Legislator Case Law & Legislation
5006ec68-38fd-4ea2-8547-ecfb1f7cb95d AI generated

5006ec68-38fd-4ea2-8547-ecfb1f7cb95d · Utenos apylinkės teismas

Case Number 5006ec68-38fd-4ea2-8547-ecfb1f7cb95d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui S. S., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė: dėl atsakovo kaltės nutraukti tarp Å¡alių (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ ; po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims santuokines pavardes; nustatyti dukros M.

Legislator headnote

AI generated

5006ec68-38fd-4ea2-8547-ecfb1f7cb95d · Utenos apylinkės teismas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi bÅ«ti grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. IÅ¡ Å¡alių į bylÄ pateiktų procesinių dokumentų, paaiÅ¡kinimų duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo girtavimo, nesirÅ«pinimo vaiku, neprisidėjimo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-89-420/2022 Proceso Nr. 2-54-3-00358-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 12 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėjas Vladimiras Kurasovas, sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei V. S., jos atstovui advokatui Valdui Bivainiui, atsakovui S. S., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovei Ingai Trimailovai, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

S. ieÅ¡kinį atsakovui S. S., institucija, teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė: dėl atsakovo kaltės nutraukti tarp Å¡alių (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ ; po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims santuokines pavardes; nustatyti dukros M.

S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukros iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamÄ periodinę iÅ¡mokÄ 180 Eur, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki dukros M. S. pilnametystės; paskirti ieÅ¡kovę nepilnametės M. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe transporto priemonę Volkswagen Golf, v.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė yra 1300 Eur; priteisti atsakovui asmeninėn nuosavybėn ½ dalį Pastato-Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), kurio dalies rinkos vertė yra 4680 Eur; priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta jos ir atsakovo S. S. santuoka. Santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra M.

S. Jų santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės, t y. dėl atsakovo S. S. nesugyvenamo charakterio, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, nesirÅ«pinimo Å¡eimos reikalais. Jų tarpusavio sutuoktiniai santykiai nutrÅ«ko jau 2014 metais ir nuo to laiko jie gyvena atskirai. Dukrai Miglei gyvenant su ja bus geriau apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, nes juos sieja Å¡ilti motinos ir dukros santykiai, tik gyvendama kartu dukra jaučiasi saugi, jie kartu leidžia laikÄ , pati rÅ«pinasi vaiko kasdieniniais poreikiais, auklėjimu, mokymu bei gydymu.

Atsakovas, pradėjęs gyventi skyriumi, nesirÅ«pina nepilnamete dukra ir neprisideda prie jos iÅ¡laikymo, tik retkarčiais telefonu paskambina dukrai. BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, lavinimui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir socialiniam ugdymui. Jų nepilnametės dukros M. S. iÅ¡laikymui per mėnesį reikėtų skirti vidutiniÅ¡kai apie 360 Eur. Jos poreikius per mėnesį sudaro iÅ¡laidos maistui – 120 Eur; drabužiams, avalynei ir kitiems vaiko daiktams – 70 Eur; mokymosi bei lavinimosi priemonėms – 40,00 Eur; laisvalaikio praleidimui – 20 Eur; higienos prekėms – 20 Eur; vaistams ir vitaminams – 20 Eur; atostogoms – 20 Eur; telefonui ir internetui 10 Eur; mokesčiams už bÅ«sto komunalines paslaugas – 40 Eur.

IeÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini) ir per mėnesį vidutiniÅ¡kai gauna apie 800 Eur. Taip pat kiekvienÄ mėnesį gauna 70 Eur dydžio iÅ¡mokÄ vaikui. Sunki atsakovo materialinė padėtis negali bÅ«ti pagrindas atleisti jį nuo pareigos iÅ¡laikyti nepilnametę dukrÄ . Santuokoje bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise jie įsigijo 1/2 dalį Pastato-Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ios dalies rinkos vertė yra 4680 Eur, kurį praÅ¡o priteisti atsakovo S. S. asmeninėn nuosavybėn, nereikalaujant iÅ¡ jo jokios piniginės kompensacijos už jam atitenkantį visÄ dalintinÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Ieškovė, gyvendama skyrium su atsakovu, už savo asmenines lėšas, 2021-04-24 iš UAB „Autohermanos“ įsigijo automobilį Volkswagen Golf, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė yra 1300 Eur, kurį prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi, ar turi asmeninių kreditorių atsakovas ji nežino. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad su atsakove negyvena nuo 2014 m., tačiau šeima faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės, kuri jį paliko.

Su dukra bendrauja telefonu, sutinka, kad dukra gyventų su motina, supranta, kad vaikÄ reikia iÅ¡laikyti, tačiau neturi iÅ¡ ko mokėti iÅ¡laikymÄ vaikui. Taip pat sutinka, su ieÅ¡kovės siÅ«lomu turto padalijimo variantu, kad automobilis atitektų ieÅ¡kovei, o sandėlio dalis jam. Atsakovas nurodė, kad dar 2013 m. atsakovė paėmė 50000 Lt santuokoje sutaupytų lėšų, kurių negrÄ Å¾ino. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) iÅ¡vadoje, o taip pat atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko M.

S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. S., konkrečios bendravimo tvarkos nenustatymas ir 180 Eur išlaikymo priteisimas iš tėvo S. S. nepažeis nepilnametės M. teisių ir jos teisėtų interesų, V. S. prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės iš kartu negyvenančio tėvo, būtų pakankama, kad būtų užtikrinti tik būtiniausi nepilnamečio vaikų poreikiai ir interesai. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės Ieškovės V.

S. ir atsakovo S. S. santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini), Zarasų rajono savivaldybės administracijoje, akto įrašo Nr.

25. Å alių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi. Sutuoktiniai kartu negyvena daugiau kaip septynis metus, nepalaiko Å¡eiminių santykių, neveda bendro Å«kio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp Å¡alių nėra Å¡eimos santykių, kurie sudarius santuokÄ Â yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiÅ¡kai yra pasibaigęs, santuoka iÅ¡irusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi bÅ«ti grindžiami abipusiu Å¡eimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rÅ«pinimusi vienas kitu. IÅ¡ Å¡alių į bylÄ pateiktų procesinių dokumentų, paaiÅ¡kinimų duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo girtavimo, nesirÅ«pinimo vaiku, neprisidėjimo prie Å¡eimos iÅ¡laikymo.

Å alims susitaikyti nepavyko, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, su tuo iÅ¡ esmės sutiko ir atsakovas. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiÅ¡kia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir tinkamų jo raidos sÄ lygų sudarymÄ .

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tai yra tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras; vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, brolių, seserų, senelių; kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ ; tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo; vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinti tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«rį į vaikÄ ir kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes.

PaaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Å¡alys turi nepilnametį vaikÄ â€“ dukrÄ M. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Å iuo metu vaikas gyvena kartu su ieÅ¡kove. VTAS iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡alių vaikas yra labiau prisirišęs prie motinos, juos sieja stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai, vaiko raidai yra reikÅ¡mingas nuolatinis, nenutrÅ«kstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natÅ«ralus ir svarbiausias vaiko socialinis partneris, todėl vaikui yra reikalinga didesnė motinos rÅ«pyba.

Å alių vaikui yra nusistovėjusi įprasta namų aplinka, prie kurios jis yra įpratęs, nes nuo 2014 metų Å¡alys gyvena atskirai. Be to, atsakovas pats pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , tarnybos vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus ir jų nepažeis. Ä®vertinus ieÅ¡kovės buitines gyvenimo sÄ lygas, charakterio savybes, sugebėjimÄ prižiÅ«rėti, rÅ«pintis ir auklėti nepilnamečius vaikus, Å¡alis charakterizuojančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu geriau nei atsakovas gali užtikrinti vaiko teises į saugiÄ aplinkÄ ir geresnes gyvenimo, vystymosi ir tobulėjimo sÄ lygas, todėl Å¡alių nepilnamečio vaiko interesus labiau užtikrins jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su ieÅ¡kove.

Teismo įsitikinimu, nustačius Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė sugebės vaikui sudaryti palankias gyvenamosios vietos sÄ lygas. Su tuo sutiko ir atsakovas. Dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo Tėvų pareiga vaikus iÅ¡laikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, bÅ«tina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui po 180 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis iÅ¡mokomis, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Bylos duomenimis ieÅ¡kovė per mėnesį vidutiniÅ¡kai gauna apie 800 Eur dydžio atlyginimÄ , taip pat kiekvienÄ mėnesį gauna 70 Eur dydžio iÅ¡mokÄ vaikui. VTAS pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog atsakovas yra darbingas, neturi daugiau iÅ¡laikytinių nepilnamečių vaikų, todėl gali dalyvauti vaiko iÅ¡laikyme pilna apimtimi.

Tarnybos manymu, iÅ¡ atsakovo priteistinas ieÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ , kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymÄ kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės:

a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus. Turi būti tinkamai įvertinta vaiko poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra. Vaikas gyvena su vienu iš tėvų – motina V. S., kuriai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal vaiko gebėjimus jis būtų lavinamas, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo vaiko turtines teises ir interesus.

IeÅ¡kovė neiÅ¡vengiamai turi iÅ¡laidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms bÅ«tiniausioms prekėms ir paslaugoms. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgtina į tai, jog siekiant visapusiÅ¡ko vaiko vystymosi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiÅ¡kai, lavinami gabumai. Atsakovas teismo posėdyje iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo neginčijo, sutiko, kad turi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, tačiau nurodė, jog neturi iÅ¡ ko mokėti iÅ¡laikymÄ vaikui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iÅ¡laikymo vaikui neteikia, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimÄ prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo ieÅ¡kovės praÅ¡oma suma ar paneigiančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas taip pat nepateikė. Teismo nuomone, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovas yra darbingas, neturi daugiau iÅ¡laikytinių nepilnamečių vaikų, todėl gali dalyvauti vaiko iÅ¡laikyme pilna apimtimi. Teismo nuomone, vaiko tėvas gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir prisidėti prie augančių vaiko poreikių protingo tenkinimo, kad bÅ«tų užtikrintos bÅ«tinos sÄ lygos vystytis, socializuotis ir lavintis. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus Å¡alių vaiko amžių ir poreikius, konstatuotina, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo periodinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

IÅ¡laikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . IÅ¡laikymas priteistinas nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos 2021-08-02 iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.1921 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo turi bÅ«ti nukreiptas skubiai vykdyti. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo  CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nepraÅ¡o nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, nes tarp Å¡alių niekada nebuvo ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsakovas taip pat nereiÅ¡kė reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ . Esant tokiomis aplinkybėmis, teismas laiko, jog ginčo tarp Å¡alių nėra, todėl nenustato atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, kurio gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Bendro turto padalijimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), dėl Å¡io reikalavimo teismas nėra aktyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtyje.

Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendime iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Privalo bÅ«ti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). DalytinÄ bendrÄ turtÄ teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio praÅ¡ymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad atsakovė V. S. santuokos metu yra įregistravusi transporto priemonę – „Volkswagen Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė yra 1300 Eur. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ½ dalį Pastato-Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalies rinkos vertė yra 4680 Eur. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu taip galima padalinti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto dalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pasiÅ«lė registruotino turto padalijimo tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o santuokos metu įgytÄ transporto priemonę – „Volkswagen Golf“, v.

Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti jos asmenine nuosavybe, o ½ dalies Pastato-Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – atsakovo S. S. asmenine nuosavybe. Atsakovas su ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta turto padalijimo tvarka sutiko. Kadangi tarp Å¡alių nėra ginčo dėl registruotino turto padalinimo, Å¡alims priklausantis turtas dalintinas pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ tvarkÄ . Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog atsakovė dar 2013 m. paėmė 50000 Lt santuokoje sutaupytų lėšų, kurių negrÄ Å¾ino.

IeÅ¡kovė Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai neigė. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovas turėjo įrodyti savo teigiamas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė pinigus paėmė, kad tokiÄ pinigų sumÄ jis apskritai turėjo ir buvo deklaravęs. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teigiamas aplinkybes, nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio, neprašė įtraukti Å¡iÄ pinigų sumÄ Ä¯ dalintino turto sÄ raÅ¡Ä .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas atsakovo teiginius dėl 50000 Lt atmeta, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 104 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IeÅ¡kovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ priteisti periodinį iÅ¡laikymÄ bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 49 Eur žyminio mokesčio už patenkintÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo (180 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 22,50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 5,12 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270, 376 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti V. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 25, dėl atsakovo S. S. kaltės. Po santuokos nutraukimo S. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“, V.

S. palikti santuokinę pavardę – „S.“. Nustatyti Å¡alių dukros M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios(duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina V. S.. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 180 Eur (viena Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 2 d.) iki dukros M.

S. pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Nepilnametei M. S. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motinÄ V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Priteisti ieÅ¡kovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn transporto priemonę „Volkswagen Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė yra 1300 Eur. Priteisti atsakovui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn ½ dalį Pastato-Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalies rinkos vertė yra 4680 Eur.

Priteisti iÅ¡ S. S. 304 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų V. S. Priteisti iÅ¡ S. S. 71,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Å iaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus. Teisėjas Vladimiras Kurasovas