Legislator Case Law & Legislation
501208a1-cf01-47fc-afa6-371e95a22cda AI generated

501208a1-cf01-47fc-afa6-371e95a22cda · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 501208a1-cf01-47fc-afa6-371e95a22cda
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

     Baudž. byla Nr. 1A-461-174/2010      Procesinio sprendimo kategorijos:      2.4.; 1.2.7.1.2.2.; 1.2.7.2.2.2.; 2.1.7.4.; (S) asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , R. B., iÅ¡teisintosioms D. U., L. J.,

Legislator headnote

AI generated

501208a1-cf01-47fc-afa6-371e95a22cda · Klaipėdos apygardos teismas: B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atleistas pagal J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Eugenijus Antanauskas

     Baudž. byla Nr. 1A-461-174/2010      Procesinio sprendimo kategorijos:      2.4.; 1.2.7.1.2.2.; 1.2.7.2.2.2.; 2.1.7.4.; (S)

Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. spalio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Rasos Valentinienės, Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,

dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , R. B., iÅ¡teisintosioms D. U., L. J.,

gynėjams advokatams Gintautui Daugėlai, Vidai Šeikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danieliaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-04 nuosprendžio, kuriuo:

R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atleistas pagal J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

R.

B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

D. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

L. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinta, nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2008-03-19 nutarimu laikinai apribotas nuosavybės teises į UAB „Salvijos“ medicinos centro turtÄ â€“ 5 508,36 litus, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti, ir Å¡iuos pinigus, saugomus FNTT prie LR VRM sÄ skaitoje, kaip lėšas, gautas iÅ¡ nusikalstamos veikos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti, perduodant juos valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, saugomus prie bylos 3 vokus su mokamaisiais žiniaraščiais, 8 sÄ siuviniais bei 8 tuščiais vokais su užraÅ¡ytomis gydytojų pavardėmis, nuspręsta sunaikinti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias aplinkybes:

R. B., bÅ«damas UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, įmonės kodas 110165745, registruotos adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėdos m., generaliniu direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimÄ , pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“ – 12 straipsnio 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais...>, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 02 17 nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p., kuriame nurodyta, kad „Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“ bei nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ Nr. 1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 5 p., kuriame nurodyta, kad „kiekvienam su Å«kio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai Å¡iame ApraÅ¡e nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatÄ , privaloma iÅ¡duoti kasos aparato kvitÄ ...“, UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojai bendruomenės slaugytojai D. U., kuri pagal įmonės gen. direktoriaus

R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymÄ Â Nr. 3 buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymÄ si, darbÄ su elektroniniu kasos aparatu, bei kitoms slaugytojoms nurodė, kad dalis gautų pinigų iÅ¡ fizinių asmenų už jiems suteiktas medicinines paslaugas nebÅ«tų fiksuojami elektroniniu kasos aparatu bei nebÅ«tų iÅ¡duodamas kasos aparato kvitas, o gauti ir elektroniniu kasos aparatu neįtraukti į apskaitÄ grynieji pinigai bÅ«tų atiduodami jam. R. B. suvokdamas pavojingo veikimo pobÅ«dį, numatydamas, kad dėl dalies Å«kinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, suprasdamas, kad neįtraukiant į apskaitÄ elektroniniu kasos aparatu gautų grynųjų pinigų ir neiÅ¡duodant kasos aparato kvito vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams bus pateikiama iÅ¡kreipta informacija, tyčia organizavo apgaulingÄ UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinės apskaitos tvarkymÄ taip, kad gavus pinigus iÅ¡ fizinių asmenų už jiems suteiktas paslaugas, nebÅ«tų iÅ¡duodamas kasos aparato kvitas bei pirminiais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais nebÅ«tų įformintos ir UAB „Salvijos“ medicinos centro kasoje įtrauktos į apskaitÄ laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 12 už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautos įplaukos,  bÅ«tent:

laikotarpiu

nuo 2006 03 01 iki 2008 03 12 nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkėms D. J., (laikotarpiu nuo 2006 01 01 iki 2006 05 04) ir N. S. (laikotarpiu nuo 2006 05 05 iki 2008 03 31) apie 223

atvejais už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas, UAB „Salvijos“ medicinos centro patalpose, adresu Herkaus Manto g. 2/Vytauto g. 17, Klaipėda, gautų pinigų, dėl to pastarosios, būdamos suklaidintos, apskaitos registruose neužregistravo duomenų apie UAB „Salvijos“ medicinos centro laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 12 iš viso 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas

paslaugas gautų pinigų: 2006 m. – 41834,75 Lt, 2007 m. – 22992,50 Lt, 2008 m. – 11142,95 Lt, iš viso 75970,20 Lt.

Be to, R. B. laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 davė

žodinius nurodymus UAB „Salvijos“ medicinos centro apskaitininkei L. J., kuri pagal UAB „Salvijos“ medicinos centro

direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymÄ dėl priėmimo į darbÄ Nr. 30, ,,Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasÄ , skaičiuoti

darbo užmokestį...“, buvo atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymÄ si bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitÄ ,

apskaičiuoti įmonės darbuotojams atlyginimus bei juos iÅ¡mokėti. L. J., vykdydama gen. direktoriaus R. B. žodinį nurodymÄ , nesuvokdama R. B. nusikalstamų

ketinimų, laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 61 atveju priskaičiavo iš viso 36815,75 Lt, kurių R. B. vėliau buhalterinėje apskaitoje neparodė kaip darbo užmokesčio bei už darbo laikotarpį nuo 2007 12

01 iki 2008 02 29 nepagrindė kasos išlaidų orderiais 61 atveju išmokėto iš viso 29639,04 Lt darbo užmokesčio, kurį R. B. nurodymu išmokėjo L. J. arba kitos bendrosios praktikos slaugytojos, bei UAB „Salvijos“ medicinos centro apskaitos registre „Kasos knyga“ neįrašė duomenų apie darbuotojams 61 atveju išmokėto iš viso 29639,04

Lt darbo užmokesčio bei nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkei N. S. apie 61 atveju darbuotojams iÅ¡mokėtÄ neoficialų darbo

užmokestį, dėl to ši, būdama suklaidinta, įmonės buhalterinės apskaitos registre neįrašė duomenų apie UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojams už darbo laikotarpį nuo          2007 12 01 iki 2008 02 29, iš viso 61 atveju išmokėto iš viso 29639,04 Lt darbo užmokesčio,  būtent:

2007 m. gruodžio mėn. A. B. išmokėjo 51,13 Lt darbo užmokesčio,

neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. A. B. išmokėjo 74,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. A. B. išmokėjo

82,57 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. D. U. išmokėjo 87,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. D. U. išmokėjo

72,27 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. I. Š. išmokėjo 263,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. I. Š. išmokėjo

619,46 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. A. M. išmokėjo 564,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. A. M. išmokėjo

393,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. G. K. išmokėjo 62,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. G. K. išmokėjo

153,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. V. L. išmokėjo 596,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. V. L. išmokėjo

696,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. V. L. išmokėjo 575,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. V. G. išmokėjo

910,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. V. G. išmokėjo 1669,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. V. G. išmokėjo

1019,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. I. išmokėjo 972,52 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. R. I. išmokėjo

2010,47 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. R. I. išmokėjo 1734 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. Z. B. išmokėjo

364,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. Z. B. išmokėjo 784,08 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. mėn. Z. B. išmokėjo

634,12 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. R. išmokėjo 700,53 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. R. R. išmokėjo

1275,51 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. O. K. išmokėjo 2,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. O. K. išmokėjo

17,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. O. L. išmokėjo 6,56 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. O. L. išmokėjo

27,25 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. R. išmokėjo 1369,28 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. R. R. išmokėjo

955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. R. R. išmokėjo 955,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. J. D. išmokėjo

454,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. J. D. išmokėjo 259,92 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. L. B. išmokėjo

30,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. L. B. išmokėjo 245,76 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje

apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. N. K. išmokėjo 426,26

Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. N. K. išmokėjo 355,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. N. K. išmokėjo

209,82 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. V. D. išmokėjo 219,66 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. V. D. išmokėjo

259,70 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. V. D. išmokėjo 106,04 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. V. K. išmokėjo

88,16 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. V. K. išmokėjo 56,73 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. V. K. išmokėjo

95,81 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. Č. S. išmokėjo 52,67 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. Č. S. išmokėjo

773,93 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. Č. S. išmokėjo 49,23 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. M. S. išmokėjo

932,13 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. M. S. išmokėjo 998,65 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. M. S. išmokėjo

1596,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. A. D. išmokėjo 17,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. A. D. išmokėjo

1011,69 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. vasario mėn. A. D. išmokėjo 1138,75 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. B. išmokėjo

120,35 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. R. B. išmokėjo 76,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2008 m. sausio mėn. Z. L. išmokėjo

12,05 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. J. D. išmokėjo 19,41 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. J. J. išmokėjo

166,22 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. Ž. Š. išmokėjo 39,01 Lt darbo užmokesčio, neparodyto

buhalterinėje apskaitoje; 2007 m. gruodžio mėn. R. Š. išmokėjo 124,99 Lt darbo užmokesčio, neparodyto buhalterinėje apskaitoje.

Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, pagal UAB

„Salvijos“ medicinos centro gen. direktoriaus R. B. organizuojamÄ buhalterinę apskaitÄ laikotarpiu nuo

2006 03 01 iki 2008 03 31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,

Be to, R. B., siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai:

R. B. bÅ«damas UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėdos m., generaliniu direktoriumi ir atsakingu už įmonės Å«kinę finansinę veiklÄ , įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , ataskaitų pateikimÄ bei

veiklÄ , tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 4 str., kuriame nurodyta, kad „Lietuvos

vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, laikotarpiu nuo 2006 01 01 iki 2007 12 31 vykdydamas Å«kinę finansinę veiklÄ bei veikdamas per įmonės vyr. finansininkes D. J., (laikotarpiu nuo 2006 01 01 iki 2006 05 04) ir N. S., (laikotarpiu nuo 2006 05 05 iki 2008 03 31), nesuvokusias jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio, UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinėje apskaitoje neįtraukė į apskaitÄ už fiziniams asmenims suteiktas paslaugas gautų 75970,20 Lt pajamų, į 2006 metų, 2007 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas ir pelnÄ bei elektroniniu bÅ«du jas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui,  bÅ«tent:

UAB „Salvijos“ medicinos centro laikotarpio nuo 2006 01 01 iki 2006 12 31 metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204D), 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma“, užpildytoje 2007 09 06 ir tÄ pačiÄ dienÄ elektroniniu bÅ«du pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, neparodė apmokestinamojo pelno 41834,75 Lt bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ 6275,21 Lt pelno mokesčio.

UAB „Salvijos“ medicinos centro laikotarpio nuo 2007 01 01 iki 2007 12 31 metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204D), 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę suma“, užpildytoje 2008 09 09 ir tÄ pačiÄ dienÄ elektroniniu bÅ«du pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, neparodė apmokestinamojo pelno – 22992,50 Lt – bei neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ 3448,88 Lt pelno mokesčio. Â

Be to, R. B., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007

23 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ per nuolatinę bazę, kaip mokestį iÅ¡skaičiuojantys asmenys iÅ¡mokėdami iÅ¡mokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatytÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡ios iÅ¡mokos pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“, veikdamas per UAB „Salvijos“ medicinos centro apskaitininkę L. J., nesuvokusiÄ jo nusikalstamos veikos pobÅ«džio, laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 įmonės darbuotojams iÅ¡mokėjo 29639,04 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto

į  įmonės buhalterinę apskaitÄ , bei nepateikė duomenų vyr. finansininkei N. S. apie 61 atveju darbuotojams iÅ¡mokėtÄ neoficialų darbo

užmokestį, dėl to Å¡i, bÅ«dama suklaidinta, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetÄ gyventojų pajamų mokesčio – iÅ¡ viso 9342,97 Lt – bei į 2007 metų metinę A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei jÄ elektroniniu bÅ«du pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,  bÅ«tent:

2007 metų metinėje A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „IÅ¡mokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų iÅ¡mokų suma“ užpildytoje 2008 01 21 ir tÄ pačiÄ dienÄ elektroniniu bÅ«du pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, –

nenurodė iš viso 11943,20 Lt; 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“  nenurodė

iš viso 3000,11 Lt,

2007 m. gruodžio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje, užpildytoje 2008 01 15 ir tÄ pačiÄ dienÄ pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė iÅ¡mokėtų 10539,98 Lt, 20 eilutėje nenurodė iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų – 3000,11 Lt;

2008 m. sausio mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėjem užpildytoje 2008 02 14 ir

tÄ pačiÄ dienÄ pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė iÅ¡mokėtų 1650,77 Lt, 20 eilutėje nenurodė iÅ¡skaičiuoto pajamų mokesčio nuo iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų – 3963,35 Lt;

2008 m. vasario mėn. mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje 18 eilutėje užpildytoje 2008 03 15 ir

tÄ pačiÄ dienÄ pateiktoje Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, nenurodė iÅ¡mokėtų 9725 Lt,

20 eilutėje nenurodė išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų – 2379,51

Lt.

Be to, R. B., pažeisdamas 2004 11 04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ apskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ (galioja nuo 2005 01 01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 06 14 nutarimo Nr.647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo, kad „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo

užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo

užmokesčio 36815,75 Lt, neišskaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iš viso 12912,46 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš viso 1103,31 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV – 2008 metų I ketvirčius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis,  būtent:

2008 01 04 užpildytoje ir 2008 01 10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g.12A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį 6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų, 3 stulpelyje neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų – 4078,22 Lt;

2008 04 10 užpildytoje ir tÄ pačiÄ dienÄ elektroniniu bÅ«du Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12 A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio

draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje „Rodiklis F6“ „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė

26275,77 Lt, bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje „Rodiklis M3“ „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 9937,55 Lt;

Tokia savo veika R. B. į deklaracijas ir finansines ataskaitas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ bei jas pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Pirmosios instancijos teismas R. B., vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atleido pagal J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laidavimÄ be užstato, nustatydamas vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukė.

L. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėda, apskaitininke, pagal UAB „Salvijos“ medicinos

centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymÄ dėl priėmimo į darbÄ Nr. 30, „Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasÄ , skaičiuoti darbo

užmokestį...“, bÅ«dama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymÄ si bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitÄ , vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str.1d., „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo

reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, generaliniam direktoriui R. B. būnant atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos

organizavimÄ , vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 14 str. 2 d. ,,Apskaitos dokumentų pasiraÅ¡ymas“, privalėdama suraÅ¡yti apskaitos dokumentus laiku ir teisingai, raÅ¡yti į juos tik tikrus duomenis bei atlikti tik teisėtas Å«kines operacijas, padėjo įmonės gen.

direktoriui R. B. pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., „Į

apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimų“ – 12 str. 1 d., „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 02 17 nutarimo Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktÄ , „Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį, kurį pasiraÅ¡o Å«kio subjekto vadovas ir vyriausias buhalteris (buhalteris)“, 16 punktÄ , „visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ, suvokdama pavojingo veikimo pobÅ«dį, numatydama, kad dėl neoficialių žiniaraščių vedimo bei dalies Å«kinių operacijų nefiksavimo nebus galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, suprasdama, kad pasinaudojus jos teikiamais klaidingais duomenimis apie priskaičiuotÄ bei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams bus pateikiama iÅ¡kreipta informacija, sudarė laisvos formos darbo užmokesčio

apskaičiavimo bei iÅ¡mokėjimo žiniaraščius ir pridengdama direktorių R. B., sÄ moningai leido kilti nusikalstamiems padariniams,  bÅ«tent:

laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29 direktoriaus R. B. žodiniu nurodymu UAB „Salvijos“ medicinos centro patalpose, adresu JÅ«reivių g. 19, Klaipėda, 61 atveju priskaičiavo iÅ¡ viso 36815,75 Lt buhalterinėje apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio, 61 atveju ji arba veikdama per įmonės bendrosios praktikos slaugytojas, nesupratusias jos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, iÅ¡mokėjo iÅ¡ viso 29639,04 Lt darbo užmokesčio įmonėje dirbusiems darbuotojams, nefiksavo oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje įvykusių Å«kinių, komercinių, finansinių operacijų, susijusių su iÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu, už bendrÄ 29639,04 Lt sumÄ , neužregistravo Å¡ių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių įmonės kasos knygoje bei nepateikė duomenų įmonės vyr. finansininkei

N. S., dėl to pastaroji, bÅ«dama suklaidinta, neįregistravo Å¡ių Å«kinių operacijų, susijusių su iÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu, už bendrÄ 29639,04 Lt sumÄ , Å¡ių patirtų iÅ¡laidų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ , neiÅ¡rašė Å¡ioms iÅ¡mokėtoms piniginėms lėšoms kasos iÅ¡laidų orderių, Å¡ių Å«kinių operacijų neįregistravo laikotarpiu nuo 2007 12 01 iki 2008 02 29

UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinės apskaitos registruose. Tokiu bÅ«du L. J. pridengdama gen. direktoriaus R. B. vykdytÄ nusikalstamÄ veiklÄ , iÅ¡ anksto žinodama, kad

jos pateikiami direktoriui R. B. neteisingi duomenys apie įmonės išlaidas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui

iškreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, gen. direktoriaus R. B. nurodymu pateikė jam žinant neteisingus oficialius ir

teisingus neoficialius mokėjimo žiniaraščius, turint tikslÄ padėti jam Å¡iomis priemonėmis nuslėpti 2001 11 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pažeidimus, dėl to už laikotarpį nuo 2006 03 01 iki 2008 03

31 negalima iš dalies nustatyti UAB ,,Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, L. J., siekdama iÅ¡vengti mokesčių į finansines ataskaitas, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: ji, bÅ«dama UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėda, apskaitininke, pagal UAB

„Salvijos“ medicinos centro direktoriaus pavaduotojos medicinos reikalams R. V. 2006 m. gegužės 5 d. įsakymÄ dėl priėmimo į darbÄ Nr. 30,

,,Nuo 2006 m. gegužės 9 d. pavedu apskaitininkei L. J. tvarkyti įmonės kasÄ , skaičiuoti darbo užmokestį...“, bÅ«dama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymÄ si bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų

darbo užmokesčio apskaitÄ , ataskaitų pateikimÄ , padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio

socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į FondÄ apskaičiuoja, iÅ¡skaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kuriÄ apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 d., kurioje nurodyta, kad „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ (galioja nuo 2005-01-01) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr.647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo kad „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, 2007 m. gruodžio mėn.–2008 m. sausio mėn., vasario mėn. nuo įmonės apskaitoje nepriskaičiuoto darbo užmokesčio 36815,75 Lt, neiÅ¡skaičiavo ir nesumokėjo socialinio draudimo įmokų iÅ¡ viso 12912,46 Lt bei nepriskaičiavo ir nesumokėjo 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų iÅ¡ viso 1103,31 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV–2008 metų I ketvirčius, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis,  bÅ«tent:

2008-01-04 užpildytoje ir 2008 01 10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12 A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2007 metų IV ketvirtį

6 eilutėje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ nenurodė 10539,98 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo įmokų 3 stulpelyje neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokų – 4078,22 Lt;

2008 04 10 užpildytoje ir tÄ pačiÄ dienÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, adresu Smiltelės g. 12 A, Klaipėda, pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo ir

sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje už 2008 m. I ketvirtį eilutėje „Rodiklis F6“ „Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ nenurodė

26275,77 Lt bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų eilutėje „Rodiklis M3“ „Apskaičiuotų įmokų per ataskaitinį ketvirtį suma“ neapskaičiavo Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų – 9937,55 Lt.

Tokia savo veika L. J., padėdama iÅ¡vengti mokesčių, finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ bei jas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Pirmosios instancijos teismas D. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisino, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

D. U. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB ,,Salvijos“ medicinos centro, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos

adresu Herkaus Manto g. 2, Klaipėda, bendruomenės slaugytoja, pagal gen. direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymÄ Nr. 3, bÅ«dama atsakinga už kasos operacijų taisyklių laikymÄ si, darbÄ

su elektroniniu kasos aparatu, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d.,

„už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, generaliniam direktoriui R. B. bÅ«nant atsakingu už UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinės apskaitos organizavimÄ ,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo

patvirtinimo“ Nr.1283 patvirtinto kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos ApraÅ¡o 5 p., „Kiekvienam su Å«kio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai Å¡iame ApraÅ¡e nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatÄ , privaloma iÅ¡duoti kasos aparato kvitÄ ...“, privalėdama atlikti tik teisėtas Å«kines operacijas,

padėjo įmonės gen. direktoriui R. B. pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., „Į

apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“ –12 str. 1 d. „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais<...> Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, suvokdama pavojingo veikimo pobÅ«dį, numatydama, kad dėl dalies Å«kinių operacijų nefiksavimo elektroniniu kasos aparatu nebus galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Salvijos” medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, suprasdama, kad neįtraukiant į apskaitÄ elektroniniu kasos aparatu gautų grynųjų pinigų ir neiÅ¡duodant kasos aparato kvito vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams bus pateikiama iÅ¡kreipta informacija, sudarė

laisvos formos suvestinius registrus – sÄ siuvinius ir, pridengdama direktorių R. B., sÄ moningai leido kilti nusikalstamiems padariniams,  bÅ«tent:

laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 12 vykdydama gen. direktoriaus

R. B. žodinį nurodymÄ , UAB „Salvijos“ medicinos centro patalpose, adresu Herkaus Manto g. 2/Vytauto g. 17, Klaipėda, iÅ¡ viso 223 atvejais už fiziniams asmenims suteiktas medicinines paslaugas neįtraukė į apskaitÄ elektroniniu kasos aparatu (tipas OMRON; modelis RS-19 MF; korpuso

Nr.C00400356) gautų pinigų: 2006 m. – 41 834,75 Lt, 2007 m. – 22 992,50 Lt, 2008 m. – 11 142,95 Lt, iš viso 75 970,20 Lt, šiuos gautus pinigus

registravo neoficialiuose registruose – sÄ siuviniuose, tokiu bÅ«du pridengdama įmonės gen. direktoriaus R. B. vykdytÄ nusikalstamÄ veiklÄ , jam neįtraukiant į įmonės buhalterinę apskaitÄ gautų įplaukų bei D. U. iÅ¡ anksto žinodama, kad jos pateikiami gen. direktoriui R. B. neteisingi duomenys apie įmonės gautas pajamas bus panaudoti įmonės buhalterinės apskaitos teisingumui iÅ¡kreipti ir informacijos vartotojams suklaidinti, gen. direktoriaus

R. B. žodiniu nurodymu pateikė jam teisingus neoficialius registrus – sÄ siuvinius, turint tikslÄ padėti jam Å¡iomis priemonėmis nuslėpti 2001 11 06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 pažeidimus, dėl to laikotarpiu nuo 2006 03 01 iki 2008 03 31 negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,Salvijos“ medicinos centro veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Pirmosios instancijos teismas L. J. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisino, nesant jos veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Danielius prašo panaikinti Klaipėdos miesto

apylinkės teismo 2010-06-04 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas,

numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti: pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir galutinę bausmę paskirti 100 MGL dydžio baudÄ (13 000 Lt); L. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti: pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje – 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir galutinę bausmę paskirti 80 MGL (9 100 Lt) dydžio baudÄ ; D. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti – 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukdamas bei iÅ¡teisindamas D. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, L. J. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir

220 straipsnio 1 dalį, neteisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas iÅ¡vadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Nuosprendyje iÅ¡dėstęs kaltinamųjų parodymus Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ,,be kaltinamųjų parodymų R. B. kaltė bei L. J. ir D. U. nekaltumas grindžiamas ir Å¡iais teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pasirėmė vien tik kaltinamųjų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, tačiau visiÅ¡kai nevertino bei neanalizavo ne tik kaltinamųjų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, raÅ¡ytinės bylos medžiagos, Å¡ių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet ir kaip įrodymų visumos, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas, kurių pagrindu priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 nurodyta: ,,kai kaltinamasis ar kitas asmuo keitė parodymus, teismas privalo nurodyti, kuriuos atmeta ir kodėl. <...> ApraÅ¡omoji iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti LR BPK

305 str. 3 d. reikalavimus. <...> Toliau nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, svarbios priimtam sprendimui pagrįsti, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo iÅ¡teisinimo ir iÅ¡teisinimo pagrindas“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Jeigu byloje yra prieÅ¡taringų įrodymų, svarbu atkreipti dėmesį į tai ir, prieÅ¡ vertinant įrodymus bei vienais grindžiant nuosprendį, imtis priemonių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2007-12-01 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr.27-1).

Šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas neanalizavo, nevertino kaltinamosios L. J. prisipažinimo padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bei L. J. 2008-03-15

įtariamojo apklausos metu duotų parodymų, kurių metu ji patvirtino, kad įmonės direktoriaus R. B. nurodymu kai kuriems

gydytojams, kurie dirba UAB „Salvijos“ medicinos centre, be pagrindinio atlyginimo, įtraukto į  įmonės buhalterinęapskaitÄ , apskaičiuoja ir atlyginimus, kurie nėra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ . Å iuos atlyginimus apskaičiuoja pagal pateiktus mėnesio apyvartos sÄ raÅ¡us pritaikydama tam tikrÄ procentÄ , kurį nurodo įmonės direktorius. Procento dydį direktorius su gydytoju yra sutaręs asmeniÅ¡kai, tai yra nuo 30 iki 50 proc. nuo konkretaus gydytojo mėnesio įmonėje gautos pajamų sumos.

SÄ raÅ¡us su mėnesine apyvarta pateikia tie darbuotojai, kurie dirba su kasos aparatu. Tuos pačius duomenis turi ir direktorius R. B.. Å is neoficialus atlyginimas yra skaičiuojamas nuo bendros sumos, kuriÄ gydytojas uždirbo per mėnesį, neatsižvelgiant į tai, kiek pinigų buvo įneÅ¡ta į įmonės kasÄ ir kiek nebuvo įneÅ¡ta. Kad dalis gautų pajamų nėra įneÅ¡ama į įmonės kasÄ , numano iÅ¡ to, kad jai pateiktuose apyvartos žiniaraščiuose ties kai kuriomis pinigų sumomis yra nurodytas minuso ženklas, kuris gali reikÅ¡ti, kad Å¡ie pinigai neįneÅ¡ti į kasÄ .

Apskaičiavusi oficialius bei neoficialius atlyginimus ji užpildo atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščius. ŽiniaraÅ¡tyje, kuris nėra oficialus, yra nurodyta bendra iÅ¡mokama gydytojui suma į rankas. Po to, kai ji apskaičiuoja atlyginimus, tiek oficialų, tiek neoficialų, ji iÅ¡ kasos paima reikiamÄ kiekį pinigų, kuriuos sudeda į vokus, ant kurių užraÅ¡o gydytojo vardo pirmÄ raidę bei pavardę bei kartu su oficialiu ir neoficialiu atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais perduoda darbuotojui, kuris vyksta į Herkaus Manto g. 2, Klaipėdoje.

Ten tuos vokus ir žiniaraščius perduoda ten dirbantiems darbuotojams. Pinigų sumai, paimtai iÅ¡ kasos, kuri yra skirta neoficialaus atlyginimo iÅ¡mokėjimui, iÅ¡raÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderį, pagrindu nurodo paskolos grÄ Å¾inimÄ direktoriui R. B.. Direktorius orderyje pasiraÅ¡o. Vėliau abu atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai yra sugrÄ Å¾inami jai. Neoficialų atlyginimų žiniaraÅ¡tį ji atiduoda direktoriui, kuris patikrinęs tÄ Å¾iniaraÅ¡tį vėliau jį sunaikina. Tiek oficialiame žiniaraÅ¡tyje, tiek ir neoficialiame gydytojai gaudami vokus su pinigais pasiraÅ¡o.

Jei žiniaraščiuose nėra gydytojų parašų, vadinasi, jie dar nėra atsiėmę atlyginimo. NeoficialÅ«s atlyginimai yra mokami tik įmonėje dirbantiems kai kuriems gydytojams bei meistrui R. R., kitas įmonės personalas gauna tik oficialų, t. y. į apskaitÄ Ä¯trauktÄ atlyginimÄ .

Taip pat teismas neanalizavo bei nevertino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojų apklaustų J. D., L. B., N. K., R. B., A. B.,

A. M., V. L., V. G.,

R. K. I., Z. B., O. K., O. L., V. D., V. K., Č. S., Z. L.,

J. J., R. Š. parodymų, kas ir kada bei kokiu būdu jiems išmokėdavo atlyginimus. Dalis liudytojų nurodė, kad atlyginimus jiems išmokėdavo L. J. bei D. U.. Taip pat teismas neanalizavo bei nevertino liudytojos N.

S. parodymų, kad į L. J. pareigas įėjo atlyginimų

darbuotojams skaičiavimas bei deklaracijų pildymas ir pateikimas. Liudytojos D. J. parodymų, kad įmonėje kasininke dirbo D.

U., o ,,Salvijos“ medicinos centre gauti grynieji pinigai buvo fiksuojami kasos aparatu, o vėliau D. U. gautus ir elektroniniu kasos

aparatu įtrauktus į apskaitÄ pinigus atneÅ¡davo į buhalterijÄ . Liudytojos V. K. parodymų, kad iÅ¡ centro pasiimdavo įvairius dokumentus

ir atlyginimų žiniaraščius, kuriuos jai įduodavo D. U.. Liudytojų J. L., E. L. parodymų,

duotų tiek ikiteisminio tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyr. slaugytoja D. U., jai pradėjus dirbti prie kasos aparato, pasakė, kad

reikės ne visus gautus pinigus iÅ¡ pacientų įneÅ¡ti į kasÄ , t. y. iÅ¡spausdinti čekį, kadangi įmonės direktorius jai yra sakęs, kad reikalingi neįtraukti į apskaitÄ pinigai, iÅ¡ kurių yra iÅ¡mokami atlyginimai. D. U. jai paaiÅ¡kino, kad sÄ siuviniuose yra registruojamos visos dienos gautos pajamos, tai yra ties gydytojų pavardėmis yra raÅ¡oma pinigų suma ir jei prie tos sumos dedamas pliusas, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie pinigai yra įneÅ¡ti į kasÄ , o jei dedamas minusas, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie pinigai nėra įneÅ¡ami į kasÄ . Taip pat ties pinigų suma, skliaustuose, yra nurodomas privačių asmenų skaičius, iÅ¡ kurių tie pinigai yra gauti. Kiek reikia neįneÅ¡ti pinigų į kasÄ , tai yra neiÅ¡duoti kasos aparato čekių, nurodyta nebuvo. Dienos pabaigoje reikėdavo užpildyti ataskaitÄ už dienos darbÄ ir jÄ nusiųsti faksu direktoriui R. B.. Direktorius paskambinęs klausdavo, kodėl nėra minusinių pinigų. Yra mačiusi, kaip D. U. paimdavo iÅ¡ dėžutės pinigus, kurie nebuvo įneÅ¡ti  į kasÄ ,  ir su jais nueidavo pas įmonės direktorių R. B.. Liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vyr. slaugytoja D. U. žodžiu yra sakiusi, kad iÅ¡duoti vokus ir

paimti gydytojų paraÅ¡us Å¡iuose žiniaraščiuose yra nurodęs įmonės direktorius R. B.. Taip pat vyr. slaugytojos D. U. nurodymuÂ

įmonės dienos pajamas raÅ¡ydavo į languotÄ sÄ siuvinį. Ä® šį sÄ siuvinį taip pat raÅ¡ydavo pati vyr. slaugytoja D. U. bei bendrosios praktikos slaugytoja J. L.. Å iuose sÄ siuviniuose buvo nurodoma diena, kuriÄ yra gaunamos pajamos, taip pat yra paraÅ¡oma, iÅ¡ ko gaunamos pajamos. SÄ siuviniuose yra nurodyti gydytojų vardai, ties jų vardais yra raÅ¡oma, kiek Å¡is gydytojas gavo tÄ dienÄ pajamų, o skliausteliuose nurodoma iÅ¡ kelių pacientų jis gavo tuos pinigus. Ties pinigų suma paraÅ¡ytas pliusas reiÅ¡kia, kad Å¡ie pinigai yra įneÅ¡ti į kasos aparatÄ . Pinigų sumos, ties kuria nurodytas minusas, kasoje nebÅ«davo, jie buvo įdėti į tam skirtÄ plastikinę baltÄ dėžutę, kuri bÅ«davo įdedama į seifÄ . Pasibaigus darbui tame sÄ siuvinyje yra braukiamas brÅ«kÅ¡nys ir suskaičiuojamos bendros pajamos, įtrauktos į apskaitÄ kasos aparatu bei įdėtos į tÄ plastikinę dėžutę. Darbo pabaigoje pinigai iÅ¡ kasos yra iÅ¡imami ir sudedami į žalios spalvos dėžutę, kuri kartu su balta dėžute yra įdedamos į seifÄ . Per savo darbo laikotarpį kasoje nė karto nėra dėjusi gautų pinigų į baltÄ dėžutę, o visus įneÅ¡davo į kasÄ . NurodymÄ pildyti tokius sÄ siuvinius yra davusi vyr. slaugytoja D. U., tai pat ji yra sakiusi, kad dėl minusų ir pliusų dėjimo tuose sÄ siuviniuose nurodymÄ yra davęs direktorius R. B.. Teismas taip pat nevertino liudytojo R. R. parodymų, kad UAB „Salvijos“

medicinos centre dirba universaliu statybininku nuo 2007 m. lapkričio mėn. Ä®sidarbinant UAB „Salvijos“ medicinos centre dėl darbo sÄ lygų kalbėjosi su

direktoriumi R. B.. Sutarė, kad atlyginimas bus 1 000 Lt į rankas per mėnesį. Po kurio laiko direktoriaus paprašė padidinti atlyginimÄ . Sutarė, kad atlyginimas bus padidintas vienu tÅ«kstančiu litų per mėnesį ir iÅ¡ viso gaus 2 000 Lt į rankas. Suprato, kad bus mokamas oficialus   1 000 Lt atlyginimas per mėnesį į rankas, o likusi dalis atlyginimo bus neoficiali. Atlyginimas bÅ«davo iÅ¡mokamas adresu JÅ«reivių g. 19, Klaipėda. Atlyginimas buvo iÅ¡mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį grynaisiais į rankas, jį iÅ¡mokėdavo buhalterė, vardu Lijana. Pagal parodytus žiniaraščius be pavadinimo ties jo vardu ir pavarde yra nurodytos sumos – 2 000 Lt, 2 000 Lt, 1 950 Lt – bei jo paraÅ¡as, tai reiÅ¡kia, kad tokiÄ pinigų sumÄ gavo už darbÄ . Kiek pamena, gaudamas atlyginimÄ pasiraÅ¡ydavo tik viename žiniaraÅ¡tyje. PasiraÅ¡yti žiniaraÅ¡tį pateikdavo buhalterė, vardu Lijana, ji ir nurodydavo pasiraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje.

Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas neanalizavo bei nevertino ir rašytinės bylos medžiagos – 2001-09-13 UAB

„Salvijos“ medicinos centro gen. direktoriaus įsakymo Nr. 3 apie tai, kad D. U. paskirta atsakinga už kasos operacijų atlikimo

taisyklių laikymÄ si, taip pat paskirta kasininke. Darbuotojų, turinčių teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, sÄ raÅ¡o, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu už kasos operacijų taisyklių laikymÄ si bei grynuosius pinigus UAB ,,Salvija“ medicinos centre laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-05-08 atsakė bendruomenės slaugytoja D. U.,

paskirta direktoriaus R. B. 2001 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 3. Kasos knygÄ (pradėtÄ 2005-03-14, baigtÄ 2007-07-05) vedė

bendruomenės slaugytoja D. U..

Å iuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas pasirėmė vien tik kaltinamųjų parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, be pagrindo visiÅ¡kai nevertino bei neanalizavo ne tik kaltinamų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat raÅ¡ytinės bylos medžiagos, pažeisdamas BPK 20 straipsnio bei BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatas, Å¡ių duomenų neanalizavo, nevertino ne tik atskirai, bet kaip ir įrodymų visumos, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas, kurių pagrindu priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Dėl anksčiau paminėtų priežasčių ir BPK

20 straipsnio bei BPK 305 straipsnio pažeidimų Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė visiškai nepagrįstas ir nelogiškas išvadas nuosprendyje

konstatuodamas tai, kad išteisintosios L. J. bei D. U., darydamos paminėtus pažeidimus, negalėjo suvokti tikrų

savo direktoriaus R. B. ketinimų apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , siekiant iÅ¡vengti mokesčių, ir sÄ moningai padėjo jam siekti Å¡ių nusikalstamų tikslų. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB ,,Salvijos“ medicinos centro direktoriui R. B. sumanymas iÅ¡vengti privalomų įmokų bei nemokėti mokesčių ir taip pagerinti įmonės finansinę bÅ«klę kilo neįtraukiant į apskaitÄ gautų grynųjų pinigų, o tam tikslui įgyvendinti jis pasitelkė bendrininkes – D. U. bei L. J., kurios nusikaltime atliko padėjėjų vaidmenį – neįtraukdamos į apskaitÄ dalies gautų pinigų kasos aparatu, pagal gautus ir kasos aparatu neįtrauktus į apskaitÄ pinigus, sudarant neoficialius atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščius, iÅ¡mokant darbuotojams neoficialų atlyginimÄ bei valstybinėms institucijoms pildant ir pateikiant neteisingus duomenis apie mažesnių privalomų mokėti mokesčių priskaičiavimÄ . B. R. B. veiksmai buvo suderinti su padėjėjomis D. U., L. J., nes be padėjėjų – D. U., L. J. – indėlio nusikalstamos veikos negalėjo bÅ«ti realizuotos. Klaipėdos miesto

apylinkės teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad ,,padėjimas padaryti nusikaltimÄ yra galimas tik esant tyčinei kaltės

formai, o padėjėjas turi aiÅ¡kiai suvokti, kokių tikslų siekia asmuo, kuriam jis padeda“, tačiau neteisingai konstatavo, kad ,,nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jos žinojo apie R. B. vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ , o L. J. žinojo ir apie R. B. nusikalstamus

ketinimus, jo nurodymu pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ ,

siekiant išvengti mokesčių ir savo veiksmais aktyviai siekė padėti jam padaryti šiuos nusikaltimus“. Šiuo

konkrečiu atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikalstamos veikos bendrininkų L. J. bei D. U. suvokimo

pagrindÄ sudarė ne tik tai, kad joms buvo tiesiogiai žinoma apie R. B. ketinimus, Å¡ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu

patvirtino L. J., liudytojos J. L.,

E. L., bet taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į nusikaltimo padėjėjų L. J., D. U. iÅ¡silavinimÄ , darbo patirtį, užimamas pareigas ir kt. aplinkybes: L. J. turi

aukÅ¡tÄ jį (neuniversitetinį) iÅ¡silavinimÄ , nuo 2002 m. UAB ,,Salvijos“ medicinos centre dirbanti apskaitininke, kasininke, D. U. aukÅ¡tesniojo

iÅ¡silavinimo, nuo 2001-09-13 paskirta į kasininko pareigas, taip pat atsakinga už kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymÄ si, nuo 2006-01-01 iki 2006-05-08 atsakė už kasos operacijų taisyklių laikymÄ si bei grynuosius pinigus, nuo 2005-03-14 iki 2007-07-05 pildė kasos knygÄ ir pan. IÅ¡ baudžiamosios bylos

faktinių duomenų matyti, kad valingus L. J. bei D. U. veiksmus nulėmė konkretus tikslas – padėti UAB

,,Salvijos“ medicinos centro direktoriui R. B. nemokėti mokesčių nuo visų gautų pinigų sumos neįtraukiant į apskaitÄ dalies gautų grynųjų pinigų kasos aparatu, pagal gautus ir kasos aparatu neįtrauktus į apskaitÄ pinigus, sudaryti neoficialius atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščius, iÅ¡mokėti darbuotojams neoficialų atlyginimÄ . Šį tikslÄ D. U. ir

L. J. realizavo. Tai patvirtino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad: ,,kaltinamosios – bendruomenės slaugytoja D. U. ir apskaitininkė L. J., būdamos atsakingos už kasos

operacijų taisyklių laikymÄ si bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitÄ tiriamuoju

laikotarpiu, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies

nuostatos, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. nuostata, kurioje nurodyta, kad: „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“,

16 p. nuostatos, kurioje nurodyta, kad: „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ ir padarė minėtus pažeidimus“. BÅ«tent Å¡iuo konkrečiu atveju nusikaltimo tikslo siekimas ir patvirtina padėjėjų D. U. bei

L. J. subjektyvinę pusę – tyčios elementÄ . Be to, L. J. tyčiÄ akivaizdžiai įrodo ir tai, kad pastaroji

dirbdama apskaitininke ir skaičiuodama atlyginimus darbuotojams bei pildydama oficialius ir neoficialius atlyginimų žiniaraščius turėjo teisingus duomenis apie tai, kiek UAB ,,Salvijos“ medicinos centro darbuotojams realiai iÅ¡mokėjo darbo užmokesčio, tačiau pildydama valstybinėms institucijoms pateiktas deklaracijas nurodė mažesnes darbuotojams iÅ¡mokėtas darbo užmokesčio sumas. Å ie duomenys neabejotinai įrodo, kad L. J., žinodama, kiek realiai buvo iÅ¡mokėta darbo užmokesčio, sÄ moningai į valstybinėms institucijoms

teikiamas deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, L. J. pildydama deklaracijas išskaičiavo ir mokėtinas

atitinkamų mokesčių sumas. Tai patvirtina, kad ji parodydama deklaracijose tikrus duomenis apie realiai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bÅ«tų privalėjusi priskaičiuoti daug didesnes mokėtinas mokesčių sumas į valstybės biudžetÄ . Tokiais veiksmais ji taip pat padėjo ne tik apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , bet ir įgyvendinti pagrindinį R. B. tikslÄ â€“ apgaulingai tvarkant apskaitÄ iÅ¡vengti mokesčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 1999-06-29 nutartyje (byla Nr.2K-422/1999, skelbta 1999 m. ,,Teismų praktika“ Nr.12, p.217-221) nurodyta, kad: ,,Bendrininkavimas yra bendra ir vieninga kelių asmenų veika. Bendrininkavimo esmė yra ta, kad visi bendrininkai atsako susitarimo ribose už tuos veiksmus, kuriuos realizavo vykdytojas ar vykdytojai. Padėjėjas savo nusikalstamÄ veikÄ dažnai atlieka anksčiau, negu nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę realizuoja nusikaltimo vykdytojas ir, kaip nusikaltimo bendrininkas atsako susitarimo ribose už veiksmus, kuriuos padarė nusikaltimo vykdytojai“.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo padaryta išvada, kad: ,,iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad analogiško pobūdžio pažeidimus dirbant su kasos aparatu bei perduodant neoficialius pinigus gydytojams darė ir kitos

medicinos centre dirbusios darbuotojos, tačiau jos baudžiamojon atsakomybėn patrauktos nėra“, negali ir neturi

bÅ«ti aplinkybe, lemiančia sprendžiant L. J. bei D. U. kaltės klausimÄ . Pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečiu

atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatytÄ reikalavimÄ nagrinėti bylÄ tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Asmens baudžiamoji atsakomybė yra individuali ir negali priklausyti nuo kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės. Visais atvejais dėl kiekvieno kaltu pripažįstamo asmens teismas turi individualiai įvertinti įrodymus ir konstatuoti, kad jų pakanka arba ne Å¡iam asmeniui nuteisti. Negali asmens kaltės klausimas priklausyti nuo to, ar kaltais dėl tos pačios ar kitos nusikalstamos veikos baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir kiti asmenys. Jeigu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuomone, nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo ar kiti asmenys, teismas motyvuota nutartimi apie tai turėjo praneÅ¡ti prokurorui BPK 257 straipsnyje nustatyta tvarka.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ padaryti BPK 20 straipsnio bei BPK 305 straipsnio pažeidimai turėjo įtakos teismui taikant ir BK 40 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybėn pagal laidavimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tam turi bÅ«ti ir visos kitos bÅ«tinos sÄ lygos: asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų – atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – nustatymas, BK 59 straipsnio1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iÅ¡

Å¡ių alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai

gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. NuoÅ¡irdus gailėjimasis – tai kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2008-02-26 nutartis 2K-57/2008). Taip pat teismų praktikoje laikoma, kad

prisipažinimas laikomas savanorišku, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes savo noru,

laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo

dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2009-03-10 nutartis 2K-91/2009). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Vertinant kaltininko parodymus, taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2010-04-13 nutartis byloje Nr.2K-193/2010).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis

prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismas

nagrinėdamas bylÄ bei priimdamas nuosprendį visiÅ¡kai neanalizavo bei nevertino R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Remiantis

bylos duomenims matyti, kad R. B. praneÅ¡us apie įtarimÄ

padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje, 2008 m. kovo 17 d. įtariamojo apklausos metu R. B. paklaustas, ar prisipažįsta

padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , parodė, kad savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, ir parodymus dėl sveikatos bÅ«klės pareiÅ¡kė norÄ duoti kitÄ dienÄ . 2008 m. kovo 27 d. įtariamojo apklausos metu R.

B. pareiÅ¡kė, kad: ,,parodymus duosiu tuomet, kai bus įteiktas galutinis praneÅ¡imas apie įtarimÄ ir kai bus atlikta UAB ,,Salvijos“ medicinos centro Å«kinės finansinės veiklos tyrimas, o savo kaltę dėl įteikto praneÅ¡imo apie

įtarimÄ aÅ¡ pripažįstu iÅ¡ dalies“. 2008 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos metu R. B. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai bei nurodė, kad

dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltas yra tik jis vienas, o D.

U. ir L. J. dirbdamos UAB ,,Salvijos“ medicinos centre vykdė jo nurodymus ir jos nežinojo, kad įmonėje apgaulingai tvarkoma apskaita bei dalis gautų pinigų iÅ¡ klientų nėra įtraukta į įmonės apskaitÄ , o

gauti pinigai yra išmokami gydytojams kaip atlyginimas. 2008 m. lapkričio 24 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad savo

kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, bei nurodė, kad pinigus pacientai palikdavo slaugytojoms, dirbusioms prie elektroninio kasos aparato nurodydami, kad Å¡ie pinigai yra skirti bÅ«tent tam gydytojui, pas kurį jie lankėsi. Darbuotojoms sakė, kad jei asmuo paliko pinigus konkrečiam gydytojui, vadinasi, Å¡iuos paliktus visus pinigus ir reikia perduoti tam gydytojui, kuriam Å¡ie pinigai buvo palikti. Apie tai, kad Å¡iuos pinigus reiktų įneÅ¡ti į įmonės kasÄ ar įtraukti į apskaitÄ elektroniniu kasos aparatu darbuotojams nesakė. Taip pat nesakė, kad dalį gautų pinigų iÅ¡ klientų reikia neįneÅ¡inėti į įmonės kasÄ . Visi pinigai, kurie nebuvo įtraukiami į apskaitÄ elektroniniu kasos aparatu, bÅ«davo paliekami pacientų savanoriÅ¡kai. Darbuotojai, dirbę prie elektroninio kasos aparato, neįneÅ¡tus pinigus į kasÄ perduodavo jam. Tuomet jis asmeniÅ¡kai arba per UAB „Salvijos“ medicinos centro slaugytojas Å¡iuos pinigus perduodavo gydytojams. Bendrosios praktikos slaugytoja D. U. sakydavo, kad yra grynųjų pinigų, kuriuos pacientai paliko gydytojams ir kad Å¡ie pinigai nėra įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , o jis nieko nesiėmė, kad tokių atvejų nebÅ«tų. Žinodavo, kiek konkrečiam gydytojui reikia perduoti pinigų, iÅ¡ sÄ rašų, kuriuos pateikdavo

D. U.. Nurodydavo apskaitininkei L. J. papildomai išmokėti ir tuos pinigus. L. J. perduodavo pinigus,

sakydamas, kiek ir kam reikia išmokėti. Kodėl ir kokie čia pinigai, L. J. neaiškino. 2009 m. kovo 27 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies,

ir nurodė, kad D. U. nebuvo davęs konkretaus nurodymo nefiksuoti dalies gautų pajamų elektroniniu kasos aparatu, tai išėjo savaime, t. y. pokalbio su D. U. metu. Jai sakė, kad jei pacientas atėjęs į kasÄ sumokėti pinigus nepraÅ¡o kasos kvito, tai pinigų į kasÄ galima ir neįneÅ¡ti. Kitiems UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojams nieko nesakė, kad nemuÅ¡tų kasos aparato kvito. Neįtrauktus į apskaitÄ kasos aparatu pinigus jam atiduodavo D. U. grynaisiais. Ji taip pat vesdavo sÄ siuvinį, kuriame fiksuodavo, koks gydytojas konkrečiÄ dienÄ uždirbo pinigų ir kiek iÅ¡ tų pinigų yra įtraukta į apskaitÄ elektroniniu kasos aparatu, o kiek neįtraukta. Visus tuos pinigus, kurie bÅ«davo neįtraukti į įmonės apskaitÄ , perduodavo gydytojams, sau nieko nepasilikdavo. L. J. nedavė nurodymo apskaičiuoti neoficialius atlyginimus gydytojams. Tuos atlyginimus apskaičiuodavo pats, kadangi pats su gydytojais derindavo valandinį jų atlyginimÄ ir žinodavo kiek konkretus gydytojas dirbo valandų per mėnesį ir uždirbo pajamų. L. J. nurodydavo, kiek papildomai reikia perduoti konkrečiam gydytojui pinigų, neaiÅ¡kindamas, už kÄ tie pinigai jiems yra mokami. L. J. savo iniciatyva sudarydavo žiniaraščius, pagal kuriuos ji ar kiti įmonės darbuotojai iÅ¡mokėdavo tuos atlyginimus gydytojams. Žiniaraščius L. J. sudarydavo tik tam, kad ji galėtų atsiskaityti, kad tikrai tie duoti pinigai yra iÅ¡mokėti gydytojams. Dėl ko buvo mokamas neoficialus atlyginimas R. R., paaiÅ¡kinti negali. Kiek pamena, jam buvo sumokėta iÅ¡ asmeninių pinigų už gerÄ darbÄ . 2009 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos metu R. B. pareiÅ¡kė, kad savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai ir parodė, kad D. U. ir

L. J., dirbdamos UAB „Salvijos“ medicinos centre, vykdė jo nurodymus, jos tikrai nežinojo apie tai, kad įmonėje yra apgaulingai tvarkoma apskaita, t. y. kad dalis gautų pinigų iÅ¡ klientų nėra  įtraukta į apskaitÄ Ä¯monės apskaitoje bei kad tie gauti pinigai yra iÅ¡mokami gydytojams kaip atlyginimas. D. U. ir L. J., darbiniais santykiais bÅ«damos priklausomos nuo jo sprendimų ir nurodymų, vykdydavo jo paliepimus, o kaip bÅ«davo ir ar apskritai bÅ«davo parodomi apskaitoje iÅ¡ klientų gauti pinigai ir kokiu pagrindu buvo nurodoma apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti didesnį atlyginimÄ darbuotojams, jos nežinojo. Joms nieko nėra apie tai sakęs. Apie gautas ir neįtrauktas į apskaitÄ pajamas bei neoficialius iÅ¡mokėtus atlyginimus įmonės buhalterės taip pat nieko nežinojo. Tikrieji duomenys buvo žinomi tik jam vienam ir pagal juos buvo pildomos deklaracijos ir ataskaitos. Asmenys, kurie pildė deklaracijas ir ataskaitas, tarp jų ir L. J., į jas duomenis įraÅ¡ydavo tik tokius, kokius žinodavo, o tikruosius duomenis žinodavo tik jis vienas.

Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu davė gan prieštaringus parodymus, kuriais siekė sušvelninti ne tik savo kaltę, bet ir padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkėms – L.

J. bei D. U.. Kaltinamasis R. B. savo parodymais niekaip neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Nusikalstamų veikų aplinkybės buvo išaiškintos ikiteisminio tyrimo metu suriktais duomenimis. O R. B. atsisakydamas duoti parodymus bei vėlesnėje ikiteisminio tyrimo bylos stadijoje teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus ir pripažindamas savo kaltę jau buvo susipažinęs su specialisto išvada dėl UAB ,,Salvijos“ medicinos centro ūkinės finansinės veiklos bei baudžiamosios bylos medžiaga ir aiškiai suprato, kad visiškas kaltės neigimas būtų buvęs beprasmiškas, todėl davė tokius parodymus, kuriais siekė ne tik sušvelninti savo kaltę, bet ir padėti išvengti atsakomybės nusikalstamos veikos bendrininkėms. Taigi jo prisipažinimas yra tik pripažinimas pačių nusikalstamų veikų fakto, o ne nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Toks jo prisipažinimas visiškai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, todėl negali būti laikomas visišku prisipažinimu ir tuo labiau nuoširdžiu gailėjimusi. Klaipėdos miesto apylinkės teismas neįvertinęs visų byloje esančių duomenų pasirėmė vien tik kaltinamojo R. B. teisminiame nagrinėjime duotais

parodymais, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad: ,,R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina

tai, kad jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas“.

Taip pat Klaipėdos

miesto apylinkės teismas 2010-06-04 nuosprendyje nurodė, kad: ,,R. B. veikiamas vieningos tyčios, siekiant sumažinti

mokesčių dydį, padarė du glaudžiai tarpusavyje susijusius nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus“. Kadangi BK

40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų

ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK

40 straipsnį dėl dviejų nusikalstamų veikų (nesunkaus ir apysunkio tyčinių nusikaltimų) netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Netinkamai taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nepagrįstÄ nuosprendį – kaltinamÄ jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė.

Prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ â€“ R. B., ir iÅ¡teisintosios D. U. bei J. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Gynėjai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltės

           Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus

įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. B. kaltės bei L. J. ir D. U. nekaltumo. R. B. įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo,

kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ . Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡samios, pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o R. B. veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, bei L. J. ir D. U. nekaltumÄ dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, o L. J. – ir dėl

BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, visiškai patvirtina bylos įrodymų

visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Vyriausiojo prokuroro teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.

IÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog R. B., bÅ«damas UAB „Salvijos“ medicinos centro direktoriumi, atsakingu už tinkamÄ bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , vienasmeniÅ¡kai sugalvojo nuslėpti dalį UAB „Salvijos“ medicinos centre gaunamų pajamų, nefiksuoti jų buhalterinėje apskaitoje, tokiu bÅ«du vėliau sumokant mažesnius mokesčius į valstybės ir „Sodros“ biudžetÄ , ir sÄ moningai medicinos centro vyr. finansininkėms, nesuvokusioms jo nusikalstamų ketinimų, pateikdavo neteisingus duomenis apie bendrovės gautas pajamas, o iÅ¡ neįtrauktų į apskaitÄ pinigų mokėjo priedus medicinos centro darbuotojams. Dėl Å¡ių R. B. tyčinių veiksmų sudarant sÄ lygas, dėl kurių jo įkurtame ir vadovaujamame medicinos centre buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, tai patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada, nebuvo galimybės iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo

turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši R. B. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 222

straipsnio 1 dalį, nes jis, bÅ«damas UAB „Salvijos“ medicinos centro generaliniu direktoriumi, atsakingu už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , veikdamas per jo nusikalstamų ketinimų nesuvokusias vyr. finansininkes, nefiksuodamas visų gaunamų pajamų, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ ir dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Be to, byloje

nustatyta, kad R. B., siekdamas tų pačių tikslų – išvengti mokesčių, šiuos žinomai neteisingus duomenis apie

gautas pajamas bei išmokėtus atlyginimus įrašė į deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ir pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms.

Vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde R. B. kaltės klausimas neginčijamas, tačiau tvirtinama, kad jis šias nusikalstamas veikas įvykdė padedant UAB

„Salvijos“ medicinos centro darbuotojoms D. U. ir L. J.. Kolegija atmeta šiuos prokuroro apeliacinio skundo

argumentus kaip nepagrįstus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. B. parodė, kad visus medicinos centro finansinius reikalus, iÅ¡ jų ir kiek medicinos centre dirbusiems gydytojams reikalinga iÅ¡mokėti atlyginimų, sprendė jis vienas. Kadangi buvo labai sunki medicinos centro finansinė padėtis, jis vienasmeniÅ¡kai nusprendė nefiksuoti buhalterinėje apskaitoje visų gaunamų pajamų, o dalį atlyginimų gydytojams iÅ¡mokėti bÅ«tent iÅ¡ Å¡itų į buhalterinę apskaitÄ neįtrauktų pinigų. Apie tokį jo sumanymÄ nežinojo nei asmenys, tiesiogiai tvarkę medicinos centro buhalterinę apskaitÄ ` ir bÅ«dami už tai atsakingi, tai yra vyr. finansininkės, nei medicinos centre dirbančios slaugytojos ir apskaitininkė. D. U. ir L.

J. bei kitos UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojos vykdė jo, kaip centro vadovo, nurodymus, nežinodamos apie tai, kad įmonėje yra apgaulingai tvarkoma apskaita. D. U. ir L. J., bÅ«damos priklausomos nuo medicinos centro vadovo sprendimų ir nurodymų, vykdydavo jo paliepimus, o ar bÅ«davo ir kaip bÅ«davo parodomi apskaitoje iÅ¡ klientų gauti pinigai ir kokiu pagrindu buvo nurodoma apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti didesnį atlyginimÄ darbuotojams, jos nežinojo. Tai nebuvo žinoma ir bendrovės vyr. finansininkėms. Tikrieji duomenys buvo žinomi tik vienam R. B., ir pagal juos buvo pildomos deklaracijos ir ataskaitos. Asmenys, kurie pildė deklaracijas ir ataskaitas, iÅ¡ jų ir vyr. buhalterės bei L. J., į jas duomenis įraÅ¡ydavo tik tokius, kokius nurodydavo R. B..

IÅ¡teisintoji L. J. apklausiama teisme parodė, kad jos darbas UAB „Salvijos“ medicinos centre buvo skaičiuoti atlyginimus darbuotojams, buhalterinės apskaitos ji nevedė. Po to, kai ji apskaičiuodavo atlyginimus, direktorius R. B., kaip ji suprato, duodavo dalį ir savo asmeninių pinigų, liepdamas juos papildomai iÅ¡mokėti nurodytiems gydytojams. Apskaičiuodama papildomai iÅ¡mokėtinus pinigus ji pildydavo žiniaraÅ¡tį, kurio forma yra tokia pati kaip ir atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščių. Gydytojai, gaudami atlyginimÄ ir papildomus pinigus, pasiraÅ¡ydavo abiejuose žiniaraščiuose, viename iÅ¡ jų už iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ , kitame – už bendrÄ iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Žiniaraščius atiduodavo R. B. kaip patvirtinimÄ , kad jo duoti pinigai tikrai iÅ¡mokėti, ir tikrai nežinojo, kad dalis pinigų yra ne jo asmeniniai, o į medicinos centro buhalterinę apskaitÄ neįtraukti pinigai, nes ji buhalterinės apskaitos nevedė, be to, manė, kad direktorius duodavo tuos

pinigus, kuriuos gaudavo iš kasos pagal kasos išlaidų orderius, nes R. B. UAB „Salvijos“ medicinos centrui buvo suteikęs

paskolÄ , ir jam buvo iÅ¡mokami pinigai kaip paskolos grÄ Å¾inimas pagal orderius. Pinigus iÅ¡mokėdavo ne tik ji, bet ir kiti darbuotojai. Ketvirtines deklaracijas „Sodrai“ pildydavo ji pagal direktoriaus R. B. pateiktus duomenis nežinodama, kad Å¡ie duomenys neteisingi.

IÅ¡teisintoji D. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad UAB „Salvijos“ medicinos centre dirbo slaugytoja, į jos pareigas įėjo darbas su pacientais, pagalba gydantiems gydytojams, taip pat darbas su kasa. Darbas medicinos centre buvo pamaininis, todėl su kasa dirbo visos slaugytojos. BÅ«davo dienų, kai pacientų ateidavo labai daug. Vieni iÅ¡ jų palikdavo pinigus, nelaukdami kvitų. Direktorius R. B. jai ir kitoms slaugytojoms buvo užsiminęs, kad dėl didelio pacientų kiekio nespėjus įtraukti visų pinigų į kasÄ , jie bÅ«tų suraÅ¡omi sÄ siuvinyje, o vėliau perduodami jam, kad jis Å¡iuos pinigus įtrauktų į apskaitÄ . Tai, kad Å¡ie pinigai nebÅ«davo fiksuojami buhalterinėje apskaitoje, nežinojo, nes ji buhalterinės apskaitos nevedė.

Apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu D. U. ir L. J. nurodė iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir duodamos paaiškinimus teisme.

Nors prokuroro apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas be pagrindo nevertino kai kurių liudytojų bei pačios L. J. parodymų, kas ir kokiu būdu išmokėdavo atlyginimus UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojams,

tačiau šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad bendruomenės slaugytoja D. U. ir apskaitininkė L. J., būdamos

atsakingos už kasos operacijų taisyklių laikymÄ si bei UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojų darbo užmokesčio apskaitÄ kaltinime nurodytu laikotarpiu, nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais...<  > Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto nuostatos, kad ,,Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“,

16 punkto nuostatos, kad ,,Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ â€œ ir padarė minėtus pažeidimus.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „Salvijos“ medicinos centro vadovu buvo

R. B., jis kaip bendrovės vadovas buvo atsakingas ir už apdraustų asmenų socialinio draudimo įmokų teisingÄ apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ bei teisingų duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikimÄ Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose už 2007 metų IV–2008 metų I ketvirčius. Kaltinime nurodytais laikotarpiais bendrovės buhalterinę apskaitÄ nuo 2006-01-01 iki 2006-05-04 tvarkė vyr. finansininkė D. J., laikotarpiu nuo 2006-05-05 iki 2008-03-31 – N. S.. Tuo tarpu nei D. U., nei L. J. nebuvo atsakingos už UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinę apskaitÄ , Å¡ios apskaitos netvarkė, todėl jos negali bÅ«ti BK 222 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos subjektais.

           Šioje baudžiamojoje byloje D. U. ir L. J. buvo kaltinamos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo,

kad jos savo veiksmais padėjo UAB „Salvijos“ medicinos centro direktoriui R. B. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ .

Šioje byloje R. B. pripažintas kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Iš D. U. ir L. J. pareikšto kaltinimo reikia suprasti, kad D. U. ir L.

J. yra asmens, kuris pats tiesiogiai nevedė buhalterinės apskaitos, bendrininkės – padėjėjos.

Kaip minėta, „Salvijos“ medicinos centre buhalterinę apskaitÄ vedė ne bendrovės vadovas R. B., o vyr. finansininkės. D.

U. ir L. J. nebuvo atsakingos už UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinę apskaitÄ , Å¡ios apskaitos netvarkė. Å ioje

baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad medicinos centro direktorius R. B. sÄ moningai pateikdavo vyr. finansininkėms, kurios

nesuprato pastarojo nusikalstamų ketinimų, tikrovės neatitinkančius duomenis apie medicinos centro gautas pajamas ir išlaidas. Todėl akivaizdu, tai

pagrįstai nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje, kad jeigu šių nusikalstamų R. B. ketinimų nesuprato bendrovės vyr. finansininkės,

kurios tvarkė UAB „Salvijos“ medicinos centro buhalterinę apskaitÄ ir buvo už tai atsakingos, kyla klausimas, kaip D. U. bei L. J., darydamos anksčiau paminėtus pažeidimus, galėjo suvokti tikrus direktoriaus R. B. ketinimus dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, siekiant iÅ¡vengti mokesčių, jei to nesuprato asmenys, tiesiogiai tvarkę bendrovės buhalterinę apskaitÄ â€“ vyr. finansininkės, ir sÄ moningai padėjo jam siekti Å¡ių nusikalstamų tikslų. Tokių objektyvių įrodymų byloje nenustatyta.

Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų, kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir padarė neteisingas išvadas, tačiau nuosprendyje išdėstyti liudytojų parodymai parodo, jog iš esmės

liudytojai patvirtino aplinkybę, jog nei L. J., nei D. U. nepriėmė jokių sprendimų dėl susitarimo mokėti

atlyginimus. Kaip liudytojai apklausti UAB „Salvijos“ medicinos centro gydytojai patvirtino, kad jiems atlyginimai bÅ«davo iÅ¡mokami „Salvijos“ centre pas L. J. pasiraÅ¡ant žiniaraščiuose, o kartais kitoje vietoje, kur atlikdavo darbines pareigas, paliekant pas D. J. vokus su pinigais. Vokus perduodavo D. U. arba kitos slaugytojos, o gydytojai pinigines sumas pasitikrindavo žiniaraščiuose. Kaip minėta, L. J. nurodė, jog ji pildydavo ir žiniaraÅ¡tį, kurio forma yra tokia pati, kaip ir atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščių. Gydytojai, gaudami atlyginimÄ ir papildomus pinigus, pasiraÅ¡ydavo abiejuose žiniaraščiuose, viename iÅ¡ jų – už iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ , kitame – už bendrÄ iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Žiniaraščius ji atiduodavo direktoriui R. B. kaip patvirtinimÄ , kad jo duoti pinigai yra iÅ¡mokėti. Tačiau ji nežinojo, kad dalis pinigų neįtraukti į

medicinos centro buhalterinę apskaitÄ , nes buhalterinės apskaitos ji nevedė. Jau minėta, kad jei medicinos centro

vyr. finansininkės nesuvokė ir nesuprato, kad R. B. atlieka tam tikrus neteisėtus veiksmus su grynaisiais pinigais, lieka neaiÅ¡ku, kaip eilinės darbuotojos galėjo bÅ«ti padėjėjos vykdant nusikalstamÄ veikÄ . Susitarimo tarp R. B. ir D. U. bei L. J. dėl nusikalstamų veikų nebuvo.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas padaryti nusikaltimÄ yra galimas tik esant tyčinei kaltės formai. Padėjėjas

turi aiškiai suvokti, kokių tikslų siekia asmuo, kuriam jis padeda. Tačiau, kaip minėta, kad nors D. U. bei L. J. ir padarė anksčiau minėtus specialisto išvadoje

nurodytus pažeidimus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jos žinojo apie R. B. vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ apgaulingai tvarkant UAB „Salvijos“ medicinos centro

buhalterinę apskaitÄ , o L. J. žinojo ir apie R. B. nusikalstamus ketinimus, jo nurodymu pateikiant valstybės

įgaliotoms institucijoms duomenis, žinodama, kad jie neteisingi, apie bendrovės pajamas, pelnÄ ar turtÄ , siekiant iÅ¡vengti mokesčių, ir kad D.

U. bei L. J. savo veiksmais aktyviai siekė padėti R. B. padaryti šiuos nusikaltimus. Tai nepatvirtina jokie

bylos duomenys. Tiek liudytojų, tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., tiek pačių D. U. ir L. J. parodymai patvirtina, kad pastarosios padarė

atitinkamus anksčiau paminėtus pažeidimus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl pastarųjų kaltės padarius joms inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. U. ir L. J. veikoje nėra visų būtinų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, o L. J. veikoje – ir BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 220

straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl D. U. ir L. J. dėl šių nusikaltimų pagrįstai išteisintinos. Nesutikti

su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Byloje apklausti liudytojai parodė, kad analogiško pobūdžio pažeidimus, kuriuos padarė

D. U. ir J. U., dirbdamos su kasos aparatu bei perduodamos neoficialius pinigus gydytojams, darė ir kiti baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti UAB „Salvijos“ medicinos centro darbuotojai, ir Å¡ios aplinkybės nurodymas skundžiamame nuosprendyje nėra įstatymo pažeidimas ir, prieÅ¡ingai nei nurodyta apelianto skunde, neturėjo įtakos sprendžiant L. U. ir D. U. atsakomybės klausimÄ , dėl to nebuvo iÅ¡plėstos kaltinimo ribos.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų R. B. taikymo

PrieÅ¡ingai nei tvirtinama vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį J. P. pagal laidavimÄ be užstato.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybėn pagal laidavimÄ ir tik esant įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų, apibÅ«dinančių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ , visumai. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei: 1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ; 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, tai yra asmuo nėra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės, nes jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali, o jei padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde vyriausiasis prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Mano, jog aplinkybė, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, davė gan prieÅ¡taringus parodymus, kuriais siekė suÅ¡velninti ne tik savo kaltę, bet ir padėti iÅ¡vengti atsakomybės

nusikalstamos veikos bendrininkėms – L. J. bei D. U., o vėlesnėje ikiteisminio tyrimo bylos stadijoje bei

teisminio bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus ir pripažindamas savo kaltę jau buvo susipažinęs su specialisto išvada dėl UAB ,,Salvijos“ medicinos centro ūkinės finansinės veiklos bei su baudžiamosios bylos medžiaga, rodo, jog

R. B. visiÅ¡kai neprisidėjo prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, jo prisipažinimas yra tik pripažinimas pačių nusikalstamų veikų fakto, o ne nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Todėl tokie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai negali bÅ«ti laikomi jo visiÅ¡ku prisipažinimu dėl pareikÅ¡to kaltinimo ir tuo labiau laikomi nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino ikiteisminio tyrimo metu duotus R. B. parodymus, parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kitus byloje esančius duomenis ir pagrįstai pripažino prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Nors prokuroro skunde teigiama, kad tik vėlesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu R. B. pripažino

savo kaltę, tai yra 2008-03-27 ir    2009-03-27 apklausiamas kaip įtariamasis R. B. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau

pažymėtina, jog 2008-03-27 įtariamojo apklausos metu jis konkrečių aplinkybių dėl dalinio savo kaltės pripažinimo dėl jam 2008-03-17 pareikšto įtarimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nenurodė, o 2009-03-27 įtariamojo apklausos metu nors ir teigė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau iš šio R.

B. apklausos protokolo matyti, kad jis tik papildė ankstesnius savo

parodymus, tai yra 2008-11-24 ir 2009-11-29 įtariamojo apklausų metu R. B. savo kaltę dėl atitinkamai 2009-11-20 ir 2009-11-29

jam pareikÅ¡tų įtarimų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį pripažino visiÅ¡kai bei nurodė, kad gailisi nusikaltęs bei atlygino visÄ padarytÄ Å¾alÄ valstybei, taigi dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ta apimtimi, kokiÄ nustatė pirmosios instancijos teismas, kaltu prisipažino ne tik apylinkės teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, tai neabejotinai padėjo nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybes.

VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiÅ¡kinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi Å¡ios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. GailėjimÄ si gali iÅ¡reikÅ¡ti asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan.

Tačiau, kaip pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-03-18 nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, Å¡i sÄ lyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimÄ , visiÅ¡kai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Todėl, kolegijos manymu, paminėti R. B. pirminių ikiteisminio tyrimo apklausų metu duoti parodymai, kuriais jis iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, negali bÅ«ti vertinami kaip savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažinimas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamÄ veikÄ â€œ. Toks visiÅ¡kas kaltės pripažinimas reiÅ¡kia, jog kaltininkas privalo besÄ lygiÅ¡kai pripažinti ne ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar prokuroro, o tik teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoti teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R.

B. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, visiÅ¡kai atlygino nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , be ginčo sumokėdamas ir priskaičiuotus delspinigius, tai rodo jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atleisdamas R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, dėl dviejų nusikalstamų veikų (nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų), netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes pagal jį asmuo nusikaltimÄ turi bÅ«ti padaręs pirmÄ kartÄ .

BK tekste esančios formuluotės „pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 40 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ jÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas.

Remiantis teismų praktikÄ , jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, visos jos kvalifikuojamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal

BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas

viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas bei iÅ¡mokėtus atlyginimus valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis). BÅ«tent apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitÄ , tuo pačiu metu R.

B. padarė dar ir kitÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas bei iÅ¡mokėtus atlyginimus. Taigi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė byla Nr. 2K-430/2009).

BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų yra ta, kad asmuo turi bÅ«ti pirmÄ kartÄ padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad Baudžiamajame kodekse esančios formuluotės „pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€œ gramatinis ir sisteminis aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 40 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiÄ jÄ sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (nutartys 2K-P-85/2008, 2K-632/2005, 2K-P-82/2010), tai nustatyta nagrinėjamoje

byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę taikyti R. B. BK 40 straipsnį, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo

imperatyvų.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, esant byloje visoms BK 40 straipsnyje nustatytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , ir R. B. pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Esant aptartoms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti vyriausiojo prokuroro

apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo R. B. taikė BK 40 straipsnio normas, nesant visų atleidimo

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ instituto taikymui bÅ«tinų sÄ lygų bei nesivadovavo teismų praktika.

BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danieliaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Violeta

Miliuvienė

Kolegijos teisėjai                                                                                            Rasa Valentinienė

Remigijus Preikšaitis