50120cfd-c34c-4d1d-b917-4e2b27b062e2 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja R

Pranešėja R. Cemnolonskienė                                               Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-81/2011

Teisėjas G.Varanavičius                                                          Teisminio

proceso Nr. 20-2-00614-09

                                                                          Â

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algimanto Smolsko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Purvainiui, nuteistajai R. B., gynėjams advokatams Žilvinui StaÅ¡aičiui, Mindaugui Å eÅ¡kauskui, civilinio ieÅ¡kovo atstovei Ramunei MeleÅ¡ko, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios

R. B. ir E. M. gynėjo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

 R. B. nuteista už nusikaltimÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 182 str.2d. 120 MGL, t.y. 15600 Lt (penkiolikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio bauda; už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 300 str.1d. - 50 MGL, t.y. 6500 Lt (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 5d., 1p., 2p., bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta galutinė bausmė- 120 MGL 15600 Lt (penkiolikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio bauda. Pritaikius LR BK 72

str. 1d., 2d. 2p. R. B. įmonės už darbuotojÄ E. M. sumokėtas VSDFV įmokos ir gyventojų pajamų mokesčiai

VMI, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonės.

E.

M. nuteista už nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 182 str.2d., 120 MGL,

t.y. 15600 Lt (penkiolikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų)dydžio bauda; už nusikaltimÄ ,

numatytÄ LR BK 300 str.1d. 50 MGL, t.y. 6500 Lt (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 5d., 1p., 2p., bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta galutinė bausmė- 120 MGL - 15600 Lt (penkiolikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio bauda.

         Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 19959,56 Lt (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt devynių litų 56 ct) civilinis ieškinys visiškai patenkintas, priteisiant jį ieškovui iš atsakovių R.

B. ir E. M. solidariai.

                     Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

 R. B. dėl LR BK 182 str. 2 d. nuteista už tai, kad, bendrininkų grupe su E. M. veikdama vieninga tiesiogine tyčia, apgaule, E. M. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 58324,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , ir nuo 2009-04-22 iki 2009-11-30 iÅ¡mokėjus dalį Å¡ios motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, apgaule E. M. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 15933,2 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 15933,2 Lt turtinę žalÄ , o bÅ«tent:

 nuo 2001-12-21 bÅ«dama įmonės (juridinių asmenų registro kodas 135843470, draudėjo kodas 483502, registracijos adresas (duomenys neskelbtini) ) savininke, susitarusi ir bendrai veikdama su dukra E. M., siekdama apgaule E. M. naudai iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF) įgyti motinystės paÅ¡alpÄ , žinodama apie dukros E. M. nėštumÄ ir apie tai, kad nuo 2009-04-22 ji bus iÅ¡leidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2008 Nr. 149-5999, įsigaliojo nuo 2009-01-01) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieÅ¡ nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį“ (galioja nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01), E. M. pateikus praÅ¡ymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės paÅ¡alpai gauti nuo 2009-04-22 iki 2009-09-08, motinystės paÅ¡alpa bus apskaičiuota pagal draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieÅ¡

motinystės atostogų pradžios mėnesį (2008 m. liepos – 2009 m. kovo mėn.) bei pateikus praÅ¡ymÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti nuo 2009-09-09, motinystės

(tėvystės) paÅ¡alpa bus apskaičiuota pagal draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per

12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš motinystės (tėvystės) atostogų pradžios

mėnesį (2008 m. rugsėjo – 2009 m. rugpjūčio mėn.), siekdama sudaryti E. M. 2008 metų lapkričio – 2009 metų rugpjūčio mėnesių

draudžiamÄ sias pajamas, žinodama, kad E. M. nuo 2006-06-12 dirba Airijoje ir įmonėje realiai nedirbs, tačiau turėdama tikslÄ iÅ¡ VSDF biudžeto gauti motinystės paÅ¡alpas, 2008-10-23 surašė ir pasirašė terminuotÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių darbo sutartį Nr. 5, apdraustajai nustatė 7500,00 Lt mėnesinį

atlyginimÄ 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., 5000 Lt darbo užmokestį 2009 m. sausio - balandžio mėn., darbo sutartį užregistravo Darbo sutarčių registracijos žurnale

5-uoju numeriu, taip pat nepagrįstai priskaičiavo už 2008 m. lapkričio mėn. 01 d. iki 2009 m. birželio mėn. 30 d. 25180,79 Lt ( suma nuo kurios sumokėtos

SD įmokos), 2009-01-07 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/01, 2009-04-01 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/02, 2009-05-18 patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/03, 2009-05-18 patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/04, 2009-07-01 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. II ketvirtį Nr. 09/03, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui,

adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, dėl to E. M., pasinaudodama Å¡iais melagingais duomenimis, 2009-07-29 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaune, Mickevičiaus g.42 praÅ¡ymÄ , kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2009-04-22 iÅ¡leido jÄ nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2,3,5,6,7,8,10,16,17,19,20,21,22 straipsnių pakeitimų ir papildymo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 18-1,18-2, 18-3 straipsniais įstatymo (Žin., 2006, Nr. 72-2676) 20 straipsnio ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 58 punktÄ , E. M. VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-23 sprendimu Nr. 8.37-2607 ,,Dėl M. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œÂ paskyrė 13882,59 Lt motinystės paÅ¡alpÄ už 2009-04-22 – 2009-08-25 laikotarpį pagal R. B. įmonės draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieÅ¡ motinystės atostogų pradžios mėnesį, kurias sudaro 30 000 Lt iÅ¡ R. B. įmonės per laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-03-31, o R. B. įmonei

pateikus 2009-05-18 praÅ¡ymÄ tikslinti 2008 m. IV ketvirčio ir 2009 m. I ketvirčio E. M. draudžiamÄ sias pajamas, 2009-05-22 sprendimu Nr.

8-37-2607/1, 2009-08-12 sprendimu Nr. 8.37-4352 (tęsinys) paskyrė 9327,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės paÅ¡alpÄ , pagal R.

B. sumažintas draudžiamÄ sias pajamas – 7400 Lt. Po to E.

M. 2009-07-29 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 57 pateikė praÅ¡ymÄ , kuo remiantis 2009-08-13 VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 8.36-8589, jai buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos ir iÅ¡ 2009-07-01 praneÅ¡ime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2009 metų II ketvirtį pateiktų duomenų ir iÅ¡ VSDFV biudžeto lėšų per laikotarpį nuo 2009-04-22 iki 2009-08-31, priėmė sprendimÄ laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2011-07-08 jai skirti priskaičiuotÄ 48997,00 Lt. (atskaičiavus pajamų mokesčius) dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks dveji metai ir per laikotarpį nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 iÅ¡mokėjo paÅ¡alpÄ , sumoje 6605,91 Lt., po to E. M. nuosavybės teises į gaunamas motinystės paÅ¡alpas už vaiko iki dviejų metų priežiÅ«ros atostogų laikotarpį 2010-01-05 buvo laikinai apribotos, nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ .

Be to, R. B. dėl LR BK 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji nuo 2001-12-21 būdama R. B. įmonės (juridinių asmenų registro kodas 135843470, draudėjo kodas 483502, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) savininke, susitarusi ir bendrai

veikdama su dukra E. M., žinodama, kad įmonėje E. M. jokio darbo nedirbs, tačiau siekdama jos naudai įgyti

motinystės paÅ¡alpÄ iÅ¡ VSDFV biudžeto, surašė:

2008-10-23 Darbo sutartį Nr. 5 ir savo paraÅ¡u patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad E. M. priimama į darbÄ Ä¯ R. B. įmonę, įsipareigojant mokėti darbo

užmokestį: 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. 7500 Lt, 2009 m. sausio – balandžio mėn. 5000 Lt;

R. B. įmonės 2008 metų lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtÄ per mėnesį darbo laikÄ : 19 dienų, 152 valandų ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. įmonės 2008 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtÄ per mėnesį darbo laikÄ : 22 dienų, 166 valandų ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. įmonės 2009 metų sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtÄ per mėnesį darbo laikÄ : 12 dienų, 96 valandų ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. įmonės 2009 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtÄ per mėnesį darbo laikÄ : 12 dienų, 96 valandų ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. įmonės 2009 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtÄ per mėnesį darbo laikÄ : 14 dienų, 112 valandų ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. įmonės 2009 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtÄ per mėnesį darbo laikÄ : 4 dienas, 32 valandų ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. darbo užmokesčio už 2008 metų lapkričio mėnesio žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotÄ darbo užmokestį 7500 Lt ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 5551,80 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. darbo užmokesčio už 2008 metų gruodžio mėnesio žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotÄ darbo užmokestį 7500 Lt ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 6150,00 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų sausio mėnesio žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotÄ darbo užmokestį 5000 Lt ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų vasario mėnesio žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotÄ darbo užmokestį 5000 Lt ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų kovo mėnesio žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotÄ darbo užmokestį 5000 Lt, iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų balandžio mėnesio žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotÄ darbo užmokestį 5000 Lt, iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo paraÅ¡u.

Dėl tokios veikos, laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2008-04-22 E. M. nepagrįstai priskaičiuota 25180,79 Lt pajamų (darbo

užmokesčio), po to 2009-01-07 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/01, 2009-04-01 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/02, 2009-05-18 patikslintame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/03, 2009-05-18 patikslintame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/04, 2009-07-01 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. II ketvirtį Nr. 09/03 nurodžiusi grafose „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“

žinomai neteisingus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, R. B., kaip įmonės savininkės parašu, ir 2009-01-14,

2009-04-21, 2009-05-19, 2009-07-14 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune.

E.

M. dėl LR BK 182 str. 2 d. nuteista už tai, kad ji, veikdama vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su R. B., iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto savo naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę gauti 58324,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , ir nuo 2009-04-22 iki 2009-11-30 iÅ¡mokėjus dalį Å¡ios motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 15933,2 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 15933,2 L. turtinę žalÄ , o bÅ«tent:

 susitarusi ir

bendrai veikdama su savo motina, R. B. įmonės savininke R. B., siekdama apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžeto (toliau VSDF) savo naudai įgyti motinystės paÅ¡alpÄ , žinodama, kad yra nėščia ir apie tai, kad nuo 2009-04-22 ji bus iÅ¡leidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2008 Nr. 149-5999, įsigaliojo nuo 2009-01-01) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamÄ sias

pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba

vaiko priežiÅ«ros atostogų pradžios mėnesį.“ (galioja nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01) ir pateikus praÅ¡ymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės paÅ¡alpai gauti nuo 2009-04-22 iki 2009-09-08, motinystės paÅ¡alpa bus apskaičiuota pagal draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius

mėnesius, buvusius prieÅ¡ motinystės atostogų pradžios mėnesį (2008 m. liepos – 2009 m. kovo mėn.) bei pateikus praÅ¡ymÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti nuo

2009-09-09, motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa bus apskaičiuota pagal draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieÅ¡ motinystės (tėvystės)

atostogų pradžios mėnesį (2008 m. rugsėjo – 2009 m. rugpjūčio mėn.), siekdama 2008 m. lapkričio – 2009 metų rugpjūčio mėnesių draudžiamųjų

pajamų, žinodama, kad nuo 2006-06-12 gyvena ir dirba Airijoje ir įmonėje realiai nedirbs, tačiau turėdama tikslÄ iÅ¡ VSDFV biudžeto gauti motinystės paÅ¡alpas, susitarė su R. B. sudaryti fiktyviÄ darbo sutartį. R. B. 2008-10-23 suraÅ¡ius ir pasiraÅ¡ius terminuotÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių Darbo sutartį Nr. 5, ir apdraustajai nustačius 7500,

00 Lt mėnesinį atlyginimÄ 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., 5000 Lt darbo

užmokestį 2009 m. sausio - balandžio mėn., darbo sutartyje pasirašė. R. B. darbo sutartį užregistravus Darbo sutarčių

registracijos žurnale 5-uoju numeriu, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2008 m. lapkričio mėn. 01 iki 2009 m. birželio mėn. 30 d. 25180,79 Lt ( suma nuo kurios sumokėtos SD

įmokos) ir 2009-04-01 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/02, 2009-05-18 patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/03, 2009-05-18 patikslintÄ praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/04, 2009-07-01 praneÅ¡imÄ apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. II ketvirtį Nr. 09/03, įmonės savininkei R. B. pateikus Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, dėl to ji, pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2009-07-29 pateikė VSDFV Kauno skyriui adresu Kaune, Mickevičiaus g.42 praÅ¡ymÄ , kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2009-04-22 iÅ¡leido jÄ nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2,3,5,6,7,8,10,16,17,19,20,21,22 straipsnių pakeitimų ir papildymo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 18-1,18-2, 18-3 straipsniais įstatymo (Žin., 2006, Nr. 72-2676) 20 straipsnio ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 58 punktÄ , jai VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-23 sprendimu Nr. 8.37-2607 ,,Dėl M. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œ paskyrė 13882,59 Lt motinystės paÅ¡alpÄ už 2009-04-22 – 2009-08-25 laikotarpį pagal R. B. įmonės draudžiamÄ sias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieÅ¡ motinystės atostogų pradžios mėnesį, kurias sudaro 30 000 Lt iÅ¡ R. B. įmonės per laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-03-31, o R. B. įmonei

pateikus 2009-05-18 praÅ¡ymÄ tikslinti 2008 m. IV ketvirčio ir 2009 m. I ketvirčio E. M. draudžiamÄ sias pajamas, 2009-05-22 sprendimu Nr.

8-37-2607/1, 2009-08-12 sprendimu Nr. 8.37-4352 (tęsinys) paskyrė 9327,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės paÅ¡alpÄ , pagal R.

B. sumažintas draudžiamÄ sias pajamas 7400 Lt. Po to ji, 2009-07-29 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 57 pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo remiantis 2009-08-13 VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 8.36-8589, jai buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos ir iÅ¡ 2009-07-01 PraneÅ¡ime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2009 metų II ketvirtį pateiktų duomenų ir iÅ¡ VSDFV biudžeto lėšų per laikotarpį nuo 2009-04-22 iki 2009-08-31, priėmė sprendimÄ laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2011-07-08 jai skirti priskaičiuotÄ 48997,00 Lt. (atskaičiavus pajamų mokesčius) dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks dveji metai ir per laikotarpį nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 iÅ¡mokėjo paÅ¡alpÄ 6605,91 Lt, po to E. M. nuosavybės teises į gaunamas motinystės paÅ¡alpas už vaiko iki dviejų metų priežiÅ«ros atostogų laikotarpį 2010-01-05 buvo laikinai apribotos, nustatant visiÅ¡kÄ nuosavybės teisių apribojimÄ .

Be to, E. M. dėl LR BK 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji bendrininkų grupe, kartu su R. B., suklastojo dokumentÄ , o bÅ«tent:

susitarusi ir

bendrai veikdama su savo motina – R. B. įmonės savininke R. B., žinodama, kad įmonėje jokio darbo nedirbs, tačiau

siekdama apgaule savo naudai iÅ¡ VSDF įgyti motinystės paÅ¡alpÄ , ji savo paraÅ¡u patvirtino 2008-10-23 fiktyviai sudarytÄ Darbo sutartį Nr. 5 apie darbdavio

įsipareigojimÄ mokėti darbo užmokestį: 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn. 7500 Lt., 2009 m. sausio – balandžio mėn. 5000 Lt.,

 kompiuteriu užpildė R. B. įmonės 2008 metų lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtÄ darbo laikÄ : 19 dienų, 152 valandų ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R.

B. įmonės 2008 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį,

kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtÄ darbo laikÄ : 22 dienų, 166

valandų ir patvirtino savo parašu;

R.

B. įmonės 2009 metų sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį,

kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtÄ darbo laikÄ : 12 dienų, 96

valandų ir patvirtino savo parašu;

R.

B. įmonės 2009 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį,

kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtÄ darbo laikÄ : 12 dienų, 96

valandų ir patvirtino savo parašu;

R.

B. įmonės 2009 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E.

M. tariamai per mėnesį dirbtÄ darbo laikÄ : 14 dienų, 112 valandų ir patvirtino savo paraÅ¡u;

R.

B. įmonės 2009 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį,

kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtÄ darbo laikÄ : 4 dienų, 32

valandų ir patvirtino savo parašu.

Nuteistosios R. B. ir E. M. gynėjo advokato Žilvino Stašaičio apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės analogiškai argumentais. Skunduose

praÅ¡oma Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistÄ sias dėl kaltinimų numatytų LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.

iÅ¡teisinti, nes jos nepadarė veikų, turinčių Å¡ių nusikaltimų požymių. Skunduose teigiama, jog nuteistosios Å¡ių veikų nepadariusios, o nuosprendis paremtas kaltinančios pusės samprotavimais bei objektyviais duomenimis nepagrįstomis prielaidomis. Nurodoma, jog teismas nepagrįstai nustatė nuosprendyje nurodytas faktines veikų aplinkybes, visiÅ¡kai nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, neanalizavo ir nevertino nuteistosioms palankių liudytojų parodymų, teismas nepateikė iÅ¡vadų ir motyvų, kurie iÅ¡ įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ bei nepateikė veikų kvalifikavimo motyvų, nevertino kaltinimui prieÅ¡taraujančių įrodymų, nuosprendį grindė iÅ¡ esmės vienintele prielaida, kad E.

M. pastoviai gyveno Airijoje ir ten dirbo banke.

Apeliaciniuose skunduose

teigiama, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad darbo sutartyje E. M. įsipareigojo dirbti namuose, kad buhalterinės apskaitos

vedimas nereikalauja darbuotojo būti tam tikroje konkrečioje vietoje ir gali būti atliekamas net ir Airijoje, byloje pateikti bilietai, jog E.

M. grįždavo į LietuvÄ pasiimti dokumentų, reikalingų sulygtam darbui ir tai, apeliantų manymu, patvirtina darbo sutartį nesant fiktyvia. Darbo sutartis sudaryta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir tai, jog E.

M. gyveno Airijoje nėra pagrindas teigti, jog ji neatliko sulygto darbo, nes darbo sutartyje sulygtas „darbas namuose“. Skunduose teigiama, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris paneigtų tai, jog E. M. faktiÅ¡kai atliko jai pavestÄ darbÄ , kad darbas buvo atliktas patvirtino byloje apklausti liudytojai įmonių vadovai ir pačios nuteistosios. Skunduose nurodoma, jog apkaltinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad E. M. kompiuteriu pildė ir savo paraÅ¡u tvirtino R. B. įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patvirtina, jog E. M. tiesiogiai vykdė darbo sutartimi prisiimtas pareigas, be to, E. M. turi pakankamÄ kvalifikacijÄ vyr. finansininkės darbui ir kito asmens įmonėje nebuvo pasamdyta. E. M. konkrečiai ir smulkiai paaiÅ¡kino kokius konkrečius darbus ji atliko, kokia veikla užsiėmė įmonės, kurių buhalterinę apskaitÄ ji tvarkė, kokias medžiagas bei žaliavas pirko, kokius darbus atliko ir kt. Skunduose teigiama, jog R. B. prisiimtų įsipareigojimų-užsakymų atlikti nesuspėjo, nes dirbo dviejuose darbovietėse, buvo sveikatos problemų, ir nenustačius kito asmens, kuris bÅ«tų šį darbÄ atlikęs bei esant pakankamai įrodymų, jog E. M. atliko šį darbÄ , tai paneigia aplinkybę, jog darbo sutartis buvo fiktyvi. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog E. M. buvo priimta į darbÄ tuo laikotarpiu, kai įmonėms privalu kontroliuojančioms institucijoms pateikti finansinius atskaitomybės dokumentus ir todėl per 6 mėnesius ji turėjo atlikti metų dabÄ , t.y. sutvarkyti 5 įmonių buhalterinę apskaitÄ .

Apeliantai taip pat skunde teigia, jog teismas klaidingai nurodo, kad liudytojai L. B., T. K., A. G. ir

K. L. patvirtino, jog jie samdė R. B., nes jie, apeliantų teigimu, nedviprasmiškai patvirtino, jog sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo sudarė su juridiniu asmeniu R.

B. individualia įmone, darbas buvo atliktas tinkamai ir laiku.

Skunduose pažymima, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, užmokesčio dydis yra dviejų šalių-darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas, todėl teismas nepagrįstai imasi vertinti E. M. ir R.

B. sulygto atlyginimo dydį, o teismo vertinimas, jog E. M. atlyginimas buvo didesnis nei pačios įmonės savininkės, tokio dydžio atlyginimo mokėjimas įmonei buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga ir įmonė tokios darbuotojos iÅ¡laikymui realių pajamų neturėjo, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms, nes R. B. yra tik firmos savininkė, tačiau savo įmonėje nedirba ir atlyginimo negauna, o kasos knygos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog įmonės kasoje turimų lėšų pilnai pakako mokėti sutartÄ atlyginimÄ E. M., be to, individualios įmonės gaunamas pajamas ir patiriamÄ nuostolį bet kokiu atveju prisiima savininkė, t.y. apeliantė R. B., ir tik ji pati sprendžia kokia veikla užsiimti, kaip jÄ vykdyti, kokį atlyginimÄ mokėti. Taip pat apeliantai pažymi, kad atlyginimas E. M. ir buvo nustatytas didelis, nes ji per 6 mėnesius turėjo atlikti 12 mėnesių darbÄ . Be to, E. M. gynėjas skunde teigia, jog nebuvo pagrindo iÅ¡vadai, kad E. M. atlyginimas bÅ«tų labai didelis, keliantis įtarimų, mokamas siekiant neteisėti pasipelnyti, nes apeliantės teisės į motinystės paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos sudarė 1488 lt, o maksimalus paÅ¡alpos dydis-7440

lt, be to, pašalpos dydį paskaičiavo ne pati nuteistoji, o VSDF Kauno skyrius. E. M. teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės)

paÅ¡alpas nebuvo ginčijamos, todėl jos teisėti veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip turintys LR BK 182 straipsnyje numatytos  veikos požymiai, nes sukčiavimo bÅ«du įgyta turtinė teisė kaltininkui ar naudÄ gavusiam asmeniui turi bÅ«ti svetima. Kadangi motinystės paÅ¡alpa apeliantei priklauso objektyviai egzistuojančiu ir teisėtu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo veikos sudėties (LAT nutartis 2010-12-14 byloje Nr. 2K-606/2010 ).E. M. gynėjas skunde pažymi, jog prokuratÅ«ra netinkamai kvalifikuoja E. M. veiksmus pagal LR BK 182 str. 2 d., nes motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa nėra iÅ¡mokama už dvejus metu iÅ¡ karto, todėl nepagrįstai kaltinime nurodoma, jog E.

M. įgijo didelės vertės turtinę teisę iÅ¡ VSDF gauti 58324,29 lt, kadangi kaltinamojo akto suraÅ¡ymo dienÄ E. M. buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos už laikotarpį nuo 2009-04-22 iki

2009-11-30, t.y. realizuota turtinė teisė tik į 15933,20 lt. Be to, E. M. turtinė teisė į motinystės išmokas priklausė teisėtai

(ji dirbo, mokėjo mokesčius, todėl tapusi nėščia ir pagimdžiusi įgijo teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas ), o kaltininkui ar naudÄ gavusiam trečiajam asmeniui priklausančios turtinės teisės ar reikalavimo įgijimas, įtvirtinimas ar net realizavimas apgaule, nesudaro sukčiavimo sudėties. Â

Apeliantų skunduose nurodoma, jog 2008-10-23 sudarant darbo sutartį nei R. B., nei E. M. nežinojo apie nėštumÄ ir juo labiau negalėjo žinoti, kad nuo 2009-04-22 E. M. bus iÅ¡leidžiama nėštumo (gimdymo) atostogų, o nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos, nes dar 2008-10-25 buvo atliekamas E. M. vyro funkcinis spermos tyrimas, į nėščiųjų įskaitÄ E. M. įtraukta tik 2009-01-19, preliminari gimdymo data numatyta 2009-07-03, tačiau teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai nustatė, jog R.

B. ir E. M. jau 2008-10-23 ne tik žinojo, kad nuo 2009-04-22 E. M. bus iÅ¡leidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, bet ir tai, kad nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos. Taip pat apeliantai pažymi, kad net ir žinant apie nėštumÄ , nėščios moters įsidarbinimo galimybių neriboja jokie įstatymai.

E.

M. gynėjas skunde taip pat teigia, jog E. M. pagal LR BK 300 str. 1 d. nuteista nepagrįstai, nes jau vien kaltinime nurodyta aplinkybė, kad E. M. kompiuteriu pildė ir savo parašu tvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patvirtina, jog E.

M. tiesiogiai vykdė prisiimtas pareigas.

Skunduose taip pat nurodoma, jog VSDF Kauno skyriaus ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas, nes nuteistosios nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kuriais galimai bÅ«tų atsiradusi žala VSDF Kauno skyriui, E. M. teisę į motinystės paÅ¡alpÄ Ä¯gijo teisėtai, be to, sprendimas konfiskuoti įmokas VSDF ir gyventojų pajamų mokesčius, nepagrįstas ir neteisėtas, nes visi mokesčiai nuo jų sumokėjimo momento tampa valstybės nuosavybe.

Kolegija,

iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , proceso dalyvių nuomones: nuteistosios R. B. ir gynėjų, praÅ¡iusių apeliacinius skundus tenkinti dėl

juose išdėstytų motyvų, prokuroro, civilinio ieškovo atstovės, prašiusių skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti.

Apeliantai  iÅ¡ esmės nesutinka su teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu. Teismas konstatuoja, jog nuteistųjų skundų argumentai ta dalimi, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl dalies įrodymų, kurie yra nuteistÄ jį teisinantys, pagrįsti, tačiau kitoje dalyje nuteistojo argumentai dėl įrodymų vertinimo nepagrįsti ir atmetami.

Pirmosios instancijos teismui nepasisakius ir neįvertinus dalies pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Teismas konstatuoja, jog R. B. ir E. M. pagrįstai pripažintos kaltomis, padarius LR BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t.y. veikdamos vieninga tyčia bendrininkų grupe iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto R. B. E. M. naudai, o pastaroji savo naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę gauti 58324,29 lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ir nuo 2009-04-22 iki 2009-11-30 apgaule R. B. E. M. naudai, o pastaroji savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 15933,2 lt dydžio lėšas, tuo padarydamos VSDF biudžetui 15933,2 lt turtinę žalÄ . Â

LR BK 182 str. numatytas sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas ar turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtÄ ar įgyti turtinę teisę, taip pat iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti.

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose

bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iÅ¡Å¡vaisto svetimÄ turtÄ arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir pagrįstai R.

B. bei E. M. pripažino kaltomis padarius LR BK 182 str.

2 d. ir 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas konstatuoja, jog apgaulė šioje byloje pasireiškė fiktyviu E. M. įdarbinimu

R. B. individualioje įmonėje bei surašymu ir pateikimu VSDF fiktyvių dokumentų, patvirtinančių E. M. darbo

staÅ¾Ä , jos pajamas R. B. įmonėje, kurie suteiktų E. M. teisę į nurodyto dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .

Nors R. B. individuali įmonė veiklÄ vykdė realiai, tačiau

nuteistųjų aiÅ¡kinimo, jog buvo realÅ«s faktiniai darbo santykiai, t.y. E. M. tvarkė buhalterinę įmonių apskaitÄ , nepatvirtina jokie

kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nuteistųjų aiÅ¡kinimai, o taip pat ir E. M. detalus aiÅ¡kinimas apie įmonių, kurių apskaitÄ tvarkė,

veiklÄ , pagrįstai vertinti neigiamai. Liudytojai L. B., T. K., A. G. ir K. L. patvirtino aplinkybę, jog jie samdė R. B. įmonę tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , kad darbas buvo padarytas, tačiau jie apie tai, kad darbus atliko bÅ«tent E. M. negalėjo patvirtinti. Skunduose nurodyta aplinkybė, jog sutartyje buvo sulygtas darbas namuose, pati savaime nepatvirtina, jog tas darbas iÅ¡ tiesų buvo atliekamas ir už jį mokamas

atlyginimas. Kad darbas tikrai buvo atliekamas, jį atliko būtent E. M., nepatvirtina ir skunduose nurodyta aplinkybė, jog E. M. buvo įdarbinta dėl tos priežasties, kad R. B. nesuspėjo atlikti visų darbų, buvo laikotarpis, kai

įmonės turi paruoÅ¡ti dokumentus finansinę atskaitomybę kontroliuojančioms institucijoms. Be to, skunduose nurodytų aplinkybių, jog per trumpÄ laikotarpį reikėtų atlikti metų darbÄ , nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, prieÅ¡ingai, aukščiau paminėti liudytojai parodė, jog R. B. įmonę samdė ne vienkartiniam, ne konkrečiam darbui. Darbo santykių tikrumo nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog E. M. dažnai sugrįždavo į LietuvÄ (tai patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys ir pridėti lėktuvo bilietai), nes pati E. M. patvirtino, jog ji Lietuvoje lankėsi privačioje klinikoje ir tyrėsi dėl vaisingumo, nes negalėjo pastoti.

Tai, kad sudaryta darbo sutartis su E. M. buvo fiktyvi ir realiai darbo santykiai tarp R. B. IĮ ir E. M. nebuvo susiklostę patvirtina ir tos aplinkybės, jog  darbo laiko apskaitos

žiniaraščiuose E. M. darbo dienos trukmė numatyta R. B. įmonėje buvo 8 valandos, tačiau tuo pačiu metu E. M. pastoviai gyveno Airijoje ir šioje šalyje pastoviai,

po 7 valandas per dienÄ dirbo banke „N. T. bank“ vyresniÄ ja fondų buhaltere už jai skirtÄ 40 000 eurų metinį atlyginimÄ , todėl darbo sutartyje numatyta sÄ lyga- 8 val. per dienÄ realiai neįgyvendinama. Nors remiantis kasos knygos duomenimis (t1, b.l. 29-35, 49-51), inkriminuojamu laikotarpiu kasoje buvo pakankamai lėšų iÅ¡mokėti E. M. sulygtÄ atlyginimÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Å¡is atlyginimas tikrai buvo iÅ¡mokėtas. To nepatvirtina nei kasos knygos duomenys, nei R. B. įmonės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, juose nėra duomenų, jog bÅ«tų daromi pavedimai ar iÅ¡imami gryni pinigai tokiai sumai, kuri buvo reikalinga sumokėti E. M. sulygtÄ darbo užmokestį. Nors skunduose ta aplinkybė, kad pagal žiniaraščius R. B. IÄ® buvo tik vienas darbuotojas, t.y. E. M., siekiama pagrįsti

E. M. darbo santykių realumÄ , tačiau Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti, nes juos paneigia liudytojų parodymai, kurie patvirtino, jog visÄ laikÄ bendravo tik su R. B., jai siųsdavo, perduodavo reikalingus buhalterinei apskaitai dokumentus. Jokių duomenų, patvirtinančių, jog bÅ«tent E. M. tikrai tvarkė liudytojų nurodytų įmonių buhalterinę apskaitÄ , nėra. Byloje taip pat nėra jokių R. B. raÅ¡tinių pavedimų, nei E. M. parašų tvarkant buhalterinę apskaitÄ .

PrieÅ¡ingai, apklausti liudytojai tik patvirtino, jog jiem apskaitÄ tvarkė R. B. IÄ®, nes su jos įmone buvo sutarę dėl apskaitos

tvarkumo, bÅ«tent jai teikdavo dokumentus. Nors kasos knygos duomenimis buvo iÅ¡imamos sumos atitinkančios E. M. iÅ¡mokamÄ darbo užmokestį, tačiau Å¡ie duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog Å¡ie pinigai realiai buvo iÅ¡mokėti E. M. kaip darbo užmokestis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atlyginimas E. M. realiai buvo iÅ¡mokėtas ir juo labiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji Å¡iuos pinigus gavo (parašų darbo užmokesčio žiniaraščiuose apie gautÄ atlyginimÄ ar bankinės sÄ skaitos pavedimų).

Skunduose

teigiama, jog priimant į darbÄ E. M. nei ji, nei R. B. apie nėštumÄ bei apie laikotarpius, kada E. M. bus suteiktos motinystės ir motinystės (tėvystės)

atostogos, nežinojo, nes į nėščiųjų įskaitÄ Ä¯raÅ¡yta tik 2009m. sausio mėnesį. Å ie skundų argumentai nepagrįsti. IÅ¡ E. M. parodymų matyti, jog ji siekė pastoti, lankėsi vaisingumo klinikoje, darė tyrimus dėl vaisingumo, t.y. buvo suinteresuota pastoti ir to siekė. Nėščiosios kortelėje nurodyta, jog paskutinės mėnesinės buvo 2008 metų rugsėjo mėnesį, todėl logiÅ¡ka, jog esant tokiomis aplinkybėmis (siekiant ir tikintis pastoti) E. M. neabejotinai buvo ėmusis priemonių patikrinti, ar ji nepastojusi ir įsitikinti, kad ji

laukiasi, todėl nėra pagrindo tikėti aiÅ¡kinimu, jog apie nėštumÄ E. M. sužinojo tik 2009 metų sausio mėnesį ir įsidarbindama

pas motinÄ nežinojo, jog ji laukiasi. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų E. M. gyvenamoji vieta sutampa su R. B. nurodyta

gyvenamÄ jÄ vieta, tas pats adresas nurodytas ir nėščiosios kortelėje, todėl nėra pagrindo manyti, jog R. B., dukrai aktyviai siekiat pastoti ir dažnai bÅ«nant Lietuvoje, nežinojo apie tai, jog darbo sutarties sudarymo metu E. M. laukėsi. Teisės aktai, reglamentuojantys motinystės iÅ¡mokų skyrimo ir apskaičiavimo tvarkÄ yra vieÅ¡i, todėl nėra pagrindo teigti, jog bÅ«damos finansininkėmis, tvarkydamos buhalterinę apskaitÄ , nuteistosios nežinojo Å¡ios apskaičiavimo tvarkos ir nenumatė nėštumo (gimdymo) bei motinystės atostogų laikotarpių ir laikotarpių, pagal kurių draudžiamÄ sias pajamas turėtų bÅ«ti apskaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos laikotarpių.

Atsižvelgdama į aukščiau aptartus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymailiudytojų parodymai, o taip pat tos aplinkybės, jog E. M. pastoviai gyveno ir dirbo 7 valandas per savaitę Airijos viename iš bankų, tai, kad nėra jokių duomenų, išskyrus nuteistųjų parodymus, patvirtinančių, jog E. M. realiai dirbo, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atlyginimas realiai buvo išmokėtas, o taip pat tos aplinkybės, jog E. M. sudarė darbo sutartį būdama jau nėščia, ir apie tai tiek R. B. tiek ir E. M. žinojo, nors įmonės kasoje ir buvo pakankami

lėšų mokėti sutartimi sulygtÄ atlyginimÄ , tačiau per tuos mėnesius, kuriais E. M. dirbo, įmonė nė karto negavo tiek pajamų, kurių

pakaktų iÅ¡mokėti E. M. atlyginimÄ , kas rodo, jog sulygto dydžio atlyginimo mokėjimas E. M. nebuvo ekenomiÅ¡kai naudingas R. B. įmonei, Å¡ių aplinkybių visuma paneigia nuteistųjų aiÅ¡kinimo, jog darbo santykiai buvo tikri, faktiÅ¡kai egzistavo ir patvirtina aplinkybę, jog Å¡ie darbo santykiai buvo tik imituojami.

Å ie duomenys duoda

pagrindÄ iÅ¡vadai, jog E. M. inkriminuojamu laikotarpiu R. B. įmonėje nedirbo ir socialinio draudimo stažo neįgijo,

jai atlyginimas realiai nebuvo išmokėtas, nuteistosios veikė kartu, siekdamos vieningo tikslo – E. M. naudai apgaule įgyti turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas.

Tokiu būdu nuteistosios žinodamos, jog realiai E. M. nedirba ir nedirbs R. B. įmonėje, dokumentuose (darbo sutartyje, darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl E. M. įdarbinimo fakto, darbo laiko, apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, o R.

B. dar ir pranešimuose apie apdraustuosius asmenis nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl E. M. įdarbinimo fakto bei apskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo dydžio, kurių pagrindu buvo apskaičiuotos ir

nepagrįstai skirtos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. E. M. realiai darbo nedirbo, jai atlyginimas nebuvo

išmokėtas, tai žinojo ir suprato ir R. B., todėl nuteistosios pildydamos ir tvirtindamos savo parašu minėtus dokumentus, suprato, jog klastoja dokumentus, jog nurodo dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Nuteistosios E. M. gynėjo skundo argumentas, jog teismo nustatyta aplinkybė, kad E. M. kompiuteriu pildė žiniaraščius, patvirtina, jog nuteistoji realiai dirbo, nepagrįstas ir yra atmestinas, nes nuteistosios aiÅ¡kino, jog E. M. buvo pasamdyta tvarkyti ir tvarkė ne R. B. IÄ® buhalterinę apskaitÄ , o kitų įmonių buhalterinę apskaitÄ , tačiau, kaip jau minėta, Å¡i aplinkybė nepatvirtinama jokiais patikimais objektyviais bylos duomenimis ir paneigiama  sistemine aptartų aplinkybių visuma (tai, jog nuteistoji dirbo ir gyveno Airijoje, įsidarbino jau neabejotinai žinodama jog laukiasi, sulygusi akivaizdžiai didelį ir tuo ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ R. B. įmonei atlyginimÄ , įsidarbino terminuotam laikui, t.y. tik pusei metų).

Suklastotų pranešimų apie apdraustuosius asmenis pagrindu, juose nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu, E. M. neteisėtai ir nepagrįstai buvo apskaičiuota motinystės pašalpa, t.y. ji neteisėtai (realiai nedirbusi ir realiai darbo užmokesčio negavusi, neįgijusi reikalingo socialinio draudimo stažo minėtoms pašalpoms) įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas. Tokiu būdu nuteistųjų panaudota apgaulė, t.y. pateikimas tikrovės

neatitinkančių duomenų, buvo esminė, toks VSDF suklaidinimas dėl E. M. turėto darbo stažo bei pajamų buvo esminis ir turėjo

turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ VSDF apsisprendimui pripažinti E. M. teisę į nustatyto dydžio motinystės paÅ¡alpas. Tokiu bÅ«du nuteistoji E.

M. savo naudai, o R. B. dukros E.

M. naudai, E. M. faktiÅ¡kai nedirbus, pagal įstatymÄ neturėjus reikiamo socialinio draudimo stažo, o taip pat ir darbo pajamų, kurias kompensuoti yra skiriamos minėtos paÅ¡alpos, bei pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ neturint teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų, įgijo turtinę teisę į svetimÄ turtÄ .

E. M. VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-23 sprendimu Nr. 8.37-2607 ,,Dėl M. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œÂ skirta 13882,59 Lt motinystės paÅ¡alpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpį, patikslinus draudžiamÄ sias pajamas, 2009-05-22 sprendimu Nr. 8-37-2607/1, 2009-08-12 sprendimu Nr. 8.37-4352 (tęsinys) paskirta 9327,29 Lt dydžio motinystės paÅ¡alpa, bei 2009-08-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.36-8589 paskirta  48997,00 lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa iki vaikui sukaks dveji metai. Viso nuteistosios įgijo teisę į didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL dydžio) svetimÄ turtÄ â€“ 58324,29 lt VSDF biudžeto lėšas. Taip nuteistosios padarė baigtÄ tyčinį nusikaltimÄ , nes

E. M. galėjo įgytÄ turtinę teisę realizuoti nuo sprendimų skirti paÅ¡alpas priėmimo momento, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, neatsižvelgiant į tai, jog motinystės paÅ¡alpa neiÅ¡mokama visa iÅ¡ karto, o mokama periodiÅ¡kai, kiekvienÄ mėnesį.

 Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingi nustatė nusikalstamų veikų aplinkybes bei pagrįstai E. M. ir

R. B. pripažino kaltomis, padarius LR BK 182 str. 2 d. ir

300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

          Bausmės nuteistosioms skirtos teisingai. Skirdamas bausmes teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumÄ ir pobÅ«dį, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe), teisingai įvertino nuteistųjų tik teigiamai charakterizuojamas asmenybes, tai, kad E. M. augina mažametį vaikÄ , kad nuteistosios nėra linkusios nusikalsti ar daryti kitus teisės pažeidimus, ir nėra pagrindo manyti, kad jos darys naujas nusikalstamas veikas ateityje, pagrįstai sprendė, jog realaus laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (BK 54 str.3d.), todėl bausmės paskirtis bus įgyvendinta skiriant Å¡velnesnę nei įstatymas (LR BK 182 straipsnio 2 dalis) numato bausmės rūšį. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas pagrįstai kiekvienai nuteistajai už LR BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ skyrė 120MGL dydžio, už LR BK 300 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ - 50 MGL dydžio baudÄ , jas subendrino griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir kiekvienai nuteistajai pagrįstai skyrė galutinę subendrintÄ bausmę-120 MGL, t.y. 15600 lt (penkiolikos tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio baudÄ . Paskirtosios bausmės, teisėjų kolegijos manymu, yra tinkamai individualizuotos ir labiausia atitinka LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

          Atsižvelgiant į tai, jog pripažinta, kad E. M. ir R. B. pagrįstai pripažintos kaltomis, padariusios tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių neteisėtai E. M. įgijus turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas, t.y neteisėtu bÅ«du, panaudojant apgaulę (pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl realiai nebuvusių darbo santykių ir realiai nemokėto darbo užmokesčio), kurios įtakoje buvo priskaičiuota ir iÅ¡mokėta priskaičiuotų motinystės paÅ¡alpų dalis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius neabejotinai dėl Å¡ių nusikalstamų veikų patyrė žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta kaltininkų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 19959,56 Lt (devyniolikos tÅ«kstančių devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt devynių litų 56 ct) civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas bylos duomenimis ir yra įrodytas, todėl pagrįstai solidariai priteistas iÅ¡ E.

M. ir R. B., nes jos veikė bendrininkaudamos ir turėdamos vieningÄ tikslÄ bei tyčiÄ , o tai lemia ir kiekvienos iÅ¡ jų visiÅ¡kÄ atsakomybę už nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ .

          Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pervesti socialinio draudimo mokesčiai, ir gyventojų pajamų mokestis, apskaičiuoti nuo tų pajamų, kurių E.

M. realiai neturėjo ir faktiÅ¡kai jokio darbo neatliko ir tai tebuvo tik priemonė imituoti darbo santykius, tikslu nepagrįstai gauti motinystės paÅ¡alpas, Å¡ie mokesčiai pagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir LR BK 72 str. pagrindu konfiskuoti. Atmestini kaip nepagrįsti skundų argumentai, jog sumokėti mokesčiai nuo jų sumokėjimo momento tampa valstybės nuosavybe ir todėl negali bÅ«ti konfiskuojami. Minėti mokesčiai buvo sumokėti pažeidžiant įstatymų nustatytas taisykles, jie sumokėti nepagrįstai, todėl jie nepagrįstai suteikia nuteistajai E. M. teisę naudotis Å¡iais mokesčiais suteikiamomis garantijomis, tame trape ir neteisėtÄ bei nepagrįstÄ teisę į motinystės paÅ¡alpÄ . Kadangi jie sumokėti darant nusikalstamÄ veikÄ , tikintis neteisėtų, nusikalstamų pasekmių, jie pagrįstai laikyti nusikalstamos veikos priemonėmis ir konfiskuoti.

         Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais teisinio pagrindo nėra.

          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a :

nuteistosios R. B. ir nuteistosios E. M. gynėjo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinius skundus atmesti.

            Â

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                Regina

Cemnolonskienė

Teisėjai:                                                                               Algimantas

Smolskas

                                                                                            Kęstutis

Dargužis

                                                                                           Â