2021-07-21 Nr. AB-14733-3-61-3-03255-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1521-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03255-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovams Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai ir Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą (patikslintą skundą), kuriuo prašė: 1) panaikinti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 33P-58-(7.5.6) „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštas); 2) panaikinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio mėn. raštą Nr. 33P-63-(7.5.6) „Dėl prašymo“ (raštas be datos) (toliau – ir 2019 m. rugsėjo mėn. raštas); 3) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) 2019 m. spalio 21 d. raštą Nr. 4R-1603-(1.13) „į 2019-09-25 prašymą“ (toliau – ir 2019 m. spalio 21 d. raštas); 4) įpareigoti Komisiją ir NTA pateikti jai garso įrašus ir protokolus (ar kitą informaciją) laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. vykusių Komisijos posėdžių, kuriuose kviestas asmuo V. Z. pasisakė apie ją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą; 5) įpareigoti Komisiją ir NTA pateikti jai garso įrašą ir protokolą (ar kitą informaciją) 2017 m. spalio 16 d. vykusio Komisijos posėdžio nuo 13:15 val. iki 13:35 val., kuriame kviestas asmuo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, N. Š. pasisakė apie ją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą; 5) įpareigoti Komisiją ir NTA pateikti jai garso įrašą ir protokolą (ar kitą informaciją) 2019 m. sausio 7 d. vykusio Komisijos posėdžio nuo 13:05 val. iki 13:20 val., kuriame kviestas asmuo Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. pasisakė apie ją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą. Pareiškėja skunde (patikslintame skunde) nurodė, kad:

1.1. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija vykdydama atranką privalo vadovautis teisės aktais, įpareigojančiais Komisijos posėdžius fiksuoti garso įrašu, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, siekdama gauti garso įrašus. Pareiškėja, kaip dalyvavęs atrankoje į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą asmuo, turi teisę susipažinti su visa medžiaga, susijusia su jos, kaip pretendentės į Vilniaus apygardos teismo teisėjus, atrankos procedūra.

1.2. Kadangi V. Z. Komisijos posėdyje apie pareiškėją yra viešai neigiamai pasisakęs, ji turi teisę susipažinti su šia informacija. Atsižvelgdama į tai, kad Komisijos posėdyje daromas garso įrašas, pareiškėja Komisijos prašė pateikti V. Z. pasisakymo garso įrašo stenogramą, kurioje būtų nurodyta tik V. Z. pasisakymas apie ją. Toks stenogramos parengimas ir pateikimas niekaip nepažeistų asmens duomenų apsaugos nuostatų, kadangi informaciją įmanoma pateikti tokiu būdu, kad būtų išskirta informacija tik apie pareiškėją. Pareiškėja Komisijos taip pat prašė pateikti Komisijos posėdyje nuo 13.05 iki 13.20 val. dalyvavusios Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L. B. pasisakymo apie ją stenogramą. 2017 m. spalio 16 d., nuo 13:15 val. iki 13:35 val., Komisijos posėdyje dalyvavo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, N. Š. Kadangi pareiškėja turi teisę žinoti, kokią nuomonę apie ją, kaip kandidatę į Vilniaus apygardos teismo teisėjus, viešai Komisijos posėdyje reprezentuoja teismo, į kurį pretenduoja pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, prašė pateikti ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkės N. Š. minėtame posėdyje išsakytos nuomonės apie ją stenogramą. Nenorėdama, kad Komisija formaliais pagrindais atsisakytų tenkinti jos 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikslintą prašymą dėl informacijos pateikimo, ji 2019 m. rugpjūčio 13 d. elektroniniu paštu Komisijai papildomai nurodė, kad minėtą informaciją apie pirmininkų Komisijos posėdžiuose apie ją išsakytas nuomones prašo pateikti bet kokia forma – garso įrašu, protokolo išrašu, stenograma, laisvo pasakojimo būdu ar dar kokiu nors būdu. Nepaisant to, Komisija atsisakė jai suteikti tokią informaciją, nurodydama, kad jos negali pateikti, nes posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų pakviestų asmenų nuomonė tėra tik papildomas informacijos šaltinis ir nesaisto Komisijos, todėl neviešinama ir posėdžio protokole pokalbio turinys nefiksuojamas. Taip pat nurodė, kad pagal suformuotą praktiką garso įrašas daromas tik pokalbio su pretendentu metu, kadangi jis nėra detaliai protokoluojamas. Dėl šių priežasčių Komisija nurodė, kad negali teikti pareiškėjos prašomos informacijos.

1.3. Teismo pirmininkų nuomonė Komisijos posėdžiuose yra išklausoma, ja yra remiamasi vertinant kandidatus ar susidarant bendrą įspūdį apie juos. Ši nuomonė, kaip ir visa atrankos metu apie kandidatą surinkta medžiaga, teikiama Lietuvos Respublikos Prezidentui susipažinti ir vertinti. Taigi Komisija gauna, turi informaciją apie pirmininkų išsakomą nuomonę apie kandidatus ir į ją atsižvelgia. Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugsėjo 29 d. dekretu Nr. IK-1494 patvirtinto Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo (2009 m. rugsėjo 8 d. dekreto Nr. 1K-102 redakcija) (neteko galio 2020 m. balandžio 3 d.) (toliau – ir Aprašas) 23 punktą visas Komisijos posėdis privalo būti protokoluojamas ir daromas jo garso įrašas, kuris yra sudedamoji protokolo dalis. Komisija neturi teisės pasirinkti, kurią Komisijos posėdžio dalį protokoluoti, o kurios – neprotokoluoti. Komisijos posėdis, kuriame dalyvauja pretendentai ir kviesti asmenys, yra vientisas posėdis. Komisija, atlikusi atrankos procedūrą ir surinkusi visą medžiagą apie pretendentus, privalo pateikti Lietuvos Respublikos Prezidentui visą per atrankos procedūrą apie pretendentą surinktą medžiagą, įskaitant ir medžiagą, kurią ji gavo apie pretendentą iš kitų kviestų į Komisijos posėdį asmenų.

1.4. Tiek V. Z., tiek L. B. neigiama nuomonė, išsakyta apie pareiškėją, galbūt neatitinka tikrovės ir yra šmeižtas, kuris kenkia jos reputacijai. Bet kokio į Komisijos posėdį kviesto asmens neigiama nuomonė apie pretendentą be jokios abejonės daro neigiamą įtaką kiekvieno Komisijos nario įspūdžiui apie pretendentą ir jo asmenines ar profesines savybes, o tuo pačiu ir Komisijos narių vertinimams. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją apie tai, kokią informaciją apie jį pateikia kiti asmenys, turintys kompetenciją tokią informaciją pateikti, dalyvaujant asmeniui viešose procedūrose. Teisę gauti informaciją garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis. Teisė gauti visą informaciją apie pareiškėją, kuri yra surinkta teisėjų atrankos procedūroje, išplaukia iš Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, pagal kurį viešąsias funkcijas atliekantis subjektas privalo pateikti asmeniui visą su juo susijusią informaciją, gautą šio asmens atžvilgiu atliekant atitinkamas viešąsias funkcijas.

1.5. Komisijos posėdžiai yra skirti teisėjų atrankai. Skaidri, objektyvi ir pagal tiksliai reglamentuotas procedūras atliekama teisėjų atranka yra sudėtinė teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo dalis. Pareiškėja turi teisę žinoti, kokią informaciją apie ją Komisijos posėdžiuose, kurie yra sudėtinė atrankos procedūros dalis, yra pateikę teismų pirmininkai nepriklausomai nuo to, kokia forma Komisija šią informaciją gauna (raštu ar žodžiu). Teikdama informaciją apie tai, kokią nuomonę apie pareiškėją Komisijos posėdžiuose išsakė teismų pirmininkai, Komisija gali ją atrinkti ir pateikti neatskleisdama informacijos apie kitus kandidatus. Toks prašomos informacijos apie pareiškėją pateikimas niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti asmens duomenų apsaugos nuostatų, kadangi tai yra informacija tik apie pareiškėją. Dėl šios priežasties Komisijos sprendimai, kuriais atsisakyta teikti pareiškėjai informaciją remiantis tuo, kad tai gali pažeisti asmens duomenų apsaugos nuostatas, yra neteisėti ir nepagrįsti.

1.6. Informacija pareiškėjai reikalinga siekiant apginti jos profesinę reputaciją ir tuo pačiu privatų gyvenimą, nes teisėjo reputacija yra neatsiejama jo privataus gyvenimo dalis. Neigiamos ir menkinančios informacijos skleidimas apie teisėjo asmenines savybes ne tik daro žalą jo profesinei reputacijai, bet taip pat daro žalą ir jo privatumui. Tokiu būdu Komisija, nesuteikdama pareiškėjai informacijos apie ją, argumentuodama, be kita ko, tuo, kad ji saugo kitų asmenų privatumą, pažeidžia jos teisę į informaciją, taip pat pareiškėjos, kaip teisėjos, reputaciją ir teisę į privatumą.

1.7. Prašomos informacijos nepateikimas nedera su reikalavimais, keliamais Komisijos veiklos viešumui, skaidrumui, darbo atvirumui ir atskaitomybei, užkertą kelia įvertinti, kaip vykdomos Komisijos funkcijos, neužtikrina to, kad Komisijos veikloje būtų gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės, būtų užtikrintas teisėjų nepriklausomumas. Bet kuris pretendentas, dalyvavęs atrankoje, turi teisę gauti visą informaciją kuria disponavo Komisija atrankos metu, kadangi tik taip įmanoma užtikrinti atrankų skaidrumą, viešumą, atvirumą ir atskaitomybę. Be to, tokios informacijos pateikimas pretendentui yra svarbus jo asmeninio tobulėjimo tikslais, todėl bet kokiu atveju prašomos informacijos apie pretendentą neatskleidimas pažeidžia ne tik konkretaus pretendento teisę gauti informaciją apie save, bet ir kenkia pačios Komisijos įvaizdžiui, sudaro sąlygas Komisijai manipuliuoti gauta informacija apie pretendentą.

1.8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Komisijos sprendimai, kuriais ji atsisakė pateikti pareiškėjai prašomą pateikti informaciją, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini ir Komisija įpareigotina pateikti pareiškėjai prašomą pateikti informaciją. Iš esmės analogiškais argumentais, naikintinas ir NTA 2019 m. spalio 21 d. raštas, kuriuo taip pat atsisakyta pateikti pareiškėjai prašomą pateikti informaciją ir NTA įpareigotina ją pateikti.

2. Atsakovai NTA ir Komisija atsiliepimais prašė atmesti pareiškėjos skundą (patikslintą skundą) kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad:

2.1. Komisija neatlieka jokių veiksmų, susijusių su viešuoju administravimu, todėl nėra viešojo administravimo subjektas, dėl to pareiškėjos reikalavimai Komisijai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

2.2. Pareiškėja į NTA su analogiškais reikalavimais pateikti duomenis kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 25 d., t. y. jau po pirminio skundo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (2019 m. rugsėjo 10 d.), ir po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos skundui nustatė terminą trūkumams pašalinti, tiesiogiai paaiškindamas, kad pareiškėja, šalindama trūkumus, skunde turėtų nurodyti, jog ginčas kilęs tarp jos ir NTA, taip pat turėtų tikslinti skundą jame atsakovu nurodant NTA. Taigi pareiškėja kreipėsi į NTA, prašydama pateikti patikslintame skunde nurodytą informaciją (garso įrašus), kuriuose vidaus ir išorės administravimą atliekantys subjektai galbūt pasisakė apie pareiškėją, kaip pretendentę į aukštesnės pakopos teismą, tik formaliai siekdama NTA įtraukti į bylos, kurioje ginčas kyla tarp pareiškėjos ir Komisijos, procesą.

2.3. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštas ir 2019 m. rugpjūčio mėn. raštas yra informacinio pobūdžio, juose nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės, nenurodyta apskundimo tvarka, dėl ko šie raštai patys savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. NTA 2019 m. spalio 21 d. raštas taip pat jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, niekaip nepakeičia jos teisių ir (ar) pareigų apimties, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Aplinkybė, kad ginčijamais raštais Komisija ir NTA nesutiko su pareiškėjos prašymu pateikti informaciją, kadangi tokios informacijos pateikimui neturi objektyvių galimybių, savaime nereiškia, jog buvo priimtas individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai kokias nors teisines pasekmes.

2.4. Pagal Teisėjų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2014 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 13P-68-(7.1.2), 51 punktą kiekvienas teisėjas, manantis, kad jo garbė yra pažeista kito teisėjo ar teisėjų, turi teisę paduoti prašymą Teisėjų garbės teismui dėl teisėjo garbės gynimo. Todėl pareiškėjos reikalavimas pateikti informaciją, argumentuojant tuo, kad informacija jai reikalinga siekiant apginti profesinę reputaciją, nelaikytinas pagrįstu ir nagrinėtinu administraciniame teisme. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos ir NTA atsisakymus pateikti jos pageidaujamą gauti informaciją, netinkamai įgyvendina savo galbūt pažeistų teisių gynimą, t. y. siekia gauti duomenis, kuriuos galėtų naudoti kitame procese.

2.5. Pagal susiklosčiusią ilgametę Komisijos praktiką garso įraše fiksuojami tik pokalbiai su pretendentais. Komisijos posėdis protokoluojamas, jame nurodoma posėdžio data, posėdžio pirmininkas ir sekretorius, dalyvaujantys ir nedalyvaujantys posėdyje Komisijos nariai, kviestiniai asmenys, svarstomi klausimai, posėdžio metu priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai. Pokalbio su teismų pirmininkais ar jų įgaliotais asmenimis turinys nėra protokoluojamas. Be to, posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens išsakyta nuomonė Komisijos nesaisto ir yra darbinio pobūdžio informacija, kuri nėra fiksuojama garso įraše ir viešinama.

2.6. NTA, kaip Komisiją aptarnaujantis subjektas, pagal Aprašo 32 punktą būdama atsakinga už Komisijos dokumentų rengimą, tvarkymą ir apskaitą, patikrinusi turimą informaciją apie atrankos procedūras, kuriose dalyvavo pareiškėja, bei kompiuterinių sistemų duomenų bazes, nenustatė, kad pareiškėjos patikslintame skunde nurodyti įrašai (laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. vykusių Komisijos posėdžių, kuriuose kviestas asmuo V. Z. pasisakė apie ją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą; 2017 m. spalio 16 d. vykusio Komisijos posėdžio nuo 13.15 val. iki 13:35 val., kuriame kviestas asmuo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, laikinai ėjusi teismo pirmininko pareigas, N. Š. pasisakė apie pareiškėją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą; 2019 m. sausio 7 d. vykusio Komisijos posėdžio nuo 13.05 val. iki 13:20 val., kuriame kviestas asmuo Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. pasisakė apie pareiškėją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą) apskritai egzistuoja. Tad teismo sprendimo, net jei jis būtų palankus pareiškėjai, įvykdymas yra objektyviai neįmanomas, kadangi atsakovai nedisponuoja pareiškėjos prašoma pateikti informacija. Duomenų apie tai, kad 2017 m. gegužės mėn. buvo vykdyta atranka į Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas, kurią savo skunde nurodo pareiškėja ir su kuria susijusios informacijos ji prašo, apskritai nėra.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundus atmetė.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Komisijos ir NTA atsisakymų pateikti pareiškėjai informaciją, t. y. garso įrašus ar protokolus (ar kitą informaciją), kuriuose užfiksuota Vilniaus apygardos teismo pirmininkų ar jų įgaliotų asmenų išsakyta nuomonė apie pareiškėją, kaip teisėją, dalyvaujančią teisėjų atrankoje į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019 m. liepos 25 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu pateikti protokolo ar garso įrašo dalį ar kitą dokumentą, kuriuose yra užfiksuota buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko V. Z. nuomonė apie pareiškėją, išsakyta Komisijai 2017 m. gegužės mėnesį, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas. Taip pat pareiškėja prašė pateikti ir protokolo ar garso įrašo dalį ar kitą dokumentą, kuriuose yra užfiksuota Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L. B. nuomonė apie pareiškėją, išsakyta Komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas.

Komisijos pirmininkė 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu pareiškėją informavo, jog pokalbio su pretendentais ir teismų pirmininkais ar jų įgaliotais asmenimis turinys neprotokoluojamas. Posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens išsakyta nuomonė Komisijos nesaisto ir yra darbinio pobūdžio informacija, kuri negali būti viešinama atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, saugant kitų atrankoje dalyvaujančių pretendentų teises į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, kadangi išsakant nuomonę pretendentai gali būti lyginami tarpusavyje, aptariama privataus pobūdžio informacija ir pan.

Atsižvelgdama į šiuos motyvus, Komisija atsisakė pateikti pareiškėjai jos prašomą informaciją. Pareiškėja, gavusi Komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą, 2019 m. liepos 25 d. prašymą patikslino ir Komisijai 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė naują prašymą. Pareiškėja prašė pateikti šią informaciją:

1) Komisijos posėdžio garso įrašo, kuriame yra užfiksuota buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko V. Z. nuomonė apie pareiškėją, išsakyta Komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, stenogramą;

2) Komisijos 2017 m. spalio 16 d. posėdžio garso įrašo nuo 13 val. 15 min. iki 13 val. 35 min., kuriame yra užfiksuota Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, N. Š. nuomonė apie pareiškėją, išsakyta Komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, stenogramą;

3) Komisijos posėdžio, vykusio 2018 m. sausio 7 d. garso įrašo nuo 13 val. 05 min. iki 13 val. 20 min., kuriame yra užfiksuota Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L. B. nuomonė apie pareiškėją, išsakyta Komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, stenogramą. Komisijos pirmininkė 2019 m. rugpjūčio mėn. raštu prašomą informaciją suteikti atsisakė ir pareiškėją informavo, kad Komisijos posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų į posėdį pakviestų asmenų nuomonė tėra tik papildomas informacijos šaltinis ir nesaisto Komisijos, todėl neviešinama ir posėdžio protokole pokalbio turinys nefiksuojamas.

Pagal suformuotą praktiką garso įrašas daromas tik pokalbio su pretendentu metu, kadangi jis nėra detaliai protokoluojamas. Pareiškėja analogišką prašymą 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė ir NTA. NTA 2019 m. spalio 21 d. raštu pareiškėją informavo, kad Komisijos posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų į posėdį pakviestų asmenų nuomonė yra tik papildomas informacijos šaltinis ir nesaisto Komisijos, todėl ši nuomonė neviešinama ir posėdžio protokole nefiksuojama. Garso įrašas daromas tik pokalbio su pretendentu metu.

NTA 2019 m. spalio 21 d. rašte taip pat pažymėjo, jog dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų kiekvienas pretendentas gali susipažinti tik su savo pokalbio dalies įrašu.

6. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo 23 punktą Komisijos posėdis protokoluojamas ir daromas jo garso įrašas, kuris yra sudedamoji protokolo dalis. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Teisinis reglamentavimas galimybių, kad Komisijos posėdis gali būti nefiksuojamas garso įrašu, nenumato. Komisija neturi teisės pasirinkti, kokiu būdu fiksuoti vieną ar kitą Komisijos posėdžio procesą. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-243.

7. Teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjos skundžiamų Komisijos ir NTA raštų, Komisija, vykdydama atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas 2017 ir 2018 m., kuriose dalyvavo pareiškėja, Komisijos posėdžių, išskyrus pokalbius su pretendentais, garso įrašų nedarė. Visgi pagal Aprašo III skyriaus (12–22 p.) nuostatas Komisijos posėdis negali apsiriboti vien tik pokalbiu su kiekvienu pretendentu. Dokumentų nagrinėjimas, svarstomo asmens vertinimas, teismo, į kurį pretenduojama, pirmininko ar jo įgalioto asmens, aukštesniojo teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens, taip pat kitų į posėdį pakviestų asmenų nuomonės išklausymas yra neatskiriamos Komisijos posėdžio dalys, kurios pagal Aprašo 23 punktą turi būti ne tik protokoluojamos, bet ir daromi jų garso įrašai, kurie yra sudedamoji protokolo dalis.

8. Teismas nekvestionavo, kad Komisijos posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų į posėdį pakviestų asmenų nuomonė tėra tik papildomas informacijos šaltinis ir nesaisto Komisijos, tačiau ši aplinkybė neatleidžia Komisijos nuo pareigos laikytis Apraše nustatyto teisinio reglamentavimo ir šią nuomonę fiksuoti Apraše nustatytais būdais. Komisijos posėdžių darbo organizavimo praktika, kuria apsiribojama tik garso įrašų pokalbio su pretendentu metu darymu, teismo vertinimu, neatitinka Aprašo nuostatų, neužtikrina atrankos skaidrumo ir objektyvumo, suvaržo pretendentų teisę gauti informaciją apie save, pareikšti prieštaravimus, nesutikimus dėl asmenų išsakytos nuomonės ir yra nesuderinama su gero administravimo principu, pažeidžianti pretendentų teisę į gerą administravimą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnyje ir teisę susipažinti su dokumentais, įtvirtintą Chartijos 42 straipsnyje.

9. Teismas nurodė, kad byloje ginčo, jog V. Z. 2015 m. spalio 19 d. dalyvavo pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas Komisijos posėdyje, N. Š. – 2017 m. spalio 16 d. Komisijos posėdyje ir L. B. – 2019 m. sausio 8 d. Komisijos posėdyje, nėra. Byloje iš esmės pripažįstama ir aplinkybė, jog nurodyti asmenys teikė nuomonę apie pareiškėją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą. Kaip matyti iš Komisijos pirmininkės ir NTA atsakymų, Vilniaus apygardos teismo, į kurį pretendavo pareiškėja, vadovų V. Z., N. Š. ir L. B. nuomonės, išsakytos Komisijos nariams, jokia forma neužfiksuotos ir jos nėra išlikusios. Ši Komisijos pirmininkės ir NTA pozicija bylos duomenimis nepaneigta. Teismas netikėti Komisijos ir NTA teiginiais neturi pagrindo. Pagal Aprašo 30 punktą Komisiją aptarnauja NTA. Pareiškėja teismui nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad NTA tokiais garso įrašais ar kita informacija disponuoja.

10. Teismas konstatavo, kad nei Komisija, nei NTA pareiškėjos prašoma informacija nedisponuoja ir pareiškėjai jos pateikti pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas neturi galimybės, todėl įpareigoti Komisiją ir NTA pateikti pareiškėjai jos prašomą informaciją nėra pagrindo, nes tokio teismo sprendimo įvykdymas pagal ABTĮ 99 straipsnyje numatytą tvarką būtų neįmanomas. Apie tai, kad nei Komisija, nei NTA pareiškėjos prašoma informacija nedisponuoja ir neturi galimybės jos pateikti, pareiškėja informuota skundžiamais Komisijos ir NTA raštais. Teismui pripažinus, kad Komisija ir NTA pareiškėjos prašoma informacija nedisponuoja, nėra pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamo Komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto ir 2019 m. rugpjūčio mėn. rašto bei NTA 2019 m. spalio 21 d. rašto. Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą,

III. 11. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti ir panaikinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą ir 2019 m. rugpjūčio mėn. raštą bei NTA 2019 m. spalio 21 d. raštą ir įpareigoti atsakovus pateikti jos prašomą pateikti informaciją; 2) tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad yra pagrindas bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

11.1. Skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas visapusiškai neišnagrinėjus bylos aplinkybių, neatlikus tyrimo dėl to, ar prašoma pateikti informacija buvo kokiu nors būdu užfiksuota nagrinėjamų atrankų metu, ar ji yra išsaugota ir kur ji yra saugoma, o jeigu neišsaugota, tai kodėl neišsaugota. Sprendimas priimtas remiantis niekuo nepagrįstais atsakovų teiginiais, kad prašoma pateikti informacija yra neužfiksuota ir neišlikusi. Pareiškėjai, kaip silpnesnei ginčo šaliai, buvo perkelta pareiga įrodymais paneigti šiuos deklaratyvius atsakovų teiginius. Bylą nagrinėjęs teismas turėjo visas galimybes išreikalauti informaciją iš atsakovų, t. y. turėjo pareigą būti aktyviu šioje byloje ir patikrinti atsakovų teiginius, atlikdamas tyrimą dėl ginčo informacijos fiksavimo ir išsaugojimo. Nepaisydamas to, bylą nagrinėjęs teismas, visiškai neatlikdamas tyrimo dėl atsakovų teiginių, kad prašoma pateikti informacija yra neužfiksuota ir neišlikusi, nurodė, kad nėra pagrindo atsakovais netikėti. Tai, kad skundžiamais raštais prašoma pateikti informacija nefiksuota ir (ar) neišlikusi, teismo nebuvo tikrinta ir nėra pagrįsta kokiais nors įrodymais. Priešingai, byloje yra daugybė argumentų ir įrodymų, kad prašoma pateikti informacija negalėjo būti nefiksuojama, todėl galbūt yra ir išlikusi. Juo labiau, kad net ir bylą nagrinėjęs teismas pritaikė atsakovams reikalavimo užtikrinimo priemones, preliminariai vertindamas, kad protokolai, garso įrašai, stenogramos ar kita medžiaga su pareiškėjos prašoma pateikti informacija egzistuoja. Teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nesiaiškino svarbių šiai bylai aplinkybių, neišreikalavo visos su ginčui aktualiomis atrankomis susijusios informacijos, jos neištyrė, o pasikliovė tik atsakovų teiginiu, kad jie tokia informacija nedisponuoja.

11.2. Kaip jau minėta, byloje yra daugybė duomenų, pagrįstai leidžiančių teigti, kad prašoma pateikti informacija apie pareiškėją Vilniaus apygardos teismo pirmininkų buvo pateikta Komisijos posėdžiuose, ji buvo užfiksuota ir išsaugota (šiuo atveju reikšmingi Komisijos 2015 m. gegužės 4 d. išvadoje Nr. 35P-10-(7.5.4) „Dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas“, Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. išvadoje Nr. 35P-30-(7.5.4) „Dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas“, Komisijos 2017 m. lapkričio 20 d. išvadoje Nr. 35P-23-(7.5.4) „Dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas“, Komisijos 2019 m. sausio 28 d. išvadoje Nr. 35P-1-(7.5.4) „Dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjų pareigas“ nurodyti duomenys). Visose Komisijos išvadose nurodoma, kad vertinant kandidatus remiamasi nurodytų kviestų asmenų nuomonėmis, išsakytomis Komisijos posėdyje, o, kaip matyti, iš 2017 ir 2019 m. išvadų, jose netgi nurodytas laikas minučių tikslumu, kada kviesti asmenys dalyvavo Komisijos posėdžiuose ir išsakė savo nuomonę apie kandidatus. 2019 m. sausio 7 d. posėdyje Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. ne tik pasisakė apie kandidatus, bet pateikė ir papildomą medžiagą apie juos. Visos šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad teismų pirmininkai ne tik buvo išklausyti posėdžiuose, bet jų pasisakymai buvo ir dokumentuoti. Jeigu šie pasisakymai nebūtų protokoluoti, Komisijos išvadose nebūtų įmanoma nurodyti tikslaus jų pasisakymų laiko, taip pat nebūtų įmanoma išvadose nurodyti jų pasisakymų turinio, aprašyti jų pateiktų papildomų dokumentų turinio. Dėl šios priežasties teismas privalėjo būti aktyvus ir išsireikalauti visą medžiagą, susijusią su šiomis atrankomis, visą posėdžių, kuriuose 2015, 2017, 2019 m. dalyvavo V. Z., N. Š. ir L. B., medžiagą (protokolus, garso įrašus), Komisijai pateiktą papildomą medžiagą ir kitus duomenis, susijusius su šiomis atrankomis.

11.3. Tai, kad dalyvavimo posėdyje laikas yra nurodytas minučių tikslumu, rodo, kad pokalbis su kviestais asmenimis, taigi ir su V. Z., N. Š. ir L. B., buvo fiksuotas naudojant technines priemones ir (ar) protokoluojant, tačiau teismas šių akivaizdžių aplinkybių netikrino, neišreikalavo tų Komisijos posėdžių, kuriose minėti kviesti asmenys dalyvavo, protokolų bei garso įrašų. Teismas privalėjo išreikalauti ne tik nurodytų Komisijos posėdžių, kuriuose kaip kviesti asmenys dalyvavo ir pasisakė V. Z., N. Š. ir L. B., protokolus, bet ir išreikalauti tų posėdžių visos dienos garso įrašus ir juos atidžiai ištirti, t. y. perklausyti visus posėdžių garso įrašus, įsitikinti, kada prasideda garso įrašas, ar to posėdžio metu jis buvo stabdomas, kada stabdomas, kada vėl paleidžiamas ir pan., ištirti protokolus, įsitikinti, ar protokolai atitinka garso įrašus, išsiaiškinti, kokių dokumentų pagrindu minėtose Komisijos išvadose atsirado tikslus minėtų kviestų asmenų dalyvavimo Komisijos posėdžiuose ir pasisakymo laikas. Tik taip įmanoma objektyviai įsitikinti, ar iš tikrųjų jokiuose dokumentuose nėra fiksuota pareiškėjo prašoma pateikti teismų pirmininkų Komisijai pateikta informacija apie pareiškėją. Šiuo atveju buvo būtina išreikalauti visų Komisijos posėdžių, kuriuose dalyvavo teismų pirmininkai, garso įrašus ir išsamiai juos ištirti.

11.4. Tai, kad prašoma pateikti informacija Komisijos vykdytos atrankos proceso metu buvo fiksuojama, patvirtina ir kitos aplinkybės. Teismo pirmininkui apie kandidatus pasisakius pirmame Komisijos posėdyje, jo pasisakymas turėjo būti kažkokiu būdu užfiksuotas, nes priešingu atveju, kai atranka susideda iš ne vieno posėdžio, yra neįmanoma prisiminti, ką teismo pirmininkas pasakė pačiame pirmame Komisijos posėdyje pačioje atrankos pradžioje apie kiekvieną iš kandidatų, taigi neįmanoma būtų ir remtis tokiais pasisakymais, cituoti jų išvadose, jei jie nebūtų niekur fiksuoti ir nebūtų išlikę. Nesant užfiksuoto pirmininko pasisakymo, neįmanoma būtų ir surašyti išvados, nes ji rašoma jau pasibaigus atrankai ir apibendrinant visą atrankos medžiagą. Taigi tam, kad išvadoje būtų įmanoma cituoti teismų pirmininkų pasisakymus, visa informacija turėjo būti užfiksuota atitinkamuose dokumentuose. Kadangi balsavimas dėl kandidatų vykdavo paskutiniame Komisijos posėdyje ir tik tada būdavo nusprendžiama dėl tinkamiausių kandidatų, Komisijai teismų pirmininkai turėjo pateikti informaciją apie visus kandidatus, ne tik apie tuos, kurie išreitinguoti tinkamiausiais. Taigi, pareiškėjai dalyvaujant nurodytose atrankose, teismų pirmininkai Komisijai pateikė informaciją ir apie pareiškėją ir šie pasisakymai buvo fiksuoti. Tai, kad pirmininkų pasisakymai apie pretendentus buvo ir yra fiksuojami, patvirtina dar ir tos aplinkybės, kad Komisijos posėdžiuose skirtingomis dienomis dalyvaudavo skirtingi Komisijos nariai. Balsavimas dėl tinkamiausių kandidatų vykdavo tik paskutiniame posėdyje, todėl tie Komisijos nariai, kurie nedalyvavo tame posėdyje, kuriame pasisakė teismų pirmininkai, tačiau dalyvavo vertinant pretendentus ir balsuojant dėl jų tinkamumo, kažkokiu būdu turėjo susipažinti su visa medžiaga apie kandidatus, taip pat ir su teismų pirmininkų pasisakymais apie juos. Tokia galimybė galėjo būti užtikrinta tik tuo atveju, kai pasisakymai buvo užfiksuoti garso įrašu, protokolu ar dar kokiu nors kitu būdu. Be to, kaip minėta, 2019 m. sausio 7 d. posėdyje L. B. ne tik pasisakė apie kandidatus, bet ir pateikė apie juos papildomą medžiagą. Ši medžiaga taip pat turėjo būti pateikta Komisijai. Šioje medžiagoje turėjo būti fiksuota informacija ir apie pareiškėją, kaip vieną iš kandidatų.

11.5. Tad esant akivaizdiems prieštaravimams tarp atsakovų teiginių ir duomenų, esančių Komisijos išvadose, kurių nagrinėjant bylą rašytinio proceso metu neįmanoma pašalinti, bylą nagrinėjantis teismas privalėjo skirti bylą nagrinėti žodiniame procese, kurio metu jis būtų turėjęs galimybę užduoti papildomus klausimus atsakovams ir gauti papildomus paaiškinimus, apklausti liudytojus. Jeigu vis dėlto byloje būtų nustatyta, kad teismų pirmininkų pasisakymai nebuvo fiksuoti, kiltų esminis klausimas, ar tie Komisijos nariai, kurie nedalyvavo Komisijos posėdžiuose, kuriame pasisakė teismų pirmininkai, apskritai turėjo teisę balsuoti dėl tinkamiausių kandidatų, nes jie neturėjo galimybės susipažinti su visa atrankos medžiaga. Tokiu atveju kiltų pagrįstas klausimas, ar Komisijos išvados apskritai galėtų būti laikomos teisėtomis.

11.6. Skundžiamas teismo sprendimas turi būti naikinamas kaip nepagrįstas ir priimamas naujas sprendimas arba byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad būtų pašalinti proceso trūkumai ir atliktas visapusiškas bylos aplinkybių nagrinėjimas, atliktas objektyvus tyrimas siekiant nustatyti, ar prašoma pateikti informacija buvo fiksuota atrankų metu, kaip fiksuota, ar ji išliko, kur ji yra šiuo metu, o jei neišliko, kodėl neišliko.

11.7. Lietuvos Respublikos Prezidentas, atlikdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte nustatytą funkciją skirti teisėjus, įsteigia Komisija, kurią sudaro skirtingi subjektai, o NTA tik techniškai aptarnauja Komisijos veiklą. Teisėjų taryba pataria Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo. Tad Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija bei Teisėjų taryba taip pat turėjo dalyvauti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, tačiau bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai šiuos asmenis pašalino iš bylos. Aprašo 27 punktas numatė, kad Komisijos išvados ir kita su išvadomis susijusi medžiaga Lietuvos Respublikos Prezidentui pateikiama ne vėliau kaip kitą dieną po Komisijos išvados paskelbimo. Taigi visa medžiaga, susijusi šioje byloje nagrinėjamomis atrankomis, taip pat ir pareiškėjos prašoma pateikti informacija apie ją, turi būti pateikta Lietuvos Respublikos Prezidentui ir saugoma šioje institucijoje, tačiau teismas, nagrinėjęs bylą, šių aplinkybių nesiaiškino. Be to, nepagrįstai pašalinęs iš trečiųjų suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, teismas neturėjo galimybės gauti šių subjektų atsiliepimo ir su ginču susijusios medžiagos, kuria disponuoja būtent šie subjektai.

11.8. Atsakovai, būdami stipresne šalimi, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo padėtimi. Nuo pat pirmų pareiškėjos prašymų pateikimo atsakovai teikia neaiškius atsakymus, manipuliuoja informacija ir ją klaidina. Iš jų elgesio akivaizdu, kad atsakovų pozicija yra neteikti pareiškėjai prašomos pateikti informacijos, tačiau motyvai yra skirtingi ir nekonkretūs. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte nėra nurodyta, kad atsakovai nedisponuoja prašoma pateikti informacija, tik nurodoma, kad negali jos atskleisti, nes pirmininkų pasisakymuose pretendentai gali būti lyginami tarpusavyje, todėl galėtų būti atskleista informacija ir apie kitus pretendentus. Šiame atsakyme Komisija nurodė, kad pirmininkų ir jų įgaliotų asmenų pasisakymai posėdyje neprotokoluojami, tačiau nieko nepaminėjo apie tai, ar jie fiksuojami garso įrašu. Tik Komisija 2019 m. rugpjūčio mėn. raštu ir NTA 2019 m. spalio 21 d. raštu pateikė praktiškai identiškus atsakymus, kad teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų į posėdį kviestų asmenų nuomonė neviešinama ir posėdžio protokole nefiksuojama, garso įrašas daromas tik pokalbio su pretendentu metu, dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų kiekvienas pretendentas gali susipažinti tik su savo pokalbio dalies įrašu, ir nurodė, kad dėl to negali pateikti pareiškėjos prašomos pateikti informacijos, nes jos neturi. Atsakovai elgiasi nesąžiningai, vengia atskleisti prašomą pateikti informaciją.

11.9. Net jeigu bylą nagrinėjantis teismas, atlikęs išsamų tyrimą, iš tikrųjų nustatytų, kad ginčo informacija neegzistuoja, ir dėl to nėra tikslinga įpareigoti atsakovus pateikti pareiškėjos prašomą pateikti informaciją, jos skundas vis tiek negalėjo būti atmestas visa apimtimi, nes pareiškėja, be kita ko, skundė atsakovų priimtų sprendimų teisėtumą ir prašė juos panaikinti. Teismas skundo dalies dėl sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo iš viso nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Teismas nagrinėjo tik pareiškėjos skundo dalį, kuria ji prašė įpareigoti atsakovus pateikti informaciją. Tačiau ginčijamų sprendimų, kuriais pareiškėjos prašymai pateikti informaciją buvo atmesti net dėl kelių priežasčių, teisėtumo ir pagrįstumo teismas nenagrinėjo. Teismas privalėjo pasisakyti, ar ginčijamuose sprendimuose nurodyti atsisakymo suteikti prašomą informaciją pagrindai – asmens duomenų apsauga ir informacijos neviešinimas – buvo pagrįsti ir teisėti ir ar šiuo aspektu ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Jeigu teismas būtų objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs visas aplinkybes ir nustatęs, jog ginčo informacija iš tikrųjų nebeegzistuoja ir nėra galimybės jos pateikti, jis turėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti skundžiamų sprendimų dalis, kurios yra neteisėtos ir nepagrįstos. Nors teismas ir konstatavo, kad prašoma pateikti informacija turi būti fiksuojama protokolu ir garso įrašu, tačiau nepripažino neteisėtais ir nepanaikino skundžiamų sprendimų ta apimtimi, kuria atsakovai atsisakė pateikti prašomą informaciją motyvuodami tuo, kad posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų į posėdį pakviestų asmenų nuomonė neviešinama ir posėdžio protokole pokalbio turinys nefiksuojamas. Jeigu teismas, atlikęs visapusišką ir objektyvų visų bylos aplinkybių tyrimą, nustatytų, kad nėra galimybės įpareigoti atsakovus pateikti prašomą pateikti informaciją, ir nurodytų priežastis, dėl kurių nebėra galimybės šios informacijos pateikti, bet kokiu atveju turi būti panaikintos ginčijamų sprendimų dalys, kuriose nurodyta, kad prašoma pateikti informacija tik apie pareiškėją negali būti pateikiama dėl to, kad tai pažeistų kitų pretendentų asmens duomenų apsaugą, taip pat dėl to, kad yra neviešinama.

12. Atsakovai NTA ir Komisija atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai atsiliepime nurodo, kad:

12.1. Teismų pirmininkų pasisakymams skirtas laikas minučių intervalu yra nurodomas Komisijos darbotvarkėse, kurios yra parengiamos iki Komisijos posėdžio, su jomis supažindinami ir atrankoje dalyvaujantys asmenys, o vėliau apie tai nurodoma Komisijos išvadose. Komisijos darbotvarkės yra rengiamos iš anksto, siekiant užtikrinti teismų pirmininkų dalyvavimą Komisijos posėdžiuose. Be to, Komisijos posėdžių darbotvarkėse taip pat nurodomas ir kiekvienam pretendentui skirtas pasisakymo laikas tam, kad visi Komisijos posėdžio dalyviai žinotų, kokiu konkrečiu laiku jiems atvykti į posėdį. Svarbu paminėti ir tai, kad teismų pirmininkams nurodytas pasisakymo laikas yra skirtas aptarti visiems pretendentams, o ne išskirtinai vienam. Teismo pirmininko pasisakymo laiką Komisijos posėdžio metu fiksuoja Komisiją aptarnaujantis NTA darbuotojas (išvadose nurodydamas teismų pirmininkų pasisakymų laiką, NTA darbuotojas, atsižvelgęs į faktinę pasisakymų trukmę, jį patikslina, tad laikas išvadose gali nežymiai skirtis nuo laiko, kuris buvo nurodytas darbotvarkėje), o pasisakymo turinį – Komisijos nariai. Pareiškėjos šioje byloje minimose Komisijos išvadose nėra pateikiamos jokios tikslios teismų pirmininkų pasisakymų citatos, o tik bendra pirmininko ir teismo kolektyvo pateikta informacija. Ši informacija Komisijos niekaip nesaisto ir yra tik darbinio pobūdžio informacija. Šie argumentai paneigia apeliaciniame skunde daromas kategoriškas išvadas, jog aplinkybės, kad Komisijos išvadose yra nurodomas Komisijos posėdžiuose dalyvavusių teismo pirmininkų pasisakymo laikas ir bendrai pateikta informacija, patvirtina, jog šie pirmininkų pasisakymai buvo kokiu nors būdu užfiksuoti ir galėtų būti pateikiami pareiškėjai susipažinti.

12.2. Atsakovai, teikdami atsiliepimus į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą, aiškiai nurodė, kad NTA, būdama atsakinga už Komisijos dokumentų rengimą, tvarkymą ir apskaitą, papildomai patikrino turimą informaciją apie atrankos procedūras, kuriose dalyvavo pareiškėja, bei kompiuterinių sistemų duomenų bazes, tačiau nenustatė, kad pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti įrašai egzistuoja, nes jie ir nebuvo daromi pagal tuo metu galiojusią tvarką – Aprašą. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą ir galiojusį teisinį reguliavimą, pagrįstai sprendė, kad ši atsakovų pozicija yra pagrįsta. Teismas buvo aktyvus, šalių prašė į bylą pateikti papildomus duomenis, susijusius su pareiškėjos nurodytomis atrankomis. NTA pateikė visą turimą medžiagą, įskaitant ginčijamų Komisijos posėdžių protokolus. NTA į bylą nepateikė pareiškėjos prašomų garso įrašų, nes jų tiesiog neturi. Komisija, vykdydama atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, Komisijos posėdžių, kuriuose dalyvavo pareiškėja, garso įrašų nedarė, išskyrus pokalbius su pretendentais. Todėl teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad įpareigoti Komisiją ir NTA pateikti pareiškėjai jos prašomą informaciją nėra pagrindo, nes tokio teismo sprendimo įvykdymas pagal ABTĮ 99 straipsnyje numatytą tvarką būtų neįmanomas, yra pagrįstas, ir jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

12.3. Įvertinus kilusio ginčo pobūdį, šiuo konkrečiu atveju teisminis bylinėjimasis yra beprasmis, kadangi, kaip teisingai sprendime konstatavo teismas, įpareigoti Komisiją ir NTA pateikti pareiškėjai jos prašomą informaciją nėra pagrindo, nes tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, kadangi nei NTA, nei Komisija pareiškėjos prašomos informacijos neturi. Juolab, kai pati pareiškėja nėra apsisprendusi dėl siektino rezultato byloje, t. y. ar byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti išnagrinėta iš esmės, ar perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12.4. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamus Komisijos ir NTA raštus pripažinti pareiškėjos atžvilgiu priimtais individualiais teisės aktais, sukuriančiais, pakeičiančiais ar panaikinančiais pareiškėjos teises ar pareigas, kurie, išnagrinėjus bylą administracine teisena, galėtų būti teismo panaikinti. Ginčijami raštai yra informacinio pobūdžio, juose nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės, nenurodyta apskundimo tvarka, dėl to šie raštai patys savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Aplinkybė, kad ginčijamais raštais Komisija ir NTA nesutiko su pareiškėjos prašymu pateikti informaciją, kadangi tokią informaciją pateikti neturi objektyvių galimybių, savaime nereiškia, jog buvo priimtas naujas individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjai kokias nors teisines pasekmes. Komisija taip pat neatlieka jokių veiksmų, susijusių su viešuoju administravimu, todėl nėra viešojo administravimo subjektas, dėl to pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimai Komisijai apskritai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme. Nuosekliai išplėtotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismų savivaldos institucijos nėra viešo administravimo subjektai ir jų sprendimų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-556/2016, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2017, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529-575/2018). Įvertinus pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimus panaikinti ginčijamus Komisijos ir NTA raštus, taip pat minėtus nurodytus argumentus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie pareiškėjos reikalavimai apskritai gali būti nagrinėjami ir tenkinami ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Šio ginčo atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nepaisyti apeliacinio skundo ribų, bei šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis skundas išnagrinėtas neperžengiat jo ribų.

15. Suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu – ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016, 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016).

16. Pareiškėjos reikalavimų turinys patvirtina, kad pareiškėja siekia gauti iš valstybės institucijų informaciją apie save ir prašo įpareigoti atsakovus pateikti prašomą informaciją.

17. Pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020).

18. Kartu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į dokumentų tikslumo principą (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 str. 1 d. 2 p.), kuriuo turi vadovautis institucija, teikdama dokumentus, yra nurodęs, jog kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-662/2019, 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2298-624/2021).

19. Šio ginčo atveju atsakovai nurodė, kad pareiškėjos prašomos informacijos pateikti negali, nes Komisija ir NTA pareiškėjos prašoma informacija nedisponuoja.

20. Vertinant pareiškėjos teisę į informaciją pažymėtina, kad pareiškėja turi teisę gauti informaciją apie save, užfiksuotą garso įraše Komisijos posėdžio metu, nes pagal Aprašo 23 punktą (ginčui aktuali redakcija) Komisijos posėdis protokoluojamas ir daromas jo garso įrašas, kuris yra sudedamoji protokolo dalis.

21. Nustačius, kad atsakovai turėjo pareigą fiksuoti Komisijos posėdį garso įrašu, lieka pareiga jį pateikti ir atsisakius jį pateikti, grindžiant tuo, kad įrašais nedisponuojama, šia apimtimi buvo pažeista pareiškėjos teisė gauti prašomą informaciją, išsakytą apie ją Komisijos posėdžio metu. Tačiau konstatavus pažeidimą kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti atsisakymus pateikti įrašus neteisėtais, nes atsisakymuose nurodyta informacija apie tai, kad nedisponuojama įrašais, nėra paneigta.

22. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-674/2011).

23. ABTĮ 94 straipsnis nustato, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau šio ginčo atveju jų atkurti nėra galimybės, kadangi prašomos informacijos atsakovai neturi. Todėl įvertinęs pateiktą skundą (žr. Nutarties 15 punktą) bei administracinio teismo kompetenciją teismas pareiškėjos pažeistos teisės apginti kitu būdu, nei nurodyta pareiškėjos skunde, neturi pagrindo ir tuo pačiu teismo sprendimu negali nustatyti įpareigojimo, kurio objektyviai negalima įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-614-822/2019).

24. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą ištyrė visus pateiktus įrodymus ir pateikto skundo ribose neturėjo pagrindo aiškintis priežasčių, dėl ko atsakovai nedisponuoja prašoma informacija, nes ir nustačius šias priežastis, nesant įrašų, pareiškėjos reikalavimas pateikti garso įrašus ir juose užfiksuotą informaciją negali būti įvykdytas.

25. Teismo sprendimas gali būti panaikintas, remiantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Šioje byloje skundas buvo atmestas ir pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms poveikio nedaro, todėl šis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi šios bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija į juos neatsako.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pilnai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir atmesdamas pareiškėjos skundą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius