2017-01-25 Nr. AB-2005-3-65-3-00563-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-86-520/2017 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00563-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. sausio 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo

J. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai antstolio S. O. G., (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos antstolių rūmai) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos antstolio S. O. G., 127,62 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas paaiškino, kad antstolis S. O. G. yra priėmęs neteisėtą patvarkymą išieškoti iš pareiškėjo laisvės atėmimo įstaigoje turimos sąskaitos lėšas, nepaisant to, ar sąskaitoje esanti suma viršija minimalią mėnesio algą, ar ne. Pareiškėjo teigimu, dėl šių antstolio neteisėtų veiksmų jis negali naudotis sąskaitoje esančiais pinigais, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata, t. y. pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš jo asmeninės sąskaitos jau yra išieškota 127,62 Eur ir tai yra dėl antstolio neteisėtų veiksmų patirta turtinė žala. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 18 straipsniu ir pažymėjo, kad ginčai dėl žalos, kildinamos iš neteisėtų antstolio procesinių veiksmų, atlyginimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nes pareiškėjas jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš antstolio veiksmų vykdant išieškojimą iš pareiškėjo lėšų. Dėl to teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

II.

Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręsti klausimą (pirmajai instancijai pateiktą skundą) iš esmės ir tenkinti pirmajai instancijai pateiktą skundą. Pareiškėjas nurodo, kad jis siekia inicijuoti ginčą teisme dėl antstolio

S. O. G. neteisėtų veiksmų bei žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, nes iš antstolio veiklą reglamentuojančių teisės aktų akivaizdu, kad antstolis yra „valdžios institucija“, ir todėl jo padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo atveju antstolis S. O. G. neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal skolų išieškojimą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nėra skundžiami antstolio S. O. G. procesiniai veiksmai, o yra skundžiami antstolio neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir be jokio teisinio pagrindo atsisakė priimti skundą, be to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja ABTĮ 22 straipsnio 1 daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: III.

Atskiruoju skundu skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo

2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą

(skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog pareiškėjas siekia inicijuoti teisme ginčą, susijusį su antstolio veiksmais, o tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nes antstolio procesinę veiklą reglamentuoja civilinės teisės normos. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. Teisėjų kolegija primena, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.

Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ne nutraukė bylą ar paliko skundą nenagrinėtą, o išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, būtent spręsdamas skundo priėmimo klausimą, todėl pagrįstai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, o ne pareiškėjo atskirajame skunde akcentuojama ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą, kuri taikoma tada, kai skundas jau yra priimtas nagrinėti. Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu.

Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.).

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Bendrosios kompetencijos teisme taip pat nagrinėjami skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (CPK 510 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju skundas nėra susijęs su antstolio S. O. G. procesiniais veiksmais (atsisakymu juos atlikti). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui antstolio S. O.

G. 2014 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. R2-2491, kuriame nurodyta, kad antstolis, vykdydamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-808-405/2012, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštuoja pareiškėjo asmenines lėšas (1 577,16 Lt), esančias nuteistojo sąskaitoje. Iš skundo priėmimo medžiagos matyti bei skunde suformuluoti reikalavimai, skundo ir atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą administraciniame teisme, nesutikdamas su jo asmeninių lėšų, esančių nuteistojo sąskaitoje, arešto mastu, dėl kurio, pasak pareiškėjo, jis negali pasinaudoti areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, dėl to patirdamas neturtinę žalą.

Pareiškėjas iš jo asmeninės sąskaitos jau išieškotą sumą (127,62 Eur) vertina kaip dėl antstolio neteisėtų veiksmų padarytą turtinę žalą. Taigi pareiškėjo skundo pagrindas yra galbūt neteisėti antstolio S.

O. G. procesiniai veiksmai, susiję su teismo įsakymo vykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimai (tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo) yra susiję su antstolio procesiniais veiksmais, šiam vykdant išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) vykdomojoje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad ginčai dėl antstolių galbūt neteisėtais veiksmais padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pažymėtina, jog tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-583/2013; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1177-146/2015). Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė