2022-08-23 Nr. CB-6860-2-60-3-00032-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 9 d. paduotu pareiškėjo S. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo, pareiškėjas S. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Noilenbacho apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą, suinteresuoti asmenys – L. M., V. J. ir A. J.. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Legislator headnote
AI generated2022-08-23 Nr. CB-6860-2-60-3-00032-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 9 d. paduotu pareiškėjo S. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo, pareiškėjas S. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Noilenbacho apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą, suinteresuoti asmenys – L. M., V. J. ir A. J.. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Full text
Nr. DOK-4146
Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00032-2022-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,
susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 9 d. paduotu pareiškėjo S. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas S. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Austrijos Respublikos Noilenbacho apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą, suinteresuoti asmenys – L. M., V. J. ir A. J.. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Pareiškėjas kasaciniame skunde pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog ginčo šalys teisminį procesą Austrijos teisme inicijavo 2008 m. gegužės 7 d., t. y. iki 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju taikomas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad reglamentas netaikomas fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryšiais, testamentais ir paveldėjimu. Austrijos Respublikos Noilenbacho apygardos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių A. J. ir V. J. santuokos nutraukimo bei jų vardu santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl Lietuvos apeliacinis teismas turėjo taikyti Reglamento Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančio Reglamentą Nr. 1347/2000, nuostatas.
Pareiškėjas kasaciniame skunde sutinka, kad Austrijos Respublikos Noilenbacho apygardos teismo rezoliucinėje dalyje nėra padaryta išvada, kad ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas yra pareiškėjo ir sutuoktinės nuosavybė, tačiau teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, o jo motyvuojamojoje dalyje pripažinta, kad V. J. ir A. J. nėra gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo manymu, toks Austrijos Respublikos Noilenbacho apygardos teismo sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui, t. y. pripažįsta jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teisę.
Be to, pažymima, kad ginčas dėl turto nuosavybės teisės anksčiau buvo išspręstas būtent Austrijos teisme, šis teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, o Lietuvoje pareiškėjo ieškinys dėl nuosavybės teisės buvo atmestas išimtinai tik dėl ieškinio senaties taikymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, būtent Austrijos teismo sprendimas turi res judicata galią.
Kasaciniame skunde papildomai pažymima kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-763-40/2007 išaiškino, kad yra pagrindas taikyti Reglamento Nr. 2201/2003 19 straipsnio 3 punktą ir perduoti ginčą nagrinėti Austrijos Respublikos Noilenbacho apygardos teismui, todėl nebuvo pažeistos išimtinės jurisdikcijos taisyklės.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, įrodyti, kad dėl pažeistos materialinės ar proceso teisės normos buvo priimtas neteisėtas sprendimas (nutartis). Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys