50155f88-da2a-478f-a77c-edf6d7f7cd97 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-649-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40692-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Pikelienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų M.

M. ir D. M. (D. M.) pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams, suinteresuotas asmuo R. T.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 pareiÅ¡kėjų bendru sutikimu nutraukta jų santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.1. punkte pareiÅ¡kėjai patvirtino, kad jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie bÅ«tų vykdomi iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, santuokos nutraukimo metu neįgijo ir pasiraÅ¡ant sutartį neturi.

2. Suinteresuotas asmuo R. T. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 bei nustatyti, kad pareiÅ¡kėjų M. M. ir D. M. prievolė pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019-02-07 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, yra solidari jų prievolė jam kaip kreditoriui. PaaiÅ¡kino, kad santuokos nutraukimo metu pareiÅ¡kėjai turėjo prievolę kreditoriui UAB „Hidroeka“, kuri perleido savo reikalavimo teisę suinteresuotam asmeniui R.

T.. Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019-02-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, buvo tenkintas UAB „Hidroeka“ ieÅ¡kinys, iÅ¡ D. M. UAB „Hidroeka“ naudai priteista 26699,70 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo bei 601,00 Eur žyminio mokesčio. UAB „Hidroeka“ su D. M. 2018-08-10 sudarė terminuotÄ automobilio nuomos sutartį (laikotarpiui nuo 2018-08-10 iki 2018-08-25), kuria pareiÅ¡kėjui D. M. perduotas naudotis lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuomininkas 2018-09-17 sumokėjo nuomotojui 3300,00 Eur dalinį nuomos mokestį (mokėjimÄ atliko M. M.), tačiau daugiau nei vienas mokėjimas nebuvo atliktas, nors automobiliu toliau naudojamasi, jis negrÄ Å¾inamas. Proceso metu pareiÅ¡kėjas D. M. slapstėsi, pareiÅ¡kėja M. M. nors ir buvo priėmusi pretenzijas iÅ¡ UAB „Hidroeka“, vėliau taip pat pradėjo vengti bet kokių kontaktų, nepriėmė procesinių dokumentų, nekėlė telefono ragelio. Suinteresuotam asmeniui R. T. žinoma, jog minėtu automobiliu važinėjo M.

M., kadangi jai buvo paskirta bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ vairuojant šį automobilį, be to, ji sumokėjo įmokÄ už automobilio nuomÄ , todėl yra pagrindas pripažinti prievolę dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo solidariÄ ja buvusių sutuoktinių prievole.

3. PareiÅ¡kėja M. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad jokių įsipareigojimų nei UAB „Hidroeka“, nei R. T. naudai nebuvo prisiėmusi. UAB „Hidroeka“ 2018-08-10 sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018-08-10 su pareiÅ¡kėju D. M., pareiÅ¡kėjas M. M. Å¡iuose sutartiniuose santykiuose nedalyvavo ir su sutarties sÄ lygomis supažindinta nebuvo. PareiÅ¡kėja M. M. nebuvo įtraukta proceso Å¡alimi (atsakove arba trečiuoju asmeniu) į UAB „Hidroeka“ 2018-11-09 Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«muose iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ Nr. e2-324-913/2019 dėl nuomos mokesčio (26 699,70 Eur įsiskolinimo) priteisimo.

Tai, kad pareiÅ¡kėja M. M. sumokėjo UAB „Hidroeka“ 3300 Eur, nereiÅ¡kia, kad ji buvo sutartinių santykių dalyvė ir jai buvo žinoma, kokie santykiai sieja tuometinį sutuoktinį su UAB „Hidroeka“ ir (ar) suinteresuotu asmeniu R. T.. PapraÅ¡yta sutuoktinio, ji sumokėjo įmokÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji yra įsipareigojusi kreditoriui. Teigė, kad ji nesinaudoja automobiliu ir apie jį jokių duomenų neturi. Kreditorius R. T. buvo pareiÅ¡kėjų M. M. ir D. M. kaimynas.

Neginčijo, kad yra vairavusi šį automobilį, tačiau ne nurodytu sutartiniu laikotarpiu, o 2018 m. kovo - balandžio mėnesiais.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-17 nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 dalyje dėl prievolės pobÅ«džio nustatymo, nustatė pareiÅ¡kėjams M. M. ir D. M. 7 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminÄ paÅ¡alinti nutartyje nurodytus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trÅ«kumus.

5. PareiÅ¡kėjai D. M. ir M. M. pateikė patikslintÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte pareiÅ¡kėjai susitarė, kad pareiÅ¡kėjas D. M. yra asmeniÅ¡kai skolingas R. T. pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019-02-07 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019 ir 2019-03-19 tarp R. T. ir UAB „Hidroeka“ sudarytÄ kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perkėlimo sutartį, o pareiÅ¡kėja M. M. įsipareigojimų ar įsiskolinimų kreditoriams neturi.

6. Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu prašė netvirtinti pareiÅ¡kėjų patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip pažeidžiančios jo interesus. Atsiliepime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas D. M. vengia prievolės vykdymo ir slapstosi nuo suinteresuoto asmens R. T., tuo tarpu pareiÅ¡kėjai M. M. yra pasiekiamas (pvz., dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasiraÅ¡ymo, pozicijos suderinimo), o tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjai ir toliau bendrauja. Automobilis (duomenys neskelbtini) iki Å¡iol nėra grÄ Å¾intas.

PareiÅ¡kėja M. M. žinodama padėtį sumokėjo už automobilio nuomÄ , vairavo automobilį, o tai reiÅ¡kia, jog automobilis buvo (yra) naudojamas visos Å¡eimos poreikių tenkinimui, tačiau pareiÅ¡kėjai vengia įvykdyti solidariÄ jÄ prievolę kreditoriui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nusprendė suinteresuoto asmens R. T. praÅ¡ymÄ atnaujinus bylÄ nustatyti, kad pareiÅ¡kėjų M. M. ir D. M. prievolė pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019-02-07 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, yra solidari, atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 dalį dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams ir patvirtintos sutarties 4 punktÄ iÅ¡dėstyti taip: „4.1. PareiÅ¡kėjas D. M. patvirtina, kad yra asmeniÅ¡kai skolingas pagal 2019-02-07 Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019 ir 2019-03-19 tarp R. T. ir UAB „Hidroeka“ sudarytÄ kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perkėlimo sutartį R.

T.. 4.2. PareiÅ¡kėja M. M. įsipareigojimų ar įsiskolinimų kreditoriams, nei bendrų su D. M. nei asmeninių neturi. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens R. T. valstybės naudai 12,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad 2018-08-10 pareiÅ¡kėjas D. M. su UAB „Hidroeka“ sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2018-08-10 iki 2018-08-25. Nuomos sutartyje nurodyta automobilio nuomos kaina - 5000 Eur.

PareiÅ¡kėja M. M. 2018-09-17 pagal sutartį sumokėjo 3300 Eur. PareiÅ¡kėjui D. M. tinkamai nevykdant automobilio nuomos sutarties, UAB „Hidroeka“ iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui D. M. praneÅ¡imÄ apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ automobilio nuomos sutarties nutraukimÄ Ä¯pareigojant pareiÅ¡kėjÄ sumokėti įsiskolinimÄ už automobilio nuomÄ . Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019-02-07 sprendimu teismas priteisė UAB „Hidroeka“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo D. M. 26 699,70 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo.

UAB „Hidroeka“ ir suinteresuotas asmuo R. T. 2019-03-19 sudarė kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, kuria suinteresuotas asmuo R. T. perėmė visus pareiÅ¡kėjo D. M. kreditorinius įsipareigojimus pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų sprendimÄ . Teismas nurodė, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginÄÄ dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, teismas privalo nustatyti jos pobÅ«dį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

IÅ¡ bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra iÅ¡vardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rÅ«Å¡ių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti taikoma sistemiÅ¡kai su Å¡io straipsnio 3-4 dalimis, kuriose nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su Å¡eimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rÅ«pestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , priskiriamos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais. Taigi bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Nagrinėjamu atveju, suinteresuoto asmens ir pareiÅ¡kėjo sudaryta automobilio nuomos sutartis galėtų bÅ«ti priskirta prie antros grupės prievolių pagrindų, jeigu ji bÅ«tų sudaryta Å¡eimos interesais. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad pareiÅ¡kėjo prisiimta prievolė pagal automobilio nuomos sutartį bÅ«tų pripažinta bendra pareiÅ¡kėjų prievole ir nustatytas solidarus prievolės pobÅ«dis, turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais (CPK 178 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo R. T. reikalavimÄ pripažinti iÅ¡ automobilio nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus solidaria pareiÅ¡kėjų prievole grindžia tuo, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo dalį nuomos mokesčio, naudojosi automobiliu. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad ginčo automobilis buvo iÅ¡sinuomotas du kartus ir pirmoji nuomos sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Å ių aplinkybių suinteresuotas asmuo neginčijo. PareiÅ¡kėjos teigimu pirmoji nuomos sutartis sudaryta pareiÅ¡kėjams dar gyvenant santuokoje ir pareiÅ¡kėja neneigė, kad galiojant pirmajai nuomos sutarčiai, ji automobiliu naudojosi, vairavo jį 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais.

Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktas 2018-08-16 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėja administracinį nusižengimÄ padarė 2018-04-25. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad automobilio naudojimas pagal ankstesnę nuomos sutartį savaime nepatvirtina, kad 2018-08-10 nuomos sutartis sudaryta Å¡eimos interesais, kad pareiÅ¡kėja naudojosi automobiliu pagal Å¡iÄ nuomos sutartį. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad po 2018-08-10 matė pareiÅ¡kėjÄ sėdint Å¡io automobilio keleivio sėdynėje, tačiau tokios aplinkybės įrodymų į bylÄ nepateikė.

Be to, vien Å¡i aplinkybė nėra pakankama spręsti dėl prievolės solidarumo. Automobilį iÅ¡sinuomojęs pareiÅ¡kėjas galėjo vežioti juo kitus asmenis, tarp jų – ir buvusiÄ sutuoktinę, netgi leisti jiems vairuoti Å¡iÄ transporto priemonę, tačiau dėl to prievolės pobÅ«dis pasikeisti negali. Nesant byloje objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjai naudojo ginčo automobilį Å¡eimos poreikiams, vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja galimai važiavo Å¡iuo automobiliu po 2018-08-10, nedaro prievolės solidaria.

Vertindamas suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja sumokėjo dalį nuomos sutarties mokesčio, teismas nurodė, kad pagal pinigų priėmimo kvitÄ 3300 Eur sumokėti už pareiÅ¡kėjÄ D. M., kas iÅ¡ dalies patvirtina pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, jog Å¡iÄ sumÄ ji mokėjusi ne kaip solidari skolininkė, o pareiÅ¡kėjo D. M. praÅ¡ymu - už jį. Nors pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų apie posėdžio metu nurodytÄ aplinkybę, kad Å¡iuos pinigus jai perdavė D.

M., pažymėtina, kad skolos sumokėjimas už kitÄ asmenį savaime nereiÅ¡kia, jog sumokėjęs asmuo yra solidarus skolininkas, ar kad tokiu bÅ«du sutuoktinis patvirtino sandorį. Svarbu ir tai, jog 3300 Eur dydžio automobilio nuomos mokesčio dalį pareiÅ¡kėja sumokėjo tik 2018-09-17, todėl neatmestinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad ji apie pareiÅ¡kėjo sudarytÄ automobilio nuomos sutartį sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, kai policija jai pranešė apie dingusį automobilį.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai 2018-12-31 praÅ¡yme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nebegyvena kartu, nebeveda bendro Å«kio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Esant tokioms aplinkybėms tikėtina, kad santuoka iÅ¡iro anksčiau ir pareiÅ¡kėja galėjo nežinoti apie pareiÅ¡kėjo pakartotinai sudarytÄ automobilio nuomos sutartį. Tačiau net nustačius, kad sutuoktiniai dar gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, tai nebÅ«tų pagrindu preziumuoti prievolės solidarumÄ ar daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilio sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais.

Nors suinteresuoto asmens atstovė teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas užsiėmė individualia veikla ar kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad automobilis išsinuomotas verslui vykdyti, tai nereiškia, kad pareiškėjas negalėjo nuomotis automobilio savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, kad automobilio nuomos 15 dienų laikotarpiui už 5000 Eur sandoris buvo būtinas tenkinant pareiškėjų šeimos interesus, nėra.

Teismo vertinimu suinteresuotas asmuo R. T. nepateikė duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais, nors teismų praktikoje pripažįstama tokia pareiga įrodinėjant prievolės bendrumÄ . Teismas pažymėjo, kad raÅ¡ytinė automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta tik tarp pareiÅ¡kėjo ir UAB „Hidroeka“, bÅ«tinybės sudaryti Å¡iÄ sutartį Å¡eimos interesais neįrodyta, todėl teismas sprendžia nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie prievolės solidarumÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, norėdamas pagal sudaromÄ sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iÅ¡kart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiÅ¡kius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais). Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Hidroeka“ ieÅ¡kinys dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo taip pat pareikÅ¡tas tik pareiÅ¡kėjui D. M., kas iÅ¡ dalies patvirtina, jog pradinis kreditorius nesiekė įgyti reikalavimo teisę į abu buvusius sutuoktinius, tokios teisės realizuoti.

Todėl teismas sprendė, kad automobilio nuomos sutartimi prisiimtos prievolės laikytinos asmeninėmis pareiÅ¡kėjo prievolėmis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Suinteresuotas asmuo R. T. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 sprendimÄ pakeisti - R. T. praÅ¡ymÄ atnaujinus bylÄ patenkinti - nustatyti, kad pareiÅ¡kėjų M. M. ir D. M. prievolė pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų 2019-02-07 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, yra solidari; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT- 4751-1019/2019 dalį dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams ir patvirtintos sutarties 4 punktÄ taip:

„4.1. PareiÅ¡kėjai D. M. ir M. M. patvirtina, kad yra solidariai skolingi pagal 2019-02-07 Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019 ir 2019-03-19 tarp R. T. ir UAB „Hidroeka“ sudarytÄ kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perkėlimo sutartį R. T.“. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į jų visumÄ . PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja M. M. naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini) pirmÄ jį nuomos laikotarpį, o tai kaip tik įrodo ir tai, kad ji naudojosi automobiliu ir antrÄ jį nuomos laikotarpį.

Ta aplinkybė yra labai tikėtina, o teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja M. M. nesinaudojo automobiliu antrÄ jį nuomos laikotarpį, nepagrįsta. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė jo parodymus, jog jis matė pareiÅ¡kėjÄ M. M. sėdint iÅ¡sinuomotame automobilyje Å¡alia D. M. (pareiÅ¡kėjai buvo kaimynai, gyveno tame pačiame name, nuomavosi butÄ ). D. M. ir M. M. gyveno kaip Å¡eima, pati pareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuolat bendrauja su D. M. ir Å¡iuo metu, kada jau yra įvykęs skyrybų procesas.

PareiÅ¡kėja aiÅ¡kiai pasakė, kad jei nebÅ«tų kliūčių dėl D. M. leidimo gyventi Lietuvoje gavimo, jie ir toliau bÅ«tų Å¡eima ir gyventų drauge. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja pati sumokėjo dalį nuomos mokesčio R. T. pagal nuomos sandorį, t.y., aiÅ¡ku, kad pareiÅ¡kėja buvo suderinusi savo veiksmus su D. M., gavo iÅ¡ jo lėšas, perdavė R. T., taip patvirtindama savo bendrÄ gyvenimÄ ir Å«kio vedimÄ su D. M. ir taip pat ketinimÄ vykdyti nuomos sutartį.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad automobilio nuomos 15 dienų laikotarpiui 5000,00 Eur vertės sandoris nebuvo bÅ«tinas Å¡eimos poreikių tenkinimui. Byloje nėra įrodymų, kad su tokiu sandoriu nesutiko M. M.. Naudodamasi Å¡iuo automobiliu anksčiau pareiÅ¡kėja puikiai suvokė automobilio rinkos vertę, todėl tvirtinti, kad tokios vertės sandoris negali bÅ«ti sudaromas Å¡eimos poreikiams, yra neteisinga, nes Å¡alys (sutuoktiniai) pačios sprendžia, gali ar ne prisiimti tam tikrus turtinius įsipareigojimus, juo labiau, nuomos sutartis buvo sudaryta antrÄ kartÄ , kas leidžia spręsti, jog visos sandorio sÄ lygos tiek D.

M., tiek M. M. tiko. Teismas visus kreditoriaus R. T. teiktus įrodymus dėl prievolės solidarumo vertino tendencingai, t.y., akivaizdžiai siekdamas apsaugoti pareiÅ¡kėjÄ M. M. nuo prievolės solidarumo.

9. PareiÅ¡kėja M. M. atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos naudojimasis automobiliu jo pirmosios nuomos laikotarpiu nepatvirtina fakto, kad 2018-08-10 automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos poreikiams tenkinti ar Å¡eimos interesais. IÅ¡ sutarties turinio matyti, kad automobilis buvo iÅ¡nuomotas 15 dienų laikotarpiui už 5000,00 Eur dydžio nuomos mokestį.

Kaip teisingai pažymėjo bylÄ nagrinėjantis teismas, pareiÅ¡kėjos sėdėjimas iÅ¡nuomotame automobilyje (keleivio vietoje) taip pat nepatvirtina prievolės solidarumo, kadangi D. M. iÅ¡sinuomotu automobiliu galėjo vežioti ir kitus asmenis. Pažymėtina, kad tokie kreditoriaus teiginiai nepagrindžiami jokiais objektyviais duomenimis, iÅ¡skyrus jo paties duotus subjektyvius paaiÅ¡kinimus. Kreditorius, siekdamas įrodyti prievolės solidarumÄ , neįrodė, kad jai buvo žinoma apie 2018-08-10 sudarytÄ automobilio nuomos sutartį ir kad ji Å¡iai sutarčiai pritarė.

SistemiÅ¡kai analizuojant byloje surinktÄ medžiagÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma apie 2018-08-10 automobilio nuomos sutartį. Apie tai pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, jau pasibaigus automobilio nuomos laikotarpiui, tuo labiau, kad sutuoktiniai nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio jau gyveno skyriumi. Prievolės solidarumo nepagrindžia ir kreditoriaus nurodyta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama D. M. įsipareigojimus, už jį sumokėjo dalį įmokų pagal prievolę.

Å is mokėjimas yra atliktas ne kaip solidariosios skolininkės, tačiau už konkretaus asmens prievolę. Civilinio kodekso normos numato galimybę įvykdyti prievolę už kitÄ asmenį, tačiau Å¡is faktas nėra ir negali bÅ«ti laikomas ir vertinamas kaip prievolės pobÅ«džio pasikeitimas. PareiÅ¡kėja pažymi, kad ji sutartiniuose nuomos santykiuose, susiklosčiusiuose nuo 2018-08-10 tarp UAB „Hidroeka“ ir D. M., nedalyvavo ir su sutarties sÄ lygomis supažindinta nebuvo. Dar daugiau, Utenos apylinkės teismo 2019-02-07 sprendime, kuriuo visiÅ¡kai patenkintas UAB „Hidroeka“ ieÅ¡kinys, visiÅ¡kai nėra pasisakoma dėl pareiÅ¡kėjos M.

M. teisių ir pareigų. UAB „Hidroeka“ iÅ¡nuomojusi automobilį D. M. ir žinodama apie M. M. 2018-09-17 prievolės iÅ¡ dalies įvykdymÄ , ieÅ¡kinį Utenos apylinkės teisme pareiÅ¡kė tik D. M. atžvilgiu. Å i aplinkybė tik patvirtina faktÄ , kad automobilio nuomotojui buvo žinoma aplinkybė, kad nuomos sutartis yra sudaroma ne Å¡eimos poreikių tenkinimui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis tiek dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, tiek ir dėl bylai reikÅ¡mingų faktų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog kreditoriaus nurodoma prievolė, atsiradusi iÅ¡ sutuoktinio D. M. sudarytos automobilio nuomos sutarties, nėra nei bendra, nei solidari abiejų sutuoktinių prievolė.

12. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 3.109 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto.

13. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ ; pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga.

14. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias įstatymo nuostatas ir cituojamÄ kasacinio teismo praktikÄ visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog kreditorius, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pripažinimo solidaria abiejų sutuoktinių prievolę turi įrodyti, jog sandorio sudarymas buvo bÅ«tinas iÅ¡laikyti sutuoktinių Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ arba įrodyti, kad tokio sandorio tikslas yra susijęs su Å¡eimos poreikių tenkinimu.

16. Å iuo atveju kreditorius neįrodinėjo sandorio sudarymo aplinkybių ir tikslų, o prievolės solidarumÄ grindė bendro pobÅ«džio teiginiais, jog automobiliu naudojosi sutuoktinė M. M. ir kad ji sumokėjo dalį nuomos mokesčio. Tačiau kaip minėta, prievolė pripažįstama solidaria sutuoktinių prievole tik konstatavus, jog sandorio sudarymas buvo bÅ«tinas iÅ¡laikyti sutuoktinių Å¡eimos namų Å«kį arba įrodžius, kad toks sandoris buvo skirtas Å¡eimos poreikių tenkinimui. Taigi kreditoriaus nurodytos aplinkybės savaime neturi ypatingos reikÅ¡mės ir gali bÅ«ti vertinamos tik visų sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybių kontekste.

17. Objektyviai vertinant, t.y. apie sandorį sprendžiant pagal rašytinės sutarties turinį, kreditoriaus nurodytas sandoris turi būti suprantamas kaip trumpalaikė automobilio nuoma. Trumpalaikės automobilio nuomos poreikis šeimos interesais, neabejotinai turėtų būti siejamas su konkrečiomis šeimai reikšmingomis vartojimo aplinkybėmis. Bet kreditorius R. T. neįrodinėjo, kad tokio sandorio tikslas yra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Kreditorius nepaaiškino, kodėl D. M. reikėjo išsinuomoti automobilį 15-ai dienų ir kaip per šį laikotarpį turėjo būti tenkinami jo šeimos poreikiai.

18. Kreditorius nenurodo ir jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių jis galėjo spręsti, kad D. M. sutuoktinė žinojo apie jo sudaromÄ sandorį. Nuomos sutarties sÄ lygų jis nederino su M. M..

19. Todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog aptariamas sandoris, t.y. trumpalaikė automobilio nuoma, pagal jo sudarymo aplinkybes neatitinka CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyto sandorio kriterijų, t.y. jis negali būti laikomas būtinu sandoriu D. M. ir M. M. šeimos namų ūkio išlaikymui ar vaikų auklėjimui.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sutuoktinio D. M. įsipareigojimas mokėti 5000 Eur dydžio nuompinigius už trumpalaikę 15-os dienų trukmės 40000 Eur vertės automobilio nuomÄ , yra neprotingas ir akivaizdžiai per didelis, kad tokį sandorį pagal CK 3.109 str. 2 d. nuostatas galima bÅ«tų laikyti solidaria sutuoktinių prievole.

21. Spręsdamas dėl prievolės solidarumo pagal CK 3.109 str. 3 d., pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino, kad vieno sutuoktinio, t.y. D. M., įsipareigojimai pagal sudarytÄ automobilio nuomos sutartį, irgi negali bÅ«ti aiÅ¡kinami, kaip sukeliantys solidariÄ abiejų sutuoktinių prievolę, nes nenustatytas joks Å¡eimos poreikis, kuriam tokia nuoma buvo skirta. IÅ¡ nuomos sÄ lygų ir jos labai didelės kainos galima pagrįstai spręsti, kad tokia nuoma nebuvo skirta Å¡eimos vartojimo poreikiams.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kreditorius R. T. byloje prieštaringai aiškino sandorio sudarymo aplinkybes ir tikslus.

23. R. T. 2019 m. liepos 11 d. skunde dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b.l.

84) nurodo, kad D. M. ketino šį automobilį pirkti, kad jis šį įmonei UAB „Hidroeka“ priklausantį automobilį jam buvo davęs pabandyti 2018 m. kovo – balandžio mėnesiais. Kreditorius teigė, kad D. M. automobilį grÄ Å¾ino, o 2018 m. rugpjūčio mėnesį vėl paprašė automobilį pabandyti, siekdamas jį įsigyti. R. T. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad D. M. neturėjo pinigų automobiliui įsigyti, todėl jis sutiko leisti jam naudotis automobiliu, kol jis turės pinigų, su sÄ lyga, kad už naudojimÄ si automobiliu jis mokės nuomos mokestį. Dėl to ir buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuomos sutartis.

24. Iš tokių kreditoriaus paaiškinimų matyti, kad jis tikėtinai siekė sudaryti kitokį sandorį, nei jis buvo įformintas rašytine automobilio nuomos sutartimi. Tačiau kreditorius ne tik nenurodo aplinkybių, dėl kurių M. M. turėjo žinoti tokio sandorio aplinkybes, bet tokių „tikrųjų“ sandorio aplinkybių visiškai neatskleidžia ir teismui.

25. IÅ¡ kreditoriaus faktinio elgesio ir paaiÅ¡kinimų galima suprasti, kad automobilio nuomos mokestis apėmė jo kainÄ . Teisme R. T. teigė, kad D. M. automobilio jam nėra grÄ Å¾inęs iki Å¡iol, tačiau jis jo vertės priteisti nereikalauja ir mano, kad nuomos mokestis padengia automobilio vertę.

26. Teismo posėdžio metu M. M. tvirtino, kad sutuoktinis D. M. versliÅ¡kai užsiėmė tarpininkavimu ir automobilių prekyba (2019-09-06 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 34.20 min.), kad dažnai važinėdavosi vis su kitu automobiliu (pastovaus automobilio neturėjo) ir dėl tokios savo veiklos su ja nesitardavo. Teismo įsitikinimu, R. T. turėjo žinoti apie tokiÄ D. M. vykdomÄ veiklÄ , nes pats teigė, jog D. M. pažinojo kaip kaimynÄ apie metus laiko, teigė kad D. M. ketino pirkti automobilį, nors neturėjo pinigų, teigė, kad nuomos sutartį sudarė tam, kad D.

M. galėtų teisėtai naudoti automobilį. Taigi, tikėtina, kad kreditorius automobilį nuomavo D. M. bÅ«tent Å¡iam tikslui, susijusiam su D. M. verslu, o ne su jo Å¡eimos poreikiais ar vartojimu. Tokias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir R. T. teisme duoti jo paaiÅ¡kinimai, kad automobilį D. M. nuomavo darbo reikalams, kad tai darė ne pirmÄ kartÄ , t.y. jau buvo leidęs jam naudotis Å¡iuo automobiliu tikėdamasis, kad jis jį pirks, kad žinojo, jog tokį automobilį yra sunku parduoti, o tai ir reikėtų suprasti, jog automobilį kreditorius nuomavo D.

M. komercinei veiklai, - tikėtinai perpardavimui.

27. Be to, R. T. yra nurodęs, kad iÅ¡nuomodamas įmonės automobilį jis nežinojo, kad juo naudosis M. M., t.y. jis teigė, kad apie tai, jog ji vairavo šį automobilį, jam tapo žinoma tik iÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo atsiųstas įmonei dėl to, jog M. M. 2018 m. balandžio 25 d. vairuodama šį automobilį virÅ¡ijo leistinÄ greitį (b.l. 84). Tai rodo, jog kreditorius subjektyviai suprato, jog automobilį D. M. siekia įsigyti ne vartojimui, t.y. ne Å¡eimos poreikiais.

28. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ir vėlesnis kreditoriaus elgesys patvirtina, jog kreditorius sandorį laikė asmeniniu D. M. įsipareigojimu, o ne bendra sutuoktinių prievole. Apie tai pagrįstai spręstina iÅ¡ to, jog kreditorius kreipdamasis į teismÄ dėl nuomos mokesčio priteisimo atsakovu nurodė tik D. M., o ne abu sutuoktinius.

29. Apelianto teiginiai, kad jis matė kaip M. M. po sudarytos automobilio nuomos sutarties, t.y. po 2018 m. rugpjūčio 10 d., sėdėjo šiame automobilyje kaip keleivė, nėra patikimai nustatyti. Pats R. T. teisme teigė, kad nors ir gyveno kaimynystėje, tačiau po automobilio perdavimo su D. M. jis nebuvo susitikęs, o dėl vėluojamo sumokėti nuomos mokesčio su juo kelis kartus kalbėjo tik telefonu.

30. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. M. 2018 m. rugsėjo 17 d. perdavė jam 3300 Eur nuomos mokesčio. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iÄ aplinkybę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog Å¡is faktas neįrodo nei sandorio tikslo, t.y. kad jis vis tik buvo skirtas Å¡eimos poreikiams, nei to, kad M. M. tokiu veiksmu vėliau patvirtino sutuoktinio sudarytÄ sandorį. Nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, kad apie sutuoktinio skolÄ už automobilio nuomÄ ji sužinojo tik po 2018 m. rugsėjo 11 d. iÅ¡ policijos pareigÅ«nų atliekančių dingusio automobilio paieÅ¡kÄ . Todėl toks veiksmas, t.y. skolos už sutuoktinį sumokėjimas, neįrodo nei automobilio nuomos, nei dingusio automobilio pirkimo – pardavimo santykių pripažinimo. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad M. M. iki tol žinojo apie 2018 m. rugpjūčio 10 d. sutuoktinio sudarytÄ sutartį, ar apie Å¡io automobilio dingimo aplinkybes.

31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalykÄ , teisingai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius bei, įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

32. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

33. Apelianto praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas apelianto naudai (CPK 93 str.). PareiÅ¡kėjos M. M. praÅ¡ymas taip pat netenkinamas, nes ji nepateikė įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Suinteresuoto asmens R. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Asta Pikelienė Andrius Verikas Renata Volodko