Legislator Case Law & Legislation
2026-03-04 Nr. DBT-30-2-68-3-25649-2025-4 AI generated

2026-03-04 Nr. DBT-30-2-68-3-25649-2025-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2026-03-04 Nr. DBT-30-2-68-3-25649-2025-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

Ieškovė teismo prašo modifikuoti 2025 m. balandžio 16 d. vietos projekto vykdymo sutarties Nr. PASV-LEADER-6A-D-14-11-2024/42VS-PV-24-1-06044-PR001 (toliau – ir Sutartis), 2.5 punktą, išdėstant jį taip: „vietos projekto įgyvendinimo terminas: iki 2025 m. kovo 27 d.“ (teismas nurodytą datą vertino kaip rašymo klaidą; teisinga data – 2026 m. kovo 27 d.).

Legislator headnote

AI generated

2026-03-04 Nr. DBT-30-2-68-3-25649-2025-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovė savo reikalavimą, be kita ko, grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnio 2 dalimi, 6.204 straipsniu, Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-544, 85.1, 85.2, 85.2.3, 125.1 punktais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-19/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25649-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bosvela“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Pasvalio rajono vietos veiklos grupei dėl vietos projekto vykdymo sutarties modifikavimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovė teismo prašo modifikuoti 2025 m. balandžio 16 d. vietos projekto vykdymo sutarties Nr. PASV-LEADER-6A-D-14-11-2024/42VS-PV-24-1-06044-PR001 (toliau – ir Sutartis), 2.5 punktą, išdėstant jį taip: „vietos projekto įgyvendinimo terminas: iki 2025 m. kovo 27 d.“ (teismas nurodytą datą vertino kaip rašymo klaidą; teisinga data – 2026 m. kovo 27 d.).

Ieškovė nurodė, kad tarp jos, iš vienos pusės, ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) bei Pasvalio rajono vietos veiklos grupės (toliau – ir Pasvalio rajono VVG) iš kitos pusės, 2025 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta Sutartis. Pagal šią Sutartį ieškovė įsipareigojo iki 2025 m. birželio 27 d. įgyvendinti vietos projektą, nepažeisdama šios Sutarties sąlygų, vietos projekto paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su vietos projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o Pasvalio rajono VVG ir (ar) NMA įsipareigojo vykdyti vietos projekto įgyvendinimo priežiūrą, taikyti sankcijas, kai ieškovė pažeidžia paramos teikimo sąlygas, įvertinti ieškovės pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai bei duomenys atitinka Sutartyje nustatytas sąlygas, gavusi užsakytas lėšas, jas pervesti ieškovei.

Ieškovė pradėjusi vykdyti Sutartį, ir matydama, kad iki nurodyto 2025 m. birželio 27 d. termino nespės įgyvendinti projekto, 2025 m. birželio 26 d. kreipėsi į NMA ir Pasvalio rajono VVG su prašymu bendru šalių susitarimu pakeisti Sutarties 2.5 punktą, išdėstant jį taip: „vietos projekto įgyvendinimo terminas: iki 2026 m. kovo 27 d.“

Ieškovė aptaria susiklosčiusias aplinkybes, tarp šalių vykusį susirašinėjimą, skirtingą šalių poziciją dėl susiklosčiusių aplinkybių ir jų vertinimo. Kaip, be kita ko, nurodo ieškovė, nuo pat pradžių planuojamas projekto įgyvendinimo terminas buvo 7–10 mėn., tačiau dėl ne nuo ieškovės valios ir veiksmų užtrukusios paraiškos vertinimo ir Sutarties sudarymo procedūros, Sutartis su ieškove buvo sudaryta žymiai vėliau, paliekant iš esmės tą pačią, pradinę projekto įgyvendinimo datą – 2025 m. birželio 27 d. Taigi faktinis projekto įgyvendinimo laikotarpis sutrumpėjo iki 2 mėn.; toks terminas yra neprotingai trumpas ir iš esmės neįgyvendinamas. Ieškovė, be kita ko, pažymi, jog ji su NMA bendradarbiavo, stengėsi įgyvendinti Sutartį, tačiau dėl NMA atsisakymo bendradarbiauti ir nemodifikavus Sutarties nuostatų, pratęsiant terminą, ieškovė Sutarties per nurodytą terminą projekto įgyvendinti negali.

Ieškovė savo reikalavimą, be kita ko, grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.200 straipsnio 2 dalimi, 6.204 straipsniu, Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-544, 85.1, 85.2, 85.2.3, 125.1 punktais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą,

Teismas nutartyje, be kita ko, nurodo, kad nagrinėjamu atveju, abi atsakovės yra viešojo administravimo subjektai, ir yra prašoma modifikuoti Sutartį, kuria turėjo būti įgyvendintas vietos projektas. Teismui kilo abejonė dėl aptariamosios bylos rūšinio teismingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, prie jų pridėtos medžiagos, 2025 m. balandžio 16 d. tarp ieškovės ir atsakovių buvo sudaryta Sutartis dėl vietos projekto, kurio pavadinimas „Specializuotos vandens telkinių ir su jais susijusių zonų (ežerai, upės, pelkės, kanalai, tvenkiniai ir kt.) valymas ir priežiūra“. Vietos projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 Pasvalio rajono vietos plėtros strategijos I prioriteto priemonės „Kaimo verslų konkurencingumo didinimas“ veiklos sritį „Parama ne žemės ūkio verslų plėtrai“ (LEADER-19.2-SAVA-6.1). Vietos projekto įgyvendinimo terminas: iki 2025 m. birželio 27 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aptariamasis projektas buvo patvirtintas NMA direktoriaus 2025 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. BR1-137.

Ieškovė siekė pratęsti vietos projekto įgyvendinimo terminą, pateikdama, jos nuomone, tokį būtinumą pagrindžiančius argumentus, tačiau tarp šalių kilo nesutarimas.

Taisyklių 6.33 punkte nustatyta, kad vietos projekto paraiška – dokumentas, kurį turi užpildyti ir vietos plėtros strategijos vykdytojai pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti paramą vietos projektui įgyvendinti. Aptariamųjų Taisyklių 6.35 punkte įtvirtinta, kad vietos projekto vykdymo sutartis – NMA, vietos plėtros strategijos vykdytojos ir vietos projekto vykdytojo sudaroma sutartis, kurioje nurodomos vietos projekto finansavimo sąlygos. Atitinkamai, ir aptariamųjų Taisyklių 120 punkte nurodyta, kad vietos projekto vykdymo sutartis – vietos projekto finansavimo sąlygas nustatantis dokumentas, sudaromas tarp trijų šalių (pavyzdines sutarčių formas rengia NMA): vietos plėtros strategijos vykdytojos, NMA ir vietos projekto vykdytojo. Sutartis nesudaroma tais atvejais, kai vietos projektui įgyvendinti skiriama paramos suma neviršija arba lygi 15 000 Eur, tokiu atveju vietos projekto paraiška laikoma sutartimi. Vietos plėtros strategijos vykdytoja – vietos veiklos grupė, gavusi paramą vietos plėtros strategijai įgyvendinti (Taisyklių 6.29 punktas). Vietos projekto vykdytojas – pareiškėjas, gavęs paramą vietos projektui įgyvendinti (Taisyklių 6.36 punktas). Vietos veiklos grupė – trims sektoriams: pilietinei visuomenei, verslui ir vietos valdžiai, atstovaujantis viešasis juridinis asmuo, savo veikla siekiantis įgyvendinti tam tikros teritorijos plėtros tikslus ir tenkinti tos teritorijos gyventojų bei jų bendruomenių poreikius (Taisyklių 6.37 punktas). Pagal aptariamųjų Taisyklių 106 punktą, galutinis sprendimas dėl vietos projekto finansavimo priimamas NMA.

NMA nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3D-563 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2025 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-500 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) (prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3bf202109f8811f0a34db2fbd35a03b2) 3 punkte numatyta, kad NMA finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, kitų valstybės pinigų fondų lėšų ir iš kitų teisėtai gautų lėšų. Pagal aptariamųjų Nuostatų 4 punktą, NMA savininkė yra valstybė. NMA savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija, kuri vykdo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas funkcijas. NMA veikia žemės ūkio ministrui pavestose žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės (išskyrus vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimą ir naudojimo priežiūrą) valdymo srityse (Nuostatų 5 punktas). NMA veiklos tikslai, funkcijos, teisės nurodyti Nuostatų 8–11 punktuose. NMA, be kita ko, sudaro sutartis su paramos gavėjais ir kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos (Nuostatų 9.8 punktas); priima prašymus (paraiškas) gauti paramą, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo (Nuostatų 9.9 punktas); registruoja, nagrinėja pateiktus mokėjimo prašymus (mokėjimo paraiškas), priima sprendimus dėl paramos išmokėjimo (Nuostatų 9.10 punktas); atlieka administracinę, finansinę ir techninę paraiškų ir investicijų projektų priežiūrą ir kontrolę (Nuostatų 9.11 punktas).

NMA yra viešojo administravimo subjektas, kuris įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, veikia viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys).

Iš asociacijos Pasvalio rajono VVG įstatų (toliau – ir Įstatai) (prieiga per internetą: https://drive.google.com/file/d/1uQvsmFP1JLgiIVL1mNkfr2rlG8T0WIDF/view) matyti, jog tai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis Pasvalio rajone, kurios tikslas – koordinuoti VVG narių veiklą, atstovauti narių interesams, juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Įstatų 1.1 punktas); teisinė forma – asociacija (Įstatų 1.3 punktas). Šios VVG grupės veiklos tikslai nurodyti Įstatų II dalyje, VVG teisės ir pareigos – Įstatų III dalyje. Kaip numatyta aptariamųjų Įstatų 3.1.9 punkte, savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti ši VVG įstatymų nustatyta tvarka turi teisę prisiimti įsipareigojimus ir sudaryti sutartis su partneriais.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalyse, 5 straipsnyje nurodytas teisės normas, Pasvalio rajono VVG nėra viešojo administravimo subjektas, o jos vykdoma veikla pagal savo teisinę prigimtį nėra viešasis administravimas.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamos paramos skyrimas vietos projektui įgyvendinti, visų pirma, yra viešosios teisės reglamentavimo dalykas. Tai, kad tarp ieškovės ir atsakovių yra sudaryta Sutartis, dėl kurios įvykdymo (vietos projekto įgyvendinimo) termino modifikavimo ieškovė kreipėsi į teismą, nereiškia, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir viešasis administravimas pasibaigė (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-72/2017, 2004 m. spalio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. TK-2004-80). Sutarties sudarymas šiuo atveju yra paramos lėšų skyrimo būdas.

Tai, kad ieškovė savo reikalavimą, be kita ko, grindžia ir atitinkamomis CK nuostatomis, per se (savaime) nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo.

Specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės keliamo ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bosvela“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Pasvalio rajono vietos veiklos grupei dėl vietos projekto vykdymo sutarties modifikavimo, Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys