501ae3e9-981c-4f55-bc56-6942ff9a2ea4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-5108-596/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02999-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.1; 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. R. ir A. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Freshtravel“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valdsita“, dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai V. R. ir A. Č. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija), priteisti: 1) 770,19 Eur turtinę žalÄ ; 2) 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

3) su procesu susijusias iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Freshtravel“ yra kelionių organizatorius, kuris organizavo turistams poilsines keliones iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . Ä® UAB „Freshtravel“ organizuotas turistines keliones buvo iÅ¡vykę nemažai turistų, o kiti turistai, pirkę UAB „Freshtravel“ paslaugas, į keliones taip ir neiÅ¡skrido. Už neįvykusias keliones turistams pinigai nebuvo grÄ Å¾inti. 2015 m. vasario 3 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB „Freshtravel“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Valdsita“. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas V. R. iÅ¡ grupinio apsipirkimo internetinės svetainės „Grupinis.lt“ įsigijo UAB „Freshtravel“ organizuojamÄ kelionę į FuerteventÅ«rÄ . Ä® kelionę kartu turėjo vykti ir pareiÅ¡kėjas A. Č. PareiÅ¡kėjas V. R. 2014 m. lapkričio 6 d. su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004317 dėl kelionės į IspanijÄ , FuerteventurÄ (toliau – ir Sutartis).

Sutartyje kelionės iÅ¡vykimo data buvo numatyta 2014 m. lapkričio 29 d. Sutartis buvo atsiųsta elektroniniu paÅ¡tu, nurodant, kad Sutartis galioja be parašų. Už kelionę buvo sumokėta 2 798 Lt (810,36 Eur) suma į Cherry Media LT, UAB (valdančios „Grupinis.lt“ interneto svetainę) sÄ skaitÄ . Cherry Media LT, UAB platino UAB „Freshtravel“ organizuojamas keliones internetu per grupinio apsipirkimo interneto svetainę „Grupinis.lt“, t. y. veikė kaip tarpininkas. Tačiau kelionė neįvyko, UAB „Freshtravel“ tapus nemokiai 2014 m. lapkričio 14 d.

PareiÅ¡kėjas V. R. pateikė praÅ¡ymÄ Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) dėl pinigų grÄ Å¾inimo už neįvykusiÄ kelionę. 2015 m. rugsėjo 17 d. pagal Turizmo departamento nurodymÄ V. R. buvo grÄ Å¾inta 40,17 Eur, t. y. 4,96 proc. sumokėtos sumos. PareiÅ¡kėjams negrÄ Å¾inta suma yra 770,19 Eur. Mano, kad draudimo kompanijos pareiÅ¡kėjams kompensuota 40,17 Eur suma, t. y. 4,96 proc. sumokėtos sumos dalis, neatitinka 1990 m. birželio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 90/314/EEB „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų“ (toliau – ir Direktyva) numatytos kompensuojamos sumos. Aplinkybė, kad turistams, kurie neiÅ¡vyko į kelionę (taip pat ir pareiÅ¡kėjams), buvo grÄ Å¾inta tik 4,96 proc. už kelionę sumokėtos sumos, patvirtina, jog draudimo sumos, kuria buvo apdrausta UAB „Freshtravel“ veikla, neužteko visiÅ¡kai įgyvendinti Direktyvoje keliamus reikalavimus. Laikė, kad draudimo sumos nepakako dėl to, jog Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – ir Turizmo įstatymas) 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas užtikrinti prievoles ne mažesne kaip 7 proc. kelionių organizatoriaus praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų suma, yra nepakankamas ir neatitinka Direktyvos nuostatų.

PareiÅ¡kėjų teigimu, priimdama Turizmo įstatymÄ ir nustatydama tokiÄ maÅ¾Ä reikalavimų užtikrinimų sumÄ , Lietuvos valstybė pažeidė Direktyvos nuostatas. Dėl tokių Lietuvos valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjai patyrė nuostolius, nes, užuot pagal DirektyvÄ privalomos kompensuoti visos sumokėtos sumos, jiems buvo kompensuota tik 4,96 proc. Pažymėjo, kad vadovaujantis Direktyvos nuostatomis ir jÄ aiÅ¡kinančiais Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) iÅ¡aiÅ¡kinimais, pareiÅ¡kėjams turėjo bÅ«ti kompensuota visa jų sumokėta suma, tačiau dėl Direktyvai prieÅ¡taraujančių Turizmo įstatymų nuostatų buvo kompensuota tik maža jos dalis.

Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad Turizmo įstatymas neatitiko Direktyvos tikslų – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju, todėl atsakomybę už netinkamai perkeltÄ DirektyvÄ turi prisiimti Lietuvos valstybė. Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo patyrė 770,19 Eur turtinę žalÄ , kuri atsirado dėl nepakankamos draudimo apsaugos, numatytos Turizmo įstatyme.

Jei Direktyvos nuostatos į Lietuvos Respublikos teisės aktus būtų perkeltos tinkamai, pareiškėjams minėta žala nebūtų atsiradusi. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos teismai laikosi nuoseklios praktikos, jog nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto teisių apsaugos. Teismai yra konstatavę, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį.

Apibendrindami darė iÅ¡vadÄ , jog kadangi nacionaliniais teisės aktais Å¡iuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas pareiÅ¡kėjų, kaip turistų, teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė turtinę žalÄ â€“ tiesioginius nuostolius (770,19 Eur), kuriuos valstybė turi atlyginti. Lietuvos valstybė Å¡iuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

Konstatavus faktÄ , kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas Å¡ias sumas kaip turtinės žalos atlyginimÄ priteisti pareiÅ¡kėjams. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdami į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (b. l. 1–6).

Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai siekia įrodyti, jog Turizmo įstatyme nustatytas reglamentavimas buvo ekonomiÅ¡kai netikslingas tuo aspektu, kad dėl jame nustatyto reglamentavimo nebuvo garantuotos pareiÅ¡kėjų teisės į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už keliones, grÄ Å¾inimÄ kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Be to, pareiÅ¡kėjai siekia įrodyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) (Seimo narių) veiksmai buvo politiÅ¡kai nepakankami priimti tokios redakcijos Turizmo įstatymÄ , kad bÅ«tų garantuotos pareiÅ¡kėjų teisės į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už keliones, grÄ Å¾inimÄ kelionių organizatoriaus nemokumo atveju.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymÄ , tiek Seimo veiksmus, priimant Turizmo įstatymÄ , politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do ir dydžio požiÅ«riu ir praÅ¡o teismo šį tikslingumÄ Ä¯vertinti, nors tai daryti teismui draudžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalyje bei 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reglamentavimas.

Pažymėjo, kad nei ABTĮ, nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia apygardos administraciniam teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar Lietuvos valstybė, kaip ES narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal ES sutartis (įskaitant dėl ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę), taigi taip pat nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę, atlyginimo. Be to, teisės aktai nenustato apygardos administraciniam teismui kompetencijos spręsti dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, kylančios dėl nepasiektų ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę tikslų ar šiuo aspektu konstatuoti Lietuvos valstybės padarytus ES teisės pažeidimus.

Darė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjų nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos valstybė, kaip ES narė, neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos visiÅ¡kai apsaugoti turisto teises, negali bÅ«ti laikoma teisėtu pagrindu tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad spręsti, ar į nacionalinę teisę Lietuvos valstybė yra tinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas, gali tik Europos Komisija (toliau – ir Komisija) ir ESTT. Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad Komisija Lietuvos valstybei bÅ«tų pateikusi pagrįstÄ nuomonę apie tai, kad Lietuvos valstybė bÅ«tų neįvykdžiusi kokios nors pareigos pagal ES sutartis (įskaitant Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę).

Be to, nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad ESTT bÅ«tų nustatęs, jog Lietuvos valstybė bÅ«tų neįvykdžiusi kokios nors pareigos pagal ES sutartis (įskaitant dėl Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę) ir bÅ«tų reikalaujama tokį sprendimÄ Ä¯vykdyti. Darė iÅ¡vadÄ , kad kompetentingos ES institucijos nėra konstatavusios jokių Lietuvos valstybės, kaip ES narės, pagal ES sutartis padarytų pažeidimų, susijusių su Direktyvos perkėlimu į nacionalinę teisę.

Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad Lietuvos valstybė neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos užtikrinti visiÅ¡kÄ turisto patirtų nuostolių atlyginimÄ , tokiu bÅ«du padarydama ES teisės pažeidimÄ , už kurį Lietuvos valstybei kyla atsakomybė, ir pareiÅ¡kėjų naudai bÅ«tų priteisiama turtinė žala. Atsakovės atstovo įsitikinimu, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės pareiÅ¡kėjams patirtÄ turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, ir procesines palÅ«kanas.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog Lietuvos valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus. Pabrėžė, kad į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog Komisija arba ESTT bÅ«tų konstatavę, kad Lietuvos valstybė į nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi Direktyvos nuostatas. Todėl byloje nesant minėtų įrodymų, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad yra nustatyta ir egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog Lietuvos valstybė, veikdama per įstatymų leidžiamÄ jÄ institucijÄ â€“ SeimÄ , yra atlikusi neteisėtus veiksmus – neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas.

Teigė, jog Direktyvos 7 straipsnio nuostata į Turizmo įstatymÄ buvo perkelta tinkamai, kadangi tokia pareiga kelionių organizatoriui buvo nustatyta Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Be to, lyginant Direktyvos 7 straipsnio ir Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas aiÅ¡kiai matyti, kad Direktyvos 7 straipsnis į Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perkeltas ne tik pagal savo esmę ir prasmę, bet iÅ¡ esmės pažodžiui. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjams žala dėl kelionių organizatoriaus nemokumo atsirado dėl to, kad Lietuvos valstybė netinkamai į Turizmo įstatymÄ perkėlė DirektyvÄ .

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai žalÄ galėjo patirti tik dėl kelionių organizatoriaus veiksmų, t. y. dėl to, kad kelionių organizatorius nesilaikė Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos turėti laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie, paaiÅ¡kėjus, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, užtikrintų turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ bei sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui.

Todėl neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp Lietuvos valstybės veiksmų, perkeliant DirektyvÄ Ä¯ nacionalinę teisę, bei pareiÅ¡kėjų patirtos žalos. Taip pat nurodė, kad Turizmo įstatyme yra nurodyta, jog jis įgyvendina DirektyvÄ . Darė iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos valstybė yra įvykdžiusi pareigÄ Ä¯ nacionalinę teisę perkelti DirektyvÄ , užtikrinant turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, taip pat už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jeigu paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjai nenurodė, kuri konkreti Turizmo įstatymo norma neatitinka Direktyvos ar jai prieÅ¡tarauja. Manė, jog tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir LRKT) konstatavus, kad konkretus byloje taikytinas įstatymas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), galėtų bÅ«ti sprendžiama dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ , kuriÄ asmuo patyrė dėl įstatymu nustatyto Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinių santykių reglamentavimo.

Nagrinėjamu atveju ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymas bei Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai ginčui aktualiu momentu galiojo ir LRKT nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl konstatuoti, kad ginčui aktualios redakcijos Turizmo įstatymo ar šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos dėl kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ir kelionių agento prievolių įvykdymo užtikrinimo, buvo neteisėtos, nėra pagrindo. Kol teisės aktai (jų dalys) LRKT įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas.

Ä®gyvendinant teisėto įstatymo ir / arba poįstatyminio teisės akto nuostatas, valstybės institucijų atlikti veiksmai atitinka KonstitucijÄ ir tokio teisės akto pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Pažymėjo, kad Sutartis nėra pasiraÅ¡yta nė vienos iÅ¡ joje nurodytų Å¡alių, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad Sutartis tarp pareiÅ¡kėjų ir UAB „Freshtravel“ buvo sudaryta. Be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu 810,36 Eur (2 798 Lt) suma buvo pervedama į Cherry Media LT, UAB sÄ skaitÄ , kadangi Å¡is juridinis asmuo pagal Sutartį nėra Å¡ios sutarties Å¡alis.

Mokėjimas buvo atliktas 2014 m. lapkričio 5 d., t. y. anksčiau, nei Sutartyje nurodyta Sutarties sudarymo data (2014 m. lapkričio 6 d.). Manė, kad 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 100 nepagrindžia, jog pareiÅ¡kėjas V. R. sumokėjo pinigines lėšas pagal Sutartį, nes iÅ¡ Å¡io mokėjimo nurodymo nėra aiÅ¡ku, kad piniginių lėšų pervedimas yra skirtas apmokėti kelionę pagal Sutartį. Darė iÅ¡vadÄ , jog 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 100 negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad pareiÅ¡kėjas V.

R. pervedė 810,36 Eur (2 798 Lt) UAB „Freshtravel“ naudai. Nurodė, jog teismui nusprendus tenkinti skundÄ (su kuo atsakovės atstovas visiÅ¡kai nesutinka), turi bÅ«ti sumažinta pareiÅ¡kėjams priteisiamų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, t. y. turi bÅ«ti priteisiama ne daugiau kaip 50 Eur. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas užtikrina pareiÅ¡kėjams teisę reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ dėl žalos, atsiradusios dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo, tačiau byloje nėra duomenų, kad Å¡ia teise pareiÅ¡kėjai bÅ«tų pasinaudoję.

Todėl akivaizdu, kad patys pareiÅ¡kėjai nedėjo jokių pastangų tam, kad bankroto procedÅ«ros metu jiems bÅ«tų atlyginta žala iÅ¡ UAB „Freshtravel“ bei su Å¡ia įmone susijusių asmenų. Atsakovės atstovo įsitikimu, pareiÅ¡kėjai, siekdami gauti patirtos žalos atlyginimÄ , pirmiausia turi reikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ bankroto byloje, o ne reikalauti pinigų iÅ¡ atsakovės, kadangi praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų (b. l. 70–78).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė faktines aplinkybes dėl kelionių organizatoriui UAB „Freshtravel“ iÅ¡duotų kelionės organizatoriaus pažymėjimų, pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir vėlesnio panaikinimo. Taip pat pateikė duomenis apie UAB „Freshtravel“ turėtÄ prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimÄ . Pažymėjo, jog Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ dėl galimai neteisėtos UAB „Freshtravel“ veiklos. 2017 m. birželio 1 d.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba iÅ¡platino praneÅ¡imÄ , kad tuometiniam UAB „Freshtravel“ vadovui yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl nusikalstamo bankroto, skolininko nesÄ Å¾iningumo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo ir paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Pabrėžė, jog ginčo teisiniam santykiui yra aktuali nuo 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi Turizmo įstatymo redakcija, t. y. tos materialinės teisės normos, kurios galiojo, kai kelionių organizatorius tapo nemokus.

Pažymėjo, kad Turizmo įstatymas, į kurį perkeltos Direktyvos nuostatos, primygtinai nurodo, jog prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi bÅ«ti „ne mažesnė“, tačiau jos maksimalių dydžių apribojimo nėra, todėl kelionių organizatorius, bÅ«damas atsakingu verslo subjektu, gali ir privalo pats įvertinti galimÄ veiklos rizikÄ ir turistų turtinius interesus užtikrinti, pasirinkdamas tinkamo dydžio prievolių įvykdymo užtikrinimo sumÄ . Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB „Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų reikalavimai, tarp jų ir mokėjimÄ atlikusio pareiÅ¡kėjo V.

R. reikalavimas 710,36 Eur sumai. Manė, kad patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi bÅ«ti siekiama, reiÅ¡kiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieÅ¡kinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, kadangi praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų (b. l. 30–36). Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Freshtravel“ atstovas bankroto administratorius UAB ,,Valdsita“ atsiliepimo į skundÄ nepateikė.

Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas tenkintinas. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės už jos institucijos veiksmais padarytos 770,19 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. kovo 24 d. Turizmo departamentas iÅ¡davė UAB „Freshtravel“ pažymėjimÄ Nr. 13769, kuriame nurodė, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas.

Pažymėjime nurodyta kelionių organizatoriaus veiklos forma: iÅ¡vykstamasis turizmas (b. l. 37). 2014 m. balandžio 4 d. iÅ¡duotas kelionės organizatoriaus turizmo paslaugų sutarties prievolių įvykdymo civilinės atsakomybės laidavimo draudimo polisas Nr. 19040/8000029, kuriuo draudikas Compensa TU S.A. Vienna Insuranse Group Lietuvos filialas 350 000 Lt draudimo sumai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. užtikrino UAB „Freshtravel“ prievolių įvykdymÄ (b. l. 38). 2014 m. rugsėjo 19 d. buvo iÅ¡duotas laidavimo draudimo liudijimas dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo Nr. 741-100663, kuriuo ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialÄ , 101 367,01 Eur draudimo sumai laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. užtikrino UAB „Freshtravel“ prievolių įvykdymÄ (b. l. 39).

PareiÅ¡kėjas V. R. 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100 į Cherry Media LT, UAB pervedė 2 798 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Grupinis.lt order # (525773986)“ (b. l. 8). 2014 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kėjai ir „Plius travel“ (kelionių organizatorius UAB „Freshtravel“) sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002204 dėl kelionės į FuerteventÅ«rÄ , į jÄ iÅ¡vykstant 2014 m. lapkričio 29 d., grįžtant 2014 m. gruodžio 5 d., kelionės kaina – 2 798 Lt (810,36 Eur) (b. l. 10–13). 2014 m. lapkričio 14 d.

Turizmo departamento direktorius įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ sustabdė 2014 m. kovo 24 d. pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimÄ , kelionių organizatoriui raÅ¡tu praneÅ¡us Turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Minėtu įsakymu buvo nustatytas 10 darbo dienų terminas nuo Å¡io įsakymo gavimo dienos pažeidimams paÅ¡alinti (b. l. 40). 2014 m. lapkričio 28 d.

Turizmo departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-274 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ buvo panaikintas UAB „Freshtravel“ iÅ¡duoto 2014 m. kovo 24 d. pažymėjimo Nr. 13769 galiojimas, nes kelionių organizatorius per nustatytÄ 10 darbo dienų terminÄ nepaÅ¡alino pažeidimo (b. l. 41). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02502-2014-1) UAB „Freshtravel“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Valdsita“ (b. l. 97–99).

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2015 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ V. R. apie pagal Turizmo departamento reikalavimÄ iÅ¡mokamÄ 40,17 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ prievolių nevykdymo (b. l. 14). PareiÅ¡kėjai, atsižvelgdami į tai, kad, UAB „Freshtravel“ tapus nemokia ir nesuorganizavus suplanuotos kelionės, jiems liko negrÄ Å¾inta 770,19 Eur už kelionę sumokėta suma, teigia, jog jie patyrė nuostolius, kuriuos skundu teismui ir praÅ¡o priteisti.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjų skundo pagrįstumo klausimÄ , teismui kyla pareiga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiÅ¡kėjų nurodytÄ Å¾alÄ , ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi bÅ«ti atlyginta pareiÅ¡kėjams. Dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjų patirtÄ Å¾alÄ PareiÅ¡kėjų skundo teismui pagrindas yra tai, jog atsakovė Lietuvos valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, pateiktų pakankamas garantijas, jog įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti, dėl ko pareiÅ¡kėjai patyrė turtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjai skunde reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , be kitų teisinių argumentų, grindžia teismų jau suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose. Paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 iÅ¡nagrinėjęs iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ginÄÄ 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , jog „nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 90/314 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo) teisių apsaugos.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314 7 straipsnį.“. Iš esmės analogiškos praktikos tęstinumas išlaikomas ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pavyzdžiui: 2017 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1976-624/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017.

Šios apeliacinės instancijos teismo administracinės jurisprudencijos nuostatos iš esmės atkartojamos ir pirmosios instancijos teismo praktikoje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-581-171/2017, 2017 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3612-473/2017, 2017 m. spalio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3617-189/2017, 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3902-643/2017 ir kt.), teismui nagrinėjant kitas šiuo požiūriu vienarūšes individualias administracines bylas.

Taigi, netinkamas Direktyvos 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę – į Turizmo įstatymo 8 straipsnį, jau yra konstatuotas nacionalinių teismų. Teismai labai panaÅ¡ias arba analogiÅ¡kas bylas privalo spręsti panaÅ¡iai (lot. a similibus procedere ad similia). Todėl Å¡ia aplinkybe pareiÅ¡kėjai pagrįstai grindžia skunde reiÅ¡kiamus reikalavimus, atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei nagrinėjamoje byloje kilti bÅ«tinas sÄ lygas pagal CK 6.271 straipsnį.

Taigi nors de jure tokio pobÅ«džio bylos ir neatitinka modelinių bylų sampratos ABTÄ® 127 straipsnio prasme, tačiau de facto tokiomis gali bÅ«ti traktuojamos ir valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinosios sÄ lygos kiekvienoje tokio pobÅ«džio byloje naujai nebenustatinėtinos ir nebeįrodinėtinos. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismas nemato nei konstitucinių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt. nutarimai), nei materialinio ar procesinio pobÅ«džio pagrindų, galinčių pateisinti ar nulemti objektyviÄ bÅ«tinybę nesilaikyti aukščiau nurodytuose teismų sprendimuose suformuoto ratio decidendi (lot. sprendimo esmė, teismo suformuluota abstrakti elgesio taisyklė, sprendimo pagrindas, kuriuo privalu vadovautis) ir nukrypti nuo analogiÅ¡kose bylose priimtų sprendimų esminio turinio (stare decisis doktrina, t. y. laikytis to, kas jau nuspręsta), teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamos bylos kontekste atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjams jų patirtÄ Å¾alÄ .

Teismas atsakovės atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento argumentus, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl neįvykusios kelionės patirtų nuostolių atlyginimo pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjamas bankroto byloje, atmeta kaip nepagrįstus. Remiantis ESTT praktika, bÅ«tent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimÄ (ESTT 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp Andrea Francovich ir Italijos Respublikos ir tarp Danila Bonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos;

ESTT 1996 m. kovo 5 d. ESTT sprendimas sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt. Brasserie). Å iuo atveju pripažinta, kad tokiÄ pareigÄ valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiÅ¡ko patirtų nuostolių atlyginimo. Pastebėtina, jog nagrinėjamu aspektu kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus, nėra svarbÅ«s (ESTT 1999 m. birželio 15 d. sprendimas byloje C-140/97 tarp Rechberger ir kt.).

Dėl priteistino turtinės žalos dydžio Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo vertinimu, pareiÅ¡kėjų į bylÄ pateikti įrodymai negali bÅ«ti laikomi pagrindu priteisti jų praÅ¡omo priteisti dydžio turtinę žalÄ . Teigia, kad Sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta, nes nėra pasiraÅ¡yta jos Å¡alių – UAB „Freshtravel“ ir pareiÅ¡kėjų. Be to, 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 100, kuriuo piniginės lėšos buvo pervestos Cherry Media LT, UAB, nepagrindžia, kad Å¡iuo nurodymu pervestos piniginės lėšos buvo skirtos apmokėti už kelionę pagal Sutartį.

Pasisakant dėl Sutarties galiojimo, pažymėtina, jog raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai Sutarties sudarymo veiksmus atliko elektroninėje erdvėje (b. l. 15), iÅ¡ Sutarties teksto matyti, jog sandorio Å¡alys gali bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuojamos, kas savaime neleidžia teigti, jog Sutartis laikytina nesudaryta (CK 1.73 str. 2 d., 1.76 str. 2 d.). Pagal CK 6.192 straipsnio 1 dalį, sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ .

CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti atvejai, kada sandoriai turi bÅ«ti sudaryti paprasta raÅ¡ytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iÅ¡ tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formÄ reglamentuoja Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas (turizmo paslaugų teikimo sutartis – raÅ¡ytinis susitarimas, kuriuo viena Å¡alis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimÄ kitai Å¡aliai – turistui užtikrinti organizuotÄ turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas).

Ä®statymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Tačiau Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra. Tai reiÅ¡kia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikÅ¡tų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ â€“ sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.).

Nagrinėjimu atveju pastaroji įstatymo norma teisiÅ¡kai nėra aktuali ginčui, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog sandorio sudarymo faktÄ pareiÅ¡kėjai įrodė leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog pareiÅ¡kėjams fiziÅ¡kai pasiraÅ¡yti Sutartį objektyviai nebuvo reikalinga. Dėl to teismas pripažįsta nepagrįstu Ūkio ministerijos argumentÄ , kad Sutarties Å¡alys turėjo Sutartį pasiraÅ¡yti, o nesant raÅ¡ytinės sutarties, ji traktuotina kaip nesudaryta, kas reikÅ¡tų, jog tarp Å¡alių nesusiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Be to, teismo vertinimu, siekiant nustatyti Sutarties sudarymo faktÄ , negalima ignoruoti ir Å¡alių suderintų tarpusavio ketinimų, valios tokiÄ sutartį sudaryti, negalima neatsižvelgti į sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. Å ių aplinkybių neigimas ir įrodinėjimas, kad Sutartis nebuvo sudaryta, reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumÄ pareiÅ¡kėjų atžvilgiu. Teismas vertina, kad byloje pakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , jog Sutarties Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti Å¡iÄ sutartį.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia sudaryti sutartį ar ne. Å is principas taip pat reiÅ¡kia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties Å¡alių valiÄ . Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties Å¡alių valios trÅ«kumÄ (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimÄ . Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia ir Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir kiti teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).

Vertinti, jog Sutarties Å¡alys, savanoriÅ¡kai nustatydamos sutarties formÄ , kaip nors pažeidė gerÄ moralę, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar kitus teisinius imperatyvus, teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat nepagrįsti argumentai, jog pareiÅ¡kėjo V. R. atliktas mokėjimas į Cherry Media LT, UAB banko sÄ skaitÄ nepatvirtina mokėjimo pagal Sutartį ir nelaikomas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog Sutarties kaina buvo sumokėta UAB „Freshtravel“ naudai, kadangi Cherry Media LT, UAB nėra Sutarties Å¡alis.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjas V. R. 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100 į Cherry Media LT, UAB sÄ skaitÄ pervedė 2 798 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Grupinis.lt order # (525773986)“. Å i pareiÅ¡kėjo V. R. pervesta suma sutampa su Sutarties kaina ir dėl to ginčo byloje nėra. IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų valstybės įmonės Registrų centras teikiamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog juridinis asmuo Beta Media, UAB (kuriam priklauso portalas „www.grupinis.lt“) (juridinio asmens kodas 302527342) Beta.lt, UAB pavadinimu buvo įregistruotas 2010 m. liepos 9 d., o 2013 m. rugsėjo 6 d.

Beta.lt, UAB pavadinimas pakeistas į Cherry Media LT, UAB. 2015 m. rugsėjo 23 d. Cherry Media LT, UAB pavadinimas pakeistas į Beta Media, UAB. Taigi Beta.lt, UAB ir Cherry Media LT, UAB istoriÅ¡kai veikė kaip tas pats juridinis asmuo. BÅ«tent todėl minėtame 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodyme Nr. 100 piniginių lėšų gavėju nurodyta Cherry Media LT, UAB, o mokėjimo paskirtyje nurodyta „Grupinis.lt order # (25773986)“. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sÄ lygomis.

Taigi Sutartis galėjo bÅ«ti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentÄ , atitinkamai ir mokėjimai už pareiÅ¡kėjų turistinę kelionę galėjo bÅ«ti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui, kuris, nebÅ«damas Sutarties Å¡alimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, jog pareiÅ¡kėjas V. R. 2014 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 100 pervedė 2 798 Lt (810,36 Eur) sumÄ Ä¯ Cherry Media LT, UAB banko sÄ skaitÄ kelionių organizatoriaus UAB „Freshtravel“ naudai už internetiniame portale „www.grupinis.lt“ užsakytÄ kelionę į FuerteventÅ«rÄ .

Be to, Sutarties sudarymo tinkamÄ formÄ bei pagal Sutartį atlikto mokėjimo tinkamumÄ pagrindžia ir tai, jog pareiÅ¡kėjai buvo įtraukti į UAB „Freshtravel“ organizuotos kelionės turistų registracijos sÄ raÅ¡Ä (b. l. 104–107). Byloje nustatyta, jog Cherry Media LT, UAB pagal akcijÄ Nr. 524888395, pagal kuriÄ kuponus įsigijo ir pareiÅ¡kėjai (b. l. 109), gautas pinigines lėšas pervedė UAB „Freshtravel“ (b. l. 110–117). Tai, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjams 810,36 Eur (2 798 Lt) dydžio turtinę žalÄ , be kita ko, patvirtina ir pareiÅ¡kėjo V.

R. įtraukimas į UAB „Freshtravel“ kreditorių (trečios eilės kreditorius Nr. 568) sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2316-653/2016, taip pat ERGO Insuranse SE Lietuvos filialo pareiÅ¡kėjui V. R. apskaičiuota ir, V. R. teigimu, jam iÅ¡mokėta 40,17 Eur draudimo iÅ¡moka dėl UAB „Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų. Å ios aplinkybės taip pat leidžia pripažinti, kad Sutartis tarp pareiÅ¡kėjų ir UAB „Freshtravel“ buvo realiai sudaryta, o draudimo iÅ¡moka apskaičiuota dėl to, jog laikoma, kad pareiÅ¡kėjai už kelionę sumokėjo tinkamu bÅ«du bei tinkamam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjų reikalavimo priteisti jų naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės žalos atlyginimÄ teisinis ir faktinis pagrįstumas laikytinas teismo nustatytu. Vertindamas, kokio dydžio materialinės žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti priteistas pareiÅ¡kėjų naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, teismas konstatuoja, jog, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui pareiÅ¡kėjui V. R. apskaičiavus 40,17 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuri pareiÅ¡kėjo V.

R. teigimu, jam buvo grÄ Å¾inta, laikytina, jog pareiÅ¡kėjams liko negrÄ Å¾inta 770,19 Eur suma. Kadangi pareiÅ¡kėjai skunde nenurodė bei nepateikė įrodymų, kad patirtos žalos dalys yra nevienodos, preziumuotina, kad jos yra lygios. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovės priteistina po 385,10 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡omų priteisti procesinių palÅ«kanų PareiÅ¡kėjai prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, jų naudai priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ , taikant procesines palÅ«kanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , sprendžia, kad pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ūkio ministerijos, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų skundas priimtas 2017 m. rugsėjo 11 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . Dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų Pateiktu skundu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti jų naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso Å¡alis kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimÄ pagalbai apmokėti patirtos iÅ¡laidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo bÅ«tinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Kadangi pareiÅ¡kėjų skundas patenkintas, vadovaujantis ABTÄ® 40 ir 41 straipsniais, jiems priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Byloje yra pateiktas 2017 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 7), kuris patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas V. R. sumokėjo 100 Eur advokatui R. Janauskui, su kuriuo pareiÅ¡kėjas V. R. 2017 m. rugpjūčio 18 d. sudarė atstovavimo sutartį Nr. ATS-2017-08-18/1 (b. l. 25), o pareiÅ¡kėjas A. Č. 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarė atstovavimo sutartį Nr. ATS-2017-07-24/2 (b. l. 24), ir kuris pareiÅ¡kėjų vardu pasirašė skundÄ teismui.

Taip pat byloje pateikta advokato R. Janausko 2017 m. rugpjūčio 25 d. iÅ¡raÅ¡yta V. R. sÄ skaita faktÅ«ra 100 Eur sumai už teisines paslaugas (skundo parengimÄ ) (b. l. 9). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 817,60 Eur. Maksimali suma už skundo parengimÄ bÅ«tų 2 044 Eur.

Teismas, vadovaudamasis maksimalia skundo parengimo suma, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti 100 Eur suma nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų V. R. ir A. Č. skundÄ tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui V.

R. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 385,10 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir dešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 385,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 385,10 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir dešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 385,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiÅ¡kėjui V. R. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Č. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolita Rasiukevičienė