2013-06-14 Nr. AB-2593-3-62-3-01117-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A575-1853/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01117-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. B., G. M. ir J. L. (J. L.) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 4–23) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 29–49, 173–194) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno VGTPT, Tarnyba), 2 700 Lt patirtų išlaidų atlyginimui, 3 600 Lt patirtų nuostolių atlyginimui ir 900 Lt neturtinės žalos atlygimui.

Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. birželio 8 d. pateikė prašymą Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jam bylinėjantis su Anciškio žemės ūkio bendrove (toliau – ir Anciškio ŽŪB). Kauno VGTPT 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir teisinei pagalbai teikti paskirta advokatė J. B., kurią vėliau pakeitė advokatas J. L. (J. L.), pastarąjį dar vėliau pakeitė advokatė J. K., o ją – advokatė G. M.. Vėliau Tarnyba atsisakė toliau teikti pareiškėjui teisinę pagalbą, todėl jam liko tik galimybė kreiptis į privačius advokatus.

Paaiškino, jog advokatė J. B. parengė ieškinį, kuris netenkino jo pozicijos, o tai, kad ieškinys buvo surašytas prieštaringai, vėliau konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodydamas, jog ieškovo teiginiai nenuoseklūs ir nelogiški, reikalavimai prieštarauja vieni kitiems. Pabrėžė, kad advokatė, gaudama raštus iš teismo ar atsakovo, apie jų gavimą laiku jam nepranešdavo. Taip pat akcentavo, jog jis advokatę supažindino su pirmojo parengiamojo posėdžio rezultatais, elektroniniais laiškais ir žodžiu prašė patarimo, kaip geriau patikslinti ieškinį ir išsiųsti teismui bei atsakovui dokumentus, tačiau advokatė teismui melavo, jog ji nebuvo supažindinta.

Atkreipė dėmesį, kad dėl netinkamo advokatės atstovavimo kliento interesams ir nebendradarbiavimo, jis 2007 m. gruodžio 11 d. prašymu atsisakė minėtos advokatės paslaugų ir Tarnybos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu ji buvo pakeista advokatu J. L., kuris taip pat netinkamai atstovavo jo interesams. Teigė, kad pastarasis advokatas teikė nekvalifikuotus patarimus, kurie buvo naudingi ne jam, o priešingai šaliai, teismo posėdžio metu netinkamai suformuluodavo klausimus, nerodė iniciatyvos tikslinti ieškinį, nors teismas siūlė, nereiškė prašymo dėl bylų sujungimo, kuris buvo svarbus teisingam bylos išnagrinėjimui.

Be to, pažymėjo, jog advokatas nenorėjo rašyti apeliacinio skundo, taip pat atsisakė rašyti kasacinį skundą, todėl skundus teismui parengė pats pareiškėjas, o advokatas juos tik pasirašė net neperskaitęs. Nurodė, kad negaudamas tinkamų paslaugų iš advokato J. L., jis 2008 m. rugsėjo 8 d. prašymu atsisakė šio advokato teisinių paslaugų teikimo, o antrinei teisinei pagalbai teikti buvo paskirta advokatė J. K., tačiau 2008 m. spalio 2 d. ji atsisakė teikti teisinę pagalbą ir 2008 m. spalio 8 d. buvo paskirta advokatė G.

M., kuri atsisakė surašyti apeliacinį skundą, nurodydama, kad neturi tiek laiko ir negali to padaryti iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, dėl ko apeliacinį skundą surašė pats pareiškėjas. Paaiškino, kad apeliacinio skundo ir apeliacinio teismo nutarties kopijas perdavė advokatei G. M. bei paprašė surašyti kasacinį skundą. Tvirtino pateikęs jai visus reikiamus dokumentus, o norėdamas palengvinti advokatės darbą, pats rašęs kasacinio skundo variantus, kuriuos duodavo advokatei, o ji iš kliento atneštos kompiuterinės laikmenos įsirašydavo į savo kompiuterio atmintį.

Pažymėjo, jog advokatės surašytas skundas jo netenkino, nes buvo per trumpas ir neišsamus, jame buvo neatitikimų, todėl jo nepasirašė. Tuo tarpu paties pareiškėjo parengto kasacinio skundo nepasirašė advokatė, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jo skundus atsisakė priimti. Nurodė, jog advokatė buvo nemandagi, netinkamai atliko paslaugas, o dėl jos elgesio pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į Kauno VGTPT direktorę. Taip pat akcentavo, kad Kauno VGTPT paskirti advokatai teisinės pagalbos paslaugas atliko netinkamai, nekokybiškai, todėl jis pralaimėjo bylą prieš Anciškio ŽŪB.

Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba privalėjo tikrinti paskirtų advokatų teikiamų teisinių paslaugų kokybę. Nurodė, jog dėl neteisėtų Kauno VGTPT paskirtų advokatų veiksmų jis patyrė 6 300 Lt turtinę žalą (išlaidos privatiems advokatams – 2 700 Lt, nuostoliai dėl procesinių dokumentų parengimo ir laiškų rašymo – 3 600 Lt) ir 900 Lt neturtinę žalą, kadangi dėl Kauno VGTPT advokatų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir kt.

Kauno VGTPT atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 3–4) prašė jį atmesti.

Tarnyba nurodė, jog advokatai J. B. ir J. L. atitinkamai Kauno VGTPT 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 ir 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-P-732-1963 teikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl skolos išieškojimo ir žalos atlyginimo už laiku negrąžintą skolą iš Anciškio ŽŪB, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjo prašymu, Kauno VGTPT 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1728-P-2854 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas.

Nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, pareiškėjui išliko pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už teiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios sudarė 367,35 Lt. Pareiškėjas šios sumos nesumokėjo, dėl to, kad, jo teigimu, jis negavo kokybiškos teisinės pagalbos, todėl ši suma iš pareiškėjo buvo priteista teismo sprendimu. Atkreipė dėmesį, jog teismai savo sprendimuose yra konstatavę, kad advokatai J. B. ir J. L. teisinę pagalbą pareiškėjui teikė tinkamai. Taip pat paaiškino, kad advokatai J.

L. ir G. M. atitinkamai Kauno VGTPT 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-l612-1964 ir 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 teikė pareiškėjui teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties su Anciškio ŽŪB pripažinimo negaliojančia. Advokatas J. L. teikė teisinę pagalbą pareiškėjui ruošiant ieškinį, konsultuojant bei atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu Advokatė G. M. teikė pagalbą pareiškėjui ruošiant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Tvirtino, jog pareiškėjo argumentas, kad advokatės surašytas kasacinis skundas buvo per mažos apimties, yra nepagrįstas (kaip pavyzdį nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A17-714/2007 bei Nr. A17-565/2007). Be to, pabrėžė, kad atlyginama tik ta žala, kuri susijusi su veiksmais, nulėmusiais Tarnybos atsakomybę tokiu būdu, jog žala pagal jos prigimtį gali būti laikoma Tarnybos veiksmų rezultatu. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Tarnyba skiria ir kontroliuoja advokatų veiklą ta apimti, kiek leidžia su advokatais sudaryta paslaugų sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat.

Šios sutartys sudaromos tik su tais advokatais, kurie yra atrinkti konkurso būdu. Juos atrenka advokatūros, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų atstovai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas. Advokatus, teikiančius antrinę teisinę pagalbą, su Kauno VGTPT sieja ne pavaldumo, o sutartiniai santykiai, advokatai nėra Kauno VGTPT darbuotojai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl jų atlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, negali būti siejami su Kauno VGTPT, kaip valstybės institucija.

Nurodė, kad Tarnyba sprendimais advokatus paskiria, tačiau už jų teikiamos antrinės teisinės pagalbos kokybę neatsako, o turi teisę nagrinėti skundus tik dėl advokato sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Akcentavo, jog antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę tikrina Lietuvos advokatūra, o Tarnyba nėra tinkamas subjektas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už advokatų netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas su skundu dėl žalos atlyginimo iš Kauno VGTPT kreipėsi tik po to, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui jau buvo baigta teikti ir jam atsirado pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Be to, tvirtino, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodyta žala kilo iš advokatų netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė J. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno neteisėto Kauno VGTPT veiksmo ir nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio žalos atsiradimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė G. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat prašė skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių žalos dydį ir tai, kad ši žala kilo dėl advokatų netinkamai teiktos antrinės teisinės pagalbos, pagrindžiančių įrodymų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d sprendimu (II t., b. l. 53–58) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis.

Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms:

1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai;

3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis). Tuo tarpu neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Akcentavo, kad šiuo atveju turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš Kauno VGTPT veiksmų, argumentuojant tuo, jog Kauno VGTPT ir jos paskirti advokatai tinkamai neteikė teisinės pagalbos pagal pareiškėjo ieškinį Anciškio ŽŪB, veikė priešingai jo interesams, o Tarnybos direktorė atsisakydavo su juo kalbėtis ir skubiai spręsti susidariusias problemas, be to, Tarnyba nekontroliavo advokatų ir vėliau visiškai atsisakė teikti jam teisinę pagalbą, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į privačius advokatus.

Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju žala iš esmės siejama su advokatų J. B., G. M. ir J. L. netinkamų teisinių paslaugų kokybe atstovaujant pareiškėją, taip pat turėtomis išlaidomis dėl kreipimosi į privačius advokatus ir naujų skundų rašymo bei patirtais nepatogumais, dvasinio pobūdžio išgyvenimais ir sukrėtimais. Nurodė, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2007 m. birželio 8 d. pateikė prašymą Kauno VGTPT dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jam bylinėjantis su Anciškio ŽŪB. Kauno VGTPT 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 teisinei pagalbai teikti buvo paskirta advokatė J.

B.. Tačiau 2007 m. gruodžio 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo. Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir Tarnybos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-P-732-1963 advokatė J. B. buvo pakeista advokatu J. L.. Tačiau Kauno VGTPT 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2132 advokatas J. L. buvo pakeistas advokate J. K., kuri dėl didelio darbo krūvio prašė pakeisti ją kitu advokatu, todėl Tarnybos 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 ji buvo pakeista advokate G. M..

Kauno VGTPT 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-08-N-1728-P-2854, gavusi pareiškėjo prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, atsisakė toliau teikti teisinę pagalbą V. S.. Atitinkamai pareiškėjas, nutraukus jam antrinės teisinės pagalbos teikimą, kreipėsi į privačius advokatus. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalimi, darytina išvada, jog Kauno VGTPT suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi su advokatu apibrėžtų reikalavimų vykdymą tik tiek, kiek leidžia sudaryta paslaugų sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurios pavyzdinę formą yra patvirtinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Tuo tarpu pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas viešoji atsakomybė siejama tik su valdžios institucija, tačiau advokatas nėra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojas, todėl jo atlikti ar neatlikti veiksmai, iš kurių kildinama atsakomybė, niekaip negali būti siejami su šia institucija, kaip valstybės institucija. Tai įvertinęs, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš advokatų J. B., G. M. ir J. L. netinkamos teisinių paslaugų kokybės, atlyginimo yra nepagrįstai nukreiptas į atsakovą.

Kiek tai susiję su pareiškėjo prašoma priteisti žala, teismas nurodė, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tuo tarpu advokato teisinį statusą apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas.

Advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas. Taigi tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo) ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (nurodė Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009). Pažymėjo, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta Tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą.

Tarnyba skiria ir kontroliuoja advokatų veiklą ta apimtimi, kiek tai leidžia su advokatu sudaryta paslaugų sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat. Šiuo aspektu pabrėžė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Tarnyba šiuo atveju vykdė sutartinius įsipareigojimus. Gavusi pareiškėjo skundą, Kauno VGTPT 2007 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 1304 kreipėsi į advokatę J. B., prašydama paaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Gavusi advokatės paaiškinimą, Tarnyba 2007 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1300 atsakė į pareiškėjo skundą ir 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-P-732-1963 minėtą advokatę pakeitė advokatu J.

L.. Gavusi pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą J. L., Tarnyba 2008 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 0-1-(1.5)-1011 kreipėsi į šį advokatą, prašydama paaiškinti skundo aplinkybes. Gavusi advokato paaiškinimą, Tarnyba 2008 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 0-2-(1.5)-1041 atsakė į pareiškėjo skundą ir 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2132 minėtą advokatą pakeitė advokate J. K., o 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 šią advokatę pakeitė advokate G. M.. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kontroliuojamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, kadangi iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Kauno VGTPT reagavo į pareiškėjo prašymus, bendravo su paskirtais advokatais, išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir skundus dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų pakeitimo, o dėl advokatų paslaugų kokybės Tarnyba negali būti atsakinga, todėl darytina išvada, jog Kauno VGTPT nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už advokatų J.

B., G. M. ir J. L., pareiškėjo nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Be to, atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatytos aplinkybės, suponuojančios tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, o vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Jie (paaiškinimai) turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Turtinė žala turi būti konkreti, tikra, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų, padarytos turtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, siejant ją su turėtomis išlaidomis, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, siejant ją su patirtais dvasinio pobūdžio išgyvenimais dėl valstybės institucijų veiksmų neteisėtumo, yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįstas objektyviais duomenimis.

Tuo tarpu, nenustačius būtinų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį atsiradimo sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 65–78), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno VGTPT, 2 700 Lt patirtų išlaidų atlyginimui, 3 600 Lt patirtų nuostolių atlyginimui ir 900 Lt neturtinės žalos atlygimui. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Mano, kad Kauno VGTPT paskirtiems advokatams tinkamai nedirbus, dėl ko pareiškėjas turėjo kreiptis į privačius advokatus, jis turi teisę ginčyti reikalaujamą įmokos už suteiktą teisinę pagalbą dydį ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė bylinėjimosi su Kauno VGTPT eigą, pateikė bendravimo su advokatais G. M. ir J. L. bei pirmosios instancijos teismo posėdžių aprašymus, taip pat detalizavo kai kuriuos savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus teiginius.

Kauno VGTPT atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 83–84) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą nepakeistą.

Tarnyba mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Taip pat nurodo, jog palaiko savo motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Kartu akcentuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2010 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2673-587/2010 ir Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1116-390/2010 nenustatė, jog advokatai J. B. ir J. L. netinkamai teikė antrinę teisinę pagalbą. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. Ik-1536-422/2012 taip pat nenustatė, kad advokatai J. L. ir G. M. netinkamai teikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliaciniu skundu pareiškėjas, be kita ko, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl neteisėtų Kauno VGTPT paskirtų advokatų veiksmų ir netinkamos teisinių paslaugų kokybės, atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno VGTPT 2007 m. birželio 8 d. gavo pareiškėjo V. S. prašymą (I t., b. l. 50–51) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo ir žalos už laiku negrąžintą skolą atlyginimo iš Anciškio ŽŪB. Pareiškėjas minėtame prašyme, be kita ko, nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kauno VGTPT 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 (I t., b. l.

52) suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė J. B.. Tačiau Tarnyba 2007 m. gruodžio 11 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl advokatės J. B. pakeitimo kitu advokatu (I t., b. l.

81) ir 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-P-732-1963 (I t., b. l.

84) pakeitė minėtą advokatę advokatu J. L.. Be to, Kauno VGTPT 2007 m. gruodžio 11 d. gavo pareiškėjo V. S. prašymą (II t., b. l. 5–6) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pareiškėjas minėtame prašyme, be kita ko, nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kauno VGTPT 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 (I t., b. l.

85) suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas J. L.. Tarnyba 2008 m. rugsėjo 8 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl advokato J. L. pakeitimo kitu advokatu ir 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1728-P-2135 (I t., b. l. 106) bei Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2132 (I t., b. l. 107) pakeitė minėtą advokatą advokate J.

K.. Tačiau, gavusi advokatės J. K. prašymą pakeisti ją kitu advokatu, kadangi ji dėl per didelio darbo užimtumo negali suteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos, Kauno VGTPT 2008 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1736-P-2250 (I t., b. l. 108) šią advokatę pakeitė advokate G. M.. Kauno VGTPT 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1728-P-2854 (I t., b. l. 110), gavusi pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo ir žalos už laiku negrąžintą skolą atlyginimo iš Anciškio ŽŪB, o antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo baigtas 2011 m. spalio 4 d. gavus advokatės G.

M. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo užbaigimo (II t., b. l. 9).

Pažymėtina, kad iš pareiškėjo skundų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui (I t., b. l. 4–23, 29–49, 173–194; II t., b. l. 65–78) bei kitos bylos medžiagos akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašomą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą sieja su netinkama advokatų J. B., G. M. ir J. L. teisinių paslaugų kokybe, taip pat Kauno VGTPT veiksmais, netinkamai kontroliuojant paskirtus advokatus, turėtomis išlaidomis dėl kreipimo į privačius advokatus ir naujų skundų rašymo, patirtais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais bei sukrėtimais.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, advokato teisinį statusą apibrėžia specialus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, o advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Specialiu įstatymu – VGTPĮ (viešosios teisės norminiu aktu) – nustatyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema bei jos įgyvendinimo sąlygos ir procedūros. Šis įstatymas nekeičia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu nustatyto advokato veiklos teisinio režimo, nes ir pagal šį įstatymą advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, tik valstybei vykdant viešąją funkciją ji orientuota į atitinkamą asmenų grupę, kuri formuojasi socialinės, turtinės ar atitinkamos sveikatos būklės pagrindu (VGTPĮ 11 str. 1–3 d., 12 str.).

Pagal VGTPĮ 9 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios pagal joms įstatymu nustatytą statusą yra valstybės institucijos, turi užtikrinti teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą, joms pavesta sudaryti sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, bei nustatyta pareiga antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams mokėti užmokestį už suteiktą teisinę pagalbą, kurio dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad advokatas nėra viešojo administravimo subjektas ir jo veikla nėra viešasis administravimas.

Tuo atveju, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinimas iš advokatų veiklos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo), ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. birželio 17 d. nutartį Nr. T-XX-45/2009; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1653/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-808/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl advokatų J. B., G. M. ir J. L. teisinių paslaugų kokybės, teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad Kauno VGTPT nagrinėjamu atveju nebūtų vykdžiusi sutartinių įsipareigojimų. Priešingai, byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymus dėl advokatų pakeitimo kitais advokatais, į juos tinkamai reagavo ir išnagrinėjo, be to, siekdama visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti minėtus prašymus bei priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, kreipėsi į advokatus bei patį pareiškėją dėl informacijos pateikimo (I t., b. l. 81–82, 84, 100–102, 106–108; II t., b. l. 8, 13–14), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Tarnyba tinkamai kontroliavo advokatų veiklą tiek, kiek leido teisės aktai ir sudarytos paslaugų sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygos, o dėl advokatų paslaugų kokybės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negali būti atsakinga, todėl Kauno VGTPT atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė už advokatų J. B., G. M. ir J. L., pareiškėjo nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo būtent dėl Kauno VGTPT veiksmų.

Pabrėžtina, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja visos minėtos viešosios atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Pasisakydama dėl pareiškėjo nesutikimo su įmoka už suteiktą teisinę pagalbą, teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ginčas dėl įmokos už pagal Kauno VGTPT 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos išieškojimo ir žalos už laiku negrąžintą skolą atlyginimo iš Anciškio ŽŪB buvo išspręstas civiline tvarka Kauno miesto apylinkės teismui priėmus 2010 m. vasario 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2673-587/2010, kuris Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1116-390/2010 buvo paliktas nepakeistas (I t., b. l. 139–163). Atitinkamai iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ginčas dėl įmokos už pagal Kauno VGTPT 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia buvo išspręstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1242/2013. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, pareiškėjo nesutikimas su įmoka už suteiktą teisinę pagalbą atmestinas kaip nepagrįstas. Juolab kad, kaip minėta, pats pareiškėjas prašymuose suteikti antrinę teisinę pagalbą, be kita ko, nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis, o Kauno VGTPT 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 07-t-732-865 ir 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 07-t-1612-1964 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo V. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas