2022-06-29 Nr. AB-18632-3-61-3-00835-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-442-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00835-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.9; 21.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 17 d. raštą Nr. 27D-391 „Dėl prašymo duomenis gauti“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. prašymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog jis dalyvavo viešame konkurse į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėjo pareigas. Kilus abejonių dėl konkurso rezultatų, pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti jam el. paštu ir registruotu paštu Pretendentų vertinimo komisijos 2021 m. vasario 9 ir 10 d. posėdžio protokolą, posėdžio garso ir vaizdo įrašus. Atsakovas Raštu pateikė pareiškėjui tik 2021 m. vasario 10 d. protokolo Nr. KAP-157 išrašą. Pareiškėjo nuomone, tokie atsakovo veiksmai nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Atsakovas, atsisakydamas pateikti pareiškėjui prašomus duomenis, vadovavosi tik Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtinto Asmens duomenų tvarkymo, saugojimo ir šių duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 14 ir 24.1 punktais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 48 punktu, tačiau nei Aprašas, nei Tvarkos aprašas nereglamentuoja Pretendentų vertinimo komisijos posėdžių skaitmeninių garso ir vaizdo įrašų (laikmenų) pateikimo (išdavimo) pretendentams tvarkos, todėl taikytini kiti teisės aktai.

Teismų praktikoje konstatuota, jog konkursų protokolai bei vaizdo ir garso įrašai nėra profesinė / komercinė paslaptis, jie nėra nevieši, šie protokolai ir įrašai skundų nagrinėjimo tikslais nėra ir duomenų apie pretendentus skelbimas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas tvirtino, jog šiuo atveju tiesiogiai taikytini 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir TGIVSIĮĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir Aprašas, o Tvarkos aprašas taikytinas tik tiek, kiek jis neprieštarauja minėtiems aukštesnės galios teisės aktams.

Kadangi pareiškėjas, prašydamas pateikti protokolą ir įrašus, siekia apginti pažeistas savo teises (ginčyti konkurso rezultatus), toks jo prašymas suderinamas su reikalavimais, įtvirtintais BDAR (6 str. 1 d. a, c, e ir f p., 12, 15 str. ir kt.), ADTAĮ (1 str. 3 d., 3 str. 1 d. ir kt.), TGIVSIĮĮ (1, 3 str. ir kt.), VAĮ (11 str. 1 d. ir kt.), Taisyklėse (32, 35 p. ir kt.) bei Apraše (66 p.). Tvarkos aprašo 14 ir 24.1 punktų nuostatos, kuriomis vadovavosi atsakovas, prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, taip pat to paties Tvarkos aprašo 24.2 papunkčiui, o Aprašo 48 punktas šiuo atveju pritaikytas netinkamai.

Be to, Rašte neteisingai teigiama, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje, kadangi iš tiesų pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. neturėjo techninės galimybės ir sąlygų prisijungti. Vien dėl pastarosios priežasties, vadovaujantis Aprašo 48 punktu, Tvarkos aprašo 23 ir 24.2 punktais, atsakovas privalėjo pateikti pareiškėjui posėdžio protokolą (kad ir jo išrašą), jame nurodydamas visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Taigi, Raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nėra motyvuotas ir todėl neatitinka VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimų.

Atsakovas taip pat pažeidė Taisyklių 32 punktą, nes protokolo išrašą pareiškėjui pateikė tik el. paštu.

3. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovo įsitikinimu, jo pareiga – saugoti ir neatskleisti kitų konkurse dalyvavusių pretendentų asmens duomenų. Kitų pretendentų, dalyvavusių ar ketinusių dalyvauti, bet neatvykusių į konkursą (tokie duomenys nurodomi protokole), asmens duomenų paviešinimas, apie tai jų neinformavus ir negavus sutikimo perduoti jų duomenis dėl dalyvavimo ar ketinimo dalyvauti konkrečiame konkurse tretiesiems asmenims, gali turėti esminės neigiamos įtakos jų privačiam, asmeniniam gyvenimui, nes neretai pretendentai nurodo, kad dėl asmeninių priežasčių (pvz., dėl įtemptų tarnybinių santykių su vadovu) nenori, jog tretieji asmenys sužinotų apie jų dalyvavimą darbo paieškos procesuose.

Pretendentų gauti balai taip pat laikytini asmeniniais duomenimis, nes paviešinus informaciją, kad, pavyzdžiui, tam tikra pretendentas surinko mažiausiai balų, pastarasis asmuo gali įsižeisti, gali būti pažemintas jo orumas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad, vertinant pretendentus, turi būti nustatyta jų asmens tapatybė, todėl pretendentai per telekomunikacinių galinių įrenginių vaizdo kamerą pateikia komisijai asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą), vaizdo įraše matyti pateikiamas dokumentas: nuotrauka, dokumento numeris, pretendento asmens kodas ir pan.

Pretendentai, atsakinėdami į klausimus (ypač tais atvejais, kai taikomas interviu vertinimo metodas ir vyksta gyvas pokalbis, kaip buvo ir aptariamuoju atveju),dažnai atskleidžia asmeninio, privataus gyvenimo aplinkybes, kurios susijusios ir su ypatingais asmens duomenimis, pavyzdžiui, paaiškina, kad keičia darbą dėl darbe patiriamo seksualinio priekabiavimo arba kad keičia gyvenamąją vietą dėl šeiminių aplinkybių pasikeitimo (skyrybų), pateikia informaciją apie savo sveikatą. Pretendentų vertinimo komisijos nariai, įskaitant ir komisijos darbe dalyvaujančius įstaigų atstovus, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus, kuriais įsipareigoja laikytis asmens duomenų tvarkymo ir saugumo reikalavimų, nustatytų teisės aktuose, bei konfidencialumo principo ir kt., taip pat patvirtinimus, jog yra informuoti apie konfidencialumo pasižadėjime išdėstytų įsipareigojimų pažeidimo pasekmes.

Tokiu būdu užtikrinama maksimali konkursuose dalyvaujančių pretendentų asmens duomenų apsauga, o už konkursuose dalyvaujančių asmenų duomenis, jų tinkamą naudojimą, saugojimą yra atsakingas Departamentas. Pareiškėjas nėra įgaliotas tvarkyti asmens duomenų, užtikrinti asmens duomenų tinkamą saugojimą, todėl, paviešinus pretendentų privataus, asmeninio gyvenimo duomenis, net ir dėl pareiškėjo neapdairumo ar neatidumo, atsakomybė pirmiausiai kiltų Departamentui, ypač atsižvelgiant į technologines galimybes, dėl kurių gali būti neįmanoma nustatyti, kaip vaizdo įrašo dalis ar net visas vaizdo įrašas pateko į, pavyzdžiui, YouTube arba kitus socialinius tinklus.

5. Atsakovas tvirtino, kad jis neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2021 m. vasario 11 d. prašymą, nes protokole bei vaizdo ir garso įrašuose yra ne tik pareiškėjo duomenys, bet ir kitų asmenų duomenys. Neapribojant pareiškėjo teisės susipažinti su savo duomenimis, jam buvo pateiktas 2021 m. vasario 10 d. konkurso protokolo Nr. KAP-157 išrašas, susijęs su jo vertinimu, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Atsižvelgiant į su karantinu susijusius ribojimus, pareiškėjas buvo informuotas, kad jo teisė susipažinti su pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu bus įgyvendinama nuotoliniu būdu ,mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) Tvarkos apraše nustatyta tvarka, bei jo paprašyta suderinti laiką ir technines galimybes su Departamento specialiste. Atsakovas teigė, kad konkursas vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais, užtikrinant pretendentams technines galimybes stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Pareiškėjas atsisakė pasinaudoti teise stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą. Atsakovas akcentavo, kad skundo nagrinėjimo dalykas yra Rašto teisėtumas ir pagrįstumas, o ne Tvarkos aprašo atitiktis VAĮ, BDAR, ADTAĮ ar Taisyklėms.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo viešame konkurse į Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: 46120), kuris vyko Departamento Pretendentų vertinimo komisijos posėdyje 2021 m. vasario 9 ir 10 d. Apie užimtą vietą ir surinktus balus pareiškėjas informuotas 2021 m. vasario 11 d. el. paštu, nes nedalyvavo konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje.

8. Departamente 2021 m. vasario 12 d. gautas pareiškėjo prašymas pateikti minėto konkurso Pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolą bei šio posėdžio visą skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą, el. paštu ir registruotu paštu.

9. Departamentas ginčijamu 2021 m. vasario 17 d. raštu Nr. 27D-391, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 14 ir 24.1 punktais, Aprašo 48 punktu, informavo pareiškėją, jog peržiūrėjus konkurso skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą nustatyta, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balų ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą. Ši informacija yra užfiksuota konkurso protokole. Vykstant konkursui neužfiksuoti techniniai trikdžiai, todėl nebuvo pagrindo pateikti pareiškėjui protokolo išrašą, atskleidžiant kitų pretendentų duomenis. Departamentas pateikė pareiškėjui Pretendentų vertinimo komisijos posėdžio protokolo išrašą su konkurso vertinimo ir rezultatų duomenimis ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su konkurso dalies, kurioje jis dalyvavo, vaizdo ir garso įrašu, susiderinęs su Departamento darbuotoja.

10. Teismas dėl pareiškėjo nurodytos administracinės bylos Nr. eAS-251-520/2021 pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje konstatavo, jog, gavus pretendento prašymą dėl protokolo pateikimo, šios informacijos pateikimo klausimas turi būti išspręstas (pretendentui atsakyta) per 5 darbo dienas, o ne per 20 darbo dienų. Nustačius, kad Departamentas pareiškėjui atsakė praleidęs Aprašo 48 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą, pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus ir dėl to įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, net pripažinus, jog pareiškėjo reikalavimas buvo geruoju patenkintas jau po skundo padavimo. Teismo vertinimu, nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktas teisės aiškinimas nėra aktualus šioje administracinėje byloje, kadangi šioje byloje susiklostė kitokia faktinė situacija, t. y. pareiškėjui buvo atsakyta laiku, tačiau pareiškėjas manė, kad netinkamai.

11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Akcentavo, kad iš Rašto matyti, jog pareiškėjui kartu su ginčijamu raštu buvo pateikta protokolo išrašo dalis, t. y. tik duomenys apie pareiškėjo užimtą vietą konkurse ir komisijos narių jam skirtus balus, išvestą jų vidurkį. Atsakymas pareiškėjui pateiktas per Aprašo 48 punkte nurodytą terminą. Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog galės susipažinti su garso ir vaizdo įrašu (jo duomenimis), susiderinęs su Departamento darbuotoja, taip pat pacituotas Tvarkos aprašo 24.1 papunktis. Teismas pastebėjo, kad šioje byloje taip pat aktualus Tvarkos aprašo 24.2 papunktis. Pabrėžė, kad aptariamu atveju ne pareiškėjas, o atsakovas yra laikytinas asmens duomenų tvarkytoju, todėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant šį ginčą, juolab kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne kaip asmens duomenų subjektas ir neginčijo jo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, o kaip pretendentas, dalyvavęs organizuotame konkurse į valstybės tarnybą, realizuodamas savo teisę susipažinti su konkurso, kuriame dalyvavo, rezultatais. Nepaisant to, kad pareiškėjui jo prašytu būdu (el. paštu) buvo pateiktas protokolo išrašas, apimantis tik jo dalyvavimo konkurse rezultatus, tačiau sudarant jam galimybę susipažinti su kitais duomenimis kitais būdais, Aprašo 48 punkto nuostatos iš esmės nebuvo pažeistos, ypatingai atsižvelgiant į šalyje paskelbtą epidemiologinę situaciją. Tvarkos aprašas (24 p.) detalizuoja Aprašo 48 punkto nuostatą, įvertinus asmens duomenų tvarkytojo/valdytojo pareigų prieš visus asmens duomenų subjektus apimtį ir pobūdį. Pareiškėjas akcentavo savo teisę gauti prašomus duomenis jo nurodytu būdu, tačiau atsakovas, esamo teisinio reguliavimo kontekste, pagrįstai atsižvelgė į savo, kaip vykdant konkursus surenkamų duomenų tvarkytojo, pareigas, atsakomybę bei pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus. Nelaikytina, kad atsakovo taikyti pateikimo ir susipažinimo su norima informacija būdai apribojo pareiškėjo teises ar buvo pertekliniai. Priešingai, jie (susipažinimo būdai) atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą.

12. Teismas pažymėjo, kad Rašte nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas, suderinęs laiką ir technines galimybes, galės susipažinti tik su savo garso / vaizdo įrašo dalimi, pažymint, kad Departamentas neturi pagrindo pateikti pareiškėjui protokolo išrašą su kitų pretendentų vertinimo rezultatais, nevisiškai atitinka Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24 punkto nuostatas, nes pagal jas turi būti pateikta visa informacija, t. y. protokolo išrašas su nurodytais pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautus balus. Taigi Departamentas, dėl BDAR ir ADTAĮ taikomų asmens duomenų tvarkymo principų negalėdamas pateikti protokolo išrašo prašomais būdais, turėjo informuoti, kokiais būdais leis pareiškėjui susipažinti su šiais duomenimis. Dėl šių priežasčių teismas pripažino, kad Departamentas, iš dalies teisingai įvertinęs situaciją, neteisingai informavo pareiškėją apie tai, kad Departamentas neturi teisinio pagrindo pateikti protokolo išrašą. Departamentas, nepažeisdamas BDAR ir ADTAĮ, gali pateikti informaciją kitais būdais (asmeniui atvykus į Departamento patalpas leisti susipažinti su duomenimis, neleidžiant kopijuoti ir t. t., ar kitais būdais). Be to, susipažinus su pareiškėjo interviu garso įrašu, konstatuota, kad Rašte padaryta neteisinga faktinės situacijos vertinimo išvada, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbimo procedūroje, kadangi pareiškėjas tokio pareiškimo nebuvo padaręs nei žodžiu, nei raštu: pareiškėjas informavo konkurso komisiją, kad neturės techninių galimybių dalyvauti balsų skaičiavime ir rezultatų paskelbime, kas nėra tapatu atsakovo padarytai išvadai, ir nesudaro pagrindo neteikti pareiškėjui, kaip pretendentui, Aprašo 48 punkte numatytos apimties protokolo išrašo bei nesudaryti galimybės perklausyti rezultatų skelbimo įrašo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje numatytas nurodomos apimties protokolo išrašo pretendentams pateikimas, tačiau neaptartas pateikimo būdas ir priemonės. Dėl to būtent atsakovas, įvertinęs turimos informacijos apimtį, pobūdį ir specifiką, sprendžia dėl pateikimo būdo. Pretendentų nurodomi informacijos pateikimo būdai nėra įpareigojantys, jei tokio įsipareigojimo nėra numatyta teisės aktuose.

13. Teismas, vadovaudamasis TGIVSIĮĮ 18 straipsnio 3 dalimi ir 2 straipsnio 2 dalies 6 punktu, laikė, kad pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi minėto įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas, remdamasis šiuo įstatymu, negali pagrįstai tikėtis, kad jo prašymas gauti norimos apimties dokumentus, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų asmens duomenys, bus patenkintas.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nesusisiekė su Departamento darbuotoja dėl susipažinimo su duomenimis, kurių Departamentas negalėjo pateikti jo prašomais būdais. Taigi nėra duomenų, kad pareiškėjui, suderinus laiką ir technines galimybes, nebuvo suteikta ir kita jo prašoma informacija, su kuria jis turi teisę susipažinti pagal aptartą teisinį reguliavimą. Šią galimybę pareiškėjas vis dar gali realizuoti. Be to, tuo atveju, jei pareiškėjas visgi nutartų ginčyti konkurso rezultatus teismine tvarka, teismas išreikalautų duomenis, susijusius su konkurso dalyvių įvertinimu ir rezultatais. Skaitmeninis vaizdo ir garso įrašas daromas ne savitiksliai, o pretendentų vertinimo komisijoje eigai fiksuoti ir vertinimo objektyvumui užtikrinti (Aprašo 47 p.). Teismui pateiktas konkurso protokolo išrašas ir vaizdo ir garso įrašas, patvirtinantis konkurso rezultatų paskelbimą, todėl pareiškėjui nebėra kliūčių kreiptis į teismą, norint apskųsti konkurso rezultatus.

15. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Raštą, kadangi pareiškėjo prašymas pateikti „posėdžio protokolą ir šio posėdžio pilną skaitmeninį garso bei vaizdo įrašą (laikmeną), mano nurodytu elektroniniu paštu <...>, o po to ir registruotu paštu nurodytu adresu“ nelaikytinas pagrįstu, atsižvelgiant į anksčiau pateiktas Aprašo 48 punkto ir jį detalizuojančias Tvarkos aprašo 24.1 papunkčio nuostatas bei paties pareiškėjo akcentuojamus asmens duomenų tvarkymo principus, taikomus Departamentui, kaip organizuojant konkursus ir atrankas bei vertinant pretendentus renkamų asmens duomenų tvarkytojui. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 16. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis administracinėje byloje Nr. eI3-968-809/2021 buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai Violetai Petkevičienei. Pareiškėjui kilo abejonių dėl šios teisėjos nešališkumo dėl jos artimos pažinties su jo buvusia sutuoktine, kuri galėjo turėti įtakos teisėjai. Kadangi nagrinėjamos administracinės bylos teismo sudėtis ta pati, pareiškėjas teisėjai nebereiškė nušalinimo, o tik pateikė prašymą jai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl tos pačios priežasties, bet jo prašymas netenkintas. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas laikytinas absoliučiai negaliojančiu.

18. Pareiškėjas teigia, kad teismas nukrypo nuo ginčui aktualios teismų praktikos ir nepagrįstai nepasisakė dėl jo nurodytų nutarčių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-465-602/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-532-492/2021). Mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 pateiktas Aprašo 41, 47 ir 48 punktų nuostatų aiškinimas patvirtina pareiškėjo argumentus, jog jam per 5 darbo dienas turėjo būti pateiktas protokolo išrašas, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjas pats nusprendė nestebėti nuotoliniu būdu vykusio balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo, yra teisiškai nereikšmingi. Teismas skundžiamame sprendime pacitavo tik iš konteksto išimtą 2021 m. balandžio 28 d. teismo nutarties dalį, nutylėdamas kitą nagrinėjamam ginčui reikšmingą išaiškinimo dalį. Pareiškėjas pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 pripažino jo teisę gauti informaciją ir apie kitų pretendentų rezultatus. Aptarta teismų praktika patvirtina, kad atsakovas turėjo pateikti pareiškėjui, mažų mažiausiai, informaciją apie visų pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus, bet, kadangi tai nebuvo padaryta, Raštas laikytinas neišsamiu ir netiksliu, todėl neobjektyviu ir neteisėtu (VAĮ 10 str. 5 d. pažeidimas).

19. Pareiškėjo įsitikinimu, Rašto turinys patvirtina, kad atsakovas vadovavosi išimtinai vien tik Tvarkos aprašo 14 ir 24.1 punktų bei Aprašo 48 punkto nuostatomis, todėl teismo išvados, kad pareiškėjo nurodytos BDAR 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant šį administracinė ginčą ir kad atsakovas pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis ir jų pateikimo būdus, nepagrįstos. Teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, nurodydamas, kad BDAR pareiškėjui netaikomas, o atsakovui jau taikomas, juolab kad Rašte neminimos BDAR ar ADTAĮ nuostatos, bei nukrypo nuo teismų praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2681-624/2020, 2021 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-582-556/2021). Raštas turėjo atitikti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o teismas turėjo patikrinti Rašto teisėtumą jo priėmimo metu, suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais, nepriklausomai nuo pareiškėjo galimybės su prašoma informacija susipažinti vėliau, pavyzdžiui, pasikreipus į teismą dėl konkurso rezultatų nuginčijimo. Vėlesnis faktinės padėties pasikeitimas (pvz., kreipimasis į teismą dėl konkurso rezultatų) neturi įtakos Rašto teisėtumui. Pareiškėjas tvirtina, jog kadangi teismo posėdyje pateikta garso įrašo dalis (tik ta dalis, kurioje pareiškėjo klausiama, kaip jam pranešti apie konkurso rezultatus) iš esmės nebuvo ištirta, teismo sprendimas negalėjo būti grindžiamas šiuo įrašu ir teismas negalėjo konstatuoti, jog nebėra kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą. Raštas paneigia ir teismo išvadą, kad nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo suteikta ir kita jo prašoma informacija, su kuria jis turi teisę susipažinti pagal aptartą teisinį reguliavimą, ir kad jis galimybę susipažinti su šia informacija vis dar gali realizuoti. Pareiškėjas pakartoja, jog teismų praktikoje (ginčuose tarp tų pačių šalių) jau konstatuota, kad konkursų protokolai bei garso ir vaizdo įrašai nėra profesinė / komercinė paslaptis ir nėra nevieša informacija, ir teigia, kad teismas netinkamai taikė TGIVSIĮĮ 18 straipsnio 3 dalies ir 2 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas.

20. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintus Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus, ir pažymi, kad teismas nepasisakė dėl jo argumentų, jog Tvarkos aprašo nuostatos yra nesuderinamos tarpusavyje ir prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat dėl pareiškėjo nurodyto aukštesnės teisinės galios teisinio reguliavimo taikymo. Teismas neatsižvelgė ir į kitus skundo argumentus, pavyzdžiui, nevertino Rašto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams, nepasisakė dėl aplinkybės, jog prašoma informacija nebuvo pateikta pareiškėjui jo prašomu būdu – registruotu paštu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

21. Atsakovas Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

22. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus argumentus, sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais, pareiškėjo argumentus dėl teismo sprendimo trūkumų laiko tik jo nuomone. Akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-660-789/2021 nėra įsiteisėjęs (pateiktas apeliacinis skundas). Pareiškėjas savo poziciją grindžia tik viena jam palankia byla, tačiau administracinėse bylose Nr. eI2-2429-1063/2021, Nr. eI3-2159-331/2021 ir Nr. eI3-1531-1047/2021 jo skundai buvo atmesti.

Pareiškėjas, iškeldamas vis naujas bylas dėl konkursų, kuriuose jis dalyvavo, vaizdo ir garso įrašų, protokolų ir jų priedų gavimo, piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir skundžia bet kurį Departamento priimtą sprendimą, taip paralyžiuodamas valstybės institucijų darbą. Atsakovas tvirtina, kad teismui buvo pateikta ne tik laikmena su konkurso vaizdo ir garso įrašo dalimi, kurioje užfiksuotas pareiškėjo atsisakymas dalyvauti rezultatų skaičiavimo ir paskelbimo stadijoje, bet ir laikmena su įrašo dalimi, kurioje skaičiuojami ir paskelbiami rezultatai, įgarsinant ir pretendentų vardus, pavardes, jiems skirtus balsus ir jų užimtas vietas.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nesudarytos ar apribotos galimybės susipažinti su atsakovo teismui pateiktais įrodymais. Ginčijamas Raštas neturi jokios reikšmės pareiškėjo teisei apskųsti konkurso rezultatus, o pareiškėjas galbūt iš tiesų siekia susipažinti su kitų pretendentų (ypač pretendentų, laimėjusių konkursus) elgesio, žinių ir kompetencijų demonstravimu atliekant vertinimą ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus pretendentus, dalyvaudamas kituose konkursuose. Pareiškėjo elgesys sudaro prielaidas manyti, jog jis teismą naudoja ne teisių gynybai, o kaip įrankį savo asmeninių tikslų įgyvendinimui, tai laikytina šiurkščiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Pareiškėjas, siekdamas gauti informaciją apie kitus pretendentus, net naudojasi tarnybine padėtimi, pavyzdžiui, leidimu dirbti ir susipažinti su slapta informacija. Atsakovas, grįsdamas savo teiginius apie pareiškėjo piktnaudžiavimą, pateikia duomenis apie jo dalyvavimą kituose konkursuose, inicijuotus teisminius ginčus ir pan. Atsakovo įsitikinimu, Aprašo 48 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju įgyvendintos tinkamai, jis aptaria šių nuostatų priėmimo aplinkybes, mano, kad, vykdant konkursą telekomunikacijų galiniais įrenginiais, pretendentų teisė per 5 darbo dienas gauti protokolo išrašą, nurodant jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus nėra absoliuti, t. y. tokia teisė galėtų būti įgyvendinama, jei Departamentas negalėtų / nesugebėtų užtikrinti techninių galimybių visiems pretendentams stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą.

Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas pageidavo šią informaciją gauti per VATIS sistemą, o jo teiginiai apie techninių galimybių trūkumą nepagrįsti.

23. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teigia, kad pareiškėjas siekia pasipelnyti, piktnaudžiauja procesu ir savo teisėmis. Pažymi, kad pareiškėjas yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, todėl žino, jog tokį skundą galėjo paduoti ir minėtai komisijai, tačiau komisija nebūtų išsprendusi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Pagal pareiškėjo skundus dėl Departamento organizuojamų konkursų, kuriuose dalyvavo pareiškėjas, Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjama 12 bylų, iš kurių 8 – analogiškos bylos dėl informacijos pateikimo. Nagrinėjama byla nėra išskirtinai sudėtinga dėl faktinių aplinkybių nustatymo ar įrodymų vertinimo, pareiškėjas nekelia sudėtingų teisės klausimų ar klausimų, reikalaujančių specialių žinių, kurių jis neturėtų, atsižvelgiant į jo teisininko darbo patirtį. Patenkinus pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtų sudarytos palankios sąlygos jam ir toliau piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas žino, kad jam pačiam bet kokiu atveju nereikės atlyginti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, jis yra suinteresuotas procedūrų vilkinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. vasario 17 d. rašto Nr. 27D-391 „Dėl prašymo duomenis gauti“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas absoliučiai negaliojančiu, nes kolegijos teisėjai buvo pateikęs prašymą nusišalinti ir jis nebuvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, netinkamai vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nukrypo nuo ginčui aktualios administracinių teismų praktikos ir padarė netinkamas išvadas, nepasisakė dėl jo skundo argumentų, todėl teismo sprendimas yra be motyvų.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinio skundo esminius argumentus.

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes pareiškėjas nuo bylos nagrinėjimo prašė nusišalinti kolegijos teisėjos V. Petkevičienės, bet jo prašymas nebuvo patenkintas, akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas Indra prieš Slovakiją ir kt.).

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog kitoje byloje buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai V. Petkevičienei, kadangi jam kilo abejonių dėl šios teisėjos nešališkumo dėl jos artimos pažinties su jo buvusia sutuoktine. Pažymi, kad šioje byloje jis teisėjai nušalinimo nereiškė, o pateikė prašymą nusišalinti nuo bylos dėl tos pačios priežasties.

29. Pareiškėjo minimoje administracinėje byloje Nr. eI3-968-809/2021 teisėjos nušalinimas kitų kolegijos teisėjų 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo atmestas nenustačius teisėjos V. Petkevičienės nušalinimo pagrindų ir teisėjai paaiškinus, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė buvo jos kaimynai maždaug prieš 25 metus, šiuo metu jokie draugiški santykiai nėra palaikomi ir teisėjos įsitikimu, nėra jokių pagrindų, kurie jai trukdytų objektyviai ir nešališkai išnagrinėti šią administracinę bylą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje teisėjai nušalinimas nebuvo pareikštas ir šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Teisėja V. Petkevičienė posėdžio metu pakartojo, jog neturi pagrindų nusišalinti, o pareiškėjas nurodė, jog nušalinimo nereiškia ir kitų prašymų neturi (posėdžio garo įrašas 4:52). Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes netenkino pareiškėjo pareikšto prašymo nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti teisėjai V. Petkevičienei, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisėjų kolegija tinkamai įgyvendino ABTĮ nustatytą procesinę pareigą išspręsti pareiškėjo prašymą, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų, nagrinėjusių jo skundą, šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ginčijamu Raštu atsisakė pareiškėjui pateikti 2021 m. vasario 9 ir 10 d. vykusio viešo konkurso į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėjo (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, Pretendentų vertimo komisijos posėdžio protokolą ir pilną garso ir vaizdo įrašo kopiją, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti konkurso balų skaičiavimo ir rezultatų paskelbimo procedūroje ir išsakė norą apie savo surinktą balų ir užimtą vietą būti informuotas per VATIS sistemą. Konkurso metu nebuvo užfiksuota techninių trikdžių, todėl neturi teisinio pagrindo jam pateikti protokolo išrašą atskleidžiant kitų pretendentų duomenis. Pareiškėjui su skundžiamu Raštu buvo pateikta protokolo išrašo dalis, t. y. duomenys apie pareiškėjo užimtą konkurse vietą ir komisijos narių jam skirtus balus, išvestą jų vidurkį. Taip pat Raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog suderinęs su Departamento darbuotoja galės susipažinti su garso ir vaizdo įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo.

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 punktu patvirtino Aprašą, o 3.2 punktu įgaliojo Valstybės tarnybos departamentą atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje, 17 straipsnio 7 dalyje ir 27 straipsnio 14 dalyje nustatytas funkcijas ir veiksmus.

32. Departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 27V-94 patvirtino Tvarkos aprašą (nagrinėjamu atveju aktuali redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2021 m. balandžio 3 d.), kurio tikslas - nustatyti asmens duomenų tvarkymo apimtis ir duomenų subjekto teisių įgyvendinimo Valstybės tarnybos departamente tvarką siekiant, įgyvendinti atskaitomybės principą.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į informacijos gavimą aktualus Aprašo 48 punktas nustatantis, kad balų skaičiavimą, rezultatų paskelbimą turi teisę stebėti visi pretendentai ir stebėtojai, išskyrus atvejus, kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Kai pretendentų vertinimas komisijoje vyksta telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nėra techninių galimybių pretendentams, o konkurso atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti. Aprašo 66 punkte nustatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis BDAR arba ADTAĮ.

34. Taip pat šioje administracinėje byloje aktualus Tvarkos aprašo 24 punktas, reglamentuojantis susipažinimo su pretendentų vertinimo komisijoje dokumentais tvarką. Tvarkos aprašo 24.1 papunktis numato, jog susipažinimas su pretendentų vertinimo komisijoje protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis galimas iš karto pasibaigus pretendentų vertinimui komisijoje arba Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Pretendentams gali būti išduodami protokolo išrašai, neatskleidžiant kitų pretendentų duomenų. Pretendentų spręstų testų ir raštu atliktų užduočių kopijos neišduodamos. Susipažinimas su pretendentų į Valstybės tarnybos departamento darbuotojo pareigas testo žodžiu skaitmeniniu garso įrašu, kompleksinio vertinimo pusiau struktūruoto interviu ir žodžiu atliekamų praktinių užduočių skaitmeniniu garso įrašu, pretendentų vertinimo komisijoje skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu galimas Valstybės tarnybos departamento patalpose iš anksto suderintu laiku. Asmenims skaitmeninio garso bei garso ir vaizdo įrašo kopijos neišduodamos, jie gali tik išklausyti savo garso arba peržiūrėti savo vaizdo įrašą. Susipažinimą organizuoja Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už konkretaus kompleksinio vertinimo organizavimą arba konkretaus pretendentų vertinimo komisijos sekretorius (jiems nesant – kiti įgalioti Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojai arba darbuotojai). Valstybės tarnybos departamento patalpoje, kurioje vyksta iš anksto suderintu laiku asmens susipažinimas su protokolu, savo spręstais testais ir raštu atliktomis užduotimis, garso arba garso ir vaizdo įrašais, privalo būti ir stebėti susipažinimo procesą susipažinimą organizavęs Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas arba darbuotojas. Susipažinimo metu asmeniui draudžiama daryti garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoti kitas technines priemones. Pastebėjus, kad asmuo daro garso ar vaizdo įrašus, kopijas, užrašus, naudoja kitas technines priemones, asmens susipažinimas nutraukiamas ir Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojo arba darbuotojo akivaizdoje asmuo turi sunaikinti padarytus įrašus, kopijas, užrašus, techninėmis priemonėmis užfiksuotą informaciją.

35. Tvarkos aprašo 24.2 papunktis atkartoja Aprašo 48 punktą ir taip pat numato, jog kai pretendentų vertinimas komisijoje vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir nebuvo techninių galimybių pretendentams, o konkurso arba atrankos atveju – ir stebėtojams, stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, jų prašymu, Valstybės tarnybos departamentas, per 5 darbo dienas nuo šio prašymo gavimo, pateikia protokolo išrašą, nurodydamas jame pretendentų vardus, pavardes, užimtas vietas (eiliškumą) ir gautus balus. Susipažinę su protokolo išrašu, stebėtojai ir pretendentai jį turi sunaikinti.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų taikymo, nurodė, jog tiek Aprašo, tiek Tvarkos aprašo paminėtos nuostatos nėra savitikslės: jos pagrindžia informacijos, būtinos pretendentams apsispręsti apie savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo galimybes teisme, savalaikio (per 5 darbo dienas) gavimo galimybę tam, kad pakaktų laiko įvertinti, ar pradėti teisminį procesą dėl savo galbūt pažeistų teisių konkurso metu gynimo. Negavęs apskritai ar laiku negavęs informacijos, pretendentas būtų priverstas ginti savo galbūt pažeistas teises konkurso metu ABTĮ nustatytais terminais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-3436-815/2021). Įvertinus Aprašo 48 punkte ir Tvarkos aprašo 24.2 papunktyje įtvirtintą reguliavimą darytina išvada, jog šiose nuostatose įtvirtinta konkurse, vykusiame telekomunikacijų galiniais įrenginiais, dalyvavusio ir dėl techninių galimybių negalėjusio stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą pretendento teisė pateikus prašymą gauti šiuose punktuose nurodytą informaciją apie konkurso rezultatus t. y. protokolo išrašą, kuriame nurodomi pretendentų vardai, pavardės, užimtos vietos (eiliškumas) ir gauti balai. Taip pat atitinkamai įtvirtinta Departamento pareiga per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo pateikti pretendentui nurodytos apimties informaciją.

37. Šioje byloje nėra ginčo, kad viešas konkursas, kuriame dalyvavo pareiškėjas, vyko telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Rašte padaryta neteisinga faktinės situacijos vertinimo išvada, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbimo procedūroje, kadangi pareiškėjas informavo konkurso komisiją, kad neturės techninių galimybių dalyvauti balsų skaičiavime ir rezultatų paskelbime, todėl minėtos Aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatos turėjo būti taikytos ir šioje byloje.

38. Kaip jau minėta, nesant techninių galimybių pretendentui stebėti balų skaičiavimą ir rezultatų paskelbimą, Departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turėjo pateikti nurodomos apimties protokolo išrašą pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog dėl būdo ir priemonių, kuriomis ši informacija (protokolo išrašas su pretendentų vardais, pavardėmis, užimtomis vietomis (eiliškumu) ir gautais balais) bus pateiktas pretendentui, sprendžia Departamentas, tačiau pabrėžia, jog jis negali apkritai atsisakyti šią informaciją pateikti pretendentui ir turi pareigą protokolo išrašą pateikti per nurodytą terminą.

39. Ginčijame Rašte Departamentas pateikė tik duomenis apie pareiškėjo konkurse užimtą vietą, komisijos narių jam skirtus balus ir išvestą jų vidurkį, ir atsisakė pateikti duomenis apie kitus dalyvavusius pretendentus, nurodydamas, jog neturi tam teisinio pagrindo, nes pareiškėjas atsisakė dalyvauti rezultatų paskelbime. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjas neturės techninių galimybių dalyvauti balsų skaičiavime ir rezultatų paskelbime, ir nurodęs, jog atsakovo padaryta išvada nesudaro pagrindo neteikti pareiškėjui Aprašo 48 punkte nurodytos apimties rezultatų, padarė nepagrįstą išvadą dėl Departamento Rašto šioje dalyje galiojimo. Kadangi Raštu buvo atsisakyta pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją, šioje dalyje Raštas naikinamas, kaip neatitinkantis Aprašo 48 punkto ir Tvarkos aprašo 24.2 papunkčio nuostatų reikalavimų.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog be protokolo išrašo pareiškėjas prašė pateikti ir kitą informaciją (2021 m. vasario 9 ir 10 d. vykusio viešo konkurso pilną garso ir vaizdo įrašo kopiją). Šioje dalyje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Departamentas, kaip konkursų metu surenkamų duomenų tvarkytojas, pagrįstai diferencijavo pareiškėjui teiktinus duomenis bei jų pateikimo būdus ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę susipažinti su pretendentų vertinimo komisijos vaizdo ir garso įrašų dalimi, kurioje jis dalyvavo, susiderinęs su Departamento darbuotoja. Taip pat pagrįstai sprendė, jog Departamento nurodyti vaizdo ir garso įrašų pateikimo ir susipažinimo su šia informacija būdai atitinka padidinto rūpestingumo dėl visų asmens duomenų subjektų pateiktų duomenų ir tinkamo jų tvarkymo principų, išdėstytų BDAR 5 straipsnyje, realizavimą, nėra nepagrįstai ribojantys pareiškėjo teises ar pertekliniai. Todėl šioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog teismui yra pateiktas konkurso protokolo išrašas ir vaizdo ir garso įrašas, patvirtinantis konkurso rezultatų paskelbimą, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjui nebėra kliūčių kreiptis į teismą, jeigu nori apskųsti konkurso rezultatus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje reiškiamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti jo prašymą pateikti informaciją tampa formaliu ir beprasmiu, kurio tenkinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nurodo, jog teismo posėdyje buvo ištirta tik ta įrašo dalis, kurioje jo klausiama, kaip jam pranešti apie konkurso rezultatus, todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog nebėra kliūčių pareiškėjui kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog posėdžio metu pareiškėjas prašė ištirti jo minimą įrašo dalį, nurodydamas, jog kita įrašo dalis ir bylos medžiaga jam yra žinoma (posėdžio garso įrašas 1.04.). Posėdžio metu pažymėta, jog su įrašais yra susipažinusi tiek atsakovo atstovė, tiek ir teisėjų kolegija, todėl nesutikrina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą negalėjo vadovautis pateiktais garso įrašais.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, tačiau iš dalies neteisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas: pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Raštas naikinamas dalyje, kuria atsisakoma pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją. Kita pareiškėjo skundo dalis atmetama.

43. Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus iš dalies, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

44. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

45. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atlyginti 540 Eur už skundo parengimą, taip pat 22,73 Eur žyminio mokesčio, kartu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. kovo 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-017-JK, 2021 m. gegužės 7 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1093243, 2021 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymą. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą. Ši paslauga buvo apmokėta 2021 m. II ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. VI ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą – 3 810,5 Eur (1 524,2 x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, ji galėtų būti priteistina pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, jog buvo tenkinta tik pusė pareiškėjo reikalavimų, pareiškėjui už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme priteistina 281 Eur suma (t. y. 562,73 : 2 ₌ 281 Eur).

46. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė bylinėjimosi išlaidas (720 Eur už apeliacinio skundo parengimą) pagrindžiančius dokumentus: 2021 m. birželio 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-040, ir 2021 m. birželio 25 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1108660. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo, be kita ko, parengiant skundą, pirmosios instancijos teisme, apskaičiuojamas taikant 1,7 koeficientą. Ši paslauga buvo apmokėta 2021 m. II ketvirtį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis užpraėjusio ketvirčio (2020 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 524,2 Eur, o maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 2 591,14 Eur (1 524,2 x 1,7). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalios sumos, ji galėtų būti priteistina pareiškėjui. Kadangi buvo tenkinta tik pusė pareiškėjo reikalavimų, tai jam už bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme priteistina 270 Eur suma (t. y. 720 : 2 ₌ 360 Eur).

47. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nesutikdamas su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodo, jog pareiškėjas yra buvęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos narys, todėl žino, kad tokį skundą galėjo teikti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas pats pasirenka kokiu būdu ginti savo teises, o tai, kad pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą, savaime nepaneigia jo teisės gauti teisinę pagalbą iš kito teisininko ir neeliminuoja patirtų išlaidų fakto. Priešingu atveju, tai pažeistų ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtintą principą, jog asmuo gali ginti savo interesus teisme per atstovą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo144straipsnio 1dalies3punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 17 d. raštą Nr. 27D-391 „Dėl prašymo duomenis gauti“ panaikinti dalyje, kuria atsisakoma pateikti Aprašo 48 punkte nurodytos apimties informaciją.

Kitą pareiškėjo J. K. skundo dalį atmesti.“

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 281 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė