareigų. Pareiškėjo stažuotės vadovo M. S. (M. S.) 2012 m. rugsėjo 14 d. išvadoje, kuria buvo remtasi priimant ginčijamą sprendimą, nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė 2006 m. gruodžio 27 d.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 9.11 punkto, 2012 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-287 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.9 punkto ir 2011 m. vasario 25 d. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3B-37 patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vidaus darbo taisyklių 49.1 punkto, 49.2 punkto ir 49.3 punkto reikalavimus.

Pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, vilkėdamas pareigūno uniformą, siekė neapmuitinamoje parduotuvėje įsigyti alkoholinių gėrimų, tačiau tokie teiginiai nėra patvirtinti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, alkoholio pareiškėjas neįsigijo ir tokio tikslo neturėjo. Taisyklių 49.2 punktas draudžia naudoti ne tarnybos reikalams Vilniaus teritorinei muitinei priklausančius materialinius išteklius. Išvadą surašęs pareigūnas kaip materialinius išteklius traktuoja pareiškėjo dėvimą uniformą, tačiau ji buvo dėvima ne poilsio ar kuriuo nors kitu laiku, o grįžtant iš 2012 m. rugsėjo 5 d. dieną Muitinės mokymo centre vykusių paskaitų.

Kadangi programos dalyvių ir dėstytojos susitarimu paskaitos vyko be pertraukos, jos buvo baigtos anksčiau nustatyto termino – apie trečią valandą. Pareiškėjas nenaudojo jokių tarnybos teikiamų galimybių ir darbo laiko ne tarnybos tikslams, t. y. nepažeidė Taisyklių 49.3 punkto reikalavimo, draudžiančio naudoti darbo laiką ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslams. Priimant ginčo sprendimą, stažuotės rezultatai nebuvo vertinami ir, objektyviai nepatikrinus faktinių aplinkybių, nesant tam būtinų įrodinėjimo priemonių ir jo kaltės, pareiškėjas apkaltintas draudžiamų veiksmų atlikimu.

Atsakovas turėjo remtis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 37 straipsnio 2 dalyje išvardintu baigtiniu sąrašu atvejų, kuomet gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Be to, atsakovas turėjo inicijuoti tarnybinį patikrintą, įteikti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo ir sudaryti galimybę raštu paaiškinti bylai svarbias faktines aplinkybes. To padaryta nebuvo ir net neišklausius jo paaiškinimų, pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 22–28) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu, esant nepatenkinamiems pareiškėjo stažuotės rezultatams. Pareiškėjas neteisingai suvokia savo atliktų veiksmų teisines pasekmes, jas pateikdamas kaip tarnybinės nuobaudos skyrimą. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 bei 18 punktuose numatoma, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, jei jo stažuotės rezultatai yra nepatenkinami arba jeigu jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Abu šie pagrindai yra savarankiški ir pakankami nutraukti tarnybos santykius. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punkte numatytas pagrindas nėra laikomas tarnybine nuobauda, todėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka nagrinėjamu atveju nėra taikoma.

Pareiškėjas į tarnybą Vilniaus teritorinėje muitinėje priimtas 2012 m. rugpjūčio 31 d., nustatant jam 6 mėnesių stažuotę. Nuo priėmimo į pareigas dienos pareiškėjo pareigų atlikimo vieta buvo nustatyta Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste. Stažuotės atlikimo metu nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas Muitinės mokymo centre, grupėje Nr. 3235-IS, privalėjo dalyvauti Postų ir mobiliųjų grupių skyrių pareigūnų įvadiniame mokyme, tačiau nepranešęs apie negalėjimą dalyvauti antroje paskaitoje, vykusioje 2012 m. rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val., po pertraukos į paskaitą neatvyko. 2012 m. rugsėjo 5 d. posto pamainos viršininkas A.

Ž. pateikė Šalčininkų kelio posto viršininkui R. Š. tarnybinį pranešimą nurodydamas, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. apie 16 val. asmuo, dėvintis muitinės pareigūno uniformą, „Duty free“ parduotuvėje bandė įsigyti alkoholinių gėrimų ir kad tuo metu parduotuvėje dirbęs pardavėjas atsisakė šiuos gėrimus uniformuotam pareigūnui parduoti, taip pat nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. apie 16.30 val. automobiliu VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos pusės atvyko muitinės pareigūno uniformą dėvintis pilietis J.

J.. Neaptarnautas J. J. neutralioje zonoje apsisuko ir per atvykimo į Lietuvos Respubliką pasienio kontrolės punkto pusę grįžo į Lietuvos Respublikos teritoriją. J. J. vairuojamo automobilio VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) atvykimo į Šalčininkų kelio postą faktas ir jo atvykimo laikas (2012 m. rugsėjo 5 d. 15.56 val.) yra įrodytas muitinės Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo kelių, jūrų ir geležinkelio postuose prie išorinių Europos Sąjungos sienų sistemos (NAS) duomenimis ir vaizdo kamerų užfiksuotomis nuotraukomis.

Atstumas nuo Vilniaus iki posto yra 49 km, šį atstumą, pridėjus kelią nuo Muitinės mokymo centro, nuvažiuoti iki 15.56 val. J. J. galėjo tik pasitraukęs iš paskaitos, kuri turėjo baigtis 16.05 val. Pareiškėjo teiginiai, kad tą dieną Muitinės mokymo centre programos dalyviai dirbo be pertraukos, o paskaitos baigtos anksčiau laiko, yra melaginti ir paneigti dėstytojos L. D., vedusios užsiėmimą, 2012 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu. Argumentas, kad pareiškėjas į Šalčininkų kelio postą nuvyko dėl to, kad postas yra pakeliui į Eišiškes, neturi loginio paaiškinimo, nes Eišiškės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vykstant į jas kirsti Šalčininkų kelio posto nereikia.

Nepagrįstas yra ir pareiškėjo teiginys, kad jis nežinojo teisės aktų, kuriuos yra pažeidęs, kadangi su Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksu ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statutu pareiškėjas buvo susipažinęs dar iki priėmimo į valstybės tarnybą. Šiuos teisės aktus yra privaloma žinoti pretendentams, dalyvaujantiems konkurse pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1B-296 patvirtintą egzamino programą. Minėtų teisės aktų sąrašą pareiškėjas gavo ruošdamasis konkursui. Priėmimo į pareigas dieną, pasirašęs Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymą, patvirtintą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-287, pareiškėjas žinojo jame numatytas pareigas, įskaitant ir pareigą laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų. Apie Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37, 49.1, 49.2 ir 49.3 punktų reikalavimus, pareiškėjas taip pat žinojo, nes šios nuostatos atitinka Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto bei Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso nuostatas.

Neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais prekių galima įsigyti tik tuo atveju, kai keleiviai išvyksta iš Lietuvos Respublikos teritorijos į trečiąsias šalis, tačiau pareiškėjas tokio ketinimo neturėjo. Nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nesidomėjęs jų nuostatomis ir tarnybos metu atlikęs draudžiamus veiksmus muitinės poste, į kurį nebuvo paskirtas, pareiškėjas veikė savo rizika ir turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmų pasekmes. Muitinės pareigūnų stažuotė neatleidžia muitinės pareigūnų nuo pareigos vykdyti jiems taikomų teisės aktų reikalavimus. Be to, pareiškėjas pateiktame teismui skunde nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad nebuvo išklausyti jo paaiškinimai dėl jo elgesio 2012 m. rugsėjo 5 d. Stažuotojas J. J., paaiškėjus incidentui, buvo iškviestas pas Vilniaus teritorinės muitinės viršininką, kuriam kitų pareigūnų akivaizdoje davė žodinį paaiškinimą apie savo veiklą. Papildomai pareiškėjas buvo iškviestas į Muitinės departamento Personalo administravimo skyrių ir šio skyriaus viršininkui bei jo pavaduotojui paaiškino atliktų veiksmų priežastis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepimu į skundą (b. l. 97–101) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Rėmėsi iš esmės tokias pat argumentais, kuriuos atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė atsakovas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1P-755 pareiškėjas, laimėjęs konkursą, nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskirtas į Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus B lygio 6 kategorijos pareigas, taip pat nustatyta 6 mėnesių stažuotė, stažuotės vadovu paskiriant posto vyriausiąjį inspektorių M. S. (b. l. 6). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1P(V)-254 nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo pareigų atlikimo vieta paskirta Medininkų kelio poste (b. l. 32).

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1B-365 buvo sudaryta mokymo grupė Nr. 3235-IS naujai priimtiems į tarnybą muitinės pareigūnams pagal Specialią programą, į ją įtrauktas ir pareiškėjas (b. l. 33–34). Muitinės mokymo centro mokymų tvarkaraštyje 2012 m. rugsėjo 2-7 dienomis buvo numatytas Postų ir mobiliųjų grupių skyrių pareigūnų įvadinis mokymas (nuo 8.30 val. iki 16.05 val.) (b. l. 35). Mokymo ir metodikos skyriaus vyriausioji inspektorė L. D. 2012 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 5 d., nepranešęs apie negalėjimą dalyvauti antroje paskaitoje, vykusioje nuo 14.35 val. iki 16.05 val., po pertraukos į paskaitą neatvyko (b. l. 36).

Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto viršininkas R. Š. 2012 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2012 m. rugsėjo 5 d., apie 16 val. į Šalčininkų kelio postą atvyko automobilis VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo, muitinės uniformą dėvintis, pareiškėjas. Jis bandė „Duty free“ parduotuvėje įsigyti alkoholinių gėrimų, tačiau nebuvo aptarnautas. Vėliau pareiškėjas neutralioje zonoje apsisuko ir per atvykimo į Lietuvos pasienio kontrolės punkto pusę grįžo į Lietuvos teritoriją (b. l. 37).

Šį faktą patvirtina ir Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pamainos viršininko A. Ž. 2012 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 38). Byloje esantys Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo kelių, jūrų ir geležinkelio postuose prie išorinių Europos Sąjungos sienų sistemos (NAS) duomenys ir vaizdo kamerų užfiksuotos nuotraukos patvirtina, kad automobilis VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 5 d., 15.56 val. buvo užfiksuotas Šalčininkų kelio poste (b. l. 41–42).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą informaciją, pareiškėjo stažuotės vadovas, Medininkų kelio posto vyriausiasis inspektorius M. S., Muitinės departamento Generaliniam direktoriui pateikė 2012 m. rugsėjo 14 d. išvadą, siūlydamas pareiškėją, kaip šiurkščiai pažeidusį tarnybos, elgesio bei stažuotės atlikimo muitinėje taisykles, atleisti iš tarnybos muitinėje (b. l. 39–40). Muitinės departamento Generalinis direktorius 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1P-818, esant nepatenkinamiems stažuotės rezultatams, atleido pareiškėją iš pareigų (b. l. 43).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo kaltė įrodyta aukščiau nurodytų byloje surinktų įrodymų visuma. Pareiškėjas iš pareigų atleistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymu (Valstybės Žinios, 2000, Nr. 94-2917; Valstybės Žinios, 2003, Nr. 64-2881) patirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu, numatančiu, kad esant nepatenkinamiems stažuotės rezultatams muitinės pareigūnas gali būti atleidžiamas iš pareigų. Statuto 13 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu stažuotės metu vadovas pripažįsta, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami, ir tam pritaria Muitinės departamento generalinis direktorius, muitinės pareigūnas, nepasibaigus stažuotei, atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Nepatenkinamus stažuotės rezultatus praktikos vadovas, nepasibaigus stažuotei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1B-518, 15 punktu įformina motyvuota ir pagrįsta išvada. Šis dokumentas yra pagrindas atleisti pareigūną iš tarnybos pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Tai savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, ir nėra laikomas tarnybine nuobauda, todėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.

Muitinės įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose gali būti įsteigtos neapmuitinamos parduotuvės, kuriose netaikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos, keleiviai gali įsigyti neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais prekių. Tokia galimybė yra numatyta tik keleiviams, išvykstantiems iš Lietuvos Respublikos teritorijos į trečiąsias šalis.

Faktą, kad pareiškėjas tokio ketinimo neturėjo jis patvirtino ir savo skunde teismui ir teismo posėdžio metu. Pareiškėjo argumentas, kad į Šalčininkų kelio postą atvyko, nes jis yra pakeliui į jo gyvenamąją vietą Eišiškėse (b. l. 14), vertinamas kritiškai ir yra paneigiamas aukščiau nurodytais byloje surinktais įrodymais – pareigūnų R. Š. ir A. Ž. tarnybiniais pranešimais bei Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo kelių, jūrų ir geležinkelio postuose prie išorinių Europos Sąjungos sienų sistemos (NAS) duomenimis, taip pat vaizdo kamerų užfiksuotomis nuotraukomis, patvirtinančiomis, kad pareiškėjas tarnybos metu – 2012 m. rugsėjo 5 d., 15.56 val. buvo įvažiavęs į Šalčininkų kelio postą bei siekė įsigyti alkoholinių gėrimų „Duty free“ parduotuvėje.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1B-750 patvirtintų Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų uniformos išdavimo ir dėvėjimo taisyklių, 29.1 punkte ir 29.2 punkte nustatytas draudimas dėvint pareigūno uniformą tvarkyti su tarnybos interesais nesusijusius reikalus su fiziniais ir juridiniais asmenimis, atlikti veiksmus, žeminančius pareigūno orumą. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-888, 2.36 punkto pagrindu, jam, kaip uniformuotam pareigūnui, buvo atsisakyta parduoti alkoholinius gėrimus, tuomet jis apsisuko neutraliojoje zonoje ir 16.25 val. grįžo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Šie įrodymai, o taip pat ir Mokymo ir metodikos skyriaus vyriausiosios inspektorės L. D. 2012 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, patvirtina, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties, iš anksto nepranešęs, nedalyvavo 2012 m. rugsėjo 5 d. vykusių paskaitų antrojoje dalyje (nuo 14.35 val.) ir tuo pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-287 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.11 punktą, nustatantį pareigą nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją, taip pat Etikos kodekso 9.11 punktą, numatantį draudimą muitinės pareigūnui, dėvint uniformą tarnybos ir ne tarnybos metu įsigyti alkoholinių gėrimų, bei 7.3.2 punkto reikalavimą, draudžiantį muitinės pareigūnui naudoti valstybės nuosavybę ir tarnybos teikiamas galimybes netarnybinei veiklai, taip pat 7.3.4 punkte nustatytą pareigą naudoti savo tarnybos laiką tik tarnybos tikslams.

Priėmimo į tarnybą dieną pareiškėjas davė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno priesaiką ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis (b. l. 30). Taip pat priėmimo į tarnybą dieną pareiškėjas susipažino su Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksu, pažymėdamas, kad pritaria jo nuostatoms bei įsipareigoja laikytis šio kodekso reikalavimų ir atsakyti už jų pažeidimą (b. l. 31), todėl atmetami pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo žinomi šie teisės aktai, taip pat pripažintina, kad tokiais veiksmais jis pažeidė Etikos kodekso 7.4.1 punkte nustatytą įpareigojimą laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų bei savo elgesiu sudarė sąlygas kitiems asmenims manyti, kad pareigūnas ketina pasinaudoti tarnybos jam teikiamomis galimybėmis ir pigiau įsigyti prekių, neapmokestintų importo muitais bei mokesčiais, tuo pažeisdamas Etikos kodekso 7.8.3. punkto reikalavimą muitinės pareigūnui tarnybinėje veikloje ir viešajame gyvenime savo elgesiu gerinti savo institucijos ir profesijos įvaizdį ir savo elgesiu nežeminti pareigūnų orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais (Etikos kodekso 7.8.7. punktas).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, teismas įvertino, kad pareiškėjo praktikos vadovas M. S. savo 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktoje išvadoje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo stažuotės rezultatai yra nepatenkinami. Pažeidimas įrodytas, pareiškėjui skirta nuobauda atitinka įstatymo reikalavimus ir yra objektyvi, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o atsakovės 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1P-818 atleisti pareiškėją iš pareigų, paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies).

III. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 121–125) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2012 m. rugsėjo 18 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymą „Dėl J. J. atleidimo iš pareigų“ Nr. 1P-818 ir grąžinti J. J. į tas pačias pareigas, išmokant už priverstinės pravaikštos laiką vidutinį darbo užmokestį.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, neapklausė bylai svarbių liudytojų, netinkamai pritaikė teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų ir paaiškinimų ir apsiribojo tik abstrakčių teiginiu, kad teisės normos buvo pažeistos.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo įvažiavęs į Šalčininkų kelio postą ir siekė įsigyti alkoholinių gėrimų „Duty free“ parduotuvėje. Remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies d punktu, kuriame nurodyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 247 straipsniu, numatančiu, jog vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, pažymi, kad tiesioginis liudytojas P. P. (P. P.) į teismo posėdį nebuvo iškviestas, byloje nėra šio asmens rašytinio paaiškinimo ar pranešimo apie tariamą įvykį.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punkte kalbama apie stažuotės rezultatus ir jų vertinimą, tačiau pareiškėjo atveju stažuotės rezultatai nebuvo vertinami ir pareiškėjas buvo apkaltintas draudžiamų veiksmų atlikimu. Kadangi tarnybinio patikrinimo tikslas – išsiaiškinti, ar pareiškėjo veikla prieštarauja teisei, turėjo būti inicijuotas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir sudaryta galimybė raštu paaiškinti bylai svarbias aplinkybes.

Nėra aišku, kodėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, kad į Šalčininkų kelio postą jis atvyko, nes šis postas yra pakeliui į pareiškėjo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas šią aplinkybę pats pripažįstą ir paaiškina, kad šioje parduotuvėje jis sustojo tik tam, kad paklaustų, ar jam joje galima apsipirkti.

2012 m. rugsėjo 5 d. A. Ž. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. apie 16.00 val. „Duty free“ parduotuvės sandėlio vedėjas P. P. pranešė, kad asmuo dėvintis muitinės pareigūno uniformą, bandė įsigyti alkoholinių gėrimų, ir kad tuo metu parduotuvėje dirbęs pardavėjas atsisakė jų jam parduoti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, jog jau 16.30 val. iš Baltarusijos pusės atvyko muitinės pareigūno uniformą vilkintis pilietis J. J.. Taigi, jeigu J. J. atvyko tik 16.30 val., nėra aišku, kodėl ir kaip konstatuota, jog asmuo, kuris apie 16.00 val. bandė įsigyti alkoholinių gėrimų, buvo taip pat J. J.. Be to, Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas A. Ž. į teismo posėdį iškviestas nebuvo. Šalčininkų kelio posto viršininko R. Š. 2012 m. rugsėjo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jį informavo pareigūnas A. Ž., kuris pats įvykio nematė. Šis pranešimas surašytas praėjus savaitei po įvykio, taigi R. Š. taip pat įvykio nematė.

Atsakovas Muitinės departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 129–133) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad teismas aktyviai tyrė įrodymus, teismo posėdyje apklausė J. J. dėl visų pažeidimo padarymo aplinkybių, išsamiai aiškinosi jo ketinimus pažeidimo padarymo dieną. Apklausiamas J. J. nurodė, kad norėjo palyginti prekių kainas ir išsiaiškinti, ar jis kaip muitinės pareigūnas, galės neapmokestinamoje parduotuvėje pirkti prekes pigiau. Taigi, iš esmės savo paaiškinimu patvirtinto savanaudiškų tikslų buvimą. Pareiškėjas teismui negalėjo paaiškinti, kodėl tam tikslui jam reikėjo vykti į muitinės postą ir kodėl šio klausimo negalėjo užduoti paskaitoje apie muitinės pareigūnų teises, pareigas ir įgaliojimus, iš kurios be leidimo pasišalino ir nuvyko į postą. Šalčininkų kelio postas yra Šalčininkų autokelių pasienio kontrolės punkte, į kurį, norėdamas užduoti minėtą klausimą, turėjo patekti pareiškėjas. Įvažiavimas į Šalčininkų autokelių pasienio kontrolės punktą ribojamas metaline tvora, įleidžiamaisiais ir išleidžiamaisiais užtvarais, šviesoforais, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų pareigūnų atliekamais tikrinimais. Apeliantas teismui negalėjo paaiškinti, kodėl jis nuvyko į postą, atliko būtinus tikrinimo formalumus ir įėjo į neapmuitinamą parduotuvę, jeigu neturėjo tikslo pirkti prekių iš parduotuvės.

Pareiškėjo argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis nusižengė teisės aktams, nepagrįstas. Byloje yra Muitinės mokymo centro dėstytojos L. D. patvirtinimas, kad apeliantas be leidimo pasišalino iš paskaitos, NAS užfiksuoti vaizdai, patvirtinantys J. J. atvykimą į muitinės postą ir jo laiką, išvykimą, muitinės pareigūnų A. Ž. ir R. Š. tarnybiniai pranešimai apie neapmuitinamos parduotuvės darbuotojo P. P. pranešimą apie J. J. bandymą įsigyti prekių (alkoholinius gėrimus) neapmuitinamoje parduotuvėje dėvint uniformą. Byloje surinkti įrodymai ir pats J. J. patvirtino, kad nuvyko į muitinės Šalčininkų kelio poste esančią neapmuitinamą parduotuvę. Jo teiginiai apie tai, kad R. Š. ir A. Ž. tarnybiniuose pranešimuose nurodyti dviprasmiški teiginiai apie jo atvykimo į postą laiką, yra nepagrįsti. A. Ž. 2012 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad neapmuitinamos parduotuvės sandėlio vedėjas P. P. pranešė, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. apie 16 val. asmuo, dėvintis muitinės pareigūno uniformą, bandė nusipirkti alkoholinių gėrimų neapmuitinamoje parduotuvėje, bet jam buvo atsisakyta juos parduoti. Taip pat A. Ž. nurodė, kad apie 16.30 val. į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos pusės atvyko muitinės pareigūno uniformą dėvintis J. J.. Šios aplinkybės atitinka vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus, kad J. J. 2012 m. rugsėjo 5 d. 15.56 val. atvyko iš Lietuvos Respublikos (t. y. išvažiavo iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos pusę į neutralią zoną, kurioje yra neapmuitinama parduotuvė, o 16.25 val. atvyko į Lietuvos Respubliką (t. y., iš Baltarusijos Respublikos pusės iš neutralios zonos apsisukęs nuvyko atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją).

J. J. nuvyko ne į muitinės postą, į kurį buvo paskirtas atlikti pareigas, bet į kito posto teritoriją, kurioje jo niekas nepažinojo. Kadangi pažeidimą jis įvykdė šeštą tarnybos muitinėje dieną, kurią turėjo dalyvauti mokymuose, o ne atliekant pareigas poste, nei pareigūnas A. Ž., nei R. Š., taip pat ir neapmuitinamos parduotuvės sandėlio vedėjas P. P. nežinojo, kurios muitinės ir kokio posto pareigūnas yra J. J., ir kad jis yra stažuotojas, todėl priežasčių pakenkti jam neturėjo, jo atžvilgiu buvo nešališki. Tai, kad P. P. apie įvykį pranešė žodžiu, nesudaro pagrindo nevertinti jo pranešimo kaip įrodymo. Įstatymas nereikalauja tokio paaiškinimo dėstyti raštu. P. P. nėra muitinės darbuotojas ir apie įvykį muitinę informavo leistinu būdu.

Kadangi J. J. atlikti veiksmai nesudaro nusikaltimo sudėties ir jis pažeidė draudimus, taikomus muitinės pareigūnams, todėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos.

Savarankiškas pasišalinimas iš įvadinio mokymo, kuris yra stažuotės dalis, ir tarnybos metu atlikimas veiksmų, draudžiamų muitinės pareigūnams, sudaro pagrindą pripažinti stažuotės rezultatus nepatenkinamais. Pareigūno stažuotės atlikimas savo esme prilyginamas bandomajam laikotarpiui ir esant nepatenkinamiems stažuotės rezultatams, pareigūnas atleidžiamas iš pareigų. Šis atleidimo pagrindas neprilyginamas tarnybinės nuobaudos skyrimui, todėl tarnybinio nusižengimo taisyklės nagrinėjamu atveju netaikomos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 135–138) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Remiasi iš esmės tokias pat argumentais, kuriuos atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė atsakovas. Papildomai nurodo, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas nereikalavo kviesti P. P. kaip liudytojo. Šį liudytoją kviesti pareiškėjas paprašė teismui priėmus jam nepalankų sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 1P-818, kuriuo pareiškėjas J. J. atleistas iš Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų dėl neigiamų stažuotės rezultatų pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalis 16 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad į Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigas, nustatant 6 mėnesių trukmės stažuotę, pareiškėjas J. J. paskirtas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1P-755 (b. l. 29), tačiau dėl nepatenkinamų stažuotės rezultatų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1P-818 (b. l. 43) pareiškėjas nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo atleistas iš pareigų. Ginčijamas 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1P-818 buvo priimtas remiantis Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyriausiojo inspektoriaus M. S., paskirto pareiškėjo J. J. stažuotės vadovu, 2012 m. rugsėjo 14 d. išvada (b. l. 39–40), kurioje nurodyta, jog J. J. stažuotės rezultatai vertinami neigiamai, nes pareiškėjas šiurkščiai pažeidė tarnybos, elgesio bei stažuotės atlikimo muitinėje taisykles.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendime konstatavo, kad J. J. praktikos vadovo M. S. 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktoje išvadoje pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjo stažuotės rezultatai yra nepatenkinami, jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o atsakovo 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1P-818 paliekamas nepakeistas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, neapklausė bylai svarbių liudytojų, netinkamai pritaikė teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, nurodo, kad jo stažuotės rezultatai nebuvo vertinami ir jis buvo apkaltintas draudžiamų veiksmų atlikimu, nors turėjo būti inicijuotas tarnybinis patikrinimas, jam įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir sudaryta galimybė raštu paaiškinti bylai svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punkte (priimant skundžiamą individualų aktą galiojo 2011 m. gruodžio 23 d. įstatymo XI-1903 redakcija) numatytas muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas – esant nepatenkinamam stažuotės įvertinimui – yra savarankiškas ir pakankamas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda, todėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka nagrinėjamu atveju netaikoma.

Tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, paskyrimas yra savarankiškas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, įtvirtintas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 18 punkte. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo (taip pat ir tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų) muitinės pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų dėl jų padarytų tarnybinių nusižengimų atlikimo tvarką reglamentuoja 2003 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtos taisyklės netaikomos, nes pareiškėjas iš tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje atleistas ne dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo, o dėl neigiamai įvertintų stažuotės rezultatų.

Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 13 straipsnio 1 dalį, priimtam į pareigas muitinės pareigūnui nustatoma stažuotė, kurią sudaro įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo tvarką bei kitus su stažuotės atlikimu susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1B-518. Minėtų taisyklių 3 punkte įtvirtintas muitinės pareigūnų stažuotės tikslas – patikrinti, ar muitinės pareigūnas tinka pareigoms, į kurias jis priimtas, sudaryti muitinės pareigūnams sąlygas susipažinti su tarnybos muitinėje specifika, ugdyti pagarbą darnios institucijos kultūrai ir statutinei tarnybai. Stažuotę atliekančiam pareigūnui paskiriamas stažuotės vadovas, kuris stebi stažuotės plano vykdymą, atliktų darbų kokybę, taip pat įvertina muitinės pareigūno darbą bei teikia Muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklių 13 punkte nustatytos formos išvadą. Muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad muitinės pareigūno stažuotės vadovas gali nesibaigus muitinės pareigūno stažuotei Muitinės departamento generaliniam direktoriui raštu pateikti motyvuotą ir dokumentais pagrįstą išvadą, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami ir siūlyti muitinės pareigūną atleisti iš tarnybos muitinėje. Iš esmės analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 13 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, jeigu stažuotės metu vadovas pripažįsta, kad muitinės pareigūno stažuotės rezultatai yra nepatenkinami, ir tam pritaria Muitinės departamento generalinis direktorius, muitinės pareigūnas, nepasibaigus stažuotei, atleidžiamas iš pareigų pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punktą. Nepatenkinamus stažuotės rezultatus praktikos vadovas, nepasibaigus stažuotei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų stažuotės atlikimo taisyklių 15 punktu, įformina motyvuota ir pagrįsta išvada. Būtent minėtas dokumentas yra pagrindas atleisti pareigūną iš tarnybos pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 16 punktą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo argumentai, susiję su, pareiškėjo manymu, neteisėtu tarnybinio patikrinimo tvarkos netaikymu, atmetami. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto teiginiu, jog pareiškėjo stažuotės rezultatai nebuvo vertinami. Kaip matyti iš pareiškėjo stažuotės vadovo M. S. 2012 m. rugsėjo 14 d. išvados, sprendimas J. J. stažuotę vertinti neigiamai priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, 2012 m. rugpjūčio 31 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-365 (b. l. 33–35) nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. turėjęs dalyvauti Muitinės mokymo centre darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. vykstančiuose Specialiosios programos naujai priimtiems muitinės posto pareigūnams mokymuose, 2012 m. rugsėjo 5 d. pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 9.11 punkto, Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.9 punkto ir Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vidaus darbo taisyklių 49.1 punkto, 49.2 punkto ir 49.3 punkto reikalavimus.

Iš bylos duomenų matyti, kad J. J. nepranešęs apie negalėjimą dalyvauti antroje paskaitoje, vykusioje 2012 m. rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val., po pertraukos į paskaitą neatvyko. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Mokymo ir metodikos skyriaus vyriausiosios inspektorės L. D. 2012 m. rugsėjo 5 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 36). Gi pareiškėjas tiek skunde, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. dieną Muitinės mokymo centre programos dalyviai dirbo be pertraukos, o dėstytojos ir paskaitos dalyvių bendru susitarimu paskaitos buvo baigtos anksčiau laiko.

Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. po pertraukos neatvykęs į paskaitą, pareiškėjas nuvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto teritorijoje esančią „Duty free“ parduotuvę ir dėvėdamas muitinės pareigūno uniformą, bandė įsigyti alkoholinių gėrimų, kuriuos tuo metu parduotuvėje dirbęs pardavėjas P. P. jam parduoti atsisakė, patvirtina tik 2012 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pamainos viršininko A. Ž. (b. l. 38) bei 2012 m. rugsėjo 13 d. Šalčininkų kelio posto viršininko R. Š. (b. l. 37) pateikti tarnybiniai pranešimai. Pažymėtina, kad J. J. vairuojamo automobilio VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) atvykimo į Šalčininkų kelio postą faktas ir jo atvykimo laikas (2012 m. rugsėjo 5 d. 15.56 val.) yra įrodytas muitinės Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo kelių, jūrų ir geležinkelio postuose prie išorinių Europos Sąjungos sienų sistemos (NAS) duomenimis ir vaizdo kamerų užfiksuotomis nuotraukomis (b. l. 41–42). Iš apeliacinio skundo matyti, jog ir pats apeliantas fakto, kad nurodytu metu buvo atvykęs į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto teritorijoje esančią „Duty free“ parduotuvę, neginčija, tačiau neigia ketinęs įsigyti alkoholinių gėrimų. Šalčininkų kelio posto pamainos viršininko A. Ž. ir Šalčininkų kelio posto viršininko R. Š. tarnybiniuose pranešimuose tik nurodyta, jog aplinkybę, kad pareiškėjas „Duty free“ parduotuvėje bandė nusipirkti alkoholinių gėrimų pamainos viršininkui A. Ž. pranešė parduotuvės darbuotojas P. P., tačiau byloje netgi nėra paties P. P. tarnybinio pranešimo. Kuo pasireiškė pareiškėjo bandymas įsigyti alkoholinių gėrimų iš A. Ž. ir R. Š. tarnybinių pranešimų taip pat nėra aišku.

Nagrinėjamoje byloje esančių prieštaringų įrodymų pirmosios instancijos teismas nepašalino, nors tai padaryti teismą įpareigoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 bei 86 straipsnių nuostatos. Pagal ABTĮ 81 straipsnį nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas.

Atsižvelgiant į minėtas ABTĮ 81 straipsnio bei 86 straipsnio 2 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių anksčiau minėtiems prieštaravimams pašalinti ir nagrinėjamoje byloje dviems svarbioms aplinkybėms: pareiškėjo pasišalinimo iš 2012 m. rugsėjo 5 d. nuo 14.35 val. iki 16.05 val. Muitinės mokymo centre vykusios paskaitos ir mėginimo Šalčininkų kelio poste esančioje „Duty free“ parduotuvėje įsigyti alkoholinius gėrimus neginčijamai nustatyti (jas patvirtinti ar paneigti) bei pateikti savo išvadą pagrindžiančių įrodymų vertinimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teisėjų kolegijos nuomone, esant prieštaravimams bei neatitikimams tarp pareiškėjo paaiškinimų ir kitų asmenų (L. D., A. Ž., R. Š.) tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų paaiškinimų, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir kviesti į bylą bei liudytojais apklausti asmenis, kurių parodymai gali turėti esminės reikšmės nustatant byloje svarbias faktines aplinkybes. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė bylai svarbių liudytojų, nagrinėjamu atveju yra visiškai pagrįstas.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas neištyrus ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Anksčiau nurodyti procesiniai trūkumai gali būti pašalinti tik perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (Administracinių bylų teisenos 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. spręsti klausimą dėl L. D., P. P., A. Ž., R. Š. bei kitų asmenų šaukimo į teismo posėdį liudytojais, ir byloje surinktus įrodymus įvertinti jų pakankamumo, nuoseklumo, galimų prieštaravimų, logiškumo, įrodymų šaltinių patikimumo aspektais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė