500efdae-e10f-483a-824b-bae17f9bd86c · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-334/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03514-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Švitinienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei, dalyvaujant: prokurorei Justinai Vingilytei, išteisintajam A.

J., jo gynėjui advokatui Arvydui Peneliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės S. P. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 180 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktas galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) antro aukÅ¡to koridoriuje, nukentėjusiajam A. J. nurodžius, jog Å¡iuo metu neturi 10 eurų skolos grÄ Å¾inimui, jis, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ - rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į kojÄ , pareikalavo A. J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , dėl ko Å¡is, iÅ¡sigandęs, kad nebÅ«tų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, tuomet, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė A. J. atneÅ¡ti pinigus, Å¡iam atneÅ¡us ir padavus 50 eurų, 30 eurų grÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , A. J. priklausantį turtÄ bendros 379 eurų vertės - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, bendros 369 eurų vertės, ir pinigus – 10 eurų.

2. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A. J. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ taip pat įskaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme – nuo 2018-01-20 iki 2018-01-21.

3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl A. J.iÅ¡teisinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t.y. teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuosprendį grindė vien subjektyviu bylos duomenų vertinimu, kadangi buvo vadovaujamasi tik A. J. teisinančiais bei atmetant ir nepripažįstant įrodymais A. J. kaltę pagrindžiančių duomenų. Teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas akcentavo tik abejones dėl atskirų aplinkybių, bylos duomenis analizavo bei vertino atskirai vienÄ nuo kito ir neatliko visų įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu.

4. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme A. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir nors neneigė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bendravęs su nukentėjusiuoju A. J. bei paėmęs Å¡iam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau tvirtino, jog jokio peilio nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, pastarajam peiliu negrasino, pinigų iÅ¡ A. J. negrobė ir telefono prievarta neėmė. Prokurorė teigia, kad Å¡ie A. J. parodymai, jog nukentėjusysis geranoriÅ¡kai jam perdavė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kaip garantÄ , kol grÄ Å¾ins skolÄ , iÅ¡ esmės nepagrįsti jokiais kitais duomenimis, tačiau teismas besÄ lygiÅ¡kai patikėjo ir konstatavo, kad kaltinamasis nepadarė inkriminuoto nusikaltimo, t.y. paėmė iÅ¡ nukentėjusiojo A. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ siekdamas susigrÄ Å¾inti skolÄ , o ne apiplėšti nukentėjusįjį.

5. Nurodo, kad teismas kritiÅ¡kai įvertino nukentėjusiojo A. J. parodymus motyvuojant tuo, jog jo parodymai dėl įvykio aplinkybių proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir kito tiek dėl apiplėšusio asmens, tiek dėl pagrobtos pinigų sumos, tiek dėl apiplėšusio asmens reikalavimų, tiek dėl grasinimo peiliu. Prokurorė teigia, kad nei 2018-01-20 pareiÅ¡kime nei 2018-01-20, 2018-02-06, 2018-04-06 apklausose nenurodė, jog telefonÄ savo valia perdavė kaltinamajam kaip garantÄ už aukščiau nurodytÄ skolÄ .

A. J. pripažino, jog buvo skolingas A. J. 10 eurų, tačiau nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ A. J. perdavė iÅ¡sigandęs po to, kai Å¡is jam pagrasino peiliu. 2018-01-20, 2018-02-06 ir 2018-04-06 apklausose nukentėjusysis taip pat nurodė, kad norėdamas atgauti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kaltinamajam davė 50 eurų kupiÅ«rÄ , kuriÄ prieÅ¡ tai gavo iÅ¡ brolio N. J., kad A. J. pinigus paėmė, tačiau telefono atgal negrÄ Å¾ino. Byloje nėra paneigti nukentėjusiojo A.

J. parodymai, kad norėdamas atgauti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ kaltinamajam padavė 50 eurų kupiÅ«rÄ , tačiau pastarasis telefono atgal negrÄ Å¾ino, t.y. jį užvaldė. Minėtos aplinkybės paneigia A. J. parodymus, kad jo tyčia buvo nukreipta ne į A. J. priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefono užvaldymÄ , o į skolos atgavimÄ . Nepaisant to, jog dėl tam tikrų aplinkybių nukentėjusiojo A. J. parodymai ir nebuvo nuoseklÅ«s, tačiau A. J. viso tyrimo metu buvo nuoseklus nurodydamas, kad A.

J. rankose turėjo peilį, juo jam grasino ir to pasėkoje, iÅ¡gÄ sdintas, jog gali bÅ«ti sužalotas, kaltinamajam atidavė pinigus bei mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Be to, policijos pareigÅ«no M. R. parodymai visiÅ¡kai paneigia teismo argumentÄ , kad A. J. buvo nenuoseklus duodamas parodymus apie jį apiplėšusį asmenį.

6. Nurodo, kad teismas darydamas iÅ¡vadÄ , jog A. J. nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jam inkriminuotų veiksmų, rėmėsi liudytojo A. R. parodymais, kad Å¡is praeidamas pro įvykio vietÄ ir ten matydamas nukentėjusįjį su kaltinamuoju, matė juos besikalbančius, nepastebėjo, kad Å¡ie konfliktuotų, nematė, kad A. J. A. J. bÅ«tų grasinęs peiliu, negirdėjo, kad Å¡is bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ A. J. pinigų ir telefono. Prokurorė teigia, kad tokia iÅ¡vada nėra pagrįsta, kadangi liudytojas įvykio vietoje nebuvo viso įvykio metu, be to ji prieÅ¡tarauja po įvykio nukentėjusįjį mačiusių liudytojų O.

V., N. J. ir M. R. parodymams, kad iÅ¡ bendrabučio išėjęs A. J. buvo labai susinervinęs, iÅ¡sigandęs. Prokurorė mano, kad teismas vertindamas nukentėjusiojo emocinę bÅ«klę po įvykio, padarė niekuo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad esÄ jÄ galėjo sÄ lygoti įvairÅ«s veiksniai - tiek A. J. buvęs girtumas įvykio metu, tiek nuovargis nemiegojus naktį, tiek paties telefono laikinas netekimas net neprievartiniu bÅ«du. Tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja liudytojo A. R. parodymams, kuriais teismas besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi darydamas iÅ¡vadÄ , kad nebuvo padaryta kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika.

7. Prokurorė teigia, kad nors nei įvykio vietoje, nei prie įtariamojo nebuvo surastas nusikalstamos veikos padarymo įrankis - peilis, kuriuo, A. J. parodymais, jam grasino A. J., tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad po įvykio A. J. nepasiliko įvykio vietoje, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), o ir buvo sulaikytas praėjus maždaug valandai nuo nusikaltimo, kuriuo įtariamas, padarymo, todėl kaltinamasis turėjo pakankamai laiko ir galimybių atsikratyti nusikaltimo įrankiu.

8. Skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė in dubio pro reo principÄ , kadangi nagrinėjamu atveju neaiÅ¡kumus dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių buvo galima paÅ¡alinti betarpiÅ¡kai apklausiant nukentėjusįjį, kuris preliminariai iÅ¡ užsienio turėjo grįžti 2018 m. lapkričio mėn., tačiau teismas tokį prokuroro praÅ¡ymÄ atmetė.

9. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

10. Apeliacinis skundas tenkinamas.

11. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. 12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – Å¡alinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

13. Prokurorės apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. J. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jį nubausti. IÅ¡ esmės apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, dėl ko buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančios iÅ¡vados.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ iÅ¡teisinti A. J. motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad A. J. atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobÅ«džio turto pagrobimo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymų nepatikimumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio paskolinius santykius, jų elgesį prieÅ¡ inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize, yra pagrindas manyti, kad A.

J. veikė ne vedinas tyčios įvykdyti plėšimÄ , o kitu tikslu, t. y. A. J. paėmęs iÅ¡ nukentėjusiojo A. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ siekė susigrÄ Å¾inti skolÄ , o ne apiplėšti nukentėjusįjį. Vien tai, kad pas kaltinamÄ jį rastas nukentėjusiajam A. J. priklausantis mobilaus ryÅ¡io telefonas su SIM kortele bei dėklu, neleidžia konstatuoti neteisėto turto užvaldymo fakto. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, A. J. pirmosios instancijos teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį buvo iÅ¡teisintas nenustačius, kad jis padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tiriamos visos bylos aplinkybės, paÅ¡alinami prieÅ¡taravimai ir abejonės, iÅ¡aiÅ¡kinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamÄ jį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Ä®rodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Vertindamas įrodymus teismas, be kita ko, turi įsitikinti dėl jų pakankamumo asmens (ne) kaltumui nustatyti, o atvejai, kai teismo iÅ¡vados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes gali bÅ«ti pripažįstami esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015 ir kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nulėmusios iÅ¡vadų, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių, konstatavimÄ ir neteisingo procesinio sprendimo priėmimÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡teisino A. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas). Ä®rodymų nepakankamumo klausimas, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, gali bÅ«ti konstatuotas tik tais atvejais, kai tokių įrodymų negalima gauti dėl objektyviai susiklosčiusių tokių aplinkybių, kurias paÅ¡alinti nėra jokios galimybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kurio vaidmuo yra aktyvus, privalo atlikti visus bÅ«tinus veiksmus įrodymams gauti.

Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo išvados padarytos neištyrus ir tinkamai neįvertinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, byloje surinktus įrodymus vertino neatsižvelgdamas į jų visumÄ - neapklausė nukentėjusiojo A. J., rėmėsi A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiÅ¡kinimais, nepagrįstai rėmėsi A. J. parodymais ir nesugretino, nesulygino jų su nuosekliais nukentėjusiojo parodymais bei kitais bylos duomenimis.

18. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 metų vasarÄ A. J. pasiskolino iÅ¡ jo 50 Eur, tačiau dėl susigrÄ Å¾inimo sÄ lygų nesitarė, A. J. sakė, kai turės – atiduos. Po to A. J. ilgai nesirodė. Kai pasirodė, pasiskolino dar 20 Eur, bet tuos 20 Eur atidavė kažkur per savaitę. Dėl skolos jis jokių veiksmų nesiėmė, A. neieÅ¡kojo. 2018 m. sausio 19 d. vakare jis iÅ¡gėrinėjo bute pas M. G.. Ä®vykio dienÄ , ryte jis išėjo parÅ«kyti į koridorių ir pamatė sėdint A.

J. ant fotelio. Pamatęs A. jis paklausė Å¡io, kur jo skola. A. J. sakė dabar neturintis. Tada jis jam pasakė, kad Å¡is už skolÄ duotų telefonÄ , o atneÅ¡us pinigus – telefonÄ pasiims. Tuo metu nebuvo jokio pykčio ir jis A. J. negrasino. A. J. sutiko, padavė telefonÄ ir kažkaip kalba baigėsi. Pradžioje jie buvo dviese, jis ir A. J., paskui buvo išėjęs iÅ¡ savo draugės buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, A. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini). A. R. išėjo parÅ«kyti, pasisveikino su juo ir A.

J., parÅ«kė, ir sugrįžo į savo draugės butÄ . Tuo metu A. J. jau buvo padavęs jam savo mobilųjį telefonÄ , ir toliau sau sėdėjo fotelyje. A. J. visÄ laikÄ sėdėjo ant fotelio. Jokių pinigų A. J. jam neatnešė ir niekur nebuvo išėjęs ar parėjęs, tiesiog jis A. J. ir paliko sėdintį, o pats išėjo iÅ¡ bendrabučio ir nuėjo į parduotuvę. IÅ¡ parduotuvės išėjęs jis ėjo takeliu ir pamatė policijÄ bei A. J., rodantį į jį pirÅ¡tu. IÅ¡ karto suprato, kad A.

J. bus iÅ¡sikvietęs policijÄ dėl to telefono ir, nors A. J. ir pats padavė jam tÄ savo telefonÄ už skolÄ , jis iÅ¡sigando ir pradėjo bėgti. Telefonas buvo pas jį kiÅ¡enėje. Nieko neplanavo daryti su telefonu, neturėjo ketinimo sau pasilikti, jis nebuvo net kortelės išėmęs. Tiesiog norėjo atgauti skolÄ . Supranta, kad gal ir netinkamai pasielgė paimdamas iÅ¡ A. J. už skolÄ tÄ telefonÄ , bet jokio plėšimo jis neįvykdė, neturėjo jokio peilio ir A. J. negrasino.

19. IÅ¡ iÅ¡teisintojo A. J. parodymų matyti, kad jis neneigia buvęs įvykio vietoje, tačiau neigia plėšimo bÅ«du užvaldęs svetimÄ turtÄ . IÅ¡teisintojo teigimu, jis tik tenorėjo susigrÄ Å¾inti skolÄ iÅ¡ nukentėjusiojo A. J.. Tačiau iÅ¡teisintojo A. J. parodymų, kad A. J. geranoriÅ¡kai perdavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kaip garantÄ už skolÄ , nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, o iÅ¡teisintojo A. J. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad jis jam inkriminuojamus veiksmus atliko ne turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ , o tik todėl, kad norėjo atgauti skolÄ iÅ¡ nukentėjusiojo A. J., paneigia kiti byloje surinkti duomenys.

20. Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 07.30 jam paskambino bendradarbis M. G., gyv. (duomenys neskelbtini) ir pakvietė jį pas save į svečius iÅ¡gerti. Nuėjo pas jį apie 08.00 val., tačiau M. G. bei kartu su juo buvusį draugÄ , kurio nepažįsta, sutiko (duomenys neskelbtini) namo, antro aukÅ¡to laiptinėje. Pas M. G. jis ėjo su broliu N. J. ir draugu O. V., tačiau jie pasiliko laukti kieme. M. G. paklausus ar jis vienas, ar su juo kartu kažkas atėjo, jis atsakė, kad kieme lauke brolis ir draugas.

M. G. jam pasakė pabÅ«t, o jis tuoj ateis ir M. G. nulipo žemyn į kiemÄ , o su juo buvęs M. G. pažįstamas pasiliko. Tai buvo vyriÅ¡kis apie 28-29 metus, smulkaus kÅ«no sudėjimo, apie 173 cm Å«gio, juodų plaukų, veido bruožų apibÅ«dinti negali, bet jį įsidėmėjo ir atpažintų. Vilkėjo juodÄ striukę, mÅ«vėjo pilkas sportines kelnes bei avėjo juodos spalvos batus. Nepažįstamas vyriÅ¡kis jam yra kartÄ matytas. Kartu su juo važiavo viename automobilyje, kai draugas M., pavardės nežino, pavežė jį iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Tai buvo maždaug prieÅ¡ tris mėnesius. Bendravo tik su savo draugu M., su nepažįstamuoju beveik nebendravo, jis tik paklausė vienos panelės A. G. telefono numerio. Žino, kad Å¡is nepažįstamas vyriÅ¡kis gyvena (duomenys neskelbtini)., tačiau nei jo vardo nei pavardės nežino. Kai M. G. nulipo žemyn, jis nuėjo į antro aukÅ¡to koridoriuje įrengtÄ tokį rÅ«komÄ jį ir atsisėdo. Jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės priėjo tas nepažįstamas vyriÅ¡kis, iÅ¡ kelnių iÅ¡sitraukė peilį ir laikydamas peilį jam prie kaklo pasakė „duok telefonÄ â€œ.

Jis atsakė, kad neturi. Tuomet tas vyriÅ¡kis dar tris kartus įsakmiai jam pakartojo sakydamas: „duok telefonÄ â€œ laikydamas peilį prie kaklo. Nepažįstamas vyriÅ¡kis užsimojo peiliu iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ ir grasino jam durti į kojÄ , sakydamas "į kuriÄ ", tačiau sustojo kai pasakė, kad duos jam savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ . Jis padavė savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žHUAWEI Mate 10 lite“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) aukso spalvos, 369 eurų vertės. Jį įsigijo 2018 m. sausio 11 d..

Tuomet jam nepažįstamas vyriÅ¡kis pasakė, kad jeigu nori atgauti telefonÄ , turi jam duoti 50 eurų. Jis nulipo žemyn ir nieko nepaaiÅ¡kinęs paprašė brolio 50 eurų. Brolis jam padavė 50 eurų banknotÄ . Jis užlipo atgal (duomenys neskelbtini) antro aukÅ¡to laiptinę ir nepažįstamam vyriÅ¡kiui, kuris prieÅ¡ tai grasindamas peiliu pagrobė jo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , padavė 50 eurų. Jis pasakė: „atiduok telefonÄ , o vyriÅ¡kis jam atsakė; dink iÅ¡ čia, nes smeigsiu“, bet rankoje peilio jis jau neturėjo.

Peilis buvo su juoda rankena ir geležte apie 15 cm. ilgio, smailėjančia į viršų. Kadangi žinojo, kad vaikinas prie savęs turi peilį jis iÅ¡sigando ir pabėgo. Prie laiptinės stovėjusiems broliui, draugui ir bendradarbiui M. nieko nepaaiÅ¡kinęs bėgo į savo namus, o M. rėkė: “kas atsitiko“. Grįžęs į namus iÅ¡sikvietė policijÄ . Atvykusiems policijos pareigÅ«nams viskÄ paaiÅ¡kino kas atsitiko. Policijos pareigÅ«nai paprašė jo parodyti kur viskas atsitiko.

Jam kartu su policijos pareigÅ«nais vykstant automobiliu, pamatė stovintį vyriÅ¡kį, tÄ patį, kuris grasindamas peiliu pagrobė jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei pinigus. Policijos pareigÅ«nai jį sulaikė (t . 1, b. l. 19-20).

21. Nukentėjusysis A. J. apklaustas papildomai, tvirtino savo ankstesnius parodymus ir parodė, kad antrame aukÅ¡te įrengtoje savotiÅ¡koje rÅ«kymo vietoje, prie jo priėjo vaikinas, kurį jis žino iÅ¡ matymo, nes vienÄ kartÄ teko kartu su juo važiuoti automobilyje. Kiek žino, jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Tas „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡sitraukė peilį (jis nematė, iÅ¡ kurios vietos iÅ¡sitraukė) ir pridėjęs tÄ peilį jam prie kaklo, pasakė, duok telefonÄ .

Jis atsakė, kad neturi. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo Å¡alia jo, o jis sėdėjo. Tada „(duomenys neskelbtini)“ laikydamas rankoje peilį, jį nuleido žemyn ir paklausė, į kuriÄ kojÄ durti. Atsakė, kad nereikia niekur durti, duos telefonÄ , ir padavė vaikinui savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ HUAWEI. Be jo ir „(duomenys neskelbtini)“ jokių žmonių rÅ«kymo vietoje ir laiptinėje nebuvo, niekas to įvykio nematė. Tada, kai padavė telefonÄ , „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad jei duosiu 50 Eur, grÄ Å¾ins jam telefonÄ .

Jis buvo padavęs savo broliui palaikyti 50 eurų, todėl greitai iÅ¡bėgo iÅ¡ namo į kiemÄ ir paprašė savo brolio duoti jam 50 eurų. Brolis padavė. Å alia brolio stovėjo O. V. ir M. G., jie matė, kaip N. jam padavė pinigus. Jis nesakė, kam jam reikia tų pinigų. Kai nunešė vėl į bendrabučio antrÄ aukÅ¡tÄ 50 eurų, vienÄ kupiÅ«rÄ , ir juos padavė „(duomenys neskelbtini)“, jis pasakė, kad dingtų iÅ¡ čia, nes jį papjaus. Nors peilio jis tuomet rankose jau neturėjo, nežino, kur buvo jį padėjęs, tačiau jis labai iÅ¡sigando ir iÅ¡bėgo iÅ¡ bendrabučio.

Kai iÅ¡bėgo iÅ¡ bendrabučio, kieme prie automobilio vis dar stovėjo jo brolis N., O. V. ir M. G.. Nieko jiems nesakęs greitai ėjo namo. Tikrai buvo labai iÅ¡sigandęs, tikrai manė, kad tas „(duomenys neskelbtini)“ gali jį sužaloti. Jis turėjo peilį, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, o taip pat ir dėl draugų sveikatos, todėl nieko draugams ir broliui nesakė, nenorėjo, kad jie pultų aiÅ¡kintis su „(duomenys neskelbtini)“, gintų jį. Ir vėliau, kai jau jam bÅ«nant namie atėjo (ar atvažiavo automobiliu, jis nematė) N.ir O., jis jiems nieko smulkiai nepasakojo, tik pasakė, kad iÅ¡ jo atėmė telefonÄ ir pinigus.

Kai paskambino į policijÄ ir atvyko pareigÅ«nai, važiavo kartu su jais į bendrabutį, kur viskas vyko. (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį tÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kuris jį apiplėšė. Tada vienas pareigÅ«nas Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos, o „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo bėgti, tačiau nubėgo netoli, jį pareigÅ«nas pavijo ir sulaikė prie (duomenys neskelbtini) namo. Kai policijos pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo tÄ vaikinÄ , jo striukės kiÅ¡enėje rado mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį jis tuoj pat atpažino kaip savo, kaip tÄ , kurį iÅ¡ jo pagrobė.

Dar pas vaikinÄ rado pinigų, 40 Eur (dvi kupiÅ«ros po 20 Eur) ir kažkiek centų. Kiek girdėjo, tas vaikinas policijos pareigÅ«nams pripažino, kad tai jo telefonas, tačiau sakė, kad neva jis vaikinui buvo skoloj. IÅ¡ tiesų jis niekada nesiskolino pinigų iÅ¡ to „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo jam skolingas (t.1, b. l. 23-25) 22. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusysis A. J. parodė, kad įtariamÄ jį pažįsta apie 3-4 mėnesius. Žino kur gyvena. VardÄ ir pavardę pamirÅ¡o, žino pravardę - „(duomenys neskelbtini)“.

IÅ¡kviesdamas pareigÅ«nus iÅ¡ karto nepasakė, kas tas asmuo, pareigÅ«nams pasakė, kad jo nepažįsta. Jis parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 06.30 val. su broliu N. nuvažiavo pas M. į (duomenys neskelbtini). M.žinojo, kad jis ateina, tačiau nežinojo, kad jis ateina su broliu. Brolis pasiliko lauke, nes sutiko draugÄ O. V. ir jie Å¡nekėjosi, o jis užlipo pas M.Jam užlipus, M. paklausė, kas atėjo su juo. Jis atsakė, kad brolis su O.. M.s sakė, kad eina žemyn, nes nori pasikalbėti su N. ir O., o jam liepė sėsti ir laukti.

Jis liko laukti, atsisėdo į fotelį ir iÅ¡ kambario išėjo A.. Pasisveikino, pradėjo kalbėti apie skolas, nes kaip važiavo į (duomenys neskelbtini) jis A. prašė pavežti ir buvo pasiskolinęs iÅ¡ jo 10 Eur. A. pradėjo klausti kada atiduos 10 Eur, tačiau jis atsakė, kad neturi. A.sakė, duok telefonÄ , sakė neduos, o A. vis tiek sakė duok, jis sakė neduos, tada sakė jei neduos durs į kojÄ . Jis iÅ¡sigando ir padavė telefonÄ . A. sakė jei nori atgauti telefonÄ , jis turi atneÅ¡ti pinigus.

Pinigus jis buvo pasidėjęs pas brolį, todėl nulipo žemyn, paėmė iÅ¡ brolio 50 Eur ir vėl užlipo, padavė A. 50 Eur, o A. jam atidavė 30 Eur. grÄ Å¾os. Telefono negrÄ Å¾ino. Kai paprašė grÄ Å¾inti telefonÄ , A. sakė dingti iÅ¡ čia. Jis patvirtino, kad peilis buvo, tačiau jis nematė kur buvo peilis, atrodo peilį įtariamasis laikė už nugaros. Tai buvo virtuvinis peilis apie 15 cm ilgio. Rankena juodos spalvos. Kodėl nesakė tyrėjai, jog buvo skolingas A. J. 10 Eur, nežino.

Ar kalbant koridoriuje, pro šalį laiptinėje praėjo A. R., nežino (t. 1, b. l. 30-32).

23. Nukentėjusysis A. J. apklaustas bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdyje parodė, kad A. J. truputį pažinojo iki įvykio. Žinojo jį iÅ¡ matymo, vienÄ kartÄ su juo pasisveikino, žinojo jo pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Konfliktų su juo jokių nėra buvę, neįtaria, kodėl iÅ¡ jo reikalavo pinigų. TÄ vakarÄ gėrė su broliu N. J., susiraÅ¡inėjo su M. G., kuris pasiÅ«lė atvažiuoti atsigerti. Jis su broliu nutarė pasikviesti O.

V.. Su broliu nuvažiavo pas O. V., po to jis nuėjo pas M., o brolis ir O. liko kieme. Jis įėjo į laiptinę, M. jam liepė eiti į viršų, o pats M. nuėjo pakalbėti su N. ir O.. Jis nuėjo į viršų, atsisėdo ant kėdės ir išėjo žmogus, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, tai A.. Tiksliai neprisimena, kÄ jis sakė, jie kalbėjosi, kalbos apie skolÄ nebuvo. Kol jie kalbėjosi vienas asmuo praėjo, bet jo vardo nežino, jam atrodo, jis nesivedė gyvÅ«no. Jis sėdėjo, o A. stovėjo netoli ir laikė peilį.

Ä®rėmęs peilio nebuvo. Sakė „duok pinigus“. Jis sakė, kad neturi, tada A. liepė duoti telefonÄ , sakė „rinkis į kuriÄ kojÄ durti“, tai iÅ¡sigandęs ir atidavė telefonÄ . Tai buvo virtuvinis peilis, ne atlenkiamas, apie 15-20 cm. Dar sakė, kad jei nori atgauti telefonÄ , turi atneÅ¡ti pinigų. KokiÄ sumÄ turi atneÅ¡ti norint atgauti telefonÄ , A. neįvardijo. Tada jis nulipo žemyn, paėmė iÅ¡ brolio 50 Eur., nes tiek turėjo ir padavė, o A. atidavė gal 20, ar 30 Eur grÄ Å¾os.

Telefono A. negrÄ Å¾ino, liepė dingti. Kadangi liepė dingti, nes padurs, jis iÅ¡sigando ir pabėgo. O. su N.i liko kieme prie bendrabučio. Buvo iÅ¡sigandęs, pasimetęs, todėl ėjo namo, nieko nesakė broliui. Nubėgo į sesės namus ir iÅ¡kvietė policijÄ . Jis parodė, kad turėjo 10 Eur skolÄ M. G., bet M. G. ir bÅ«tų pasiėmęs. Jis nebuvo skolingas A., jokios skolos nebuvo. O. V. raÅ¡inėjo žinutes, kad jis pasakytų, jog buvo pasiskolinęs 10 Eur, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjui sakė, kad yra skola, kaip jo prašė O.

V.. Dėl skolos teisme sakė netiesÄ (t.2, b. l. 79-81).

24. IÅ¡teisintojo A. J. parodymus, kad jokio apiplėšimo jis neįvykdė, paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Å tai liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 20 dienÄ , Å¡eÅ¡tadienį, anksti ryte, gal apie 7 val., jis su savo broliu A. J. autobusu atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kai jie iÅ¡lipo, juos pasitiko jo draugas O. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) jo brolio A. kaimynystėje. Jis su A. ir O. V. nuėjo į A. namus. Matė, kad A. susiraÅ¡inėja su kažkuo SMS žinutėmis, A. sakė, kad raÅ¡inėjasi su M.

G.. M. G. jis žino iÅ¡ matymo, jis yra A. bendradarbis. Gal apie kokias 07.30 val. brolis jam pasakė einam iki M. ir jie – jis, jo brolis A. J. ir O. V. nuėjo iki M. namų, t .y. bendrabučio. Brolis A. pasakė jam ir O. pabÅ«ti lauke prie namo, o A. nuėjo į namo vidų. Jis ir O. liko laukti kieme. Po kurio laiko iÅ¡ bendrabučio į kiemÄ išėjo M. G. ir jie visi kalbėjosi. Jiems visiems pastovėjus kelias minutes, iÅ¡ bendrabučio išėjo jo brolis A.. A. priėjo prie jo ir paprašė duoti 50 Eur.

A. nesakė, kam jam tų pinigų reikia. Jis iÅ¡ savo piniginės paėmė vienÄ 50 Eur kupiÅ«rÄ ir padavė broliui. Tie pinigai iÅ¡ tikrųjų ir buvo A., jis tik buvo palikęs jam juos pasaugoti. A., paėmęs tuos 50 Eur, nieko nesakęs vėl nuėjo į M. G. bendrabutį, o gal po kokių dviejų minučių, t. y. gana greitai, A. išėjo iÅ¡ bendrabučio ir nieko nesakęs nuėjo link namų. Jis Å¡aukė A., kad sustotų, palauktų, tačiau jis nereagavo. Kai A. išėjo, M. G. stovėjo kartu su juo ir O.

V.. Tada jie su O. V. atsisveikino su M. G. ir pradėjo vytis A.. Kai pavijo, A. pasakė, kad iÅ¡ jo atėmė telefonÄ ir pinigus. Kas tai padarė, nesakė. A. buvo labai susinervinęs, iÅ¡sigandęs. Kai jie paklausė, kodėl A. atidavė savo telefonÄ ir pinigus, A.pasakė, kad negalėjo neduoti, nes A. į kojÄ buvo įremtas peilis. Kai A. parėjo į namus, jis iÅ¡ jų sesers paėmė telefonÄ ir paskambino policijai. Kiek vėliau pasklido kalbos, kad iÅ¡ A. telefonÄ ir pinigus atėmė vaikinas, kurio pravardė yra (duomenys neskelbtini).

Jis nežino nei jo vardo nei pavardės. Jokio A. J. nepažįsta. Kokie santykiai tarp jo brolio A. to (duomenys neskelbtini), jis nežino. A. niekada nėra jam minėjęs, kad yra skolingas tam (duomenys neskelbtini) apskritai nėra girdėjęs iÅ¡ savo brolio, kad jis bÅ«tų kam nors skolingas. TÄ rytÄ brolis nieko nebuvo gėręs. (t.1, b. l. 56-58).

25. Apklaustas teisminio posėdžiu metu liudytojas N. J. parodė, kad tÄ rytÄ brolis buvo iÅ¡gėręs „skarbonkę“ alaus, t. y. Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Kai brolis nuėjo į bendrabutį, jis su O. liko prie maÅ¡inos. Jiems stovint, prie jų buvo priėjęs žmogaus, to žmogaus vardo nežino, tas žmogus jam nepažįstamas. Ikiteisminio tyrimo metu įvardijo vardÄ ir pavardę, nes brolis buvo jam pasakęs, o jis to asmens nepažįsta. Tas žmogus pažįsta jį, kiek suprato, tai brolio bendradarbis.

Jie visi pasikalbėjo mandagiai ir viskas. Brolis kartÄ Ä¯Ä—jo į bendrabutį ir išėjo. Teigė, kad brolis nebuvo priėjęs prie jo praÅ¡yti pinigų. Aplinkybių, kad brolis grįžo papraÅ¡yti pinigų – nebuvo. Matė, kad brolis turėjo pinigų. Kai brolis išėjo iÅ¡ bendrabučio prie jų priėjęs nebuvo, jie tik klausė, kas nutiko, brolis nieko neatsakė ir nubėgo prie sesers namų. Jie brolį vijosi ir pasivijo prie sesers namų. Klausė kas nutiko, brolis sakė, kad grasino peiliu, atėmė telefonÄ ir pinigus, 50 Eur.

Brolis buvo sutrikęs, mažai kalbėjo, pasiėmęs sesers telefonÄ kvietė policijÄ . Patvirtino, kad brolis savo pinigus neÅ¡iojasi tarp piniginės, brolis tuos pinigus turėjo su savimi. PaaiÅ¡kinti, kodėl ikiteisminio tyrimo duoti parodymai skiriasi, negalėjo. (t.2, b. l. 35-37).

26. Liudytojas O. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. ir N. J. yra jo pažįstami. A. gyvena (duomenys neskelbtini), N. gyvena kažkokiame kaime netoli (duomenys neskelbtini). Bendrauja su jais mažai. M. G. taip pat pažįsta, jis yra jo pažįstamas, gyvena (duomenys neskelbtini) , bendrabutyje, bendrauja mažai. A. J. žino iš matymo, su juo jis nebendrauja, jis gyvena (duomenys neskelbtini) , tikslaus adreso nežino. 2018 m. sausio 20 d. anksti ryte, gal apie 7 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) paskambino A.

J., paklausė kÄ veikia. Atsakė, kad miega ir dar paklausė ar turi A. ko nors iÅ¡gerti. A. atsakė, kad turi. Tada jis išėjo iÅ¡ namų ir iÅ¡važiavo pirkti alaus. Nusipirkę alaus grįžo į (duomenys neskelbtini), į jo namo kiemÄ . IÅ¡gėrė alų automobilyje, jis parėjo namo. Kiek vėliau vėl paskambino N. ir pasakė, kad jie su A.eina prie bendrabučio, ir, kad jis ateitų. Jis nuėjo prie bendrabučio, to paties, kuriame gyvena M. G.. N. buvo vienas, A. nebuvo. Jis kalbėjo su N., tada prie jų priėjo M.

G., jie pasisveikino ir pasikalbėjo, nepamena apie kÄ , nieko reikÅ¡mingo. Jie kalbėjo gal kokias 10-15 min., per tÄ laikÄ prie jų nebuvo niekas priėjęs, nei A. nei kas kitas. Tada pamatė, kaip iÅ¡ bendrabučio išėjo A. ir nieko nesakęs, pasuko link savo namų. Jis su N. Å¡aukė A., bet jis net neatsisuko, nereagavo. Tada jis su N. sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie A. namų (duomenys neskelbtini) A. buvo susinervinęs, kai paklausė A., kas atsitiko, A. pasakė, kad iÅ¡ jo pavogė telefonÄ .

Kai paklausė, kas pavogė, A. kažkÄ sumurmėjo, kad nesvarbu. A. nieko nesakė, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis pavogė telefonÄ , neminėjo apie jokius grasinimus peiliu, bent jau jis negirdėjo. Po kurio laiko atvažiavo policija. Jis yra girdėjęs iÅ¡ paties A., kad A. kažkam skolingas pinigų, kam ir kiek skolingas nežino (t.1, b. l. 60-61) 27. Apklausiamas teisminio posėdžio metu liudytojas O. V. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad alų pirko A. J., matė, kad A.

J. turėjo pinigų. Iki to, kai jis pamatė, kad A.išėjo iÅ¡ bendrabučio, A. J. nebuvo grįžęs prie automobilio. A. išėjo ir jis pamatė A. nueinant link sesers namų. Kai jis paklausė A., kas atsitiko, A. pasakė, kad dingo telefonas. Neminėjo, kad daugiau kas dingo. Teigė, žinantis, kad A. pasiskolino iÅ¡ A. J. pinigų. Tai buvo vasara. Jam pasakė A. J., kad skolinosi. Nežino kiek skolinosi ir ar grÄ Å¾ino skolÄ . Nurodė, kad kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė, todėl teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingesni ir prašė jais vadovautis (t.2, b. l. 8-10) 28.

Liudytojas M. G. parodė, kad įvykio iÅ¡vakarėse apie 6 valandÄ vakaro (duomenys neskelbtini) susitiko su A. J., kuris vadinamas “ (duomenys neskelbtini)“ ar (duomenys neskelbtini), kartu pas jį-M. G. namuose iÅ¡gėrė po du butelius alaus, po to nusipirko butelį degtinės, alkoholį pirko A., ir jie gėrė namuose, jis prisigėrė ir nuėjo miegoti. TÄ vakarÄ jam skambino jo buvęs bendradarbis A. J., kuris gyvena už 300-500 metrų nuo jo namų, prašė už jį padirbėti, nes geria, bet jis atsakė negalintis, nes irgi geria.

Su A. J. bendravo tik tÄ vienÄ kartÄ . Nežino, ar A. J. buvo pas jį atvykęs. Jį pažadino tik 2018-01-20 apie 1 valandÄ dienos, nes turėjo važiuoti į gimtadienį į (duomenys neskelbtini). Dėl skambučių iÅ¡ jo telefono ar į jį negali nieko paaiÅ¡kinti. Ä®vykio dienÄ jis nebendravo nei su O. V., nei broliais J., nei su niekuo kitu. Jis pats A. J. neskambino, jo telefonas buvo padėtas ant stalo ir juo daug kas galėjo naudotis, nes jis durų nerakina, nesaugo, užeina draugai. Prabudus namuose nieko nebuvo.

Kur buvo A. J., nežino, nepastebėjo iÅ¡einant jo. Nežino, ar jis naudojosi jo-M. G. telefonu. Kalbų su A. J. apie skolas nebuvo. IÅ¡gertuvių metu pas A. J. peilio nematė. Namuose jis mažo peilio neturi. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ tyrėjos (1 t. b.l.196-197 ). 29.Liudytojas A. R. apklaustas teisminio posėdžiu metu parodė, kad gyvena ten kur viskas įvyko. 2018-01-20 anksti ryte, gal 7 valandÄ , vesdamas Å¡unį į kiemÄ jis koridoriuje sutiko A. J. ir A. J.. A. J. sėdėjo ant fotelio, o A. buvo atsitÅ«pęs. Jokių santykių su jais nepalaiko, bet juos pažįsta iÅ¡ matymo, todėl jis su abiem pasisveikino.

Matėsi, jog abu buvo iÅ¡gėrę, jie sėdėjo tyliai, ramiai, nieko blogo nedarė, Å¡nekėjosi, nesipyko. A. J. laisvai Å¡nekėjo su A. J.. Abiejų rankos jam buvo matomos, nei vienas, nei kitas nieko rankose neturėjo, telefono, peilio rankose nematė. Išėjus į kiemÄ , kitų asmenų prie bendrabučio nebuvo, kaimynystėje gyvenančio M. G. nematė. N. J., O. V. jis nepažįsta. Pavedžiojęs Å¡unį išėjo pas mamÄ , jų nesutiko. Apie įvykį sužinojo po 2 dienų iÅ¡ žmonių kalbų.

J. jam nepasakojo (t.1, b. l.197-198). 30.Liudytojas M. R. parodė, kad įvykio dienÄ kartu su Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyr. patruliu V. V. dirbo tarnybiniu automobilių ekipaže. Apie 08.30 val. iÅ¡ VPK budėtojų gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo iÅ¡ A. J. pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ HUAWEI p10 ir pinigus – 50 Eur. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), pas nukentėjusįjį, A. J. paaiÅ¡kino, kad 2018-01-20 apie 8 val. jam paskambino bendradarbis M. ir paprašė ateiti susitikti.

A. J. nuėjus į bendrabutį, esantį (duomenys neskelbtini) kartu su bendradarbiu M. buvo A. J. iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas, kuris, grasindamas peiliu, tai yra pridėjęs peilio geležtę A. J. prie kaklo, liepė atiduoti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . A. J. atidavus telefonÄ , vaikinas pasakė, kad grÄ Å¾ins telefonÄ , jei A. J. duos jam 50 Eur. A. J. padavus 50 Eur, vaikinas telefono negrÄ Å¾ino. Jiems kartu su nukentėjusiuoju važiuojant į įvykio vietÄ , A. J. pamatė stovintį jį apiplėšusį vaikinÄ .

Vaikinas pamatęs juos pradėjo bėgti, jie jį sulaikė. Pas sulaikytÄ jį rado nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir pinigus - 40 Eur (dvi kupiÅ«ros po 20 Eur) ir 57 centus. A. J. buvo susinervinęs, jaudinosi, kalbėjo neriÅ¡liai, pagal jo elgsenÄ nekilo abejonių, kad jis nukentėjo. IÅ¡ A. J. pasakojimo jis suprato, kad A. J. buvo ne vienas, buvo ir tas A. J. bendradarbis Mindaugas. A. J. neminėjo savo brolio N. J. ar O. V. (t.1, b. l. 98-99).

29. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, liudytojas M. R. nurodė tas pačias aplinkybes, visiÅ¡kai patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas dar kartÄ patvirtino, kad su kolega važiavo į (duomenys neskelbtini) pas nukentėjusįjį, iÅ¡ kurio pavogė telefonÄ , grasinant peiliu. Kai sulaikė A. J., pas jį rado nukentėjusiojo telefonÄ , peilio nerado (t. 1, b. l. 198-199).

30. Liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai dirbant pardavėja J. R. įmonei priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 20 d. apie 8.40 val. į parduotuvę atėjo vaikinas, vardu A., jo pavardės nežino, žino jį kaip (duomenys neskelbtini) gyventojÄ . Jis pasiėmė iÅ¡ prekybos salės prekes, kiek pamena-plastikinį butelį limonado, dvi skardines giros, ir prie prekystalio dar paprašė pakelio cigarečių. Atsiskaitydamas A. padavė jai vienÄ 50 eurų kupiÅ«rÄ , ir iÅ¡ jos ji atidavė jam grÄ Å¾Ä , nes prekės kainavo apie 7 eurus.

GrÄ Å¾os jam davė dvi kupiÅ«ras po 20 eurų ir dar metalinių monetų. Atsiskaitęs už prekes, A. su prekėmis išėjo iÅ¡ parduotuvės. A. buvo parduotuvėje vienas, nematė, kad kas nors bÅ«tų jo laukęs prie parduotuvės. Jai atrodo, kad A. buvo blaivus, bent jau vizualiai nesimatė, kad bÅ«tų vartojęs alkoholio, jis elgėsi normaliai (t.1, b. l. 70-71). Apklausta teisiamojo posėdžio metu, liudytoja N. R. visiÅ¡kai patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 10). 31. 2018-01-20 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje iÅ¡ matymo pažįstami asmenys iÅ¡ piliečio A.

J. grasinimo bÅ«du paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Huawei p10 ir 50 Eur. 9 val. 10 min buvo sulaikytas nukentėjusiojo A. J. nurodytas asmuo – A. J.. Dalinės apžiÅ«ros metu A. J. striukės vidinėje kiÅ¡enėje rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas HUAWEI p10 ir pinigai – dvi 20 eurų kupiÅ«ros bei 57 euro centai (1 t., b. l. 77).

32. IÅ¡ 2018-02-06 apžiÅ«ros protokolo duomenų matyti, kad apžiÅ«rėjus mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate p10“ IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2018 m. sausio 20 d. 00.18-01.41 val., 02.43 val., 07.09-07.53 val. bendrauta su „M. K.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 78-90) 33. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl iÅ¡klotinių analizės matyti, kad M. G. 2018 m. sausio 20 d. ryte telefonu bendravo su A. J., N. J. ir A. J. tiek skambučiais, tiek trumposiomis SMS žinutėmis nuo 06.57 val. iki 08.30 val. (t.1, b. l. 108-112).

34. Taigi, nors A. J. viso proceso metu neigė plėšimo bÅ«du užvaldęs svetimÄ turtÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu vadovautis Å¡iais iÅ¡teisintojo parodymais negalima, kadangi jie yra nepatikimi, be to, paneigti pakankamai nuosekliais nukentėjusiojo A. J., liudytojų N. J., M. R., N. R., ir iÅ¡ dalies liudytojų O. V., A. R. parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

35. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už plėšimÄ . Pagal šį straipsnį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ . Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , atsako pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

36. Vertinant nukentėjusiojo A. J. parodymus, apie jį apiplėšusį asmenį, pažymėtina, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jam bÅ«nat (duomenys neskelbtini) antro aukÅ¡to koridoriuje, esančioje rÅ«kymo vietoje, iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo liepė atiduoti telefonÄ , o to nepadarius, grasino peiliu durti į kojÄ . Netikėti nukentėjusiojo parodymais ir jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi nukentėjusiojo parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pakankamai nuoseklÅ«s. 2018 m. sausio 20 d. apklausos metu, nukentėjusysis nurodė, kad asmuo kuris, grasino jam peiliu ir atėmė telefonÄ bei pinigus, yra kartÄ matytas, kartu su juo važiavo viename automobilyje, kai jį draugas M. pavežė iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Tai buvo prieÅ¡ tris mėnesius. Nei vardo, nei pavardės nežino, tačiau žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje. Nurodė, kad tai buvo vyriÅ¡kis apie 28-29 metus, smulkaus kÅ«no sudėjimo, apie 173 cm Å«gio, juodų plaukų, vilkėjo juodÄ striukę, mÅ«vėjo pilkas sportines kelnes bei avėjo juodos spalvos batus. Kad jį apiplėšusio vaikino pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“ ir jis žino jį matymo, nes vienÄ kartÄ teko važiuoti su juo viename automobilyje, nukentėjusysis patvirtino ir papildomos apklaustos metu 2018 m. vasario 6 d. bei 2018 m. balandžio 6 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . 2019 m. sausio 29 d. bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusysis nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie jį užpuolusį asmenį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, jog jį apiplėšė nepažįstamas vaikinas, neduoda pagrindo abejoti jo parodymų objektyvumu nustatant jo atžvilgiu įvykdytÄ apiplėšimÄ , juolab, jog nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios detaliai apibÅ«dino vaikino iÅ¡orinius, fizinius duomenis bei tikėtinÄ amžių, be to, vykstant su policijos pareigÅ«nais į įvykio vietÄ , nukentėjusysis atpažino A. J., kaip asmenį, kuris grasindamas peiliu atėmė telefonÄ ir pinigus, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo A.

J. parodymai apie jį apiplėšusį asmenį yra nenuoseklūs. Pažymėtina ir tai, jog liudytojo M. R. parodymai taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis A. J., duodamas parodymus apie jį apiplėšusį asmenį, buvo nuoseklus.

37. Vertinant paties A. J. parodymus dėl skolos, pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jis teigė, kad nukentėjusiajam A. J. jis buvo paskolinęs 50 eurų ir nukentėjusysis jų neatidavė. Nors apylinkės teismas A. J. parodymus dėl paskolinių santykių vertino kaip teisingus, tačiau pažymėtina, kad tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. Nukentėjusysis A. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jis niekada nesiskolino pinigų iš A.

J. ir nebuvo jam skolingas. Å ias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. A. J. parodė, kad turėjo 10 Eur skolÄ M. G., tačiau A. J. jis skolingas nebuvo ir jokios skolos nebuvo. Taip pat parodė, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ sakė, jog buvo pasiskolinęs iÅ¡ A. J. 10 Eur tik todėl, jog O. V. raÅ¡inėjo žinutes, kad jis pasakytų, jog buvo pasiskolinęs 10 Eur. Kad prieÅ¡ apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2018 m. vasario 6 d.) O.

V. rašė A. J. pasakyti, jog jis buvo pasiskolinęs iÅ¡ A. J., patvirtina ir byloje esantis apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuoti 2018 m. sausio 21 d. A. J. susiraÅ¡inėjimai per socialinio tinklalapio FACEBOOK susiraÅ¡inėjimo programÄ Messenger su abonentu, užvardintu O., kur O. raÅ¡o; „pasakisiu kat del skolos kat pasiskolinęs buvai ir viskas o tu viska pasakei kas buvo? A. J. atsako: “ as is jo nebuvau pasiskolines nieko“. O. raÅ¡o: „ o tu sakik jai klaus kat vasara buvai pasiskolines prie užtvankos“, A.

J. atsako: „nesvaik as tiesa sakau ir viskas nebuvau as is jo pasiskolines nieko“ (t.1, b. l. 78-90). Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina liudytojo O. V. parodymus apie tai, kad jis buvo girdėjęs iÅ¡ A. J., kad jis skolingas A. J. 10 Eur, nes paties liudytojo parodymais, jis su M. G. yra buvę klasiokai, o M. G. su A. J. yra draugai, todėl teismui nekyla abejonių, kad duodamas parodymus apie A. J. skolÄ A. J. bei praÅ¡ydamas A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti neteisingus parodymus, jog jis buvo skolingas A.

J., siekė suÅ¡velninti A. J. teisinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo A. J. ir liudytojo O. V. parodymuose buvo akcentuojama bÅ«tent 10 Eur skola, tuo tarpu A. J. viso proceso metu tvirtino paskolinęs 50 Eur, kas visiÅ¡kai neatitinka bylos aplinkybių. Be to, teisėjų kolegijos manymu, nelogiÅ¡ka, jog už 10 Eur skolÄ nukentėjusysis bÅ«tų geranoriÅ¡kai perdavęs 369 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį nukentėjusysis buvo įsigijęs vos prieÅ¡ keletÄ dienų.

Atsižvelgiant į objektyvias bylos aplinkybes, kad A. J. niekada nesiskolino iš A. J. pinigų ir nebuvo jam skolingas, o ikiteisminio tyrimo teisėjui A. J. davė neteisingus parodymus įtakotas liudytojo O. V., teisėjų kolegija vertina, kad jokių paskolinių santykių tarp nukentėjusiojo A. J. ir A. J. nebuvo, tad ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

38. Analizuojant A. J. parodymus, kuriuose jis neigia turėjęs peilį ir grasinęs juo nukentėjusiajam, pažymėtina, kad šiuos A. J. teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visetas, visų pirma nukentėjusiojo A. J. parodymai, kurie, kaip nustatyta, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito.

39. Nukentėjusysis A. J. viso proceso metu kategoriÅ¡kai tvirtino, kad jį užpuolęs asmuo turėjo peilį, grasino jam, todėl iÅ¡sigandęs, atidavė telefonÄ . IÅ¡ policijos tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2018 m. sausio 20 d. 08.30 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) iÅ¡ matymo pažįstami asmenys iÅ¡ piliečio A. J. grasinimo bÅ«du paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Huawei p10 ir 50 Eur (t.1, b.l.77). Pats nukentėjusysis 2018 m. sausio 20 d. apklausos metu nurodė, kad priėjęs nepažįstamas vyriÅ¡kis, iÅ¡ kelnių iÅ¡sitraukė peilį ir laikydamas peilį jam prie kaklo pasakė „duok telefonÄ â€œ, o jam atsakius, kad neturi, nepažįstamas vyriÅ¡kis užsimojo peiliu iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ ir grasino jam durti į kojÄ , sakydamas "į kuriÄ ".

Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad peilis buvo su juoda rankena ir geležte apie 15 cm. ilgio, smailėjančia į viršų. Apklaustas papildomai, 2018 m. vasario 6 d. nukentėjusysis nurodė, kad vaikinas iÅ¡sitraukė peilį (jis nematė, iÅ¡ kurios vietos iÅ¡sitraukė) ir pridėjęs tÄ peilį jam prie kaklo, pasakė, duok telefonÄ . Jis atsakė, kad neturi, tada vaikinas laikydamas rankoje peilį, jį nuleido žemyn ir paklausė, į kuriÄ kojÄ durti. Kad jam buvo grasinama peiliu, nukentėjusysis patvirtino ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Nukentėjusysis A. J. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, patvirtino, kad tai buvo virtuvinis peilis, ne atlenkiamas, apie 15-20 cm. Nors nukentėjusysis A. J. ir nebuvo itin nuoseklus dėl tam tikrų aplinkybių (peilio panaudojimo momento), tačiau jis viso tyrimo metu buvo nuoseklus nurodydamas, kad A. J. rankose turėjo peilį, juo jam grasino ir to pasėkoje, iÅ¡gÄ sdintas, jog gali bÅ«ti sužalotas, A. J. atidavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei pinigus.

40. Kad nukentėjusiajam A. J. buvo grasinta peiliu, patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Liudytojas N. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad kai pasivijo brolį (A. J.) netoli namų, paklausė jo, kas atsitiko, o A. J. pasakė, kad iÅ¡ jo atėmė telefonÄ ir pinigus. A. J. buvo labai susinervinęs, iÅ¡sigandęs. Paklausus, kodėl A. atidavė savo telefonÄ ir pinigus, A. pasakė, kad negalėjo neduoti, nes jam į kojÄ buvo įremtas peilis. Liudytojas O. V. parodė, kad nuvažiavus prie A. namų, jis buvo susinervinęs, kai paklausė A., kas atsitiko, A. pasakė, kad iÅ¡ jo pavogė telefonÄ , tačiau kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis pavogė telefonÄ , A. nesakė, apie jokius grasinimus peiliu neminėjo, bent jau jis negirdėjo.

Nors liudytojas O. V. tiesiogiai nepatvirtino girdėjęs iÅ¡ A. J., jog jam buvo grasinama peiliu, tačiau liudytojo O. V. įvardinta A. J. emocinė bÅ«klė, neleidžia vertinti, jog mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ nukentėjusysis galėjo atiduoti savo valia. Liudytojas M. R. teisminio posėdžio metu patvirtino, kad su savo kolega važiavo į (duomenys neskelbtini) pas nukentėjusįjį, iÅ¡ kurio pavogė telefonÄ , grasinant peiliu. A. J. buvo susinervinęs, jaudinosi, kalbėjo neriÅ¡liai, pagal jo elgsenÄ nekilo abejonių, kad jis nukentėjo.

Vertinant liudytojo A. R. parodymus, apie tai, jog jis matė A. J. ir A. J. besikalbančius, nepastebėjo, kad Å¡ie konfliktuotų, nematė, kad A. J. A. J. bÅ«tų grasinęs peiliu, negirdėjo, kad Å¡is bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ A. J. pinigų ir telefono, pažymėtina, kad jie patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusysis A. J. ir A. J. buvo kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tačiau nepaneigia plėšimo, grasinimo peiliu, juolab, kad liudytojas A. R. įvykio vietoje nebuvo viso įvykio metu ir matė tik tam tikrÄ Ä¯vykio epizodÄ .

Be to, liudytojo A. R. parodymai, jog jie abu draugiškai šnekučiavosi, prieštarauja po įvykio nukentėjusįjį mačiusių liudytojų O. V., N. J. ir M. R. parodymams, kad po įvykio A. J. buvo labai susinervinęs, išsigandęs. Abejoti, kad nukentėjusiajam buvo grasinama peiliu, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad liudytojas A. R. galėjo šių aplinkybių nebematyti.

41. Nors nei įvykio vietoje, nei prie A. J. nebuvo rastas peilis, kuriuo buvo grasinama nukentėjusiajam A. J., tačiau teisėjų kolegija įvertina tai, kad A. J. po apiplėšimo nepasiliko įvykio vietoje, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) , ėjo į parduotuvę ir buvo sulaikytas praėjus maždaug valandai po apiplėšimo, kas pagrįstai leidžia spręsti, jog A. J. turėjo pakankamai laiko ir galimybių iÅ¡mesti nusikaltimo įrankį. IÅ¡analizavus aptartų faktinių duomenų visetÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo A.

J. parodymai apie vienÄ iÅ¡ esminių nusikaltimo aplinkybių – peilio panaudojimÄ plėšimo metu viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir nekito, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos taip pat patvirtina ir liudytojų N. J., M. R., O. V. bei A. R. (kiek tai susiję su įvykio vieta ir laiku) parodymais. Aplinkybė, jog nukentėjusysis A. J. įvykio metu buvo lengvai apgirtęs, nustatytas 0,92 prom. girtumas (t.1, b. l. 41), nesuteikia pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. J. parodymų patikimumu, juolab, kad, kaip minėta, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

42. Dar viena svarbi bylos aplinkybė yra tai, kad siekiant susigrÄ Å¾inti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , A. J. reikalavo duoti pinigų. Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuomet, kai iÅ¡sigandęs grasinimų peiliu, jis perdavė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ A. J., pastarasis pasakė, kad norint atgauti telefonÄ , jis turi jam duoti 50 eurų. Kadangi nukentėjusysis buvo davęs savo broliui palaikyti 50 Eur, jis nulipo žemyn ir nieko nepaaiÅ¡kinęs paprašė brolio 50 eurų. Brolis jam padavė 50 eurų banknotÄ .

Jis užlipo atgal į bendrabučio antrÄ aukÅ¡tÄ ir padavė 50 Eur, vienÄ kupiÅ«rÄ , A. J., tačiau telefono negrÄ Å¾ino ir A. J. pasakė; dink iÅ¡ čia, nes smeigsiu“. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis A. J. nurodė ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tačiau papildomai nurodė, kad padavus 50 Eur, A. J. jam atidavė 30 Eur grÄ Å¾os. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusysis parodė, kad A. J. sakė, kad jei nori atgauti telefonÄ , turi atneÅ¡ti pinigų.

KokiÄ sumÄ turi atneÅ¡ti norint atgauti telefonÄ , A. J. neįvardijo. Tada jis nulipo žemyn, paėmė iÅ¡ brolio 50 Eur, nes tiek turėjo ir padavė, o A. J. atidavė gal 20, ar 30 Eur grÄ Å¾os. Telefono A. J. negrÄ Å¾ino, liepė dingti, nes padurs. Kodėl jam A. J. davė grÄ Å¾Ä , jis nežino. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog A. J. pareikalavus pinigų, jis nulipo žemyn į kiemÄ ir paprašė brolio N. J. 50 Eur. Nors liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino matęs ateinantį brolį ir davęs 50 Eur, tačiau apklaustas teisminio posėdžio metu, jis neigė pinigų davimo faktÄ , teigdamas, kad brolis pats turėjo tuos pinigus.

Liudytojas O. V. ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad kai jis pamatė, kad A. J. nuėjo į bendrabutį, A. J. nebuvo grįžęs prie automobilio, tačiau tvirtino, kad matė, jog A. J. turėjo pinigų. Nors šioje dalyje prieštaravimas tarp nukentėjusiojo A. J. ir liudytojų N. J. bei O. V. parodymų nėra pašalintas, tačiau patvirtina tai, kad nukentėjusysis A. J. turėjo 50 Eur ir juos padavė A. J., juolab, kad liudytojai N. J. ir O. V. patvirtino matę, jog A.

J. turėjo pinigų.

43. Kad A. J. padavė 50 Eur kupiÅ«rÄ A. J. ir pastarasis iÅ¡kart po įvykio, minėtais pinigais atsiskaitė parduotuvėje už pirktas prekes, patvirtina liudytojos N. R. parodymai, kuriuose ji parodė, kad jai dirbant pardavėja parduotuvėje (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 20 d. apie 8.40 val. į parduotuvę atėjo vaikinas, vardu A., (pavardės nežino, pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventojÄ ) kuris atsiskaitymas už prekes, padavė jai vienÄ 50 eurų kupiÅ«rÄ , ir iÅ¡ jos ji atidavė jam grÄ Å¾Ä dvi kupiÅ«ras po 20 eurų ir dar metalinių monetų, nes prekės kainavo apie 7 eurus.

Å ias aplinkybes patvirtina ir 2018-01-20 Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. R. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 9 val. 10 min buvo sulaikytas nukentėjusiojo A. J. nurodytas asmuo – A. J.. Dalinės apžiÅ«ros metu A. J. striukės vidinėje kiÅ¡enėje rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas HUAWEI p10 ir pinigai – dvi 20 eurų kupiÅ«ros bei 57 euro centai. Nors Å¡ioje byloje negalima nustatyti A. J. parduotuvėje už prekes atsiskaitytos kupiÅ«ros tapatumo su ta kupiÅ«ra, kuriÄ Ä¯vykio metu perdavė nukentėjusysis A.

J., tačiau jokiu bÅ«du nepaneigia, kad parduotuvėje už prekes A. J. atsiskaitė ta pačia 50 Eur kupiÅ«ra, kuriÄ padavė nukentėjusysis A. J.. Pažymėtina tai, kad A. J. parodymų, kad jis iÅ¡ vakaro turėjo 100 Eur nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o aplinkybę, kad jam nupirkus alkoholinius gėrimus liko bÅ«tent 50 Eur, kupiÅ«ra paneigia nukentėjusiojo A. J. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad padavus 50 Eur kupiÅ«rÄ A. J., pastarasis atidavė jam 30 Eur grÄ Å¾os. Nukentėjusysis negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl A.

J. atidavė jam grÄ Å¾Ä . Nukentėjusiojo A. J. parodymai, kad jam buvo atiduota grÄ Å¾a, byloje nėra paneigti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų faktinių aplinkybių visumÄ bei tai, kad A. J. atidavė nukentėjusiajam A. J. 30 Eur grÄ Å¾os, daro iÅ¡vadÄ , kad A. J. iÅ¡ viso pagrobė 20 Eur, dėl to kaltinimas yra tikslintinas nustatant, kad A. J. pagrobė svetimÄ , A. J. priklausantį turtÄ bendros 389 eurų vertės - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, bendros 369 eurų vertės, ir pinigus – 20 eurų.

44. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina liudytojo M. G. parodymus, jog 2018 m. sausio 19 d. vakare jis iÅ¡gėrinėjo su draugais, pasigėrę ir užmigo, o atsikėlė tik kitÄ dienÄ apie 13 val., kadangi tokius jo parodymus paneigia nukentėjusiojo A. J. bei liudytojų N. J., O. V. parodymai, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad jie matė M. G. ir su juo bendravo. Å ias aplinkybes patvirtina ir 2018-02-06 apžiÅ«ros protokolo duomenys. Be to, liudytojo M. G. parodymus, kad jis miegojo ir nei anksti ryte, nei apskritai tÄ dienÄ jis nebendravo su A. J. nei gyvai, nei telefonu, jis niekam neskambino ir SMS žinučių nerašė, paneigia byloje esanti tarnybinio praneÅ¡imo dėl iÅ¡klotinių analizė, iÅ¡ kurios matyti, kad M. G. 2018 m. sausio 20 d. ryte (nuo 06.57 val. iki 08.30 val.) tiek skambučiais, tiek SMS žinutėmis bendravo su A. J., N. J. ir A. J.. Dėl nurodytų priežasčių liudytojo M. G. parodymai laikytini prieÅ¡taraujančiais bylos aplinkybėms.

45. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Vertinant analizuojamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, abejonių tuo, kad komentuojamo įvykio metu A. J. grasino peiliu nukentėjusiajam, siekiant užvaldyti turtÄ , nekyla. A. J. neigia, bÅ«tinÄ jį nusikaltimo požymį, siekį užvaldyti/pagrobti svetimÄ turtÄ , paaiÅ¡kindamas, jog jo tyčia buvo nukreipta į skolos iÅ¡ nukentėjusiojo A. J. atgavimÄ , tačiau iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad A.

J. tiesioginė tyčia buvo akivaizdi ir nukreipta į svetimo turto užvaldymÄ . Nukentėjusiojo A. J. parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis norėdamas atgauti telefonÄ , A. J. padavė 50 Eur kupiÅ«rÄ , o jis nukentėjusiajam atidavė 30 Eur grÄ Å¾os, tačiau telefono atgal negrÄ Å¾ino, kas akivaizdžiai rodo, jog A. J. veikė tiesiogine tyčia siekiu užvaldyti svetimÄ turtÄ . A. J. suvokė kad, panaudodamas peilį nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu tokiu bÅ«du sukurs bauginančiÄ aplinkÄ , ir siekė bÅ«tent tokiu bÅ«du užvaldyti nukentėjusiojo telefonÄ bei pinigus (BK 14 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

46. Byloje esančių ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų bei apeliacinės instancijos teisme nustatytų ir įvertintų įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas A. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį pasitvirtino – jis, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2018 m. sausio 20 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) antro aukÅ¡to koridoriuje grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ - rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į kojÄ , pareikalavo A.

J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , dėl ko Å¡is, iÅ¡sigandęs, kad nebÅ«tų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, tuomet, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė A. J. atneÅ¡ti pinigus, Å¡iam atneÅ¡us ir padavus 50 eurų, 30 eurų grÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , A. J. priklausantį turtÄ bendros 389 eurų vertės - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, bendros 369 eurų vertės, ir pinigus – 20 eurų.

47. Teisėjų kolegijai pripažinus A. J.kaltu padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti sprendžiamas ir bausmės individualizavimo klausimas.

48. Skirdamas bausmę A. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, aplinkybes (BK 54 straipsnis). A. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Praeityje padaręs nusikalstamų veikų, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, laikytina neteistas (t. 1, b. l. 148-150), baustas administracine tvarka (t.1, b. l. 161-163), galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis pagal verslo liudijimÄ (2t. b.l.23-33), duomenų, jog lankėsi ar registruotas pas psichiatrÄ ir priklausomybės ligų specialistÄ nėra.

NusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir motyvus, pasekmes, į tai, kad nusikalstama veika didesnių pasekmių nukentėjusiajam ir visuomenei nesukėlė nei fizine nei psichologine prasme, į tai, kad įstatymas numato už Å¡iÄ veikÄ iÅ¡imtinai tik laisvės atėmimo bausmę ir prieina iÅ¡vados, kad A. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Teismo iÅ¡vada ta, jog bÅ«tent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principÄ ir yra pakankama ne tik nubausti A. J. už sunkaus nusikaltimo padarymÄ , bet ir paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo A.

J. iÅ¡teisintas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimÄ vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. sausio 20 d. 09.10 min. iki 2018 m. sausio 21 d. 13.52 val. ( 2 dienos). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pagal šį nuosprendį pradžios.

KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti nepakeistÄ iki bausmės vykdymo pradžios. Kolegijos pirmininkė Danutė Å vitinienė Teisėjai Algirdas Gaputis Evaldas Vanagas