5015ef38-e51e-4825-86ad-4e6b774a2f71 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-453-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02890-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1.; 45.1  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. U. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1181-779/2012 pagal ieÅ¡kovės E. Å . ieÅ¡kinį atsakovui A.

U. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – VÄ® „Regitra“, T. U., G. E..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė E. Å . ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2006 m. gruodžio 4 d. ieÅ¡kovės ir atsakovo A. U. sudarytÄ automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 39 707,20 Lt nuostolių atlyginimÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2006 m. gruodžio 4 d. Å¡alys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė už 11 500 eurų nusipirko iÅ¡ atsakovo 2000 metų laidos transporto priemonę Audi A6. Pinigai buvo pervesti atsakovo sÅ«nui T. U. į sÄ skaitÄ . Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo minėtas automobilis buvo perregistruotas ieÅ¡kovės vardu VÄ® „Regitra“ Vilniaus filiale. Po 1 metų ir 8 mėnesių naudojimosi automobiliu ieÅ¡kovė nutarė jį parduoti. 2008 m. rugpjūčio 7 d. ieÅ¡kovė ir bÅ«simasis pirkėjas atvyko į VÄ® „Regitra“ Kauno filialÄ iÅ¡registruoti automobilį.

Automobilio patikrinimo metu VÄ® „Regitra“ Kauno filialo darbuotojai įtarė, jog automobilio kėbulo numeris galimai yra suklastotas. Tyrimo metu nustatyta, kad automobilis vogtas Vokietijoje 2005 m. kovo 18 d. Automobilis iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo paimtas ir grÄ Å¾intas jo teisėtam savininkui. Pasak ieÅ¡kovės, tokios aplinkybės leidžia ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi objektyviai neįvykdyta parduodamo daikto pardavėjo (atsakovo) pareiga perduodant daiktÄ užtikrinti, jog jam priklauso nuosavybės teisė į daiktÄ .Atsakovas A.

U. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2006 m. gruodžio 4 d. šalys bendru prašymu prašė įregistruoti transporto priemonę naujos savininkės ir valdytojos ieškovės E. Š. vardu. VĮ „Regitra“ specialistas J. S. savo antspaudu bei parašu patvirtino, kad atsakovo parduoto automobilio identifikavimo numeris automobilio perdavimo ieškovei momentu buvo būtent (duomenys neskelbtini). Taigi, ne kas kitas, o būtent ieškovė nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d., kai kreipėsi į automeistrus, o taip pat ir iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., kai kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės išregistravimo momento, valdė ir disponavo automobiliu savo valia ir nuožiūra.

Todėl didesnė tikimybė manyti, kad ginčo automobilio kėbulo numeris pakito bÅ«tent nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. IÅ¡ automobilio patikrinimo pažymų seka, kad jokių požymių, ypač tokių svarbių kaip gamyklinės automobilio lentelės nebuvimas, kas bÅ«tų akivaizdus galimo duomenų apie automobilį keitimo (slėpimo) požymis, tuo metu, kai automobilį pirmÄ kartÄ atsakovas registravo Lietuvoje, specialistų nebuvo konstatuotas. BÅ«tent ieÅ¡kovė, veikdama kaip automobilio savininkė bei bÅ«simoji jo pardavėja, susiradusi Å¡io automobilio potencialų pirkėjÄ , 2008 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į VÄ® „Regitra“ dėl transporto priemonės iÅ¡registravimo, siekdama jÄ parduoti.

IeÅ¡kovė netinkamai ir nepagrįstai save įvardija automobilio pirkėja, realiai bÅ«dama jo pardavėja. Tiriant ginčijamo sandorio teisėtumo klausimÄ , esminė nustatinėtina aplinkybė yra civilinio teisinio santykio dalyvių valios, buvusios ginčijamo sandorio sudarymo metu, nustatymas, o vėliau atsiradusios ginčijamo teisinio santykio dalyviui nepalankios aplinkybės negali bÅ«ti pagrindas konstatuoti sudaryto sandorio neteisėtumo faktÄ .            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino – pripažino negaliojančia 2006 m. gruodžio 4 d. tarp ieÅ¡kovės E. Å . ir atsakovo A.

U. sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikė restitucijÄ â€“ priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. U. 39 707,20 Lt sumÄ , sumokėtÄ už automobilį AUDI A6, ir 4 750 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties sampratÄ , pardavėjas privalo parduodamÄ daiktÄ perduoti pirkėjui ir patvirtinti savo turėtÄ nuosavybės teisę į perduodamÄ daiktÄ (CK 6.317 str.). Tai reiÅ¡kia, kad tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektÄ ir nuosavybės teisę (CK 4.37 str.).

Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktÄ , bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktÄ neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos (CK 6.321 str.). Å iuo atveju sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir perduodant daiktÄ pirkėjui, buvo pareikÅ¡tos trečiųjų asmenų daiktinės teisės į sutarties dalykÄ (ieÅ¡kovė su atsakovu ginčo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2006 m. gruodžio 4 d., tretieji asmenys teises į daiktÄ buvo pareiÅ¡kę 2005 m. kovo 18 d.

Šengeno informacinės sistemos duomenimis).Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas argumentas, kad tiek pirminės automobilio registracijos Lietuvoje metu, tiek ieškovei kaip savininkei registruojant ginčo automobilį nebuvo nustatyta klastojimo požymių, savaime nereiškia, kad tuo metu nebuvo suklastotas automobilio kėbulo identifikacinis numeris. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. rugsėjo 19 d. iki 2006 m. sausio 6 d.) 13 punkte nurodyta, kad transporto priemonės įregistruojamos (išregistruojamos) jas apžiūrėjus ir patikrinus, ar transporto priemonės duomenys sutampa su įrašais pateiktuose transporto priemonės dokumentuose.

VÄ® „Regitra“ atstovas paaiÅ¡kino, kad apžiÅ«rint transporto priemonės identifikavimo žymenis, negali bÅ«ti naudojami tokie veiksmai, kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rÅ«gÅ¡timis, Å¡armais ar dažų dangos mechaninis Å¡alinimas; VÄ® „Regitra“ neturėjo priėjimo prie Å engeno informacinės sistemos duomenų. Todėl aplinkybė, kad VÄ® „Regitra“ darbuotojai, sutikrinę lenteles, nerado neatitikimų, savaime nereiÅ¡kia, kad tuo metu automobilio registracijos kodas negalėjo bÅ«ti pakeistas.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡aiÅ¡kėjus automobilio vagystės faktui, ginčo automobilio nuosavybės teisės nebuvo perėjusios nei ginčijamo sandorio pardavėjui (atsakovui), nei pirkėjui (ieÅ¡kovei).

CK 6.307 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal pirkėjo ieÅ¡kinį. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad tokia sutartis nėra negaliojanti tik tuo atveju, jeigu pardavėjas pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo metu tapo parduodamo daikto savininku. Kadangi tokios aplinkybės nenustatyta, laikytina, kad 2006 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis negalioja, ji laikytina niekine pagal CK 1.80 straipsnį kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktÄ dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iÅ¡ pirkėjo grÄ Å¾inamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ bei atlyginti Å¡io turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1, 3 d., 6.323 str. 1 d.).

Å i teisės norma taikytina ir tada, kai pardavėjas yra sÄ Å¾iningas daikto įgijėjas. Å alys neginčijo, kad pagal 2006 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovė atsakovui sumokėjo 11 500 EUR sumÄ už ginčo automobilį, šį faktÄ patvirtina ir praneÅ¡imas apie pinigų pervedimÄ . Nors ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į automobilio naudojimÄ ir sumažėjusiÄ jo vertę, sutiktų su mažesne priteistina suma, tačiau ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimų atitinkamoje dalyje neatsisakė, automobilio nusidėvėjimo klausimÄ paliko spręsti iÅ¡imtinai teismo nuožiÅ«ra, į galimai mažintinÄ ieÅ¡kinio sumÄ Ä¯traukė ir dalį bylinėjimosi, procesinių dokumentų vertimo iÅ¡laidų, atskirai kiekvienos jų nedetalizuodama ir neiÅ¡skirdama.

Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie automobilio sumažėjusiÄ vertę (CPK 178 str.). Byloje, kurioje sprendžiamas privataus pobÅ«džio civilinis ginčas, teismas nagrinėja ginÄÄ nevirÅ¡ydamas tų ribų, kokias nustato ginčo Å¡alys, naudodamosi savo dispozicine teise, o įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris turi bÅ«ti pagrįstas visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Taigi ieÅ¡kovė, suformuluodama savo materialinį teisinį reikalavimÄ , nustatė savo reikalavimų ribas ir teismas, savo nuožiÅ«ra ar iniciatyva peržengti Å¡ių ribų bei savo iniciatyva rinkti įrodymus negali.

Be to, teismų praktikoje laikomasi teisės aiÅ¡kinimo, kad pirkėjui, įsigijusiam vogtÄ automobilį, iÅ¡ pardavėjo priteisiama visa pardavimo kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-235/2010). Todėl Å¡iuo atveju taikoma vienaÅ¡alė restitucija, pagal kuriÄ atsakovas turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 11 500 EUR (39 707,20 Lt) sumokėtÄ sumÄ už ginčo automobilį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas A. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas neiÅ¡tyrė visų byloje esančių įrodymų ir vogtu pripažino ne tÄ automobilį. Vokietijoje buvo pavogtas ir nuo 2005 m. kovo 18 d. ieÅ¡komas ne atsakovui priklausęs automobilis, 2000 metų laidos Audi A6, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), vokiÅ¡kas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bet 2001 metų laidos automobilis Audi A6, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), o valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini).

Pareikštu ieškiniu ieškovė siekė ne pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos, bet pasipelnyti. Ieškovei registruojant ginčo automobilį savo vardu, VĮ „Regitra“ specialistas J. S. savo antspaudu bei parašu patvirtino, kad atsakovo parduoto automobilio identifikavimo numeris automobilio perdavimo ieškovei momentu buvo būtent (duomenys neskelbtini). Taigi būtent ieškovė nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d., kai kreipėsi į automeistrus, o taip pat ir iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., kai kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės išregistravimo momento, valdė ir disponavo automobiliu savo valia ir nuožiūra.

Todėl didesnė tikimybė manyti, kad ginčo automobilio kėbulo numeris pakito bÅ«tent nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. Siekiant nuslėpti tikrÄ sias faktines aplinkybes ir suklaidinti teismÄ , ieÅ¡kinyje nurodyta ne ta įvykių seka. IeÅ¡kovė netinkamai ir nepagrįstai save įvardija automobilio pirkėja, iÅ¡ tikrųjų bÅ«dama jo pardavėja. Teismas netinkamai įvertino aiÅ¡kiai neobjektyvų ir Å¡aliÅ¡kÄ ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje atlikimÄ , pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė E. Å . ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad Kauno m. VPK Santakos policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime aiÅ¡kiai nurodyta, kad automobilio Audi A6 identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo suklastotas, tikrasis Å¡io automobilio identifikacinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Tai nustatyta remiantis 2008 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(6588)-IS1-6425. IÅ¡ to seka, kad automobilis Audi A6 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienÄ , 2006 m. gruodžio 4 d., jau buvo ieÅ¡komas kaip vogtas, todėl pardavėjas (atsakovas) neturėjo nuosavybės teisių į jį ir Å¡io negalėjo parduoti ieÅ¡kovei.

Apelianto teiginius, jog automobilis Audi A6 buvo ne 2000, o 2001 metų laidos ir ne pilkos, o mėlynos spalvos, paneigia ne tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2008 m. rugpjūčio 7 d. kelių transporto priemonės apžiūros pažyma, kurioje aiškiai užfiksuota, kad automobilis Audi A6 yra 2000 m. laidos pilkos spalvos, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Šioje pažymoje taip pat nurodyta automobilio sulaikymo priežastis: „įtariama, kad identifikacinis numeris suklastotas“.

Tuo metu, kai apeliantas registravo automobilį VÄ® „Regitra“, automobilio identifikavimo numerio suklastojimo požymių vizualiai apžiÅ«rint galėjo ir nesimatyti. Be to, akivaizdu, kad veikiant aplinkos sÄ lygoms, klastojimo požymiai iÅ¡ryÅ¡kėja, juo labiau, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo automobiliu naudojosi apie 20 mėnesių.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo VÄ® „Regitra“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kina, kad nesant matomų automobilio kėbulo žymens ir kitų agregatų suklastojimo požymių, Å¡iems sutampant su automobilio registravimo dokumentuose nurodytais duomenimis, nesant duomenų apie automobilio paieÅ¡kÄ ar kitus apribojimus, Å¡is automobilis registruojamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliantas prašė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundÄ bÅ«tų bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pageidavimas procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ papildomai pristatyti žodžiu nėra pagrindas skirti byloje žodinį bylos nagrinėjimÄ . Dėl Å¡ių priežasčių apelianto praÅ¡ymas nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkinamas.                Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2006 m. gruodžio 4 d. apelianto ieÅ¡kovei parduotas automobilis buvo tas pats, kuris buvo ieÅ¡komas kaip vogtas Vokietijoje.Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 4 d.

Å¡alys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ apeliantas pardavė ieÅ¡kovei transporto priemonę Audi A6, kurios nurodytas identifikavimo numeris buvo (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugpjūčio 7 d. ieÅ¡kovei kreipusis į VÄ® „Regitra“ Kauno filialÄ dėl automobilio perregistravimo, filialo darbuotojams kilo įtarimų, kad automobilio identifikavimo numeris suklastotas įvirinant (1 t., b. l. 112-113). TÄ pačiÄ dienÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 306(1) straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Tyrimo metu nustatyta, kad tikrasis Å¡io automobilio identifikavimo numeris yra (duomenys neskelbtini), ir automobilis yra ieÅ¡komas kaip vogtas Vokietijoje 2005 m. kovo 18 d. (1 t., b. l. 8). Taigi ginčo aplinkybės yra pakankamai aiÅ¡kios, ir teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti jomis ar atlikto ikiteisminio tyrimo objektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu. Tai, kad apeliantui atliekant pirminę automobilio registracijÄ Lietuvoje, o vėliau įregistruojant automobilį ieÅ¡kovės vardu, jokių įtarimų automobilio identifikavimo žymenų tikrumu nekilo, nepatvirtina, kad Å¡ie žymenys apskritai nebuvo suklastoti.

Transporto priemonių registravimo Lietuvoje tvarkÄ reglamentuojančių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 48 punkte nustatyta, kad registruojant transporto priemonę, jos apžiÅ«ra atliekama vizualiai apžiÅ«rint transporto priemonę ir jos identifikavimo žymenis. Kaip paaiÅ¡kino VÄ® „Regitra“, apžiÅ«rint transporto priemonės identifikavimo žymenis, negali bÅ«ti atliekami jokie specialÅ«s tyrimo veiksmai, tokie kaip identifikavimo numerio vietos ėsdinimas rÅ«gÅ¡timis, Å¡armais ar dažų dangos mechaninis Å¡alinimas.

Taigi taikant tik vizualiÄ transporto priemonės apžiÅ«rÄ , galimi atvejai, kai jos identifikavimo žymenų klastojimo požymiai iÅ¡ karto nepastebimi.Pažymėtina, kad visÄ ieÅ¡kovės automobilio valdymo ir naudojimo laikotarpį, t. y. nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., automobilio identifikavimo numeris buvo nurodomas (duomenys neskelbtini), ir jis Å¡iuo laikotarpiu ne pakito, kaip nurodo apeliantas, o ikiteisminio tyrimo buvo nustatyta, kad jis buvo suklastotas. MÄ stant logiÅ¡kai, tai galėjo bÅ«ti atlikta tik prieÅ¡ ieÅ¡kovei įsigyjant automobilį.

Taigi apelianto argumentas dėl nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovės tikslų pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį atmetamas kaip aiÅ¡kiai nepagrįstas. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                    Virginijus Kairevičius  Danutė Kutrienė                                                                                                                           Vilija Mikuckienė             Â