500a1b7f-a040-4bcc-bed5-8b8a7daf176a · Vilniaus apygardos teismas

            Civilinė byla Nr. e2A-2403-803/2015                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21905-2014-3             Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.1.; 11.10.; 99.9.; 121.14.; 121.21.               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

JÅ«ratės Varanauskaitės, Liudos Uckienės ir RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Bertschi Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. N. ieÅ¡kinį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Bertschi Lietuva“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė ieškovas teismo prašė:

1) pripažinti 2014-05-28 ieÅ¡kovo E. N. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bertschi Lietuva“ sandorį dėl darbo sutarties Nr. 13/04 nutraukimo Å¡alių susitarimu negaliojančiu, 2) pripažinti darbo sutarties Nr. 13/04 nutraukimÄ nuo 2014-05-29 neteisėtu, 3) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ vairuotojo-mechaniko pareigas UAB „Bertschi Lietuva“, 4) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Bertschi Lietuva“ ieÅ¡kovo naudai vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2014-05-29 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5) priteisti iÅ¡ atsakovo 1477,50 Lt dienpinigių, 6) priteisti iÅ¡ atsakovo 9228 Lt darbo užmokestį už 2013-04-29 - 2014-05-29 laikotarpiu faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ , 7) priteisti iÅ¡ atsakovo 256 Lt darbo užmokestį už liepos mėnesį atidirbtas darbo valandas poilsio dienomis, 8) priteisti iÅ¡ atsakovo 0,07 procento dydžio delspinigius nuo neiÅ¡mokėtų dienpinigių bei darbo užmokesčio: nuo neiÅ¡mokėto 166 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. gegužės mėnesį, nuo 615 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 197 Lt dienpinigių ir 418 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. birželio mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ; nuo 1362,50 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 1264 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. liepos mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ bei faktiÅ¡kai atidirbtas darbo valandas poilsio dienomis; nuo 474,50 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 376 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. rugpjūčio mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ; nuo 598,50 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 500 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. rugsėjo mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ;

c) nuo 482,50 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 384 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. spalio mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ; nuo 773 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 197 Lt dienpinigių ir 576 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. lapkričio mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ nuo 988,50 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 890 Lt darbo užmokesčio už 2013 m. gruodžio mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ; nuo 1144,50 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 1046 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. sausio mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ;

g) nuo 1262 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 197 Lt dienpinigių ir 1065 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. vasario mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ; nuo 914 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. kovo mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ; nuo 1266,50 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 98,50 Lt dienpinigių ir 1168 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. balandžio mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ; nuo 851 Lt sumos, t.y. neiÅ¡mokėtų 197 Lt dienpinigių ir 654 Lt darbo užmokesčio už 2014 m. gegužės mėnesį faktiÅ¡kai atliktÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ ; 3000 Lt dydžio neturtinę žalÄ , patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013-04-29 – 2014-05-29 laikotarpiu dirbo UAB „Bertschi Lietuva“ pagal neterminuotÄ darbo sutartį vairuotojo - mechaniko pareigose. Atsakovas priklauso Å veicarijos bendrovei Bertschi AG, kuri turi 52 filialus 32-jose valstybėse. Darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti valandinį tarifinį atlygį, kuris sudarė 8 Lt/1h, mokant atlyginimÄ vienÄ kartÄ per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 10 dienos už praėjusio mėnesio laikotarpį. 2014 balandžio mėn. kreipėsi į atsakovo garažo mechanikus dėl jam priskirtame DAF vilkike, valst. nr. (duomenys neskelbtini) esančio blogai veikiančio audiogrotuvo pakeitimo/sutaisymo, tačiau audiogrotuvas pakeistas/sutaisytas nebuvo. 2014 m. gegužės 24 d. (Å¡eÅ¡tadienį), apie 18 val., „STR Tank-Comtainer-Reinicfurig GMbH“ teritorijoje (adresu (duomenys neskelbtini), Vokietija) ieÅ¡kovas kitam atsakovo savininko Bertschi AG filialui (Bertschi Estonia) priklausančiame DAF vilkike (neužrakintame ir be valstybinių numerių) esantį veikiantį audiogrotuvÄ apkeitė su jam priskirtame DAF vilkike, valst. nr. (duomenys neskelbtini) esančiu blogai veikiančiu audiogrotuvu.

Pažymėjo, kad atsakovas nepaėmė jokio kito Bertschi AG filialui (Bertschi Estonia) priklausančiame DAF vilkike esančio turto. Apie atliktÄ audiogrotuvų apkeitimÄ nusprendė atsakovÄ informuoti grįžęs iÅ¡ komandiruotės, nes apkeisti audiogrotuvai priklauso filialams, kurių savininkas yra tas pats juridinis asmuo - Bertschi AG. Jam priskirto blogai veikiančio audiogrotuvo neprarado, o paliko kitame Bertschi AG DAF vilkike, apie atliktÄ apkeitimÄ informavęs kitus vairuotojus - L. B. ir M. J.. Teigė, jog audiogrotuvas buvo nebrangus, kaina siekė apie 250 Lt.

Atsakovas jį iÅ¡sikvietė 2014-05-28 ir pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. Ä®rodinėjo, kad jam nebuvo suteikta galimybė raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl 2014-05-24 įvykio per praneÅ¡ime nurodytÄ vienÄ darbo dienos terminÄ , atsakovas pareikalavo, kad jis pasiraÅ¡ytų iÅ¡ anksto parengtus dokumentus: praÅ¡ymÄ ir susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2014-05-29 Å¡alių susitarimu. Atsakovas jam paaiÅ¡kino, kad jam atsisakius pasiraÅ¡yti Å¡ios dokumentus, ieÅ¡kovas bus atleistas iÅ¡ darbo dėl padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, taip pat bus pasikreipta į teisėsaugos institucijas dėl 2014-05-24 įvykio iÅ¡tyrimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

IeÅ¡kovas, paveiktas atsakovo psichologinio spaudimo ir grasinimo baudžiamÄ ja atsakomybe, tÄ pačiÄ dienÄ pasirašė praÅ¡ymÄ ir susitarimÄ , kurių pagrindu darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2014-05-29, neiÅ¡mokant jokios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. Ä®rodinėjo, kad darbo sutarties nutraukimo iniciatorius buvo atsakovas, nes iki 2014-05-28 ieÅ¡kovas neturėjo jokių ketinimų iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, vykdė darbo sutartimi prisiimtas pareigas tiek darbo, tiek poilsio dienomis, dirbo virÅ¡valandinį darbÄ , nuolat gaudavo iÅ¡ atsakovo paskatinimus už gerÄ darbÄ premijų forma, nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. 2014-05-24 atlikti veiksmai nepažeidė atsakovo turtinių interesų, todėl, ieÅ¡kovo teigimu, akivaizdu, kad atsakovas, 2014-05-28 pateikdamas tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, siekė priversti jį nedelsiant pasiraÅ¡yti atsakovo parengtÄ praÅ¡ymÄ .

IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, atsakovas pavertė jį fiktyviu derybų dėl darbo sutarties nutraukimo iniciatoriumi, atimdamas teisę gauti pasiÅ«lymÄ , jį svarstyti laisvai pasirinktomis sÄ lygomis bei priimti ar atmesti per protingÄ septynių dienų terminÄ . Aplinkybę, kad praÅ¡yme yra iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo, o ne jo tikroji valia, patvirtina Å¡ios aplinkybės: praÅ¡ymas buvo iÅ¡ anksto parengtas atsakovo, praÅ¡yme neužsimenama apie tai, kokiomis sÄ lygomis darbuotojas pageidauja sudaryti susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo.

Teigė, jog nebuvo jokių abipusių derybų ir suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, atsakovas pateikė iÅ¡ anksto parengtÄ , iÅ¡ vokiečių kalbos į lietuvių kalbÄ iÅ¡verstÄ susitarimÄ , tokiu bÅ«du, pasak ieÅ¡kovo, parodydamas, kad jis, kaip darbuotojas, neturi jokios teisės atsakovo, kaip darbdavio, parengto susitarimo nei svarstyti, nei derėtis dėl jo sÄ lygų. Dėl atsakovo neteisėto poveikio jis įvykdė ne savo, o atsakovo valiÄ nutraukti darbo sutartį ir ne sau, o atsakovui naudingomis sÄ lygomis – darbo sutartį nutraukus atsakovo iniciatyva, ieÅ¡kovui bÅ«tų buvę taikomi DK nustatyti įspėjimo terminai, garantijos ir iÅ¡mokėta iÅ¡eitinė iÅ¡moka.

PaaiÅ¡kino, kad darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo jam mokėti valandinį tarifinį atlygį - 8 Lt už vienÄ valandÄ , taip pat atlygį už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį, poilsio, Å¡venčių dienomis, dienpinigius už komandiruotes, kompensacijas dėl komandiruotėse patirtų iÅ¡laidų, premijas, priedus. IeÅ¡kovo teigimu, jis per 2013-04-29 – 2014-05-29 laikotarpį faktiÅ¡kai dirbo daugiau virÅ¡valandžių nei atsakovo buvo apskaityta. Tachografo duomenimis bei vairuotojo kortelės duomenimis jis 2013 m. liepos mėnesį yra pradirbęs atsakovo neapmokėtų darbo valandų poilsio dienomis.

IeÅ¡kovo skaičiavimais atsakovas neapskaitė daugiau nei 600 pradirbtų virÅ¡valandžių, nes 2013-04-29 – 2014-05-29 laikotarpiu dirbo 44 savaites, atsakovas jam už virÅ¡valandinį darbÄ darbo dienomis mokėjo valandinį tarifinį atlygį - 12 Lt už vienÄ valandÄ , o už virÅ¡valandinį darbÄ poilsio dienomis -24 Lt už vienÄ valandÄ . Be to, atsakovas už darbÄ poilsio dienomis mokėjo valandinį tarifinį atlygį - 16 Lt už vienÄ valandÄ . IeÅ¡kovo paskaičiavimais, atsakovas jam nesumokėjo 256 Lt darbo užmokesčio už darbo valandas poilsio dienomis bei 9 228 Lt darbo užmokesčio už neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ : 6 016 Lt darbo užmokesčio už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ darbo dienomis; 3 212 Lt darbo užmokesčio už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ poilsio dienomis.

Teigė, jog atsakovas neteisėtai, neturėdamas ieÅ¡kovo sutikimo, tam tikrais mėnesiais mokėjo dienpinigius mažesnius už „Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų tvarkoje“ nustatyto dydžio dienpinigius, tokiu bÅ«du, pažeisdamas darbo sutarties 5.2 punktÄ . IeÅ¡kovo paskaičiavimais, atsakovas jam nesumokėjo 1 477,5 Lt dienpinigių. IeÅ¡kovas rėmėsi Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalimi, Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , įstatymu ir prašė teismo inter alia pripažinti, kad darbo teisiniai santykiai su atsakovu nenutrÅ«kę, pripažinti susitarimÄ negaliojančiu, grÄ Å¾inant jį į darbÄ bei priteisiant iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei delspinigius už pavėluotÄ su darbo santykiais susijusių sumų mokėjimÄ , kurių dydis 0,07 proc., baigiant skaičiuoti jų iÅ¡mokėjimo dienÄ .

Dėl neteisėto atleidimo kilusius dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , pasitikėjimo savimi sumažėjimÄ Ä¯vertino 3 000 Lt neturtine žala.Atsakovas UAB „Bertschi Lietuva“ pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, ieÅ¡kinio reikalavimui, dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, taikyti ieÅ¡kinio senatį, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pagal 2013-03-19 darbo sutartį Nr. 13/04 dirbo UAB „Bertschi Lietuva“ vairuotoju-mechaniku, su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

IeÅ¡kovas savo darbo funkcijas atlikdavo komandiruotėse pervežant krovinius tarptautiniais marÅ¡rutais Vokietijoje ir kitose Europos SÄ jungos Å¡alyse, buvo vilkiko DAF, val. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. 2014-05-26, vienas iÅ¡ UAB „Bertschi Lietuva“ vairuotojų, telefonu bei Lenkijos vairuotojas M. J. informavo UAB „Bertschi Lietuva“ vadovus, kad ieÅ¡kovas 2014-09-24 „STR Tank-Container-Reinigung“ GmbH teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Vokietija) savavaliÅ¡kai iÅ¡plėšė audiogrotuvÄ ir garso kolonėles iÅ¡ „Bertschi Estonia“ OŪ nuosavybės teise priklausančio vilkiko DAF 064TFC.

Pasak atsakovo, visos minėtos Bendrovės yra atskiri juridiniai asmenys, nors ir priklauso tam pačiam akcininkui Bertschi AG. Bertschi Lietuva turi sudariusi bendradarbiavimo sutartis su STR Tank-Container-Reinigung dėl transporto priemonių parkingo ir techninio aptarnavimo. Bertschi Lietuva darbuotojai turi teisę naudotis STR-Tank- Container-Reinigung teritorija asmeniniams poreikiams (daiktų saugyklos, poilsio, asmeninės higienos patalpos, kt). Audiogrotuvas nėra standartiÅ¡kai Bertschi Lietuva vilkikuose montuojamas įrenginys ir nėra reikalingas vairuotojo darbo funkcijoms vykdyti, todėl ieÅ¡kovas galėjo tiesiogines savo pareigas atlikti nepriklausomai nuo audiogrotuvo techninės bÅ«klės. Gavus Å¡iÄ informacijÄ Bertschi Lietuva vadovai ir STR Tank-Container-Reinigung vadovas ėmėsi aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes.

Nedelsiant buvo apžiÅ«rėta Estijos bendrovei priklausančio vilkiko 064TFC kabina, vykdoma STR Tank-Container-Reinigung serviso vadovo, serviso meistrų ir STR Tank-Container-Reinigung teritorijoje buvusių vairuotojų, prieÅ¡ tai transporto priemonę DAF 064TFC vairavusio vairuotojo V. G. apklausa. ApžiÅ«rėtame vilkike 064TFC audiogrotuvo ir garso kolonėlių nebebuvo, o įrenginių vietoje buvo tuščios angos. Remiantis apklaustųjų duomenimis buvo nustatyta, kad 2014-05-24, neturėdamas jokių įgaliojimų vairuoti ar aptarnauti Å¡iÄ transporto priemonę, joje buvo pastebėtas ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas prisipažino, kad jis iÅ¡montavo audiogrotuvÄ . Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo elgesys buvo akivaizdus savo įgaliojimų peržengimas, savavaliÅ¡ka veikla, pasikėsinimas į svetimÄ turtÄ . Bertschi Lietuva vairuotojai turi įgaliojimus vairuoti ir prižiÅ«rėti tik jiems priskirtÄ transporto priemonę, tokie patys standartai taikomi visose „Bertschi“ grupės įmonėse. Kitų „Bertschi“ įmonių (Bertschi Estonia, Bertschi Poland ir t.t.) transporto priemones gali prižiÅ«rėti tik jų vairuotojai ir specializuotų autoservisų meistrai.

Transporto priemonėse bet kokius įrenginius gali sumontuoti ar iÅ¡montuoti tik serviso darbuotojai. Darbuotojams yra draudžiama savavaliÅ¡kai, nesuderinus su atsakingais asmenimis, montuoti bet kokius įrenginius. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kas jam davė leidimÄ patekti į Bertschi Estonia priklausantį vilkikÄ ir pasiimti svetimÄ turtÄ , dėl to ieÅ¡kovas tokiais savo veiksmais pažeidė: vairuotojų darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų UAB „Bertschi Lietuva“ 2005-06-01 direktoriaus įsakymu Nr. 6, IV dalyje nurodytas pareigas ir 2013-03-19 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties nuostatas.

Nustačius Å¡ias aplinkybes buvo priimtas sprendimas ieÅ¡kovui pateikti tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo ir pareikalauti raÅ¡tiÅ¡ko pasiaiÅ¡kinimo. Bertschi Lietuva direktoriaus pavaduotoja D. K. susisiekė su ieÅ¡kovu telefonu ir informavo jį apie nustatytÄ pažeidimÄ , taip pat apie galimybę nutraukti darbo santykius Å¡alių susitarimu, jeigu darbuotojas nepageidauja drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros. Telefoninio pokalbio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad pageidauja nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu.

Atsakovas įrodinėjo, jog visi dokumentų projektai buvo pateikti ieÅ¡kovui Vokietijoje, STR Tank-Container-Reinigung teritorijoje, kur tuo metu ieÅ¡kovas buvo komandiruotas. Darbdaviui atstovavo Bertschi Lietuva prokuristas A. H., kurio nurodymu dokumentus parengė ir į VokietijÄ persiuntė D. K., kad A. H. galėtų juos pateiktų darbuotojui pasirinktinai pasiraÅ¡yti. A. H. ieÅ¡kovui įteikė tiek tarnybinį praneÅ¡imÄ , tiek ir susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektus. Schvvarzheide, Vokietijoje, ieÅ¡kovas pasirašė visus dokumentus (įskaitant ir tarnybinį praneÅ¡imÄ ) ir grÄ Å¾ino bendrovės atstovui, jokių pastabų nenurodė.

Teigė, kad vien tik ta aplinkybė, jog atsakovas parengė darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu dokumentus neįrodo, jog ieškovui buvo daromas spaudimas. Įrodinėjo, jog bendrovėje yra įprasta praktika, kad, atsižvelgiant į vairuotojų darbo pobūdį, dokumentai rengiami bendrovės buveinėje Lietuvoje ir persiunčiami elektroniniu paštu darbuotojui tiesiogiai ar per jų disponentus. Paaiškino, kad dokumentai ieškovui dėl darbo sutarties nutraukimo buvo parengti Lietuvoje (prieš tai su juo suderinus telefonu) lietuvių, lietuvių/anglų kalba, nes surašyti juos Vokietijoje nebuvo jokių galimybių.

IeÅ¡kovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su įteiktų dokumentų turiniu, juos apsvarstyti ir nuspręsti, kurį dokumentÄ pasiraÅ¡yti. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, nors ir turėjo galimybę rinktis, t. y. teikti paaiÅ¡kinimÄ Ä¯ tarnybinį praneÅ¡imÄ ar pasiraÅ¡yti susitarimÄ , jis paaiÅ¡kinimo neteikė, o pasirašė sutarties nutraukimÄ Å¡alių susitarimu. Kadangi darbo santykiai buvo nutraukti, darbdavys neturėjo pagrindo skirti drausminės nuobaudos. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas dėl savo poelgio nesigailėjo, nesiÅ«lė materialinės žalos atlyginimo ir sÄ moningai pasirinko nutraukti sutartį Å¡alių susitarimu. papildomai nurodė, kad, kad atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo už visas jo dirbtas valandas, įskaitant ir virÅ¡valandžius, todėl ieÅ¡kovo pateikti skaičiavimai dėl dirbtų virÅ¡valandžių neturi jokio pagrindo.

Pažymėjo, kad vykdydamas tolimųjų reisų vairuotojo-mechaniko pareigas pagal darbo sutartį jis yra taip pat atsakingas už tinkamo darbo ir poilsio režimo laikymÄ si pagal Europos Å¡alių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais marÅ¡rutais, darbo konvencijÄ , pagal Bertschi Lietuva direktoriaus patvirtintas vairuotojų darbo tvarkos taisykles ir negali dirbti daugiau, negu leistina norma. IeÅ¡kovas pats kiekvienÄ mėnesį siuntė darbdaviui darbo užmokesčio ir komandiruočių ataskaitas elektroniniu paÅ¡tu, pagal kurias buvo sudaryti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, ir per visÄ savo darbo pas atsakovÄ laikotarpį nesikreipė nei į įmonės vyr. buhalterę, nei į įmonės vadovus ar darbo ginčų komisijÄ dėl neteisingai paskaičiuoto ir iÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas nuo 2013-04-29 iki 2014-05-29, pagal tachografo parodymus, iÅ¡ viso dirbo 1950 val., o atsakovas jam yra apmokėjęs 2376 val., t.y. 426 val. daugiau. Atsakovo teigimu, reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtų sumų, pažeidžia DK 35 straipsnio nuostatas, dėl ko ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ . Taip pat atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nes, pasak atsakovo, darbo santykiai nutruko 2014-05-29, todėl nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovas neteko teisės vadovaujantis Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis reikalauti priteisti delspinigius.

Teigė, kad ieÅ¡kovo nurodyti argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo neįrodė, kad ieÅ¡kovas jÄ realiai patyrė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. priėmė sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Konstatavo, jog Å¡alių susitarimo, t.y. ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį savo noru, iniciatorius buvo darbdavys, kuris tinkamai nepateikė siÅ«lymo darbuotojui. Sprendė, kad darbdavio neleistinas poveikis darbuotojui nutraukiant darbo sutartį byloje yra įrodytas.

Atsižvelgęs į tai, kad iniciatyva dėl darbo santykių pabaigos priklausė darbdaviui ir, kad reikalaudamas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, darbdavys tikėtinai siekė iÅ¡vengti galimo pažeidimo iÅ¡tyrimo ir neteisėtai atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo dėl nesusijusių su darbu priežasčių, teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad darbdavio poveikis dėl darbo sutarties nutraukimo pagal pareiÅ¡kimo formÄ ir turinį buvo neleistinas ir esminis, dėl to ieÅ¡kovo E. N. bei darbdavio UAB „Bertschi Lietuva“ 2014 m. gegužės 28 d. susitarimÄ dėl 2013 m. kovo 19 d. darbo sutarties nutraukimo nuo 2014 m. gegužės 29 d. pagal DK 125 straipsnį panaikino.

Teismas konstatavo, jog tai, kad ieÅ¡kovas galimai pažeidė darbo instrukcijas, susijusias su transporto priemonių techniniu aptarnavimu, negali bÅ«ti laikoma esminiu pažeidimu, trukdančiu jam toliau eiti vairuotojo mechaniko pareigas atsakovo įmonėje, todėl grÄ Å¾ino E. N. į eitas pareigas pagal 2013 m. kovo 19 d. darbo sutartį UAB „Bertschi Lietuva“.Pagal Sodros duomenų bazės informacijÄ (2015-02-18 dienai) teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas nuo 2014 m. birželio 6 d. dirba UAB „Limeira“ ir iki 2015 m. sausio 31 d. yra gavęs 11409,09 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl iÅ¡ priteisiamos sumos (25336,63 Lt) atėmė Å¡ioje darbovietėje gautas pajamos, priteisdamas ieÅ¡kovui 13927,54 Lt (4033,69 EUR) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo priteisiama po 135,49 Lt (39,24 EUR) vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ laikant, kad yra penkių dienų darbo savaitė.

Taip pat teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 1477,50 Lt (427,91 EUR) dienpinigių, nes nepripažino, jog sutarties tekstas vokiečių kalba labiau atitiko darbuotojo valiÄ ir jog iÅ¡ tikrųjų buvo susitarta dėl 50 proc. dienpinigių. Nustatė, kad tachografo duomenys nesutampa su darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytu ieÅ¡kovo darbo laiku, t.y. iÅ¡ tachografo duomenų matyti, kad ieÅ¡kovo nurodytomis dienomis jis dirbo daugiau nei 9 valandas, nors darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nėra nurodytos nei vienos tokios dienos.

Tačiau pagal Taisyklių 6 punktÄ normali vairuotojo darbo diena trunka 8 valandas, darbo laikas virÅ¡ Å¡ios ribos laikomas virÅ¡valandiniu ir apmokamas pagal vairuotojų darbo apmokėjimo nuostatų IV skyrių, todėl tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ apmokėti už virÅ¡valandinį darbÄ . Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, teismas nustatė, kad jo darbo laikas 2013 m. liepos 6 d. ir 2013 liepos 27 d. yra fiksuotas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, tačiau neapmokėtas, todėl remdamasis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais sprendė, jog jis 2013 m. liepos mėnesį 16 val. dirbo poilsio dienomis, todėl priteisė 74,14 EUR.

Atsižvelgdamas į nustatytÄ darbo užmokesčio skolos dydį, teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 900,52 EUR su darbo santykiais susijusių delspinigių priteisimo, tačiau atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jų priteisimo į ateitį. Teismas Å¡ioje byloje įvertino tai, kad ieÅ¡kovas po darbo sutarties nutraukimo iÅ¡ karto susirado kitÄ darbÄ , todėl iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisdamas 500 Lt (144,81 EUR). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , iÅ¡skyrus dalyje dėl dienpinigių priteisimo, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo reikalavimus.

Taip pat praÅ¡o priimti bei prijungti prie bylos pažymÄ už ieÅ¡kovui priskaičiuotas iÅ¡mokėtinas kompensacijas ir pavedimo kopijÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas suprato savo neteisėtų veiksmų pasekmes, todėl norėdamas pasinaudoti jam palankesne darbo sutarties nutraukimo galimybe pageidavo darbo sutartį nutraukti savo noru. Apeliantas jokio neleistino spaudimo ieÅ¡kovui nedarė. Darbdavys įvykdė visus įsipareigojimus pagal susitarimÄ , 2015-05-30 iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 1 377,32 Eur sumÄ , o ieÅ¡kovas sugrÄ Å¾ino dokumentus ir daiktus.

Ä®rodinėja, kad ieÅ¡kovo veiksmai, susiję su praÅ¡ymu nutraukti darbo sutartį, atitiko ieÅ¡kovo valiÄ , t.y. ieÅ¡kovas valiÄ nutraukti darbo santykius iÅ¡reiÅ¡kė anksčiau, nei D. K. paruošė dokumentų projektus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas be darbdavio sutikimo pasisavino jam nepriklausantį daiktÄ ir apie tai jam nepranešė. IeÅ¡kovo tyčinius veiksmus ir kaltę įrodinėja M. J. elektroniniu laiÅ¡ku, V. G. raÅ¡ytiniu liudijimu, prokuristo A. H. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu. Pažymėjo, kad ginčo dėl ieÅ¡kovo atliktų savavaliÅ¡kų veiksmų byloje nėra.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė DK 235 straipsnio 1 dalį, DK 35, 228 straipsnius, DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , o ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012 suformuotos praktikos. Teigia, jog ieÅ¡kovo tyčinių veiksmų tiesioginė pasekmė – prarastas ne tik darbdavio pasitikėjimas darbuotoju, bet ir kolegų. Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas dėl savo veiksmų nesigailėjo, nesiekė atlyginti žalos.

Apeliantas mano, jog teismas turėjo taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį ir negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui priteista 4 033,69 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ už laikotarpį nuo 2014-05-29 iki teismo sprendimo priėmimo ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo vykdymo – po 39,24 Eur už kiekvienÄ dienÄ , turi bÅ«ti panaikinta, nes apeliantas darbo sutartį nutraukė teisėtai. Taip pat apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 2 672,61 Er už virÅ¡valandžius, nes:

1) darbo tvarkos taisyklės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kartu su sumine darbo laiko apskaita, t.y. virÅ¡valandžiai bus tik tuo atveju, kai virÅ¡ijama 640 valandų per savaitę, 2) ieÅ¡kovo iÅ¡dirbti 120 valandų virÅ¡valandžiai neapskaityti tachografo duomenyse, t.y. faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtas laikas nesutampa su ieÅ¡kovo deklaruojamu darbo laiku, 3) teismas nepagrįstai ignoravo apelianto pateiktÄ pažymÄ dėl skirtumo tarp ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai iÅ¡dirbto ir apmokėto darbo laiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas 2013 m. liepos 6, 13, 20 ir 27 dienomis nedirbo (darbas tachografe neapskaitytas), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam priteisė 74,14 Eur darbo užmokesčio.

Teigia, jog 900,52 Eur delspinigių suma priteista taip pat nepagrįstai, nes darbuotojui jokios iÅ¡mokos nepriklauso, o nutraukiant darbo sutartį, jokių apelianto neteisėtų veiksmų nebuvo, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas.      IeÅ¡kovas E. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad apeliantas siekia suklaidinti teismÄ , teigdamas, kad ieÅ¡kovas laisva valia sutiko darbo sutartį nutraukti.

Apeliantas siÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru ir dėl jokių susitarimo sÄ lygų nesitarė. Pažymėjo, jog darbdaviui nebuvo pateikęs praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, o apelianto argumentai dėl kolegų prarasto pasitikėjimo ieÅ¡kovu nėra įrodyti. IeÅ¡kovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad iÅ¡montavo garso kolonėles, nes ieÅ¡kovo vairuojamajame vilkike buvo surastos paties ieÅ¡kovo nupirktos garso kolonėlės. Ä®rodinėja, jog tiesiog apkeitė audiogrotuvus dėl asmeninių neturtinių poreikių patenkinimo, todėl apeliantas nepagrįstai jį kaltina padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

PaaiÅ¡kino, jo apie jo ketinimÄ apkeisti audiogrotuvus kalbėjosi su kitais tuo metu terminale buvusiais vairuotojais, o audiogrotuvų pakeitimu jokios žalos apeliantui nepadarė. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių įmonėje vestÄ suminę darbo laiko apskaitÄ . Mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .                Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosByloje kilo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. kovo 19 d. sudarė darbo sutartį Nr. 13/04, kurios pagrindu ieškovas nuo 2013 m. balandžio 29 d. priimtas į vairuotojo-mechaniko pareigas (el.bylos priedo T.1,b.l. 13-17;69-73). Ši darbo sutartis buvo nutraukta 2014 m. gegužės 28 d. šalių susitarimu nuo 2014 m. gegužės 29 d. (el.bylos priedo T.1,b.l. 21,22).

IeÅ¡kovas įrodinėja, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnį neatitiko tikrosios jo valios. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo atliktas sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu vertinimas, materialinės ir proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas.Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 125 straipsnio 1 dalįIÅ¡ atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog 2014 m. gegužės 24 d. ieÅ¡kovas, bÅ«damas komandiruotėje Vokietijoje, STR Tank-Container-Reinigung GMbH teritorijoje, esančioje Vokietijoje, (duomenys neskebtini), kurioje atliekamas atsakovo UAB „Bertschi Lietuva“ ir kitų akcininkui Bertschi AG priklausančių įmonių („Bertschi Estonia“, Bertschi Poland“ ir kt.) transporto priemonių techninis aptarnavimas ir parkingas, iÅ¡montavo iÅ¡ Estijos įmonei „Bertschi Estonia“ OÜ priklausančio vilkiko audiomagnetolÄ ir jÄ sumontavo savo vairuojamame vilkike, t.y. sukeitė su neveikiančia.

Å ie faktai buvo nustatyti 2014 m. gegužės 28 d., ieÅ¡kovui grįžus iÅ¡ komandiruotės į STR Tank-Container-Reinigung GMbH parkingo teritorijÄ . Audiomagnetola buvo rasta ieÅ¡kovo vilkike. Automoagnetolų sukeitimÄ apeliantas vertina kaip vagystę, t.y. Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovas suprato savo veiksmų pasekmes, todėl pageidavo darbo sutartį nutraukti savo noru, o darbdavys įspėjo darbuotojÄ apie jo padarytÄ darbo drausmės pažeidimÄ ir dėl parasto pasitikėjimo darbuotoju ketinimÄ jį atleisti (el.bylos priedo T.2,b.l.90).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybės dėl įrodinėjamo darbo drausmės pažeidimo nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti vertinamos, nes šalių darbo santykiai pasibaigė kitu pagrindu.

Tik tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimas yra pagal drausminę nuobaudÄ , teismas sprendžia dėl jos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB Sanatorija „PuÅ¡yno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. VÅ¡Ä® Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008; kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo ir prarasto pasitikėjimo darbuotoju, sudariusio pagrindÄ nutraukti su juo darbo santykius (el.bylos priedo T.2,b.l.90-93). Kita vertus, aplinkybės dėl darbuotojo veiksmų gali bÅ«ti tiriamos tiek, kiek jos reikÅ¡mingos nustatant valiÄ dėl darbo santykių pabaigos Å¡alių susitarimu. Kaip nustatyta iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų, apeliantas 2014 m. gegužės 28 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo paprašė ieÅ¡kovÄ pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dėl audiogrotuvo ir garso kolonėlės paėmimo iÅ¡Â stovinčio vilkiko DAF, nuosavybės teise priklausančio Bertschi Estonia OÜ (el.bylos priedo T.1,b.l.19).

Kiekvienas protingas ir atsakingas asmuo, gavęs reikalavimÄ per vienÄ darbo dienÄ pasiaiÅ¡kinti dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, patirtų stresÄ ir suprastų tolimesnes galimas darbo santykių perspektyvas. Toks apelianto veiksmas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina darbdavio iniciatyvÄ dėl darbo santykių pabaigos, nes reikalavime labai aiÅ¡kiai suformuluota, jog jau reiÅ¡kiamas ne įtarimas, o konstatuojamas faktas, „iÅ¡siaiÅ¡kinus visas įvykio aplinkybes“. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas parengia praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo (el.bylos priedo T.1,b.l.90) pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį dėl darbo sutarties Nr. 13/04 nutraukimo Å¡alių susitarimu, kurio tekastas ir iÅ¡dėstymas aiÅ¡kiai parodo, jog visų jo nuostatų rengėjas yra darbdavys.

Taigi chronologinis faktų iÅ¡dėstymas leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui per tokį laiko tarpÄ negalėjo susiformuoti suvokta valia dėl darbo santykių pabaigos. Tuo tarpu DK 125 straipsnio 1 dalis numato, jog norint nutraukti darbo sutartį Å¡iuo pagrindu turi bÅ«ti pasiektas Å¡alių susitarimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.181 straipsnio 1 dalis reglamentuoja sutarties sudarymo momentÄ . Nagrinėjamoje byloje bÅ«tent ir kyla ginčas dėl to, ar akceptas atitiko ieÅ¡kovo tikrÄ jÄ valiÄ .

Apelianto argumentas, kad darbo sutartis nutraukta ieÅ¡kovui palankiomis sÄ lygomis (el.bylos priedo T.1,b.l.91), tėra jo nuomonė, kaip darbdavio. Dėl to, kas palanku darbuotojui (ieÅ¡kovui), gali pasakyti tik jis pats. Nagrinėjamoje byloje prasidėjęs teisminis ginčas aiÅ¡kiai parodo, kad susitarimo jis nevertina kaip jam palankaus, todėl tokie apelianto argumentai parodo, kad jis visais atvejais, net ir po darbo santykių pabaigos yra siekiantis nuspręsti už kitÄ Å¡alį, jai nurodinėjant sÄ lygas.

Tai yra CK 1.137 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų kitų asmenų teisių ribojimas bei lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimas. Kaip minėta, ieÅ¡kovas ginčija 2014 m. gegužės 28 d. susitarimÄ . Susitarimas nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti nuginčytas kaip ir bet kuris sandoris įvairiais teisiniais pagrindais, numatytais CK. Tačiau DK yra specialus teisės aktas, nustatantis papildomus procedÅ«rinius reikalavimus Å¡alių susitarimui dėl darbo sutarties nutraukimo, kurių nesilaikymas sukelia teisnius padarinius.

Apeliantas neginčija ir neįrodinėja, jog jis nesilaikė DK 125 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, yra geriausiai atitinkantis ieÅ¡kovo valiÄ , nes:

1) kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbdavio įtaka, pareiÅ¡kiant, jog jis bus atleidžiamas už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , buvo neleistina;

2) ieÅ¡kovas niekur neiÅ¡reiÅ¡kė aktyvaus pritarimo, o vien tik darbdavio (apelianto) parengtų dokumentų pasiraÅ¡ymas, per vienÄ darbo dienÄ , negali bÅ«ti laikoma, jog buvo iÅ¡reikÅ¡ta abiejų sutarties Å¡alių tikroji valia, 3) kompleksiÅ¡kai įvertinus aplinkybę dėl audiomagnetolos sumontavimo kitame apelianto valdomame vilkike su ieÅ¡kovo turimu iÅ¡silavinimu, galima spręsti, jog ieÅ¡kovas neįsisÄ monino savo pasiraÅ¡yto susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo su savo veikos teisėtumo vertinimu.

Tokiu atveju galima spręsti, jog įstatymo leidėjo numatytas 7 dienų terminas yra objektyviai pagrįstas, kaip bÅ«tinas suvokimui susiformuoti dėl darbo santykių pabaigos pagal DK 125 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje įstatyme numatytų procedÅ«rinių veiksmų ir terminų neiÅ¡laikymas paveikė ieÅ¡kovo valiÄ , todėl darbo santykių nutraukimas Å¡iuo pagrindu pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintas neteisėtu, todėl atmeta apelianto argumentus dėl nepagrįsto formalumų sureikÅ¡minimo (CPK 178,185 straipsniai).

Apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008, kaip tik parodo, kad teismas privalo įvertinti sutarties Å¡alių valiÄ . Minėtoje byloje buvo aiÅ¡kus sutikdamas su nurodytu pasiÅ«lymu, padarant darbuotojui įraÅ¡Ä â€žsutinku“. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008 darbdavys įteikė darbuotojui (kasatoriui) raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas gavo kompensacijÄ .

Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nėra. Taigi paties apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartis tik patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ . Dėl neteisėtai atleisto darbuotojo teisių gynimo bÅ«doDK 300 straipsnio 4 dalis numato pagrindus, kai darbuotojas negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pirmesnį darbÄ , t.y. dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Taigi sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko (CPK 418 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė darbuotojas, o ne darbdavys, praÅ¡ydamas apginti jo teises (CPK 13 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas dėl to, kad darbuotojas negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas į darbÄ , paneigiant jo valiÄ , turi bÅ«ti objektyviai pagrindžiamas byloje esančių įrodymų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2012 suformuotos praktikos, kadangi darbdavys ir kiti ieÅ¡kovo kolegos prarado juo pasitikėjimÄ .

Atkreiptas dėmesys, jog apelianto nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje ieÅ¡kovas prašė pripažinti jam skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iukÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (sandėlio durų užrakto sugadinimÄ ) neteisėtu bei priteisti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, kadangi nepadarė drausmės pažeidimo, t.y. nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytosios faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl negali bÅ«ti taikomos kaip analogija nagrinėjamojoje byloje.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas yra padaręs Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (vagystės požymių turinčiÄ veikÄ ) ir, kad dėl to yra praradęs darbdavio pasitikėjimÄ , yra nepagrįsti ir neįrodyti, o darbdavio pateikti įrodymai (raÅ¡ytiniai liudytojų paaiÅ¡kinimai) tokių aplinkybių nepatvirtino.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl apelianto ir ieÅ¡kovo bendradarbių prarasto pasitikėjimo ieÅ¡kovu (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).Apeliantas teigia, jog po įvykio prarado pasitikėjimÄ darbuotoju, todėl darbas ateityje neįmanomas, ir yra pagrindas taikyti DK 300 straipsnio 4 dalį bei atsisakyti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ . PrarastÄ pasitikėjimÄ darbuotoju įrodinėja M. J. elektroniniu laiÅ¡ku bei jo paaiÅ¡kinimais, liudytojo V. G. parodymais (T.2,b.l.94). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė jį grÄ Å¾inti į darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei vertinant tai, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo ne dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, t.y. ne dėl priežasčių, susijusių su netinkamu darbo pareigų vykdymu, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vertino, jog ieÅ¡kovo darbo teisių gynimui, atkuriant darbo santykius, turi bÅ«ti teikiamas prioritetas (CPK 185 straipsnis).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį DK 300 straipsnyje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo bÅ«das, skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i kompensacija atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciÅ¡kai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo teisėtas lÅ«kestis gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė (sankcija) darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje M.

G. v. UAB „Inspectorate Klaipėda“, bylos Nr. 3K-3-5/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpis yra 187 darbo dienos (nuo 2014 m. gegužės 29 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y 2015 m. vasario 25 d.). Pagal apelianto į bylÄ pateiktÄ pažymÄ ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis – 135,49 Lt (T.1,b.l.160). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės informacijÄ (2015-02-18 dienai), ieÅ¡kovas nuo 2014 m. birželio 6 d. dirba UAB „Limeira“ ir iki 2015 m. sausio 31 d. gavo 11 409,09 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų.

Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovo naudai priteisė 4 033,69 € (187 d. d. x 135,49 Lt = 25 336,63 Lt - 11 409,09 Lt = 13 927,54 Lt arba 4 033,69 €) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo priteisiama po 39,24 € vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ laikant, kad yra penkių dienų darbo savaitė.

Dėl virÅ¡valandinio darbo ir darbo poilsio dienÄ Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto 2 672,61 € darbo užmokesčio už neapskaitytÄ virÅ¡valandinį darbÄ per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. Apeliantas įrodinėja, jog iÅ¡ tachografų kortelės akivaizdu, jog ieÅ¡kovui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita su 16 savaičių apskaitos laikotarpiu, t.y. ieÅ¡kovas turėjo dirbti 8 valandas per 5 darbo dienas, nevirÅ¡ijant 40 valandų, o tai per 16 savaičių ataskaitinį laikotarpį sudaro 640 valandų.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo darbo laiko apskaitos nuostatas.Suminę darbo laiko apskaitÄ reglamentuoja DK 149 straipsnis. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali bÅ«ti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dienÄ (pamainÄ ). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali bÅ«ti ilgesnė negu 4 mėnesiai (DK 149 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ 2012 m kovo 19 d. darbo sutarties Nr. 13/04, 3.2. punkto nustatyta, jog darbuotojo darbo ir poilsio laikas nustatomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentÄ (EB) 561/2006, AETR susitarimÄ (Europos Å¡alių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais marÅ¡rutais) aktualia redakcija ir galiojančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais teisės aktais (T.1,b.l.14-15).

Pagal Vairuotojų darbo tvarkos taisyklių Nr. 1, patvirtintų UAB „Bertschi Lietuva“ direktoriaus 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 6, II skyriaus 1 punktÄ kasdienis vairavimo laikotarpis (per 24 h) negali virÅ¡yti 9 valandų. Dienos vairavimo laikas gali bÅ«ti 2 kartus per savaitę praligintas iki 10 valandų (T.1,b.l.79). Pagal 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentÄ 2135/98/EB, iÅ¡ dalies pakeitusį Tarybos reglamentÄ 3821/85/EEB, buvo pradėtas naudoti skaitmeninis tachografas, t.y. transporto priemonėse įrengta įranga, registruojanti informacijÄ apie Å¡ių transporto priemonių judėjimÄ , vairuotojų vairavimo ir poilsio laikotarpius.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog virÅ¡valandinio darbo laiko trukmę ir nepriemokos dydį ieÅ¡kovas apskaičiuoja pagal savo pateiktas darbo laiko ataskaitas ir tachografo parodymus. Apeliantas pateikė lentelę apie ieÅ¡kovo dirbtÄ laikÄ (elektroninės bylos priedo T.2,b.l.96). Å ios pažymos 2 stulpelis parodo, kiek ieÅ¡kovas per mėnesį valandų dirbo pagal tachografo duomenis (1829 val.59 min.), 3 stulpelis parodo darbuotojo ataskaitas apie kelionėje dirbtÄ laikÄ (120 val. 00 min.), 3 stulpelis atskleidžia, kiek iÅ¡ viso dirbta pagal rodmenis (1949 val. 59 min.), 4 stulpelis – kiek ieÅ¡kovas pateikė ataskaitose dirbtų valandų (2425 val.) ir 5 stulpelis – už kiek darbo valandų apeliantas ieÅ¡kovui yra sumokėjęs (- 425 val. 59 min.).

Pripažįsta, jog 2013-08 mėnesį buvo sumokėta mažiau nei ieÅ¡kovas deklaravo, bet vis tiek mano, jog buvo permokėta už 425.59 val. Pateiktoje lentelėje matyti, kad apeliantas minėtas valandas parodo kaip nesumokėtas, tačiau įrodinėja, jog turėjo prievolę mokėti tik pagal tahografo parodymus, nors prieÅ¡ tai ieÅ¡kovo darbo laikÄ fiksavo tiek pagal šį įrenginį, tiek pagal pateiktas darbo laiko ataskaitas, bei pagal tai mokėjo už darbÄ . Kita vertus, pats apeliantas nurodė, jog bÅ«tent vairuotojas buvo atsakingas už darbo laiko fiksavimÄ , nes tik jis geriausiai žinojo faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ (elektroninės bylos priedo T.2,b.l. 95).

Bet kuriuo atveju, pagal įstatymÄ ne tachografo duomenys yra pagrindas suminio darbo laiko apskaitai, o darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis, kuris pildomas pagal pavyzdinę formÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr.

78. Jame turi bÅ«ti užfiksuotas faktiÅ¡kai dirbtas laikas. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ apeliaciniame skunde esančios lentelės matyti, jog ieÅ¡kovas deklaravo 120 val., sugaiÅ¡tų kelionėje, be užfiksuotų tachografo. Tokiu atveju apeliantui pripažįstant aplinkybę, jog ne darbdavys, o darbuotojas (ieÅ¡kovas) buvo atsakingas už savo darbo laiko fiksavimÄ , nėra pagrindo nesivadovauti jo pateiktais duomenimis, kurie yra nuosekliai pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. P.-G. v. valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr. 3K-3-107/2013, iÅ¡aiÅ¡kino, jog paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti pagrindiniu įrodymų Å¡altiniu. Tokiu atveju atmestinas apeliacino skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovo kaip faktiÅ¡kai dirbtas 120 valandas virÅ¡ įprasto darbo laiko, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieÅ¡kovo nurodytas darbo laikas 2013 m. liepos 6, 13, 20 ir 27 dienomis nesutapo su tachografo parodymais.

Pagal tachografo parodymus ieškovas dirbo 11 valandų (neįskaitant viršvalandžių), t.y. 8 valandas 2013 m. liepos 13 d. ir 3 valandas 2013 m. liepos 20 d. (elektroninės bylos priedo T.1,b.l.96-97). Ieškovo darbo laikas 2013 m. liepos 6 ir 27 d. techninėmis priemonėmis nefiksuotas, tačiau teisme ieškovas nurodė, kad darbo metu jis vairavo ir kitas transporto priemones, kurios nefiksuoja vairavimo laiko techninėmis priemonėmis. Be to, ieškovo darbo laikas 2013 m. liepos 6 d. ir 2013 liepos 27 d. yra nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (elektroninės bylos priedo T.1,b.l.143 lapas).

Pagal Vairuotojų darbo tvarkos taisyklių Nr. 1, patvirtintų UAB „Bertschi Lietuva“ direktoriaus 2005 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 6, II skyriaus 7 punktÄ darbdavys įsipareigojo aiÅ¡kiai nustatyti vairuotojo darbo laikÄ , atsižvelgdamas į virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ nakties metu, poilsio ir Å¡venčių dienomis, tiksliai fiksuoti dienos, savaitės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (elektroninės bylos priedo T.1,b.l.80). Teisėjų kolegija, jau nurodytų motyvų pagrindu, atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis tachografo duomenimis, o ne darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, jų nekartodama.

Dėl delspinigiųApeliantas nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovui priteista 900,52 € su darbo santykiais susijusių delspinigių. Kadangi apeliantas konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio 1 dalimi, bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. sausio 27 d.

įsakymu Nr. A1-50 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ patvirtintu 0,07 procento delspinigių dydžiu, dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Dėl neturtinės žalosSprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių Å¡alis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių Å¡aliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbÄ , jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iÅ¡ darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti keliÄ darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais.

Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).Apelianto manymu nėra pagrindo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto 144,81 € neturtinės žalos, kadangi ieÅ¡kovas atliko neteisėtÄ veiklÄ ir apeliantas neatliko jokių veiksmų, sukėlusių ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ (elektroninės bylos priedo T.2,b.l.97).

DK 35 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavius, darbuotojus ir jų atstovus įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, numato draudimÄ piktnaudžiauti savo teise. Tačiau, Å¡iuo atveju ,darbdavys savo teises įgyvendino nesilaikydamas Å¡ių nuostatų ir be teisėto pagrindo atliko veiksmus (atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo) ir dėl to laikytina, kad darbuotojui padaryta neturtinė žala, darbuotojas turi teisę reikalauti iÅ¡ darbdavio neturtinės žalos atlyginimo.

Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui taikytinas DK teisės normas, taip pat įrodinėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje esamus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

             Dėl naujai pateiktų įrodymųCPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, numatyti Å¡io Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Apeliantas prie apeliacinio skundo priėjo papildomus įrodymus – ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtų kompensacijų pažymÄ bei pavedimo kopijÄ .

PaaiÅ¡kino, jog Å¡ių įrodymų poreikis pateikti apeliacinės instancijos teisme kilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuris nėra palankus apeliantui. Patiktais dokumentais įrodinės, kad apeliantas laikėsi susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų, tinkamai iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 1 377,33 € kompensacinių iÅ¡mokų.CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtų kompensacijų pažymÄ bei pavedimo kopija galėjo bÅ«ti pateikta pirmosios instancijos teisme bei Å¡ie dokumentai neturi esminės reikÅ¡mės Å¡alių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sÄ lygų vertinimui, teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktus naujus raÅ¡ytinius įrodymus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nauja redakcija nuo 2015-03-20), 7 punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis statistikos departamento pateikta informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. ketvirtÄ jį ketvirtį sudarė 714,50 € (2 467 Lt). Pagal Rekomendacijų 8.11. punktÄ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikomas koeficientas 1,3 (1,5 × 714,50 € = 549,61 €).IeÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ 2015 m. kovo 31 d. advokatui sumokėjo 521,30 € (T.2,b.l.124). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo sumokėta užmokesčio už advokato suteiktÄ teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, spręstina, atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto priteisti 521,30 € bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis;

CPK 98 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto UAB „Bertschi Lietuva“, j.a.k. 300056710, ieÅ¡kovo E. N. (a.k. duomenys neskelbtini) naudai 521,30 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.   Teisėjai                                                                    JÅ«ratė Varanauskaitė      Liuda Uckienė                                               RÅ«ta Petkuvienė