N-575-1258-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-1258/2012

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00812-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.3; 3.4; 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Gumuliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Aleksandrui Kislovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. M. (L. M.) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo ir pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo L. M. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis L. M. (toliau – ir pareiškėjas) (duomenys neskelbtini) neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritoriją ir buvo sulaikytas. Sulaikymo metu paaiškėjo, kad pareiškėjas neturi vizos, suteikiančios teisę atvykti, būti ar vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje – neteisėtas valstybės sienos perėjimas ir paskyrė jam 25 parų arešto bausmę, kuri pasibaigė – 2010 m. gruodžio 7 d..

2010 m. gruodžio 6 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo, Migracijos departamento 2011 m. sausio 17 d. sprendimu buvo sustabdytas Migracijos departamento 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir priimtas galutinis sprendimas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) pareiškėjas buvo pirmą kartą sulaikytas 2010 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, po to kai atliko Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimu, išnykus sulaikymo pagrindams, buvo panaikintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas dėl L. M. sulaikymo.

2011 m. vasario 18 d. pareiškėjas išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo nustatytu laiku. Atsižvelgdamas į neteisėtą užsieniečio pasišalinimą iš Užsieniečių registracijos centro prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros metu, Migracijos departamentas 2011 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą nutraukti L. M. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą.

2012 m. vasario 23 d. L. M., pagal Dublino II Reglamentą, buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) ir pateikė prieglobsčio prašymą. 2012 m. vasario 24 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio nesuteikimo bei L. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Ši sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. birželio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, sprendimas byloje kol kas nėra priimtas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 114 straipsniu, buvo nuspręsta sulaikyti L. M. Užsieniečių registracijos centre tol, kol bus įvykdyta išsiuntimo procedūra iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. gegužės 24 d..

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu, remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nusprendė palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimą dėl L. M. sulaikymo ir pratęsti jo sulaikymo terminą iki 2012 m. birželio 25 d.. Teismas nurodė, kad sprendimo priėmimo metu pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, tačiau iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad jis pažeidė Užsieniečių registracijos centro taisykles, neteisėtai išvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvos Respubliką ir todėl teismas turi pagrindo manyti, kad L. M. tikslas yra pasinaudoti prieglobsčio procedūra tam, kad būtų išvengta sulaikymo, siekiant išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, o ne gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2012 m. birželio 20 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo, kuriame prašoma spręsti klausimą dėl pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo iki 2012 m. rugsėjo 25 d., bet ne ilgiau iki kol bus išspręstas klausimas dėl prieglobsčio jam suteikimo ar dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikimas motyvuotas tuo, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis numato užsieniečio sulaikymą, jei yra sprendžiama dėl užsieniečio išsiuntimo ir jei sulaikymas yra būtinas sprendimui įvykdyti tuo atveju, kai užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali slėptis. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad L. M. neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybės dokumento, jau buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), ir greičiausiai nebūtų grįžęs į Lietuvos Respubliką, jeigu nebūtų sulaikytas pareigūnų ir grąžintas pagal Dublino II Reglamentą. Tokiais savo veiksmais jis sutrukdė kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai išnagrinėti jo prašymą bei priimti atitinkamą sprendimą. Todėl šio užsieniečio sulaikymas yra būtinas tam, kad jis vėl, pasinaudodamas galimybe laisvai judėti, nepasislėptų nuo Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų. Pažymi, kad iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog L. M. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis ir, vilkindamas jo prašymo nagrinėjimą, jis gali vėl neteisėtai į jas išvykti kol bus sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo arba jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nurodo, kad nėra išnykę Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendime numatyti pareiškėjo sulaikymo pagrindai, jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nuo sulaikymo momento iš esmės nepasikeitė, todėl vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi bei 114 straipsnio 2 dalimi sulaikymo terminas turėtų būti pratęstas.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo, 2012 m. birželio 25 d. sprendimu, remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pratęsti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2012 m. liepos 25 d.. Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendime nurodytas sulaikymo pagrindas – pagrįsta galimybė manyti, jog asmens tikslas yra pasinaudojant prieglobsčio procedūra išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, o ne gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje – nėra išnykę, prašymo procedūroje nepriimtas galutinis sprendimas ir todėl sulaikymo terminas gali būti pratęstas.

2012 m. liepos 17 d. Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo, kuriame prašoma pratęsti pareiškėjo sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2012 m. spalio 25 d.. Teikimas motyvuojamas tais pačiais argumentais kaip ir 2012 m. birželio 20 d. Užsieniečių registracijos centro teikimas.

Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs Užsieniečių registracijos centro 2012 m. liepos 17 d. teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo, 2012 m. liepos 20 d. sprendimu, remdamasis Įstatymo 39 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 114 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nusprendė teikimą tenkinti ir pratęsti užsieniečio L. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams – nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2012 m. spalio 25 d.. Teismas nustatė, kad pasišalindamas iš Užsieniečių registracijos centro, neteisėtai vykdamas į kitą Europos Sąjungos šalį, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, 2 punkto – vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) III skirsnio 18.4 punkto bei Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3K-11 patvirtintų „Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) V skirsnio 8 punkto – prieglobsčio prašytojui suteikiama teisė išvykti iš Užsieniečių registracijos centro ne ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui, reikalavimus. Darė išvadą, kad L. M. piktnaudžiauja savo teise prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, neteisėtai išvykdamas iš Užsieniečių registracijos centro ir keliaudamas į kitas Europos Sąjungos valstybes, nevykdo Įstatymo 71 straipsnyje nustatytų pareigų ir vilkina savo prašymo nagrinėjimą, todėl jam gali būti taikomos Įstatymo 114 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatos, jog užsienietis gali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, jeigu jis atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir panašiai.

2012 m. liepos 22 d. pareiškėjas drauge su keliais kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir 2012 m. liepos 24 d. buvo sulaikyti Užsieniečių registracijos centro Operatyvinės veikos grupės bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus Specialiosios paskirties užkardos pareigūnų bei buvo pristatyti į Užsieniečių registracijos centrą.

Į centrinę Šengeno informacinę sistemą yra įtrauktas (duomenys neskelbtini) paskelbtas įspėjimas dėl L. M. neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį iki 2012 m. lapkričio 3 d..

II. Pareiškėjas L. M. apeliaciniu skundu dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą pratęsti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2012 m. liepos 25 d., apeliaciniu skundu dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą pratęsti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams – nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2012 m. spalio 25 d..

Nurodo, kad esant apskųstiems ir dėl to neįsigaliojusiems 2012 m. vasario 24 d. Migracijos departamento sprendimui dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimui, pareiškėjas L. M. turi prieglobsčio prašytojo statusą Lietuvos Respublikoje. Remiantis 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) preambulės 9 punktu, kuriame nustatyta, kad pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB), trečiosios šalies pilietis, paprašęs prieglobsčio valstybėje narėje, neturėtų būti laikomas neteisėtai tos valstybės narės teritorijoje esančiu piliečiu, kol neįsigaliojo sprendimas nepatenkinti prašymo arba sprendimas, kuriuo jis netenka teisės likti šalyje kaip prieglobsčio siekiantis asmuo, pareiškėjas neturėtų būti laikomas neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis, detalizuojanti to paties straipsnio 1 dalies 5 punktą, buvo priimta perkeliant Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 1 dalį, taigi, ji turi būti aiškinama nepažeidžiant šios direktyvos nuostatų. Atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115/EB 2 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad ši direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, esantiems valstybės narės teritorijoje neteisėtai, pareiškėjui, kaip prieglobsčio prašytojui ir dėl to teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam asmeniui, netaikytinos Direktyvos 2008/115/EB bei Įstatymo nuostatos dėl trečiųjų šalių piliečių sulaikymo.

Teigia, kad pareiškėjas negalėjo būti sulaikytas išsiuntimo tikslu (pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį), nes remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. (apeliaciniame skunde nurodyta, kad sprendimas priimtas 2009 m. lapkričio 9 d., tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu) sprendimu byloje Nr. C-357/09 PPU Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) sulaikymui išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymui taikomas skirtingas teisinis rėžimas.

Pabrėžia, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis, numato, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, kuriais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui, nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi L. M. atveju išsiuntimo procedūra nėra vykdoma, nes Migracijos departamento 2012 m. vasario 24 d. sprendimas nesuteikti asmeniui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nėra įsigaliojęs ir pareiškėjas turi prieglobsčio prašytojo statusą.

Užsieniečių registracijos centras atsiliepimais į L. M. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo su apeliacinių skundų motyvais nesutinka ir prašo palikti nepakeistus Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą bei Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą, o užsieniečio apeliacinius skundus atmesti.

Nurodo, kad L. M. Užsieniečių registracijos centre buvo sulaikytas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimu, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu jo sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. birželio 25 d., tačiau asmuo minėtų sprendimų nėra apskundęs. Pažymi, jog pasišalindamas iš Užsieniečių registracijos centro, neteisėtai vykdamas į kitą Europos Sąjungos šalį, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, Aprašo III skirsnio 18.4 punkto bei Taisyklių V skirsnio 8 punkto reikalavimus.

Tvirtina, jog aplinkybė, kad Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo vykdymas yra sustabdytas, nepanaikina esamų užsieniečio sulaikymo pagrindų, kadangi užsienietis gali būti sulaikytas ir pradėjus procesą dėl sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos priėmimo (sprendimo įvykdymui reikalingos užtikrinimo priemonės gali būti naudojamos ir tuo metu, kol sprendimo vykdymas yra sustabdytas). Atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog L. M. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, nes asmuo, nesulaukęs sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo Lietuvos Respublikoje, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, be to, 2012 m. liepos 22 d., kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais, savavališkai pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro, o 2012 m. liepos 24 d. buvo sulaikytas bei pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą.

Pabrėžia, kad minėtos aplinkybės rodo, jog L. M. negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų, piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, o prieglobsčio prašymas yra tik būdas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje. Taip pat pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. (atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad sprendimas priimtas 2009 m. lapkričio 9 d., tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu) sprendimo byloje Nr. C-357/09 PPU Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) 42 punkte numatoma, kad pagal Direktyvos 2003/9/EB 7 straipsnio 1 ir 3 dalis prieglobsčio prašytojai gali laisvai judėti priimančios valstybės narės teritorijoje arba tam tikroje valstybės narės jiems paskirtoje zonoje, tačiau kai yra tikslinga, pavyzdžiui, dėl teisinių priežasčių arba viešosios tvarkos sumetimais, valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka gali izoliuoti prieglobsčio prašytoją tam tikroje konkrečioje vietoje.

Atkreipia dėmesį, kad minėto teismo sprendimo 44 punkte numatoma, kad remiantis Direktyvos 2005/85/EB 18 straipsnio 2 dalimi, prieglobsčio prašytojai yra sulaikomi, tačiau valstybės narės užtikrina greitos teisminės kontrolės galimybę. Taip pat nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu pratęstas L. M. sulaikymo terminas jau yra pasibaigęs ir šiuo metu jo sulaikymas yra pratęstas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos teisėje su prieglobsčio suteikimu susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei jo pagrindu 2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintas „Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas“. Kaip matyti iš Įstatymo priedo, juo įgyvendinamos ir 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalius prieglobsčio prašytojų priėmimo standartus (toliau – ir Direktyva 2003/9/EB), 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse bei 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse nuostatos.

Dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, pratęstas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjui paskirto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminas iki 2012 m. liepos 25 d.. Tai reiškia, jog L. M. šiuo teismo sprendimu skirtas sulaikymas yra pasibaigęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įprasta, kad išnykus ginčo dalykui – šiuo atveju Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu skirtam sulaikymui iki 2012 m. liepos 25 d. – apeliacinis skundas negali būti tenkinamas. Taigi, remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. netenkintinas.

Dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo

Kaip matyti iš apeliacinių skundų argumentų, savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimais pareiškėjas, visų pirma, grindžia aplinkybe, jog Direktyva 2008/115/EB ir ją įgyvendinančios Įstatymo nuostatos yra taikomos neteisėtai valstybės teritorijoje esantiems asmenims, kai tuo tarpu prieglobsčio prašytojas nėra laikomas neteisėtai šalyje esančiu asmeniu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtos Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 6 dalis numato galimybę valstybėms narėms vienu administraciniu ar teismo sprendimu ar aktu priimti sprendimą užbaigti teisėtą buvimą kartu su sprendimu grąžinti ir (arba) sprendimu dėl išsiuntimo ir (arba) sprendimu uždrausti atvykti, kaip tai numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nepažeidžiant direktyvos III skyriuje numatytų procesinės apsaugos priemonių arba kitų Bendrijos ir nacionalinėje teisėje numatytų atitinkamų nuostatų. Taigi, Direktyva 2008/115/EB suteikia valstybei teisę pritaikyti jos nuostatas sprendžiant ne tik dėl neteisėtai valstybėje narėje esančių trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo, tačiau ir dėl teisėto asmenų buvimo užbaigimo. Tokios galimybės buvimas yra puikiai suprantamas, nes atsižvelgiant į tai, kad direktyvos numato minimalias garantijas ir standartus pažeidžiamiems asmenims, nėra priežasčių tų nuostatų netaikyti ir kitiems asmenims, jei nėra teisinio reguliavimo, kuris nustatytų jiems palankesnes sąlygas.

Taip pat, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentą, jog remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu byloje Nr. C-357/09 PPU Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) sulaikymui išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymui taikomas skirtingas teisinis rėžimas ir dėl to pareiškėjas negalėjo būti sulaikytas išsiuntimo tikslu (pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 2 dalį), teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas yra sulaikytas ne dėl buvimo prieglobsčio prašytoju ir ne kaip prieglobsčio prašytojas, o kaip trečiosios šalies pilietis, dėl kurio yra pradėta procedūra, siekiant išspręsti šio asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) klausimą.

Kaip jau minėta, Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 6 dalies nuostata, leidžia valstybėms narėms vienu administraciniu aktu ar teismo sprendimu ar aktu priimti sprendimą užbaigti teisėtą užsieniečio buvimą kartu su sprendimu grąžinti ir (arba) sprendimu dėl išsiuntimo ir (arba) sprendimu uždrausti atvykti, Lietuvos Respublikoje šie klausimai sprendžiami vienu aktu – Migracijos departamento sprendimu, kaip nurodyta Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 76 punkte – kuriuo išsprendžiami tiek prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo, tiek užsieniečio išsiuntimo, grąžinimo arba įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos klausimai.

Taigi, abu šie klausimai išsprendžiami vienos administracinės procedūros metu. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytos sulaikymo taikymo sąlygos atitinka Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas – esamą pasislėpimo pavojų bei užsieniečio vengimą pasirengti grąžinimo ar išsiuntimo procesui, trukdymą jiems. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti – jis jau buvo pabėgęs iš Užsieniečių registracijos centro, vykstant prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrai, taip pat yra matomas ir jo nenoras bendradarbiauti – įvairiais būdais siekiama vilkinti procesą, pažeidžiami Lietuvos Respublikos įstatymai ir prieglobsčio prašytojams numatytos pareigos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jau yra paskelbtas įspėjimas dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno šalis, taigi, darytina išvada, kad L. M. ne pirmą kartą pažeidžia Europos Sąjungos valstybių migracijos įstatymus, siekia ne gauti prieglobstį būtent Lietuvos Respublikoje, o tiesiog ieško galimybių įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos šalyse. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies taikymas pareiškėjo L. M. atžvilgiu neprieštarauja Direktyvos 2008/115/EB nuostatoms ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, todėl šie apeliacinių skundų argumentai atmestini.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas klaidingai mano, jog Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis tik detalizuoja to paties straipsnio 1 dalies 5 punktą – remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1229/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1144/2012) bei atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 1 dalis, kurią atitinka minėta Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis, yra išskirta kaip atskiras sulaikymo pagrindas, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis turėtų būti laikoma atskiru užsieniečio sulaikymo pagrindu, o ne papildomomis sąlygomis 1 dalyje numatytiems pagrindams.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindė ir tuo, kad papildomas sulaikymo termino pratęsimas 12 mėnesių netaikytinas pareiškėjo atveju, nes pareiškėjas turi prieglobsčio prašytojo statusą ir, neįsigaliojus Migracijos departamento 2012 m. vasario 24 d. sprendimui nesuteikti asmeniui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nėra vykdoma jo išsiuntimo procedūra.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikoje tiek prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo, tiek asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimai yra sprendžiami vienos administracinės procedūros metu. Tai reiškia, kad pareiškėjui būnant prieglobsčio prašytoju, jo išsiuntimo procedūra nėra vykdoma, tačiau yra vykdoma sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo procedūra. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis numato sulaikymo terminus esant Įstatymo 113 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Šiuo atveju teismai rėmėsi 113 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan.), tai reiškia, kad pats sprendimo priėmimo procesas, esant kitoms numatytoms sąlygoms, leidžia sulaikyti asmenį. Be viso to, pareiškėjo atveju jau yra priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kurio vykdymas yra sustabdytas, tačiau sprendimo vykdymo sustabdymas nedaro to sprendimo negaliojančiu. Taigi, šiuo metu ne tik vyksta sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo procesas, bet ir egzistuoja sprendimas, kurio vykdymas sustabdytas, bet jo užtikrinimui reikalingos priemonės gali būti taikomos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos – būtinybė užtikrinti sprendimo dėl išsiuntimo priėmimą arba vykdymą – nagrinėjamu atveju egzistuoja, todėl teismai teisingai taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytą užsieniečio sulaikymo pagrindą.

Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostata numato, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Pažymėtina, kad čia išskiriamos dvi sąlygos papildomam sulaikymo termino pratęsimui – užsieniečio nebendradarbiavimas ir reikiamų dokumentų užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti negavimas – atitinka Direktyvos 2008/115/EB 15 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas šiam terminui pratęsti. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjas nebendradarbiauja siekiant priimti sprendimus jo atžvilgiu – piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, pažeidžia savo, kaip prieglobsčio prašytojo, turimas pareigas, naudojasi prieglobsčio prašymu kaip galimybe įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad sulaikymo terminas buvo pagrįstai pratęstas ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, todėl ir šis apelianto argumentas yra atmestinas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išaiškino bylos aplinkybes ir tinkamai vertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisingą sprendimą, todėl pagrindo naikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. M. apeliacinius skundus atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas