2020-07-01 Nr. AB-13029-3-61-3-01484-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-412-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01484-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 2S-1368 ir įpareigoti Kalėjimų departamentą informuoti pareiškėją, kur ir kada jis bus perkeltas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – ir Kauno NTI-PN).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundą ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo teismo panaikinti Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 2S-1368 (toliau – ir Raštas), kuriuo jam buvo atsakyta į jo 2020 m. kovo 2 d. prašymą ir pareiškėjas informuotas, kad šiuo metu nėra konkrečių planų perkelti nuteistuosius, laikomus Kauno NTI-PN, į kitus pataisos namus, taip pat nurodyta, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 ir 90 straipsnių pakeitimai ir iš dalies keisis nuteistųjų paskirstymo į įkalinimo įstaigas tvarka, todėl tik po nurodytų pakeitimų bus aišku, ar yra galimybė ir poreikis perkelti nuteistuosius (buvusius darbuotojus) į kitą pataisos įstaigą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento Raštą yra nenagrinėtinas teismų, kadangi šis atsakymas į pareiškėjo paklausimą dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus galimybių nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ir (ar) pareigų apimtis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d.) ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Kalėjimų departamentas ginčijamu Raštu tik pateikė pareiškėjui jo prašytą informaciją, nurodydamas, kad šiuo metu nėra konkrečių planų perkelti nuteistuosius, laikomus Kauno NTI-PN, į kitus pataisos namus. Teismo vertinimu, skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio. Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento Rašto panaikinimo, atsisakyta priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento įpareigojimo informuoti pareiškėją, kur ir kada jis bus perkeltas iš Kauno NTI-PN.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog skundžiamame atsakovo Rašte, kuriuo pareiškėjui buvo atsakyta į jo pašymą, nurodyta, kad jis per dvidešimt dienų nuo Rašto įteikimo dienos gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, nesudarė pagrindo šį Raštą vertinti kitaip. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

III. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir teiginius, taip pat nesutikimo su Raštu argumentus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką. Pareiškėjas teigia, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties matyti, jog teismas paprasčiausiai nenori priimti jo skundo ir tai galima pateisinti tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkai nusistatęs, taip pat pirmosios instancijos teismas neobjektyvus, nenori išnagrinėti bylą vadovaujantis įstatymais bei teisingumo ir protingumo principais. Skundžiama teismo nutartimi yra užkertama pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, kas iš esmės nėra suderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir atskirajame skunde nurodo, jog skundžiamo Kalėjimų departamento Rašto panaikinimas ir kiti skundo reikalavimai, turi būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl minėtos nutarties, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai pažymi, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2073-662/2019).

Kalėjimų departamento Raštu (b. l. 6) buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. kovo 3 d. prašymą, kuriame buvo prašoma informuoti, kada ir kur pareiškėjas bus perkeltas iš Kauno NTI-PN. Raštu pareiškėjui buvo pateikta informacija ir nurodyta apie teisės aktų pasikeitimus nuo 2020 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad Rašte yra tik pateikiama pareiškėjo prašyta informacija, Raštas nėra administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjo teises ar pareigas, jame jokių teisiškai privalomų nurodymų pareiškėjui nesuformuluota, taigi, jokių teisinių pasekmių, tokio pobūdžio Raštas, pareiškėjui sukelti negali.

Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kurio panaikinimas neišspręs administracinio ginčo, bei šio skundo reikalavimo tenkinimas nereikštų pažeistų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Todėl teismas pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento Rašto panaikinimo, pagrįstai atsisakyta priimti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, susijusius su teismo šališkumu, pažymi, kad asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, ABTĮ 44 straipsnyje, taip pat Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais, samprotavimais, prielaidomis ar su nušalinimo pagrindais nesusijusiais pageidavimais.

Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (ABTĮ 44 str. 1 d. ir 2 d.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais, prielaidomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2000 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje a contrario Academy Traiding Ltd ir kiti prieš Graikiją; 2007 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus).

Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją). Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją).

Pareiškėjas atskirajame skunde neįvardija konkrečių priežasčių, kurios, jo nuomone, sudaro pagrindą abejoti teismo, priėmusios skundžiamą nutartį, nešališkumu. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektu. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas argumentas dėl teismo šališkumo nepagrįstas, todėl atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nebuvo apribota pareiškėjo teisė, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos laikytis įstatymų nustatytos tvarkos.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė